Pamokslų sąrašas

Čia yra Žmogus, Kuris gali uždegti Šviesą

1 Ačiū tau, broli. (Tegul ji gieda.) Palenkime dabar savo galvas. Mūsų Dangiškasis Tėve, mes dėkojame Tau šį rytą už Tavo gerumą ir gailestingumą, kad suteikei mums privilegiją vėl susirinkti kartu čia, dienoje, šioje, didžios Amžinybės, pusėje, kad garbintume Mylimąjį, Viešpatį Jėzų Kristų. Mes dėkojame Tau už tai, kad Jis atėjo į žemę tam, kad... kad atpirktų mus iš... iš nuodėmingo gyvenimo ir suteiktų mums šį didį paveldą, kurį turime per Jo teisumą. Ir mums, šįryt, esant susirinkus čia kaip Jo ambasadoriams, kad... kad perlaužtume šią Gyvenimo Duoną šiems, laukiantiems susirinkusiesiems, tegul Šventoji Dvasia įkvėps kiekvieną Žodį ir įdės tai į žmonių širdis, tiesiog pagal mūsų turimą poreikį. Mes prašome to Jėzaus Vardu. Amen.

Atsisėskite.

2 Aš tikrai laikau tai didele privilegija, dar kartą, šį rytą, stovėti čia su jumis. Atsiprašome, kad dabar neturime daugiau vietos, kad sutalpinti visus žmones. Mūsų maldos namai nėra užtektinai dideli. Bet čia būdami mes esame labai dėkingi, šių atostogų laiku, [atvykome – Vert.] iš... iš pat mūsų namų... Tusone. Oras buvo atšiaurus, bet mes džiaugiamės čia būdami ir turėdami šį tarnavimą.

Dabar aš noriu paskelbti, jog šįvakar čia bus išgydymo tarnavimas ar malda už ligonius. Ir Biliui aš pasakiau tik dabar. Jis pasakė: „Na, ką ketini daryti?“.

3 Aš pasakiau: „Na, galbūt tau derėtų išdalinti kažkiek kortelių šįvakar, apie šešios trisdešimt, tam, kad žmonės ne...“.

Ir, matote, čia yra taip ankšta, bet mes tiesiog žinome, kaip reikia juos pakviesti, vieną paskui kitą, taip kad jus būtų galima pakviesti pagal jūsų kortelės numerį, ir taip čia visai nebus spūsčių. Mes tiesiog galime pakviesti juos, vieną paskui kitą, leisti jiems eiti eile, mums už juos besimeldžiant.

4 Todėl, jūs, jei sergate, ar turite sergančių mylimųjų, ir norite juos atvesti, ateikite apie šeštą trisdešimt, panašiu laiku, septintą, ir paimkite maldos kortelę. Jis bus prie durų ar toje vietoje, kur jas dalins jums atėjus.

5 Ir taip, greičiausiai šis kartas bus paskutinis, kai esu čia, kuriam laikui, nes dabar turiu labai užimtą grafiką. Sugrįžęs ir vis dar Jungtinėse Valstijose iki šio pavasario, vėlyvo. Todėl, mes, galbūt mes vėl sugrįšime šiek tiek vėliau, šią vasarą.

Jei Viešpats leis, norėčiau, jei gausime vietą štai čia, jei joje bus oro kondicionierius. Ketinau paprašyti Bilio. Norėjau pamokslauti apie tuos Septynis Trimitus, pravesti tar... susirinkimą čia apie Septynis Trimitus, jei... jei Viešpats leis. Apie tai... Septyni Bažnyčios Periodai ir Septyni Antspaudai, o dabar Septyni Trimitai. Ir galėčiau skirti kažkiek laiko apie birželį, kuomet žmonės yra atostogose, skirčiau jiems laiko, kad galėtų susirinkti.

6 Ir aš džiaugiuosi matydamas brolį Šeperdą čia, šįryt, sugrįžusį iš ligoninės. Kažkurią dieną buvau nuėjęs jo aplankyti. Ir sese Šeperd, nesuspėjau tau vakar paskambinti. Tas sapnas, kurį man atsiuntei buvo labai, labai puikus. Tu išvydai, kaip ten matei, Kristų ant... dan... danguose, ant to balto žirgo, bet vis tik, kuris buvo pririštas, matote. Bet, vis tik, prieš tam dingstant iš akių, visai tavo šeimai pavyko tai pamatyti. Tai, sapno išaiškinimas yra toks, kad tavo šeima išvydo Jo judėjimą, šių paskutiniųjų dienų prieš tam praeinant, kas Tai buvo. Todėl, tai yra, tai buvo labai dvasinga ir labai dideliu palaiminimu tau, tavo šeimai. Šiai šeimai teko patirti didelį suspaudimą, kad pasiektų vietą, kurioje jie šiandien yra.

7 O dabar mes turime šį tą, šiek tiek liūdno, šįryt. Nuo tada, kai čia sutikau... Vienus iš mūsų brangių draugų, ir... ir lankančiųjų šiuos maldos namus, Koutsų šeimyną; kuriuos mes visi mylime. Jie atsikraustė iš pačių rytų ir, ar iš Čikagos, netoliese. Ir sesuo Bilė Chabib ir... ir jos sesė, Armstrong, ir visos kitos merginos. Jie... Manau, kad anksčiau jie buvo nazarėnais, bet atėjo pas Viešpatį, ir jie yra mūsų labai brangūs draugai.

Ir brolis ir sesė Koutsai, jų tėvas ir motina, vieną dieną buvo kelyje į namus, važiavo iš vakarų, ir kažkas iščiuožė ant kelio ir... ir vietoje užmušė sesę Kouts. Ir... ir jie bandė man prisiskambinti Tu... Tusone, ir aš apie tai sužinojau, tuomet sėdėjau kaip tik ten su dėžute saldainių, kuriuos ji buvo man pagaminusi, jie buvo padėti ant... ant to stalo. Ir jūs net negalite įsivaizduoti kaip tai privertė mane pasijusti. Bet aš... aš manau, jog, dėkoju Viešpačiui šįryt, kad jai neteko kentėti. Ji buvo senyvo amžiaus ir jai neteko kentėti. Ir ji sugrįžo Namo būti su Dievu.

8 Aš neseniai mąsčiau ir bendravau su jos dvejomis mergaitėmis, dabar pat, ten kambaryje. Brolis Koutsas yra čia šįryt; jam lūžo keli šonkauliai. Ir aš paskambinau jam į ligoninę, ir ten, kur jis buvo paguldytas Mizūryje, ir jo šonkauliai buvo lūžę ir panašiai, bet jis neabejotinai turėjo tikros drąsos, tikras Krikščionis; nes žinojo, jog jo nedidelė karalienė nėra negyva, ji amžinai yra gyva su Kristumi ir ten bus susivienijimo laikas.

9 Jobas kartą pasakė: „O, kad Tu paslėptum mane kape ir išlaikytum mane slaptoje vietoje, kol praeis Tavo rūstybė“.

10 Ar esate, kada pastebėję Dievą, gamtoje, darantį tą patį? Kaip sula esanti aukštai medžiuose, laikosi jų lapuose; o prieš ateinant žiemos metui, rūstybei, kuri yra išliejama ant žemės... Matote, buvo metas, kai žemėje žiemos nebuvo. Ir Tūkstantmetyje, ten niekada daugiau nebus žiemų, matote. Todėl tai yra žemei skirta rūstybė. Tuomet, kai tai įvyko... Matote, prieš ateinant rūstybei, Dievas iš savo gailestingumo nuleidžią tą sulą žemyn į... po žeme, į to medžio šaknis ir laiko ją ten, kol praeina žiemos rūstybė, po to vėl ją pakelia, matote, pavasario metu.

„O, kad Tu paslėptum mane kape ir išlaikytum mane slaptoje vietoje, kol praeis Tavo rūstybė“. Būtent tai Jis padarė mūsų sesei. Jis pasielgia taip su visais Krikščionimis.

11 Broli Koutsai, telaimina tave Dievas. Esu toks laimingas žinodamas, kad Dievo Antspaudas apsaugo bėdos valandą. Aš žinau, ką jam tenka išgyventi, nes pačiam teko išgyventi kažką panašaus, prieš daug metų. Bet aš... Vienas po kito mes turime pereiti anapus šios didelės upės; ir, aš, ir ateis mano laikas, vieną iš šių dienų; ir jūsų laikas, vieną iš šių dienų. Tačiau kaip pasakė Dovydas: „Aš nebijosiu nieko pikto; nes Tu esi su manimi. Tavo lazda ir tavo ramstis paguodžia mane“.

12 Dabar paminėsime sesę Kouts, mūsų brangią sesę, kuri iškeliavo pas Dievą. Aš... Trumpam jos paminėjimui, šįryt, noriu, kad susirinkusieji akimirkai atsistotų.

Palenkime savo galvas ir prisiminkime tą, kuri kadaise, prieš kelias dienas buvo atėjusi į šiuos maldos namus, buvo mūsų tarpe, spaudė mūsų rankas, miela Krikščionė, dabar yra toje vietoje, kurią Viešpats leido man neseniai pamatyti, vėl jauna moteris, laukia ateinant savo šeimos.

13 Mūsų Dangiškasis Tėve, mes dėkojame Tau už sesės Kouts prisiminimus. Kokia brangi, miela sesė! Ir dabar ateina laikas, kai mes nugyvensime savo gyvenimo tarpsnį, kuris buvo mums paskirtas, mes privalėsime pereiti anapus tos upės. Mes dėkojame Tau už tai, kad Jai nereikėjo kentėti. Greičiausiai čia prieš ją nebuvo nieko, dėl ko jai būtų reikėję kentėti. Ji išėjo tiesiai į Dievo glėbį, tiesiog akimirksniu.

14 Jos vyras, jos vaikai, yra čia šįryt, Viešpatie, iš karto užimdami savo pareigos vietą. Mes esame Tau labai dėkingi už tokį narsų tikėjimą! „Mūsų tėvų tikėjimas ir toliau yra gyvas, vietoj požeminio kalėjimo, liepsnos ir kalavijo“. Mes dėkojame Tau už visus šiuos dalykus.

15 Suteik jos brangiai sielai atilsį, Viešpatie. Ji buvo mūsų sesuo. Liūdesys, ašaros užlieja mūsų širdį dėl jos trūkumo, bet džiaugsmas skverbiasi iš tų ašarų, leidžiantis mums žinoti su Tavo Žodžio užtikrintumu, jog ji tebėra gyva amžiname gyvenime, kuris niekada negali mirti. Ir ten, kur ji dabar yra, daugiau niekada nebus nelaimingo atsitikimo, tik laukimas tų, kurie ateis vėliau prie jos prisijungti.

16 Palaimink brolį Koutsą ir palaimink šias merginas ir jų šeimą, Viešpatie, ir šiuos artimuosius ir visus, kurie ją myli. Ir vieną dieną, Tėve, mes tikimės sutikti ją ten aukštai, didingoje kitoje Pusėje, kur nėra jokios ligos, liūdesio ar mirties. Iki to laiko, išlaikyk visus mus sveikus ir apsaugotus, tarnaujančius Tau ir laukiančius tos dienos. Mes prašome to Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

17 Tegul didi Šventoji Dvasia, Kuri dirba su mumis čia maldos namuose, apreikšdama Jo Žodį, tegul Ji nuramins jos narsią sielą, kol mes su ja susitiksime.

18 Dabar šįryt čia yra šilta, dėl mūsų kūnų, žinote, žmogaus kūnas skleidžia tam tikrą šilumos kiekį.

19 Taigi, dabar mes norėtume paskelbti pranešimą. Kartais mūsų tarnavimai čia užsitęsia, nuo... nuo ryto, dėl to, kad... Iš tiesų nėra gerai, kad tarnavimas tęsiasi taip ilgai, nes, valandą, pusantros valandos ar kartais dvi valandas. Bet, ką aš darau, aš ten gale darau įrašą, matote, o ši garsajuostė yra išsiunčiama į visą pasaulį. Ir štai, ką aš... mes susirenkame tokiam laikui nuo ryto, dėl... dėl to, kad aš atvykstu čia tam, kad paruoštume tas garsajuostes. Tai yra tam... jie yra... Matote, jūs galite tai pamatyti toje patalpoje ten, gar... garsajuostės, kurios yra... yra dabar pat ruošiamos ir jos yra išsiunčiamos į visą pasaulį.

20 Taigi, greitai, Viešpačiui leidus, šį ateinantį, vos tik iš čia išvažiuosiu... Aš išvyksiu, Viešpačiui leidus, rytoj ryte, kažkuriuo laiku, atgal į Arizoną, nes turiu artėjantį susirinkimą. O po jo, ištisai būsiu pietuose. O, jūs pietiečiai, iš pat Džordžijos ir Misisipės, ir Teksaso, ir Alabamos, mes atvykstame pas jus, iki pat Floridos, visai netrukus.

21 Išvyksime iš čia į Finiksą, po to į Kaliforniją, ir iš karto atgal į Dalasą, ir... ir, turbūt, užsuksime į San Antonio, manau, kad į jį, ir atgal į Alabamą, ir Floridą, ir ta linkme. Todėl mes susitiksime su jumis, žmonės, ten pat, Viešpačiui leidus, visai netrukus.

22 Ir tuomet jūs melskitės už mus ir toliau, o mes jums pranešime, kada, jei mes... Viešpats dabar įdės mums į širdį praleisti ke... kelias dienas čia, šią ateinančią vasarą.

23 Turėjau suplanuotą eilę tarnavimų. Ir daugelis jūsų žino, kad Niujorke pasirodė regėjimas, kuris sakė, jog tie tarnavimai Skandinavijos šalyje... Ar prisimenate juos, kurie buvo ten suplanuoti? Ir tuomet man būnant Niujorke, pasirodė regėjimas apie tai, kad visi tie tarnavimai bus atšaukti, dėl kažkokios priežasties. Ir aš prisimenu, kad kai kuriems iš jūsų čia apie tai pasakiau, kai buvau Niujorke. Tiksliai tai ir įvyko, nes visi norėjo tos pačios dienos, bet to pastato išnuomoti nepavyko.

Todėl tuomet, galbūt tai suteiks nedidelę galimybę toje vietoje birželį. Tai galėjo būti Viešpaties valia, aš svarsčiau, galbūt sugrįžti tiems „Trimitams“, čia pat, kol dar nėra per vėlu. Suprantate? Ir taip mes žinome, kad viskas išeina į gerą. Tai buvo mano širdyje, todėl galbūt tai yra tai, ką Jis norėjo, kad mes atliktume.

24 Dabar matau, kad jūs apsikeičiate sėdimomis vietomis ir... ir ten koridoriuje, ir panašiai. Mes norėtume turėti pakankamai vietos žmonėms susėsti.

Bet tuomet, kai prieisime prie tų „Trimitų“, kurie... mes norime išnuomoti vidurinės mokyklos gimnastikos salę. Manau, kad joje gali susėsti penki šimtai ir taip mes turėtume galimybę, taip pat, kiekvienam turėti sėdimą vietą, ir atsisėsti ir ramiai pasiklausyti, kol mes... kol mes pamokslausime.

25 Arba, tai... „Trimitai“, jie yra labai, labai puikūs. Aš nagrinėjau juos kažkurią dieną. Matote, Šeštajame „Antspaude“, skamba visi Septyni „Trimitai“ ten pat, tame Šeštajame „Antspaude“, matote, visai prieš pat Septintajam „Antspaudui“ atidengiant Kristaus Atėjimą.

26 O šįvakar turiu labai svarbią žinią, kurią noriu pasakyti visai prieš pat iš... išgydymo tarnavimą. Ir jeigu esate čia ir ketinate pasilikti, na, mes pasistengsime, jei bus įmanoma, pradėti šiek tiek anksčiau, nes čia bus maldos eilė. Aš ilgai nepamokslausiu, bet yra kažkas, kuo norėjau pasidalinti su bažnyčia, jau kurį laiką, ir kaip ir informuoti jūs apie... apie... tai, kaip šiuo laiku klostosi dalykai, ir tiesiog ant ko mes stovime, ir geriausiai kaip man yra žinoma per Raštą.

27 Dabar noriu, kad šįryt atsiverstumėte kartu su manimi, jei norite pasižymėti ar užsirašyti skaitomą vietą, Izaijo knyga. Ir noriu perskaityti iš Izaijo, keturiasdešimt antrą skyrių iš Izaijo.

28 Šįryt esame labai laimingi, taip pat, už tai, kad su mumis sėdi brolis Dauchas. Kol jūs verčiate puslapius... Žinote, jie manė, kad jis neišgyvens, čia kažkurią dieną Šrivporte. O jis neabejotinai turi tikėjimą. Taip, pone, jam pavyko tiesiog iš to išsivaduoti; Viešpats jį palaimino... Matote, brolis Dauchas yra devyniasdešimt vienerių metų amžiaus, ir jį ištiko visiškas širdies paralyžius; ir dar priedo širdies smūgis. Ir pats daktaras pasakė, jog jie nematė jokios galimybės jam išgyventi. Brolis Dauchas ir toliau gyvena, o tas daktaras numirė. Suprantate? Nes jis... Matote, brolis Dauchas sėdi čia.

29 Ir taip, žmogus yra devyniasdešimt vienerių metų amžiaus, po širdies paralyžiaus ir širdies smūgio. Ir ten, kai ėjau link ten, pamačiau jį einantį gatve; pamačiau jį bažnyčioje. Ir aš priėjau ir pasakiau jam, jam būnant [medicininėje – Vert.] deguonies palapinėje: „Viešpaties Vardu, aš spaudžiu tau ranką... Aš pamatysiu tave vėl bažnyčioje ir paspausiu tau ranką gatvėje“.

Būtent kito tarnavimo metu jis buvo čia, sėdėjo ten bažnyčios gale. Ir aš nuvykau į Luisvilį, kur mes valgome ten „Mėlynajame šerne“, pavalgyti, ir vos tik išlipau iš savo automobilio, pradėjau eiti gatve, ten buvo gatve einantis brolis Dauchas. Jis buvo ten, tiesiog tobulai. Ir kaip Viešpats jį palaimino!

30 Mes dabar kalbėsime apie išgydymą, šįvakar, ir kitus dalykus, ir turiu iš tiesų stebėtinų dalykų, kuriais noriu su jumis pasidalinti šįvakar.

31 O dabar, dėl garsajuosčių, pasiruoškite paleisti įrašą, noriu pradėti skaityti iš Izaijo keturiasdešimt antro skyriaus ir nuo pirmos iki septintos eilutės. Ir Mato ketvirtas skyrius, pradedant, manau, penkiolikta ir šešiolikta eilutėmis.

32 Taigi, keturiasdešimt antrame Izaijo skyriuje, mes ketiname perskaityti.

Štai mano tarnas, kurį palaikau, mano išrinktasis, kuriuo gėrisi mano siela; aš uždėjau ant jo savo dvasią; jis išves teismą pas pagonis.

Jis nešauks nei nepakels savo balso, nei neduos savo balso išgirsti gatvėje.

Palūžusios nendrės jis nesulaužys ir rūkstančio lino neužgesins; jis išves teismą į tiesą.

Jis nenusilps ir nepraras drąsos, kol neturės... neįtvirtins žemėje teismo; ir salos lauks jo įstatymo“.

Taip sako... Dievas, Viešpats, tas, kuris sutvėrė dangus ir juos ištiesė; tas, kuris išskleidė žemę ir tai, kas iš jos išauga; tas, kuris duoda kvapą tautoms ant jos ir dvasią joje vaikščiojantiems:
Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisume ir laikysiu tavo ranką, ir tave saugosiu, ir duosiu tave kaip tautos sandorą, kaip pagonių šviesą;
kad atvertum aklas akis, kad išvestum iš kalėjimo belaisvius ir sėdinčius tamsoje iš kalėjimo namų.

33 Dabar iš Mato Evangelijos, ketvirtas skyrius, noriu perskaityti, šios pranašystės pasakytos per Izaiją, išsipildymą. Ketvirtame Mato skyriuje, aš... aš pradėsiu skaityti. Jei galime, pradėkime nuo dvyliktos eilutės vietoj penkioliktos.

Na, o kai Jėzus išgirdo, kad Jonas įmestas į kalėjimą, jis išėjo į Galilėją;
...palikęs Nazaretą, jis atėjo ir apsigyveno Kafernaume, kuris yra jūros pakrantėje, Zabulono ir Neftalio ribose,
kad išsipildytų, kas buvo kalbėta pranašo Ezaijo, sakant:

„Zabulono šalis ir Neftalio šalis, prie jūros kelio, anapus Jordano, pagonių Galilėja;

tauta, kuri sėdėjo tamsoje, išvydo didžią šviesą; ir tiems, kurie sėdėjo krašte ir šešėlyje mirties, užtekėjo šviesa“.
Nuo to laiko Jėzus pradėjo skelbti ir sakyti: „Atgailaukite, nes dangaus karalystė yra čia pat“.

34 Tegul Viešpats pridės Savo palaiminimus Jo perskaitytam Žodžiui! O dabar, neįprasta trumpa mintis, apie kurią išgirdau kažką kalbant, sakė štai ką, ir aš noriu paimti ją kaip tempą: Čia yra Žmogus, Kuris gali uždegti Šviesą. Ir dabar mes kalbėsime šviesos tema.

35 Tai seka iš paskos trijų temų apie kurias mes neseniai kalbėjome.

Viena iš jų buvo Tusone ar Finikse, apie tai, kodėl Jėzus atėjo Betliejaus keliu. Kad, Jis privalėjo tai padaryti, nes Jis ir yra Betliejus. Betliejus! „Bet“ reiškia „namai“; „lie“, „Dievo“; „jus“reiškia „duona“, duona. „Dievo Duonos Namai“. Ir kiekvienas Krikščionis, kuris yra gimęs Kristuje, yra gimęs Betliejuje, Dievo Duonos Namuose.

36 Tuomet, ten, Dovydo provaizdyje, kuris buvo bėglys tuo laiku, kai buvo atskirtas nuo savo tautos. Jis buvo atmestas. O Betliejus buvo apgultyje ir filistinai telkė karines pajėgas aplink Betliejų. O Dovydas, bėglys, šiandieninės bažnyčios provaizdis, Kristaus. Matote, Kristus Savo Bažnyčios atžvilgiu yra bėglys. Jie tai padarė. Bėglys yra tas, kuris buvo atmestas. Ir Dovydas buvo atmestas, vis tik jis buvo pateptas būti karaliumi; nes pranašas buvo jį patepęs.

37 Ir tuo laiku būdamas bėgliu savo tautoje, jis pasirinko daug narsių pagonių. Vienas iš jų užmušė aštuonis šimtus vyrų, per vieną dieną, su ietimi ar kalaviju. O kitas įšokęs į urvą užmušė liūtą, snieguotą dieną. Ir... ir jie rinko lęšius, o tai buvo pupos ar žirniai, ar kažkas, ir... ir jie visi pabėgo, o jis liko stovėti ir žudyti vyrus tol, kol pavargo jo ranka. Jie taip pat užmušė tuos milžinus Galijoto brolius.

Narsūs vyrai, laikėsi prie Dovydo, nes žinojo, jog jis sugrįš į valdžią. Jie žinojo nežiūrint į tai, ką kiti sakė. Dievo patepimas buvo ant Dovydo ir jie tai žinojo. Jie buvo pagonys. Nesvarbu kaip stipriai anie buvo jį atmetę, jie vis tiek žinojo, jog jis buvo besugrįžtąs į valdžią. Ir vieną dieną ten...

