Pamokslų sąrašas

Dievo suteiktas išgydymo būdas

1 Labas vakaras, draugai. Jūs galite sėstis. Būti čia šią popietę iš tiesų yra privilegija, ir vėl tarnauti mūsų Viešpaties Vardu. Prieš mums pradedant tarnavimą... Aš matau kai kuriuos savo brolius sėdinčius garso įrašų vietoje, su garso įrašymo įranga. Mano sūnus Bilis Polis nori paklausti brolio Vudo, draugo, ar jis galės su juo susitikti pastato priekyje, kaip tik galima greičiau lauke, iš priekio, dėl knygų ir nuotraukų tarnavimams.

O įžanga buvo tokia puiki, kai aš... Koks žmogus... Aš turėčiau gyventi labai gerą gyvenimą, kad to nusipelnyti, ar ne? Bet taip yra dėl brolio Matsono, kuris mane myli. Jis yra mano artimas draugas.

Taigi, mes labai džiaugiamės dėl šios privilegijos, kad galime čia būti ir atrodo, kad galiu imtis darbo Čikagoje. Per visus mano tarnystės metus, tai yra apskritai pirmas kartas, kai tarnavimą vedu popietės laiku. Visos mano tarnystės laiku, kiek galiu prisiminti, kiek teko turėti... popietės laiku pravesdavau apmokymus. Dabar, manau, kad jau yra devinti metai kaip esu tarnavime. Ir taip, Čikagoje aš pradedu iš naujo, broli Juozapai. Taigi, net nežinau kitos geresnės vietos dalykų pradžiai.

[Brolis Juozapas kalba susirinkusiems apie brolį Branhamą – Red.] Ačiū tau. Ačiū tau, broli Juozapai. Ačiū jums, brangūs draugai krikščionys.

2 Aš dažnai galvojau, jog vieną dieną Dievas suteiks mums tokį prabudimą Čikagoje kaip Mudžio dienomis, kai visas miestas bus Dievo paliestas. Ir nuo jo dienų dar tokio nebuvo ir aš... aš tikiu, kad jis tikrai artėja.

Ir vienintelis dalykas, kuris buvo mano tarnystėje, draugai krikščionys... Ir aš žinau, kad ši garso įrašymo įranga įrašo šiuos žodžius ir jie bus išplatinti visur laikraščiuose. Todėl aš turiu sekti žodžius, kuriuos kalbu ir pasverti juos, nes... nes, kai straipsnis yra išleistas ir kai tavo balsas yra įrašytas garsajuostėje, nieko daugiau nepakeisi. Suprantate? Taip jau yra.

O jie paima tai tam, kad perduotų žmonėms, labai dažnai, kurie laukia eilėje. Jeigu pastebėsite, kai kurie žmonės ateina ir pasako: „Na dabar Viešpats prakalbo tam tikrus dalykus“. Na, jeigu mes turime tik žmonių žodžius, na, tuomet tik tiek mes ir turime. Bet garso įrašymo įranga viską patvirtina. Suprantate? Kai... kai pasakė, na, kai... Stebėkite tai, ką Jis sako jums padaryti, stebėkite tikslą, stebėkite, ką Jis jums pasakė tuo laiku, ką jūs buvote anksčiau padaręs ir po to leiskite... Stebėkite, ką Jis pasakys apie ateities įvykius. Ir jūs atrandate, neatrasite nei vienos klaidos iš Dievo, Jis tiesiog padarys tiksliai tai, ką Jis sako kaskart padarysiąs. Suprantate? Jis tai padarys.

3 Balandį man sukako keturiasdešimt penkeri, o regėjimus aš pradėjau matyti nuo pat... Vieną iš pirmųjų, kuri galiu prisiminti, rodos keista, bet aš prisimenu jį kai dar ropojau ant grindų. Mano dienomis, kai kūdikiai ropodavo ant grindų, juos apvilkdavo ilgu rūbu. Prisimenu kaip motina prisiuvo kaspinėlį ant mano ilgo rūbo. Ir aš ropojau ant senos trobelės grindų, esančioje toli Kentukio kalnuose, kur aš buvau gimęs. Aš taip pat valgiau sniegą nuo vieno vyro pėdų... Tai pirmas dalykas, kurį tebeprisimenu. Bet kitas dalykas, kurį prisimenu, tai buvo Dievas prakalbėjęs man regėjime ir pasakęs man, kad didesnę savo gyvenimo dalį aš praleisiu šalia miesto, vadinamo Naujuoju Albaniu. Paskutinius keturiasdešimt metų gyvenu už kelių mylių nuo Naujojo Albanio, Indianoje, kuris yra už dviejų ar trijų šimtų mylių nuo tos vietos, kurioje tai įvyko. Ir nei vienas iš mūsų žmonių dar nebuvo taip toli išvažiavęs už Kentukio ribų, kiek man žinoma. Bet visada ir kiekvieną kartą... Suprantate?

Dovanos ir pašaukimai yra neatšaukiami. Šie dalykai visų pirma yra Dievo duodami. Šios pareigybės yra bažnyčioje nustatytos Dievo. Ir mano nuomone, būtent šioje vietoje daugelis padarė klaidą. Kai mes sakome: „Taigi, aš eisiu ir ieškosiu Dievo, kad Jis padarytu mane vienu ar kitu“. Jūs negalite to padaryti. Suprantate? Jūs esate, kas esate iš malonės, o ne dėl to, ką pats galite savyje pakeisti. Dievas duoda. Dievas bažnyčioje paskyrė apaštalus, mokytojus ir pranašus. Ar tai tiesa? Dievas bažnyčioje paskyrė dėl ištobulinimo... Todėl ne vyskupas paskiria juos ar ne vyresnysis paskiria, ar ne kas nors kitas, bet Dievas paskiria. O jos... jos yra... Tos pareigybės yra paskirtos bažnyčioje.

4 Taigi, aš žinau, jog dovanos, tokios kaip devynios dvasinės dovanos, jos yra dovanos veikiančios visoje bažnyčioje. Pavyzdžiui, šįvakar viena gali pranašauti, bet daugiau nei karto nepranašaus. Galbūt kitą vakarą pranašystės dvasia bus ant ko nors kito. Paulius pasakė: „Jūs visi galite pranašauti, vienas po kito“. Tai yra pranašavimo dovana, o ne buvimas pranašu. Suprantate?

Yra ženklus skirtumas tarp pranašavimo dovanos ir pranašo. Pranašavimo dovaną turi įvertinti trys geri, dvasingi teisėjai, prieš bažnyčiai galint ją priimti, pagal Pauliaus laišką Korintiečiams. Teisėjai turi ją įvertinti, turi įvertinti kalbų išaiškinimą, prieš bažnyčiai tai priimant, nes kitaip jie nežinos kaip... Tačiau dabar paimkite žmogų, kuris yra pranašas kaip Izaijas, Jeremijas, Mozė. Niekas prieš juos nestovėjo ir nevertino ar tai buvo teisinga, ar ne. Į šį pasaulį jie buvo gimę pranašais. Dievo Žodis buvo su jais. „Dievas, daug kartų ir įvairiais būdais praeityje kalbėjo tėvams per pranašus, šiomis dienomis prakalbo per savo Sūnų, Jėzų Kristų“. Jis yra šių paskutiniųjų dienų Bažnyčios Pranašas, Jėzus Kristus. Ir Biblijoje pasakyta, Apreiškimo knygoje, jog Jėzaus Kristaus liudijimo dvasia yra pranašystės dvasia.

5 Ir taip šiuose dalykuose, visi šie puikūs... matome bažnyčią, kartu susiderinusią... Kai aš pirmą kartą pamačiau sekmininkų žmones ir išgirdau juos kalbant kalbomis, aš buvau išmokytas kaip baptistas, jog jos buvo nuo velnio. Todėl aš pamaniau: „Tik pažiūrėkite...“. Ir aš... aš pamaniau: „Na, viena tai tikrai... Man nerūpi, ką sako bažnyčia, Biblijoje pasakyta: 'Jie kalbės naujomis kalbomis'“. Taigi, visų pirma aš turėjau priimti tai, ką sakė bažnyčia arba tai, ką sakė Biblija. Aš paklausiau: „Ką gi man daryti?“.

Jis atsakė: „Tegul kiekvieno žmogaus žodis bus melas (ar jis būtų vyskupo, arkivyskupo ar kas jis bebūtų), o Mano Žodis bus tiesa“. Ir tai ir yra tas neaprėpiamas skirtumas tarp katalikybės ir protestantizmo. Suprantate? Katalikybėje jūs negalite diskutuoti su kataliku Biblijos tema. Nes galiausiai, jeigu bažnyčia sako ką nors prieštaraujančio Biblijai, tai juk bažnyčia. Po to priduria: „Dievas yra Savo bažnyčioje“.

Protestantai sako: „Dievas yra Savo Žodyje“. Suprantate? Taigi, štai koks yra skirtumas. Todėl jūs negalite ginčytis, nes jeigu bažnyčia sako tam tikrą dalyką... Paklauskite jų, iš kur jie paėmė mėsos nevalgymą penktadieniais ir visus kitus dalykus. Jie gali... Na, jie sako, jog bažnyčia taip pasakė.

6 Prieš kelias dienas dalyvavau interviu su kunigu; kunigas pasakė... Aš uždavinėjau jam klausimus, nes mano giminė iki manęs buvo katalikais. Ir aš pasakiau: „Aš... aš noriu užduoti jums kelis klausimus pagal Raštą“.

O jis... jis atsakė: „Palūkėkite minutėlę, pone Branhamai“. Jis tarė: „Suprantate, mes katalikai einame garbinti į bažnyčią. Jūs protestantai liekate namuose ir skaitote Bibliją, tačiau mes einame garbinti į bažnyčią“.

Aš pasakiau: „Na ir kas?“. Tai kitas klausimas. „Na ir kas?“.

Tada jis tarė: „Suprantate, mes nepastebime, kad... Ką sako Biblija yra gerai, bet jeigu bažnyčia teigia priešingai, tuomet bažnyčia yra teisi, nes Petras buvo popiežius, o popiežius yra Petro įpėdinis; ir ką tik bažnyčia nustatė, tokia ir turi būti tvarka. Štai taip ir turi būti. Dievas vis dar veikia...“.

„Na, – pasakiau aš, – žinoma, taip jau yra... Kiekvienas žmogus... Štai kodėl Amerika yra Amerika – kiekvienas remiasi savo įsitikinimais“. Bet aš tikiu viskuo, ką pasakė Dievas... Dievo Žodis nekinta. Dievo Žodis nesikeičia: „Nei viena raidelė, nei vienas brūkšnelis jokiu būdu neišnyks, kol viskas išsipildys“.

Ir aš manau, kad Paulius pasakė: „Nors angelas iš dangaus ateitų ir skelbtų jums kokį kitą dalyką negu tą Raštą, kurį jums paskelbėme, tebūna jis jums prakeiktas“. Galatams 1:8.

Todėl aš esu fundamentalus tikintysis Biblija. Aš tikiu tuo, ką sako Biblija. Aš tikiu, kad tai yra tiesa ir mano siela yra pasiruošusi įsitvirtinti už kiekvieno Biblijos aspekto ar bet kurio... bet kurio sakinio, kablelio ar kitko, to, kad Dievo Žodis yra amžina tiesa. Jis yra įkvėptas ir užrašytas ir mes pasiliekame su Juo.

7 Senajame Testamente jie turėjo tris būdus, kuriais ateidavo žinia. Tai buvo per pranašą, per sapnuojantį sapnus arba per įstatymą. Ir taip, jeigu pranašas pranašaudavo... Ir ant Aarono krūtinės... Aarono... buvo Urimas ir Tumimas. Jeigu šviesos apšviesdavo Urimą ir Tumimą, tas pranašas sakė tiesą. Bet jeigu šviesos Urimo ir Tumimo neapšviesdavo, tuomet tai buvo klaidinga. Jeigu sapnuojantis sapnus susapnuodavo sapną ir papasakodavo tą sapną, bet... bet Urimas ir Tumimas nebūdavo apšviečiamas, jis būdavo neteisingas. Pranašas, jeigu jis pranašaudavo ir šviesos neapšviesdavo, jis buvo neteisus.

Urimas ir Tumimas iš tos kunigystės buvo paimtas, bet štai čia yra Urimas ir Tumimas šiandieninėje kunigystėje, Dievo Žodis. Jeigu sapnuojantis sapnus ar pranašas, ar pamokslininkas, ar dar kas nors moko priešingai šiai Biblijai, tai yra neteisinga. Tebūnie jis prakeiktas. Tai privalo būti tvirtai pastatyta ant šio Žodžio kaip TAIP SAKO VIEŠPATS. Jeigu šis Žodis yra teisingai pateiktas ir mokomas tarnautojo, Dievas yra rimtai įsipareigojęs Savo Sūnui atsakyti į tą Žodį ir išpildyti tai. Tokiu būdu aš tikiu Biblija. Aš tikiu kiekvienu Jos Žodžiu.

Taigi, gali būti tokių atvejų, kai aš nepajėgsiu tinkamai Jos išaiškinti. Aš netikiu, kad pasaulyje yra toks mirtingasis, galintis teisingai išaiškinti kiekvieną žodį, mes galime tai padaryti tik Šventajai Dvasiai mus įkvepiant tai padaryti. Labai dažnai tai prieštarauja mūsų mokymui.

8 Praėjusį vakarą mano žmonai teko stovėti lauke. „Vos tik, – pasakė ji, – du ar trys nulipo nuo pakylos, – pasakė, – grupelė žmonių atsistojo ir išėjo lauk“. Pasakė: „Vienas pasižiūrėjo į kitą ir tarė: 'Ką tu manai apie tai?', atsakė: 'Šlamštas, nieko čia nėra'. Ir dar kitas išėjo lauk po kelių minučių, pasakė: 'Na, šou buvo neblogas, ar ne? Net nereikėjo susimokėti, kad patekti vidun pasižiūrėti'“.

Tokia yra užkietėjusių šio pasaulio žmonių nuomonė. Suprantate? Tokia jų nuomonė. Tokia visada buvo jų nuomonė. Tokia ten buvo nuomonė... Jų tėvai laikėsi tos pačios nuomonės ir šiandien jie yra pragare. Ir nepamirškite, o kas, jeigu tai buvo tiesa, tai ko jie klausėsi praėjusį vakarą? Tuomet jie piktžodžiavo Šventajai Dvasiai, o tam niekada nebus atleidimo šiame pasaulyje ir ateisiančiame pasaulyje. Ar tai tiesa? Tai tiesa. Jeigu nesate užtikrinti, geriau yra patylėti. Telaimina jus Viešpats.

9 Dabar, šią popietę mes susirinkome vienam tikslui – duoti nurodymus šio vakaro išgydymo tarnavimams.

Grįžus iš užsienio, Dievui leidus, norėsiu įvesti pakeitimus savo tarnavimuose. Aš neseniai kalbėjausi su vienu iš vedėjų, prieš kelias akimirkas, su mūsų brangiu broliu Moru ir aš pasakojau jam apie tai, ką Dievas įdėjo man į širdį – atvykti į tokią vietą kaip Čikaga ar kitur ir ne šiaip po to išvažiuoti, bet pasilikti keliems vakarams ir... ir... Tave... Mane taip išsekina, kad jie turi mane išvesti. Bet atvykti į tą vietą, kurioje aš pakviesiu į maldos eilę ir tiesiog melsiuosi už žmones, už vieną po kito iki tol, kol Šventoji Dvasia užvaldys šią dovaną, kad Ji pati per ją veiktų (Suprantate?), tokiu būdu, kad jeigu nusidėjėlis ar kas nors praeis ant pakylos neatgailaudamas, Ji atkreips jo dėmesį. Suprantate? Nes šiandien per šią dievišką dovaną ir Jo Akivaizdą – po kelių žmonių aš beveik visiškai išsenku. Tai tiesiog padaro mane tokį bejėgį; Aš beveik negaliu pats išeiti iš pastato. Kartais tame būdamas visiškai netenku sąmonės. Kartą aštuonis mėnesius ar daugiau pačiam nepavykdavo išeiti iš pastato. Daugelis iš jūsų prisimenate tą kartą.

10 Bet, kai sugrįšiu, Dievui leidus (kaip sakiau, įrašas viską įrašo), aš pasistengsiu paskirti tarnavimus likusiems metams po sugrįžimo ir atvyksiu į tokią vietą kaip Čikaga, ir tiesiog pasiliksiu ten pat Čikagoje, kur tai bebus, kol Kristus pasakys: „Dabar Aš noriu, kad vyktum kur nors kitur“. O tuomet ten, nedaryti kiekvieną vakarą... kaskart... Tiesiog skelbti... pamokslauti Evangeliją, kviesti prie altoriaus, padaryti, kad žmonės būtų išgelbėti ir pripildyti Šventąja Dvasia, o po to suorganizuoti mano [maldos – Vert.] eilę, pasimelsti už ligonius, kai tai pasibaigs. Išdalinti maldos korteles ir po to ties kuo bepasibaigtų tas vakaras, kitą vakarą pradėti nuo to paties, taip pat ir tuomet jūs... jūs turėsite užtektinai laiko. Dabar mums taip neišeitų padaryti, nes mes atvykome čia tik keliems vakarams ir mes turime nepraleisti tų, kurie jau yra atėję. Tokiu būdu, kiekvienas žmogus, jeigu jie ten bus ir iš anksto gaus savo maldos korteles, jie išvyks keturiems ar penkiems vakarams ir vėl sugrįš į tarnavimą savaitei ar dviems, ar kiek tai truks. Suprantate? Ir tokiu būdu mes galėsime nepraleisti nei vieno. Ir toks yra mano planas, kai sugrįšiu iš užsienio. Mes viliamės, kad tame yra Dievas ir kad Jis mums padėtų, ir kad turėtume didelį susirinkimą Amerikoje.

11 Manau, kad jau beveik devynis metus aš veikiu šiuo pagrindu, nuo to laiko, kai Viešpats patvirtino, kad... tai yra tiesa vėl ir vėl, ir vėl, ir vėl, mes tai nuolatos matome, ištisai. Ir taip, manau, kad dabar atėjo laikas pamokslauti Evangeliją. Iš manęs ne koks pamokslininkas; aš... nesiruošiu tam, apie ką ketinu kalbėti. Aš tiesiog pamokslauju iš įkvėpimo. Aš tiesiog ieškau, kol jį surandu, siekiu jo ir gaunu, ir išreiškiu jį kitiems. Kartais yra ganėtinai sunku, bet tokiu būdu aš tai gaunu; yra nelengva. Bet man patinka tai gauti tokiu būdu, nes galiausiai, kas mes tokie esame? Mes nesame grupė aristokratų, užkietėjusių žmonių. Mes esame žmonės sekmininkai, kurie yra atgimę iš naujo ir pripildyti Šventąja Dvasia. Mūsų tėvai gimė šiame įkvėpime. Jie buvo gimę neraštingais pamokslininkais.

Mūsų tėvai, kas jie buvo? Petras, Jokūbas ir Jonas. Ar tai tiesa? Kai jie ėjo per vartus vadinamais „Gražiaisiais“, išgydė ten sėdėjusį vyrą, kuris buvo luošas nuo savo motinos įsčių. Na, jie buvo vargšai žmonės, jis tarė: „Sidabro ir aukso neturiu“. Ir po to žmonės pastebėjo, kad jie buvo neišprusę ir neišsilavinę žmonės, bet jie buvo buvę su Jėzumi. Tą jie tikrai žinojo. Todėl ir mes tokie esame. Mes esame tokios klasės žmonės.

Taigi, telaimina jus Viešpats. Mes dabar pereisime prie nurodymų... Ir jeigu brolis Juozapas... praneškite man, kokiu laiku įprastai užbaigiate tam, kad aš... Kokiu laiku jūs įprastai užbaigiate tokius tarnavimus? Apie ketvirtą valandą? Gerai, tiek užteks. Tiek visiškai užteks. Aš ne... Ar jums štai ten gerai girdisi, pačiame gale? Puiku. Tai... Ačiū jums.

12 Dabar prieš mums atsiverčiant šią Knygą... Nėra žmogaus, kuris galėtų atidengti šią Knygą. Aš galiu atsiversti jos puslapius ir pasakyti: „Mes perskaitysime skyrių iš čia“. Bet tik Vienintelis Dievas gali atidengti šią Knygą. Nepamirškite, danguje gulėjo Knyga užantspauduota iš išorės septyniais antspaudais. Ar pamenate tai? Ar jūs kada nors susimąstėte, jog mes perėjome per Liuterio išteisinimą, per Veslio pašventinimą, per Sekminių Šventąją Dvasią ir mes vis tiek dar esame painiavoje? Yra dar kažkas likę, kas turi būti apreikšta. Tai nėra čia užrašyta; tai yra antspauduose.

Mes ketiname mokyti apie šiuos dalykus, Viešpačiui leidus, kai sugrįšiu.

Nepamirškite, Danielius girdėjo tuos septynis balsus, prabilo savais balsais ir jis pradėjo rašyti; Jam pasakė: „Ne... nerašyk to“. Suprantate? „Tai bus apreikšta paskutiniosiomis dienomis“. Ar tai tiesa?

13 Jonas matė tą patį ir kai jis ten tai pamatė, tą Knygą iš išorės, kai buvo baigtas galutinis išaiškinimas, iš išorės buvo septyni antspaudai. Ir jie turėjo būti nuplėšti tuo metu, kai Dievo paslaptis bus išsipildžiusi. Mes esame tame laike, kuriame septynios paslaptys turi būti atidengtos bažnyčiai.

O, koks gausus mokymas išeina iš šios Biblijos. Bet nei vienas... nei vienas net negalėjo paimti tos knygos, net pažvelgti į ją ar atplėšti antspaudus. Bet ten pasirodė Avinėlis, kuris buvo nužudytas prieš pasaulio sutvėrimą, atėjo paimti iš rankos... Knygą iš rankos To, Kuris sėdėjo soste ir atvėrė Knygą, ir nuplėšė jos antspaudus. Todėl pakalbėkime su Tuo, Kuris gali tai padaryti, dabar, mums palenkiant galvas.

14 Mūsų brangus, mylintis, dangiškasis Tėve, šiandien mes nuolankiai prisiartiname prie Tavęs, Tavo brangaus Sūnaus, Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu. Ir mes dėkojame Tau, kad Jis visada mums buvo toks dėmesingas, kad įtraukė mus dar anuomet prieš pasaulio sutvėrimą, kad tą dieną mes būtume šventi ir be kaltės Jo Akivaizdoje. Tuomet, kuo galime pasigirti? Niekuo, ką padarėme, niekuo, ką galime padaryti, bet iš malonės esame išgelbėti per tikėjimą. Nes prieš pasaulio sutvėrimą Jis išsirinko mus Kristuje Jėzuje. Ir dabar Jis yra suteikęs mums Šventąją Dvasią, Antspaudą iki mūsų atpirkimo dienos, kai mes būsime pristatyti Tėvui, be kaltės stovėsime nuplauti Jo Krauju.

Ir dabar tegul Tas, Kuris paėmė Knygą iš dešinės rankos, ateis ir paims Knygą šią popietę, ir atvers Ją mums, mums apie Ją kalbant.

Tėve, aš meldžiu, kad Tu šiems vargšams sergantiems suteiktum nurodymus, skurstantiems žmonėms. Daugeliui teko važiuoti automobiliu nemažai mylių tam, kad atvyktų čia, kad už juos būtų pasimelsta. Ir aš prašau Tavęs Tėve, kad suteiktum Savo tarnui Dvasią ir pažinimą, ne dėl manęs, bet dėl šių vargšų, sergančių, skurstančių žmonių, kurie šiandien sėdi šioje auditorijoje. Ir tegul Tu suteiksi jiems tokius nurodymus, kad jie užtikrintai sužinotų kaip reikia laikytis ir kaip tikėti Tavo pažadais, ir kaip nugalėti priešą tuo, kas mums yra duota... tai yra nugalinčiu Žodžiu iš štai šios Biblijos. Ir mes meldžiame, kad Tu padėtum mums šiandien paaiškinti tai Tavo vaikams ir tegul Tau atiteks šlovė iš šių tarnavimų. Nes mes prašome to Jo mielu Vardu, Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties. Amen.

15 Trumpam Rašto perskaitymui, aš noriu perskaityti iš Psalmių. Psalmių 103, nuo 1 iki 3.

Laimink, mano siela, Viešpatį; ir visa, kas yra manyje, laimink Jo šventą vardą.
Laimink, mano siela, Viešpatį ir nepamiršk visų Jo geradarysčių;
Jis atleidžia visas tavo neteisybes; Jis gydo visas tavo ligas;

Ir užversdamas Knygą aš sakau, kad šis Raštas yra išsipildęs šią dieną, jūsų akivaizdoje, tebūnie palaimintas Viešpats, nes Jis atleidžia visas mūsų neteisybes ir šiandien išgydo visas ligas. Žodis yra šiandien pasireiškęs: kaip Dievas pasirūpino ir aš norėčiau tai pasakyti tokiu būdu: „Dievo suteiktas išgydymo būdas“.

16 Tiek daug žmonių ieško išgydymo turėdami netinkamą požiūrį, ateina su neteisingais ketinimais. Pirmas dalykas, kurį krikščionis turėtų padaryti ar bet kuris asmuo norintis išgydyti, turėtų įsitikinti, kad Dievo akivaizdoje jų širdis yra tyra ir švari. Ir po to, jei ta liga nepasitraukia, tuomet jūs turėtumėte ieškoti kur nors pagalbos.

Taigi, ketinu pasakyti kažką, ko dar viešai savo tarnystėje nesu sakęs. Tačiau kadangi man atėjo apie tai mintis, noriu apie tai pakalbėti. Ir aš bandžiau tai atmesti, bet.. vien tik šią popietę... nes matau, kad šią popietę mūsų čia sėdi visai nedaug. Ir tiesiog, kaip tai darydavome anksčiau, nusivilkime savo švarkus ir iš karto pereikime prie bendravimo vienas su kitu iš širdies į širdį.

Taigi, mane labai suglumindavo žmonės sakantys, jog, o: „Gydytojai... Tie dieviškieji gydytojai...“. Bet atvirai kalbant, jie tokie ir yra. Būtent tokie jie ir yra pagal Biblinę terminologiją. Jie yra dieviškieji gydytojai, tiesiog taip pat kaip yra pamokslininkai, tiesiog taip pat kaip yra... buvo apaštalai ir visi kiti. Tai yra dieviška dovana duota asmeniui, kad tarnautų.

17 Dabar mes norėtume patalpinti... paimti, sakykime, na, pamokslavimą. Na, tegul Jonas Dojus ar bet kuris kitas pamokslaus... Jeigu Jonas Dojus nebuvo konkrečiai Dievo pašauktas būti pamokslininku, iš jo niekada nesigaus sėkmingas pamokslininkas. Galbūt jo motina jam pasakė, kad jis turėtų būti pamokslininkas ir jo tėtis galbūt išsiuntė jį į seminariją, ir galbūt jis įgijo išsilavinimo laipsnius ir panašiai; bet jis niekada negalės atvesti žmonių pas Dievą iki tol, kol Šventoji Dvasia neįeis į šio žmogaus gyvenimą ir nesuteiks jam kažko, kas... Galbūt jis net nemokės teisingai ištarti žodžių; galbūt jo gramatinės žinios bus labai menkos; galbūt jis nieko nenutuoks apie teisingą psichologiją; bet jeigu jo gyvenime yra Dievo jėga, žmonės tai atpažins. Tai tiesa. Dievas bus su juo.

Na, tas pats ir čia, Jonas Dojus gali būti išsilavinęs žmogus, išmanantis psichologiją ir visa kita, bet jis negalės atnešti žinios, kurią gali atnešti tas neišsilavinęs žmogus, kuris yra Viešpaties pašauktas.

Taigi, mes tai žinome. Jums tiesiog reikia tai pripažinti, nes mūsų didingiausi tarnautojai, kuriuos turėjome, buvo tokios klasės žmonės. Pavyzdžiui, paskutinis prabudimas Čikagoje atėjo per... didelis prabudimas atėjo per Dvaitą Mudį, kuris iš esmės buvo neišsilavinęs žmogus. Jo gramatinės žinios buvo labai menkos, tai buvo siaubinga. Jis buvo ne kas kitas, kaip menkas, senas kurpius. O, jūs skaitote jo knygas, bet taip, jos buvo parašytos kažkieno kito ir jo pamokslai buvo ženkliai patobulinti. Pats Dvaitas Mudis buvo neišsilavinęs žmogus.

18 Ir Petras – vienas didingiausių visų laikų oratorių, neskaitant Jėzaus Kristaus, vienas didingiausių rašytojų, jeigu priešais jį užrašytų jo vardą, jis net nebūtų jo atpažinęs. Jonas, neišprusęs ir neišsilavinęs ir panašiai, bet jie buvo buvę su Jėzumi Kristumi, ir jie turėjo žinią, kurioje slypėjo jėga.

Petras citavo Joelį, kelis kartus, vienu kartu atkovojo tris tūkstančius sielų Jėzui Kristui. Pagalvokite apie tai – neišprusęs, nemokytas žmogus.

Todėl jums nereikia siekti aukštų išsilavinimų ir siekti kraštutinumų šiose srityse. Ką jums reikia padaryti, tai pažinti Jėzų, o Kristus suteikia jums gebėjimą per Šventąją Dvasią tai padaryti.

19 Taigi, dieviškasis išgydymas stovi ant to paties pagrindo. Yra tokie žmonės, kurie gali faktiškai patikėti dieviškuoju išgydymu ir meldžiasi dieviškojo išgydymo, tačiau jiems niekada nepavyks prisiliesti prie dieviškojo išgydymo, nes jie tiesiog negali to padaryti. Jis nėra jiems duotas. Taigi, tame yra tokia... Aš stebiu žmones ant pakylos. Labai dažnai prieš Dvasiai mane pagaunant, iki patepimui pagausėjant, iki tiek, kad jiems tenka mane išvesti...

Taigi, kai aš žvelgiu į žmogų, kai kurie iš jų ateina ir aš dažnai išvystu dalykus, apie kuriuos net nieko nepasakau. Stengiuosi pasakyti tik tiek, kad sužadinčiau žmonių tikėjimą; Aš pastebiu, kad per tai aš atkreipiau jų dėmesį ir po to pasimeldžiu už juos tam, kad mes pajaustume vienas kitą. Kuo daugiau kalbėsi, na, tuo daugiau to ateis, tiesiog nuolatos tai tiesiog... Tuomet tu esi tame kanale ir tai tiesiog liete liejasi.

Ir taip tuomet, mokant apie dieviškąjį išgydymą ir matant ateinančius žmones, jie pasako: „O taip, broli, aš turiu tikėjimą“. Taigi, jie įsivaizduoja turį tikėjimą. Suprantate? Jie neturi tikėjimo.

20 Tikėjimas yra toks neabejotinas kaip jūsų rega arba mano jausmai, leidžiantys žinoti, kad šis stalas yra čia. Jūsų nereikia apmokyti. Atvirai tariant, būtų geriau, kad jūs apie tai galvotumėte dar šiek tiek paprasčiau nei kaip galvojate dabar. Tai tiesa. Jūs tiesiog... jūs... Tai yra kažkas, ką jūs žinote, kad tai išsipildys. Tai viskas. Tai yra užtikrintumas... Na, niekam nepavyktų jūsų perkalbėti. Jūs žinote, kad tai turi išsipildyti. Jūs tiesiog...

Niekas negali to atimti. Jeigu daktarai atsistos, pasakys, kad už valandos jūs mirsite, bet jeigu jūs žinosite, kad pasveiksite... Jis gali pasakyti jums, kad jūs... esate visas padengtas vėžio ir esate išėstas raupsų. Tai nei truputėlio jūsų neišgąsdins. Ne, pone. Taigi, tai yra tikėjimas.

21 Pažvelkite į Paulių, kai jis anuomet išgyveno laivo sudužimą. Na, jis prarado viltis. Visos viltys, kad jie išsigelbės, Pasakė Paulius, buvo žlugusios. Senas nedidelis laivas buvo užlietas vandeniu ir keturiolika dienų ir naktų nesimatė mėnulio, žvaigždžių, nieko, nedidelis laivas buvo blaškomas vandenų ir taip toliau, ir Paulius pasakė: „Na, spėju, neliko jokių vilčių“. Todėl jis nežinojo.

Bet tą vakarą meldžiantis laivo apačioje priešais jį pasirodė regėjimas. Ir jis išvydo atėjusį Viešpaties Angelą pasakiusį: „Nebijok, Pauliau, nes tu būsi atvestas pas Ciesorių“. Tai tiesa. „Ir štai Dievas duoda... Visi, kurie plaukia su tavimi yra tau atiduoti. Todėl būk labai drąsus. Ir eik pirmyn ir turėk daug drąsos“.

22 Ir neaukštas, senas Paulius, pačiame audros viduryje, išbėgo laukan, mojuodamas rankomis ir šaukdamas visu balsu, sakė: „Būkite drąsūs, broliai, nes ten praėjusį vakarą priešais mane atsistojo Dievo Angelas, pasakė, kad nebijotume. Mes turėsime atsistoti prieš patį Ciesorių“. Pasakė: „Dabar sakau jums, nei vienas iš jūsų nemirs. Nei vienas jūsų galvos plaukas neprapuls, nes mes turėsime... Laivas turės kažkur sudužti. Regėjime aš mačiau jį sustojantį sudužusį kažkur prie kranto, bet mums niekas nepakenks“. Pasakė: „Suraskime kažko ir pavalgykime“.

Ir jie... O jie bijojo tai padaryti. Paulius nuėjo ir pasiėmė sumuštinį, ir pasiruošė jį, ir pradėjo valgyti. Na, jis nebijojo. Kodėl? Dievas taip pasakė. Tai buvo įsitvirtinę Pauliaus širdyje...

Man nesvarbu; laivas plaukė taip greitai kaip tik galėjo. Nesimatė žvaigždžių, mėnulio, dienos lėkte lėkė – tai Pauliaus nei kiek nejaudino. Galiu įsivaizduoti, valgė vieną sumuštinį po kito, vaikščiojo pirmyn ir atgal po denį sakydamas: „Garbė Dievui, esame netoli sausumos, broliai“.

23 Štai taip, nesvarbu kaip tamsu darėsi. Galbūt priplaukė banginis, kad apverstų laivą, galbūt juos sekė šimtai ryklių, tai Pauliaus nesutrikdė. Ne, pone. Jis žinojo tai, ką pasakė Dievas. Jis tikėjo tuo, ką pasakė Dievas. Pasakė: „Todėl, broliai, būkite drąsūs, nes aš tikiu Dievu, kad išsipildys būtent taip, kaip Jis man parodė“. Štai koks tikėjimas.

Išlipo į salą ir jis surinko glėbį stagarų, kad užmestų ant laužo, ir liepsna padengė stagarus, ir didelė, sena gyvatė... tokia, kuri jeigu jums įgeltų, jums pavyktų išgyventi tik kažkiek sekundžių po įgėlimo... Greičiausiai ji turėjo būti panaši į afrikietiškąją mambą. Aš manau, kad jūs galite išgyventi apie dvi ar tris minutes po to, kai viena iš jų jums įgelia. Maždaug tiek laiko galite išgyventi, su ar be priešnuodžio. Ir ji įsikibo jam į ranką. Paulius pažvelgė į ją ir tarė: „Viešpats pasakė, kad aš turėsiu būti atvestas pas Ciesorių. Na, juk tu negali man pakenkti“. Nupurtė ją į ugnį ir išėjo pasirankioti daugiau stagarų, ir sugrįžo pasišildyti lyg niekur nieko nebūtų įvykę. Ar suprantate, ką turiu omenyje?

Dievas pasakė Pauliui: „Tu būsi atvestas stovėti prieš Ciesorių“. Tuo metu Paulius dar nebuvo atvestas pas Ciesorių, todėl Pauliaus niekas nesutrikdė. Jis žinojo, kad jis turės eiti toliau. Taigi, tai yra tikėjimas. Jūsų tikslas yra nustatytas. Jūs tiksliai žinote, ant ko stovite. Dabar, kai individas gali melstis iki tol, kol pasiekia tokią būseną, broli, Čikagoje neužteks daktarų galinčių jus perkalbėti, kad jūs liksite sergantis. Tai tiesa.

24 Aš žvalgiausi, kad surasčiau luošą žmogų. Aš ne... Aš manau, kad čia buvo atremti ramentai, kažkokios luošos ponios, greičiausiai. Jeigu Šventoji Dvasia tiesiog dabar jums apreikštų, kad šią popietę jūs išeisite iš čia, kad turite išmesti tuos ramentus į gatvę ir eiti namo daugiau jais nesinaudojant, ir jeigu tai prakalbėtų jums tiesiogiai, greičiausiai jūs atsisveikinimui net pabučiuotumėte tuos senus ramentus dar prieš pakildama iš savo vietos. Jūs tiesiog atsisuktumėte į žmones ir pasakytumėte: „Galbūt aš nevaikščiojau tiek ir tiek laiko, bet stebėkite mane dabar iš čia išeinančią“. Suprantate? Jūs tai žinotumėte. Nebūtų nieko, kas galėtų jus sustabdyti.

Jeigu Šventoji Dvasia man dabar prakalbėtų ir pasakytų: „Ta moteris, – aš matau ją regėjime išeinančią pro tas duris, aš nei kiek nebijočiau tai pasakyti net, jei čia būtų šimtas milijonų žmonių, – ta moteris buvo luoša tiek laiko arba galbūt ji... Aš nežinau, kas su ja yra negerai. Kas tai bebūtų, ji pati iš čia išeis, – aš pasakyčiau, – ji išeis be tos vaikščiojimo lazdos ar tų ramentų, kuriuos laiko po pažastimi; ji išeis sveika“. Ir jūs pamatytumėte kaip tai įvyksta. Na, nebūtų jokios baimės, visiškai nieko kito. Suprantate? Tai yra tikėjimas.

25 Bet dabar, kai jūs ateinate ir sakote: „O, aš tikiu, Dievas yra Gydytojas“. Suprantate, jumyse gyvena du žmonės, ar žinojote tai? Kartą tarnavime turėjome atsivertusį indėną ir paklausėme jo, kaip jam sekėsi po to, kai jis gavo Šventąją Dvasią.

Atsakė: „Na, – pasakė jis, – manyje yra du šunys“. Pasakė: „Vienas iš jų yra blogas šuo, o kitas yra geras šuo“. Ir pasakė: „Jie tiesiog nesutaria ir nuolatos kovoja vienas su kitu“.

Ir jis pasakė... „Na, vade, – paklausiau, – kuris ima viršų?“.

Jis, vadas, atsakė: „Na, tai priklauso nuo to, kurį vadas labiau maitina“.

Na, tuo nėra norima sulyginti velnią ir Šventąją Dvasią su šunimis, bet pažvelkite, jumyse yra gera ir jumyse yra bloga. Ir ten yra tikėjimas ir netikėjimas. Viskas priklauso nuo to, kurį labiausiai maitinate (Ir tik tiek), kurį labiau maitinate.

26 Taigi, jumyse, čia aukščiau... kiekviename asmenyje šią popietę, aš norėčiau tikėti, kad kiekvienas iš jūsų tiki dieviškuoju išgydymu. Jūs pasakysite: „Žinoma, broli Branhamai, aš tikiu dieviškuoju išgydymu“.

Taigi, galbūt jūs turite tai omenyje ir protinių gabumų dėka galite tai ištarti. Jūs tikite tuo. Tai yra jūsų galvoje. Bet nepamirškite, ten giliai yra pasąmonė, kuri turi su tuo sutikti. Jeigu ji nesutinka, jums nieko nepavyks. Jūs galite skaityti Bibliją, sakyti: „Na, broli Branhamai, Biblija sako šitaip“.

Tai tiesa. Tai yra visiškai teisinga. Kaip ir žmonės šiandien sako: „Na, aš tikiu, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus ir aš esu išgelbėtas“.

„Iš kur jūs žinote, kad Jis yra Dievo Sūnus?“.

„Biblija taip sako“. Suprantate?

O aš paklausiu: „Na, o kaip jūs žinote, kad Jis yra Dievo Sūnus?“.

„Motina taip pasakė. Pamokslininkas taip pasakė“.

Na, jie yra teisūs. Bet kaip jūs galite tai žinoti? Biblijoje pasakyta, kad jūs negalite to žinoti, kol nesate gavęs Šventosios Dvasios. Jūs tik pakartojate kažkieno kito žodį. Ar jūs žinojote tai? Jūs nelabai noriai tai priimate. Bet tokia yra tiesa. Pacituosiu tai: „Nei vienas negali sakyti, kad Jėzus yra Viešpats, kaip tik Šventąja Dvasia“. Ar tai tiesa? Šventoji Dvasia esanti jumyse turi paliudyti apie prisikėlimą ir Jėzaus buvimą Dievo Sūnumi, nes priešingu atveju jūs tik remiatės kažkieno kito žodžiu apie tai. Jūs tik imate tai, ką Biblija sako. Biblija yra teisinga. Arba jūs tik priimate tai, ką tarnautojas sako. Tarnautojas yra teisingas. Arba ką kitas... koks nors kitas geras asmuo pasakė. Jie yra teisūs. Bet jūs, kaip individas, negalite žinoti, kad Jėzus yra Kristus iki tol, kol Šventoji Dvasia jums to nepasako. Tai tiesa.

27 Dabar atkreipkite dėmesį, ir joks žmogus negali turėti tikėjimo išgydymui iki tol, kol tai jam yra apreiškiama Šventosios Dvasios, kad jis pasveiks. Jūs galite ties tuo užkliūti. Jūs galite gyventi gerą krikščionišką gyvenimą. Jūs galite priklausyti kokiai nors bažnyčiai. Jūs galite turėti puikią narystę. Jūs galite turėti dorą charakterį ir panašiai, bet broli, tai vis tiek dar nėra krikščionybė. Krikščionybė yra tada, kai Šventoji Dvasia visiškai tave užvaldo ir tu esi vedamas Šventosios Dvasios. Nesvarbu, koks geras, koks doras, koks geras bažnyčios narys... Kainas buvo toks geras kaip bet kuris bažnyčios narys. Toks buvo ir Ezavas, kultūringas džentelmenas. Toks buvo Kainas, labai religingas, tikėjo Dievu, atnešė auką, pastatė bažnyčiai aukurą, padarė... atliko visus religingus darbus, bet Dievas jį atmetė. Joks žmogus negali pasakyti, kad Jėzus yra Kristus, kaip tik Šventąja Dvasia.

Petras buvo išteisintas ir tikėjo Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Jis netgi pamokslavo Evangeliją, bet Jėzus jam pasakė: „Po to, kai būsi atsivertęs, tada stiprink savo brolius“. Suprantate? „Po to, kai būsi atsivertęs...“.

Atsivertimas įvyksta tada, kai Šventoji Dvasia išstumia lauk senąją prigimtį ir naujoji prigimtis įeina vidun, kuri ir yra Šventoji Dvasia. Ir kai žmogus iš tiesų atgimė iš Dievo Dvasios, jis turi Amžinąjį Gyvenimą. Jėzus taip pasakė. „Kas klauso Mano Žodžio ir tiki Mane Siuntusįjį (Joks žmogus negali to pasakyti, tik per Šventąją Dvasią...), Kas klauso Mano Žodžio ir tiki Mane Siuntusįjį, turi amžinąjį gyvenimą ir neateis į pasmerkimą (arba teismą); bet yra perėjęs iš mirties į gyvenimą“. Tai yra tai, ką Jis pasakė. Aš tikiu Juo, o jūs?

28 Kažkas neseniai pasakė: „Broli Branhamai, aš tikiu, kad mes turime Šventąją Dvasią. Aš tikiu, kad... kad esu išgelbėtas ir taip toliau“. Na, kaip tu gali tikėti, jeigu neturi Šventosios Dvasios? Jūs negalite teisingai tikėti. Dabar štai, kur yra trūkumas. Štai kliūtis per kurią krikščionis neperlipa. Štai dalykas per kurį sergantis žmogus neperlipa. Suprantate? Yra milžiniškas skirtumas tarp žiūrėjimo į Dievo Žodį ir Dievo Žodžio priėmimo. Kai jūs... Tie, kurie priima Žodį, ne tie, kurie ištyrė Jį, bet tie, kurie priėmė Jį, Dievas pridėjo prie bažnyčios, tuos, kurie buvo paskirti išgelbėjimui. Trys tūkstančiai sielų priėmė Žodį.

Dabar jūs galite girdėti pamokslaujamą Žodį. Jūs galite žvelgti į Jį ir pripažinti, jog tai yra tiesa. Kainas tai padarė; visi kiti tai padarė. Bet tik ten, kur Žodis krito, iš ten išaugo. Tie, kurie tai priėmė, buvo džiugiai pakrikštyti. Suprantate? Žodžio priėmimas...

29 Taigi, kai jūs priimate įkvėpimą, kad Jėzus Kristus numirė už jūsų ligą – būtent tą valandą ateina jūsų išgydymas. Tai tiesa. Kai jūs priimate iš dangaus, kad Jėzus numirė už jūsų nuodėmes ir jūs tai priimate, tuomet jums nebereikia, kad kas nors už jus melstųsi. Jūs jau esate tai priėmęs. Tai išspręsta.

Taigi, mes galime pamokslauti Žodį, aiškinti Žodį. Bet jūs turite priimti Žodį. O, aleliuja. Štai, kas įžiebia ugnį, broli. Kai jūs tai priimate, apreiškimą, kažkas atkeliauja iš to nematomo pasaulio, nusileidžia skriedamas žemyn tuo paslaptingu kanalu į tam tikrą vietą jūsų sieloje, kas pasako: „Dabar aš tai suprantu“. Jūsų akys nušvinta; jūsų lūpos, kurios buvo nusvirusios, išsitiesina ir pradeda šypsotis. Rodos, kad kiekvienas jūsų kūno raumuo pradeda džiūgauti. Kažkas turi įvykti. Kažkas... Tuomet, jums nebereikia maldos eilės. Jūs tada tai priimate.

30 Taigi, štai kame... Jeigu visi šiame pastate, šiuo laiku, įgytų tokį požiūrį, tuomet kiekvienas žmogus būtų visiškai išgydytas. Taigi, kaip mes galime padaryti, kad žmonės tokie taptų? Kai kurie gali tai priimti. Kai kurie negali to priimti. Bet tie, kurie gali tai priimti, jie pažvelgia į tai, ir priima tai, tiki tuo. Kiti, galbūt padarys tai kitame tarnavime. Taigi, tai yra vienas būdas kaip tai galime pamokslauti – per Žodį. Kitas būdas yra per, galbūt, kažkas prakalbės kalbomis ir jie duos išaiškinimą ir... ir apreikš jų širdies paslaptis. Arba galbūt ten bus kas nors, kas yra pranašas, kuris atsistos ir padarys kažką antgamtinėje sferoje taip, kad jūs pakelsite akis ir pasakysite: „O, aš matau tai. Aš suprantu“. Tuomet su jumis kažkas įvyksta. Bet jūs galite sėdėti ten ir sakyti: „O, tai protinė telepatija. O, aš juk pažįstu daktarą Džounsą“. Broli, tuomet tu esi pavojuje. Esi siaubingoje padėtyje. Tu gali pasakyti, kad visa tai yra nieko verta ir panašiai. Bet tu turėsi už tai atsakyti teismo dieną. Tai tiesa.

Ir nepamirškite, kai Dievas išreiškia Savo apreiškimą, apreiškia Savo žmonėms... Taigi, tokia yra nauda iš susirinkimų. Dievas tam ir davė dovanas, tam, kad išaukštintų Jį ir kad suvienytų žmones, ir kad surinktų kūną kartu, ir kad padėtų mums suvienyti mūsų pastangas ir mūsų maldas.

Žmogus sėdi tokioje grupėje kaip ši, kur iš visų pusių supa tikėjimas, tai padės jam pasveikti. Ten bus žmonių, kurie klausysis mokomo Žodžio, kurie niekados neateis į maldos eilę, bet vis tiek jie pasveiks. Nes kažkas įvyksta pasąmoningai, greičiausiai, ko jie net nesugeba suvokti. Jie pasveiks. Kas nors gali sėdėti ir pastebėti pasirodantį vieną iš Viešpaties ženklų ir [Brolis Branhamas spragteli pirštais – Red.] jie pasveiks. Suprantate? Tai yra tada, kai tikėjimas, bet kas, kas gali pažadinti tą tikėjimą...

31 Taigi, aš galiu pažvelgti į grūdus, čia gulinčius mano rankoje; aš atpažįstu, jog tai yra grūdai. Aš galiu pasakyti, kad tai yra grūdai. Aš galėčiau juos parodyti dirvai ir jeigu dirva turėtų akis, ji pasakytų: „Taip, tai grūdai. Aš tikiu, kad tai yra grūdai, kiekvienu to žodžiu“. Bet tie grūdai niekada negalės išauginti kviečių tol, kol šie grūdai nekris į dirvą ir patys nenumirs. Ar tai tiesa?

Toks yra žmogus, fundamentalus, sakantis: „Taip, aš tikiu išgydymu. Aš tikiu, kad tai tiesa. Aš tikiu, kad tai Dievo Žodis. Aš tikiu, kad tai skirta tikinčiam. Ir aš tikiu, kad aš turiu tikėjimą tai priimti“. Bet, kol jūs to nepriimsite... Ar suprantate, ką turiu omenyje? Tuomet, kai jūs tai priimate, jūs džiaugiatės. Žodis ten atsiduria; tai išspręsta; visos abejonės yra negyvos; lukštas yra atkritęs; ir nauja gyvybė yra prasiveržusi, auga iki jums skirto išgydymo. Būtent tada jūs tikrai gausite savo išgydymą. Štai iš kur ateina išgydymas. Tikėjimas ateina iš klausymo, Žodžio klausymo.

32 Taigi, tikėjimas nėra išgydymas. Tikėjimas sukuria išgydymą. Suprantate? Tikėjimu jūs esate išgelbėti. Dabar pažvelkite, jeigu čia būtų duonas kepalas, kuris kainuotų 25 centus. Aš manau, kad maždaug tokia yra jo kaina. Ir aš turėčiau tuos 25 centus. Taigi, 25 centai yra perkamoji galia verta tos duonos, aš turiu 25 centus, bet aš neturiu duonos.

Dabar jūs galite turėti tikėjimą išgijimui ir aš manau, kad daugelis jį turite. Bet jūs negalite priimti išgydymo, kol neįsigysite išgydymo per tikėjimą, kurį turite. Jūs pasakysite: „O, broli Branhamai, aš norėčiau turėti Šventąją Dvasią. Aš turiu tikėjimą, kad gausiu tai“. Na tuomet, tiesiog išmainykite savo tikėjimą į Šventąją Dvasią. Suprantate? Tai viskas, ką turite padaryti. Kai jūs turite tą tikėjimą, niekas iš jūsų negali jo atimti. Taigi, jeigu jūs tik apsimetate, kad tikite, jūs... jūs pamėgdžiojate, jeigu apsimetinėjate, tai jums nesuveiks. Bet jeigu tai yra tikras tikėjimas, tuomet... tuomet viskas išspręsta. Dievas tuojau pat tai padarys. Ar jūs tikite tuo? Ir kai jūs sakote: „O taip, broli Branhamai, aš tikiu dieviškuoju išgydymu“. Gerai, jeigu tikite dieviškuoju išgydymu, tuomet paimkite tą patį tikėjimą, kurį turite dieviškuoju išgydymu ir įsigykite savo išgydymą. Suprantate? Ir jūs, kurie priimate jį per tikėjimą... Žinoma.

33 Kažkas pasakė mums kalbant apie Šventosios Dvasios gavimą... Žinoma, kadangi buvau užaugintas, išauklėtas savo ankstyvose tarnavimo dienomis baptistų bažnyčioje ir mokiau, kad jūs gaunate Šventąją Dvasią, anot baptistų bažnyčios... Bet pagal Bibliją, jūs gaunate Šventąją Dvasią po to, kai įtikėjote, po to, kai tikite. Jūs tikite Viešpačiu Jėzumi Kristumi, priimate Jį kaip Savo asmeninį Gelbėtoją ir tada gaunate Šventąją Dvasią. Kol nesate gavęs Šventosios Dvasios, Dievas dar nėra pripažinęs jūsų tikėjimo. Tai tiesa.

Abraomas, tikėjimo tėvas, patikėjo Dievu dėl išgydymo ir išgelbėjimo. Per išgydymą buvo suteiktas išgelbėjimas, nes jis pagimdė Izaoką, o per Izaoką atėjo išgelbėjimas.

34 Dabar pastebėkite, kad Abraomas patikėjo Dievu. Ar tai tiesa? Ir tai jam buvo įskaityta teisumu ir Dievas davė jam ženklą, kad Jis priėmė jo tikėjimą. Amen. Ar suprantate tai?

Pažvelkite. Suprantate? Abraomas pasakė: „Viešpatie, aš tikiu Tavimi“. Joks balsas neatsakė. Aš nežinau. Na, pasakė jis: „Viešpatie, aš tikiu Tavimi“. Kadangi joks balsas neatsakė, Abraomas negalėjo žinoti.

Bet Dievas prakalbo ir davė Abraomui ženklą bylojusį, kad Jis priėmė jo tikėjimą. Kaip ženklą Jis davė jam apipjaustymą. Ar tai tiesa? Kitais žodžiais tariant, tai buvo Abraomo tikėjimo patvirtinimas. Tuomet, kai jis gavo patvirtinimą, jis tarė: „Šlovė Dievui, tai baigta“. Jis pasakė: „Aš turiu tikėjimą, Dievas jį pripažino“.

Jūs sakote: „Aš turiu tikėjimą,“ – ir Dievas duoda jums Šventosios Dvasios krikštą, tai yra patvirtinimas, kad Dievas priėmė jūsų tikėjimą. Amen.

Na, pasakysite jūs: „Ar... ar Šventoji Dvasia reiškia apipjaustymą?“. Taip, pone. Amen. Tai yra tiesa. Šventoji Dvasia yra gyvojo Dievo Antspaudas. Tai yra jūsų tikėjimo Dievo patvirtinimo Antspaudas. Nes Efeziečiams 4:30 pasakyta: „Neliūdinkite Šventos Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti iki jūsų atpirkimo dienos“. Aleliuja.

Taigi, kai sakote turį tikėjimą dieviškajam išgydymui ir kažkas jus ištinka ir pasako: „Išeik lauk“. Tai yra patvirtinimas, kad Dievas priėmė jūsų tikėjimą, reikalingą dieviškajam išgydymui. Tai tiesa. Kai jūs turite drąsą pritaikyti savo tikėjimą praktikoje. Bet kai jūs sakote turį tikėjimą, tačiau bijote juo pasinaudoti – jūsų tikėjimas yra miręs. Suprantate? Bet, kai turite tikėjimą ir noriai juo pasinaudojate, tada Dievas patvirtina jį lydinčiais ženklais ir jūs išvysite savo išgydymą. Tai tiesa. Kai jūs turite tikėjimą...

35 Taigi, šie susirinkimai ir atvykstantys žmonės, štai kam jie skirti; kad padrąsinti tikėjimą, pakelti tikėjimą. Mes negalėtume išgydyti. Tikrai ne. Tačiau mes turime tame dalį. Tai yra Evangelijos pamokslavimą; tai yra viena to dalis. Kita dalis būtų kalbėjimas kalbomis. Tai tėra dalis, jeigu tai yra per apreiškimą. Ir... pranašystės dovana, tai yra kita to dalis. Tuomet ženklai ir stebuklai, ir visa kita yra dovanos, ir viskas bažnyčioje yra tam, kad bažnyčia būtų sužadinta, kad išlaikyti bažnyčią vienybėje, kiekvieną atributą iš Jėzaus gyvybės, kol Jis vėl sugrįš šlovėje. Amen.

Taigi, jūsų priešas yra velnias. O Dievas visais būdais, visuose amžiuose visada stengėsi, kad žmonės būtų sveiki. Ar jūs tikite tuo? Dievas niekada nebuvo palikęs žmonių be suteikto išgydymo būdo. Parodykite man Rašte, kur Jis to nebūtų padaręs. Nesvarbu kaip tamsu buvo, kaip toli žmonės nutoldavo, Dievas buvo suteikęs išgydymo būdą. Jis visada jį turėjo. Ir Jis turėjo kažką, kas taip pat tuo tikėjo.

Pažvelkite į ankstyvąsias dienas, Jis buvo suteikęs būdą. Tada Jis turėjo varinę gyvatę; kuri buvo Dievo suteiktas būdas Izraelio vaikams, išeinantiems iš Egipto žemės. Kai jie pradėjo žygį, Jis žinojo, kad jų tarpe bus ligos, todėl Jis tiesiog... pasakė, na... Jis suteikė būdą.

36 Aš prieš kažkiek laiko čia pamokslavau apie... kad Mozė buvo daktaras, „Daktaras Mozė“. Aš nežinau ar jūs tuo tikite, ar ne, bet jis buvo daktaras. Biblijoje pasakyta: „Jis buvo išmokytas visos egiptiečių išminties“. Ar tai tiesa? O jie buvo gydytojai turėję kuo pasigirti. O, tai bent. Ir taip daktaras Mozė... Galiu įsivaizduoti, kad dauguma Čikagos daktarų norėtų sužinoti kaip Mozė išlaikė du milijonus žmonių sveikus ir stiprius keturiasdešimt metų, ir išvedė iš dykumos neturėdamas nei vieno nusilpusio jų tarpe žmogaus. Ar tai nebūtų nuostabu? Aš norėčiau turėti nors kažkiek tų vaistų, kuriuos jis turėjo, o jūs? Man įdomu kaip dažnai jis naudojo karštą figų kompresą ir kitką ten būdamas? Kiek vaistažolių ir penicilino injekcijų jis atliko, suprantate, anuomet...

Daktaras Mozė, jis turėjo du milijonus žmonių, kuriuos išvedė iš Egipto, maždaug tiek, ir išvedė juos iš Egipto vesdamas į Palestiną. O ten, kiek per naktį turėjo gimti kūdikių? Daktaras Mozė turėdavo aplankyti juos. Kiek žmonių kentė pilvo skausmus ir per... tas dienas, kai turėjo valgyti tai, ką pavykdavo surasti pakeliui? Kiek skambučių daktaras Mozė turėjo padaryti kiekvieną vakarą? Ar kada nors apie tai susimąstėte? Ir kiek žmonių eidami per tas uolas ir panašiai, nukrisdavo ir prasidrėksdavo kojas ir galbūt susilaužydavo koją ar kažką, ar dar kažkas tokio nutikdavo kiekvieną dieną? Nes jie murmėjo ir atpuldavo, ir ko tik nedarė, todėl jie atsidurdavo bėdoje. O daktaras Mozė...

37 Ar norėtumėte užmesti akį į jo vaistinėlę ir pamatyti viską, ką jis turėjo? Biblija tai aprašo. Ar žinojote, kad Biblija pateikia kiekvieną smulkmeną apie vaistus, kuriuos Mozė turėjo su savimi? Ar jūs žinojote tai? Aš jums parodysiu tai už akimirkos.

Mes dabar pažiūrėsime čia į jo vaistinėlę ir pamatysime, ką Mozė turėjo. Išėjimo, gerai. Pažiūrėkime... štai kur tai. Ji yra atidaryta. „Aš esu Viešpats Tavo Dievas, kuris išgydo tave“. Tai vienintelis receptas, kurį jis turėjo. Todėl, kai kas nors pasakydavo, kad turės gimti kūdikis, motina būdavo sunkioje padėtyje: „Aš esu Viešpats, Tavo Dievas, kuris išgydo tave“. Jeigu pas juos būdavo vyras su... kas nors nutikdavo, susižeisdavo vieną akį: „Aš esu Viešpats, Tavo Dievas, kuris išgydo tave“. Ir kai žmogus nukrisdavo ir susilaužydavo savo koją: „Aš esu Viešpats, Tavo Dievas, kuris išgydo tave“. Jeigu vienam vaikui būdavo plaučių uždegimas: „Aš esu Viešpats, Tavo Dievas, kuris išgydo tave“.

„Daktare Moze, ką turi šio vakaro meniu? Ko šį vakarą galime laukti? Ką turi šio vakaro įstatuose? Mes čia turime sergantį kūdikį“.

Mozė atsakė: „Aš esu Viešpats, Tavo Dievas, kuris išgydo tave“.

„Ačiū, daktare Moze, mes eisime ir tuo pasinaudosime. Viešpatie, Tu pasakei, kad Tu esi Viešpats, mano Dievas, kuris išgydai šį kūdikį. Amen. Mes tikime Tavimi, Viešpatie“. Kitą rytą kūdikis jau galėjo žaisti. Štai taip. „Aš esu Viešpats, kuris išgydo tave“. Tai vienintelis receptas, kurį turėjo Mozė ir vedė du milijonus žmonių per dykumą keturiasdešimt metų, ir ten nebuvo nusilpusio ar luošo, ar aklo, kuris su jais išėjo iš dykumos. Aleliuja.

Atleiskite man, kad... kad turėjau tai garsiai išreikšti; viskas. Buvau užlaikęs tai jau maždaug pusvalandį. Gerai.

38 „Aš esu Viešpats, kuris išgydo tave“. Tai vienintelis receptas, kurį jie žinojo. Ir jis labai gerai veikė. Parodykite man šiandien daktarą, kuris galėtų du milijonus žmonių keturiasdešimt metų išlaikyti sveikus, jam tikrai tektų paplušėti. Jis turėtų užsitarnauti sau reputaciją.

Na, sakau jums – tas pats Mozės naudotas receptas yra prieinamas kiekvienam žmogui šiandien esančiam pasaulyje. Amen. „Kas tik nori, tegul ateina ir laisvai geria iš vandenų šal... gyvenimo vandenų. Kas nori, tegul ateina“. Amen.

39 Taigi, mes dabar prieiname prie esminės linijos. Aš dabar jaučiuosi religingai. Tai bent! Toks yra receptas. Tai yra būtent tas, kurį mes stengiamės šiandien pristatyti pasauliui. Jeigu gali patikėti, pasakė Jėzus: „Aš galiu, jeigu tu gali“.

„Viešpatie, pasigailėk manęs,“ – pasakė aklas žmogus.

„Ar tu tiki, kad Aš galiu tai padaryti?“.

„Taip, Viešpatie, mes tikime“.

„Aš galiu, jeigu tu tiki, kad Aš galiu“.

Jis palietė jų akis. Jie to norėjo – Jo rankų uždėtų ant jų. Pasakė: „Dabar pagal jūsų tikėjimą, tebus jums“. Ir jie turėjo tai, ką jie sakė, kad turi. Jų akys atsivėrė ir jie šlovino Dievą. Štai taip.

40 Vieną dieną Jis sėdėjo namuose mokydamas. Ir visiškai netikėtai ant grindų pradėjo kristi daiktai. Aš galiu įsivaizduoti kaip Jis pradėjo dairytis. „Įdomu, kas čia dedasi“. Po kelių minučių dar kažkas pradėjo kristi ir tie žmonės pradėjo ardyti namo stogą. Ten jie turėjo vieną žmogų; jie ketino nuleisti jį prie Viešpaties. Ir taip šis vyrukas, kurį nuleido, greičiausiai neturėjo labai daug tikėjimo. Todėl jie jį nuleido. Jėzus pažvelgė į šį žmogų, žinodamas, kad jis buvo nusidėjęs ir padaręs klaidų. Bet matydamas jų tikėjimą, Jis patikėjo jų tikėjimu. Aleliuja. Jis pažvelgė į šį vyrą, žinodamas jo širdies mintis Jis tarė: „Tavo nuodėmės dabar tau yra atleistos. Kelkis ir eik“. Aleliuja. Štai ko mums reikia Čikagoje ir visur kitur šią dieną – Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo jėgos apreiškimo, kad per Jo Žodžio kalbėjimą ateina Gyvybė.

Kartą Jėzus ėjo pro vieną medį, pažvelgė į jį ir tarė: “Ant tavęs neaugs joks vaisius. Nuo šiol joks žmogus nevalgys nuo tavęs“. Nuėjo toliau, nieko neįvyko. Kitą dieną, apie vienuoliktą valandą jie keliavo atgal. Juos buvo išviję iš šventyklos, fariziejai ir sadukiejai tyčiojosi ir juokėsi iš Jo. Jis nuėjo toliau, o Petras, žinote, visada eidavo kartu, žinote, nieko nepraleisdamas. Jis pažvelgė ir štai tas medis buvo pradėjęs vysti.

Jis tarė: „Viešpatie, tik pažiūrėk, tas medis, kurį Tu vakar prakeikei, jau sudžiuvo“.

Jėzus atsisuko ir tarė: „Turėk tikėjimą Dievu. Nes... Ko tik panorėsite, kai meldžiatės, tikėkite, kad gaunate tai ir jūs tai gausite“. Ar tai tiesa? „Kai meldžiatės, tikėkite, kad gaunate tai“.

41 Taigi, kas nutiko tam medžiui? Jėzus... Kas iš jūsų žino, kad medis turi gyvybės pradmenį? Visi žino. Jeigu neturėtų, negalėtų augti. Taigi, ten buvo... Dabar sekite, kur prasidėjo medžio mirtis? Šaknyse. Biblijoje pasakyta, kad jis nudžiuvo nuo pat šaknų. Taigi, šaknyse slypėjo medžio gyvybė. Jėzus nesikreipė į lapus, taip pat Jis nesikreipė į šakas. Jis nesikreipė į šaknis, bet Jis balsu prakalbo gyvybei. Ir gyvybė paliko medį. Medis liko stovėti be gyvybės. Jis džiuvo. Ar tai tiesa? Dabar ar Jėzui būtų sunkiau prakalbėti vėžiui labiau nei medžiui? Ar taip? Prakalbėti augliui, kataraktai? Kitoms bakterijoms? Ar dar kitokiai gyvybei? Jis pasakė: „Nuo šiol joks žmogus nuo tavęs nevalgys“. Ir medis kitą dieną pradėjo džiūti. Jame nebeliko gyvybės. Jeigu Jis būtų pasakęs: „Daugiau nevarginkite šio žmogaus“. O Jis pasakė: „Kai jūs sakote,“ – ne Aš, ne ką Aš sakau, ką jūs sakote... Tikėkite, kad tai išsipildys ir gyvybė jį apleis.

42 Kas yra vėžys? Kas yra tu... kas yra liga? Mes pakalbėsime apie tai ateinančių penkių minučių laiku. Kas yra vėžys? Kas jį sukėlė? Paimkime vėžį ar bet ką, ką norėtumėte: tuberkuliozę, plaučių uždegimą, ką tik norėtumėte, bet kurią ligą. Ligos – tai bakterijos.

Leiskite man šiuo tuo pasidalinti labai greitai, nes mūsų laikas senka. Pasiklausykite, ar žinote, kad Biblija pranašauja, jog paskutiniosiomis dienomis bus bakteriologinis karas? Staiga tautose pradės plisti ligos ir apkrės kiekvieną neturintį Šventosios Dvasios. Bet Angelui arba tam, kuris turėjo paliepimą virš šių rykščių buvo duoti nurodymai neliesti nei vieno ant kurio buvo ženklas. Na, tuo labiau kokiais mokytojais mes turėtume būti, broliai, tam kad įvestume bažnyčioje tvarką, kad ji būtų tokios būsenos? Turinti atsparumą užkrečiamai ligai.

Man dabar skauda rankas, tose vietose, kuriose daktaras įdūrė adatomis, bandymas paskiepyti mane nuo geltonosios karštligės ir panašiai. Aš pasakiau jiems, kad man nereikia skiepų. Bet jie nenorėjo manęs klausyti. Bet aš pasakysiu jums, ką Dievas ketina padaryti. Dievas turi priešnuodį ir jis yra vadinamas Šventąja Dvasia. Ir kai šis priešnuodis į jus patenka, jis paskiepys jus. Aleliuja. Paskutiniosiomis dienomis...

43 Aš prisimenu vieną atvejį per 1937m. potvynį; visi privalėjo pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės. O aš bandžiau išvengti skiepų. Aš buvau tinklų monteris, laikiausi nuošalėje. Vienas žmogus priėjo ir tarė: „Ar jau spėjai pasiskiepyti?“.

Aš atsakiau: „O, taip. Aš jau pasiskiepyjau“.

Jis pasakė: „Pasiskiepijai?“. Pasakė: „Ar tavęs jie nesupykino?“.

Aš pasakiau: „O, ne“. Aš pasakiau: „Ne, tikrai ne“.

Jis pasakė: „Kada suspėjai pasiskiepyti?“.

Aš pasakiau: „O, maždaug prieš tris metus“.

„Prieš tris metus?“. Jis pasakė: „Na, tau derėtų iš naujo pasiskiepyti“.

Aš pasakiau: „Aš skiepijuosi maždaug kartą į valandą“. Broli, aš... Gerai. Aš tiesiog kalbėjau su juo perkeltine prasme.

44 Bet pažvelk, drauge, ateina laikas, kai bažnyčia turės pakilti. Jeigu mes negalime turėti tikėjimo dieviškajam išgydymui, kaip mes ketiname turėti jį paėmimui? Mes turime išjudėti, drauge. Mes turime išjudėti iš šios senos, sustingusios bažnyčios padėties, kurioje esame. Žengti žingsnį. Imtis darbo. Kirsti kranto linijas ir išplaukti kur nors, ten kur jus apleis visi baimės ir abejonių jausmai, ten, kur viskas yra įmanoma, broli, būti tokiais laisvais kaip tik įmanoma. Jūs turite plaukti link dangaus ir niekas negali priversti jūsų išsukti iš krypties. Jūs keliaujate ta kryptimi ir viskas. Niekas negali jums pakenkti.

Taigi, štai tokia, vieną šių dienų, tai bus bažnyčia, pagal Bibliją. Kai Angelas išliejo Jo rūstybę ir ligos pradėjo plisti, ir žmonių kūnai pradėjo pūti jiems stovint, kur stovėjo. Ir dangaus skrajūnai nusileido ir pradėjo ėsti tupėdami jiems ant pečių, ir ėdė mėsą vyriausių vadų ir didžių vyrų, ir prezidentų, ir karių, ir diplomatų, ir valdovų, ir visų kitų. Ėdė... Bet Angelui buvo duotas paliepimas: „Nesiartink prie nei vieno, kuris turi Dievo antspaudą ant savo kaktos“. Taip bus... Vieną iš šių dienų dieviškasis išgydymas įgis labai didelę prasmę žmonių tarpe. Todėl pasiekime reikiamą būklę. Dievas nori, kas mes...

Jūs pasakysite: „Na, broli Branhamai, jūs pasakysite: 'Mes turime...'“. Štai ko Dievas laukia. Dievas... Mes laukiame, kol Jėzus sugrįš, o Jėzus laukia mūsų. Jūs pasakysite: „Na, ką mes galime dėl to padaryti?“.

Biblijoje pasakyta, jog atėjo valanda ir Jo Nuotaka pasiruošė (Aleliuja), paruošė save.

45 Ligos, vėžys, augliai, kas jie yra? Mes paimsime, kaip pavyzdį, čia stovi jauna dama, atrodo, pačiame sveikatos žydėjime, stipri, sveikai atrodanti. Ir galbūt po kelių savaičių mes pradėsime pastebėti, kad jos sveikata prastėja. Na, žmonėms bus įdomu dėl kokios priežasties. Jie... jie galbūt nuves ją pas daktarą. Ir jie... daktaras ją apžiūrės, jis pasakys: „Na...“. Visų pirma turite ištirti jos kraują ar kažką, ar kitką, ar atlikti jai tyrimus, kad išsiaiškinti ar ji serga vėžiu.

Taigi, aštuoniolika ar dvidešimt metų jos sveikata buvo tobula. Bet joje pradėjo augti auglys. Auglys dar prieš... Jeigu jis gali augti, vadinasi tai yra gyvybė. Taigi, štai kas yra ligos. Įdėmiai klausykite, ne visos įgija kūno pavidalą, kitos veikia kitaip. Kaip kad yra jų demonai ir yra... vienas epilepsijos [demonas – Vert.] ir įvairūs kiti. Kai kurie iš jų įgyja fizinį pavidalą.

46 Dabar atkreipkite dėmesį, nebuvo tokio laiko, kuriuo jūs būtumėte niekas arba niekur nebūtumėte buvęs... Jūs privalote būti kažkas arba kažkur... Taigi, atkreipkite į tai dėmesį, tik akimirkai. Taigi, kai jūs prasidėjote šiame pasaulyje, jūsų dydis buvo maždaug... Na, jūs buvote mažesnis nei žmogaus akis gali įžiūrėti. Ir tai buvo gyvybės užuomazga ateinanti iš vyro, tėvo. Motina yra „inkubatorius“. Į ją pateko šį mažytė užuomazga. Ir pirmas dalykas, kuris įvyko, po to, kai ši maža užuomazga užėmė savo poziciją įsčiose, tuomet viena ląstelė šioje mažutėlėje ląstelėje pradėjo didėti ir išsipūtė, kaip viena išsipūtusi gijos dalis.

Gyvybės užuomazga, aš tai pastebėjau per mikroskopą, kai buvau pas daktarą, draugai, tai atrodo kaip mažytė gija, mažas siūlelis, plonytis plaukelis, toks mažutėlis. Tačiau jame, jame yra tokia maža... viena maža liauka ir iš tos liaukos ji pradeda didėti. O vėliau iš jos išauga dar viena ant jos ir dar viena iš anos prasideda ties nugarėle. Ir ji juda į šalis; paskutinė yra bambos virkštelė. Atkreipkite dėmesį, po to, kai ji pradeda maitintis per šią virkštelę...

Taigi, iš pradžių ji yra vynuogės dydžio, po to maždaug citrinos, po to apelsino, toliau pradeda įgyti formas. Ir po devynių mėnesių gimsta kūdikis. Ląstelės vis dauginasi. Ir jis suauga, jeigu niekas jam nesutrukdo, galbūt iki vyro sveriančio šimto septyniasdešimt ar aštuoniasdešimt svarų (77-81 kg. – Vert.), dviejų šimtų svarų (91 kg. – Vert.), arba moters ir panašiai, tai, kas yra numatyta Viešpaties. Ir ten yra tas kūdikis...

47 Dar kartą pažvelkime į tai. Pažvelkime į ląstelę po ląstelės. Išauga rankos, galva išauga, kūnas išauga ir taip toliau, ir visa tai išaugo iš vienos ląstelės. Štai nuo ko tai prasidėjo. Tuomet toje mažoje ląstelėje yra užuomazga. Na, o kas yra ta viena ląstelė? Ta viena užuomazga yra mažutė, mažytė matoma ląstelė, mažiausia iš visų ląstelių. Taigi, kas seka toliau jos? Pati dvasia, gyvybė. Gyvybė yra joje, antgamtiškumas, jai išsireiškiant iš... iš antgamtiškumo ir kosminių [dulkių – Vert.] ir panašiai, ir naftos [ar potašo – Vert.] iš kurio susiformuoja ir išauga kūnas, vis augdamas, bet visų pirmiausiai yra gyvybė.

Dabar pagalvokime apie vėžį. Kas gi tuomet yra vėžys? Vėžys tai yra kitokia gyvybė. Kas iš jūsų žino, jog tai yra tiesa? Auglys, katarakta, bet kuri iš šių ligų arba bakterijos taip pat yra kitokia gyvybė. Taigi, kažkur jumyse atsiranda kitokia nedidelė gyvybė. Įprastai vėžys kyla per sumušimą, traumą. O visi žemiški dalykai simbolizuoja dvasinius. Kaip kad žemiškas gimimas...

48 Taigi čia yra... Aš čia matau tik žmones, kurie yra pakankamo amžiaus, kad tai suprastų ir... ir čia turime mišrią auditoriją. Apie tai turėtų kalbėti daktaras, o aš esu jūsų brolis, bet pasiklausykite. Gyvybėje, pirmasis dalykas kūdikyje, kai jis gimsta žemišku gimimu, pirmas dalykas yra vanduo (ar tai tiesa?), kraujas, tada dvasia. Jo raumenys spurda, bet jis neturi tos gyvybės tol, kol negimsta. Dabar atkreipkite dėmesį, nes aš turiu kvėpuojančią gyvybę, jūs suprantate, ką aš... Dabar pažvelkite, taip yra ir su dvasiniu gimimu. Pirmiausia, kas išėjo iš Jėzaus kūno bu... elementai, kurie išėjo iš Jo kūno yra tai, kas sudaro dvasinį kūną. Kai Jėzus mirė, kad išėjo iš Jo... kas išėjo iš Jo kūno? Vanduo, Kraujas ir Dvasia. Ar tai tiesa? Taigi, tai yra dalykai iš kurių susideda antgamtinis gimimas. Kai.. Kai žmogus yra atgimęs iš naujo, jis yra... trys elementai per kuriuos jis turi pereiti yra: Vanduo, Kraujas, Dvasia – išteisinimas per tikėjimą, tikint Viešpačiu; pašventinimas – kai gyvenimas yra apvalomas; Ir Šventosios Dvasios krikštas. Ne trys malonės darbai, viena malonė...

Atkreipkite dėmesį, išteisinimas per tikėjimą, pašventinimas per Kraują ir Šventosios Dvasios krikštas. Kai gimsta kūdikis – vanduo, kraujas ir dvasia. Kai kūdikis atgimsta, naujagimis danguje jis pereina per vandenį, Kraują ir Dvasią. Tai kas žemiška simbolizuoja tai, kas dvasiška. Kiekvienas dalykas žemėje. Tai buvo mano pirmoji Biblija – stebėti gamtą. Jeigu gamtoje matote Dievą, atrandate, kad tai yra vienas ir tas pats dalykas.

49 Atkreipkite į tai dėmesį. Taigi, mes matome iš kur jūs ateinate. Jūsų tėvas ir motina buvo susituokę per šventąją sąjungą, pažadėjo Dievui, kad jie gyvens kartu ir panašiai, ir per šventą santuoką... O po to per apvaisinimą pagimdė vaiką: „Eikite dauginkitės ir užpildykite žemę,“ – toks buvo Dievo planas ir štai iš kur jūs atėjote. Bet dabar, štai jūs esate suaugęs ir čia yra kitokia gyvybė, kuri patenka į jus, kuri yra vadinama vėžiu. Taigi, iš kur ji atėjo? Iš pat pradžių jos ten nebuvo, bet štai dabar jis yra čia. Taigi, kas nutiko?

Taigi, vėžys žemėje yra kaip maitėda, grifas, minta negyvais dalykais. Vėžys kyla per sumušimą, traumą. Per pažeistą ląstelę, štai iš kur kyla vėžys. Ląstelė yra pažeista. Visiškai pažeista. Ir tai sukelia... kitaip tariant ta ląstelė yra atpuolusi. Kažkas joje nutinka ir kraujo perdavimo į ją funkcija sutrinka. Ir per tai šėtonas, mirties autorius, o Dievas yra Gyvybės autorius, šėtonas, mirties autorius joje patalpina demoną, kuris yra vadinamas velniu, demonas, vadinamas vėžiu. Vėžys nėra jo vardas. Medicinos mokslas pavadino jį vėžiu. Žodis „vėžys“ kyla iš žodžio „krabas“. Ir taip... tai reiškia tą, kuris turi kojeles ir kitas ataugas. Taip ir kitoms ligoms yra duoti medicininiai pavadinimai. Kuomet šis mažas vėžys ten patenka, iš pradžių tai yra dvasia. Po to jis patenka į atpuolusią ląstelę ar pažeistą ląstelę, ar į ląstelę, kuri netinkamai funkcionuoja.

50 O, aš norėčiau dabar nors penkias minutes pamokslauti Evangeliją, jei tik turėčiau laiko. Štai kas nutinka bažnyčioje. Kai jis padaro taip, kad kas nors bažnyčioje pradeda netinkamai veikti, kažkas pradeda pavesti ir atsitraukia, ir tampa atsainus – tai vėžys bažnyčioje. Tai velnias esantis tame asmenyje. Tai tiesa. Ir tai priverčia visą bažnyčią dėl to susirgti. Geriausias dalykas, kurį galima padaryti, tai atlikti dvasinę operaciją.

Taigi, bet štai čia, ši maža ląstelė atpuolė ir vėžys į ją pateko. Vėžys, tuomet jis ten pasilieka. Iš pradžių tai... tai yra dvasia. Po to ji sau suformuoja mažytę ląstelę. Ir ši mažytė ląstelė tampa jos pirma... Aš negaliu to įvardinti tiksliais terminais, bet jos pirmoji gyvybės forma yra vėžys, be skausmo. Dar niekas nežino, kad tai vyksta.

Ir dabar ši maža ląstelė yra gimusi; ji privalo maitintis. Tam kad pasimaitintų, ji turi maitintis iš jūsų kraujotakos. Tiesiog kaip ir jūs maitinatės per kraujotaką... kai esate motinos įsčiose. Jūs maitinotės tomis medžiagomis, kurias ji suvalgė ir panašiai. Taip pat šis vėžys maitinasi jūsų kūno medžiagomis. Tai viena maža ląstelė. Tuomet ji pradeda augti; ji pradeda maitintis. Susiformuoja dar viena ląstelė; dar viena, dar viena, po kurio laiko dar ląstelė, ląstelė, auglys, katarakta, kas tai bebūtų, auga vis labiau, labiau, labiau, labiau, didėja, plečiasi, daugiau ląstelių, daugiau ląstelių.

Visų pirma sužinosite, jis pradeda siurbti tiek daug kraujo, kad ši jauna dama pradeda prastai jaustis. Suprantate? Kas tai yra? Tai taip pat yra nuodas; tai mirtis. Jis skverbiasi į kiekvieną kūno skaidulą, kur tik gali, gilyn į audinius, gilyn skverbia savo kojas, lenda gilyn kaip medžio šaknys, išplinta į visas puses, apauga aplink žarnas, kyla aukštyn stuburu. Ateina daktaras, prapjauna; ten jau nieko nebegalima padaryti. Žmogus iš visos savo patirties pasako, viską, ką žino. Štai taip. Vėl užsiuva pacientą; viskas baigta. Tai viskas. Nieko negalima padaryti. Žmogaus į dalis neišskaidysi. Mums nepavyktų visko atrasti. Štai taip. Pacientas yra beviltiškas, beviltiškas ir yra per toli nuėjęs, kas liečia tai, ką daktaras gali padaryti.

51 Dabar štai kur pasirodo dieviškasis išgydymas. O, aš jau viršijau laiką. Dabar, palūkėkite minutėlę. Man nereikėjo žadėti. Atkreipkite dėmesį, tegul tai gerai įsisamonina, labai gerai. Štai čia ateina pacientas. Jie prieina, čia stovi Išgydytojas, kaip mes tai vadiname savo žodžiais, nes kaip suprantu mes visi šią popietę čia esame krikščionys. Čia stovi tas, kuris yra kaip pamokslininkas, išgydytojas, pranašas, kas jis bebūtų. Štai jis čia stovi. Jis yra tik žmogus, bet čia ateina Šventoji Dvasia ir patepa šį žmogų. Tuomet jis nebėra tik pats vienas; jis... jis savo širdyje turi paslaptį, kurią žino tik jis ir Dievas. Jis atiduoda save Dvasiai. Kaip pamokslininkas einantis prie sakyklos, paveda save. Čia jis turi paruošęs temą: „O, štai apie ką aš ketinu pamokslauti“. Bet visų pirma jis pastebi, kad ji netinka. Tikras, dvasia pripildytas pamokslininkas kiekvieną kartą seks Dvasią. Jeigu jis mėgins pamokslauti tą seną, perdžiuvusį pamokslą, jis užmigdys savo susirinkimą. Bet jeigu jis išeis į priekį sekdamas Dvasią, Dievas per tai įves jį tiesiai į gilius vandenis. Jūs žinote, kad tai tiesa. Dievas bandantis paskelbti žinią.

Na, dabar čia stovi žmogus su išgydymu. Jis yra pateptas. Taigi, visų pirma pastebėsite kaip čia ateis pacientas. Su tikru tikėjimu čia stovi pateptas vyras. Pacientui pradedant artintis, pateptas vyras, taigi ne pats vyras, jis yra tik žmogus, bet Dvasia esanti ant jo... Jėzus pasakė: „Ne Aš, bet Mano Tėvas, kuris gyvena Manyje“.

52 Štai pasirodo artėjantis pacientas. Taigi, išgydytojas stovi. Jis stebi pacientą jam priartėjant. Jo širdis privalo užjausti šį pacientą. Jis privalo mylėti šį pacientą. Jis privalo norėti padaryti viską, ko prireiktų, kad pamatytų šį pacientą pasveikusį. Jo visa žmogiška siela turi prieiti prie šio paciento Dieviškoje meilėje, nes jis žino, kad ten jis stovi Viešpaties Jėzaus Kristaus vietoje. Ir žinant, jog teismo dieną jis turės atsakyti už kiekvieną žodį. Jūs privalote suvokti, ką darote.

Pacientas prieina. Visų pirma pastebėsite, tas vėžys, esantis paciente, pradeda judėti. Kas nutiko? Jis atpažįsta, bet ne žmogų; jis atpažįsta Dvasią esančią ant žmogaus. Jie prieidavo prie manęs būdami labai sunkioje padėtyje ir jie pradėdavo rėkti, šaukti, aš net nežinojau jų vardų, o jie pasakydavo: „Viljamai Branhamai, tu neturi su manimi nieko bendro“.

O žmonės sakydavo: „Na, jie net savo vardų nežino“.

Tai nebuvo jie, tai buvo velnias, kuris juos taip kontroliavo, jog jis žinojo, kas tai buvo. „Tu su manimi neturi nieko bendro“.

Ir štai jie ateina čia, čia jūs matote savo pacientą. Tai sukyla. Ką jūs ketinate daryti? Jūs bejėgis. Jūs atsisukate į susirinkusiuosius. Čia pasirodo kritikos dvasia; vienas sėdi ten, kitas sedi ten. Jūs esate pateptas; jūs galite tai jausti. Kaip... tiesiog kaip dvelkimas, dvelkia, dvelkia, dvelkia. [Brolis Branhamas imituoja pučiančio vėjo garsą – Red.] Jūs galite tai jausti. Tuomet, jūs galite jausti ir žinoti, kad ta dvasia yra čia... Jeigu jūs stebėsite savo patepimą, pajausite Šventąją Dvasią, jūs išgirsite kaip kur nors ten kitas pradeda šaukti. Tai šis štai ten, šaukiasi kito pagalbos tam, kad žmonių tarpe pamėgintų sukurti netikėjimą, viską, ką tik galės.

Ten sėdi kitas seno demono apsėstas asmuo sakantis: „Dabar pažvelkite, jis juk tik skaito jų mintis“. Jeigu jam pavyks užmesti tą pačią dvasią ant šalia jo sėdinčio, tas šalia jo sėdintis užmes ant kito ir jie sudarys grandinę. Ar suprantate? Jėzus, Jis paėmė Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis paprašė netikinčius išeiti lauk.

53 Kai Jėzus nuėjo gydyti aklo žmogaus, kiti stovėjo šalia kritikuodami, Jis paėmė jį už rankų, išsivedė už miesto. Kai Petras atėjo prikelti Dorkos, jie visi šaukė ir verkė ir negalėjo nurimti. Jis visus juos paprašė išeiti lauk. Tai tiesa. Susikoncentruokite savyje.

Štai pacientas, bet jūs stovite čia lyg dalyvaudamas viešame šou. O, kas turės įvykti. Koks bus sprendimas, šios moters čia stovinčios? Aš matau jūs... Tuomet visų pirma pastebėsite – Dvasia pradeda patepti. Ji ateina su geru tikėjimu, ateina tikėdama visa širdimi. O tu stovi čia toks pats. Čia tos demonų jėgos nesiliaujančios veikti iš visų pusių, bandančios surasti, kas joms pasiduos, kad bendradarbiautų. Dėl šios priežasties jūs sakote... girdite mane kartais sakantį: „Ši moteris čia turi tam tikrus dalykus. O ta kita moteris ten, turi tą patį. Kita štai ten turi tą patį. Štai ta ten...“. Ir kiekvieną kartą tai yra tiesa. Ar tai tiesa? Kas tai yra? Tai yra ten esantis kanalas, tie demonai šaukia. Na, regėjime, tu beveik gali matyti tamsų ruožą. Tai tiesa. Ir tai tiesiog suteikia mums trauką. Tu gali tai pajausti. Aš nežinau kaip jums paaiškinti, bet jūs tai darote. Bet jūs taip elgiatės.

54 Taigi, esmė yra ta, kad tu stengiesi padėti pacientui. Taigi, štai čia yra pacientas. Ką jūs ketinate daryti? Aš pasakau: „O, tai bent. Dabar, Viešpatie, Tu pasakei: 'Kad jeigu tu būsi nuoširdus ir padarysi, kad žmonės tavimi patikės, ir kai tu melsiesi, niekas neatsilaikys prieš maldą'“.

Aš pasakiau: „Viešpatie, jie nepatikės manimi“.

Jis pasakė: „Tau bus duotos dvi... dvi dovanos, tokios, kokios buvo duotos Mozei ir tu atliksi šiuos dalykus. Ir per jas jie patikės“.

Visų pirma, kas... Svarbiausias dalykas yra ne kažkoks... Tai neturi nieko bendro su žmonių išgydymu. Jis pasakė man, kad aš gimiau į šį pasaulį, kad melsčiausi už ligonius ir, kad jeigu padarysiu taip, jog žmonės manimi patikės, ir melsdamasis būsiu nuoširdus, niekas prieš maldą neatsilaikys. Tai yra tai, ką Jis man pasakė. Ir tai yra tiesa. Tai tiesa. Tai nėra... Suprantate, tai nėra išgydymas. Tai yra tam, kad išaugtų tikėjimas patikėti išgydymu.

55 Ten stovi pacientas. Taigi, aš galvoju, ką daryti. Aš jaučiu kaip pats pradedu siūbuoti ir judėti. Rodos, kad iš tavęs kažkas išeina. Tai viduje vykstanti kova. Čia stovi Šventoji Dvasia kovojanti už Savo teritoriją. Dievo Žodis yra tiesa. Čia sėdi vyrai ir moterys patepti velniu, sakantys: „Tai hipnozė, tai psichologija. Tai visa tai ir kitas. Tai klaidinga, tai klaidinga“. Bando patepti likusią minią. O čia Šventoji Dvasia stengiasi padaryti, kad jie patikėtų. Tie, kurie yra susirinkę yra kaip vienas narys. Tai tiesa. Susirinkę kartu, susiriša...

Tuomet, kai aš galiu pajausti ant žmonių nusėdančią dvasią, kažkas tuojau turi įvykti. Aš apsidairau, aš pagalvoju: „Dabar, Šventoji Dvasia, Tu pasakei man, kad aš galėsiu pažinti jų širdžių paslaptis. Ir per tai, jie manimi patikės“. Aš pasakau: „Dabar, Viešpatie, mano širdyje, leisk man sužinoti, ką ši moteris yra padariusi arba kas... kas su ja negerai“. Ir visų pirma pastebėsite, aš prasiveržiu į kitą pasaulį. Ir aš girdžiu savo balsą, bet nežinau, ką kalbu. Vis tik aš kalbu su šia moterimi, sakau jai, ką ji yra padariusi. Ji buvo daktaro kabinete; ji padarė tam tikrą dalyką. Jis pasakė, kad ji turi vėžį. Ji padarė vieną tam tikrą dalyką. Ir kur ji per... Aš pamatau ją išeinančią iš namų; Aš pažvelgiu aukštyn ir matau namo numerį. Aš pažvelgiu į gatvę ir galbūt atpažįstu miestą arba ženklą, ar... ar dar kažką. Ji kažką laiko rankoje. Arba kur ji atsiklaupusi meldžiasi ar kažką panašaus. Ir visų pirma pastebėsite, tai mane apleidžia. Ir kai tai įvyksta aš pasakau: „Ar tikite? Ar tai tiesa, sese?“.

„Tai yra tiesa. Kiekvienas žodelis yra tiesa“.

56 Tuomet aš atsisuku pasižiūrėti ir aš pajaučiu, kad kova vis dar vyksta. Tuomet, ką aš ketinu daryti? Aš nežinau. Aš pasakau: „Na, turėkite tikėjimą Dievu“. Aš pasimeldžiu ir leidžiu jiems tęsti. Devynis kartus iš dešimties, gyvybė vis dar ten plaka. Bet štai ateina kita, tokia pati kaip ana, tas pats veiksmas yra atliekamas. Vos tik jai ten atėjus ir tai yra jai apreiškiama. Broli, kažkas čia giliai įvyksta. Kas įvyksta? Tuomet, aš pajaučiu, kad dvasia yra tinkama, aš pasakau: „Šėtone, išeik iš jo Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu. Tas pats Dievas, kuris prakalbo ir išvarė gyvybę iš to medžio, ta pati Šventoji Dvasia dabar kalba, išvaro to vėžio gyvybę, kuris ėda šią moterį...“. Teisingai?

Ji išskuba ir ji grįžta namo, pasako šeimai: „O, Dievas išgydė mane“.

Jos vyras pasako: „Taigi, taigi, tu tik esi susijaudinusi“.

Ji nueina ir papasakoja tai pastoriui, kuris turi savo sukurtą įvaizdį. „Na, stebuklų dienos yra praėjusios. Eik ir pasiklausk savo daktaro“.

Daktaras: „Na, auglys tebėra savo vietoje. Netikėk tuo šventuoju, kuris voliojasi ant grindų“.

Na žinoma, medis ten vis dar stovėjo. Bet gyvybė buvo iš jo išėjusi. Aleliuja. Leiskite jai eiti toliau sakant: „Taip, aš tikiu tuo. Man nerūpi kiek kartų mano vyras pasakys „ne“, jeigu toje vietoje tebebus tokio dydžio auglys, aš vis tiek... kažkas mano širdyje prabilo, kad esu išgydyta“.

57 Kartais pasirodys regėjimas; aš pamatau ją po daug metų. Aš pasakau: „TAIP SAKO VIEŠPATS“. Broli, tuomet stebėk tai. Tai jau yra išsipildę. „TAIP SAKO VIEŠPATS, tu esi išgydyta Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu. Tu pasveiksi“. Tuomet pragare nėra užtektinai velnių, kurie galėtų tam sutrukdyti. Tai tiesa. Ši moteris sugrįš namo. Kelias dienas ji jausis puikiai; ana gyvybė bus išėjusi. Bet vėžys tebebus kur buvęs. Kelias dienas ji jausis gerai ir ji eis toliau besidžiaugdama; bet visų pirma pastebėsite, jog tas sugedimas (džiūvimas prasideda nuo šaknies)... Kas tai buvo? Ta mažytė ląstelė, kuri ten pateko iš pradžių, kuri sukėlė tą vėžį, gyvybė yra iš jos išėjusi. Velnių išvarymas. Aleliuja. Velnias yra išėjęs. Ir kai jis yra išėjęs, tikintysis tuo tiki. Ir tai nebuvo mano tikėjimas; tai buvo Šventosios Dvasios veikimas per mane, kuris suteikė jai tikėjimą. Jos pačios tikėjimas ją išgydė. Tada ji yra išgydyta. Ir ji gali eiti toliau. Ir nesvarbu kaip jai bus bloga, ji vis tiek tikės, kad niekas jos neperkalbės. Ji yra tvirta; ji tiki tuo visa širdimi.

Greičiausiai jai bus bloga. Tas senas dalykas pradeda tinti. Pirmiausiai pastebėsite, kad jai pablogėja; jai pasidaro bloga. Jos temperatūra pakyla, ji turi gulėti. Žinoma, jis miršta, iš karto pradeda pūti. Pacientas pasveiksta. Kartais stebuklas yra taip padaromas, kad tai akimirksniu išnyksta. Bet, kas gi tai? Velnių išvarymas.

58 Jėzus pasakė: „Iš tiesų iš tiesų sakau jums, ne tik šitam medžiui, bet jeigu jūs pasakysite šitam kalnui: 'Pasišalink' ir neabejosite savo širdyje. Bet tikėsite, kad tai ką pasakėte išsipildys...“.

O šlovė. O, tai bent. Man patinka šie susirinkimai popietės laiku, kai mes galime tiesiog taip susirinkti. Taip, pone. Taip, pone. O: „Mano Vardu jie išvarys velnius“. Aleliuja. Tai yra tai, ką Jis pasakė. Tai yra tai, kuo aš tikiu. Tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS. „Mano Vardu jie išvarinės velnius ir jie dės savo rankas ant ligonių, jie pasveiks“. Štai demaskuotas velnias. Jūsų vėžys, kuris gyvūnėlio vardu yra vadinamas „vėžiu“; jis yra velnias. Ta karštinė, kuri jus kankino. Tai velnias. Taip, iš tiesų.

59 Labai seniai, kai buvo sausas įstatymas, jie turėjo seną viskio ąsotį vadinamą „Džonu Barleikornu“ ant kurio buvo pavaizduota didelė šiaudinė skrybėlė ir keistai atrodančios akys. Ir jis buvo siaubingai atrodantis daiktas. Ar žinote ką? Jie paėmė senąjį Džoną Barleikorną ir perpylė jį į mažus skardinius bokalus, į mažas skardines. Žmonės užpildė jomis savo šaldiklius, tiesiog blizgėte blizgančios visuomenėje. Bet, broli, iš esmės tai vis tiek tebėra tas pats senas, smerktinas, supuvęs alkoholinis gėrimas, koks jis buvo iš pat pradžių. Jis yra toks pats. Jei jis yra bokaluose ar kame bebūtų, tai vis tiek tebėra tas pats senas velnias. Ir jūs galite vadinti jį, šioje kitoje medicinos sferoje, jūs galite jį vadinti vėžiu, jūs galite jį vadinti augliu, katarakta ar grybeliu, ar kuo tik norite. Bet tai vis tiek tebėra tas pats senas velnias, kuriam Jėzus pasakė: „Išeik iš žmogaus“. Aleliuja. „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris atleidžia visas tavo neteisybes, Kuris išgydo visas tavo ligas“. Ar jūs tikite tuo?

60 Mūsų dangiškasis Tėve, mes dėkojame Tau šią popietę už susirinkimą. Žodis buvo tiesiog visas suskaldytas, Viešpatie, bet tegul Šventoji Dvasia kažkokiu būdu tinkamai padalins Jį ir duos kiekvienai širdžiai. Tegul, kai šį vakarą šie žmonės susirinks, tegul jie ateis su tokiu nepalenkiamu ryžtu, kad daugiau niekas nebegalėtų jų varginti. Tegul jų širdims bus suteiktas tikėjimas, iki tiek, kad pragaro velniai jokiu būdu negalėtų jų išjudinti.

Ir tegul tai bus prabudimo laikas, veikiantis žmonių tarpe. Viešpatie, tegul luoši vaikščios, aklieji regės, vėžiai bus išgydyti, velniai išvaryti. Tegul šioje savaitėje pasireikš toks prabudimas, kad Čikaga ilgai to nepamirštų. Ir padaryk šį susirinkimą tokį sūrų. Taigi, Tu pasakei: „Jūs esate žemės druska. Bet jeigu druska tik atrodo kaip druska ir neturi skonio, nuo šiol ji netinkama niekam kitam, tik būti išjuoktai“.

Ir Tėve, mes meldžiame, kad kiekvienas krikščionis užimtų savo pareigos vietą, paskambintų telefonu ir pakviestų kitus. Padarytų viską, ką jis gali. Išeitų į miestą, ištrauktų juos iš patvorių ir vieškelių ir šunkelių. Luošieji, šlubuojantys, aklieji buvo paskutiniame kvietime, kai Jėzus pasakė, kas bus prieš atėjimą, didžiąją vakarienę...

Suteik tai, Tėve, ir mes šlovinsime Tave amžinybėje, kai kova bus pasibaigusi, karšta saulė užgesusi ir mes sėdėsime amžinai žaliuojačio medžio pavėsyje, ten, kad pasiilsėtume, kai senasis karas, karo instrumentai bus atidėti į šalį. Paskutinis pamokslas bus pasakytas; velnias nugalėtas ir surištas grandine ir pasiųstas į pragarą. Visi demonai surišti (Aleliuja!), daugiau nebus vėžio, daugiau nebus ligų. Viskas bus nugalėta ir Kristus bus Karalius, ir Dievas bus sugrįžęs, ir šventieji gyvens ir karaliaus su Juo amžinai. Iki tol, tegul Šventoji Dvasia ves bažnyčią ir laimins mus Jėzaus Varde. Amen. Telaimina jus Dievas ir aš pasimatysiu su jumis šįvakar.

Taip pat klausykite:


Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF

Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF