Atgal į sąrašą

„Ateik ir pažiūrėk“

Kas yra pranašas?

-

 

Pranašas – tai žmogus, kuris Dievišku įkvėpimu gauna konkrečią žinią iš Dievo: „TAIP SAKO VIEŠPATS,“ – ir perduoda ją žmonėms.


„Nes pranašystė senais laikais neatėjo žmogaus valia, bet šventi Dievo žmonės kalbėjo, kaip jie buvo judinami Šventosios Dvasios“.

2 Petro 1:21

 



Turinys:

  1. Pranašai yra tarpininkai tarp Dievo ir tautos
     
  2. Jeigu jis yra Dievo pranašas, tuomet Dievas patvirtina ir įrodo jo žodžius
     
  3. Kadangi pranašai kalba ne iš savęs, bet iš Dievo, Šv. Rašte jie yra vadinami dievais
     
  4. Dievas pats paskiria žmogų būti pranašu dar jam esant motinos įsčiose. Yra neįmanoma išmokti būti pranašu arba juo tapti savo noru
     
  5. Dažnai jų gyvenimą nuo pat gimimo iki mirties lydi ženklai ir stulbinantys įvykiai
     
  6. Dievo Žodis visada ateidavo tik pranašams (ne šventikams ir ne teologams), Savo planus ir kelius Jis paskelbdavo tik jiems
     
  7. Per pranašus Viešpats vedė ir saugojo Savo tautą, taip pat per juos Jis juos auklėjo ir ruošė
     
  8. Dievo pranašo Žinia niekada neprieštaraudavo ankstesnių pranašų Žinioms ir Šv. Raštui
     
  9. Žmogus negali būti vadinamas pranašu iki tol, kol jo pranašystė nėra išsipildžiusi ar stebuklas nėra įvykdytas

 


 

1. Pranašai yra tarpininkai tarp Dievo ir tautos

 

Ir jie tarė Mozei: „Tu kalbėk su mumis, o mes klausysime; bet tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume“.

Išėjimo 20:19

 

... (aš anuomet stovėjau tarp Viešpaties ir jūsų, kad jums išdėstyčiau Viešpaties žodį; nes jūs bijojote dėl ugnies ir nelipote į kalną), sakydamas...

Pakartoto Įstatymo 5:5

 

Ir įvyko, kad išgirdę balsą iš tamsos vidurio (nes kalnas degė ugnimi), jūs, visos jūsų genčių galvos ir jūsų vyresnieji, priėjote prie manęs;
ir sakėte: ‘Štai Viešpats, mūsų Dievas, mums parodė savo šlovę ir savo didybę, ir mes girdėjome jo balsą iš ugnies vidurio; šią dieną pamatėme, kad Dievas kalba su žmogumi, ir tas lieka gyvas.
Taigi dabar, kodėl turėtume mirti? Nes šita didelė ugnis mus praris; jei dar ilgiau klausysimės Viešpaties, mūsų Dievo, balso, tuomet mirsime.
Nes kas yra iš visų kūnų, išgirdęs, kaip mes, gyvojo Dievo balsą, kalbančio iš ugnies vidurio, ir išlikęs gyvas?
Priartėk ir išgirsk viską, ką Viešpats, mūsų Dievas, sakys; ir mums kalbėk viską, ką Viešpats, mūsų Dievas, tau kalbės; o mes klausysime to ir tai vykdysime’.

Pakartoto Įstatymo 5:23-27

 

Viešpats, tavo Dievas, tau prikels iš tavo tarpo, iš tavo brolių, Pranašą, tokį, kaip aš; jo klausysite;
pagal visa tai, ko prašei Viešpaties, savo Dievo, Horebe susirinkimo dieną, sakydamas: ‘Tenegirdėsiu daugiau Viešpaties, savo Dievo, balso ir tenematysiu daugiau tos didelės ugnies, kad nemirčiau’.
Ir Viešpats man tarė: ‘Jie gerai kalbėjo tai, ką jie kalbėjo.
Aš jiems prikelsiu iš jų brolių tarpo Pranašą, tokį, kaip tu, ir įdėsiu savo žodžius į jo burną; ir jis jiems kalbės viską, ką jam įsakysiu.
Ir įvyks, kad kas neklausys mano žodžių, kuriuos jis kalbės mano vardu, aš iš to tai pareikalausiu.

Pakartoto Įstatymo 18:15-19

 

Dievas, kuris įvairiais laikais ir įvairiais būdais praeityje kalbėjo tėvams per pranašus...

Hebrajams 1:1

 


 

2. Jeigu jis yra Dievo pranašas, tuomet Dievas patvirtina ir įrodo jo žodžius

 

O Samuelis augo, ir Viešpats buvo su juo ir neleido nei vienam iš savo žodžių nukristi žemėn.
Ir visas Izraelis nuo Dano iki Beer-Šebos žinojo, kad Samuelis buvo patvirtintas būti Viešpaties pranašu.

1 Samuelio 3:19-20

 

...kuris patvirtinu savo tarno žodį ir įvykdau savo pasiuntinių sumanymą; kuris sakau Jeruzalei: ‘Tu būsi apgyvendinta’; ir Judos miestams: ‘Jūs būsite pastatyti’, ir aš prikelsiu jos sunykusias vietas;

Izaijo 44:26

 

O jei sakysi savo širdyje: ‘Kaip mes pažinosime žodį, kurio Viešpats nekalbėjo’?
Kai pranašas kalba Viešpaties vardu, o tas dalykas neįvyksta ir neatsitinka, tai yra dalykas, kurio Viešpats nekalbėjo, tas pranašas kalbėjo tai pernelyg pasitikėdamas savimi; tu jo nebijok“.

Pakartoto Įstatymo 18:21-22

 

Ir jis tarė jiems: „Kokių?“ Ir jie tarė jam: „Apie Jėzų iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbu ir žodžiu Dievo ir visos tautos akyse;

Luko 24:19

 


 

3. Kadangi pranašai kalba ne iš savęs, bet iš Dievo, Šv. Rašte jie yra vadinami dievais

 

Ir jis bus tavo kalbėtojas tautai; ir jis, jis tau bus vietoj burnos, o tu jam būsi vietoj Dievo.

Išėjimo 4:16

 

Dievas stovi galingųjų susirinkime; tarp dievų jis teisia:
Aš tariau: „Jūs esate dievai; ir visi esate Aukščiausiojo vaikai.

Psalmės 82:1, 6

 

Jėzus jiems atsakė: „Argi nėra parašyta jūsų įstatyme: ‘Aš tariau: jūs esate dievai’?

Jono 10:34

 

Paskelbkite tai, kas ateis po to, kad žinotume, jog jūs esate dievai; taip, darykite gera ar darykite bloga, kad būtume sunerimę ir kartu tai pamatytume.

Izaijo 41:23

 


 

4. Dievas pats paskiria žmogų būti pranašu dar jam esant motinos įsčiose. Yra neįmanoma išmokti būti pranašu arba juo tapti savo noru:

 

„Prieš formuodamas tave pilve, aš pažinau tave; ir prieš tau išeinant iš įsčių, aš pašvenčiau tave ir paskyriau tave pranašu tautoms“.

Jeremijo 1:5

 

Nes jis bus didis Viešpaties akyse ir negers nei vyno, nei stipraus gėrimo; ir nuo savo motinos įsčių bus pripildytas Šventosios Dvasios.
Ir daugelį Izraelio vaikų jis nukreips į Viešpatį, jų Dievą.
Ir jis eis pirma jo, Elijo dvasioje ir jėgoje nukreipti tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų išmintį; parengti tautą, paruoštą Viešpačiui“.

O tu, vaike, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido paruošti jo kelių;

Luko 1:15-17, 76

 


 

5. Dažnai jų gyvenimą nuo pat gimimo iki mirties lydi ženklai ir stulbinantys įvykiai.

 

Ir toks vyras iš Levio namų ėjo ir ėmė į žmonas Levio dukterį.
Ir ta moteris pastojo ir pagimdė sūnų; ir kai ji pamatė jį, kad jis buvo gražus vaikas, slėpė jį tris mėnesius.
Ir nebegalėdama ilgiau jo slėpti, ji paėmė jam dėžę iš meldų, apglaistė ją dumblu ir derva ir įdėjo į ją vaiką; ir ji paguldė ją vilkdalgiuose prie upės kranto.
O jo sesuo stovėjo iš toli, kad žinotų, ką jam padarys.
Ir faraono duktė nusileido prie upės nusiprausti; o jos panelės vaikščiojo upės pakrante; ir, išvydusi dėžę tarp vilkdalgių, ji pasiuntė savo tarnaitę, kad ją atneštų.
Ir atidariusi ją ji pamatė vaiką; ir štai kūdikis verkė. Ir ji pasigailėjo jo ir tarė: „Tai vienas iš hebrajų vaikų“.
Tada jo sesuo tarė faraono dukteriai: „Ar man eiti ir tau pašaukti žindyvę iš hebrajų moterų, kad ji tau žindytų tą vaiką?“
Ir faraono duktė jai tarė: „Eik“. Ir ta panelė nuėjo ir pašaukė to vaiko motiną.
Ir faraono duktė jai tarė: „Pasiimk šitą vaiką ir žindyk jį man, o aš tau duosiu tavo uždarbį“. Ir ta moteris paėmė tą vaiką ir jį žindė.

Išėjimo 2:1-9

 

Ir Viešpaties angelas jam pasirodė ugnies liepsnoje, iš krūmo vidurio; ir jis pažiūrėjo, ir štai krūmas degė ugnimi, bet tas krūmas nesudegė.
Ir Viešpats pamatęs, kad jis pasuko į šalį pasižiūrėti, Dievas jį pašaukė iš krūmo vidurio ir tarė: „Moze, Moze!“ Ir jis tarė: „Aš čia“.

Išėjimo 3:2, 4

 

Ir jis tarė: „Mesk ją ant žemės“. Ir jis numetė ją ant žemės, o ji pavirto gyvate; ir Mozė bėgo nuo jos.
Ir Viešpats tarė Mozei: „Ištiesk savo ranką ir paimk ją už uodegos“. Ir jis ištiesė savo ranką ir nutvėrė ją, ir ji virto lazda jo rankoje;
„Kad jie tikėtų, kad tau pasirodė Viešpats, jų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas“.
Ir Viešpats dar jam tarė: „Įkišk dabar savo ranką sau į užantį“. Ir jis įkišo savo ranką sau į užantį; ir kai jis ištraukė ją, štai jo ranka buvo raupsuota kaip sniegas.
Ir jis tarė: „Vėl įkišk savo ranką sau į užantį“. Ir jis vėl įkišo savo ranką sau į užantį; ir ją ištraukė iš savo užančio, ir štai ji vėl buvo tapusi kaip jo likęs kūnas.
„Ir įvyks, jeigu jie netikės tavimi nei nepaklausys pirmojo ženklo balso, tai jie patikės paskesniojo ženklo balsu.
Ir įvyks, jeigu jie netikės ir šitais dviem ženklais nei nepaklausys tavo balso, tai paimk upės vandens ir išliek jį ant sausos žemės; ir vanduo, kurį paimsi iš upės, pavirs ant sausos žemės krauju“.

Išėjimo 4:3-9

 

O Elijas, atsakydamas kalbėjo penkiasdešimtininkui: „Jei aš Dievo vyras, tuomet ugnis tenusileidžia iš dangaus ir praryja tave bei tavo penkias dešimtis“. Ir nusileido iš dangaus ugnis ir prarijo jį bei jo penkias dešimtis.

2 Karalių 1:10

 

O Elijas paėmęs savo mantiją, suvyniojo ją ir sudavė į vandenis, ir jie persiskyrė į vieną ir į kitą pusę, kad juodu perėjo sausa žeme.

Ir atsitiko, kad jiems vis dar einant toliau ir besikalbant, štai pasirodė ugninis vežimas bei ugniniai žirgai ir juodu perskyrė; ir Elijas pakilo viesulu į dangų.

Ir jie tarė jam: „Štai su tavo tarnais yra penkiasdešimt stiprių vyrų; leisk jiems, meldžiame tave, eiti ir ieškoti tavo valdovo; gal Viešpaties Dvasia yra jį pakėlusi ir numetusi ant kokio kalno ar į kokį slėnį“. O jis tarė: „Nesiųskite“.

2 Karalių 2:8, 11, 16

 

Ir Eliša meldėsi ir tarė: „Viešpatie, meldžiu tave, atverk jo akis, kad matytų“. Ir Viešpats atvėrė jaunuolio akis; ir jis matė: ir štai kalnas buvo pilnas ugninių žirgų ir vežimų aplink Elišą.
Ir jiems atėjus žemyn pas jį, Eliša meldėsi Viešpačiui, sakydamas: „Ištik, meldžiu tave, šitą tautą aklumu“. Ir jis ištiko juos aklumu pagal Elišos žodį.

2 Karalių 6:17-18

 

Ir Eliša mirė, ir jį palaidojo. Ir moabiečių pulkai įsiveržė į šalį metų pradžioje.
Ir jiems laidojant vyrą atsitiko, kad štai jie pamatė vyrų pulką; ir jie įmetė tą vyrą į Elišos kapą; o kai tas vyras nusileidęs palietė Elišos kaulus, jis atgijo ir atsistojo ant kojų.

2 Karalių 13:20-21

 

Na, o Viešpats paruošė didelę žuvį, kad prarytų Joną. Ir Jona buvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis.
Ir Viešpats kalbėjo žuviai, ir ji išvėmė Joną į sausumą.

Jonos 1:17; 2:10

 

Ir štai tu būsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kai šitai bus įvykdyta, nes tu netiki mano žodžiais, kurie išsipildys savo laiku“.

Ir štai tavo giminaitė Elžbieta, ji taip pat pradėjo sūnų savo senatvėje; ir šis yra šeštasis mėnuo jai, kuri buvo vadinama nevaisinga.

Ir tuojau atsivėrė jo burna ir atsirišo jo liežuvis, ir jis kalbėjo bei gyrė Dievą.
Ir visus, gyvenančius aplink juos, apėmė baimė; ir visi šitie pasakymai buvo plačiai pagarsinti po visą kalvotąjį Judėjos kraštą.
Ir visi, kurie juos girdėjo, dėjosi juos į savo širdis, sakydami: „Kas gi tai bus per vaikas!“ Ir Viešpaties ranka buvo su juo.

Luko 1:20, 36, 64-66

 

Ir štai tu būsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kai šitai bus įvykdyta, nes tu netiki mano žodžiais, kurie išsipildys savo laiku“.

Luko 1:20

 

...sakydami: „Kur yra tas, kuris gimė – žydų Karalius? Nes mes matėme jo žvaigždę rytuose ir atvykome jo pagarbinti“.
Išklausę karaliaus jie išvyko; ir štai žvaigždė, kurią jie matė rytuose, ėjo pirma jų, kol ji atėjo ir atsistojo viršum ten, kur buvo mažas vaikas.

Mato 2:2, 9

 

Jėzus, vėl sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.
Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios; ir žemė drebėjo, ir uolos plyšinėjo;
ir atsivėrė kapai; ir daug užmigusiųjų šventųjų kūnų kėlėsi,

Mato 27:50-52

 


 

6. Dievo Žodis visada ateidavo tik pranašams (ne šventikams ir ne teologams), Savo planus ir kelius Jis paskelbdavo tik jiems

 

Ir Viešpats tarė: „Ar aš slėpsiu nuo Abraomo tai, ką aš darau;

Pradžios 18:17

 

Jis davė pažinti savo kelius Mozei, savo darbus Izraelio vaikams.

Psalmės 103:7

 

Tikrai Viešpats Dievas nieko nedaro, neatskleidęs savo paslapties savo tarnams pranašams.

Amoso 3:7

 


 

7. Per pranašus Viešpats vedė ir saugojo Savo tautą, taip pat per juos Jis juos auklėjo ir ruošė

Ir per pranašą Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto, ir per pranašą jis buvo išsaugotas.

Ozėjo 12:13

 

Bet Jehozapatas tarė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad galėtume per jį pasiklausti Viešpaties?“ Ir vienas iš Izraelio karaliaus tarnų atsiliepdamas tarė: „Čia yra Šafato sūnus Eliša, kuris pildavo vandenį Elijui ant rankų“.

2 Karalių 3:11

 

Ir Dievo vyras pasiuntė Izraelio karaliui, sakydamas: „Saugokis, kad neitum pro tokią vietą; nes ten yra atėję sirai“.

2 Karalių 6:9

 

„Štai aš siųsiu savo pasiuntinį, ir jis paruoš kelią pirma manęs; ir Viešpats, kurio jūs ieškote, staiga ateis į savo šventyklą, būtent sandoros pasiuntinys, kuriuo jūs gėritės; štai jis ateis“, – sako kariuomenių Viešpats.

Malachijo 3:1

 

...ir jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į jų tėvus, kad aš atėjęs neištikčiau žemės prakeikimu“.

Malachijo 4:6

 

Ir priėjęs prie visos tautos, Elijas tarė: „Kaip ilgai šlubuosite tarp dviejų pažiūrų? Jei Viešpats yra Dievas, sekite paskui jį; bet jei Baalas, tada sekite paskui jį“. Ir tauta jam neatsakė nei žodžio.
Išgirsk mane, o Viešpatie, išgirsk mane, kad šita tauta žinotų, kad tu esi Viešpats Dievas ir kad tu vėl atgręžei jų širdis“.

1 Karalių 18:21, 37

 

Žodis, kuris atėjo Jeremijui iš Viešpaties, sakydamas:
„Atsistok Viešpaties namų vartuose ir ten paskelbk šitą žodį, ir sakyk: ‘Klausykite Viešpaties žodžio, visi iš Judos, kurie įeinate pro šituos vartus Viešpatį garbinti.
Taip sako kariuomenių Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Taisykite savo kelius ir savo darbus, ir aš duosiu jums gyventi šitoje vietoje.

Jeremijo 7:1-3

 


 

8. Dievo pranašo Žinia niekada neprieštaraudavo ankstesnių pranašų Žinioms ir Šv. Raštui

 

Ir jis ėmėsi savo palyginimo ir tarė: „Iš Aramo mane atvedė Balakas, Moabo karalius, iš rytų kalnų, sakydamas: ‘Ateik, prakeik man Jokūbą, ateik, mesk iššūkį Izraeliui.
Kaip aš prakeiksiu, kurio Dievas neprakeikė? Arba, kaip aš mesiu iššūkį tam, kuriam Viešpats nemetė iššūkio?
Nes nuo uolų viršūnės jį matau ir nuo kalvų jį stebiu; štai ta tauta gyvens atskirai ir nebus priskirta tarp tautų.

Ir jis atsakydamas tarė: „Argi neturiu saugotis, kad kalbėčiau tai, ką Viešpats deda man į burną?“

Štai aš gavau įsakymą laiminti; jis yra palaiminęs; o aš negaliu to atšaukti.

Skaičių 23-9, 12 ,20

 

Simeonas papasakojo, kaip Dievas pirma aplankė pagonis, kad iš jų pasiimtų savo vardui liaudį.
Ir su tuo sutinka pranašų žodžiai, kaip yra parašyta:

Apaštalų Darbų 15:14-15

 

Dabar žinokite, kad iš Viešpaties žodžio, kurį Viešpats kalbėjo apie Ahabo namus, niekas nenukris žemėn; nes Viešpats padarė tai, ką jis kalbėjo per savo tarną Eliją“.
Taigi Jehuvas užmušė visus likusius iš Ahabo namų Jezreelyje, visus jo didžiūnus, jo giminaičius ir jo kunigus, kol jis nepaliko jam nei vieno išlikusio.

2 Karalių 10:10-11

 

Ir jis tarė Abramui: „Tikrai žinok, kad tavo sėkla bus ateivis ne savo krašte ir jiems tarnaus; o jie juos vargins keturis šimtus metų;
bet ir tą tautą, kuriai jie tarnaus, aš teisiu; o po to jie išvyks su dideliu turtu.
O tu nueisi pas savo tėvus ramybėje; tu būsi palaidotas žiloje senatvėje.
Bet ketvirtoje kartoje jie čia sugrįš; nes amoritų neteisybė dar nepilna“.

Pradžios 15:13-16

 

...aš leisiuosi su tavimi į Egiptą; ir taip pat aš tikrai tave pargabensiu aukštyn; o Juozapas uždės savo ranką ant tavo akių“.

Pradžios 46:4

 

Ir Juozapas tarė savo broliams: „Aš mirštu; o Dievas tikrai jus aplankys ir išves iš šitos šalies į šalį, kurią jis prisiekė Abraomui, Izaokui ir Jokūbui“.
Ir Juozapas prisaikdino Izraelio vaikus, tardamas: „Dievas tikrai jus aplankys, ir jūs nunešite iš čia aukštyn mano kaulus“.

Pradžios 50:24-25

 

Todėl sakyk Izraelio vaikams: ‘Aš esu Viešpats ir išvesiu jus iš po egiptiečių naštų, ir išvaduosiu jus iš jų vergovės, ir atpirksiu jus ištiesta ranka ir dideliais teismais;
ir imsiu jus sau už tautą ir būsiu jums Dievas; o jūs žinosite, kad aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedė iš po egiptiečių naštų.
Ir aš jus nuvesiu į šalį, apie kurią prisiekiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui duoti; ir ją duosiu jums paveldui; aš esu Viešpats’“.
Ir Mozė taip kalbėjo Izraelio vakams; bet jie neklausė Mozės dėl dvasios skausmo ir dėl žiaurios vergystės.

Išėjimo 6

 


 

9. Žmogus negali būti vadinamas pranašu iki tol, kol jo pranašystė nėra išsipildžiusi ar stebuklas nėra įvykdytas

 

Ir jis tarė: „Tikrai aš būsiu su tavimi; ir šis bus tau ženklas, kad aš tave siunčiau: kai išvesi iš Egipto tautą, jūs tarnausite Dievui ant šito kalno“.

Išėjimo 3:12

 

„Kad jie tikėtų, kad tau pasirodė Viešpats, jų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas“.
Ir Viešpats dar jam tarė: „Įkišk dabar savo ranką sau į užantį“. Ir jis įkišo savo ranką sau į užantį; ir kai jis ištraukė ją, štai jo ranka buvo raupsuota kaip sniegas.
Ir jis tarė: „Vėl įkišk savo ranką sau į užantį“. Ir jis vėl įkišo savo ranką sau į užantį; ir ją ištraukė iš savo užančio, ir štai ji vėl buvo tapusi kaip jo likęs kūnas.
„Ir įvyks, jeigu jie netikės tavimi nei nepaklausys pirmojo ženklo balso, tai jie patikės paskesniojo ženklo balsu.
Ir įvyks, jeigu jie netikės ir šitais dviem ženklais nei nepaklausys tavo balso, tai paimk upės vandens ir išliek jį ant sausos žemės; ir vanduo, kurį paimsi iš upės, pavirs ant sausos žemės krauju“.

Išėjimo 4:5-9

 

Kai pranašas kalba Viešpaties vardu, o tas dalykas neįvyksta ir neatsitinka, tai yra dalykas, kurio Viešpats nekalbėjo, tas pranašas kalbėjo tai pernelyg pasitikėdamas savimi; tu jo nebijok“.

Pakartoto Įstatymo 18:22

 

Ir tą pačią dieną jis davė ženklą, sakydamas: „Tai yra ženklas, kurį Viešpats kalbėjo: ‘Štai aukuras suskils, ir išbyrės ant jo esantys pelenai“.
Ir įvyko, kai karalius Jeroboamas išgirdo Dievo vyro pasakymą, kuris šaukė prieš Bet-Elio aukurą, jis ištiesė ranką nuo aukuro, sakydamas: „Sučiupkite jį“. Ir jo ranka, kurią jis buvo prieš jį ištiesęs, nudžiūvo taip, kad jis negalėjo pritraukti jos atgal prie savęs.
Aukuras irgi suskilo, ir pelenai išbyrėjo iš aukuro pagal ženklą, kurį Dievo vyras davė pagal Viešpaties žodį.

1 Karalių 13:3-5

 

Pranašai, buvusieji pirma manęs ir pirma tavęs nuo seno, pranašavo prieš daugelį šalių ir prieš dideles karalystes apie karą, nelaimę ir marą.
Pranašas, kuris pranašauja apie taiką, kai to pranašo žodis išsipildo, tai tas pranašas žinomas, kad Viešpats tikrai jį siuntė“.

Jeremijo 28:8-9

 

Ir paėmęs Elijo mantiją, kuri buvo nuo jo nukritusi, jis sudavė į vandenis ir tarė: „Kur yra Viešpats, Elijo Dievas?“ Ir jam sudavus į vandenis, jie persiskyrė į vieną ir į kitą pusę; ir Eliša perėjo.
O kai pranašų sūnūs, kurie buvo pažiūrėti Jeriche, jį pamatė, jie tarė: „Elijo dvasia ilsisi ant Elišos“. Ir atėję jo pasitikti, jie nusilenkė prieš jį iki žemės.

2 Karalių 2:14-15

 

Ir tas, kuris buvo miręs, atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Ir jis atidavė jį jo motinai.
Ir visus apėmė baimė; ir jie šlovino Dievą, sakydami: „Didis pranašas yra kilęs tarp mūsų“ ir: „Dievas aplankė savo tautą“.

Luko 7:15-16

 

Moteris atsakydama tarė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Aš neturiu vyro’,
nes esi turėjusi penkis vyrus; ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras – tame sakai tiesą“.
Moteris jam sako: „Pone, matau, kad tu esi pranašas.

Jono 4:17-19

 

Jie vėl sako aklajam: „Ką tu sakai apie jį, kad jis atvėrė tavo akis?“ Jis tarė: „Jis yra pranašas“.

Jono 9:17

 


 

Šaltinis: BRANHAM.RU