38 Koks tai yra šiandienos provaizdis – Kristaus, bėglio! Jūs paklausite: „Kristus, bėglys?“. Pagal Bibliją, kaip mes... Dievas narsiai pravedė mus per tuos Septynis Bažnyčios Periodus. Šioje Laodikėjos bažnyčioje Kristus buvo bėgliu už Savo bažnyčios ribų, atstumtas, bandantis patekti atgal į vidų. Suprantate? Jis yra bėglys Savo Paties bažnyčiai. Priežastis dėl kurios Jis yra bėglys yra ta, kad Jis yra Žodis, o jie Žodžio neįsileidžia. Vietoj to jie priėmė religiją.

39 Ir mes atrandame, tuomet, jog šioje sunkioje kovoje, tie narsūs vyrai šalia... šalia Dovydo, buvo pagonys.

40 Atkreipkite dėmesį į tai, kaip Betliejus buvo įkurtas. Nenoriu gilintis į šią temą, bet kaip Betliejus... Faktiškai, Rahaba, paleistuvė, jos sūnus buvo tas, kuris įkūrė Betliejų. Tai buvo kviečių centras ir ten buvo daug tyro vandens. Ir jis įkūrė šį miestelį. Ir jis buvo mažiausias iš visų miestų, nes pranašas pasakė: „Iš... Judėjos Betliejaus, ar tu nesi mažiausias iš visų Jeruzalės miestų kunigaikščių... ar Judėjos? Bet iš tavęs ateis Valdytojas, kuris valdys mano tautą Izraelį“. Iš mažojo.

41 Dovydas, kai jis buvo ten išrinktas. Dideli, puikūs broliai, kai pranašas Samuelis atėjo patepti, jie visi ten stovėjo. Dideli, narsūs vyrai, atrodė, kad būtų buvę, atrodė, puikiai atrodantys karaliai. Tačiau būtent atmestasis buvo juo, Dovydas, ant kurio buvo išlietas aliejus. Atmestasis miestas buvo tas, kuriame Kristus...

Būtent atmestuosius Kristus pasirenka, matote, tuos, kurie yra atmesti.

42 Toliau mes atrandame, kad po jo atėjo Obedas. O po jo atėjo Boazas. Ir ten kilo kitas pagonis, kuris atėjo per Rūtą. Ir iš ten kilo Jesė. O iš Jesės gimė Dovydas. Ir ten nedideliame tvartelyje buvo pagimdytas karalių Karalius, Jėzus Kristus, Dovydo Sūnus, jo dvasinis Sūnus.

43 Taigi tuomet jis buvo, pats Dovydas buvo gimęs tame mieste, jis turėjo gimti toje mažoje vietelėje. Kuri vadinosi Betliejumi, o tai reiškia „Dievo Duonos Namai“. O Jis ir yra Dievo Duonos Namai.

44 Dovydas tą dieną gulėjo ten ant kalvos ir pažvelgė žemyn, ir pamatė štai taip, aplink, karines pajėgas sutelkusius filistinus, jam turėjo pakilti temperatūra ir jis ištroško. Jis tarė: „O, jei tik galėčiau nors kartą atsigerti iš to šulinio!“ Na, mažiausios jo mintys jiems buvo įsakymu, tiems, kurie jį mylėjo.

45 Taip yra ir šiandien su mažiausiomis Jėzaus mintimis arba su Jo Žodžiu, tai turėtų būti įsakymu mums, pagonimis, kurie Jį mylime. Nes mes žinome, kad Jis yra be ateinąs į valdžią, nesvarbu kaip stipriai Jis yra atmestas. Dangūs ir žemė praeis, bet Tai vis tiek karaliaus lygiai taip pat, kai nebeliks visų dangų ir žemės. O mes žinome, kad Jis yra be ateinąs į valdžią, nes niekas negali to sustabdyti. [Brolis Branhamas patapšnoja savo Bibliją – Red.] Tai yra Kristus, Jo apreiškimas, ir tai išsipildys tiesiog tokiu būdu, kokiu Žodis sako, kad išsipildys, nes Jis yra Žodis. Ir mažiausias Jo įsakymas čia, nesvarbu, koks mažas jis bebūtų, jei tai būtų „persikrikštyti“ ar, kas tai bebūtų, mes bet kuriuo atveju tai išpildysime. Tai yra Jo įsakas.

46 Ir mažiausia Dovydo mintis tiems pagonims buvo įsakas, nes jie buvo šiandieninės pagonių Bažnyčios provaizdis. Narsūs vyrai! Matote, tie vyrai stovėję Dovydo pašonėje buvo pagonys, bet buvo narsūs vyrai. Jie buvo bebaimiai. Jie net nežinojo, ką reiškė baimė.

47 Vienas vyras paėmė kalaviją ir užmušė aštuonis šimtus vyrų, kai jie visi buvo jį apsupę. Koks tai turėjo būti vyras! Vienas iš jų...

Dar kitas vyras. Ten atbėgo karys egiptietis su ilga ietimi. O jis rankoje turėjo tik medinę lazdą. Jis paėmė tą lazdą ir išmušė iš ano rankų ietį; paėmė tą ietį ir užmušė jį, jį. Suprantate?

48 Vienas iš tų milžinų turėjo keturiolikos colių pirštus, štai tokius. Taigi, keturiolika colių, jūsų pirštų ilgis siekia jūsų plaštakos ilgį, suspaudus kumštį; ištieskite ją, gausis dvidešimt aštuonių colių ranka. Ir padarė tai ietimi! Ir šoko ant jo ir užmušė jį. Suprantate? Kodėl? Jis buvo narsus vyras, pagonis žvelgiantis į pateptąjį, kuris, žinojo, buvo be sugrįžtąs į valdžią.

49 Ar atkreipėte dėmesį į tai, kad jie Dovydo atžvilgiu buvo tokie narsūs? Kai galiausiai Dovydas sugrįžo į valdžią, jis padarė juos miestų valdovais. Ar Jėzus nepažadėjo to paties? Tai tas pats dalykas, padarys juos valdovais.

50 Tuomet, anuomet, kai Dovydo troškimas buvo gaiviai atsigerti. Greičiausiai jis ten turėjo seno, drungno, užsistovėjusio vandens, kurį gėrė. Bet jam atėjo mintis apie tą šviežią vandenį iš Betliejaus, Dievo Duonos Namų. Ir jis tarė: „Jei tik galėčiau atsigerti iš to šulinio!“. Ir tie vyrai išsitraukė savo kalavijus ir kovodami prasiveržė per penkiolika mylių filistinų, ne dėl to, kad jis jų prašė tai padaryti, bet dėl to, kad jie žinojo, jog jis to norėjo. Ir jie skerdė tuos filistinus iki pat to šulinio. Kol du iš jų kovėsi, kitas pasėmė kibirą vandens; ir kaudamiesi prasiskynė kelią atgal, iki pradinės vietos, ir padavė jį Dovydui. Štai kokia narsa!

51 Dovydas, dievobaimingas žmogus tarė: „Neduok Dieve, kad aš gerčiau jį iš šių draugų, kurie į pavojų statė savo gyvybę“. Ir jis atnešė geriamąją auką; išliejo ją ant žemės Viešpačiui. „Atiduokite jį [vandenį – Vert.] Viešpačiui. Jis yra vienintelis to vertas, ne aš“. Jie...

52 Paties Kristaus provaizdis, su Jo Paties Amžinuoju Gyvenimu Jame, Uola į kurią buvo suduota, išliejo Savo Gyvybę ant žemės, kaip auką už nuodėmę vardan mūsų, kad šis Žodis galėtų gyventi.

53 O, pagonys, kaip jau sakiau, kas, kartu su manimi, pakelsite šį kalaviją? Jis nori šviežio gėrimo, šįryt, ne šios senos, užsistovėjusios bažnytinės religijos ir dalykų su kuriais mes kvailiojame. Jis nori tikro tikėjimo Jo Žodžiu, kas patikės kiekvienu Jo Žodžiu. Eikime prie šulinio ir atneškime atsigerti, atsigaivinimą; šlovinimą, kuris nėra pastatytas ant religijos ir denominacijų. Bet tikrą šlovinimo Dvasią su Kristumi tarp mūsų, gyvenantį Jo Gyvenimą taip, kaip Jis to nori, tarp mūsų, be... be religijos ir kitų įvairių dalykų. Tiesiog... tiesiog leiskime Jam tokiu būti.

54 Taigi, toliau buvo tai, kaip Dievas elgėsi su žmonėmis per sapną, Juo... Juozapo dienomis. Ar jūs pastebėjote? Sapnas yra antraeilis dalykas. Tai yra antraeilis Dievo veikimo būdas. Kai kurie žmonės sapnuoja sapnus, kurie nieko nereiškia. Jūs galite persivalgyti ir susapnuoti košmarus. Ir sapnas yra antraeilis dalykas. Suprantate? Bet kodėl Dievas pasirinko apsaugoti Savo Sūnų antraeiliu būdu? Jis pasirodė Juozapui. Savo vaiko labui Jis pasirinko antraeilį būdą. Ar kada nors apie tai susimąstėte? Nes šalyje nebuvo jokio pranašo. Jis turėjo veikti per sapnus. Ir tai nebuvo sapnas, kuris turėjo būti išaiškintas. Viešpaties Angelas tarė: „Juozapai, nebijok pasiimti sau savo žmonos Marijos, nes tai, kas joje prasidėjo, yra iš Šventosios Dvasios“.

55 Tai buvo neįprastas dalykas, kad taip nutiko. Juozapas būdamas teisus žmogus... jis... Tai buvo neįprasta. Dievas yra neįprastas. O tai, kas yra neįprasta, yra sunkiai suprantama. Štai kodėl šiandien yra taip sunku suprasti Tiesą; Ji yra tokia neįprasta. Moteris pagimdys kūdikį nepažinusi vyro, tai buvo labai neįprasta.

Tačiau, jeigu jūs esate nuoširdūs ir atviri, Dievas vis dar gali pasirodyti jums sapne. Tai parodo, kad viskas, ką turite, ar tai būtų jūsų protas, ar galite švilpti, giedoti, liudyti, ar ką tik begalite padaryti, jeigu jūsų visa būtis yra pavesta Dievui, Dievas gali ją panaudoti, jeigu jūs tik leisite Jam tai padaryti.

56 Tuomet, kitą vakarą ten brolis Nevilis pamokslavo tema apie „pabėgimą“, kaip... kaip žmogus pabėgo. Ir pamaniau, jog tai buvo nuostabu.

O šįryt Šventoji Dvasia, rodos, nori, kad nagrinėčiau temą apie šviesą, kaip tolimesnį dalyką. Tęsė toliau, nuo pradžios, kaip Kristaus gyvenimas prasidėjo ėdžiose, mūsų temoje mes ir vėl prie to sugrįšime. O jis to nežinojo; aš nežinojau; ir štai čia yra vienas ir tas pats dalykas. Matote, tiksliai atitinka, kitas dalykas yra tada, kai Jis pradeda Savo tarnystę. O šiam vakarui mes turime šį tą, kas tiesiog tiksliai tai atitiks, kaip pratęsimas, šįvakar, Viešpačiui leidus.

57 Dabar – didi Šviesa! „Pagonims, kurie sėdėjo krašte ir šešėlyje mirties, tarp jų užtekėjo didi Šviesa. Zabulone ir Neftalyje... prie pagonių Galilėjos kelio, didi Šviesa, jie išvydo didžią Šviesą“.

58 Taigi, šviesa, pirmą kartą šviesa, mes atrandame ją Biblijoje, yra randama Pradžios 1:3. Tai buvo, Dievo ištartas Žodis sukūrė šviesą. Dievas tarė: „Tebūna šviesa,“ – Pradžios 1:3, – ir buvo šviesa.

59 Dabar įsidėmėkite, tuomet šviesa ateina per ištartą Dievo Žodį. Ir šviesa yra įrodymas arba dalykas, kurį Jis ištarė, tai yra šviesa. Kai šviesa nušvinta, ji tai parodo. Dievas tarė: „Tebūna šviesa“. Ten nebuvo jokios šviesos, bet Jis tarė: „Tebūna šviesa,“ – ir ten atsirado šviesa. Tai yra įrodymas. Šviesa yra Jo ištarto Žodžio įrodymas. Tas pats ir šiandien, Jo ištarto Žodžio įrodymas.

60 Dabar, kai jūs matote Jo Žodį, Kuris yra įrodomas arba, kitaip tariant, padaromą žinomu, įrodytu, tai yra... Jo ištarto Žodžio Šviesa. O be šviesos, niekas negali išgyventi be šviesos. Šiandien žemėje nėra gyvybės, kuri galėtų išaugti be saulės šviesos, botanikos gyvybėje ir panašiai. Ir nėra Amžinojo Gyvenimo be Dievo Sūnaus. Suprantate? Jis yra Šviesa.

61 Mes dabar atrandame, tikiu, mums dabar nagrinėjant ir šią šviesą... „Žemė buvo beformė“.

62 Taigi, šiandien kai kurie žmonės mūsų mokyklose ir panašiai, įrodinėja, kad pasauliui yra tam tikras skaičius milijonų metų, ir bando pasmerkti Bibliją ir pasakyti, kad Ji yra klaidinga. Jie tiesiog ne... niekada neskaito Biblijos. Tik tiek. Nes Biblija nesako mums, koks yra pasaulio amžius. Biblijoje pasakyta: „Pradžioje Dievas sutvėrė dangus ir žemę“. Taškas! Kada, kaip tai buvo, mes to nežinome. Taigi, tai yra pirmiausia. Ir po to yra parašytas taškas, tokia yra to sakinio pabaiga.

63 „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę“. Galbūt galėjo praeiti šimtas milijonų ar milijardas [metų – Vert.], ar kiek ten buvo. Ir kaip Jis tai padarė, tai Žino tik Jis, matote, aš nežinau.

Tačiau pasaulis, na: „Žemė buvo beformė ir tuščia; ir vanduo buvo virš žemės. Ir Dievas, – tarė, – judėjo virš vandenų paviršiaus“. Ir tarė: „Tebūna šviesa“.

64 Taigi, aš manau, kad saulė ir panašiai, jau egzistavo, aš manau, mėnulis. Kaip yra tęsiama Pradžios 3, kur tai yra paaiškinama... Bet aš manau, kad tai, kas buvo čia, kad žemė, mes paimsime ją kaip pavyzdį ir todėl... Ir ji judėdama pasirodė; ten žemę padengęs buvo rūkas ir migla, kurie ir sukėlė tamsą. Ir Dievas tarė: „Tebūna šviesa,“ – ir tamsa išblėsdama pasitraukė ir ten pasirodė giedras dangus.

65 Ir aš manau, kad tokiu būdu Dievas daro dalykus. Jis... Biblijoje, kitoje eilutėje yra sakoma, ketvirtoje eilutėje yra pasakyta. „Ir Jis atskyrė šviesą nuo tamsos. Ir Jis pavadino šviesą diena, o tamsą Jis pavadino naktimi“. O Dievo Žodis visada atskiria Šviesą nuo tamsos. Suprantate? Būtent Žodis atlieka atskyrimą, matote, Šviesos nuo tamsos.

66 Dievas visada daro tą patį, kai Jis pasiruošia kažką panaudoti. Kaip kad kai Jis pasiruošė panaudoti šią seną žvaigždę ar kuo ji buvo, ši žemė, Jis turėjo atskirti šviesą nuo tamsos. Kai Jis pasiruošia išėjimui, panaudojimui žmo... žmonių grupės, Jis turi atskirti Šviesą nuo tamsos. Kai Jis pasiruošia panaudoti individą, Jis atskiria Šviesą nuo tamsos. Suprantate?

67 Šviesa ateina iš Dievo. O... Atminkite, šviesa ateina per Jo ištartą Žodį. Dievo Žodis pasakė: „Tebūna šviesa,“ – kai ten nebuvo jokios šviesos ir Jis pasiuntė šviesą atskirti tamsą nuo šviesos.

68 Šis įsakymo Žodis padarė dangų giedrą tam, kad saulė galėtų apšviesti. O šiandien Jo Žodis yra tai, kas išsklaido visas netikėjimo atmosferas.

69 Aš kalbėjausi, turėjau... turėjau, manau, vienuolika asmeninių pokalbių visai prieš pat ateinant prie sakyklos šįryt, štai čia. Taip blogai...

70 Kažkurią dieną mano draugelis, Džimas Pūlas, jo berniukas, jie manė, jog jį ištiko širdies smūgis, skubiai nuvežė jį į ligoninę. Tai buvo astmos atvejis, ištiko mažąjį vyruką... Jis negalėjo... Jo širdelė spurdėjo, ir kvėpavimas, ir... ir jis šaukė, nes negalėjo atgauti kvapo, ir, atrodo, kad mažasis vyrukas buvo prie mirties, kai jie jį ten atvežė. O aš ketinau užsukti į ligoninę; jie atvežė jį ten. Aš paėmiau jį už rankelės; tariau: „Tai sukėlė, tymai ištiko šį vaiką. O tymai... karštinė apėmė šį vyruką. Stebėkite jį. Po kelių dienų norėsiu vėl su juo pasimatyti. Jis bus visas apimtas tymų“. Ir taip jis buvo visas apimtas tymų, matote. Suprantate?

71 Taigi, ką? Dievas atskiria tamsą nuo šviesos ar šviesą nuo tamsos. Ir jis atskiria mirtį nuo Gyvybės, ir Jis padaro tai per Savo Žodį. Jo Žodis yra tai, kas visada tai išreiškia.

72 Taigi, šviesa! Na, taigi, sėkla jau buvo žemėje. Aš tikiu, kad Dievas jau buvo pasodinęs sėklą. Ir vos tik saulei pasiekus tą sėklą, ji pradėjo augti. Ir dėl šios priežasties prireikė tik kažkiek dienų tam, kad išaugtų tie dalykai, nes sėkla jau buvo žemėje. Viskas ko jai reikėjo buvo šviesa.

73 Ir tokį kelią Dievas turi šiandien. Jo sėkla jau yra čia, Jo Žodis. Vienintelis Jai reikalingas dalykas yra Šviesa, Kuri Ją apšvies. O Jis ir yra ta Šviesa, nes Jis yra Žodis. Žodis ir Šviesa yra vienas ir tas pats dalykas. Ten esanti Gyvybė yra Žodžio Šviesa, matote, esanti Gyvybė. Gyvybės užuomazga slypi grūde, o grūdas... gyvybė yra tai, kas pratrūksta ir išreiškia gyvybę iš grūdo vidaus. Tokiu būdu Kristus, Žodyje, padaro, kad Žodis darytų tai, ką Jis turi daryti. Tiesiog kaip gyvybė esanti kviečio grūde, ar kas tai bebūtų; tai priverčia kvietį išreikšti tai, ką jis turi išreikšti, nes tai yra jame esanti gyvybė. Visa gyvybė!

74 Todėl Gyvybė gali būti tik per išreikštą Dievo Žodį. Gyvybė ateina tik per išreikštą Dievo Žodį. Tol, kol tai yra tik Knygoje, štai tokioje, tuo vis tiek dar galima abejoti. Bet, kai tai yra išreiškiama, tuomet jūs regite produktą to, apie ką Tai kalbėjo, kuris yra išreiškiamas, tada ta Šviesa ap... apšviečia Žodį. Suprantate? Štai kas suteikia... Žodis taip pasakė ir tuomet, kai tai išsipildo, tai yra Gyvybė esanti Šviesoje, Šviesa teikianti Gyvybę. Šviesa teikia Gyvybę.

75 Pasodinkite ten kviečių, jie... ir nuneškite juos į rūsį, viską uždenkite ir... ir iš jų niekada niekas neišaugs, dėl to, kad jie negalės to padaryti. Ten nėra šviesos. Bet vos tik šviesai juos persmelkus, tuomet tai atgaivina gyvybę, jei tai yra sėkla su gyvybės užuomazga.

Tas pats dalykas yra ir Žodyje. Matote, Žodis yra Dievas, o kai Gyvybė Jį persmelkia, tai išreiškia Jį... Šviesa Jį persmelkia, tai vėl atgaivina Žodį. Kiekviename periode taip buvo. O, kaip mes branginame šiuos didžius dalykus, kad Žodis, kuris yra įrodomas, yra ištarto Žodžio Šviesa. Suprantate?

Dievas tarė: „Tebūna šviesa“.

76 Taigi, o kas, jei Jis būtų tik pasakęs, bet jokia šviesa nebūtų pasirodžiusi? Tuomet mes nežinotume ar tai tiesa, ar ne. Mes nežinotume ar Jis yra teisus. Mes nežinotume ar Jis yra Dievas, ar ne, nes Jis tik pasakė: „Tebūna,“ – bet nieko nebuvo. Suprantate?

Todėl tuomet, kai Dievas taria ir mes regime tai esant, tada tai yra Šviesa, kuri apšviečia, Tiesa. Suprantate? Ten yra Šviesa ir Gyvybė.

77 Visa žemiška gyvybė ateina per Jo ištartą Žodį. O saulė yra Jo ištartas Žodis. Jis pasakė, kad sukūrė didelį šviesulį danguose dienai, o mažesnį šviesulį nakčiai. Suprantate? Ir visa žemiška gyvybė turi ateiti iš Dievo ištarto Žodžio. Gėlė negali augti be į ją šviečiančios, ištarto Dievo Žodžio, šviesos, nes saulė yra, s-a-u-l-ė – ištartas Dievo Žodis, kai Jis ištarė: „Tebūna šviesa“. Matote? Tai yra ištarta Dievo gyvybė. Ir nesvarbu kaip atkakliai žmonės ban... bando pasakyti vienaantra ar trečia, tai vis tiek nesikeičia. Jūs turite turėti šią saulę, nes gyvybė, žemiška, gali ateiti tik per ištartą Dievo Žodį.

78 O dvasinė Gyvybė, Amžinasis Gyvenimas gali ateiti tik per ištartą Dievo Gyvenimo Žodį. Šiuo atveju Gyvenimu buvo S-ū-n-u-s. Jame yra Šviesa ir Jame nėra tamsos; ir Jis yra Dievo ištarta Šviesa. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako „Amen“ — Red.] Ištartas Dievo Žodis, nes: „Pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas“. Ir Jis amžinai yra Dievas. Suprantate?

Ir yra reikalinga Dievo Šviesa, kad persmelktų Žodį tam, kad atgaivintų Jį. Čia yra tai, ką Jis ištarė [Brolis Branhamas paliečia savo Bibliją – Red.], dabar leiskite Šviesai šviesti! Amen! Leiskite Šviesai šviesti ir Šviesa sugrąžins kiekvieną Žodį į Jo teisingą poziciją, tinkamu laiku. Amen! O! Matote, kai ateis laikas!

79 Kartais tas grūdas guli žemėje, neveiksnus per visą... visą žiemą, kaip sėkla, žiemai pasėtų kviečių. Bet, kai ta saulė pasidaro tiesiog tinkama, o, ji turi atgyti. Suprantate? Ir ji negali išgyventi be saulės.

O Dievas davė pažadus kiekvienam periodui ir kiekvienai dienai. Ir kai Šviesa pasidaro tinkama, ir tai apšviečia, Ji išreikš tiesiog tiksliai tai, ką pasakė Žodis, nes Jis yra Šviesa ir Gyvenimas.

80 Dievo Žodis ateina tik per Bibliją. Dievo Biblija yra... yra atspausdintas Dievo Sūnaus pavidalas, nes Biblijoje pasakyta, jog Tai yra Jėzaus Kristaus apreiškimas. Tai yra Dievas, apreiškiantis Save per Kristų, o Kristus yra Žodis. Ir yra reikalinga Dievo Šviesa, kad apšviestų tą Žodį, kad įrodytų Jį, kad įrodytų, jog Dievas vis dar iškalba Gyvenimą, Amžiną Gyvenimą. Jis ištaria žemišką šviesą, suteikia gyvybę. Gyvybė ateina tik per Šviesą, pasireiškusį Žodį arba tapusį kūnu. Kai... Visi pažadai Biblijoje pasireiškė tada, kai Jėzus Kristus, Žodis tapo kūnu tarp mūsų. Dievas visada veikia per žmogų. Žmogus yra Dievo subjektas.

81 Taigi, jeigu jums čia pasidarys šiek tiek karšta, galite praverti langus ar padaryti, ką tik norite, prigesinti krosnį. Galbūt prižiūrėtojas gali šiek tiek prigesinti krosnį. Matau, kad daugelis esate sukaitę. Ir čia stovėti yra karšta, taip pat, todėl... todėl atminkite tai. Džiaugiuosi, kad yra šilta, o ne šalta, nes man... man patinka šiluma. Aš... Šiluma visada atneša šviesą, gyvybę, tam yra reikalinga ugnis.

82 Atkreipkite dabar dėmesį: „tampa kūnu“. Kai Žodis tampa kūnu, Jis tampa išreikštas. Kaip, paimkite Žodį ir patalpinkite Jį į tinkamą vietą ir tinkamą dirvą, Jis išaugs. Sė... sėkla išaugins pagal savo rūšį. O Žodis, patalpintas į tinkamą širdį, Jis išreikš Save. Jis atneš šviesą. Tai nušvis virš to. Gerai.

83 Nėra nieko žemiško, nieko žemiško ar dvasiško, kas galėtų išgyventi be Dievo Šviesos. Gyvybė, tuomet, gali ateiti tik iš Šviesos. Niekas, kas yra žemiška ar dvasiška, negali išgyventi be Dievo Šviesos. Pagalvokite apie tai. Gerai. Bet, kai Jis atsiunčia mums Šviesą, matote, ir padaro visus šiuos dalykus, o po to mes Tai atmetame; taigi, tai yra liūdnoji dalis, kai mums siųsta Šviesa yra atmetama.

84 Dabar ar galėtumėte įsivaizduoti kokį nors žmogų šiandien pasakantį: „Aš tiesiog atsisakau minėti, kad yra toks dalykas kaip saulė. Aš netikiu, kad saulė yra“? Ir jis bėgdamas nusileis į rūsį ir... ir užtrenks visas duris, ir atsisės tamsoje, ir tars: „Nėra tokio dalyko kaip saulė. Nėra tokio dalyko kaip šviesa“. Jūs iš karto suprastumėte, jog su tokiu žmogumi, kažkas protiškai yra negerai. Suprantate? Kažkas ten yra negerai, kai jis nubėga į tamsų rūsį ir atsisako priimti Dievo duotos šviesos naudą. Kažkas su juo yra negerai. Jis nenori jos šiltų spindulių. Jis nenori jos sveikatą teikiančios substancijos. Jis nenori vaikščioti jos šviesoje. Jam yra geriau sėdėti tamsoje. Tai parodo, protiškai, kažkas yra negerai, fiziškai, su tuo žmogumi.

85 O aš sakau tai iš visos meilės ir su pagarba. Taip pat kažkas yra dvasiškai negerai su žmogumi, kuris skubiai sugrįš atgal į savo religines denominacijas ir atsisakys regėti Biblijos Šviesą, kai ji šviečia jo priešakyje. Kažkas su juo yra negerai. Matote, sugrįžta prie savo religijų ir pavidalų ir užtrenkia duris, ir pasako: „Tokio dalyko nėra. Stebuklų dienos yra praėjusios. Nėra tokio dalyko kaip Dieviškasis išgydymas, nėra nei vieno iš šių dalykų. Tai buvo skirta apaštalams“. Toks žmogus yra dvasiškai išprotėjęs. Suprantate? Kažkas su juo yra negerai. Jis... jis... jis užsitraukė užuolaidas ir atmetė Šventąją Dvasią, kuri galėtų ant jo nužengti. Jei jis galėtų...

„Jei pasiliekate Manyje ir Mano Žodžiai jumyse, tuomet Šviesa apšviečia šį Žodį, prašykite, ko panorėsite“. Matote? Suprantate?

86 Kažkas ten yra negerai, kad jis renkasi atmesti Dievo duotus šaltinius, iš kurių Dievas davė mums gyventi, Jo Žodžio. „Teisusis gyvens tikėjimu“.

„Ir žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu Žodžiu, – ne Žodžio dalimi, – kiekvienu Žodžiu, kuris išeina iš Dievo burnos“. Bet, kai žmogus tiesiog Tai atmeta, su tokiu žmogumi, kažkas yra negerai; kažkas negerai su jo išgyvenimais, kad jis tvirtina mylįs Dievą, o po to atmeta Dievą. Kažkas įvyko negero su tokiu žmogumi. Mes tai žinome, be jokio abejonės šešėlio. Jis atmeta Tai, nubėga į tą vietą ir pasako: „Dabar aš tiesiog... nenoriu nieko apie tai girdėti. Nieko man nepasakokite apie šiuos Dalykus. Aš... aš visiškai Tuo netikiu. Jūs, nesvarbu, ką jūs pasakysite!“.

87 Vyrukas neseniai pasakė... Tas, apie kurį jums minėjau. Jis tarė: „Man nerūpi, net jei tu atvestum penkiasdešimt vėžio atvejų ir atvestum penkiasdešimt daktarų, kad jie paliudytų, aš netikiu. Man nerūpi, net jeigu tu prikeltum numirusį prieš pat mano akis, aš tuo nepatikėčiau“. Matote, kažkas yra negerai su tokiu žmogumi. Taip... taip... taip yra. Ir... ir, vis tik, tas žmogus buvo tarnautojas, matote, matote, tariamai sakant tarnautojas.

Bet tik dėl to, kad ta organizacija netiki Die... Dievo jėgomis, netiki, kad (Žodis) reiškia, tai, ką Jis sako, žmogus renkasi bėgti į tą rūsį, seną, apipelijusį, nešvarų, netyrą organizacijos rūsį ir atsisako šilumą ir Gyvybę teikiančių spindulių Šventosios Dvasios, Jėzaus Kristaus, kuris yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Tuomet kažkas yra negerai su tokiu žmogumi. Suprantate?

Jis renkasi geriau gyventi tuose pelėsiuose, tamsoje ir panašiai, nei gyventi Dievo Šviesoje ir Biblijos, kurioje pasakyta, kad: „Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Darbus, kuriuos Aš darau jūs taip pat darysite. Net didesnius nei šiuos jūs darysite, nes Aš einu pas Savo Tėvą“. Kažkas yra negerai su tokiu žmogumi. Be jokios abejonės, visiškai, kažkas yra negerai.

88 Ir su jumis, žmonės, kurie to klausotės, visame pasaulyje, kur bebūtumėte. Kažkas yra negerai su jūsų išgyvenimais, kai sakote, jog mylite Dievą, bet atsisakote Jo Žodžio. Kažkas tame yra. Jūs atsisakote būtent paties... Akivaizdu kodėl dalykai negali, bažnyčia yra tokios būklės ir dalykai negali išsipildyti taip kaip Dievas pažadėjo, taip yra todėl, kad jūs nepriimate Žodžio ar nevaikštote Šviesoje. Biblijoje pasakyta: „Vaikščiokime Šviesoje, kaip Jis yra Šviesoje, tuomet Jėzaus Kristaus Kraujas, Dievo Sūnaus, apvalo mus nuo visos nuodėmės“. Nuodėmė reiškia netikėjimą.

89 Tuomet, jei mes vaikštome Dievo duotoje valandos Šviesoje, tada Dievas paima šį Žodį, kuris yra duotas šiai valandai ir įrodo Jį.

Tiesiog kaip Jis tai padarė Pradžios 1:3, tarė: „Tebūna Šviesa,“ – ir šviesa pasirodė. Jo Žodis buvo ištartas ir šviesa sekė paskui Jį, ir išsklaidė miglą. Ir tamsa pasislėpė viename kampe, o šviesa švietė iš kitos pusės.

91 Taip pat Dievas elgiasi šiandien. Jis siunčia Savo Žodį šiai valandai ir Šventoji Dvasia ateina ir atgaivina tą Žodį. Ir tamsa apgaubia religijas ir denominacijas, bet Šviesa šviečia, nes tai yra Dievo Žodis, kuris yra įrodomas, kad Jo Žodis yra tiesa. Taigi, tame nėra nieko prasimanyto, tai tiksliai atitinka Raštą. Gerai.

91 Taigi, mes atrandame, kad iš... išminčiai, išminčiai iš senų laikų sekė Dievo duotą substanciją. Jie sekė Dievo Žodį iki pačios Šviesos, nes tai buvo Žodis, kuris suteikė Gyvybę. Dabar jūs paklausite: „Kaip gi jie sekė?“. Na, jie buvo, kaip ir žyniai, mūsų supratimu.

92 O toliau mes atrandame, kad Balaamas, pranašas iš Skaičių 24:17, Balaamas ir pats buvo kaip žynys. Jis buvo pranašas, iš tiesų, jis ten pranašavo ir pasakė, kad iš Jokūbo kils Žvaigždė.

Ir kai tie išminčiai pamatė, kad Dievo Žodis pasakė, jog Žvaigždė iškils iš Jokūbo, jie sekė paskui tą nedidelį, Dievo duotą ženklą iki pat Amžinosios Šviesos šaltinio.

Taip pat ir šių dienų išminčiai, kurie nėra apakinti religijos, seks Dievo duotą, ištartą Žodį tol, kol pamatys šioje valandoje pražystančią Dievo Jėgos pilnatvę. Jie, jie mato tai ir jie žino, jog tai yra čia Rašte. Dievas pažadėjo tai šiai dienai.

93 Nesvarbu, kiek buvo observatorijų, kiek kitų dalykų, išminčiams sakė: „Na, jūs išsikraustėte iš proto!“. Du metus jie keliavo. Jie keliaudami praėjo pro daug šalių ir jų paklausdavo: „Kur keliaujate?“.

94 „O, mes pamatėme Jo Žvaigždę Rytuose ir einame Jo pagarbinti“.

Ir kai jie galiausiai priėjo Jeruzalę, denominacinę būstinę, jie neturėjo atsakymo. Jie vaikščiojo pirmyn ir atgal po gatves šaukdami: „Kur yra Jis, gimęs žydų Karalius?“. Žmonės nieko apie tai nežinojo.

Todėl jie kreipėsi į Žodį, kad išsiaiškintų. Jie atsekė, žinojo, kad Žvaigždė vedė juos pas Amžinąją Šviesą. „Vesk mus į Savo tobulą Šviesą“. O Žodis ir yra tai, kas veda jus į Šviesą, o Šviesa yra tai, kas padaro Žodį įrodytu. Atkreipkite dėmesį, jie buvo išminčiai.

95 O išminčiai šiandien ne... „Šio pasaulio išmintis Dievui yra kvailystė“. Visi jūsų mokslininkai, ir jūs, žmonės, kurie priklausote nuo kažkokio išsimokslinimo ar dar kažko kito, kas paaiškina jums kaip reikia perskelti atomą; tai negali suteikti jums Gyvenimo. Nėra nieko, kas gali suteikti jums Gyvenimą išskyrus ištartą Dievo Žodį. Tai yra vienintelė vieta iš kurios Gyvenimas gali ateiti, tai yra per Jo ištartą Žodį.

96 Ir su žinojimu kaip galima perskelti atomą viskas yra gerai. Norėčiau, kad jie niekada nebūtų to atradę. Bet, jeigu jie... Jie turėjo tai padaryti, nes šiandieninis pasaulis yra pakibęs... Taip turėjo nutikti tam, kad žemėje būtų galima išsprogdinti tas dideles skyles, kurios lavai leis prasiveržti ir atjauninti šį pasaulį, padaryti naują žemę; kur teisieji vaikščios ant nedorųjų dulkių, kur apie nuodėmę nebus prisiminta. Visi dalykai turi atsinaujinimo būdą. Ir žmogus, kuriam buvo leista gyventi šioje žemėje, savo išmintimi pasirinko pažinimo medį vietoj gyvybės medžio, jis sunaikins žemę, kurioje gyventi Dievas jam leido. Bet tie, kurie tebėra pasirinkę Gyvybės Medį, ateis į naujus dangus ir naują žemę, kur nebus ligos ar mirties. Šviesa! Šviesą, Viešpatie, siųsk mums Šviesą.

97 Tai buvo Dievo Angelai, kurie šviesa apšvietė kalvą, kad atvestų piemenis pas Amžinąją Šviesą. Matote, galima ateiti tik per Šviesą. Gyvybė gali ateiti tik per Šviesą. Piemenys norėjo sužinoti. Žinote, kai gimsta karalius, yra giedama, vyksta didelis veiksmas, kai gimsta karalius. Taigi, Jis gimė visiškoje slaptoje ir gimė tvarte, ėdžiose, kur galvijai ir žirgai ėsdavo, bet Jis vis tiek buvo Karalius. O... Angelai nužengė ir giedojo giesmes piemenų akivaizdoje, Šviesoje.

Angelai, patys, buvo šviesos, kurios pasirodė kartu su Dievo Žodžiu. Jie turėjo Dievo Žodį ir pasakė jiems: „Šiandien Dovydo mieste, Betliejuje gimė Gelbėtojas Kristus“. Angelai turėjo Žodį, o Žodis atėjo per Šviesą, kad vestų. Ir jie sekė Angelų Žodį iki pat Amžinosios Šviesos. Jie ten surado Kūdikį, įsuptą į vystyklus, kaip Jie buvo sakę. Nes, matote, Gyvybė ateina tik per Šviesą.

98 Atkreipkite dėmesį, Jis buvo Žodis tapęs Šviesa arba tapo Šviesa. Žodis toje kartoje, Jis buvo tos kartos Šviesos Žodis, nes pranašai iš senų laikų buvo kalbėję apie Jį, ir štai Jis pasirodė ir įrodė, jog Jis buvo ištarto Dievo Žodžio Šviesa. Suprantate? Visi pranašai buvo... buvo sakę, išsipildė Jame, matote, pranašai iš praeities su Žodžiu.

Kaip Dievas pradžioje, kai Jis tarė: „Tebūna šviesa,“ – ir šviesa pasirodė.

Dabar pranašas pasakė: „Mergelė pastos, pagimdys Sūnų. Jie vadins Jį Vardu Emanuelis, nes Tai bus Dievas su mumis“. Taigi, jie buvo tai išsakę, Žodis buvo išsakytas; bet Jis buvo Šviesa. Kas Jis buvo? Išsipildymas. Aleliuja! Jis buvo to Žodžio išsipildymas. Jis buvo to Žodžio pasireiškimas.

99 Taip yra ir šiandien, Dievo Žodis buvo išpildytas šioje valandoje! Tai yra Šviesa. Tai Dievas išreiškiantis Save. Jis buvo pasaulio Šviesa.

100 O kai pranašai, įkvėpti Šventosios Dvasios tarė: „Sūnus mums gimė, Sūnus mums duotas (ar Vaikas duotas); ir Jis bus vadinamas vardu 'Patarėjas, Taikos Kunigaikštis, Galingas Dievas, Amžinasis Tėvas',“ – štai kur tai buvo. Kas Jis buvo? Šviesa, Kuri išpildė tą Žodį, amen, Šviesa, Kuri išpildė tą Žodį.

101 Mato, Švento Mato dvidešimt aštuntame skyriuje, mes tai atrandame. O kai Jėzus prisikėlė iš numirusių, Jis taip pat buvo ištarto Dovydo Žodžio Šviesa, sakiusio: „Aš nepaliksiu Jo sielos pragare; ir neleisiu Savo Šventajam pamatyti gedimo“. Mirtis buvo tamsoje. Bet Jis atvirai nuplėšė mirties antspaudus ir įėjo į tai, ir vėl išėjo iš to. Jis buvo Šviesa, įrodytas Žodis, kad mirusieji gali gyventi po to, kai numiršta. Jis toks buvo.

102 Sekminių Dieną, tai buvo Šviesa, kuri pasirodė, kai Šventoji Dvasia buvo atėjusi.

Izaijas pasakė dvidešimt aštuntame Izaijo Skyriuje, Izaijas pasakė tai per: „Prisakymas turi būti po prisakymo; eilutė turi būti po eilutės; čia truputį, ten truputį“. „Tvirtai laikykis to, kas yra gera“. „Nes mikčiojančiomis lūpomis ir kita kalba Aš kalbėsiu šitai tautai. Ir tai yra poilsis, tai yra Sabatas, kurį duosiu... Bet viso šito jie neišgirs; nueis sau pakraipę savo galvas“.

O kai Sekminių Dieną, kai Šventoji Dvasia nužengė ant tų žmonių ir jie elgėsi kaip apgirtę vyrai ir moterys, svirduliuodami būdami paveikti Šventosios Dvasios. O kiti nuėjo sau ir pakraipė galvomis, ir tarė: „Šie žmonės yra girti, pilni jauno vyno,“ – ir panašiai. Tai absoliučiai buvo Šviesa, Žodis, kuris jau buvo išpranašautas, tapo išreikštas.

103 Taip yra kiekviename periode, išreikštas Žodis, tapęs gyvas, yra to periodo Šviesa, ten Žodis yra pasireiškęs. Tiesiog kaip tai buvo Pradžios 1, kai Dievas tarė: „Tebūna šviesa,“ – ir ten buvo šviesa. Kai Dievas pasakė, kad ten turės būti Sūnus; ir Sūnus ten buvo.

104 Kai Dievas pasakė Joelio 2:28: „Ir paskutiniosiomis dienomis atsitiks, kad Aš išliesiu savo Dvasią ant visų kūnų; jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus; taip pat ant tarnų ir tarnaičių tomis dienomis išliesiu savo Dvasią; jūsų jaunuoliai matys regėjimus; jūsų seniai sapnuos sapnus“. Ir visi šie Jo pažadėti dalykai, kai Tai, Šventoji Dvasia nužengė, tai buvo Šviesa apšvietusi tą Žodį. Kai Žodis buvo išreikštas, tada Jis tapo Šviesa.

Jis yra Šviesa. Jis yra Šviesa, kurią mes turėtume sekti. Jis yra vienintelė Šviesa. Angelai surado Šviesą ir sekė ją iki pat Jo.

105 Taigi, visuose perioduose, Dievas paskirdavo tam tikrą dalį Savo Žodžio kiekvienam periodui. Dievas visada siunčia kažką, į ką tas Žodis galės patekti ir parodyti Jo Šviesą. Tai, kiekviename periode, tai atlieka tą patį dalyką, visada tai padaro.

106 Jis buvo išsipildymu, kaip sakiau, viso, kas Dieviška, pranašų šventų jėgų. Jie buvo mažesnieji dievai. Kai Viešpaties Žodis ateina pas žmogų, Jėzus pasakė, Jis Pats, kad jis buvo dievas. Jūs tai žinote. Jis tarė: „Jeigu jūsų įstatymas pasakė ir jūsų tėvai praeityje, vadino tuos, kuriems atėjo Dievo Žodis, vadino juos 'dievais', kaip jūs galite Mane smerkti sakydami, kai Aš pasakiau: 'Aš esu to Dievo Sūnus'?“. Suprantate?

Kuomet Pats Dievas, Kuris kalbėjo tą Žodį per pranašus, Jis buvo to ištarto Žodžio pasireiškimas. Ir jei pranašas buvo vadinamas dievu dėl to, kad jis buvo pasireiškimu kito pranašo Žodžio, kaip jūs galite smerkti Jį, kai Jis buvo lygiai toks pats? Jis buvo Dievo Sūnus, nes Jis bus vadinamas Dievo Sūnumi.

107 Jis buvo seniai pažadėtas Mesijas, kurio pasaulis laukė. Jis buvo išsipildžiusiu Mesijo pažadu.

108 Pažvelkite į Jį, kai Jis ten atsistojo. Jis tarė: „Jei Aš nedarau Savo Tėvo darbų, tuomet pasmerkite Mane“. Suprantate? „Bet jei negalite tikėti Manimi, tikėkite darbais, kuriuos darau. Jie liudija, kas Aš esu. Jie pasako jums, kas Aš esu“.

Matote, toje akloje, aptemdytoje valandoje, kurioje jie gyveno, jie negalėjo To įžvelgti. Jie tiesiog negalėjo suprasti. „Kaip Jis gali Juo būti? Kaip jis gali būti kokiu nors Dievo Sūnumi, kai jis gimė kažkokiame Betliejuje?“. Jei tik jie būtų žinoję, kad Žodis sakė, kad Jis tokiu būdu ateis. „Na, Jo tėvas, Juozapas, jis yra dailidė. Jo motina, na, mūsų brolių tarpe yra manoma, kad Jis gimė neteisėtu būdu“. Matote? Bet vis tik Dievo Žodis taip pasakė.

109 Jis tarė: „Ištirkite Raštus, nes Juose manote turį Amžiną Gyvenimą, o Jie yra būtent Tie, Kurie liudija, Kas Aš esu. Jie yra Tie, Kurie liudija apie Mane, šie Šventi Raštai“. Tuomet, kas Jis buvo? Dievo Šviesa. Akivaizdu kodėl Jis pasakė: „Aš esu pasaulio Šviesa“.

110 Jis ne tik pasakė: „Aš esu Šviesa,“ – bet Jis pasakė: „Jūs esate Šviesa“. Jeigu Jo Žodis yra jumyse, paliudija apie Save, tuomet jūs esate pasaulio Šviesa. Atkreipkite dėmesį, mes atrandame, kiekvieno periodo Šviesa pasireikšdavo tiesiog lygiai taip pat.

111 Todėl noriu užduoti klausimą, kai... prieš išsenkant mūsų laikui. Na, kodėl tuomet jie... ar jie tai atmetė? Kaip jie galėjo tai padaryti, kai... Jų pačių Biblija, kurią jie skaitė, buvo išreiškiama jų priešakyje. Dabar įsigilinkite labai rimtai.

112 Dabar nepamirškite, šiuo metu kreipiuosi į daug žmonių, suprantate. Ne tik į keturis ar penkis šimtus čia, bet aš... aš kalbu daugeliui tūkstančių.

113 Sustokite tik minutėlei. Sustabdykite garsajuosčių grotuvą ir užsiduokite klausimą. Kodėl religingas žmogus, geras žmogus... Kodėl Juozapas abejojo? Suprantate? Kodėl Juo...? Nes jis niekada nebuvo ištyręs Rašto.

Kodėl kunigai abejojo? Viena priežastis dėl kurios jie ne... jie tai žinojo... Nikodemas gerai tai išreiškė. Jis tarė: „Rabi, mes žinome, kad Tu esi mokytojas nuo Dievo. Joks žmogus negalėtų padaryti to, ką Tu darai, jei su juo nebūtų Dievo. Mums tai yra žinoma“. Bet kas tai buvo? Jų tradicijos sulaikė juos nuo to.

114 Tuomet, kodėl jie atmetė Mesiją? Dėl... Kodėl jie atmetė tą Šviesą? Štai yra Žodis, kuris, jie žinojo, kad turėjo išsipildyti, bet kai tas Žodis pasireiškė, kad parodytų, jog Dievo Žodis jau buvo išsipildęs – palyginkite tai su šiandiena. Suprantate? Kuomet ten buvo parašyta Žodyje, kad tai turės įvykti, tuomet, kodėl tie žmonės tai atmetė? Nes jie gyveno kitos šviesos blizgesyje. Štai taip. Jie gyveno blizgesyje.

Tai jie daro ir šiandien. Jie gyvena...

Priežastis dėl kurios jie tai atmetė yra ta, kad jie gyvena kitos šviesos blizgesyje. Suprantate? Taigi, jie gyveno blizgesyje to, ką Mozė pasakė, kaip jie tai tvirtino. Jie gyveno blizgesyje to, kas jau buvo praėję (kito periodo).

Ir būtent dėl šios priežasties šiandien ši Žinia, kuri yra „Jėzus Kristus yra tas pats,“ – yra atmesta, nes žmonės gyvena kitų periodų blizgesyje. Dėl šios pačios priežasties jie Tai atmes. Dabar mes tai pastebime.

115 O Vebsteryje yra sakoma, kad: „Blizgesys yra netikra šviesa. Blizgesys yra klaidinanti šviesa; tas pats dalykas, kuris blizga“.

Kaip... kaip miražas ant kelio. Jūs važiuojate keliu, daugelis jūsų vairuojančių automobilius, ir jūs žvelgiate pirmyn. Kai pamatote tą saulę ant žemės, atsispindi jos šviesa ir atrodo kaip miražas, atrodo, kad tolyje visas kelias padengtas vandeniu. Bet kai iki ten privažiuojate, ten nieko nėra. Tai yra klaidingas miražas, tikros šviesos blizgesys.

Štai ką šėtonas daro šiandien, parodo žmonėms miražą, bažnyčių tarybą, denominacijų grupę, kurios, kaip pasirodys, yra klaidingos. Nes, taip bus todėl, kad ten yra tikra šviečianti Šviesa. Jei tikra Šviesa nešviestų, miražo ten negalėtų būti. Tikroji Šviesa šviečia. O tai yra... Jie gyvena kito periodo blizgesyje, kito dalyko, kuris jau yra praėjęs.

Taigi, blizgesys, toks miražas yra klaidingas. Tai saulės blizgesys.

116 Ir tokiu būdu jie padarė tą patį, melagingas blizgesys tikros Šviesos.

117 Taigi, tai įrodė, jog Jis buvo tikra Šviesa. Jis buvo Šviesa. Kaip jie galėjo žinoti, kad Jis buvo Šviesa? Kaip jūs galite žinoti, kad Jis buvo Šviesa? Dėl to, kad tas Žodis, Kuris buvo pažadėtas, per Jį pasireiškė, todėl Jis buvo to ištarto Žodžio Šviesa. Amen! O, tai beveik priverčia mane, sekmininkišką baptistą, sušukti. Atkreipkite dėmesį, pagalvokite apie tai!

118 Blizgesys, matote, gyvena blizgesyje! Bet kai tikras Žodis yra gyvas, tai yra Šviesa, ką Dievas pasakė.

Taigi, o kas, jei pradžioje Dievas būtų pasakęs: „Tebūna šviesa,“ – a, na, ir būtų pasirodęs kažkas kitas, matote, tik miražas? Matote, tai nebūtų buvę tai, ką Dievas pasakė. Ne, tai nebūtų buvę tai. O kas, jei Dievas būtų pasakęs: „Tebūna šviesa,“ – ir būtų pasirodę dar daugiau rūko? Matote, tai nebūtų buvusi šviesa. Bet priežastis dėl kurios pasirodė šviesa yra tai, kad tai buvo pasireiškęs Dievo Žodis.

Ir šiandien, kai Dievas pasakė, kad tokie dalykai turės vykti šiuo laiku, ir jūs matote tai vykstant (kas tai yra?), tai yra Šviesa apšviečianti Dievo Žodį. Tai yra Žodis tampantis Šviesa, išreiškiantis Save.

119 Taigi, jie pasakė: „Kuo jūs sakote Mane esant? Na, – pasakė jis, – tu bandai... Mes žinome, kad Tu esi išprotėjęs. Na, Tu esi samarietis; Tu esi ne pilno proto. Na, Tu bandai... Kas gali pasakyti... Žinome, kad Tu gimei nuodėmėje. Mes nežinome iš kur Tu atėjai. Savo grupėse mes neturime Tavo tapatybės įrašų. Na, Tu esi pamišęs. Tu turi velnią“. Matote? Pasakė: „Na, Tu esi išprotėjęs“. O Jis iš tiesų buvo neapsimestinė, tikra Dievo Šviesa, šviečianti.

Bet blizgesys buvo apakinęs jų akis. „Mozė yra mūsų vedlys!“.

120 Jis tarė: „Jeigu tikėtumėte Moze, būtumėte Mane pažinę“.

121 Ir jei tikėtumėte Jėzumi ir Biblija, atpažintumėte šią valandą, kurioje gyvenate. Jie sako: „Na, mes esame krikščionys. Mes...“. Jei tokie būtumėte, galėtumėte atpažinti Kristaus darbus šioje dienoje. Matote, jūs juos atpažintumėte.

122 Jėzus pasakė: „Visi tie pranašai kalbėjo apie Mane. Ir jeigu jūs tikėtumėte tais pranašais, na, jūs pažintumėte Mane. Mano darbai tai patvirtina. Nes, ką jie sakė, kad Aš darysiu, Aš tai darau. Ir kas gali dabar apkaltinti Mane netikėjimu?“.

123 Bet vis tiek jie negalėjo to įžvelgti. Kodėl? Jų akys buvo apakintos blizgesio; matote, blizgesio kažko kito, ką jie laikė tikru ištartu Žodžiu. Dabar pagalvokite apie tai. Pagalvokite apie tai. Jie tvirtino, kad tikėjo tuo Žodžiu. Tačiau jų tradicijos nugręžė jų veidus nuo tikrojo Žodžio į blizgesį, todėl jie negalėjo pamatyti tikrojo dalyko.

Taip yra ir šiandien! Taip buvo kiekviename periode. Matote, ti... tikras Žodis šviečia, bet jie tapo tokie pavergti tradicijų, kad nebegali matyti to Žodžio. Jie žiūri į blizgesį ir jie yra akli. Blizgesys jus apakins. Jis driekiasi linkio forma. Jis apakins jus. Ir tai, kai...

124 Jėzus pasakė: „Jūs esate akli, vedate akluosius“. Jie turėjo galėti Tai pamatyti, pamatyti, Kas Jis buvo. Bet jie to nepadarė, nes gyveno tame blizgesyje.

125 Taigi, blizgesys, kaip sakiau, yra netikra šviesa, miražas, klaidingas tikros Šviesos supratimas. Klaidingas supratimas; tai yra kažkas, kas... kas turėtų atrodyti kaip Ji, bet tai nėra Ji.

126 Taigi, vienintelis būdas, kuriuo jie galėjo atskirti, nes būtent tie dalykai, kuriuos Jėzus darė, įrodė, Kas Jis buvo, kad Jis buvo Šviesa. Jie manė, kad jie buvo Šviesoje. Bet dabar, jei jūs... minutėlei sustokite ir apsvarstykite, kas yra Šviesoje, tuomet.

127 Dabar, šiandien! Jei tokia neapdairi klaida buvo padaryta tos dienos bažnytininkų, toks neapgalvotas poelgis, broliai, nejaugi jūs nemanote, kad yra laikas mums sustoti ir apsvarstyti, kas yra Šviesa? Nepadarykime ir mes tokios neapdairios klaidos. Bet jūs ją darote. Jūs jau esate ją padarę, matote, ir nežinojote to, taip pat kaip tie anuomet. Dabar sustokite tik minutėlei ir suraskite, ką Žodis sako šiai dienai.

128 Jeigu jie būtų sustoję ir pagalvoję: „Čia Jis išpildo tai iki raidės, tiksliai tai, ką Žodis pasakė, kad Jis padarysiąs“.

O Jis metė jiems iššūkį taip kaip ir aš jums metu iššūkį! Suprantate? Suprantate? Aš metu jums iššūkį pažiūrėti į Žodį, ištirti Raštus, pažiūrėti ar tai nėra ši valanda. Suprantate? „Tyrinėkite Raštus; nes jūs manote Juose turį Amžinąjį Gyvenimą, o Jie yra Tie, Kurie liudija apie Mane“. Jie yra Tie, Kurie liudija apie šiuos darbus šiandien. Patys darbai liudija, kad jie yra atliekami ir Raštas sako, kad jie bus daromi, todėl tai yra valandos Šviesa. Dievo Žodis taip pasakė.

129 Jūsų tradicijos ir dalykai yra tiksliai tokie, kaip pasakyta Biblijoje, kaip tų, kurie pakraipė galvomis ir nuėjo sau. „Visi stalai pasidarė pilni vėmalų,“ – pasakyta Biblijoje. Ir štai, kokioje vietoje jie yra. Jie negali tuo patikėti. Jie pakraipė galvomis. Ir, džentelmenai, ar jūs suprantate? Ir, broliai, ar jūs suvokiate tai, kad, kai jūs atmetate būtent tą dalyką, kurį Dievas jūsų priešakyje įrodo, jūs elgiatės taip pat, kaip anie, sugrįždami prie savo tradicinių vėmalų?

130 „Kaip šuo sugrįžta prie savo vėmalo“. Jei jis supykdė jį pirmą kartą, jis supykdys jį ir antrą kartą. Jeigu Katalikų bažnyčia, kuri organizavosi ir įkūrė pirmąją organizaciją, sukėlė bažnyčioje ligą; taip pat ir liuteronai, metodistai ir visi likusieji, baptistai, presbiterijonai ir sekminkai. „Šuo sugrįžta prie savo vėmalo ir kiaulė sugrįžta į savo balą“. Suprantate? Mes prie to prieisime už kelių minučių, Viešpačiui leidus.

131 Blizgesys, vaikščiojimas blizgesyje, matote, miražas, klaidingas tikros Šviesos suvokimas. Jis įrodė, kad Jis buvo ta Šviesa.

Nes Jis, būdamas... pačioje mažumoje, o, tai bent, milijonai buvo prieš Jį! Ten nebuvo net vienos šeštosios žmonių, vienos devintosios žmonių žemėje, kurie būtų žinoję, kad Jis ten buvo. Nebuvo net, spėju, vienos... vienos šimtosios iš žydų, ar vargiai viena penkiasdešimtoji jų, ar keturiasdešimtoji jų dalis, sakyčiau, galbūt dar mažiau, Jo paties šalyje, kurie žinojo, kad Jis buvo ten. O tie, kurie žinojo Jį ten esant, laikė Ji kažkuo melagingu, nes denominacija buvo pasakiusi jiems, kad Jis toks buvo. Suprantate?

Bet vis tik Jis buvo tikroji Šviesa apie kurią buvo kalbėta nuo Pradžios knygos laikų, pačioje pradžioje, ir paprašė jų ištirti Raštus ir atrasti ar Jis negyveno kaip tik tuo laiku; ar Jis, darbai, kuriuos Jis darė, tiksliai neišpildė to, kas buvo pažadėta tam laikui. Amen. O!

132 Koks tai yra rimtas dalykas, broliai! Mes gyvename ypatingos svarbos laike.

133 Jis įrodė esąs teisus. Jis ir buvo būtent ta Šviesa, kurią jie tvirtino, kad garbino. Jie tvirtino, kad garbina tą Šviesą.

Taip yra ir šiandien. Jie tvirtina, kad Tai garbina. Sekmininkai tai tvirtina. Jie tvirtina, kad tai daro, bet yra tokie akli, kad negali to pamatyti. Kodėl? Jie virto organizacija ir jų veiduose regimas tik blizgesys. Suprantate? Tradicijos yra tai, ką kažkokie žmonės, kai kartu susėdo ir pasakė: „Mes eisime ir padarysime  ir , ir aną ir aną“. Mes dabar prieisime prie to, kodėl taip turėjo nutikti, Viešpačiui leidus.

134 Atkreipkite dėmesį, Jo darbai buvo pačiu gyvuoju Žodžiu. Tai, ką jis darė buvo Pats Gyvasis Žodis, parodantis, kad Jis buvo ta Šviesa, Kuri buvo pažadėta nuo pasaulio pradžios. Jis buvo ta Šviesa. Jo Šviesa krentanti ant to periodo pažadėtojo Žodžio leido Jo gyvenime padaryti tiksliai tai, ką pažadas sakė Jį padarysiantį, bet jie suvokė Tai taip atvirkščiai, kad nebegalėjo To įžvelgti. Suprantate? Tačiau Jis buvo to periodo Šviesa.

135 Jis buvo ta Šviesą, Kurią jie tvirtino, kad garbino. Jie manė, kad garbino būtent kūrinijos Dievą. Jie gyveno ir garbino blizgesyje ir Jėzus pasakė: „Jūs veltui mane garbinate, mokydami žmonių tradicijų kaip mokslų, o ne Žodžio“. Jis yra Žodis ir Jis buvo išreikštas Žodis. Jiems derėjo tai žinoti.

136 Viliuosi, kad galite tai suvokti, visur, kur klausotės, suprantate, tai yra išreikštas Žodis. „O, – sako, – o, mes turime Žodį“. Na, Žodis, kiekvienas nešiojasi Bibliją, kas tik nori. Bet, kai Žodis yra įrodytas, išreikštas!

Na, pasakys: „Na, mes tikime!“.

137 Taip, pone, jie tikėjo, iki pat galo. Taip pat kaip šėtonas. Tuos fariziejus, kas galėjo apkaltinti juos netikėjimu? Bet jie netikėjo tos valandos Žodžiu. Jie garbino kažkieno kito blizgesį.

Taip pat jie elgiasi ir šiandien. Suprantate? Jie laikosi Liuterio spė... tradicijų ar... ar Veslio tradicijų ir visų likusių, sekmininkiškų tradicijų. Tačiau, kiek dabar valandų?

Fariziejai laikėsi savų tradicijų. Bet už jų tradicijų buvo tikras Dievo Žodis, ateinantis, kad apšviestų, o kai tai padarė, Tai apakino jų akis. Jie negalėjo To pamatyti, nes jie žiūrėjo į kažką kitą.

Taip yra ir šiandien! Tegul Dievas leis gerai tai įsisąmoninti, kad tai iš tiesų pasiektų žmones, kurie turi tuo patikėti. Yra vėliau nei galvojate.

138 Mano sūnus, Bilis Polis, jis sapnuodamas kalba, bet nelabai dažnai sapnuoja sapnus. Jis susapnavo vieną kažkurią naktį, kuris jį sukrėtė. Pasakė, kad sapnavo, jog buvo bažnyčioje ir... ir jie... Aš dar nebuvau atėjęs.

Pasakė, kad kai atėjau, ugnis veržte veržėsi man iš akių, o aš tariau: „Atėjo laikas. Viskas baigta“.

Ir visi pradėjo šaukti: „Aš negaliu! Mano vaikai!“.

139 Ir netgi mano žmona pasakė: „Aš negaliu paprašyti Saros pasimelsti prie stalo ir panašiai“. O aš pasakiau...

Jis pasakė: „Aš turiu nueiti ir surasti Lois ir... ir kūdikį“.

140 Aš pasakiau: „Lois negali dabar ateiti. Kūdikis yra per jaunas, kad galėtų suprasti. Bili, valanda išmušė. Mes privalome išeiti“. Aš pasakiau: „Jau vidurnaktis. Prieš išauštant Jėzus bus čia. Jei taip nebus, tuomet aš esu melagingas Kristaus liudytojas“.

Ir kažkas prabilo, tarė: „Joks žmogus nežino nei minutės ar valandos“.

141 „Aš nepasakiau nei kokią minutę ar valandą. Aš pasakiau: 'Kažkuriuo laiku nuo dabar iki aušros'“. Ir aš pasakiau: „Ei... eikime“. Aš pasakiau: „Bet mums atėjo laikas. Eikime“.

Ir mes įsėdome į automobilį, pradėjome važiuoti, ir pradėjome kilti į kalną. O kai tai padarėme, atrodė taip, lyg danguose pakilo šviesa, bet žemėje buvo tamsu. Jis pasakė, kad aš sustabdžiau automobilį kelkraštyje ir laikiau savo rankas iškeltas štai taip, ugnis vis dar veržėsi iš akių. Ir jis pasakė, kad aš pasakiau: „Viešpatie, aš padariau tai Tavo paliepimu. Aš padariau tai tik todėl, kad Tu pasakei man padaryti tai tokiu būdu. Aš padariau šiuos dalykus pagal tai, ką Tu man buvai pasakęs“.

Ir aš pamojau link didelio granitinio kalno; ir Šviesa, be rankų, iš kalno iškirto Akmenį svėrusį šimtus tonų, ir štai Jis skriejo. Aš pasakiau: „Nusukite savo galvas; nežiūrėkite. Viskas pasibaigs vos už kelių minučių“. Pasakė, kad tada visur įsivyravo ypatinga, šventa tyla, tam Akmeniui artėjant prie tos vietos.

142 Gali būti, kad yra vėliau nei galvojame. Ten, matote, tai tikrai yra Raštiška, matote: „Akmuo, ne rankomis iškirstas iš kalno“.

Ir taip vieną iš šių dienų taip ir bus, kai pradėsite kažko šauktis. Aš pasakiau jiems: „Jums jau buvo laikas tai daryti. Dievas nuolatos jus įspėdavo, kartas po karto. Taip“. Aš pasakiau: „Net mano vaikui, ar kam kitam, valanda išmušė. Aš galiu sakyti tik tai, Ką Jis man pasakė sakyti ir tai įvyks čia,“ – ir taip buvo.

Ir... ir tada, visai netikėtai [Brolis Branhamas kartą suploja rankomis – Red.], Jis ten pasirodė: „Akmuo iškirstas iš kalno, ne rankomis“. Danielius tai matė, žinote, prieš daug metų. Bilis apie tai nieko nežinojo, bet tai buvo... tai buvo jam siųstas sapnas nuo Viešpaties.

143 Taigi, matote, jie tvirtino, kad garbino būtent tą Dievą iš kurio tyčiojosi. Ir tas pats pasikartojo šiandien, tuo pačiu būdu, gyvena blizgesyje vietoj Šviesos. Nušvito didelės Šviesos. Gerai.

144 Pažvelkite, kokioje tamsoje mes šiandien esame! Pažvelkite į tai, kas šiandien vyksta! Pažvelkite į žmogžudystes, prievartavimus, nesantaiką! Na, tai išsipildė. Manau, kad tai buvo Bilis Grehamas, kuris savo paskutiniame susirinkime pasakė: „Po dešimties metų, kiekvienam Kalifornijos piliečiui savigynai teks nešiotis ginklą. Teisėsaugos pareigūnų daugiau nebepakanka“. Žmonės tiesiog išprotėjo; šaudymai, žudymai ir prievartavimai, visa kita, matote. Tiesiog pašėlo, matote, gatvėse. Matote, tai... tai diena, kurioje mes gyvename, sodomiečių diena. Suprantate?

Bet čia yra šviečianti Šviesa! Jei tik jie pažiūrėtų, jei tik pamatytų, pažiūrėtų į Žodį ir pamatytų tai, kas turi būti šioje valandoje, jie sužinotų, ką yra bandoma padaryti.

145 Jie dabar tvirtina, kad garbina tą Šviesą, taip pat anie tvirtino, kad garbino tą Šviesą, bet jie garbino blizgesyje kitos šviesos, o ne tikrosios. Suprantate? Jis buvo Šviesa.

146 Religijos ir tradicijos savo akloje būklėje, jau atitraukė juos nuo tikros Šviesos pažadėtojo Žodžio. Žodis, Kurį Dievas buvo įrodęs per Jėzų, pasaulio Šviesa, atėjo ir atgaivino tą Žodį kuo tiksliausiai Jo laiku, tiksliai pagal dienų skaičių. „Septyniasdešimties savaičių viduryje Jis bus nužudytas, tai tiesa, o tai yra trys su puse metų iš Jo pranašystės. Mesijas ateis, Kunigaikštis, ir pranašaus, ir tai bus tris su puse dienų iš to, tada Jis bus nužudytas ir taps atpirkimu“. Ir tai yra labai tikslu. Ir Jis pamokslavo tris su puse metų. O jų...

147 Ir toje psalmėje Dovydas pasakė: „Mano Dieve, Mano Dieve, kodėl Mane apleidai?“. Dvidešimt antroji psalmė: “Visi mano kaulai, jie spokso į Mane. Jie kraipo savo galvomis. Jie praeina pro Mane“. Prieš aštuonis šimtus penkiasdešimt metų, kai Dovydas giedojo tą giesmę Dvasioje ir tai buvo laikoma pranašyste, ir ji buvo išsakyta. Jie giedojo tas giesmes šventykloje tai pačiai Aukai kabant ant kryžiaus, kai Jo rankos buvo pervertos. „Ir jie pervėrė Mano rankas ir Mano kojas“. Matote? Ar matote tai? Tuomet, o kodėl? Jie gyveno blizgesyje. Jie nematė Šviesos.

148 Ar galite įsivaizduoti sveiko proto žmogų, kuris taip elgtųsi? Ne ką lengviau galiu įsivaizduoti sveiko proto žmogų skubiai nusileidžiantį į rūsį, kur yra pelėsiai, ir uždarantį duris, ir pasakantį: „Aš atsisakau žiūrėti į šviesą“. Tai beprotybė.

Ir jo dvasiškumas kažkur prapuola, kai žmogus mato, jog Biblijoje tai yra pažadėta, ir mato kaip tai jo priešakyje gyvai pasireiškia, bet po to nuolatos pasilieka tose religijose ir dalykuose, kur Tai yra atmetama. Tai yra dvasinis nusikalstamumas. Būtent taip.

149 Tada Jis buvo ten. „Jis buvo... Jis buvo pasaulio Šviesa ir pasaulis nepa... Jis atėjo pas Savus; Savieji Jo nepažino. Jis atėjo į pasaulį ir pasaulis buvo per Jį padarytas, ir pasaulis Jo nepažino“. Matote? „Bet tie, kurie Jį pažino, tiems Jis davė jėgą tapti Dievo sūnumis, tie, kurie Juo įtikėjo“.

150 Atminkite, mes negalime gyventi vakarykšte šviesa. Vakarykštės šviesos nebėra. Jos daugiau nėra. Tai vakarykštė šviesa, ji yra tik prisiminimas. Vakarykštė saulės šviesa yra tik prisiminimas ar istorija. Mes daugiau negalime gyventi vakarykštėje šviesoje. Ir taip pat, nors tai yra ta pati saulė, ta pati saulė, bet kiekvieną dieną ji išreiškia savo stiprybę šiek tiek stipriau, kad subrandintų grūdus pjūčiai. Suprantate?

151 Saulė pateka šiandiena, šiek tiek stipriau. Kasdien nuo dabar ji pamažu stiprės, šiek tiek stipriau ir galiausiai kviečiai, kurie ten guli, jie... jie pradės semtis gyvybę. Po kurio laiko, gy... gyvybė išaugs, tada dar šiek tiek stipriau, dar šiek tiek stipriau. Kovas, balandis, gegužis, birželis, liepa, ji artėja link pjūties, matote. Ta pati šiandien šviečianti saulė sausį ar gruodį, kuri yra ten aukštai, šildo ir tirpdo šį sniegą virš grūdų, palieja juos vandeniu; tai ta pati saulė, tačiau tas kvietys birželio mėnesį negalėtų išgyventi tokioje pačioje saulės šviesoje. Matote, negalėtų to padaryti. Matote, saulė kasdien stiprėja ir grūdas turėtų būti šiek tiek labiau subrendęs, kad galėtų priimti tą saulės šviesą. Štai kokia šiandien yra problema.

152 Štai kame šiandien problema. Grūdas, kuris buvo pasėtas ankstyvuosiuose tėvuose, dar anuomet Liu... Liuteryje ir Veslėjuje, ir kituose; jis nesubrendo; jis negali atlaikyti saulės. Saulė pražudo jį. Jis atsisako augti. Suprantate? Jis nusipjovė, išėmė save iš stiebelio ir perėjo į čia, ir pasidarė sau savo paties mažą dalykėlį. Jis virto lukštu, tuomet, ir jame neliko jokios Gyvybės. Grūdas turėtų bręsti ir stiprėti, kaip saulė tampa stipresnė su kiekviena diena.

153 Dabar pastebėkime minutėlę. Mes pastebėsime bažnyčios periodus. Čia yra septyni bažnyčios periodai. Ir tiems bažnyčios periodams, kiekvienam, sekite kaip Jis kalbėjo jiems, ką daryti, kaip grūdas turės subręsti ir nusileisti iki šios paskutinės valandos čia, šios paskutinės valandos, kurioje mes gyvename. Todėl bažnyčios privalo pasielgti taip pat, matote, bažnyčios.

154 Dabar pažvelkite, Liuteris pasėjo grūdą ir Liuteris buvo grūdas ir jį pasėjo. Gerai. Toks buvo ir Veslis; ir, taip pat, tokie buvo sekmininkai; tokie buvo baptistai, nazarėnai. Bet, matote, Liuteris nebūtų grįžęs ir gyvenęs pirmosios denominacijos, katalikų, šviesoje. Ne, pone; jis buvo kita šviesa. Tai buvo Dievas kažką brandinantis. Dabar iš to išėjo nedidelė mažuma, tas liuteronų prabudimas.

155 Tuomet pasirodė Veslio prabudimas, o tada, tame, na, jie nebegalėjo sugrįžti atgal ir elgtis kaip liuteronai. Suprantate?

O paskui iš paskos atėjo sekmininkai. O tada sekmininkai tapo organizacija ir pasielgė taip pat, priėmė lukštą. Atkreipkite dėmesį.

156 Bet grūdas keliauja toliau. Dabar mes esame kitame periode. Kodėl jie to nepriima? Kodėl jie nemato, kad tas grūdas jau subrendo? Čia yra šiai dienai pažadėtas Žodis. [Brolis Branhamas patapšnoja savo Bibliją – Red.] Kodėl jie to nemato? Nes jie gyvena liuteroniškame blizgesyje, Veslio blizgesyje, baptistiškame blizgesyje, sekmininkiškame blizgesyje. Jie gyvena kitos šviesos blizgesyje. Dėl šios priežasties jie negali priimti Šviesos Žodžio visumos, kuri yra įrodyta taip, kaip Dievas pažadėjo. Tie Septyni Antspaudai, kuriuose buvo apreikšta visa paslaptis, sugrįžo ir pasakė, kodėl šios paslaptys išsipildė tokiu būdu; ir, vis tik, kai tai pasirodo, jie nuo To nueina dar toliau nei kada nors anksčiau. Jie neturės pasiteisinimo.

157 Dievas padarė tai per Dvasią, per apreiškimus. Jis yra... Jis tobulai tai įrodė, per mokslą ir visa kita, kad tai yra Tiesa, jog tai yra Tiesa. Bet jie vis tiek nori gyventi sekmininkiškame blizgesyje: „Aš iš asamblėjų! Aš iš vienybininkų! Aš iš Dievo bažnyčios! Aš esu toks!“. Matote, gyvena blizgesyje periodo, kuris buvo prieš keturiasdešimt, penkiasdešimt metų. Gyvena liuteroniškame blizgesyje. Gyvena Veslio, baptistų, presbiterijonų ir kokių nors nazarėnų, blizgesyje kito bažnyčios periodo, kuris jau praėjo ir virto organizacija, ir padarė tą patį, ir atmeta ir atsisako Šviesos, kai Ji faktiškai šviečia.

158 Ir jūs gyvenate miraže. Aš sakau tai pagarbiai, matote, bet jūs... ne kad jus įžeisčiau, bet kad pažadinčiau. Jūs gyvenate miraže.

O kas, jei Jėzus būtų pasakęs: „Na, jūs akli ir jūs vedate akluosius“? Jie negalėjo... Jis bandė jiems pasakyti; bet to nepadarė. Pasakė: „Palikite juos. Jei aklas veda akluosius, jie visi įkris į duobę“. Tai yra valanda prie kurios priartėjau! Jeigu jie abejos, aš niekuo negalėsiu padėti. Padariau viską, ką galėjau. Padariau tai tiksliai.

Padariau tai Tavo paliepimu, Viešpatie. Tu esi liudininkas.

Nuo 1933 m. ten žemai upėje, kai ta Šviesa ten, kurią matote, apšvietė, Ji buvo čia pat maldos namuose ir jums liudijo visus tuos metus. Ir viskas, ką Ji pasakė, išsipildė. Bet nesustodami jie eina toliau. „Leiskite akliems vesti akluosius“. Aš tiesiog lauksiu tos valandos; Jis ateis vieną iš šių dienų.

159 Atkreipkite dėmesį, gyvena Liuterio blizgesyje, gyvena Veslio blizgesyje, gyvena tuose praeities blizgesiuose, dėl to jie negali išvysti tikros Šviesos. Jei tik jie sustotų kelioms minutėms ir tiesiog paimtų Bibliją ir Tai perskaitytų, jie pamatytų, kad... tai yra Šviesa pažadėta šiai valandai.

160 Dabar už minutėlės mes prieisime prie kai kurių iš šių dalykų. Jis pažadėjo pagal Malachijo 4, kad įvyks šie dalykai. Jis pažadėjo visame Rašte, kad tai įvyks. Suprantate?

161 Atkreipkite dėmesį į Izraelį, mūsų provaizdį, kelionėje. Pažvelkite, valgė maną, kuri buvo jų Šviesa, Gyvybė, kuri teikė jiems stiprybę, Gyvybę. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako „Amen“ — Red.] Izraelis negalėjo valgyti vakarykštės jiems iškritusios manos. Ji buvo užteršta. Ji buvo supuvusi. Ji nebuvo jiems tinkama. Jie nuo jos numirtų. Ta mana, kuri išlaikė juos gyvus vakar, šiandien būtų juos pražudžiusi. Biblijoje pasakyta, kad joje buvo kirminai, užteršta. O maną, jie turi prisirinkti manos kiekvieną dieną. Amen.

O kas tai yra? Žmonės, kurie gyvena iš Liuterio manos, Veslio, ir iš kitų praeityje, jūs valgote užterštą maistą, kuris jus žudo dvasiškai. Tai žudo jus, mirę savo tradicijose.

162 Vakarykštė Liuterio mana nebus tinkama metodistams. Metodistų mana nebus tinkama sekmininkams. Sekmininkiška mana nebus tinkama šiandienai. Ar suprantate, ką turiu omenyje? Ji pasirodydavo kiekvieną dieną, diena po dienos, šviežiai, ir taip buvo visų bažnyčios periodų laiku.

Liuterio mana buvo išteisinimo žinia. Veslio žinia buvo pašventinimo pasireiškimu. Sekmininkų buvo dovanų atstatymas. Bet tai yra pristatymas Užbaigiamojo Akmens, paskutiniosios dienos, Nuotakos Medžio, kas prieštarauja visiems aniems dalykams, ir, vis tik, Tai yra ta pati Šviesa skirta subrandintiesiems.

Kaip ta pati saulė šviečia šiandien, subrandins grūdą pjūčiai liepos mėnesį. Ar suprantate, ką turiu omenyje? Bet šiandieninė šviesa nesuteiks jokios naudos liepos mėnesį. Ji yra stipresnė. Kviečiai yra tolimesniame etape; jie yra pasiruošę ją priimti. Amen. Tikrai taip. Jie dabar negalėtų to priimti; tada galės. Tuomet dar nebuvo tinkamas laikotarpis; dabar jau tinkamas.

163 Jūs negalite veikti prieš Dievo prigimtį. Jis turi dėsnį, o jei prieštarausite tam dėsniui, tai pražudys jūsų augalą. Jūs turi veikti pagal Dievo ištartus dėsnius, o Jo dėsniai yra Jo Žodis. Kiekvienas dėsnis yra ištartas žodis. O žodis yra išreikšta mintis. Suprantate? Taigi mes... mes žinome, kad tai yra tiesa.

164 Kas yra regėjimas? Dievo Žodis ar kažkas, kas yra išpranašauta, arba išankstinis įvykio išpranašavimas. Ir regėjimas, kurį matė pranašai ir Jėzus, Paulius, ir visi kiti, byloja apie šią dieną, tai buvo išpranašavimas to, kas turės įvykti. O čia mes matome pranašystę, kuri išsipildo, tačiau žmonės to net neatpažįsta. Ar suprantate, ką turiu omenyje? Taigi, vakarykštė mana...

165 Pažvelkite į štai ką. Ar esate kada atkreipę dėmesį į saulę, s-a-u-l-ę, ji juda iš Rytų į Vakarus, kaskart. Ar jūs pastebėjote tai? Ir, atkreipkite dėmesį, tas pats buvo bažnyčios perioduose. Kas? Saulė... sa... sau-lė patekėjo Rytuose. O civilizacija keliavo kartu su saule, Dievo ištarta šviesa, kurioje jie turi gyventi. Jie ėjo tolyn sekdami saulę, matydami jos judėjimo kryptį.

166 Pats Gyvenimas, kai gimstate, yra kaip saulės. Jūs gyvenate iki saulėlydžio, nuo gimimo iki saulėlydžio.

167 Pažvelkite kaip buvo kovojama bažnyčios perioduose. Liuteris... Paulius, pirmas, anuomet ankstyvajame periode; tuomet perėjo Irenė... Irenėjui ir taip toliau; taip ir toliau iki Prancūzijos; iš ten į Vokietiją; po to į Angliją; nuolatos judėjo į Vakarus.

O dabar mes negalime judėti nei kiek toliau. Tai yra paskutinis periodas. O ką sako Biblija apie šį paskutinį periodą? Pažiūrėkite, geografiškai, chronologiškai ir beveik bet kokiu būdu, kokiu tik norite į tai pažiūrėti. Pagal Raštą, pirmiausiai; Raštas, žinoma, yra pirmiausiai. Įrodymas, istoriškai, kokiu būdu be pažiūrėsite į tai, mes esame pabaigoje, paskutiniame bažnyčios periode.

168 Taip pat ir bažnyčios periodas judėjo ta pačia linkme per Dievo Sūnų. Pažvelkite, Paulius, ankstyvoji bažnyčia prasidėjo Rytuose; iš ten ji judėjo, persikėlė anapus jūros į Vokietiją. Ji turėjo tris patraukimus. Pažvelkite čia. Iš Azijos į Palestiną, persikėlė skersai vandenyno į Vokietiją; tai buvo Liuteris. Ir persikėlė nuo Liuterio anapus Anglų Kanalo į Angliją; per Veslį. O nuo Veslio, ji persikėlė į Vakarinę Pakrantę, į Jungtines Valstijas. Ir tai, jei judėsite nors kiek toliau, tai vėl sugrįš į Rytus. Tai yra vakaro laikas.

170 Ir, sekite, judant vis toliau, tai vis stiprėjo ir stiprėjo. Ir taip pat įvyko su tikra, nedidele Bažnyčios mažuma augusia iš išteisinimo, pašventinimo, krikšto Šventąja Dvasia, ir dabar einama prie artėjančio Užbaigiamojo Akmens, formuojamasi aukštyn. Po šito daugiau nebus jokių organizacijų. Daugiau kitų nebus. Matote, negali būti, matote, mes esame Vakaruose.

171 Tik tam, kad parodyti jums per visus provaizdžius ir visa kita. Ir pažvelkite į tuos tris šuolius, tris patraukimus. Mes įsigilinsime į tai šįvakar, matote, suprantate, į mūsų buvimą pabaigos laike. Tai tiesiog...

172 Sau-lė keliavo taip pat kaip Sū-nus; Sū-nus kaip Sau-lė [anglų kalboje žodis „saulė“ ir „sūnus“ fonetiškai skamba vienodai, skiriasi tik antroji žodžio raidė („sun“ ir „son“) – Vert,]. Bažnyčia judėjo taip pat, Septyniuose Bažnyčios Perioduose ir panašiai. Civilizacija nuolatos judėjo Vakarų link ir Bažnyčia judėjo tiesiai į Vakarus. O dabar, jei mes eisime dar toliau nei kur dabar esame, mes vėl sugrįšime į Rytus. Jei išvykstate iš Vakarinės Pakrantės, jūs sugrįšite tiesiai į Kiniją, Japoniją, tiesiai ten. Septyni tūkstančiai mylių skersai, jūs sugrįžtate tiesiai į Rytus. Todėl Rytai ir Vakarai susitiko, ir viskas. Mes esame pabaigoje. Daugiau nieko neliko.

173 Ir šiandien įvyko tas pats, šiandien, tai, kas įvyko anuomet. Tas pats susitiko Vakaruose, kas buvo susitikę Rytuose. Žmonės gyvenantys kitos šviesos blizgesyje, kuris neabejotinai bandė parodyti ateisiančią Šviesą, ir atmetė Ją, nes vietoj Šviesos jie pasirinko blizgesį. O! „Ir pasirodė didi Šviesa pagonių krašte; Zabulone, Neftalyje; iš Galilėjos... Galilėjoje, pagonių krašte“.

174 Tai yra Septintasis bažnyčios periodas. Atminkite, ir kaskart tai saulei pradėjus šviesti Rytuose, tai yra ta pati saulė, kuri šviečia Vakaruose. Ir ta pati Dvasia, Kuri buvo visuose perioduose, štai taip, yra ta pati Saulė šiandien. Tik, o kas tai yra? Lygiai kaip nokimo laikotarpiu. Dabar esanti saulė bus ta pati saulė, kuris sunokins grūdus šį rudenį, šį rudenį, matote, bet (kas tai yra?), tai ši saulė plius tai, kokia ji bus tada. O šiandien, šiame paskutiniame periode, yra tai, kokie jie buvo, plius Tai.

Bet vis tiek jie nori gyventi praeityje, kaip neūžauga, nusileisti į apipelijusį, seną inter... seną nominalų rūsį ir religiją, ir užsitraukti užuolaidas, pasakyti: „Aš atsisakau į Tai žiūrėti. Visa tai yra nesąmonė“. Ir kai būtent pati Biblija, kuria jie tvirtina tikį, pasireiškia per tą pačią Šventąją Dvasią, atnešančią Šviesą paskutiniosiomis dienomis!

175 Ar jūs pastebėjote? Ir stebėkite atidžiai, ten Malachijo, kaip jis išdėstė tai: „Tėvų tikėjimas vaikams ir vaikai atgal į tėvus“. Matote, ta pati Dvasia ten pat, kur Ji patekėjo tolyje, pateka ir vėl čia, tas pats dalykas. Matote, tiesiog atvirkščiai, tiksliai, vėl nusileidžia ten pat. O kodėl? Rytai ir Vakarai susitiko. Tiesiog akivaizdžiai prieš mūsų veidus, bet vis tiek jie to nemato. Kodėl? Akivaizdu kodėl Jėzus tarė: „Tiesiog palikite juos, tuomet. Jie yra akli, veda akluosius, jie visi įkris į duobę“.

176 Kitų periodų šviesa tik atspindėjo šią Šviesą. Suprantate? Saulė šiandien tik atspindi, yra tik atspindys tos saulės, kuri bus šią ateinančią liepą ir rugpjūtį, jei Dievas... pjūčiai. O Sūnus... Liuteris, Martinas Liuteris, ir Veslis, ir Sankis, Finis, Noksas, Kalvinas, Mudis, visi kiti, tie didingi vyrai praeityje turėjo tą šviesą; ir Džonas Smitas iš baptistų bažnyčios, ir Aleksandras Kempbelas, Kempbelitų bažnyčia, ir taip vadinamieji „Kristaus mokiniai“, „Krikščionių Bažnyčia“, ir kokiais tik vardais jie nėra pasivadinę. Visi tie vyrai anuomet, tuose perioduose, tik atspindėjo Tai, Kas bus čia pabaigoje.

177 O tuomet čia, vaikai, iš karto po tų įkūrėjų, ką jie padaro? Jie nepasiliko ant stiebelio. Jie atsidalino nuo Jo ir pasidarė sau nedidelį lukštą štai čia. Kuris, jei atsitraukiate nuo tikro Gyvybės šaltinio, jūs nebeturite Gyvybės. Jei paimsite lukštą ir pasodinsite jį ten žemėje, jis pragulės ten ir supus. Ir taip pat jūs, kai bandote valgyti supuvusią maną iš praėjusių dienų.

Derlius pribrendo! Jėzus paruošė stalą prie kurio Dievo šventieji yra maitinami prinokusiu dienos Maistu, Evangelijos Šviesa, kuri įrodo ir patvirtina, kad Jis yra čia šiandien. Amen. Šventieji valgo šią Duoną.

178 Tik pagalvokite. Seno vakarykščio lukšto, matote, nebandykite vėl jo pasodinti. Jis supuvęs. Jam nepavyks, jam nepavyks išlikti. Ne, pone. Jis neatneš jokios naudos. Jis neišaugs. Jis yra atskirtas nuo Gyvybės; o Žodis yra Gyvybė. Tai tiesa. Lukštas atkrenta, seni pelai nubyra ir panašūs dalykai. Jie tiesiog virsta denominacija ir atkrenta. Jie atsisako toliau pasilikti su Gyvybe.

Ir Šviesa Tai įrodo. O, tai bent! Taip, pone.

179 Vakar, o, tai bent, mums derėtų tai pamatyti! Matote, tai, vakarykščių supuvusių dalykų, šiandien nevalgykite. Suprantate? Juose yra kirmėlės. Žinote, tos besiraizgančios lervos kaip aš jas vadinu. Aš nežinau. Aš... aš daug nežinau apie mikrobų gyvybę, bet žinau, kad visada vadindavome jas besiraizgančiomis lervomis. Jos atsiranda visur, kur prasideda puvimas. Suprantate? Man tuomet tai netinka. Jeigu jus tai tenkina, pirmyn, aš to nedarysiu. Ir nepamirškite...

Jūs pasakysite: „Kodėl tuomet tai buvo gerai vakar?“.

180 Jei tik jūs žinotumėte, kad tas nedidelis kevalas, kuris dengė kvietį nuo pradžių, jei jis pasilieka su grūdu, jis padeda grūdui augti toliau. Tai yra būtent tas dalykas, kuris prisideda prie kvietinių miltų atsiradimo, tai yra tai, kas buvo vakar; bet jeigu jis atsiskiria nuo grūdo, ir jis nepribręsta, tuomet jis pražūva. Suprantate? Bet jeigu jis praeina per procesą, gyvybę teikiantį procesą, numirdamas jis tiesiog susijungia ir virsta kažkuo kitu ir sudaro grūdą. Jei taip nėra, iš kur jis tada atsiranda? Amen. Ar jūs supratote tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

181 Kaip Anglijos karalienė, vieną kartą ji apsilankė didelėje popieriaus kompanijoje ir ji paprašė, kad jai būtų parodytas popieriaus fabrikas. Todėl jie parodė jai popieriaus fabriką (prieš daug metų iki jiems pradedant paversti tai popieriaus mase ir panašiai, todėl jie surado... gamino iš to popierių). Todėl jie, na, po kurio laiko ji įėjo į patalpą, kurioje nebuvo nieko išskyrus didelį kalną senų, purvinų popiergalių, ir ji paklausė: „Iš kur visa tai? Kas tai? O,“ – pasakė ji.

Fa... fabriko direktorius pasakė: „Tai yra... yra tai iš ko mes gaminame popierių, iš šių purvinų popiergalių“.

Ji paklausė: „Iš to gaminate popierių?“.

„Taip“. Ji sunkiai galėjo tuo patikėti.

182 Todėl po to, kai ji išvyko, tas vyras paėmė tą pačią purvinų popiergalių krūvą ir praleido ją per tam tikrą procesą po kurio ji tapo švari, gavosi švarus popierius, žinote, praėjo per tam tikrą procesą ir tapo iš tiesų... Ir ant to popieriaus atspausdino jos portretą, ir nusiuntė jai, pavaizduodamas ją pačią ant to, ką ji pavadino „purvinais popiergaliais“.

183 Taigi, štai kas tai yra. Negyvi vakarykščiai dalykai, Liuterio žinia, Veslio žinia, sekmininkų žinia, jei tik tai galės praeiti per Dievo Šventosios Dvasios procesą ir įrodymo Žodį, tai išreikš Jėzaus Kristaus, Karaliaus, atvaizdą. Amen. Bet jei paliksite tai gulėti, tai tėra „purvini popiergaliai“. Suprantate?

184 Jie turi būti performuoti į kažką kito. Liuteris turi būti performuotas į Veslį, ir Veslis turi būti performuotas į sekmininkus, o sekmininkai turi būti performuoti į Kristų. Tai pereina per procesą. Taip ir Evangelija perėjo per procesą. Vyksta apdorojimas. Liuterio išteisinimo periodas, mes tikime tuo; Veslio – pašventinimo, mes tikime tuo; sekmininkų – dovanų atstatymo dėl Šventosios Dvasios, mes tikime tuo, neabejotinai. Bet, suliekite tai į visumą, kas galiausiai iš to išeis? Jėzus, teisingai, tas pats vakar, šiandien ir per amžius. O! Galutiniame rezultate bus Jėzus.

185 Kai liejykloje žmogus lieja varpą, jis turi padaryti taip, kad varpas išgautų tam tikrą garsinį toną. Kai jis paruošia liejimo formą ir įlieja geležį, jis įlieja tam tikrą kiekį žalvario, tam tikrą kiekį plieno, tam tikrą kiekį vario. Kodėl? Jis tiksliai žino, kiek reikia įlieti, kad išgautų, kad jis skambėtų teisingu tonu.

Ir tai yra tai, ką Jėzus padarė per Savo Nuotaką. Jis jau įdėjo kažkiek Liuterio, kažkiek metodistų, kažkiek presbiterijonų, kažkiek sekmininkų, į tai. Tačiau, kas galiausiai iš to gaunasi? Jo Paties atvaizdas.

Kas tai? Tiesiog kaip piramidės Žinioje, matote, viskas susirenka viršuje, tai pereina į mažumą, kartu su Užbaigiamuoju Akmeniu. Jėzaus Kristaus tarnavimas žemėje turi būti toks pats tarnavimas, kokį Jis turėjo arba Jis negalės ateiti. Tiesiog kaip galva ir iki pat kojų. Galva... Kojos tai ne galva, bet galva neša kojas arba skatina kojas, pasako joms, kur eiti. Ar jūs supratote tai? [Susirinkusieji sako „Amen“ — Red.] Kuo gražiausiai, tai yra valandos Šviesa.

186 Veslis buvo didi Šviesa. Kaip Jis pasakė Jonui Krikštytojui: „Jis buvo didi Šviesa savo valandoje“. Žinoma, kad buvo.

187 Ne... Taip, pone, švarūs popiergaliai... Arba, purvini vakarykščiai popiergaliai, jeigu jūs tokiais pasiliksite, tai turės... tai tiesiog taps purvinais popiergaliais visam laikui. Jie atitarnavo savo tikslą kaip drabužiai, bet dabar tapo popieriumi.

Išteisinimas atitarnavo savo laike, išteisinime Liuterio laiku, tuomet tai turėjo tapti pašventinimu per Veslį. Ir pašventinimas atitarnavo savo laike, kol tai tapo Šventosios Dvasios krikštu. O Šventosios Dvasios krikštas atitarnavo savo laike; kol Šventoji Dvasia (o yra tik vienas Dievas) susilieja su Bažnyčia, o Bažnyčia į Kristų ir tai išreiškia Jėzų Kristų atspindėtą žemėje, tai, ką Jis čia pažadėjo Biblijoje. Galite tuo nepatikėti; Aš nepriversiu jūsų. Esu atsakingas tik už Žodį. Suprantate? Tai tiesa.

188 Taigi, ar jūs įžvelgiate tai? Ar matote tai? Jei taip, tai bus kaip su žmogumi, kuris kartą nuvyko į... per... nuvyko į Velsą, Velso prabudimo metu. Didelis žmonių skaičius atvyko iš Jungtinių Valstijų. Ir taip jie ten atkeliavo ir jie sakė, kad norėjo surasti pastatą, kuriame vyko šis Velso prabudimas. Daugelis jūsų prisimena Velso prabudimą, didelis prabudimas įsižiebė tarp Velso žmonių Velse. Todėl šie žmonės, tie garsūs tarnautojai ir panašiai, atvyko iš Jungtinių Valstijų, jie buvo teologais. Jie norėjo ateiti ir pažiūrėti, kokius didžius dalykus tie žmonės buvo padarę, žinote.

Todėl jie ėjo gatve ir jie sakė... sutiko seną policininką stovėjusį ant kampo, kuris rankoje supo savo policininko lazdą, žinote, ir štai taip švilpavo himną. Jie pasakė: „Na, jis tik švilpauja himną. Mums derėtų prieiti ir su juo pasimatyti, pažiūrėsime, ką jis padarys. Na, užduosime jam klausimą“.

Todėl jie priėjo prie jo ir tarė: „Pone, kur vyksta Velso prabudimas?“.

189 Jis kilstelėjo savo skrybėlę; jis atsakė: „Ponai, Velso prabudimas vyksta štai čia,“ – jo širdyje. O, štai taip, jis ir buvo Velso prabudimu.

O Dieve, jei tik mes galėtume... tik suvokti, jog mes esame Jėzaus Kristaus atspindys, Jo Žodžio, Kuris yra išreikštas. Jūs esate Jo Žodžio atspindys. Suprantate?

„Kur vyksta Velso prabudimas? Kuriame jis pastate?“.

Jis atsakė: „Ponai, jis yra mano širdyje“. Jis ir buvo Velso prabudimas. Tai tiesa.

190 Ir šiandien žemėje Bažnyčia turėtų būti Jėzumi Kristumi veiksme. „Kadangi Aš gyvenu, jūs taip pat gyvenate; ir Mano Gyvybė bus jumyse. Darbus, kuriuos Aš darau, jūs taip pat darysite“. Matote? Bažnyčia turi pasiekti tokią vietą, taip pat. O Jis pažadėjo, kad ji tai padarys, ir taip bus. Tai turi ateiti tokiu būdu. Todėl, matote, štai, kas vyksta. Mes, mes turime tokie būti.

Jis yra Šviesa.

191 Toks buvo Nojus, Šviesa savo dienoje. Jis buvo Šviesa. Nojus buvo ta Šviesa. Jis buvo Šviesa kam? Kad išpildytų Dievo Žodį: „Aš sunaikinsiu žmogų ant žemės, kurį sukūriau. Pastatyk arką ir visi norintys į ją įeiti, bus išgelbėti“.

Nojus išėjo ten, tarė: „Yra vienas kelias ir jis yra arka“.

192 Jie pasakė: „Jis yra senas išprotėjęs fanatikas“. Jis buvo išreikštas Žodis. Nojus buvo tos valandos Šviesa, žinoma, kad buvo. Jo dienoje, jo periode, jis skleidė Šviesą.

193 Mozė buvo Šviesa savo valandos. „Aš tikrai jus aplankysiu,“ – Dievas pasakė Abraomui. „Ir Aš nužengsiu, ir išvesiu Savo tautą stipria ranka, ir Aš parodysiu Savo jėgą Egipte“.

Ir kai Mozė ten aukštai sutiko tą degantį krūmą, ir atrado, kad tame krūme buvo AŠ ESU, Mozė ten nusileido ir jis buvo ta Šviesa. Amen. Akivaizdu kodėl jis galėjo paimti šiek tiek dulkių ir į jas papūsti, ir tarti: „Tegul žemę padengia skėriai“. Jis turėjo Dievo Žodį. Kas nutiko? Dulkės pradėjo skrieti ir skėriai pradėjo kurtis būčiai. Aleliuja! Kodėl? Jis buvo Dievo Žodžio Šviesos pasireiškimas: „Aš ištiksiu Egiptą rykštėmis“. Jis buvo pranašas. Tai, ką jis pasakė, išsipildė. Jis buvo tos dienos Šviesa. Jis buvo Dievo Šviesa.

194 Faraonas galėjo turėti viską, ko panorėjo ir visi likusieji, visi kunigai turėjo, ko tik norėjo, tačiau Mozė buvo Šviesa. Kodėl? Jis parodė išreikštą Dievo Žodį. Dievas pažadėjo: „Aš juos išvesiu stipria ranka ir šlovė atiteks Man Pačiam“. Tai Jis ir padarė.

Dėl šios priežasties Mozė įrodė, kad jis galėjo sukurti. Ne dėl to, kad jis norėjo sukurti; nes Dievas jam liepė tai padaryti. „Ir su tuo eik pas susirinkimą, pasakyk: 'Rytoj... Viešpats Dievas man prakalbo – Paimk saują dulkių ir mesk jas į dangų, štai taip, ir pašauk jas'. Čia jų nėra, bet jos atsiras čia“. Amen!

O, viliuosi, kad nesate apsnūdę. O! [Brolis Branhamas vieną kartą suploja rankomis – Red.] Pasireiškimas!

195 Jis tarė: „Aš esu atsiųstas. Dievas buvo pasakęs mūsų tėvams, kad Jis tikrai mus čia aplankys ir mus išves. Aš atėjau įrodyti jums, jog ši valanda išmušė. Atsikratykite to, ką turite. Eikime!“. Taip.

196 Kai kurie iš jų tarė: „Na, aš manau...“. Datanas pasakė: „Aš nemanau, kad mes turėtume skubėti. Mes neturėtume dėl to taip jaudintis“. Ir atrodė, jog tai nepavyko, keturis ar penkis kartus. Bet tiesiog lygiai taip pat, tai judėjo toliau.

197 Jie pamanė... Jie išėjo ir tarė: „Mes užmėtysime šį Mozę akmenimis! Patraukite jį nuo mūsų! Mes nenorime jo čia savo... savo grupėje“.

Mozė tiesiog ėjo toliau, nežiūrint į nieką, nes jis buvo Gyvybė, jis buvo tos valandos Šviesa. Ką jis turėjo, kas tai buvo? Dievas išreiškiantis Savo pažadėtą Žodį per Mozę, o Mozė buvo Šviesa.

198 Elijas buvo Šviesa. „Išeik ten ir atsisėsk ant tos kalvos! Aš įsakiau varnams tave maitinti“. Amen! Taip, pone.

199 Jis sugrįžo su TAIP SAKO VIEŠPATS. „Nei rasos lašas neiškris iš Dangaus, kol aš nepaprašysiu jo“. Amen! „Saulė gali šviesti, jūs galite šauktis visų debesų ir daryti, ką tik panorėsite, bet nei rasos lašas nepasirodys, kol aš jo nepašauksiu“. Kas jis buvo? Šviesa! Aleliuja! Jis buvo Šviesa. Šviesa! Jis buvo išreikštas Dievo Žodis.

200 Jie manė, jog jis buvo išprotėjęs, ten sėdėdamas. Jis turėjo „padavėjus“, kurie jį maitino; o visi kiti mirtinai badavo. Jie norėjo gyventi savo tradicijose; pirmyn. Bet ne Mozė ar ne Elijas, jis gyveno pačioje Šviesoje. Sėdėjo ten aukštai šalia upokšnio ir tiesiog puikiai leido laiką; valgė patiekalus ir turėjo kažką, kas juo rūpinosi ir viską. Jie laikė jį bepročiu, bet jis buvo... jis buvo Šviesa.

201 Jie sakė: „Ei, kas nutiko tam senam šventajam, kuris voliojasi, kurį čia turėjome? Na, ar žinote ką? Kažkas vieną dieną medžiojo ir pasakė, kad matė jį sėdintį ten aukštai šalia kelio, ant to kalno viršūnės. Lažinuosi, kad tas senas vyrukas yra mirtinai ištroškęs, šiuo laiku“. O, ne. Jis buvo Šviesa. Jis buvo Šviesa. Jis buvo Dievo Šviesa savo dienoje.

202 Jonas, kai jis atėjo į žemę ir išėjo į dykumą įgyti išsilavinimo iš Dievo, ne iš seminarijos. Jis turėjo pristatyti Mesiją. Todėl, kai jis pasirodė, Jėzus tarė: „Jis buvo ryški ir spindinti Šviesa“. Aleliuja! Kodėl? Jis buvo išreikštas Žodis.

Izaijas taip pasakė. Štai taip. Tai tiesa. „Jis siųs balsą dykumoje, šaukiantį, sakantį: 'Paruoškite Viešpačiui kelią ir ištiesinkite Jam vartus, ištiesinkite kelią'. Jis šauks, tas... balsas šaukiančiojo dykumoje“. Štai jis ateina. Kas jis buvo? „Balsas šaukiančiojo dykumoje“.

Kas jis buvo? Žodžio pasireiškimas, Šviesa. Tas pats Dievas, kuris ištarė Pradžioje; kuris ištarė tai ir štai atėjo ta Šviesa. Ir Jis tarė: „Tebūna šviesa, kaip saulė,“ – saulė pradėjo egzistuoti; Jis pasakė, kad ten bus „balsas šaukiančiojo dykumoje,“ – štai jis pasirodė. Tai buvo valandos Šviesa.

203 Jis taip pat pasakė apie paskutiniąsias dienas! Amen! Tai yra valandos Šviesa, šaukiančiojo Babilono dykumoje: „Išeikite iš jo, Mano žmonės, kad nebūtumėte jo nuodėmių dalininkais. Nelieskite jo netyrų dalykų! Bėkite nuo to! Gelbėkitės nuo artėjančios rūstybės!“.

204 Jonas pasakė tą patį. „Kirvis pridėtas prie medžio šaknų“. Neturėjo išsilavinimo, net nekalbėjo kaip pamokslininkas. Jis kalbėjo apie gyvates ir lazdas, ir medžius, ir kirvius, ir dalykus, prie kurių buvo pripratęs dykumoje. Jis nebuvo užaugintas vienoje iš šių garbingų, didelių vietų, kurias jie šiandien turi, kurias turėjo ir anuomet. Jis atėjo kalbėdamas sava kalba. Jis neatsistojo ir nepasakė: „A-a-men,“ – ir nedarė tų visų ištaigingų nusilenkimų. Jis išėjo tiesiai, tiesiai iš dykumos atviras ir griežtas. Pasakė: „Nemanykite, kad aš priklausau tiems ir priklausau aniems'. Dievas gali iš šių akmenų prikelti vaikų Abraomui“.

205 Negalvokite, kad todėl, jog esate metodistai, baptistai, presbiterijonai, kad turite kažkokias teises į Dievą. Dievas gali iš gatvės paimti kontrabandininkus ir paleistuves, padaryti juos Dievo sūnumis. Kažkas Tai išgirs ir kažkas Tuo patikės.

206 Jis tarė, taip pat: „Kirvis yra pridėtas prie medžio šaknų. Ir kiekvienas medis, kuris netiki, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį“. Todėl tokia buvo jo žinia. Jis buvo tos dienos Šviesa.

207 Jėzus pasakė: „Jis buvo ryški ir spindinti Šviesa ir jūs trumpą laiką troškote vaikščioti joje“.

208 O ką pasakė Jonas, pranašas? „Jis dabar stovi tarp jūsų. Aš nesu vertas atrišti Jo apavo. Ir vos tik Jis pasirodys veiksmo scenoje, aš pasitrauksiu“. O, taip bent! Nes Jis buvo Šviesa.

Nėra dviejų ar trijų Šviesų, nėra keturių ar penkių skirtingų organizacijų. Ten buvo viena Šviesa. Ten nėra metodistų, baptistų, liuteronų, presbiterijonų. Kristus yra Šviesa, o Šviesa yra Gyvybė. O išreikštas Žodis yra valandos Šviesa.

209 „Tebūna šviesa ir ten buvo šviesa“. Taip, pone. „Tebūna šviesa,“ – ir ten atsirado Šviesa! Jis ištarė, kad šioje paskutinėje dienoje, čia bus Šviesa, ir čia yra Šviesa. Jis ateina. Aš tikiu tuo. Pažvelkite į šio periodo pažadus. O, tai bent!

210 Kiekviena Šviesa, kuriai teko šviesti tuose bažnyčios perioduose, mes matome kaip jie... Tai... tai buvo apgailėtinas reginys, matyti atmetimą. Apreiškimo 3, turiu čia užsirašęs, Apreiškimo 3, ir aš žinau, kokia... kokia vieta tuomet rėmiausi.

211 Pažvelkite į šios valandos pažadą, kame mes gyvename; atmestoje Šviesoje. Ką jie padarė? Jie atmetė Ją ten anuomet. Kodėl? Jie gyveno blizgesyje. Ką jie daro šiandien? Tą patį.

213 O, atminkite, jie apkarpė tą seną Medį. „Ir ką paliko kandies vikšras, suėdė drugio vikšras; o ką drugio vikšras paliko, vikšras suėdė“. Ką metodistai paliko, baptistai suvalgė; o ką baptistai paliko, sekmininkai suvalgė. Jis tarė: „Šis medis, – Joelis ten, – buvo nukirstas iki pat kelmo,“ – bet jis norėjo sužinoti ar jis vėl ataugs. O, taip! Jis išsaugojo tą medį. Jis išsaugojo tą Medį, taip, pone, nes tai buvo Jo Nuotaka.

Ir Jis pasakė: „Aš atstatysiu, sako Viešpats“. Kas tai yra? „Aš atauginsiu viską, ką liuteronai suvalgė ir ką Veslio žmonės suvalgė, ir visi kiti. Ir aš jį atstatysiu, nes viskas tebėra to Medžio šaknyse“. Suprantate?

Tai slypi giliai žemėje. Tiesiog kaip sula, kuri nusileido žemyn, kaip paminėjau apie tą sesę, tai slypi ten. Ir Dievo trimitas nuskambės, vieną dieną, ir tie išrinktieji liuteronai, metodistai, baptistai, kurie neturėjo nieko bendro su jokia organizacija...

214 Liuteris niekada nebuvo įkūręs jokios organizacijos. Mudis niekada nieko neįkūrė. Tai buvo ta Rikių grupė po jo, kurie įkūrė organizaciją paėmę lukštą. Džonas Smitas neįkūrė jokios organizacijos. Visi likusieji neįkūrė organizacijų; jie buvo tos valandos Šviesa. Liuteris, Veslis, nei vienas iš likusiųjų; tai buvo ta grupė buvusi po jų, atėjo, kuri įkūrė organizaciją.

215 Šventoji Dvasia Sekminėse nieko neįkūrė. Sekminės yra išgyvenimas, ne denominacija. Jose organizacija nebuvo įkurta. O, ne. Bet žmonės, tvirtinantys esą sekmininkai, padarė iš to organizaciją. Tai tėra lukštas, pražūvantis. Vietoj to, kad suspaustų tai į popierių ir atspausdintų pilną Jėzaus Kristaus atvaizdą; ne, jie atsitraukė, kad neturėtų su Tuo nieko bendro. Tiesiog palikite juos ramybėje.

216 Bet mes dabar atrandame šią Šviesą, šį Medį, Kristų, vėl atmestą bažnyčios. Kodėl? Dėl tos pačios priežasties kaip ir iš pradžių, melagingų, kitų dienų, šviesos blizgesių. O Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Hebrajams 13:8 sako, kad Jis toks yra. Jis yra toks pats šiandien, koks Jis buvo tada, nes Jis padaro tą patį, ką padarė anuomet. Tas pats Žodis, tas Kristus.

217 Pasiklausykite, aš dabar noriu kreiptis į jus, ir išsakyti tai asmeniškai. Nežinau, negaliu nuspręsti ar reiktų sustabdyti įrašą, ar ne, matote, garsajuostės. Aš tiesiog leisiu, kad įrašas tęstųsi. Suprantate? [Susirinkusieji džiaugiasi – Red]

218 Aš noriu kai ko jūsų paklausti. Pažvelkite, sekite tai. Matote: „Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius“. Sekite. Jo darbai, kuriuos Jis darė, išreiškė Jį patį. Dabar įdėmiai klausykite. Kai Jis atsistojo ten, Jono 14:12, Jis tarė: „Darbus, kuriuos Aš darau, jūs taip pat darysite. Didesnius už šituos darysite, nes Aš einu pas Savo Tėvą“. Taigi, Jis tai pasakė. „Dangūs ir žemė praeis, bet šis Žodis niekada nepraeis“. Dabar, jeigu mes esame paskutinėje dalyje to periodo, iš kur ateis tie „didesni darbai“? Suprantate? Suprantate? Mes esame čia. Mums neliko...

219 Pasiklausykite, jei romėniškasis kalendorius yra tikslus, mums liko še... mums liko trisdešimt šeši metai. Kas kiekvienus du tūkstančius metų, pasaulis pasiekia savo pabaigą. Po pirmų dviejų tūkstančių metų – sunaikinimas vandeniu; po antrų dviejų tūkstančių metų – atėjo Kristus. Dabar artėja 1964 metai; trisdešimt šeši metai. Taigi, egiptietiškas astronominis kalendorius sako, jog mes apsirinkame septyniolika metų, yra septyniolika metų vėliau, tai palieka mums devyniolika metų.

Jėzus pasakė: „Darbas bus sutrumpintas dėl Išrinktųjų, nes kitaip joks kūnas neišsigelbėtų“. Kur mes esame?

220 „Darbus, kuriuos Aš darau, jūs taip pat darysite. Tuos pačius, tik didesnius, jūs darysite“. Dabar sekite. Įdėmiai klausykite. Paimkite savo... Meldžiu, kad Dievas atvertų jūsų širdį ir protą supratimui, kad jūs suprastumėte tai ir be sakymo. Atkreipkite dėmesį. Jis vieną dieną pasakė...

Pažvelkime į kai kuriuos „didesnius“ Jo padarytus darbus. Stabtelėkime ties keliais dalykais. Pasvarstykime.

Vieną kartą Jis pasakė: „Duokite jiems kažko valgyti“.

Jie atsakė: „Mes nieko neturime“.

Pasakė: „O ko turite? Atneškite Man, ko turite“.

O jie atsakė: „Turime penkis miežinius kepalus ir dvi žuvis“.

Jis tarė: „Atneškite juos Man“.

221 Ir Jis paėmė tuos pačius penkis miežinius kepalus ir pradėjo juos laužyti. Ir, iš tų pirminių, Jis sukūrė duonos. Ji pamaitino penkis tūkstančius. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako „Amen“ — Red.] Tada Jis tarė ir Jis paėmė žuvį: „Paduokite Man žuvį“. Bet iš pat pradžių tai jau buvo žuvis. Ir Jis paėmė tą žuvį, iš jos dar vieną, ir dar vieną žuvį, ir pamaitino penkis tūkstančius. Ar tai tiesa? [„Amen“.]

Bet paskutiniosiomis dienomis Jis nieko neturėjo. Jis tik ištarė ir pasakė: „Pasakyk, kad tai ten atsirastų,“ – ir tai atsirado ten, neturint nieko. Jis neturėjo voverės; ten jų visai nebuvo. Jis tik ištarė: „Teatsiranda ten,“ – ir jos ten atsirado. Suprantate? O, Jo Žodis yra neklystantis ir Jis turi būti išpildytas.

222 Galėčiau papasakoti jums dalykus, kurie jus sukrėstų. Suprantate? Tai atsiranda ten, kai Jis liepia tam ten atsirasti. Leiskite Jam tai pasakyti. Matote, tiesiog tiksliai.

223 Matote, Rytai, Vakarai čia sugrįžo ir susitiko su Rytais. Tai buvo Mozė, kuris turėjo paimti smėlio ir tarti: „Teatsiranda skėriai, – ir panašiai, – žemėje“. Bet šią paskutiniąją dieną Jam nereikia nieko paimti; matote, vien tik Žodis. „Tebūna tai,“ – ir tai atsiranda. Tai, kas yra pasakyta, tokiu būdu tai ir išsipildys.

Norėsiu paliudyti apie kai kuriuos iš tų dalykų šįvakar, suprantate, matote, apie tai, kas įvyko, kad jūs galėtumėte išvysti, jog Jis tebėra Dievas. Jo Žodis negali...

„Šiuos darbus, kuriuos Aš darau, jūs taip pat darysite ir didesnius už šiuos darysite. Aš paėmiau žuvį, kad sukurčiau žuvį; jums net nereikės turėti žuvies“. Suprantate? Jis tebėra Dievas, tebėra tas pats Sūnus. Tas pats Dievo Sūnus, Kuris iš žuvies sukūrė žuvį, yra tas pats Dievo Sūnus šiandien. „Šiuos darbus, kuriuos Aš darau, jūs taip pat darysite. Dar didesnius už šiuos darysite“. Jie bus dar didesni: „Didesnius už šiuos jūs darysite“. O! „Didesni darbai!“

224 Melaginga šviesa. Žinote, aš tik ką apie kažką pagalvojau. Aš dažnai minėjau dalykus iš Anglijos, bet prisiminiau apie melagingą šviesą. Čia, ne taip seniai, jūs visi prisimenate tą didžiausią vagystę, kuri... kuri nutiko Anglijoje, kuri buvo atlikta. Tai buvo septynių milijonų dolerių vertės apiplėšimas. Nemanau, kad kada nors pasaulyje buvo, kas nors, kas tam prilygtų. Didelis apiplėšimas, visai neseniai, septyni milijonai dolerių, netgi Skotland Jardo policija negalėjo to išnarplioti.

Ar žinote kaip jie tai padarė? Panaudodami melagingą šviesą. Ant geležinkelio bėgių tako, jie pastatė įspėjančiuosius žibintus, kol galiausiai jie privedė prie raudonos šviesos žibinto, kuris juos ir sustabdė. Ir ten buvo atlikta vagystė tiksliai suplanuotoje vietoje. Melaginga šviesa leido atlikti didžiausią vagystę, kurią teko išvysti šalims. Tai apvogė šalis. Didžiausias apiplėšimas, didžiausia vagystė, ji buvo atlikta pasinaudojant melaginga šviesa.

225 O didžiausia vagystė, kurią patyrė Dievo bažnyčia, tai melaginga šviesa, blizgesys, jų denominacija. Tai pavogė iš jų Šventosios Dvasios jėgą. Tai pavogė iš bažnyčios būtent išsigelbėjimo kelią. Tai pavogė iš jų Žodį, kai jie priėmė religiją vietoj Žodžio. Tai apvogė juos.

O, jie tvirtina turį Žodį. Žodis išreiškia Savo gyvybę periodui; Jis padaro Save žinomu. Jie tvirtino, kad turėjo Žodį, taip pat, anuomet Jėzaus dienomis. Bet yra pasakyta: „Jie pamatė didžią Šviesą,“ – bet jie atmetė Ją. Jie Ją pamatė, bet atmetė Ją.

226 O, melaginga šviesa, taip, jos kaina bažnyčiai buvo didžiausias apvogimas, kokį jai apskritai teko patirti. Šalta denominacinė religija, broli, nesubrandins įrodyto Žodžio, grūdo. Biblijoje pasakyta, Jėzus pasakė: „Dievo Žodis yra... yra Sėkla, kurią pasėjo sėjėjas“. Suprantate? O šaltos religijos to Žodžio nesubrandins. Ne, Ne!

Šaltos pūgotos dienos kviečių nesubrandins. Ne, tikrai ne! Yra reikalinga saulės šviesos šiluma, nes tai buvo ištartas Dievo Žodis, kuris yra reikalingas tam pasiekti.

Ir tam prireiks ištarto Dievo Žodžio, šiandien, kad Dievo šventiesiems būtų parodyta, kad Jėzus Kristus yra gyvas. Lygiai toks pats, koks Jis buvo vakar, Jis yra šiandien. Religijos ir denominacijos niekada to nepasieks. Jie yra šalti ir atsainūs, ir grūdas supus dar žemėje. Tokioje terpėje jis negali išaugti.

227 Dėl šios priežasties šiandien turime tai, ką turime. Kaip mūsų brangus brolis Bilis Grehamas, didelis prabudimo lyderis. Aš manau, kad Dievas naudoja šį vyrą. Bet pažvelkite, ką jis daro; ateina ten pas tuos baptistus ir presbiterijonus. Ką tai padaro? Surenka grupę prisijungiančių prie bažnyčios.

228 Matote kaip pietų baptistai visur krykštauja, kad turi daugiausia denominacijų ar kad jų denominacija išaugo labiau nei bet kurie kiti protestantai? Katalikai juos visus pralenkė, praėjusiais metais. Ar matėte tai laikraštyje? Žinoma, kad pralenkė. Nesijaudinkite, jie pralenks visus, nes bus surinkti baptistai ir visi kiti, visi kartu. Ir jie visi yra viena, bet to nežino.

Bažnyčios tarybą, Bažnyčių Taryba suvienija juos visus tame pačiame dalyke. Denominacija... Na, kodėl jūs norite pasilikti ten arba ten? Tol, kol atmetate Tai, kokį tai daro skirtumą? Ar jūs nenaudojate tokių pačių denominacinių etikečių, tiesiog lyg visi būtumėte vienoje vietoje? Viena, žvėris; o kita, ženklas. Todėl, štai jums ir prašom, todėl tame nėra jokio skirtumo.

229 Tai yra vieta, kur jis buvo. Jis uždėjo savo patvirtinamąjį atspaudą ir ten jūs jį priimate. Ir ten ji visus veda tiesiai į Baltuosius Rūmus ir į Vašingtoną Kolumbijos Apygardoje, ir... ir į Bažnyčių Tarybą, ir štai jums ir prašom. Dvasininkai sugrąžino juos atgal, tiksliai tai, ką Biblija pasakė, kad jie padarys. [Brolis Branhamas šešis kartus beldžia į sakyklą – Red.]

Tai bent, norėčiau, kad laikrodis taip greitai nesisuktų! [Susirinkusieji sako: „Neskubėk“ – Red.]

230 Taigi, tik pagalvokite, kur mes esame. Pažvelkite į šios dienos pažadus, vėl atmetė. Ką bažnyčios padarė šioje paskutinėje dienoje, denominacinis blizgesys!

231 Gyvenimas melagingame blizgesyje yra priežastis, dėl kurios Tai negali subręsti. Dėl šios priežasties, šis Žodis, jūs daugiau nematote stebuklų.

232 Neseniai kunigas pakvietė mane į interviu, ir jis tarė: „Pone Branhamai, – pasakė jis, – kaip jūs krikštijate?“. Viena mergina išėjo iš tos bažnyčios; ir atpuolė ir ištekėjo už jaunuolio kataliko, ir perėjo į katalikų bažnyčią. Ir jis ketino atvesti ją į bažnyčią.

233 Aš pasakiau: „Aš pakrikštijau ją Krikščioniškuoju krikštu“.

Jis tarė: „Kunigas nori sužinoti...“.

Aš pasakiau: „Gerai, štai kaip“.

Paklausė: „Ar galėsite prisiekti?“.

234 Aš pasakiau: „Aš niekada neprisiekiu“. O jis pasakė... „Taip, – pasakė, – jei jis negalės patikėti mano žodžiu, na, tai gerai. Nes aš neprisiekinėju. Biblijoje yra pasakyta: 'Neprisiek dangumi; jis yra Dievo sostas; žemė yra Jo pakojis. Tegul jūsų taip būna „taip“ ir ne, „ne“'“. Aš pasakiau: „Jis turės patikėti mano žodžiu“.

Pasakė: „Na, jūs... jūs pasakėte 'Krikščioniškuoju krikštu', ką turite omenyje, ar per... per panardinimą?“.

235 Aš pasakiau: „Tai yra vienintelis būdas, kuriuo Krikščioniškasis krikštas yra atliekamas“. Aš pasakiau: „Aš pakrikštijau ją Ohajaus upėje; panardinau ją į vandenį, Jėzaus Kristaus Vardu, ir pakėliau ją iš vandens. Pakrikštijau ją Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu, o tai yra vienintelis Krikščioniškasis krikštas“.

Pasakė: „Taip, pone“. Jis taip tai ir užsirašė. Ir jis tarė: „Keista!“. Pasakė: „Žinote, katalikų bažnyčia anksčiau krikštijo tokiu būdu“.

Aš paklausiau: „Kada?“.

Ir jis atsakė. Pradėjo kalbėti ir kurį laiką vyko diskusija. Ir jis tarė: „Na, mes esame pirmapradžiai katalikai“.

236 Žinodamas, kad ten pat gulėjo kny... knygos, žinote, kuriose aprašyta jų istorija, aš tariau: „Tai tiesa, bet, – pasakiau aš, – kodėl jūs to nedarote šiandien?“.

Jis atsakė: „Mes turime jėgą atleisti nuodėmes“. Pasakė: „Jėzus, ar Jis nepasakė Savo mokiniams: 'Kam tik atleisite nuodėmes, jiems jos bus atleistos; ir kieno nuodėmes sulaikysite, jiems jos bus sulaikytos'?“.

Aš atsakiau: „Taip, pone. Jis taip pasakė“.

Jis tarė: „Tuomet, ar tai nesuteikia bažnyčiai valdžios? Petras buvo bažnyčios galva“.

237 Aš pasakiau: „Jeigu bažnyčia atleis nuodėmes taip, kaip Petras tai darė“. Aš tariau: „Taigi, kai jie paklausė: 'Ką mums daryti, kad būtume išgelbėti?', jis atsakė: 'Atgailaukite, kiekvienas iš jūsų, ir pasikrikštykite Jėzaus Kristaus Vardu jūsų nuodėmių atleidimui'“. Aš pasakiau: „Jeigu jūs taip padarysite, eisiu kartu su jumis“.

„O, – pasakė jis, – jūs bandote užtarti Bibliją“.

Aš pasakiau: „Ji yra Žodis“.

Jis tarė: „Dievas yra Savo bažnyčioje“.

Aš pasakiau: „Dievas yra Savo Žodyje. 'Kiekvienas žmogus, kitų žmonių žodžiai yra melas; Jo [Žodis – Vert.] yra Tiesa'“. Matote?

238 Todėl nebuvo galimybės jam to suprasti. Bet štai... štai kur jie eina, tiesiai į tamsą. O protestantai, tūkstančiais, ties tuo suklumpa. Štai jie, prieina prie pat to, kad perima jų religiją ir dalykus, eina išvien su tuo iš vidaus. Žodis yra ištariamas, įrodo tai, Jėzų Kristų išreiškiantį Save tokiu pačiu vakar, šiandien ir per amžius. Tame religijos blizgesyje jie juda tiesiai į tamsą. Tiesiog taip pat, kaip jie pasielgė Nojaus laiku, kaip visais laikais jie pasielgdavo, šiandien jie vėl taip elgiasi – tiesiai į tamsą! Kodėl? Jie atmeta Šviesą, nes religija juos apakino.

239 O, kokioje aptemdytoje valandoje mes dabar esame! O! Taip, jie atmeta tikrą, Amžiną Kristaus Šviesą ir štai kaip jie tai daro.

240 Šaltos denominacijos niekada negalės suteikti Gyvybės Dievo Žodžiui, nes jos teikia gyvybę savo denominacijai. Mes turime daugiau išpažįstančių krikščionių dabar... Pažvelkite čia, jei krikščionis...

Aš paklausiau to šio kunigo. „Jei... Aš sutiksiu su jumis, kad katalikų bažnyčia buvo pradžioje, Sekminėse,“ – ne Nikėjoje, Romoje. Bažnyčia neprasidėjo Nikėjoje, Romoje. Ji prasidėjo Sekminėse. Suprantate? Jeruzalė yra vieta, kur Bažnyčia prasidėjo. Bet aš pasakiau...

241 „Čia, turiu pripažinti, jog tie žmonės, tie vergai ir kiti, kurie gavo Šventąją Dvasią, jų šeimininkai išvydo jų jėgas ir dalykus, ką jie darė; prikėlė mirusius, kalbėjo kalbomis, išvarė velnius, pranašavo. Ir jų tarpe buvo pranašų ir panašiai, išėjo įsisupę į avikailius; valgė žoleles, atėjo į tą Nikėjos Tarybą ir panašiai, ir kokie tai buvo didingi vyrai! Ir iš ten jie atėjo ten, ir priėjo prie tos Nikėjos Tarybos, stovėdami už tą Žodį.

Bet po tų penkiolikos kruvinų dienų, jie priėmė 'Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią' kaip religiją vietoj Biblinio mokymo 'Jėzaus Kristaus Vardu'. Per tai kilo visos protestantų bažnyčios, gimė tame, tame pačiame, visi tie kiti dalykai. Tas klaidingas Šventosios Dvasios supratimas; jie ėmė komuniją, gėrė vyną: 'Tai yra šventa eucharistija, kuri reiškia Šventąją Dvasią'. Kunigas jums ją duoda.

242 Taigi, Biblijoje neperskaitysite: 'Kai Sekminių Diena pilnai atėjo, ten keliu atėjo kunigas su atlenkta apykakle, tardamas: 'Iškiškite savo liežuvį ir priimkite šventą eucharistiją''. Ne, Joje neperskaitysite: 'Visi jūs žmonės, atbėkite čionai ir paduokite man savo dešinę bendrystės ranką, jūs baptistai, metodistai, ir baptistai, aš įrašysiu jūsų vardą. Atneškite iš kur nors laišką'“.

243 Jis pasakė: „Jie visi vieningai buvo vienoje vietoje. Ir staiga iš dangaus atėjo garsas tarsi besiveržiančio galingo vėjo ir pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jie visi buvo pripildyti Šventąja Dvasia ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis kaip Dvasia davė jiems ištarti. Ir ten...“. Jie išėjo į gatvę, svirduliuodami kaip girtas žmogus, Marija ir visi likusieji iš jų, būdami paveikti Šventosios Dvasios įtakos.

Na, žmonės sakė, juokėsi iš jų ir sakė: „Šie žmonės yra pilni jauno vyno“. O kas tie sakiusieji buvo? Apakintieji religijos.

244 Tas žemo ūgio pamokslininkas atsistojo ten, vardu Petras, ir jis tarė: „Judėjos vyrai ir visi, kurie gyvenate... jūs, vyrai iš Jeruzalės, kurie gyvenate Judėjoje, tebūna jums tai žinoma, ir klausykite mano žodžių. Nes šitie nėra prisigėrę. Bet leiskite man jums pasakyti, ką Raštas pasakė, kad turės išsipildyti. Tai yra Šviesa. Tai yra Žodis, kuris pildosi“. Amen.

Tas pats vyksta šiandien, bet jie elgiasi taip, kaip pasielgė anuomet, nuėjo sau ir pakraipė galvomis. Pasakė: „Palikite juos ramybėje; aklas veda aklus, jie visi įkris į duobę“.

245 O, yra reikalingas Kristus, Amžinasis Gyvenimas, tam kad atvestų Gyvenimo Žodį į įrodymą, tapimą kūnu. O, tai bent! Yra reikalingas Žodis... reikalinga Šventoji Dvasia, kad valdytų Dievo Žodį.

246 Kai Jėzus pasakė: „Eikite į visą pasaulį ir pamokslaukite Evangeliją kiekvienam sutvėrimui...“. Dabar pažvelkite, Morkaus 16 buvo Jo paskutinis įgaliojimas. „Į visą pasaulį, į visą pasaulį,“ – tai dar nebuvo pasiekta, matote. „Į visą pasaulį ir pamokslaukite Evangeliją kiekvienam sutvėrimui. Tas, kuris tiki, – visame pasaulyje, – ir yra pakrikštytas, bus išgelbėtas; tas, kuris netiki, bus pasmerktas. Ir šie ženklai lydės tuos, kurie tiki“.

„Jie spaus rankas pamoks...“? Ne. „Jie bus geri bažnyčios nariai“? Ne.

„Mano Vardu jie išvarinės velnius; jie kalbės naujomis kalbomis; ims gyvates; ar gers nuodingus dalykus, tai jiems nepakenks; jei dės savo rankas ant ligonių, jie pasveiks“. O, tai bent!

247 Kaip toli? „Kiekvienam sutvėrimui“. Iki kur? „Visame pasaulyje,“ – kol Jis vėl sugrįš. „Šie ženklai...“. „Kas tiki į Mane, tas irgi darys darbus, kuriuos Aš darau. Didesnius už šituos jis darys, nes Aš einu pas Savo Tėvą“.

248 O, kaip mes galime nueiti sau nuo To, neturiu daugiau tam žodžių! Dabar mes esame didesnėje tamsoje nei jie. Dabar turiu dar keletą eilučių čia, po jų norėsiu pereiti prie pabaigos kaip tik galima greičiau... Mes esame didesnėje tamsoje nei jie buvo.

Žinau, kad aš jus čia išvarginu po maždaug pusantros valandos. [Susirinkusieji sako: „Ne!“ – Red.] Bet, matote, ten yra daromas šios garsajuostės įrašas. Suprantate? Suprantate?

249 Jie yra didesnėje tamsoje nei mes. Aš pasakiau tokį teiginį. Kodėl? Bažnyčios tame blizgesyje yra tokios apgaulingos, atrodo, kad tai yra Tiesa. Taigi ar Jėzus to nepasakė? Pažiūrėkime į Mato 24, pamatykime. Mato 24 Jėzus pasakė štai ką: „Paskutiniosiomis dienomis dvi dvasios bus tokios artimos, kad tai apgautų net pačius Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“. Ten bus išėjusi išrinktoji grupė, kuri sudarys Bažnyčią, paskutiniosiomis dienomis. O šios organizacijos, su, ką jie vadina savo tiesa, bus taip arti tikrojo Dalyko, kad tai apgautų net pačius Išrinktuosius, net sekmininkus.

250 Taigi, jūs žinote, kad jums nepavyktų paimti sekmininką ir apgauti jį kokia nors metodistine ar baptistine doktrina. Jūs jam to nepasakysite. Jis ir pats žino. Ir jūs neapgausite, kokio nors baptisto liuteroniška doktrina, taip pat. Suprantate?

Ir taip pat jūs nepriimsite Žinios, neišvysite dabar Žinios šiame Žodyje per kokią nors sekmininkų doktriną, melagingą „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“ ir per panašius dalykus, ir tose religijose, kurias jie turi toje organizacinėje santvarkoje. Ne, tikrai ne. Jūs niekada jų neapgausite, nes Išrinktieji nebus apgauti.

251 Kas tai? Kas tai? Apgaulė. Tie blizgesiai, ką jie daro? Jie veda bažnyčią į tarybos skerdyklą, per savo blizgesį. Tai bus galutinė skerdykla, kai ji ir Roma kartu susijungs. Kai jie suformuos tą žvėries atvaizdą, tai bus galutinė skerdykla. O šie blizgesiai, kuriuos dabar turite, pažvelkite į tai, ką jie daro, veda žmones. Tai yra ožys.

252 Ožys visada veda avį į skerdyklą. Jums teko tai matyti skerdyklose. Tas ožys tiesiog pribėgs šalia ir ves avį, po to jis pasprunka ir leidžia aviai įeiti vidun. Štai, ką jis daro. Jis visada tai daro.

Tai buvo ožiai, kurie vedė Jėzų, Avinėlį, į skerdyklą. Romėniški ožiai! Tai tiesa.

Šiandien tai... tai yra denominaciniai ožiai, kurie į skerdyklą veda nekaltas avis. Įrašo save, savo vardus į tas knygas ir su jais viskas yra baigta. Tai yra žvėries ženklas. Aš kalbu Viešpaties Vardu. Ilgą laiką tai laikiau. Tai tiesa. Tiksliai taip. Kas yra tas žvėris? Kas yra tas žvėris? Tai Romos hierarchija, pirmoji organizacija. Kas yra jos ženklas? Tas pats dalykas, tiksliai, tiksliai tas pats dalykas, kuriuo buvo tas. Skerdyklon vedantis blizgesys!

253 Bet supant dabartyje esančiai tamsai, mes vis tiek išvydome peršviečiančią Dievo Šviesą. Kokie mes esame už tai dėkingi!

254 Įdėmiai klausykite. Mes išvydome tą Šviesą, Jo Žodį, Kurį Jis pažadėjo šiai dienai, įrodytą ir patvirtintą. Tai yra Tiesa, valandos Šviesa. O, tai bent! Esu toks laimingas. Tame nėra nieko klaidingo. Nieko nėra.

255 Čia, neseniai vienas tarnautojas sakė, kad jis buvo Floridoje ir... ir jis turėjo automobilį, manau, kad tai buvo „Chevrolet'as“, ir jis jam sugedo. Jis negalėjo jo pataisyti. Ir jis nuvežė jį į garažą, ir senas mechanikas bandė pažiūrėti į jį iš apačios ir iš viršaus, ir išnarstė jį iš visų pusių; jis negalėjo jo sutaisyti. Ir jis... jis pabandė padaryti vieną dalyką, bet tai nepadėjo. Ir jis bandė dar kažką; tai nepadėjo. Jis pajungė generatorių, prijungė tai, ir pajungė gnybtus, sujungė taškus; jis negalėjo jo sutvarkyti, kad jis pradėtų veikti. Jis tiesiog negalėjo jo sutvarkyti, kad jis užsikurtų.

Galiausiai pasirodė gražiai apsirengęs vyras. Jis tarė: „Ar galėčiau jums duoti patarimą?“.

256 Tas mechanikas turėjo užtektinai nuovokos, kad pasakytų: „Taip, pone“.

Jis tarė: „Paimk šitai ir sudėk su anuo, ir dar šitai, – pasakė jis, – sujunk viską kartu ir mėgink užvesti“. Ir jis paėmė , sudėjo su tuo, ir sujungė tai kartu, ir jis užsivedė.

257 Tas mechanikas atsisuko ir tarė: „Sakykite, kas jūs toks esate?“. Jis buvo inžinierius, vyriausias „General Motors“ inžinierius. Jis sukūrė tą automobilį. Jis buvo tas, kuris jį suprojektavo.

258 Ir šiandien, kai kalbame apie metodistus, baptistus ir presbiterijonus... Vyriausias Mechanikas yra čia; Šio Žodžio Dizaineris, Žmogus, Kuris sukūrė dangus ir žemę, ir suprojektavo Savo Bažnyčią! Ar Jis daugiau žino apie tai, kas yra reikalinga Paėmimui ar metodistų, ar baptistų bažnyčia žino daugiau apie tai, ko reikia? Jis yra Dizaineris. Jis žino, kas tam yra reikalinga. Jis yra puikiai apsirengęs Savo prisikėlimo Jėga. Aleliuja! Jis vaikšto tarp mūsų, šiandien, Savo prisikėlimo Jėgoje.

Jis žino, ko reikia, kad Bažnyčia būtų paruošta Paėmimui. Jis sukūrė Tai ir dalis sujungė kartu čia, Biblijoje. Amen! Tiesiog leiskite Srovei per Tai tekėti, dabar stebėkite kaip Tai veikia. Leiskite tikėjimui nuolatos tekėti, Jo šiandienai pažadėtam Žodžiui, jūs išvysite kaip Tai veikia. Kodėl? Jis sukūrė tai. Jis sukūrė Savo Bažnyčią Žodžiu. Štai ką Jis sujungia kartu. Ne per metodistų ar baptistų, ar presbiterijonų, ar sekmininkų organizaciją; bet per Savo Žodį. „Žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu Žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos“. Taip, pone.

259 Išeikite iš tų blizgesių, tamsos apsuptyje, šiuo tamsiu laiku, kuriame dabar gyvename. Man dar reikia apie penkių minučių. Tamsos apsuptyje, kas išves šią paprastąją Nuotaką? Kas apie tai žino? Vyriausias Dizaineris. O, taip. Iš viso šio sumaišties blizgesio!

Čia, metodistai blizga vienu būdu, baptistai kitokiu, o presbiterijonai dar kitu, o sekmininkai dar kitu, visa tai tiesiog blizgėte blizga. Jie laksto, įrašo savo vardą štai čia, šiame blizgesyje ten; po to suranda kažką kitą, kitur. Ir nueina ten; ir dar kažkas ten. Ateina čia...

260 Kaip pasakiau tam kunigui: „Jeigu jūs visi esate pirmapradė bažnyčia ir nusekėte paskui tų vyrų doktriną, kurie susėdo Nikėjoje, kodėl tuomet neturite jėgos, kurią turėjo anie, pačioje pradžioje?“ Suprantate? Kodėl jūs nedarote tų dalykų, kuriuos anie darė, kuriuos Jėzus pasakė?“.

Pasakė: „O, dabar mes turime daugiau žmonių. Mes, mes gyvename kitokiame amžiuje“.

261 Aš pasakiau: „Bet Žodis nekinta. Jis pasakė: 'Šie ženklai lydės juos visuose amžiuose. Dangūs ir žemė praeis, bet Mano Žodis niekada nepraeis'. Tai viskas“.

Jis tarė: „Na, jūs kalbate apie Bibliją“.

262 Aš pasakiau: „Taip, apie Žodį, kuris yra Kristus“. Teisingai. Todėl, štai kaip yra. Suprantate?

263 Ir šiame blizgėjime, metodistai rodo savąjį, baptistai rodo savąjį, presbiterijonai savąjį, kiekviena iš jų auga vis labiau ir labiau, nuolatos.

Vargšelė, nedidelė Nuotaka, kur Ji yra? Kuriam laikui ji atbėgo čia pas sekmininkus vienybininkus; Ji įrašė Savo vardą ten ir Ji pasakė, na... Atrado, pamatė, kuo jie užsiima. Ir jie perėjo kitur, ir: „Tu turi priklausyti mums. Jei tu nepriklausai mūsų bažnyčiai, tu net nepriklausai Nuotakai. Tu iš viso esi niekas“. Nuėjo ten pas Asamblėjas, ir pasižiūrėjo į tai, ką jie turi; ir štai vėl viskas iš pradžių. Nuėjo pas baptistus, pasižiūrėjo į tai, ką jie turi. Pasižiūrėjo į presbi...

264 Kas nutiks šiai vargšelei? Suprantate? Bet ji eina pirmyn. Nesijaudinkite. Ji bus ten.

265 Vienas žmogus čia pasakė, maždaug prieš kelis metus. Jis buvo Naujoje Meksikoje. Aš rengiau tarnavimą ten, netoli Karlsbado Kavernų nacionalinio parko. Jūs esate girdėję apie tą gilų... Ir jie paėmė vyrą, ir jo žmoną, ir krūvą vaikų, įlipo į tą liftą, nusileido į tos gilios duobės pačią apačią. O kai jie ten nusileido, jie išjungė visas šviesas. O kai jie išjungė visas šviesas, ten buvo tamsu lyg vidurnaktyje.

Man teko pabuvoti panašioje vietoje čia, tuose soduose ir dar kartą ten Kolorade, žmona su manimi, dar tenai, buvome ten. Ir jie uždegė šviesas. Tai bent, tu ištiesi savo ranką štai taip, bet negali nieko matyti.

Ir ten stovėjo mergytė, ir ji pradėjo šaukti: „Oi!“. Rėkė. Ji, ji buvo mirtinai išsigandusi, buvo taip tamsu. Maža vargšelė graibstė rankomis į visas puses ir bandė rėkti ir šauktis savo tėvelio, mamos, visur. Ji tiesiog negalėjo to pakelti, buvo taip tamsu. Ji niekada nebuvo regėjusi tokios tamsos.

266 Ir maždaug taip yra dabar. Tai tiesa. Yra taip tamsu, kad nežinai, kur eiti. Ateini pas metodistus, ateini pas baptistus, ateini pas presbiterijonus, visur vienas ir tas pats, matote, valgo tą seną, negyvą, supuvusią maną su lervomis. Matote, tas pats dalykas, kažkokia religija: „Ateikite ir prisijunkite prie to ir kažko kito,“ – senų religijų ir viso kito. Jūs nepamatysite tame Kristaus. Suprantate? O, jūs matote save teisiais laikančius žmones, kaip aš pasakyčiau. Daugelis jų dabar ten yra puikūs žmonės, tose denominacijose. Aš kalbu apie sistemą, o ne apie ten esančius žmones. Bet, matote, jie tuo maitinasi. Pabandykite jiems apie tai pasakyti!

Kai Čia yra šviežias Maistas!

267 Ir ta mergytė stovėjusi ten, ji šaukė visu balsu, buvo beveik isterijoje; maždaug tokia, kokia yra mažoji Nuotaka. Bet ar žinote ką? Jos broliukas sušuko, tarė: „Sesute, nebijok“. Nes jis stovėjo visai šalia inžinieriaus. Pasakė: „Čia yra žmogus, kuris gali uždegti šviesas“.

Nebijok, Sesute, čia yra Žmogus, Kuris gali uždegti Šviesą. Jis gali padaryti šį Žodį gyvą. Mes nežinome kaip Jis ateis. Mes nežinome, kada Jis ateis. Aš nieko apie tai nežinau. Bet Jis yra čia ir Jis gali uždegti Šviesas. Kaip mes iš to išsigelbėsime? Aš nežinau. Bet Jis yra čia ir Jis yra Tas, Kuris gali uždegti Šviesas. Taip, pone. Jis yra Tas Vienintelis. Jis yra Šviesa. Jis tiesiog apreiškia Save, štai kaip Jis uždega Šviesą. Tiksliai taip.

Yra reikalingas Kristus, kad apšviestų Savo Šviesa, tuomet visa tamsa išsisklaido. Jis atskiria. Jis ištraukia Savo nedidelę Nuotaką. „Aš atskirsiu žmones iš pagonių dėl Mano Vardo, kurie turės Mano Vardą“. O kas yra Jo Vardas? Gerai. Ne metodistai, baptistai, presbiterijonai, liuteronai. Tai – Jėzus Kristus. Tai tiesa.

268 Jis yra Šviesa, Tiesa; Šviesa, ir Jame nėra tamsos. Ir kai Jis ateina, Jis išsklaido tamsą, nes Jis yra Žodis. Žodis yra Šviesa. Tai tiesa. Nes Jis ištarė ir pasakė: „Tebūna šviesa,“ – tai buvo Žodis, kuris tapo šviesa. Kai jis ištaria Tai, tai yra to periodo Šviesa, kaskart.

Dabar Jis yra čia, ne... ne blizgesyje; bet žmonės gyvena blizgesyje. O Jis yra įrodytas Žodis. Jis yra absoliuti Šviesa tamsos laike. Taip, pone. Visi šie melagingi blizgesiai ir dalykai išblės. Taip, pone. Jis yra čia. Nebijokite. Uždekite Šviesas, Jo pažadėtąją Žodį. Jis gyvena. Jis padaro...

„Kas tiki į Mane, tas irgi darys darbus, kuriuos Aš darau“. Tuomet, tai yra Žodis. „Kaip Tėvas Mane siuntė, taip Aš siunčiu jus“. Tėvas, Kuris Jį siuntė, atėjo Jame. Jėzus, Kuris jus siunčia, ateina jumyse. Ir darbai, kuriuos Jis padarė anuomet, Jis padaro tą patį, nes (kodėl?) Žodis yra padaromas kūnu, žmogaus kūne, išreiškia Save kaip šios dienos Šviesą. Štai kur mes esame. Štai kur tai yra. Tai tiesiog parodo Šviesos kelią, Šviesoje. Išmintingi žmonės, kurie nėra apakinti religijų ir denominacijos, vaikščios toje Šviesoje. O, tai bent!

269 Čia yra Žmogus, Kuris gali uždegti Šviesas, gerai. Ką Jis padaro? Įrodo Savo Žodį šiai dienai. Jėzus, Dievo Sūnus, Kuris pažadėjo Žodį šiai dienai, yra čia pat su mumis.

Neišsigąskite. Visai nekreipkite dėmesio į tai, ką anie daro; jei kreipsite, jūs patys vaikščiosite tamsoje.

Būkite išmintingi. „Tie, kurie elgiasi išmintingai, – pasakė Danielius, – šiose paskutiniosiose dienose, atliks žygdarbius dėl savo Dievo“. Matote? Suprantate? Jie vaikščios Šviesoje taip, kaip Jis yra Šviesa.

270 Nesijaudinkite. Gali būti tamsu, atrodo, jog jie mums privers, visus iki vieno. Visi tie, jūs girdite jų daromus pareiškimus: „Visos tos bažnytėlės ir kiti turės dabar prisijungti. Turėsite jiems priklausyti,“ – arba jie jus uždarys. Jie ketina tai padaryti.

271 Taigi, mes norime kaip reikiant tai paaiškinti šįvakar, kai prieisiu prie to laiko, matote.

272 Taigi, jie: „Mes jus uždarysime“. Jūs arba turėsite būti vienu iš jų, arba ne. Jūs esate... arba jūs tam priklausysite, arba jūs negalėsite nieko daryti, negalėsite net pirkti ar parduoti. Štai taip. Tik pabandyk melstis už ligonius. Jei būsi sugautas patarnaujantis kokiam nors ligoniui ar kitam žmogui su kokiu nors dvasiniu dalyku ten, būsi patrauktas į teisinę atsakomybę, kad būtum nubaustas. Būtent taip. Suprantate? Jūs tai žinote. Tai tiesa. Tai yra dokumentuose. Taip, pone. Todėl, jūs negalėsite to daryti, turėsite priklausyti kultui.

Broli, leisk man tau šį tą pasakyti. Tau derėtų įsileisti Kristų į savo širdį dabar pat, nes artėja laikas, kada tau To tikrai prireiks. Nes tuomet liksite išorėje. Atminkite, kai tas antspaudas bus uždėtas, jis ten bus visam laikui. Suprantate? Todėl, nedarykite to. Netikėkite tais dalykais. Dabar pat įeikite tiesiogiai į Kristų, Žodį. Taip, pone.

273 Įrodo Žodį ir parodo, kad Tai yra valandos Šviesa. Štai kaip mes žinome, kad Jis yra Šviesa, nes Jis yra Šviesa išreiškianti Save kūne.

Kaip mes tai žinome? Jis buvo Dievo Žodis tapęs kūnu. Matote, Dievo Žodis rodė Save, įrodė Save, kai Mesijas ateis, ką Jis padarys.

274 Moteris tarė, prie šulinio: „Kai Mesijas ateis, Jis darys šiuos dalykus. Tu turi būti tas Pranašas, Kuris yra Žodis, pranašaujantis mums šiuos dalykus“.

275 Jis tarė: „Aš esu Jis“. Matote? To pakako. Šviesa apšvietė pažadėtąjį Žodį. Ten yra Šviesa.

276 Tiesiai į miestą ji nubėgo, tarė: „Ateikite, pažiūrėkite į Žmogų, Kuris pasakė man dalykus, kuriuos buvau padariusi. Ar tai nėra pats Mesijas?“. Tai buvo Jis. Suprantate? Nesvarbu, ką sakė kiti, ji žinojo, jog tai buvo Mesijas.

277 Atminkite, kiekviename periode, tamsos laike, Dievas visada turėjo Savo Žodį, kad atskirtų Šviesą nuo tamsos.

Jis turėjo Jį Liuterio dienomis, kai katalikų bažnyčiai viskas priklausė; Jis siuntė Liuterį kaip šviečiančią Šviesą ir Liuteris atskyrė Tiesą nuo tamsos.

O kai liuteronai iškrypo, Jis atvedė Džoną Veslį ir jis atskyrė Šviesą nuo tamsos.

O sekminių dienomis, kai Veslio pasekėjai visiškai... ir metodistai viską sugadino, ir baptistai, ir presbiterijonai, Jis siuntė sekmininkišką žinią, kad atskirtų Šviesą nuo tamsos.

Sekmininkai vėl sugrįžo tiesiai į tamsą, štai taip, savo organizacijoje, priėmė anų religiją ir dalykus.

Dabar išmušė valanda šiam Žodžiui būti įrodytam. Jis siunčia Šviesą, išreikštą Žodį, kaip Jis padarė pradžioje; siunčia Žodį ir Jis įrodo Save. Čia yra Šviesa ir Jis visada atskiria. Tas pats yra dabar, kaip nedidelės, Amžinos Šviesos, pradžioje.

278 Žiūrėkite vaikai, kaip sakau, jau viršijau laiką penkiomis minutėmis. Bet leiskite man pasakyti šį vieną dalyką.

Čia yra Žmogus! Neišsigąskite nežiūrint į tai, ką jie sako. Man teko išgyventi tokias akimirkas, kuriose nežinojau, koks turėtų būti mano kitas žingsnis, bet Jis visada yra šalia. Niekada neapvilianti Akivaizda, Jis visada yra šalia. Jis gali uždegti Šviesą. Taip, pone. Jis tiesiog laukia, žiūri į tai, ką jūs ketinate daryti. Jis gali spustelėti jungiklį, kokiu tik Jis nori laiku. Taip, pone.

279 Čia yra Žmogus, Kuris gali uždegti Šviesas. „Tie, kurie sėdėjo mirties šešėlio srityse, – kai kurie iš jų vėžyje, kai kurie iš jų denominacijos mirtyje, kai kurie iš jų religijų mirtyje, kai kurie iš jų įprastoje mirtyje, ir visose tose įvairiose mirtyse, – ir jie išvydo didžią Šviesą“. Žmogus, Kuris uždegė Šviesą anuomet, yra Tas Pats, Kuris pradžioje tarė: „Tebūna šviesa“. Tas pats Dievas „vakar, šiandien ir per amžius,“ – Jis yra čia šiandien, dabar čia pat. Neišsigąskite. Jis gali uždegti Šviesą.

Kai persekiojimas prasidės, neišsigąskite. Čia yra Šviesa, pasakė, kad Jis pasiims Savo žmones juos pakeldamas. Jai neteks eiti per suspaudimą. Ji to nepadarys. Jis pasakė, kad Jai to nereikės. Ji bus pakelta. „Kaip jie ketina tai padaryti, broli Branhamai? Atrodo siaubingai tamsu!“. Nesvarbu kaip tamsu pasidaro, jūs negalite matyti savo ištiestos rankos, tiesiog atminkite, čia yra Žmogus, Kuris gali uždegti Šviesą. Jis paims šią Bažnyčią Paėmime.

Jūs pasakysite: „Na, aš teisus...“.

280 Taip, Šedrachas, Mešachas ir Abednegas buvo teisūs iki pat liepsnojančios krosnies, bet ten pasirodė Žmogus, Kuris galėjo paleisti vėją. Taip, pone. Tas besiveržiantis galingas Vėjas, kuris nusileido tą Sekminių Dieną, Jis siuntė Jį dar kartą ir atvėsino visą karštį aplink juos, visą ugnį. Ten buvo Žmogus; Jis yra vadinamas „ketvirtuoju Žmogumi“.

281 Jis yra Čia šiandien. Jis yra Tas Vienintelis! Aleliuja! Rankoje Jis laiko Šviesos jungiklį. „Tiems, kurie sėdėjo mirties šešėlio srityse, užtekėjo didi Šviesa“. Neatmeskite Jos. Priimkite Ją Viešpaties Vardu. Mums palenkiant savo galvas tik akimirkai.

Mes vaikščiosime Šviesoje, gražioje Šviesoje
Ji pasirodo, kur malonės rasos lašai skaisčiai žiba
Šviesk visur aplink mus, dieną ir naktį
Jėzus – pasaulio Šviesa
Mes vaikščiosime Šviesoje, gražioje Šviesoje
Ji pasirodo, kur malonės rasos lašai skaisčiai žiba
Šviesk visur aplink mus, dieną ir naktį
Jėzus – pasaulio Šviesa
Ateikite, jūs Šviesos šventieji, skelbkite
Jėzus – pasaulio Šviesa
Tada skambės Dangaus varpai
Jėzus, Šviesa...

Kas tai? Įrodytas Žodis yra Jėzus šiandien. Jis yra Žodis.

Mes vaikščiosime Šviesoje, gražioje Šviesoje
Ji pasirodo, kur malonės rasos lašai skaisčiai žiba
O, šviesk visur aplink mus, dieną ir naktį
Jėzus, Šviesa...

282 Laikykite galvas palenktas. Man įdomu, kas iš jūsų čia norėtų vaikščioti šioje Šviesoje, vadovaujant Šventajai Dvasiai, šiandienos įrodytam Žodžiui? Pamatykite Žodį, Kurį Dievas pažadėjo šiandienai, išvyskite Jį pasireiškusį!

Ar tai nėra tai, Kas Jis buvo pradžioje? Jis buvo Žodis. Sūnus gimė; Jis buvo Žodis. Jis buvo Mesijas; Jis buvo įrodytas Žodis. Tuomet Žodis, Dievas ištarė pra... pabaigą nuo pradžios.

283 Dabar čia yra Žodis šiai dienai ir Jis yra čia įrodydamas tą Žodį.

Sumaišties apsuptyje, tamsos ir blizgesių, tai atrodo labai panašiai į Tai, bet tai nėra Tai. Tai negali įrodyti esant Tuo; religija.

284 Jėzus tarė: „Jei Aš išvarau velnius Dievo pirštu, kuo jūs juos išvarote?“. Jie jų neišvarinėjo. Suprantate? „Bet, ne, jei Aš išvarau velnią Dievo pirštu, tuomet Dievo Karalystė prie jūsų priartėjo“.

O, pagalvokime apie tai iškeldami savo rankas. Iš lėto dabar ir pagalvokite, labai tyliai.

Mes vaikščiosime Šviesoje, gražioje Šviesoje
Ji pasirodo, kur rasos lašai...

Atlikite savo išpažinimą. Patikėkite dabar Dievu.

Šviesk visur aplink mus, dieną ir naktį
Jėzus – pasaulio Šviesa
Mes vaikščiosime Šviesoje, gražioje Šviesoje
Ji pasirodo, kur malonės rasos lašai skaisčiai žiba
Šviesk visur aplink mus, dieną ir naktį
Jėzus – pasaulio Šviesa

285 Jiems tęsiant grojimą, noriu užduoti klausimą. Kiekvienas periodas buvo toks pats. Nojaus dienomis tie, kurie atmetė tą Šviesą, ką jie padarė? Įėjo į Dievo teismą. Kas nutiko su faraonu degančio krūmo Šviesos dienomis, kuri buvo Mozėje? Įėjo į mirties jūrą. Kas nutiko Datanui, kuris išėjo, bet po to atmetė tą Šviesą? Prasmego žemės plyšyje; ji prarijo jį. Kas nutikdavo visuose perioduose tiems, kuriems nepavykdavo vaikščioti toje Šviesoje, tos dienos Šviesoje?

Tai visada yra Jėzus. Tai buvo Jėzus tų žmonių dienomis. Tai yra Jėzus šiandien, nes Jis yra Žodis, o Žodis ir sudaro Šviesą. Tai yra šios dienos Šviesa.

Pagalvokite apie tai dabar, labai ramiai, kol mes esame nuoširdume, paprašykite ar jūs vaikštote Šviesoje? Mums tai iš naujo niūniuojant. [Brolis Branhamas ir susirinkusieji pradeda niūniuoti Jėzus pasaulio Šviesa – Red.]

...graži Šviesa
Ji pasirodo, kur malonės rasos lašai skaisčiai žiba
Šviesk visur aplink mus, dieną ir naktį
O, Jėzus, pasaulio Šviesa.

Atsistokite dabar ant kojų.

286 Aš meldžiu, Dangiškasis Tėve, kad Tu leistum šiai Žiniai įsigerti giliai į širdis žmonių, kurie yra čia, ir tų, kurie išgirs Tai garsajuostėje. Ir tegul Šviesa apšvies Žodį, Sėklą, ir išaugins kiekvieną iš anksto numatytą Sėklą, kuri buvo pasodinta čia, tuose skirtinguose blizgesiuose ir organizacijose. Tegul jie pamatys kaip Nikodemas, netgi, jei jiems teks ateiti naktį, kad ateitų pas Šviesą. Suteik tai, Tėve.

287 Tegul čia pasireikš tas išsiliejimas, iš tos Uolos, kuri buvo iškirsta iš to kalno, be rankų pagalbos. Ji sutraiškys šias pagonių karalystes prislėgdama iki žemės, visas šias karalystes, dvasines karalystes ir žemiškas karalystes. Ir ta Uola užpildys visą žemę; ir ji bus visiškai apvalyta. Tie, kuriuos ta Uola sutraiškys, bus sumalti į miltus; tie, kurie nužengs ant tos Uolos, turės tvirtą pamatą.

288 O, Kristau, leisk man, kaip Tavo tarnui, numirti ant šios Uolos, šios Tavo Žodžio Uolos. Viešpatie Dieve, leisk man stovėti kaip Dovydui ir tiems kariams iš senų laikų, kurie kovojo už Dovydą, leisk man šiandien kovoti už šį Žodį, kol matau Jį atmetamą tų denominacijų. Tai slypi kažkur čia, mažoje, atokioje vietoje. O Dieve, aš... Suteik, kad mes turėtume jėgos ir drąsos, ir Šventosios Dvasios, kad išstovėtume, nes valandos darosi vis tamsesnės ir tamsesnės.

Bet leisk mums visada prisiminti, jog Tu esi šalia, kad uždegtum Šviesą. Kurią tik Tu nori valandą, Tu gali uždegti Šviesą, Tėve. Todėl mes meldžiame...

289 Kaip Tu pasakei: „Jūs esate pasaulio Šviesa“. Suteik, Viešpatie, kad mūsų Šviesos, kurios tarnauja Tau, šviestų kitiems taip ryškiai, kad jie išvystų Evangelijos Šviesą mums ja gyvenant, Viešpatie, dieną iš dienos, atspindint jiems Jėzaus Kristaus Gyvenimą kai Jis buvo žemėje; apstus nusižeminimo ir malonus, bet tuo pačiu turintis Žodį, kuris gyvenimu išsireiškė per Jį. Suteik tai, Viešpatie.

Nes mes žvelgiame į Tave, tą Didįjį, Kuris rankoje laiko jungiklį. Tu Savo rankoje laikai pasaulį. Tu viską laikai Savo rankoje ir išlaikai pasaulį Savo Žodžiu.

O Tėve, leisk mums priimti Žodį; ar padarysi Tai, prašau, Viešpatie? Leisk tam būti liudijimu ir troškimu kiekvienos širdies čia.

290 Tėve, mums giedant šias giesmes... Kai Dovydas giedojo tas giesmes, jos tapo pranašyste. Jos buvo pranašystė ir Tu jas pripažinai, pranašystę. Mums jas giedant, Viešpatie, leisk joms būti mūsų širdyse, kai giedosime: „Mes vaikščiosime šioje Šviesoje“.

Ši Šviesa yra graži. Tai yra Žodis. Tai yra Kristus gyvenantis tarp mūsų. Ne tai, kas Jis buvo; kas Jis yra, ir mes žinome, kad tai, kas Jis buvo tik atspindėjo tai, kas Jis yra. Ir mes meldžiame, Tėve, kad žmonės suprastų ir vaikščiotų šioje gražioje Šviesoje. Mes prašome Jėzaus Vardu.

291 Ir kol mes dar pasiliekame stovėti dar akimirkai, noriu, kad mes visi sugiedotume.

292 Dabar čia yra presbiterijonai, metodistai, katalikai. Tai mišri auditorija, kalbant apie tuos iš denominacijų.

293 Taigi atminkite, tegul tai bus žinoma, kad aš nekalbu nieko prieš tuos žmones esančius tuose blizgesiuose. Bet aš tai įrodžiau pagal Bibliją, kad tai tėra blizgesiai. Jei taip nebūtų, Kristus su jais darytų tai, ką Jis pažadėjo daryti. Suprantate? Bet jie Tai atmeta. Suprantate? O kai jūs ten atsiduriate, ką galite atrasti? „Prisijunk prie bažnyčios, pakartok religinę maldą“. O kas iš to gaunasi? Priėję kelio pabaigą jūs atrandate, kad tai buvo melaginga, miražas.

Kristus yra Žodis. Jis yra Šviesa. Gyvenkite dabar, kol dar galite gyventi. Gyvenkite dėl kažko.

294 Dėl ko jūs gyvenate? Tam kad galėtumėte numirti. Kiekvienas iš jūsų, dėl ko jūs dirbate? Tam, kad valgytumėte. Kam jūs valgote? Kad gyventumėte. Dėl ko jūs gyvenate? Kad numirtumėte.

Todėl, kodėl negyventi, kad gyventi? Kodėl negyventi, kad gyventi? Tuomet vienintelis kelias, kuriuo galite gyventi, yra priimti tą Žodį. Nes: „Žmogus gyvens ne vien duona, – tai, ką uždirbame prakaituota kakta, – bet kiekvienu Žodžiu, kuris išeina iš Dievo burnos“. Dabar Dievo burnos Žodis yra įrodomas čia pat mūsų akivaizdoje, Šventąja Dvasia. Ar gyvensite Tuo, ar ne?

295 Dabar aš noriu, mums tai dar kartą giedant, kiekvienas tiesiog stovėkime savo vietoje, pasisukite ir paspauskite kieno nors rankas, ir pasakykite: „Broli, vaikščiokime šioje Šviesoje,“ – kol giedosime Vaikščiok Šviesoje. Ar padarysite tai? Pasimelskite vienas už kitą susikabindami rankomis, kol mes kartu tai giedosime; užmerkdami savo akis kaip tik galima stipriau.

Mes vaikščiosime Šviesoje, gražioje Šviesoje
Ji pasirodo, kur malonės rasos lašai skaisčiai žiba

Šviesk visur aplink mus dieną ir naktį, (Kas Tai yra?)

Jėzus – pasaulio Šviesa

Dabar iškelkime savo rankas.

Mes vaikščiosime Šviesoje, gražioje Šviesoje
Ji pasirodo, kur malonės rasos lašai skaisčiai žiba
Šviesk visur aplink mus, dieną ir naktį
O, Jėzus, pasaulio Šviesa.

Ateikite, jūs Šviesos šventieji, (Kas Tai yra?)

Jėzus – pasaulio Šviesa
Tada skambės Dangaus varpai
Jėzus – pasaulio Šviesa

Visi, sugiedokime tai dabar.

Mes vaikščiosime Šviesoje, gražioje Šviesoje
Ji pasirodo, kur malonės rasos lašai skaisčiai žiba
Šviesk visur aplink mus, dieną ir naktį
Jėzus – pasaulio Šviesa

296 Laikykime savo galvas palenktas dabar. Atminkite, kai Izraelis buvo kelionėje, valgė šviežią maną kiekvieną dieną, jie vaikščiojo Ugnies Stulpo Šviesoje. Tas Ugnies Stulpas buvo Jėzus Kristus. Biblijoje pasakyta, kad Jis buvo. O šiandien Jis yra su mumis; mes Tai turime. Mes žinome, kad Jis yra su mumis, tas pats Ugnies Stulpas, daro tuos pačius dalykus, kuriuos Jis darė, kai buvo čia žemėje, kad išpildytų Savo Žodį.

297 Mums iš čia išsiskirstant, nepamirškime, laikykime šią giesmę savo širdyse, kai būsime kelyje į savo namus, ratai niūniuos šios giesmės melodiją. Prieš valgydami pietus, palenkite savo galvą ir padėkokite Dievui už tai, kad atsiuntė šviesą, kuri išaugino maistą žemėje, už savo fizinį kūną. Tada padėkokite Dievui už tai, kad atsiuntė dvasinę Šviesą, Savo Žodį, kad Jis galėtų duoti maisto sielai. „Nes žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu Žodžiu, kuris išeina iš Dievo burnos“.

298 Tiesiog patys sau ir toliau giedokite šią giesmę, savo namuose, savo šeimos tarpe, ir susitikime vėl čia apie šešios trisdešimt, šįvakar, maldos kortelėms ir panašiai. Pasimatysime su jumis tuomet. Iki tol. Palenkite savo galvas.

299 Ketinu paprašyti brolio Nevilio, kad jis dabar ateitų čia, pastorius, ir kad paleistų mus su maldos žodžiu.

Taip pat klausykite:


Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF

Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF