Pamokslų sąrašas

Išmintis prieš Tikėjimą

1 Ačiū tau, broli Nevili. Telaimina jus Viešpats. Labas rytas, labas rytas. Broli...

2 Labas rytas, draugai. [Kažkas sako: „Labas rytas, broli Branhamai“ – Red.] Džiaugiuosi vėl būdamas Viešpaties namuose!

3 Prieš kelias akimirkas turėjau skambutį, kurio metu turėjau pasimelsti už senyvą tarnautoją. Jis neseniai buvo netekęs sąmonės, kažkas panašaus. Nieko blogo jam nenustatė. Jis tiesiog yra senyvo amžiaus Viešpaties šventasis. Kai buvau pakeliui į šią vietą, šėtonas bandė taip pat ir mane supykinti, kad apsivemčiau. Aš pasakiau: „Mums tiesiog teks melstis vieniems už kitus“. Tikrai taip. Taip. Taigi, tai buvo brolis Koginsas. Mes jį labai gerai pažįstame, čia maldykloje. Jis atvažiuoja iš Karolinos. Ir jis yra labai, labai ligotas, vos... vos tik atsistojo ir neteko sąmonės. Tačiau nerado jame nei vieno blogo dalyko, fiziškai. Todėl tai yra tiesiog velnias, kuris stengiasi jį sugundyti. O jis yra meistriškas gundytojas ir jis labai gerai tai moka.

4 Jūs esate girdėję tą istoriją apie senyvą sesę, kuri lankė bažnyčią, apie nieką nieko blogo nekalbėdavo. Paklausė: „Kokia tavo nuomonė apie velnią?“. Atsakė: „Na, jis yra geras priešininkas“. Todėl štai kas jis... jis ir yra.

5 Šį rytą mes esame laimingi vėl būdami Viešpaties namuose, šią savaitę, laukdami Viešpaties Jėzaus Atėjimo.

6 O dabar, šįryt aš ketinau kalbėti tema „Apsaugoti Krauju“, bet atrodė, kad Šventoji Dvasia kaip ir pakeitė mano mintis šiuo atžvilgiu. Ir aš turiu kitą temą, apie kurią noriu mokyti. Nes tuomet, po to, aš pasakiau, praėjusį vakarą: „Kodėl Ji turėtų pakeisti mano mintis dėl tokios temos: 'Apsaugoti Krauju'?“. Jūs suprantate, kokios tai būtų mintys: „Izraelis po krauju, žygiuojantis į pažadą,“ – jūs suprantate. Ir galbūt aš apie tai kalbėsiu kuriuo nors kitu laiku.

7 Todėl aš prisiminiau sapną, kurį čia neseniai sapnavau. Ir aš, šiame sapne, aš turėjau maldykloje sukrauti Maistą atsargoms, suprantate, čia, šiame sapne. Kas iš jūsų jį prisimena, prieš kelias savaites, kad sapnavau sapną? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Aš negalėjau jums pateikti jo išaiškinimo. Ir jei tai labai ilgai neužims, aš tiesiog jums pasakysiu, jei norite tai išgirsti. [„Amen“.] Gerai.

8 Tai yra labai retas atvejis, kad aš susapnuočiau kažką, kas turėtų nors kažkiek prasmės. Tai yra... Įprastai aš guluosi į lovą vėlai, bet po to prabundu. Ir būnu nervingas ar nuvargęs, susapnuoju, po to vėl užmiegu ir sapnuoju, po to prabundu. Jūs žinote kaip tai būna su tokiu nervingu žmogumi kaip aš.

9 Ir aš buvau išvykęs su broliu Vudu ir broliu Sotmanu, o Viešpats buvo neseniai žmonėms suteikęs... pasirodė... nužengė... O tai įvyko Tusone, Arizonoje. Ir Viešpats tiesiog tobulai kiekvienam atvejui suteikė sapnų išaiškinimus.

10 Taigi, jūs suprantate, kai kas nors pasakoja, pasako apie sapną, vienintelis būdas, kuriuo galiu pateikti išaiškinimą – aš turiu iš naujo pats pamatyti tą sapną. Daugelis iš jūsų čia žinote, kad kai kurie esate patys man pasakoję dalykus, bet pasakodami man visko nepaminėdavote, iš sapno. Bet kai aš jį pamatydavau, iš naujo, aš pasakydavau tai, ko jūs nepapasakojote iki galo. Suprantate? Todėl tu tiesiog turi tai iš naujo pamatyti ir tik tada Jis tau tai pasako. Todėl kartais tai yra tiesmukiška. Kartais tai yra sunku, nemalonu to žmogaus atžvilgiu. Bet tu privalai būti ištikimas, nes tai yra Viešpaties Žodis. Suprantate? Nes jie to tikisi. O Tai niekada nėra... Viešpats man buvo geras, leido, kad Tai visada būtų teisinga.

11 Ir taip tą vakarą aš... aš nuėjau miegoti ir aš sapnavau save patį. Ir maniau, kad buvau su... Vyru su kuriuo aš anksčiau boksavausi, prieš daug metų. Daugelis jūsų senbuvių...

12 Aš tik ką pagalvojau apie brolį Rojų Sloterį, kuris stovi ten aukštai, prie durų. Jis yra su mumis, manau, kad iš čia esančių yra vienas iš seniausių narių bažnyčioje. Brolis Sloteris, spėju, yra arčiausiai vieno iš seniausių narių. O aš... aš tiesiog...

13 Man apie jį kalbant... yra daug gerų dalykų susijusių su broliu Sloteriu, kurių žmonės nežino. Tikrai taip. Jis yra mano brolis ir aš jau geriau padovanosiu jam nedidelę „puokštę“ dabar, ar „pumpurų“, nei didelį vainiką tada, kai jis bus iškeliavęs. Tikrai taip. Yra daug puikių su juo susijusių dalykų. Brolis Rojus man buvo tikras brolis, jis ir jo šeima, jis gyvena štai ten ir dėl savo šeimynėlės labai sunkiai dirbo, ir užaugino puikų būrį vaikų. Aš pažinojau visas jo mergaites ir berniukus, ir pamokslavau jo mažojo berniuko laidotuvėse, kai jis mirė.

14 Ir aš prisimenu, vieną kartą čia pas mus buvo vyras, kuris remontavo bažnyčią. O... Ir darbą turėjo padaryti jis, nes buvo statybininkas. Mes neturėjome daug pinigų. Ir jis turėjo įrengti vidaus apdailą. Kažkas atėjo, kas norėjo dirbti, bet jis darbo nepadarė, o tik sėdėjo pakampiais. Jis tvirtino, kad pradirbo pusę valandos ar panašiai, o po to susižeidė koją. O po to jis... manė kad to pakanka, kad iškelti bažnyčiai teisminį ieškinį, todėl padavė mus į teismą reikalaudamas dešimties tūkstančių dolerių. Na, mes visiškai neturėjome pinigų. Mes apie tai nieko net nežinojome iki tol, kol neprasidėjo teismas. Suprantate, jie padavė mus į teismą. Tas... tas žmogus nebuvo apsidraudęs ir todėl kaltė krito ant mūsų. Mums nebuvo iš ko mokėti.

15 Ir aš niekada nepamiršiu to vakaro, kai sėdėjome ten pačiame gale ir kaip Rojus įkišo ranką į savo kišenę. Seną... Atleisk man, broli Rojau. Seną, apdriskusią čekių knygelę ir ištraukė čekius, kuriuos turėjo uždirbęs už pamazgų išvežimą ir panašius darbus. Pasakė: „Na, broli Bilai, aš jais tai apmokėsiu“.

16 Jo senoji Evelina, jo sesuo, greičiausiai ji čia pat sėdi, kažkur dabar... Ji pasakė: „Broli Branhamai, mano mažas, senas namas yra vertas vos tik trijų šimtų dolerių, bet mes jį parduosime“. Suprantate? Tai yra tikri, iš gero molio drėbti žmonės, jei manęs paklaustumėte. Tai yra išlikę mano prisiminimuose, tai yra tikra.

17 Aš prisimenu vėliau, šiek tiek po to, aš buvau išvykęs savo pirmame tarnavime. Aš buvau Seint Luise, viename iš mano pirmų, didelių tarnavimų. Ir atėjo telegrama: „Mano mažoji mergaitė guli prie mirties. Brolis Sloteris. Atvyk nedelsdamas“. Aš tiesiog nuėjau, pradėjau krautis drabužius į lagaminą. Tik tiek ten buvo parašyta. Aš tiesiog negalėjau jo apvilti. Ir štai mes atvažiavome. Aš įėjau į namus, atėjau į kambarį. Ten buvo seselės iš ligoninės, Naujojo Albanio katalikų ligoninės, atsisakė gydyti jo mergytę. Vos tik mums įėjus į kambarį Viešpats Jėzus ją išgydė. Ir štai ji, matote. Suprantate?

18 Tai kaip duona ant vandens, vieną dieną ji pas jus sugrįš. Nutolau nuo savo temos; bet sugrįžtu į pradžią.

19 Aš anksčiau buvau užsiėmęs boksu. Šiame mieste buvo vyrukas turėjęs vardą. Vargšelis šiuo metu labai geria. Vienas iš jo sūnų tarnauja policijos pajėgose. Smitas, Džordžas Smitas, jie vadino jį: „Šešių sekundžių Smitu“. Jis pradėjo treniruoti mane bokso, kai mes turėjome... prieš prasidedant „Auksinių bokso pirštinių“ varžyboms. Mūsų užsiėmimai buvo visai čia pat, šalia vyriausybės pastato. Ir tuo metu, na, jis buvo grubiausias žmogus, kurį man apskritai yra tekę sutikti. Jis tik vos man smogdavo, o aš tiesiog nuskrisdavau besisukdamas ore. Ir aš vėl sugrįždavau pas jį. Pasakydavau: „Tau nereikia būti su manimi tokiu grubiu. Supranti?“. Aš pasakiau: „Tu išmuši lauk iš manęs kvapsnį“.

20 Jis atsakė: „Sakau tau, Bili, – pasakė, – nesvarbu kaip gerai esi pasiruošęs ir kiek sportinės patirties turi, ir koks stiprus esi pagal savo sudėjimą ar panašiai, – pasakė, – stiprus smūgis sustabdo kraujotaką, kai yra smogiama štai taip“. [Brolis Branhamas kartą suploja rankomis – Red.] Ir pridūrė: „Galbūt tu dabar manęs nekenti, bet kai pats atsistosi tame ringe, – pasakė, – tu įvertinsi tai“. Pasakė: „Tavo kūnas nuo to sustiprėja, kad galėtų greitai atsistatyti. Priešingai, jeigu tau smogs ir tu tiesiog pargriūsi, ir gulėsi ten, jie pradės skaičiuoti laiką. Bet jei tavo kūnas yra ištreniruotas ir gali atlaikyti smūgius, – pasakė, – tuomet, kai tu smogsi, stiprus smūgis ištiks tave, – pasakė, – tuomet tu, tu galėsi greitai atsistoti, – pasakė, – vėl atsistoti ant kojų. Tave išmes už ringo, bet tu greitai įšoksi į jį atgal“. Jis buvo tik ką mane išmetęs tiesiai iš ringo. Todėl jis pasakė: „Tu tiesiog turi tai išmokti. Supranti?“. Ir jam patiko taip mane „žudyti“. Jis buvo maždaug trisdešimt ar keturiasdešimt svarų už mane sunkesnis. Ir jis galėjo... Jis buvo kovotojas, o aš tebuvau mokinys, todėl jis beveik mane „žudė“. Jis pasakė: „Bet tu įvertinsi tai, kai pateksi į ringą“. Aš atradau, kad tai buvo tiesa.

21 Aš taip pat girdėjau apie tuos seržantus, kurie armijoje treniruoja jaunuolius, jie yra griežti. Jie nekenčia to seržanto. Bet kai yra prieinama prie mūšių, jie myli jį dėl to griežto treniravimo.

22 Štai tokiu būdu aš stengiausi treniruoti Krikščionius. „Nekirpkite savo plaukų. Nenaudokite kosmetikos. Nedarykite to“. Dariau tai griežtai. Jūs įvertinsite mane, kai aš prieisiu prie... prie kelio pabaigos. Suprantate? Treniravimas, suprantate, padaryti taip, kad tas treniravimas būtų teisingas. Bet iš... išlikime teisūs su Žodžiu. Tai gali būti griežta, supjaustys denominacinius skirtumus į skutelius, bet jūs įvertinsite tai, kai prieisite prie kelio pabaigos. Suprantate? Jūs būsite išstovėjęs su Knyga.

Taigi, žmona, paėmiau, laikiau jos ranką ir mes nuėjome toliau.

23 O Džordžas Smitas dabar jis yra, spėju, kad jis jau yra pražilęs. Spėju, kad jis yra septyniais ar aštuoniais metais vyresnis už mane. Ir jis taip pat anuomet kovojo ringe. Pasirodė ir kiti jaunuoliai, stiprūs plačiapečiai vaikinai, bet jie negalėjo jam prilygti, visiškai. Jie tiesiog... Jis sumušdavo juos per minutę. Vienas jaunuolis pasakė: „Aš galiu įveikti šį pagyvenusį vyrą. Aš žinau, kad galiu“. Ir taip jis, stiprus, stambus, atletiškas vyras įšoko ten į ringą. Jis neištvėrė nė pusės minutės. Jis išėjo iš ringo, pasakė: „Aš nežinau iš kur jis toks, bet jis yra tikras vyras“.

24 Ir kaip tik tada aš pažiūrėjau į savo žmoną, sapne, ir aš tariau: „Žmona, žinai, tai jis buvo mano pirmasis treneris“.

25 O po to, žinote, sapnai yra neįprasti. Aš nusileidau prie... prie didelės jūros, o vandenys buvo labai banguoti. Ir valtininkas... Taigi, Meda tuomet nebuvo su manimi, mano žmona. Ir tuomet, tame, ten pasirodė valtininkas ir jis padavė man nedidelę kanoją, maždaug pustrečios pėdos, trijų pėdų ilgio. Ir jis pasakė... Ji buvo labai balta, iš plastiko, bet balta. Jis pasakė: „Štai tau valtis“.

„O, – pasakiau aš, – aš nepajėgsiu perplaukti į kitą krantą su tokia“.

26 Jis pasakė: „Na, – pasakė, – ta linkme ji plauks 50 mylių per valandą greičiu“.

27 Aš pasakiau: „Galbūt, bet tik palei krantą, o ne štai ten toliau“. Supranti?“. Aš pasakiau.

28 Jis pasakė: „Na, plauk su jais“. Ir aš pažvelgiau, ir ten sėdėjo brolis Vudas ir brolis Fredas Sotmanas, šie du broliai buvo su manimi tą vakarą, kai sapnavau šį sapną. O jie sėdėjo žalioje kanojoje, kurioje buvo daug laivavirvių, stovyklavimo įrangos, palapinių ir panašiai. Ir jie ten sėdėjo. Jis pasakė: „Plauk su jais“.

29 Aš pasakiau: „Bet juk jie net nėra valtininkai“. Aš pasakiau: „Tą aš tikrai žinau“. Aš pasakiau: „Aš esu valtininkas. Ir aš... aš nusimanau apie kanojas, kaip jas valdyti. Bet, – pasakiau aš, – jiems, jiems tai niekada nepavyks. Jie negalėtų plaukti. Ir aš vistiek taip neplaukčiau“.

30 „Na, – pasakė jis – jie tave myli“. Ir pasakė: „Kodėl tau nesugrįžti štai ten ir nepradėti kaupti maisto atsargas?“.

31 Todėl aš sugrįžau. Tai buvo nedidelė vieta, kurioje mes esame buvę, nedidelė vieta vadinama Klondaiku, maždaug 40 mylių atstumu nuo bet kokios civilizacijos, joje tebuvo viena parduotuvėlė skirta ūkininkams ir panašiai. Atrodė, kad tai buvo Klondaikas ir kaip atrodė, tai buvo ši maldykla. Aš stovėjau ten pat. Aš kroviau dideles statines, gražiausiai atrodžiusio maisto, kokį apskritai man yra tekę matyti. Ridikai [baltieji – Vert.], atrodė, kad buvo 3 pėdų ilgio; ir ropės ir žalumynai, ir bulvės ir kitos.

32 Jis pasakė: „Sukrauk jų visą daugybę“. Suprantate? O aš stovėjau ten tiesiog viską kraudamas.

33 Ir aš prabudau. Negalėjau to suprasti. Maniau, kad tai tebuvo sapnas ir palikau tai. Varginau brolį Vudą ir daugelį kitų. Todėl, štai koks yra išaiškinimas. Aš turėjau palūkėti, kaip esu jums ne kartą pasakojęs. Visų pirma turi įvykti tam tikri dalykai; tam tikri dalykai, kurie suderina dalykus ir tampa aišku. Štai koks yra išaiškinimas. Jie...

34 Mes laukėme kelionės į užsienį. Brolis Maineris Arganbraitas, mano artimas draugas, ketino apmokėti mano žmonos ir mano, kelionės į Palestiną, išlaidas. Ir mes ketinome nuvykti į Šveicariją, o toliau į Afriką, kad patektume į kampaniją birželio mėnesį. Mano žmona ir Rebeka, ir jie buvo tikrai sujaudinti žinodami, kad galės pravažiuoti per Vokietiją, Angliją, Prancūziją ir Palestiną. Jie būtų pasilikę tose šalyse tol, kol aš užbaigčiau Afrikos kampaniją, po kurios paimčiau juos kelyje atgal. Todėl jie turėjo labai didelius lūkesčius. Esate girdėję mane sakant: „Jeigu Viešpats leis,“ – visada. „Jeigu Viešpats leis, dalyvausiu toje kampanijoje užsienyje. Aš dar tiksliai nežinau“. Todėl aš to laukiau.

35 Bet štai, ką tai reiškė. Šis ponas Smitas, Džordžas Smitas, kuris ten buvo mano pirmasis treneris, kuris buvo neįveikiamas varžovas bet kuriam jaunam žmogui tuo metu buvusiam šalyje, kovose. Tai buvo mano pirmoji treniruotė maldos eilėje. Suprantate?

36 Labai dažnai aš sukviečiu žmones, ten pasirodo regėjimai. Aš laukiu. Taip. Pasirodo vienas regėjimas. Pasirodo antras regėjimas. Nebuvo taip, kad tai būtų labai sklandžiai. Taigi, kai aš dar tik pradėjau, aš niekada neleisdavau žmogui... Nebent, jei atrasdavau kažką iš eilės, su kuo ne viskas buvo gerai, ir Jis [Dievas – Vert.] sustabdydavo mano, Jis Pats, suprantate, ir pasakydavo man apie tai, tada aš pradėdavau melstis už žmones. Ir, tai bent, re... rezultatai buvo šimteriopi, nes aš pradėdavau... Nes per vieną vakarą aš pasimelsdavau už 400 ar 500 žmonių. O šiuo būdu – galbūt už 25 ar 30, galbūt net dar mažiau. Galbūt 10 ar 15 regėjimų po kurių aš... jūs beveik turite mane išnešti.

37 Sugrįžkime prie to paties dalyko, suprantate, prie mano pirmosios treniruotės. Nes juk galiausiai, niekas, tarnavimo laukuose, su Tuo dar nėra stovėjęs, nes tai yra Žodis. Tai nėra kažkokia denominacija. Tai yra Žodis. Suprantate?

38 Ir tuomet ten, jei atkreipsite dėmesį į kitą dalį po to, Medos tame sapne daugiau nebuvo. Kai aš atėjau prie jūros, tai reiškė: vykimą į užsienio šalis.

39 Taigi, brolis Arganbraitas kažkurį vakarą man paskambino ir pasakė: „Broli Branhamai, tai būtų kaip vienos ilgos atostogos. Brolį Šakarijaną ištiko širdies smūgis, todėl užsienio susirinkimai buvo atšaukti“. O jie... O į susirinkimą Šveicarijoje jis norėjo, kad aš ten atvykčiau tik vienam vakarui ir jis ketino suorganizuoti tik tą vieną tarnavimą vakare. O visa kita būtų buvę atostogos, tiesiog atostoginis klajojimas po visą šalį. O... tai... taigi... o tai yra labai puiku; Brolis Arganbraitas yra puikiausias Krikščionis, artimas mano ir mano šeimos draugas.

40 Ir... Bet, suprantate, maža, balta, plastikinė kanoja, kurioje jis norėjo, kad aš plaukčiau, reiškė Dievo Žodį. Bet ten nebūtų buvę galima užtektinai pamokslauti, kad būčiau pakviestas atvykti iš užsienio šalies. Aš pasakiau: „O... o, tik ne tai. Tik dėl to? O... o“.

Jis pasakė: „Tuomet plauk, plauk su jais taip, kaip jie plaukia“.

41 Aš pasakiau: „Jie nėra valtininkai, pamokslininkai. Aš esu tarnautojas. Jeigu jie vyktų, tai būtų atostogos, visumoje, su stovyklavimo įranga joje [kanojoje – Vert.]“. Bet aš negalėjau to padaryti. Aš atsisakiau to. Todėl toks yra sa... sapno išaiškinimas. Suprantate?

42 O po to ponas Arganbraitas paskambino man, prieš kelis vakarus, ir pasakė man, kad... kad... Žinoma, mes girdėjome, kad tarnavimai užsienyje jau buvo atšaukti dėl brolio Šakarijano. Ir todėl ten nebus jokių... Ten, tik vienas Šveicarijoje, turėčiau tik vieną vakarą. Ir aš...

43 Meda man iš karto pasisakė, kad ji nenorėjo vykti. Todėl aš paskambinau jai iš Floridos, vieną vakarą, ar iš Džordžijos, ir aš jai papasakojau. Aš pasakiau: „Brolis Arganbraitas paskambino ir pasakė, kad turėsime išvykti gegužės 20 dieną“.

44 Ji pasakė: „Ne. Mums tai netinka“. Suprantate? „Kaip tik tada vaikams bus egzaminai. Negalime išvykti“. Ji, ji pati turėjo atsisakyti, nes ji taip pat buvo įtraukta. Tai buvo jos atostogos. Ir štai kaip tai gavosi.

45 Netgi sapnai, viskas, turi prasmę. Visi dalykai kažkur turi kažkokią prasmę. Taigi, sapnai turi išaiškinimus.

46 Taigi, sugrįžtant prie... Aš galbūt pasakysiu tai tokiu būdu, kad jūs suprastumėte ir tai yra įrašoma į garsajuostę. Kelyje, grįžtant namo...

47 Visai prieš pat man išvykstant, kas iš jūsų prisimena kaip aš tai čia kartojau, kad aš išgirdau Balsą, kambaryje vieną rytą po regėjimo, ir prakalbo apie gyvatę, ir kad ji yra surišta, ir kad nieko nebijočiau? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Jis pasakė: „Nebijok“. Pasakė: „Argi Aš neįrodžiau tau, kad esu su tavimi, kur tu beeitum?“. Pasakė: „Argi Aš neįrodžiau, kad esu su tavimi tavo medžioklės kelionėse?“. Prisimenate, kai pasakiau apie tai, ką sumedžiosiu, dar prieš išvykdamas, ir kitus dalykus? [„Amen“.] Suprantate? Pasakė: „Argi Aš neįrodžiau, jog esu su tavimi?“. Tuomet pasigirdo labai mielas Balsas, tarė: „Niekada nepavedanti Jėzaus Kristaus Akivaizda yra su tavimi, kur tu beeitum“. Ir dėl to aš žinau, kad mes prie kažko kildami artėjame. Aš nežinau, kas tai yra. Aš negaliu pasakyti.

48 Kažkurį vakarą grįždamas namo ar kažkurią dieną, ar dar prieš man išvykstant namo, aš atsidūriau regėjime. Ir aš pamačiau jaunuolius, liesus, atrodė kaip berniukai ar panašiai, dėvėjo kepures. O mes stovėjome, medžiojome. Aš nušoviau milžinišką, didelį rudos spalvos lokį. O po to jie atsisuko ir pasakė man, tarė: „Dėl to susirinkimo kažkas yra neaišku“.

49 Aš pasakiau: „Nesvarbu, kas yra neaišku, jeigu aš turėjau vykti, kas benutiktų, aš vistiek vyksiu, suprantate. Visai nesvarbu“. Ir regėjimas baigėsi. Aš nežinau, kur tai buvo. Bet tai yra įrašyta garsajuostėje. Tai turės išsipildyti. Suprantate? Tik nepamirškite, tai turės išsipildyti. Tai yra regėjimas.

50 Taigi dabar... kitą sekmadienį ketinu būti Tenesyje, Viešpačiui leidus, kito šeštadienio vakarą ir sekmadienį su broliu M. E. Litlfyldu, pas jį, o, toje, „Dievo bažnyčios“ būstinėje, pačiame Klivlende, Tenesyje. Pas brolį M. E. Litlfyldą, jo bažnyčioje, kurią aš jam ten pašvenčiau, prieš du ar tris metus Klivlende, Tenesyje, kito šeštadienio vakarą ir sekmadienio rytą. Sekmadienį bus tik vienas rytinis tarnavimas, Sekmadienį. Tai suteiks man laiko, mano šeimai vykti kartu su manimi ir mes po to sugrįšime. Aš pažadėjau jam vėl atvykti ir pamokslauti jo bažnyčioje. Tai bus kitą sekmadienį.

51 Toliau, dar kitą sekmadienį brolis Arganbraitas bus čia su broliu Rouviu, tuo diplomatu iš Vašingtono, kuris buvo, tarnavo prie trijų ar keturių prezidentų. Jie bus čia tą sekmadienį ir atsiveš naują filmą. Aš noriu, kad visi pasistengtumėte čia būti, jei galite, tuo laiku. Aš pats noriu čia būti.

52 Kitą sekmadienį bus Velykos. Mes tikimės, kad čia bus ypatingas susirinkimas, Velykos. Viešpačiui leidus aš noriu būti čia Velykų sekmadieniui. Kad... Ir kaip įprastai mes turėsime saulėtekio tarnavimą. Krikštas, visų jūsų, kurie būsite pakrikštyti mūsų Viešpaties Jėzaus Vardu, būkite čia sekmadienį. Ir yra numatoma ar buvo neseniai pasakyta, kad mes neturėsime užtektinai sėdimų vietų, todėl turėsime išsinuomoti „Boiz“ klubą, talpinantį 700 ar 800, kuris yra šiek tiek toliau, visai šalia, naujas klubas iš karto už posūkio čia, krikšto tarnavimui sugrįšime štai čia. Ir vėl susirinksime ten tam, kad visi turėtų patogią sėdimą vietą Velykų rytui. Šią savaitę mes pabandysime išsiaiškinti dėl to klubo.

53 O toliau kitas tarnavimas prasidės... Iš čia aš išvykstu dvidešimt... dvidešimt penktą ar dvidešimt šeštą mėnesio dieną. O po to septintą... šeštą, septintą, aštuntą ir devintą, ir dešimtą aš būsiu net... net pačioje Viktorijos saloje, toli pas indėnus, iki ten reikės plaukti laivu, kad iki jų nusigauti.

54 Vienas mano draugas misionierius, brolis, praėjusį rudenį buvau su juo medžioklinėje išvykoje. Jis ir jo žmona yra iš puikos šeimos. Bet jo rankos, jis visas yra sukandžiotas įvairiose vietose. Na, štai kaip tai nutiko. Jį sukandžiojo blusos, patalinės blakės ir panašiai, suprantate, nes jie buvo ten apsigyvenę, kur nebuvo jokių patogumų, tarp tų indėnų. Jis atsivedė kai kuriuos iš jų į susirinkimą, vyriausią vadą. Praktiškai jie visi yra katalikai. Bet Šventoji Dvasia nužengusi ten išsirinko tą vadą ir visus buvusius su juo, ir išgydė visus iki vieno būtent ten, tame susirinkime. Jie tiesiog sudegino tą pakrantę, visą išilgai, išplaukdami savo laivais. Jie yra žvejai prekybininkai, užsiimantys tuo visoje pakrantėje. Brolis Edis paskambino man ir aš turiu nedidelę nuojautą, kad turiu vykti, suprantate, nuvykti ten pas juos.

55 Po to mes iš ten išvyksime ir turėsime įveikti vienos dienos kelionę, ir pravesime du vakarus arba tris vakarus Fort Seint Džone. Kuris yra prie Aliaskos plento. Praleisime du vakarus ten.

56 Po to sugrįšime namo ir... Manau, kad tai bus birželio septintą, aštuntą, devintą ir dešimtą dieną. Taigi, yra vieta į kurią jūs visi galite atvykti, į čia būsiančius susirinkimus Pietų Painse. Jūs žinote tą brolį, kuris neseniai spaudoje parašė gerą atsiliepimą. Beje, jis atsiuntė man dar daugiau žurnalų. Man derėjo juos atnešti. Aš atnešiu juos čia kitą sekmadienį, Viešpačiui leidus. Ir tai bus Pietų Painse, maždaug, o, šešių ar aštuonių valandų kelio automobiliu nuo čia, Pietų Painse, Šiaurės Karolinoje. Ar vis tik tai yra Pietų Karolinoje? Šiaurės Karolina. Taip. Tikrai taip. Tuomet, gerai, tuomet mes iš ten išvažiuosime dešimtą dieną.

57 O vienuoliktą ir dvyliktą būsime su broliu Bigbiu, Kolumijoje, Pietų Karolinoje. Tai žmogus, presbiterijonas, kuris parašė tą straipsnį. Asmeniškai man, jis palietė mane labiau nei bet kas kita, ką jie apskritai yra apie mane parašę. Jis buvo presbiterijonas, teologijos mokslų daktaras. Ir jis atvyko į Čikagą ir parašė tą straipsnį. Apie... Vis pamirštu, ką sakė antraštė. Ji buvo labai maloni. Aš kažkur tai turiu ir tai yra žurnale. Buvo sakoma kažkas panašaus į: „Presbiterijonų susirinkimas pas sekmininkus,“ – ar kažkas panašaus. „Semininkų pranašas pas presbiterijonus,“ – ar panašiai. Ir aš atvyksiu pas jį.

58 Toliau, praėjusį vakarą mes paskambinome broliui Rojui Bordersui, kuris jau dabar yra Vakarinėje Pakrantėje. Ir ten jau dabar yra kažkiek žmonių, jau yra 35 ar 40 bažnyčių, kurios nori bendradarbiauti susirinkimuose; Sedalijoje, Kalifornijoje; ir Gras Sityje ir iš ten... Ar Gras Valyje, tiksliau. O iš ten vyksime į Oregoną; ir toliau į... į Vašingtoną.

59 O po to prisijungs brolis Arganbraitas, mes vyksime, dabar planuojame, paskutinę liepos savaitę būti Ančoradže, Aliaskoje, kad Krikščinių Verslininkų Vyrams suorganizuotume skyrių, po kurio seks maždaug šešių ar aštuonių dienų prabudimas, kuris, viliuosi, kad bus toje kietoje, atšiaurioje Aliaskoje. Jūs žinote kaip ten yra, ten gyvena tik aukso ieškotojai ir šachtininkai. Kiaušinienės su kumpiu lėkštė ten kainuoja apie tris su puse dolerių. Tai.. tai tikra atšiauri vieta, bet Evangelija jiems yra reikalinga.

60 Taigi, aš ketinu padaryti štai ką, šie dalykai apie kuriuos čia mokau, kaupiu šį maistą ir nešu jį, aš noriu dabar vykti. Aš neturiu neabejotino vedimo vykti į kurią nors vietą, bet aš vykstu sėti sėklų, skirtų tam tikroms vietoms, kad pradėti.

61 Mano žmona, ji yra kažkur čia. Ji gavo laišką iš ponios esančios iš čia, Ilinojaus, kažkurią dieną. Tai tiesiog uždegė mano širdies sielą. Ši ponia sakė: „Sese Branham, – pasakė, – nėra jokių abejonių, kad daugelį kartų, ir ištisai, nuo to laiko, kai ištekėjai, kad tau teko daug iškentėti, nes brolis Branhamas dažniausiai yra išvykęs, o jūs turite tuos vaikus“. Ir pasakė: „Vaikai, žinoma, šaukiasi tėvo ir panašiai“. Ir pasakė: „Aš suprantu, ką tu turi omenyje, nes pati turiu mylimą vyrą“. Ji pasakė: „Bet aš noriu tau papasakoti apie savo padėtį“.

62 Ji pasakė: „Man... man buvo atliktos keturios rimtos operacijos, per paskutinius keturis metus“. Ji pasakė: „Per dieną aš išgeriu maždaug 15 ar 16 raminančių vaistų“. Ir ji pasakė: „Man suleidžia tris skirtingas 'Leksrono' rūšis ir panašiai, per savaitę“. Ir pasakė: „Aš išgeriu krūvą miego piliulių ir kitokių, kad nuraminčiau nervus. Ir man suleidžia... ir turiu išgerti sykiu dvi miego tabletes nakčiai, bet negaliu užmigti“. Ir ji pasakė: „Mano daktaras liepė man eiti į psichiškai nesveikų ligoninę ir kitaip pas jį nesugrįžti. Nes galbūt yra viltis, kad mano sveikas protas dar gali būti išsaugotas“. Ir pasakė: „Ir iš medicinos pusės nėra nieko, kas man galėtų padėti“.

63 Ir ji pasakė: Aš tikėjausi savižudybės, planavau ją, palikti savo mylimą vyrą ir savo mergytę“. Ji pasakė: „Mes gyvename Kanzase. Man jis patinka, nes galiu matyti kaip prinoksta javai ir galiu galvoti apie pjūtį“.

64 Manau, kad ji buvo metodistė. Ir pasakė, kur... O vėliau, būdami metodistų koledže Blumingtone, Ilinojuje jie perskaitė laikraštyje, jog aš ten turėsiu atvykti, prieš vienuolika mėnesių. Daugelis jūsų prisimena Blumingtono susirinkimą. Jūs buvote jame.

65 Ir ji pasakė: „Mano vyras paėmė mane ir kai kuriuos draugus ir mus nusivežė“. Ir pasakė: „Viešpats žinojo, kad aš daugiau būčiau negalėjusi ištverti nei dienos“. Ji buvo taip toli nuėjusi. Ir ji pasakė: „Aš buvau pati pirma. Tavo sūnus, Bilis Polis, padavė man kortelę. Ir tą vakarą, kai tavo... tavo vyras pradėjo kviesti pagal kortelių numerius, aš buvau pati pirmoji eilėje už kurią turėjo pasimelsti“. Ir pasakė: „Vos tik man atėjus prie pakylos, – pasakė, – jis papasakojo man apie mano gyvenimą ir pasakė, ką buvau padariusi, ir ko tik jis nepasakė, ir tarė: 'TAIP SAKO VIEŠPATS, tai baigta'“. Pasakė: „Būtent tos minutės akimirką dingo visi skausmai“. Pasakė: „Aš svėriau apie septyniasdešimt kelis svarus. Dabar sveriu šimtą šešiasdešimt kelis“. Ir pasakė: „Sese Branham, kai jautiesi vieniša, – pasakė, – aš žinau kaip tu jautiesi, daliniesi savo vyru su pasauliu ir panašiai. Bet, – pasakė, – niekada nepamiršk, šiandien viena namų šeimininkė iš Kanzaso yra išlaisvinta dėl to, kad jis noriai pakluso Viešpačiui“.

66 Aš parodžiau tai Biliui. Aš pasakiau: „Bili, aš noriu, kad tu nusiųstum jį metodistų koledžui“.

Jis atsisuko ir ištraukė visą šusnį jų, pasakė: „Perskaityk ir kai kuriuos iš šių“.

67 Aš pasakiau: „Aš žinau. Aš žinau, kad jie yra nuostabūs, bet šio vieno pakanka. Jis yra kaip tik tai, ko reikia“.

68 Ar jūs girdėjote tai? „'Netyras! Netyras!'. Piktosios dvasios varė jį, – suprantate, tiesiogiai varė jį iš proto, – tiesiai į kapines. Bet kai Jėzus atėjo, Jis išlaisvino belaisvius“. O Jėzus yra Žodis. Todėl priimkite Žodį ir Jis išlaisvins belaisvius.

69 Aš užsikalbėjau, užimu savo laiką, užimu jūsų laiką, o dar yra tiek daug, ką pasakyti.

Nulenkime savo galvas.

70 Viešpatie, kaip mirtingieji žinome, kad mums neliko labai daug laiko kalbėjimui. Kai žvelgiu į šią nedidelę grupę piligrimų su alkanomis širdimis, kurie atėjo iš laukų, iš ūkių, kai kurie atėjo iš viešųjų darbų, darboviečių. Ir kai kuriems teko pervažiuoti kalnus, dykumas ir laukus, ir pelkes, kad čia susirinktų, bet po to dar jiems tenka ir stovėti ant kojų. Tačiau jie yra piligrimai. Jie nepriklauso šiam pasauliui. Jie yra čia tik kaip liudytojai, kaip šviesos pastatytos ant uolos, kurios teikia Šviesą bendruomenėje, kurioje jie gyvena. O kai jie susirenka drauge, kad iš naujo save pašvęstų ir pasikrautų Žodžiu, jie stovi, mėšlungis sutraukia jų galūnes, ir... tiek jauniems, tiek ir seniems.

71 Jie myli Tave, Viešpatie. Štai kodėl jie yra čia. Visi žino, kad žmogus šiaip sau neatvyktų, nevažiuotų mylių atstumo tam, kad po to stovėtų šalia sienų, atsirėmęs, kad nutirptų kojos, tik tam, kad jį kažkas pamatytų. Ir su šia grupe, Viešpatie, mes... mes esame vargšai žmonės. Mes neateiname čia dailiai apsirengę. Mes ateiname čia pagarbinti Tave. Mūsų širdyje vienas tikslas, vienas siekis ir vienas motyvas – tai esi Tu, Viešpatie.

72 Aš meldžiu, Dieve, kad Tu gausiai jiems atlygintum. Tegul visi iki vieno įeinantys pro šias duris šiandien, turės Amžinąjį Gyvenimą. „Tada sunkumai kelyje atrodys lyg menkniekiai, kai mes prieisime kelio pabaigą“. Jeigu jie serga, išgydyk juos, Viešpatie.

73 O dabar mes tik ką kalbėjome apie kitus susirinkimus ar kad neturime neabejotino užtikrintumo, bet aš vis tiek vykstu, jei tokia bus Tavo valia, tiesiog tam, kad pasėčiau Sėklas. Jos išaugs, jeigu Jos nukris į tinkamą dirvą. Aš meldžiu, Viešpatie, kad Tu nukreiptum Jas į tą tinkamą dirvą.

74 Yra padėtos ant pakylos ar sakyklos, turėjau pasakyti, čia, šįryt yra skepetaitės, nedideli ryšulėliai. Tai reiškia, kad žmonės serga, turi poreikių. O Dangaus Dieve, Kuris prikėlei Kristų iš numirusių ir pristatei Jį mums šioje paskutinėje dienoje, Šventosios Dvasios pavidale, tegul Jis, Kuris yra visur esantis pažvelgs žemyn; viską žinantis, žino visus dalykus; viską galintis, turi visą jėgą. Pasirūpink šiais ryšulėliais. Ir tegul jie, kai prisilies prie sergančių ir kenčiančių, tegul Šventoji Dvasia atgaivins tą maldą Dievo ausyse, ir tegul jie tą akimirką bus iš karto išgydyti.

75 Viešpatie, galvoju apie tą vargšę moterėlę. Aš tik ką perpasakojau jos liudijimą: „Ji šiandien yra ten, Kanzase, laiminga, be skausmo. Joks daktaras negalėjo rasti, kas su ja buvo negerai. Ji daugiau nejaučia skausmų, daugiau nereikia raminamųjų, daugiau nereikia miego piliulų; miega gerai ir sveikai. Viskas yra gerai“. O Viešpatie, kai Tu ateini, tuomet viskas tampa gerai. Mes dėkojame Tau už tai.

76 Dabar, Tėve, mums pereinant prie Žodžio, palaimink Savo Žodį. Tegul Jis negrįš pas Tave tuščias, bet tegul Jis išpildys tai, kam Jis buvo numatytas ir paskirtas. Jėzaus Vardu mes to prašome. Amen.

77 Dabar ar visi mane gerai girdite? Pačiame gale, ar gerai? Kaip yra geriausiai, jei kalbėsiu štai taip ar štai taipŠtai taip, ar iš šios pusės yra geriau? Ar taip yra geriau jums visiems, ten gale? Gerai, aš paslinksiu jį šiek tiek arčiau, truputį arčiau.

78 Praėjusį sekmadienį, prieš savaitę, aš... aš užtęsiau iki vėlumos, pravedžiau ganėtinai ilgą tarnavimą. Man nepatinka, kai taip nutinka. O dabar, manęs tai nei kiek nesutrukdys, jei kartas nuo karto, kas nors iš sėdinčių pamatys stovinčius ir panorės apsikeisti vietomis su jais, kad nors trumpam ir jie pailsėtų. Tai būtų labai puikus, Krikščioniškas poelgis. O dabar, taigi, galbūt šioms Velykoms mes surasime kitą vietą, kurioje pravesime pa... pagrindinį tarnavimą.

79 Dabar norime atsiversti... šį rytą. Visi jūs, kariai, pasiimkite dabar savo... savo Kalaviją ir mes paskelbsime priešui karą. Anksčiau giedojome vieną giesmelę, žinote.

Vyksta kova, o kary Krikščioni;
Akis į akį griežtoje rikiuotėje.

Jūs esate girdėję šią giesmę.

Šarvai spindi, spalvos trykšta;
Šiandien vyksta kova tarp gėrio ir blogio.

Suprantate? Tikrai taip.

Kova dar vyksta, todėl nepailsk;
Būk stiprus ir tvirtai laikykis Jo galybėje;
Jei Dievas yra su mumis, Jo vėliava yra virš mūsų;
Galiausiai mes sugiedosime pergalės giesmę.

80 Tai tiesa. Dabar mes norime atsiversti, pirmiausiai, Rašto vietos perskaitymui – Šv. Jono 10, pirmos penkios eilutės.

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas įeina į avidę ne pro duris, bet įlipa kokiu kitu keliu, tas yra vagis ir plėšikas.
Tačiau kas įeina pro duris, tas yra avių ganytojas.

Jam durininkas atidaro; ir... ir avys klauso jo balso, ir jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.

Ir išleidęs savąsias avis jis eina jų priešakyje, ir avys seka paskui jį, nes jos pažįsta jo balsą.
...paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes... nes jos nepažįsta svetimųjų balso“.

81 Taigi, šio ryto tema, apie kurią pasirinkau ne ilgai mokyti, yra: „Išmintis prieš Tikėjimą“„Išmintis prieš Tikėjimą“.

82 Taigi, yra tik du šaltiniai arba tik iš dviejų šaltinių mes galime gyventi. Ar jūs žinojote tai? Taigi mes...

83 Čia turiu užsirašęs daug Rašto vietų. Ir aš noriu, kad jūs... Mes greičiausiai vėliau jomis remsimės. Ir... ir aš pasistengsiu, kad galėtume užbaigti kaip įmanoma greičiau. Ir nemėginsiu padaryti taip, kad... Tiesiog išdėstysiu tai taip, kad jūs galėtumėte toliau patys panagrinėti. Suprantate?

84 Yra tik du šaltiniai iš kurių mes galime semtis gyvybės. Vienas iš jų yra išmintis, o kitas yra tikėjimas; ir pagalvokime apie tai, ką išmintis išreiškia, ir po to, ką tikėjimas išreiškia. Bet, šie du šaltiniai, šįryt mes sugrįšime prie jų ir kalbėsime apie juos sekmadieninės mokyklos pamokoje, ir parodysime juos Biblijoje; ir parodysime, kas jie yra, ir koks yra jų poveikis, ką jie yra atlikę, su Viešpaties pagalba.

85 Taigi, tikėjimas ir išmintis. Taigi, pradėsime atkreipdami dėmesį į Pradžios Knygą, 1 skyrių – mes atrandame, kad... kad ten buvo pristatytas tikėjimas ir taip pat buvo pristatyta išmintis. Ir šiandien šie du šaltiniai tebėra pristatyti žmonijos rasei. Mes atrandame, kad Dievas buvo tikėjimo Autorius, kad būtų galima tikėti, kad žmonės tikėtų ir pasitikėtų Jo Žodžiu. O šėtonas yra išminties autorius, stengiasi padaryti taip, kad žmonės priimtų jo išmintį ir nori atitraukti juos nuo tikėjimo, kuris slypi Dievo Žodyje. Šie du šaltiniai.

86 Mes atrandame, jog tai yra taip neįprasta, kad Pradžios Knygoje, šiame sėklos skyriuje, kad viskas nuo to taip prasideda. Ir mes matome, kad visus dalykus, kuriuos šiandien turime, jų kilmė yra Pradžios Knygoje [anglų k. Pradžios Knygos pavadinimas yra „Genezė“ – Vert.], nes žodis „Genezė“ reiškia „Pradžia“. Ir jeigu mes matome šiuos dalykus, kuriuos turime šiandien, kokie jie yra, jie kažkur turėjo prasidėti. Jūs turėsite viską atsekti iki pat pradžios.

87 Noriu pateikti jums nedidelę mintį. Viskas, kas turėjo pradžią, turi pabaigą. Bet dalykai, kurie neturėjo pradžios, negali baigtis, tai yra tik Amžinieji dalykai.

88 Todėl aš norėčiau užduoti klausimą. Ar mums apskritai gali pavykti suprasti frazės esmę: „Amžinoji Dievo sūnystė“? Jeigu Jis buvo Sūnus, Jis turėjo pradžią. Jeigu Jis buvo Amžinasis Sūnus, kaip jis galėjo būti Sūnus ir būti Amžinas? Nes sūnus yra... yra kažkieno „produktas“. Bet, jeigu Jis toks buvo... Jis buvo... Tuomet negalėjo būti Amžinu Sūnumi. Nėra tokio dalyko kaip „Amžinas Dievo Sūnus“. Nes, jeigu Jis... jeigu Jis niekada neturėjo pradžios, Jis negalėtų būti niekuo kitu, kaip tik Amžinuoju. Bet, jeigu Jis buvo Sūnus, Jis turėjo pradžią, todėl Jis negali būti Amžinasis Sūnus.

89 Tai buvo Amžinasis Dievas išreikštas Sūnuje. O... Suprantate? Amžinasis Dievas, nes Dievas yra vienintelis esantis Amžinas.

90 Ir mes apskritai galime gyventi tik vieninteliu būdu – tik turint Amžinąjį Gyvenimą. Šis kūnas miršta, visos mūsų dalys miršta. Bet dalis, kuri yra Amžina yra Dievas ir Tai negali mirti. Taigi, dabar, Žodis, Biblija yra Amžina, nes Tai yra Dievas Žodžio pavidale. Ir tai, kas buvo Dieve, Jo mintyse, kai dar nebuvo jokio ištarto Žodžio, tai buvo Dievas. Ar suprantate tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tai buvo Dievas. Dėl to, būdami iš anksto numatyti, mes, kurie tokie esame; sakydamas „mes“ viliuosi, kad ir aš su jumis buvau iš anksto numatytas; buvo... buvo dalykai, kurie buvo su Dievu Amžinybėje.

91 Ir tada, jeigu jūs esate iš naujo atgimęs Dievo vaikas, jūs esate, ir turite savyje Šventąją Dvasią – jūs esate ištarto Dievo Žodžio, dar prieš Jam tampant Žodžiu, išraiškomis. Pirmiausia tai turi būti mintis, prieš tam galint būti Žodžiu. Žodis yra ištarta mintis. O mintys buvo Dieve ir tuomet mes buvome Dieve, Amžinybėje, ir mes Žodžiu buvome ištarti būčiai. O, kokiu... Kokiu Žodžiu? Šiuo Žodžiu, Dievo Žodžiu.

92 Taigi, Dievas yra tikėjimo autorius. Šėtonas yra išminties autorius. Nes Dievas Savo pirmam vaikui davė Savo Žodį ir pasakė jiems, kad jie privalo Juo tikėti; ir įvedė mirtį, atskyrimą, bausmę, jeigu Jiems nepavyks Juo tikėti.

93 Ir šėtonas pasirodo ir bando Ievai pasiūlyti išmintį: „Tu būsi išmintinga, atskirdama gėrį nuo blogio, kaip Dievas“. Taigi, suprantate, pačioje pradžioje jūs iškart matote, jog išmintis ateina iš velnio. Tai yra keista, ar ne? Bet tai tiesa. Išmintis ateina iš velnio. Jis yra išminties autorius.

94 Taigi, yra žinoma, kad viskas, ką velnias turi yra iškreipta originalo forma. Nuodėmė yra iškreipimas, iškreiptas teisumas. Svetimavimas yra iškreiptas teisėtas aktas. Melas yra iškreipta tiesa.

95 Ir taip... štai šią išmintį aš noriu, kad jūs tinkamai suprastumėte, prieš mums pradedant. Yra Dievo išmintis, išmintis iš Dievo reiškia pasilikti su Jo Žodžiu. Bet šėtonas savo išmintyje pabandė iškreipti Žodį, todėl štai apie kokią išmintį aš kalbu.

96 Yra reikalingas tam tikras tikėjimo kiekis, einantis išvien su šėtonu. Tam... tam, kad priimtumėte šėtoną, jūs turite patikėti šėtonu, todėl iškreiptam dalykui yra reikalingas iškreiptas tikėjimas. O bet kas, kas mėgins iškreipti Dievo Žodį, kad padarytų taip, kad Jis sakytų kažką, kas Jame nėra sakoma – yra klaidinga dvasia, suprantate, siūlanti išmintį nukreiptą prieš Dievo išmintį. Todėl mes vadinsime būtent tai išmintimi, o ne šėtono tikėjimu.

97 Dauguma žmonių, kurie tuo tiki, yra nuoširdūs ir tiki, tiesiog visu turimu tikėjimu, kad yra teisūs. Suprantate? Jūs turite stebėti. Antklodę galime tempti į abi puses. Bet jis, jie yra... Vienintelis būdas būti užtikrintam – yra sugrįžti prie originalaus Žodžio. Štai kuo viskas yra pagrįsta, ant Žodžio.

98 Taigi, mes atrandame, jog šios dvi dalys ar šaltiniai yra: vienas – išmintis; o kitas – tikėjimas. Ir nuo sukūrimo Edeno sode jie vienas kitam prieštaravo.

Taigi, abiejų pusėse yra vaikai.

99 Taigi, kokia yra... yra išmintis apie kurią mes kalbame? Kažkas, kas nesutiks, jog šis visas Žodis yra Tiesa. Tai yra kažkas, kas atims nuo Tiesos, išreikšdamas save kaip aukštesnį pažinimą, didesnę išmintį. O jeigu tokia išmintis atėjo iš šėtono – jo vaikai gyvena tokia išmintimi.

100 O jeigu Dievo tikėjimas atėjo per Dievą, o Dievas yra Žodis, Dievo vaikai gyvena tikėjimu. Ar Biblijoje pasakyta: „Teisusis gyvens išmintimi“? [Susirinkusieji sako: „Ne.“ – Red.] Tikėjimu! „Teisusis gyvens tikėjimu“. Ne tuo, ką jis gali išmokti, bet kuo jis gali tikėti. Gerai.

101 Taigi, dabar mes išsiaiškinsime. Pirma paimkime išmintį. Išmintis turi samprotavimą. Tikėjimas neturi samprotavimo. Bet išmintis yra samprotavimai. Pradėkime tiesiog atsiversti Biblijas ir atsiverskime dabar Pradžią, 3 Pradžios skyrius ir tiesiog mokysime apie tai.

102 Ką mes dabar darome, bandydami tai padaryti šį rytą? Sekti tai, ką Viešpats pasakė: „Sukrauk Maistą“. Vieną iš šių dienų Jums jo prireiks. „Sukrauk Maistą“.

103 Dabar Pradžios 3:1, perskaitykime dabar, pamatykime išmintyje esančius samprotavimus.

Na, o gyvatė buvo gudresnė už visus lauko žvėris, kuriuos Viešpats Dievas buvo padaręs. Ir ji tarė moteriai: „Ar taip, ar Dievas pasakė: (tiki, kalba Žodį), ‘Nevalgykite nuo visų sodo medžių’?“

Ir moteris tarė gyvatei: „Mes galime valgyti sodo medžių vaisių;

bet... apie vaisių medžio, kuris yra sodo viduryje, Dievas tarė: ‘Nevalgykite nuo jo (cituoja Žodį), nei nelieskite jo, kad nemirtumėte’“.

104 Taigi, tikėjimas To laikosi. Suprantate? Dabar sekite.

...gyvatė tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite;

105 Protas, samprotavimai: „Dievas yra per geras. Dievas yra per daug gailestingas. Jis per daug jus myli“. Jūs girdite tą patį, seną velnią ir šiandien. „Dievas yra per daug geras, kad padarytų taip. Dievas to tikrai nepadarys. Dievas neprivers...“. Jis padarys tiksliai tai, ką Jo Žodis pasakė, kad Jis padarys. Suprantate?

106 „Jūs tikrai nemirsite“. Suprantate? Ką jis stengiasi padaryti? Padaryti taip, kad ji pradėtų kartu su juo samprotauti. Tą minutę, kai pradedate protu samprotauti apie Dievo Žodį, būtent tada jūs prarandate tikėjimą. Suprantate? Nesakykite jokių: „taip, ne, galbūt taip“. Pasilikite būtent su Juo. Suprantate? Ievos požiūris buvo tinkamas, bet galiausiai ji paklausė jo samprotavimų.

107 Šiandien yra tiek daug žmonių turinčių gerą pažinimą, žinančių, jog šis Žodis turi būti Dievo Žodžiu ir Tai yra Dievo Žodis, bet jie atsistoja ir leidžia kažkokios seminarijos studentui, savo samprotavimais, juos nuo to atkalbėti, patraukti nuo Šventosios Dvasios, patraukti nuo Dievo dalykų. „Samprotavimus, mes turime juos atmesti“.

108 Dabar – 4 eilutė, nes ketinu jums pasakyti, ką pasakė šėtonas. Pirmiausiai perskaitysiu 4 eilutę, po to 5.

Ir gyvatė tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite;
Nes Dievas žino, kad tą dieną, kai valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys, ir jūs būsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga“.

109 Matote, jis pateikia jai motyvą: „Ar tu norėtum būti lygi Dievui? Paimk...“. Kitais žodžiais tariant: „Ar tu iš tikrųjų nori būti teisi Dievo atžvilgiu? Priimk mano patarimą. Paklausyk manęs. Dievas neturi To omenyje. Jis tiesiog neturėjo...“.

110 Kai tai išgirstate, bėkite nuo to. Tikrai taip. Tai yra gyvatės šnypštimas. Tai skamba protingai. Bet visai apie tai nesamprotaukite. Tiesiog tikėkite tuo, ką Dievas pasakė. Taigi, kai...

Ir kai moteris pamatė, kad medis buvo geras maistui...

111 Ar matote, kas tai buvo? Jo samprotavimai leido jai pažinti, kad tai buvo teisinga, kad tai buvo tiesa.

...ir kad jis malonus akims, ir kad medis geistinas...

112 „Idant suteiktų tikėjimą“? [Susirinkusieji sako: „Ne.“ – Red.]

(...idant suteiktų pažinimą) ...idant padarytų išmintingu...

113 Ar matote, kas tai buvo? Šėtonas pateikė pažinimą, pažinimą, kuris prieštaravo Žodžiui: „Idant padarytų išmintingu“.

...ji ėmė jo vaisiaus ir valgė, ir taip pat davė savo vyrui, esančiam su ja; ir jis valgė.
Ir atsivėrė jų abiejų akys, ir jie pažino esą nuogi; ir jie susiuvo figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes.

114 Taigi, nuo ko tai prasidėjo? Samprotavimo. Suprantate? Tikėjime nėra samprotavimo. Jūs visiškai nesamprotaujate. Jūs tikite. Kai už jus yra pasimeldžiama, ir jūs priimate Dievo Žodį išgydymui, nesamprotaukite savo jausmais. Nesamprotaukite niekuo kitu. Tame neturi būti jokio samprotavimo. Dievas taip pasakė ir tai išsprendžia tai.

115 O, kaip aš norėčiau ties tuo sustoti kelioms minutėms ir pagrįsti tai, ir pamokslauti iš to pamokslą. Negaliu to padaryti ir apie tai pamokslauti, nes čia turiu užsirašęs 40 ar 50 Rašto vietų. Bet samprotavimas...

116 Kai Viešpats parodo regėjimą. Aš tiesiog papasakosiu jums savo paprastu... vaikišku būdu. Viešpats parodo man regėjimą apie kažką, kas turės įvykti, na, man nerūpi, kiek yra tam prieštaraujančių dalykų.

117 Ir nepamirškite, viską, kas gali būti parodyta prieštaringo, šėtonas tai parodys. Jis bandys samprotauti: „Tu negali to padaryti“.

118 Pavyzdžiui, tai, ką aš pacitavau prieš kelias akimirkas apie... Taigi, tai buvo kaip ir ne visai įprastas dalykas. Visai prieš pat mano motinos iškeliavimą. Ir Viešpats žinojo, kad man nepavyks išpildyti susitarimo susitikti su tais broliais, vykti į medžioklę. Parodė man regėjimą ir išsiuntė mane į pačią Britų Kolumbiją.

119 O kai mes į ją atvykome, vedlys pasakė: „Aš dar nesu matęs pilkojo lokio. Nors gyvenu čia visą savo gyvenimą. Be to, mes kylame, jodami žirgais, į vietovę, kur yra daug avių. Ten nėra pilkųjų lokių. Ten nėra... Ten jūs jų nerasite“. Suprantate? Suprantate? Bandė, matote, bandė atitraukti; samprotauti.

120 Šėtonas man pasakė: „Tai bus... tu tiesiog... tu tiesiog klaidingai supratai regėjimą“.

121 „Ne, aš supratau teisingai. Tai išsipildys. TAIP SAKO VIEŠPATS“. Ir kai vieną kartą atsirado šiaurinis elnias ir mes sumedžiojome būtent tokį, koks buvo regėjime, kaip jums visiems tai yra žinoma.

122 Tuomet jis pasakė, vedlys man pasakė; labai puikus brolis, būsiu su juo už kelių savaičių, jaunas Krikščionis. Jis pasakė: „Broli Branhamai, mano brolis serga epilepsija. O tądien tu jojai ant to žirgo ir pasakei, kad turiu padaryti vieną dalyką, ir mano brolio epilepsija liausis“. Jis pasakė: „Kai aš padariau tiksliai tai, ką Šventoji Dvasia tau pasakė, kad pasakytum man, – pasakė, – nuo tos dienos jo nei karto neištiko priepuolis“.

123 Jis pasakė: „O dabar štai mes esame čia, ant šio kalno viršūnės. Ir žvelgiant žemyn, trijų mylių atstumu nesimato nei vieno krūmo, kuris būtų nors keturių [10 cm – Vert.] colių aukščio. Čia nėra nieko tik samanos, kurias ėda šiauriniai elniai, kelios šilauogės, o jos užauga vos iki 2 ar 3 colių [5-7 cm – Vert.] aukščio“. Jis pasakė: „Šiaurinių elnių samanos ir šilauogės ištisai iki pat miško pradžios, o mūsų žirgai buvo pririšti prie medžių esančių pačioje miško pradžioje. O dabar, pagal tai, ką tu man papasakojai prieš mums čia ateinant, kad... kažkur tarp šios vietos ir tos, kur stovi tas jaunuolis, dėvintis languotus marškinius, kad tu nušausi devynių pėdų pilkąjį lokį“.

Aš pasakiau: „Tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS“. Suprantate?

Kas tai buvo? Šėtonas bandė priversti mane, kad aš tuo nepatikėčiau.

124 Mes pradėjome leistis kalnu žemyn. Kuo labiau mes artėjome, jis vis kartojo: „Broli Branhamai, mums liko tik vienos mylios atstumas iki ten“.

Aš pasakiau: „Ar tu abejoji, Budai?“.

„Visiškai ne“.

125 Mes priartėjome likus maždaug pusei mylios. Pasakė: „Mums dabar liko tik pusė mylios“.

126 Aš pasakiau: „Teisingai“. Pasakė: „Tik pagalvok, už pusės mylios!“. „Nugriauti“ samprotavimus.

127 Jis pasakė: „Pažiūrėkite. Mūsų priešakyje viskas aiškiai matosi. Čia nieko nėra“.

128 „Bet, – pasakiau aš, – Dievas, kuris davė man Žodį gali čia pat vieną sukurti. Nesamprotauk. Tiesiog patikėk tuo. Visiškai nekreipk jokio dėmesio į samprotavimus. Tai su tuo neturi nieko bendro. Tiesiog tikėk tuo, ką Jis pasakė. Tai viskas“.

129 Aš stovėjau ten, pažvelgiau aukštyn link kalvų, visur aplink buvo vien tik gelsvos šiaurinių elnių samanos; saulė leidosi; kalvos, buvo gražu. Trijų mylių atstumu žvelgiant link kalno viršaus galėjai matyti kiekvieną smulkmeną, tiesiai virš manęs. Bet, kai aš atsigręžiau pažiūrėti, maždaug dviejų mylių atstumu nuo manęs ar pusantros mylios, ar dviejų mylių, stovėjo devynių pėdų pilkasis lokys. Kaip jis ten užsiropštė, neturiu supratimo. Bet jis ten buvo. Suprantate?

130 Nesamprotaukite. Tikėkite. Nesvarbu, kokios yra aplinkybės, nekreipkite jokio dėmesio į aplinkybes. Tikėkite.

Taigi, Dievas pasakė: „Tą... tą dieną, kai nuo jo valgysite, tą dieną jūs mirsite“.

131 Šėtonas pasakė: „Leisk man tau šį tą pasakyti, supranti. Taigi, tai... tai yra... O, taip, mes sakome, kad Dievas yra teisus. Žinoma. Tikrai taip. Mes tikime tuo Žodžiu. O, – pasakė šėtonas, – aš Tuo tikiu, neabejotinai. Bet paklausyk, leisk man tau pasakyti, Jis nevisiškai Tai turėjo omenyje“.

Jis turėjo Tai omenyje. Jis turėjo omenyje būtent tai, ką Jis pasakė.

132 Šėtonas pasakė: „Dabar, pažvelk, aš pasakysiu tau, kodėl Jis taip padarė. Iš tiesų Jis... Supranti, tu... tu... tu dar nesi išmintinga. Tu dar neturi jokios išminties. Supranti? Tu esi tiesiog kaip avis, kurią reikia vesti. Tu nepriklausai sau pačiai“. Dievas tokių jūsų nori. „Tu dar ne... Tu dar neįgijai filosofijos mokslų daktaro laipsnio. Tu... tu... tu tiesiog dar neturi pakankamai išsilavinimo. Supranti? O aš išminties turiu. Aš tau tai įrodysiu. Taigi, pažvelk, tu nežinai kaip atskirti gera nuo blogo. Tu žinai, kad toks dalykas egzistuoja, bet tu nežinai, ką jis reiškia. Leisk man tau parodyti kaip tai yra daroma“. Tai buvo viskas, ką jis norėjo tai moteriai pasakyti. Tai viskas, ką jis norėjo padaryti. „Leisk man tau parodyti kaip tai yra daroma“.

Ji pasakė: „Bet mes numirsime“.

133 Jis pasakė: „Tikrai Dievas negalės to padaryti. Bet Jis taip pat žino, kad jūs taip pat tapsite išmintingi“. Suprantate?

134 Pastatė savo išmintį prieš Dievo Žodį. Štai išmintis apie kurią kalbu. Suprantate? Išmintis prieš tikėjimą, prieš tikėjimą. Štai kur yra pirmasis mūšis. O Dievo Žodis stovėjo tvirtai ir ištikimai. Kai jie paragavo to, kas buvo uždrausta, jie numirė; ir nuo to laiko iki šiol miršta. Suprantate? Štai kur tai buvo įrodyta, ne kitur, be jokių abejonių.

135 Dabar mes skirsime laiko, kad tai išnagrinėtume. Taigi, aš skaičiau iš Pradžios 3:1, 17, o dabar... arba nuo 1 iki 7, tiksliau, o dabar, taigi, apie išminties samprotavimus. Kas iš jūsų dabar tuo tiki? Pasakykite „Amen“. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Suprantate? Dabar jūs pasakysite...

136 Daktaras pasakys: „Na, aš jums pasakysiu...“. Dabar pažvelkite, paimkime tą moterėlę apie kurią aš neseniai paliudijau. Daktaras sakė: „Nėra nieko, ką jūs galėtumėte padaryti. Jūs prapuolusi. Jums visiškai nėra vilties. Gulkitės į psichiatrinę ligoninę. Nuvežkite ją ten“.

137 Ji pasakė: „Dar man nespėjus atsidurti vienoje iš tų celių, aš nusižudyčiau“.

138 O kas įvyko po to? Veiksmo scenoje pasirodė Dievas. Ir per reklamą, pamatytą kažkur laikraštyje, Kanzase, Blumingtone, Ilinojuje, ji išgirdo. „Tikėjimas ateina iš klausymo“. Suprantate? Na, jos vyras padėjo jai pasiruošti. Jie buvo tikri mylimieji, labai vienas kitą mylėjo.

139 Pagalvokite. Keturi metai ir keturios rimtos operacijos; penkiolika, šešiolika raminamųjų. Jų pakaktų, kad užmušti mirtingąjį. Suprantate? Ir jai juos suleisdavo du ar tris kartus per savaitę. Aš žinau, kad vieno iš jų pavadinimas buvo „Leksronas“ [„Lexron“ anglų k. – Vert.], bet pamiršau, koks buvo kitas. Tai buvo kažkuris, skirtas nuraminti psichinę būseną. Jai suleisdavo juos ir dar prie to ji turėjo gerti miego piliules. Ir net jas išgėrusi vis tiek negalėjo miegoti. Kančia, ligota visą dieną, visą naktį, metai po metų. Nieko nebuvo galima padaryti.

Bet: „Tikėjimas ateina iš klausymo“. Suprantate?

140 Taigi, kai ji ten atvyko, Dievas atvedė ją ant pakylos, pačią pirmą. Suprantate? O kame... Na, kodėl? Kai aš prie jos priėjau ir pasakiau: „Kaip laikotės, sese?“. „Kaip jaučiatės?“. Ji niekada nebuvo apie tai girdėjusi. Nieko nenutuokė. Bet jai buvo pasakyta: „Jūs esate tokia ir tokia ponia. Jūs atvykote iš Kanzaso“.

141 Taigi, tai staiga paskatino ją pra... pradėti galvoti. „Palūkėkite minutėlę. Aš neseniai girdėjau jį sakant, kad: 'Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Ir čia, šįvakar, buvo įrodyta Biblijoje, jog Kristus pažadėjo pasirodyti paskutiniosiomis dienomis Savo Bažnyčioje, ir dalykai, kuriuos žmonės darė Sodomoje ir panašiai,' – jam [Branhamui – Vert.] apie tai pamokslaujant“. O tai buvo mano įžanginis pamokslas. „Nes dabar čia aš matau tai vykstant, čia pat“. Suprantate? „Dabar, sakau taip“.

142 „Taigi, jūs lankėtės pas keletą daktarų. Jums atliko keturias operacijas“.

143 „Iš kur jis gauna šią informaciją? Iš kur ji atėjo? Šis mažas, plikas vyras juk pats to negali žinoti. Iš kur tai atėjo?“.

„Ir jums būnant pakeliui į čia įvyko toks ir toks dalykas“.

144 „Tik pamanykite!“. Suprantate? „Taigi, juk tai yra būtent tai apie ką jis tik ką baigė pamokslauti. Tai yra Žodis“.

145 Bet, žinote, šėtonas pasakė: „Žinai ką, jei tu tai priimsi, tuomet tavo pastorius...“. Tai su tuo neturi nieko bendro. Suprantate? Atmeskite samprotavimus. Suprantate? „Bet tavo daktaras pasakė, kad tu turėsi gultis į psichiatrinę ligoninę“. Atmeskite samprotavimus.

146 „Aš laukiu, kad išgirsčiau tai, ką Dievas ketina apie tai pasakyti“. Suprantate? Tuomet Dievas... Aš pats nežinojau, ką sakyti. Tuomet Dvasia tai perėmė ir garsiai tai išsakė.

147 Ji patikėjo tuo. Ji visiškai nesamprotavo: „Metai po metų, nerviniai išsekimai, neliko sveiko proto, operacijos ir visa kita, visi tie dalykai; na, juk tai būtų neracionalu – pagalvoti, kad aš čia akimirksniu galėčiau būti išgydyta“. Bet ji nesamprotavo mintyse. Ji tiesiog tikėjo. Tikėjimas tai padarė ir ji buvo išgydyta, tiesiog akimirksniu.

148 Jei norėtume jai parašyti laišką, na, Bilis gali jums duoti jos adresą. Gerai, taigi... Taigi, tikė...

149 Išmintis skatins samprotauti. Taigi... Bet tikėjime visiškai nėra samprotavimo. Viskas, ką jis daro, tai laikosi tik Žodžio. Jis laikosi pažado.

150 Dabar šiek tiek paskaitykime. Atsiverskime 4 skyrių Romiečiams ir tiesiog truputį paskaitykime. Kol dar laikas nepradėjo mūsų spausti, mes tiesiog perskaitysime šias Rašto vietas, Romiečiams 4 skyrius. Nes man labai patinka skaityti Žodį. Jo skai... skaitymas jums yra labai naudingas. Romiečiams 4 skyrius ir pradėkime nuo 17 eilutės. Pasiklausykite.

151 Paulius rašydamas komentuoja Abraomo gyvenimą, jūs žinote, nėra niekur parašyta, kad Abraomas pabėgo į Gerarą, komentaruose nieko nėra, žinote. Yra pasakyta tik: „Abraomas patikėjo Dievu...“. Paulius, šis didis apaštalas parašė komentarą apie Abraomą.

152 17 eilutė: „(kaip yra parašyta...)“. Man tai patinka: Paulius, išlieka su Žodžiu.

(kaip yra parašyta: „Aš padariau tave daugelio tautų tėvu“)...

153 „Aš padariau“. Abraomas buvo septyniasdešimt penkerių metų amžiaus. Gyveno su savo žmona nuo tada, kai ji buvo... abu buvo jauni. Ji buvo jo pusseserė. Neturėjo vaikų; Jis buvo nevaisingas ir ji buvo bevaisė. Bet Dievas sutiko jį ir pasakė: „Aš padariau, – būtasis laikas, prieš pasaulio sutvėrimą, žinoma, – padariau tave daugelio tautų tėvu“. Ne daugelio vaikų, bet daugelio tautų. Tik pagalvokite apie tai.

prieš tą, kuriuo jis patikėjo, tai yra, Dievą, kuris atgaivina mirusiuosius ir pašaukia tai, ko nėra, tarsi tai būtų.

154 Nei kiek nesamprotavo. Pasiklausykite.

...pašaukia tai, ko nėra, tarsi tai būtų.
Kuris prieš viltį...

155 Tai bent! „Prieš viltį“. O kas, jei jis būtų samprotavęs? „Prieš viltį“.

Kuris prieš viltį tikėjo viltimi, kad jis taptų daugelio tautų tėvu pagal tai, kas buvo pasakyta: „Tokia bus tavo sėkla“.

156 Buvo nesvarbu, ką sakė kas nors kitas. „Dievas taip pasakė ir tai išsprendžia tai“. O, jeigu tik Ieva būtų to laikiusis! Suprantate? Bet ji sustojo, pradėjo samprotauti, įgavo išminties. Abraomas nenorėjo jokios išminties. Jis norėjo vien tik Žodžio. „Dievas taip pasakė, todėl tai viską užbaigia“.

157 Jūs žinote, aš apie tai pamokslavau daug kartų. Kaip jis nuėjo ir nusipirko vystyklų ir segtukų, ir visko, pasiruošė kūdikio gimimui, o Sara paruošė batukus. Bet metai po metų vis bėgo. „Tebūna palaimintas Dievas, jis mums vis tiek gims. Tai tiesa“.

158 „Na ji, – daktaras būtų pasakęs, – na, ji negali jo pagimdyti. Tu pats esi nevaisingas“.

„Todėl daugiau man nepasakokite. Nesakykite, kad jis vis tiek jums gims. Ir taškas“.

159 „...prieš viltį tikėjo viltimi“. Neteko visų vilčių, vis tik tikėjo jomis, kai jo atžvilgiu viltis jau buvo mirusi. Kiekvieno mokslinio tyrimo atžvilgiu viltis buvo mirusi, kiekvieno išminties šaltinio atžvilgiu. Viltis buvo dingusi, bet jis vis tiek ja tikėjo. Kas tai buvo? Tikėjimas ja; tikėjimas viltimi, kai vilties ten nebuvo. Hm! Norėčiau šiek tiek apie tai pakalbėti. Tikėjimas viltimi, kai ten nebuvo vilties, vis tik jis vis tiek tikėjo viltimi. Suprantate? Nes jis pasakė: „Jis man pasakė: 'Tokia bus tavo sėkla'“.

160 Dabar 19 eilutė. „Ir nebūdamas silpnas išmintimi, pažinimu, turėdamas išsilavinimo laipsnį“? [Susirinkusieji sako: „Ne.“ – Red.]

...nebūdamas silpnas tikėjimu (o! štai jums ir prašom), jis neatsižvelgė į savo jau mirusį kūną...

161 Viltis buvo dingusi. Jo kūnas buvo miręs. Pasiklausykite, toliau.

kai buvo apie šimto metų, nei į Saros įsčių negyvumą;

162 Viltis buvo mirusi. Jo kūnas buvo miręs. Saros įsčios buvo mirusios. Ką jis padarė? Kitoje eilutėje: „Jis neabejojo“. O, tai bent!

jis neabejojo Dievo pažadu per netikėjimą (išmintį); bet buvo stiprus tikėjimu, duodamas Dievui šlovę;

163 Tai bent! Kaip?

ir būdamas pilnai įsitikinęs, kad tai, ką jis pažadėjo, jis yra pajėgus ir įvykdyti.

164 Hm! Nesvarbu kas, tame visiškai nėra samprotavimo, nei kiek. Jis tiesiog paima Žodį ir laikosi Jo. Taigi, jei tai yra Dievo Žodis ar jūs tikite tuo? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tuomet, kam išvis abejoti nors kuriuo Jo Žodžiu, Jo pažadu? [„Amen“.] Kaip jūs galite sakyti, kad ši dalis yra gera, o štai ši – visiškai negera; ir ši reiškia , išsirankiojate, ką norite? Negalite to daryti. Arba viskas yra gerai, arba tame nėra nieko gero. Tai tiesa. Todėl vos tik pamatote, kad Tai yra Tiesa, įsikibkite į Tai. Nepaleiskite To nesvarbu, kokios būtų aplinkybės, kokius samprotavimus jos sukels: „Na, tu negali to padaryti“. Nedarykite, nedarykite to, nei kiek. Pasilikite būtent su Juo. Dievas tai pažadėjo.

165 Jeigu aš dabar ketinu užimti poziciją vardan Kristaus ir Jis davė man Šventąją Dvasią, Jo Dvasia liudija apie manyje esančią Jo Gyvybę. Tuomet, kai aš prieisiu prie mirties, šėtonas pabandys sakyti: „Dabar matai, tu juk nepriklausei organizacijai“. Pasilikite tiksliai su Žodžiu. „Tu nepadarei to. Tu nepadarei ano“. Nesvarbu, kaskaip, šėtonas neturi teisės apie Tai samprotauti. Tai yra Dievo Žodis. Pasilikite su Žodžiu. Suprantate? Jis atmeta visus samprotavimus. Suprantate? Jumyse nelieka jokių samprotavimų; tiesiog laikotės Žodžio. Suprantate?

166 Taigi, tikėjimas paprasčiausiai pasitiki Jo Žodžiu. Suprantate? Štai ką Jis norėjo, kad jie padarytų. Tai... tai... dabar jūs galite suprasti, koks yra pamatas. Tai yra būtent tiksliai tai, ką Dievas norėjo, kad žmogiškoji rasė padarytų – pasitikėtų kiekvienu Žodžiu, Kurį Jis pasakė.

167 Ieva pasitikėjo nemaža Jo dalimi. Bet ji priėmė vieną smulkmeną: „Na, jeigu aš įgysiu daug išminties, galbūt... galbūt toks ir buvo planas. Galbūt, toks ir buvo numatytas kelias“. Suprantate? Tuomet būtent toje vietoje ji prarado savo poziciją. Štai kur ji pradėjo skęsti, būtent ten. Štai kur visa žmogiškoji rasė atsigulė tiesiai į kapą, nuo tol, nes ji suabejojo vienu Žodžiu.

168 Kai kurie sako: „Na, aš tikiu, kad Tai yra tiesa. Aš tikiu, kad ir Šitai yra tiesa. Aš tikiu, kad Dievas gali išgelbėti, bet aš netikiu, kad Jis išgydo. Aš tikiu, kad Šventoji Dvasia, žinoma, nužengė Sekminių Dieną, bet nėra tokios vietos, kurioje būtų sakoma, kad Šventoji Dvasia nužengė po Sekminių“.

169 O, broli! Štai kaip jie kalba; vadina save „Kristaus bažnyčiomis“. Suprantate? „Turintys dievotumo pavidalą, bet išsižadėję Žodžio“. O! O... Štai taip. Suprantate?

170 Jūs privalote patikėti. Nesamprotaukite. Tikėkite. Nesistenkite turėti išmintį. Tiesiog tikėkite Žodžiu.

171 Išmintis bando samprotauti ir parodyti geresnį kelią. Taigi, būtent tai šėtonas pasakė Ievai. „Dabar tu nemirsi. Tikrai nemirsi, nes Dievas yra geras Dievas“.

172 Jis yra geras Dievas. Vienintelis dalykas, leidžiantis man Juo pasitikėti, žinoti, kad Jis yra geras Dievas, yra tai, kad Jis išlieka su Savo Žodžiu.

173 Kaip jūs galite tikėtis, kad aš būsiu ištikimas, jei aš nesu ištikimas. Jei aš sakau jums viena, darau priešingai, mano žodis yra ganėtinai abejotinas. Suprantate?

174 Tačiau, kas padaro Jį geru Dievu, todėl, kad Jis ištarė Žodį ir mes turime tuo Žodžiu gyventi. „Žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu Žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos“. Tuomet Dievas turi pasilikti su tuo Žodžiu. Štai kas padaro Jį geru Dievu.

175 Taigi, jeigu Jis pasakys: „Na, aš leisiu jiems nuo to išsisukti. Aš... Aš leisiu jiems ir . Na, su tuo viskas yra gerai. O, Aš... Aš tai perkelsiu tai čia,“ – na, Jis būtų neapsisprendęs, suprantate; Dievas toks negali būti; Toks... toks yra tiesiog įprastas žmogus. Suprantate? Bet, kad būtų Dievu, Jis turi išlikti su Savo Žodžiu. Tai pastato kiekvieną vaiką į... Jeigu Jis leis vienam svetimauti, antram šiek tiek išgerti ir... ir kitam šiek tiek pameluoti, dar kitam šiek tiek pavogti, ir dar kuriam nors, ką nors padaryti; o iš manęs reikalautų gyventi nepriekaištingai, kad ten patekčiau?

176 Jis turi vieną kelią ir visi, kurie juo eina, eina pro tuos vartus. „Ankšti yra vartai ir siauras yra kelias. Nei vienas susiteršęs jo neatras“. Apreiškimo [Knygoje – Vert.] pasakyta: „Visi esantys išorėje yra burtininkai, paleistuviai ir šunys, ir panašiai“. „Palaiminti esate jūs, kurie laikotės visų Jo įsakymų, kad galėtumėte turėti teisę prieiti prie Gyvybės Medžio“. Tikrai taip. Yra tik vienas kelias, tai yra Dievo kelias.

177 Mes nesistengiame to suvokti samprotavimais, nėra kito kelio. Na, Romos bažnyčia sako: „Mes esame Bažnyčia. Bi... Biblija yra net neverta... Na... na... Ji... jūs negalite...“. Vyskupas Šynas pasakė: „Jeigu bandytumėte pagal Ją gyventi, tai prilygtų vaikščiojimui po dumbluotus vandenis“. Suprantate? Suprantate? Kaip jūs ketinate tai padaryti? Suprantate? Jeigu jis yra teisus, tuomet Biblija yra neteisi. Biblija yra teisi; jis yra neteisus. Ką jūs dabar pasakysite? Jeigu Dievo Žodis yra teisus, tuomet tai yra arba vyskupas Šynas, arba... arba Biblija. Ne vien tik vyskupas Šynas, bet pastorius Toks-ir-toks ir daktaras toks-ir-toks, ir toks-ir-toks. Aš nebūčiau įvardinęs šio žmogaus, jeigu jis nebūtų to išsakęs per radiją. Todėl, jis viešai tai išsakė per radiją, todėl, spėju, kad galiu paminėti jo pavardę. Daktaras toks-ir-toks ir toks-ir-toks, pasakė taip-ir-taip ir taip-ir-taip. Kuo jūs dabar ketinate tikėti, Dievu ar jais?

178 „Na, – pasakysite, – na, tai iš tiesų nereiškia, kad yra tik taip“. Turima omenyje yra tik taip, kaip tai yra parašyta.

179 Na, toks juk buvo pirmasis velnio melas. Jis Ievai pasakė: „Juk tai iš tiesų to nereiškia. Žinoma, Dievas yra per geras, kad taip pasielgtų. Jūs nemirsite“. Bet jie mirė. Ir toliau mirs, kaskart. Turėjo susidurti su Žodžiu!

180 Išmintis stengiasi pasirinkti ge... geresnį kelią, šiuolaikišką kelią, populiarų kelią, le... lengvesnį kelią, nori pati susirasti išeitį.

181 Tiesiog dabar, paimkite čia esantį žmogų, galbūt Dievas pradėjo su juo dirbti. Dabar jis galvoja, kad turi pakilti. Jis turi padaryti taip, kad jo žmona susitvarkytų. Jis turi nutraukti savo kortų vakarėlius. Jis turi liautis ėjęs į šokius. Jo žmona turi leisti, kad jai ataugtų plaukai. Ji turi liautis naudoti kosmetiką. Jis turi nustoti rūkyti, gerti. Jis turi išsilaisvinti iš tos didelės draugijos, kuriai priklauso. Turi nusižeminti prie altoriaus. Jis turi išstovėti ir būti vadinamas fanatiku, besivoliojančiu šventuoju, belzebubu, viskuo, kuo tik galima būti pavadintu. „Aš būsiu religingas, bet vis tiek nueisiu ten, prisijungsiu prie štai šios bažnyčios čia. Jūsų pažiūros per siauros“. Štai taip. Suprantate? Tam yra priežastis, priežastis.

182 Mes už kelių minučių dabar prieisime prie svarbaus momento, kuris yra su tuo susijęs. Suprantate? Kaipgi jūs tuomet galėsite atskirti, kas yra gera ir bloga? Suprantate?

183 Taigi, bandys padaryti taip, kad Žodis kažką sakytų, pažinimas tai daro. Pažinimas, išmintis, bando sam... samprotauti. Išmintis randa geresnį kelią. Nėra jokio kito kelio, tik Dievo kelias. Išmintis bando paaiškinti, pasakyti: „O, na, taigi, žinai, šįkart mums nepavyko to padaryti“. Mes vis tiek privalome tai padaryti. Suprantate? Bando surasti lengvesnį kelią. Bando padaryti taip, kad Bibliją sakytų dalykus, kurių Ji nesako.

Jūs dabar pasakysite: „O, Broli Branhamai, dabar tu esi...“.

184 Palūkėkite minutėlę. Mes vėl sugrįšime prie sėklos. Kas gi buvo tai, ką velnias bandė padaryti su išmintimi? Padaryti taip, kad Dievo Žodis sakytų tai, ko Jis nesakė. Tikrai taip. Jis bandė padaryti taip, kad Dievo Žodis sakytų kažką, ko Jis nesakė. Todėl tokiu būdu tai ateina ir šiandien, kai jie bando padaryti taip, kad Dievo Žodis sakytų kažką, ko Jis nesako.

185 Na, jie sako: „Na, aš pasakysiu jums, broli Branhamai, jūs neturite teisingo išaiškinimo“.

186 Biblijoje yra pasakyta, kad: „Pranašystė nėra iš jokio asmeniško aiškinimo“. Kodėl? Kodėl ji nėra iš asmeniško aiškinimo? Kodėl? „Viešpaties Žodis ateina pranašams“. Jis yra išaiškinamas pranašo. Negali būti asmeniškai aiškinama. Pranašai jau Tai jums išaiškino. Štai kur tai yra, parašyta štai Čia. Tokiu būdu tai ir turi būti.

187 Dievas turi turėti kažką tokio fundamentalaus, pagal ką visi žmonės turės būti teisiami.

188 Jeigu tai būtų pagal bažnyčią, kuri yra teisi? Jų yra apie devyni šimtai, devyni šimtai skirtingų organizacijų. [Brolis Branhamas atsikosėja – Red.] Atleiskite man. Kuri iš jų yra teisi? Iš kur jūs žinote, kad ten pateksite? O kas, jei jūs esate metodistas, bet teisūs yra baptistai? O kas, jei jūs esate sekmininkas, o teisūs yra presbiterijonai? O kas, jei jūs esate katalikas, o teisūs yra liuteronai? O kas, jei jūs esate liuteronas, o teisūs yra katalikai? Suprantate?

189 Kažkur turi būti kažkoks pamatas. Todėl, jei Žodis...

190 „Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas“. Suprantate? Žodis buvo Dieve. Tai buvo Dievas. Tai buvo Jo mintys, kurios buvo Jame, Visada Ten. Dievo mintys yra tokios amžinos, koks amžinas yra Dievas. Amen. Broli, tai nėra tau koks nors nugriebtas pienas. Suprantate? Štai kaip tai yra. „Dievo mintys buvo Jo Žodis, pradžioje, – tai yra, – Amžinybėje, – taigi, kai, – pradžioje, – kai iš pradžių prasidėjo laikas. Pradžioje buvo Žodis, Dievo mintys, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Suprantate? Jo mintys yra tai, kas Jis buvo.

191 Tai taip pat esate ir jūs. Tai, kas yra jūsų mintys, jūs tuo esate. Nesvarbu kaip stengiatės gyventi, kažkaip kitaip, jūsų mintys yra tai, kas jūs esate. Galbūt jūs galite gerai elgtis, elgtis kaip malonus žmogus, bet savo širdyje esate svetimautojas ar dar kas nors. Štai, kas jūs esate, jūsų mintys.

192 O Dievo mintys buvo Jo Žodis, kuris buvo su Juo ir Jame, ir Tai buvo Dievas. „Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Ir Žodis tapo kūnu“. Dievo mintys buvo išreikštos žmogaus kūne: „Tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“. Štai taip.

193 Taigi, jeigu šiandien jūs turite Amžinąjį Gyvenimą, jūs esate Dieve. Kadangi jumyse yra Dievo Būtis, jūs esate išreikšta Dievo mintis. Tai bent! Tuomet neklausykite jokių samprotavimų, kad jūsų karūna nebūtų atimta, atiduota kitam. Visiškai nepriimkite jokių samprotavimų. Tiesiog tikėkite, kad tai, ką pasakė Dievas yra Tiesa ir išlikite su Tuo.

194 Samprotavimai, per išmintį, bando padaryti taip, kad Žodis sakytų kažką, ko Jis nesako.

Dabar jūs paklausite: „Broli Branhamai, ar tai tiesa?“.

195 Na, sugrįžkime į Pradžios [Knygą – Vert.] ir išsiaiškinkime. Sugrįžkime prie Pradžios, 3 Pradžios skyrius ir mes ketiname perskaityti... 4 eilutę, pažiūrėti ar... ar išmintis bando padaryti taip, kad Žodis sakytų kažką, ko Jis nesako. 3 Pradžios skyrius, 4 eilutė.

Ir gyvatė tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite;

196 Ar matote, ką ji pateikia? Kas tai yra? Bando padaryti, kad Žodis sakytų kažką, ko Jis nesako. Suprantate?

Dievas pasakė: „Jūs mirsite“.

197 Išmintis, šėtonas pristatydamas ją jai tarė: „Jūs tikrai nemirsite“. Suprantate? Tai yra bandymas padaryti taip, kad Žodis sakytų kažką, kas sako: „Tai nėra taip“.

198 Štai kas šiandien yra išmintis. O, broli, jei tik mes galėtume ilgiau apie tai pakalbėti! Seminarijos, teologijos mokyklos – juk būtent tai yra jų lizdas. Tai yra jų pagrindas – bandymas padaryti taip, kad Dievo Žodis sakytų kažką, ko Jis nesako.

199 Aš metu iššūkį visiems, parodykite man „Apaštalų tikėjimo išpažinimą“ Biblijoje. Aš metu iššūkį visiems, parodykite man „Šventųjų komuniją“ Biblijoje. Tiek protestantai, katalikai tuo tiki. Aš metu jums iššūkį, parodykite man nors vieną iš šių dalykų Biblijoje. Suprantate? Toks yra išminties pagrindas, bando samprotauti.

200 „Mūsų kova nėra kūniška, bet galinga, atmetant visus samprotavimus, matote, sugriaunant šėtono tvirtoves“. Tas didis, puošnus, gražus padaras! Ne gražiakalbis sukčius; ne, ne, toks jis yra viduje. Bet iš išorės nuodėmė yra dvigubai gražesnė. Jūs žinote, kad nuodėmė yra graži.

201 Kiek čia yra vyrų ir moterų, kuriems yra virš penkiasdešimt? Pakelkite savo rankas. Man nereikėjo... man nederėjo klausti moterų. Bet aš... Mes visi pripažįstame tiesą. Aš noriu užduoti jums klausimą. Ar jūs pastebite šiandien, kad moterys yra dvigubai gražesnės, beveik, nei anksčiau buvo, vidutiniškai paėmus visame pasaulyje? Jeigu yra taip, pakelkite savo ranką. Žinoma. Jos yra dvigubai gražesnės nei buvo anksčiau.

202 Suraskite ir pažiūrėkite į senas nuotraukas. Pažiūrėkite į močiutę; jos ilgus sijonus; kasą nusidriekusią iki nugaros apačios. Jos išvaizda netraukė akies.

203 Pažvelkite į šiuolaikišką [moterį – Vert.] šiandien. Pusplikė suknelė, tokia, kad kiekviena kūno forma... ji net negali pajudėti tuo nepadarydama nuodėmės. Vaikšto aukštakulniais gatve, su visa ta kosmetika, kurią „Max Factor“ tik sugebėjo ant jos užtepti, beveik. Jos plaukai kaip kokios mažos mergiotės. Dėvi trumpą sijonuką, maždaug, virš kelių, jei iš viso jį dėvi... Bet, pažiūrėkite į ją, ji graži. Šėtonas žino kaip tai padaryti. Jis yra grožio autorius, tokios grožio rūšies, kurios rezultatas yra nuodėmė.

204 Pati žemė yra įsčios. Kur Dievas pasodino Savo sėklas? Kur yra pasodintos sėklos? Įsčiose. Dievas pasodino sėklas. O ką daro žmogus? Kaip velniai, įsčiose, jeigu jiems pavyks, jie tą vaiką deformuos. Štai ką padarė velniai su žeme, sukryžmino, pavertė padarais, ar nėra taip? Man derėtų šią tema palikti; Nes kitaip taip ir neprieisiu prie likusių dalykų čia, kuriuos turiu užsirašęs. Jūs žinote, ką turiu omenyje. Dėl šios priežasties kūrinija ir yra deformuota ir greitai su ja bus baigta. Jos atžvilgiu Dievas dabar yra viską užbaigęs. Pasaulis yra visiškoje sumaištyje. Viskas yra negerai. Vandens srovės yra užterštos. Oras yra užterštas. Nešvara! Dvokas!

205 Senas indėnas, neseniai pasakė: „Baltasis žmogus... Aš daugiau nenoriu gyventi. Aš daugiau negaliu kovoti“. Pasakė: „Kur mano kūdikiai? Ar jie numirė iš bado? Kur mano žmona?“. Pasakė: „Prieš jums čia ateinant su savo moterimis ir viskiu, ir nuodėme, mes gyvenome taikoje. Tai mūsų žemės. Dievas jas mums davė, bet jūs atimate jas iš mūsų. Vieną dieną jūs už tai sumokėsite“.

206 Pažvelkite į jas šiandien. Tos didelės, gražios dykumos ir kalnai užtvindytos smarve, nuodėme, viskio buteliais, alaus skardinėmis. Ant kiekvieno kampo smuklės ir kvailystės. Rena, Nevadoje, driekiasi ta didelė dykuma, bet ten nėra nieko kito kaip tik prostitucija. Didieji miestai yra tokie, kad net oras ir atmosfera juose yra užteršta. Kur kadaise buvo gražūs kalnai, dabar žemė yra padalinta, ko tik joje nėra. Ten, kur medžiai augo, jie yra iškirsti. Kur buvo dykumos, vandenys tekėjo laisvai, dabar yra užteršta. Visas pasaulis turės būti „nugriautas“. Žemė turės išauginti savo vaikus iš sėklos. Ji buvo iškreipta tų velnių, kurie ją sudraskė, perdirbo, tai yra... yra iškreipta kūrinija. Dievas ją atmes ir pradės iš naujo. Tikrai taip.

207 Iš kur tai atėjo? Vienas asmuo tiki viena nedidele... netiki kita, nedidele Dievo Žodžio dalimi.

208 Visa žemė dejuoja. Biblijoje pasakyta, kad: „Net pati gamta dejuoja, laukdama tos palengvėjimo dienos, laukia Dievo sūnų pasireiškimo“. Medžiai veržiasi, veltui. Gėlės stengiasi prašviesinti kelią. Dėl... bet jie dejuoja ir verkia, ir žino, kad kažkas yra netvarkoje. Iškreipimas! Įsčios negali pagimdyti to, kas tobula, nes jos yra iškreiptos. Žemė dvokia. Ji yra permirkusi nekaltu krauju. Ji turi... Ji yra kaip...

209 Aš galėčiau šį tą pasakyti, bet tai gali pasirodyti tiesmukiška. Ji... ji... ji smirda. Dievas pasakė: „Tai smirda,“ – Jo akivaizdoje, taip nešvaru. Kai įeinate į tualeto patalpą su pisuarais, ten tiesiog dvokia, ten nešvara. Tiksliai taip smirda ir pasaulis, jeigu Dievas jį pauostytų. Nešvara, viskas yra taip nešvanku.

210 Dievas susprogdins ją į šipulius. „Aš sukursiu naują dangų ir žemę,“ – pasakė Jis. Taip, pone.

211 Kas tai bus? Jos įsčios dar nepagimdė Tūkstantmečio. Ji pagimdė iškreiptą dalyką. Kodėl? Stengiasi naudotis išmintimi.

212 Aš prieš Floridą nieko neturiu. Aš to neskiriu jums, žmonėms iš Floridos. Bet, kai aš pirmą kartą persikėliau ir atvykau į Floridą, ir sugrįžau į Džordžiją, aš stovėjau štai ten, ir aš pasakiau: „Kaip Amerikos pilietis, aš atiduodu savo dalį seminolių indėnams, kuriems ji ir priklauso“. Na, jie galėjo daug geriau pasirūpinti savo žemės sklypais nei aš savo šukuosena – pas juos viskas buvo kuo tiksliausiai. Bet dabar virš palmių daugybė šviestuvų. Didelės, ištaigingos jachtos ir kiti dalykai, bando pademonstruoti Tūkstantmečio pradžią be atgailos. Asmeniškai man – tai krūva tuštybių.

213 Jau milijonus kartų geriau man būtų įkopti į kalvos viršūnę Britų Kolumbijoje ir pažvelgti į kalnus, kuriuos Dievas sukūrė, ir prie kurių žmogaus rankos nebuvo nei karto prisilietusios. Tikrai taip.

214 Atvyksti į šiuos miestus, dideli namai, tai, tai nepatraukia mano dėmesio. Aš nekenčiu tokių dalykų. Suprantate?

215 Bet žinau, kad vieną dieną, vieną dieną, tai bus perkeista. Ji atmes savo iškentėjusį vaiką. Žemė, ji bus perkeista, vieną dieną. Gerai.

216 Tikėjimas tiki, kad tai yra parašyta ir sako: „Žodyje nėra jokių trūkumų“.

217 Ar kada esate girdėję tarnautojus sakant: „Na, sakau jums... Karaliaus Jokūbo versijoje arba šioje pataisytoje versijoje, arba štai šioje čia, tai yra sakoma šiek tiek... šiek tiek kitaip. Iš tiesų, tai iš tiesų To nereiškia“? Ar esate tai girdėję? [Susirinkusieji sako: „Taip.“ – Red.] O, tai bent! Pasaulis tuo yra užterštas. Suprantate? Bet tikėjimas tuo netiki.

218 Tikėjimas tiki, Dievas, kuris galėjo mane sukurti, gali šią Knygą tinkamai išsaugoti taip, kad aš pagal Ją galėčiau gyventi. Jei Dievas, kuris sukūrė mane ir teis mane, negali tinkamai išsaugoti Savo Knygos, tuomet Jis yra labai vargingas Dievas. Štai taip. Aš tikiu, kad Kiekvienas Žodis iš Jos yra Tiesa. Taip, pone. Ką tai suteikia, toks tikėjimas? Tai tikėjimui suteikia tobulą vietą įsitvirtinimui Jame. Suprantate? Jūs nebegalite liautis tikėti, kai yra pasakoma, kad Žodis yra kokiu nors būdu supainiotas. Jūs turite Juo tikėti tiesiog taip, Koks Jis yra.

219 Jei bandysite naudoti išmintį, kad pasakytumėte: „Dabar pažvelkite čia. Tai nėra protinga, kad Dievas pasakė, jog padarys štai tokį dalyką“. Bet Dievas jį padarė. Suprantate? Tikrai taip. Taigi, jeigu jūs pasakysite: „Na, dabar, jei Dievas tai padarė, jeigu Jis atėmė žmogui gyvybę už tai, kad jis nebuvo levitas ir uždėjo savo ranką ant Skrynios, kai Ji buvo benukrentanti...“. Nesvarbu, koks tas žmogus buvo, Jis atėmė jo gyvybę už tai.

220 Dievas pasakė: „Tik levitai, jie vieni, gali Ją liesti“. Jis atėmė ją [gyvybę – Vert.]. Būtent tai Dovydą ir „įžiebė“, žinote. Suprantate? Levitas, prie Skrynios negalėjo prisiliesti niekas kitas, tik levitas. O štai čia buvo Skrynia, buvo sugrįžtanti prabudimui ir vienas už šių ribų pabandė prisiliesti prie Žodžio.

221 Tai tik parodo, kad tik Dievo pateptasis gali liestis prie Žodžio. Šios religijos ir denominacijos neturi teisės kišti savo pirštų prie Jo. Tik Šventoji Dvasia turi teisę į šį Žodį, o bet kuriam kitam prie Jo liestis – reiškia mirtį. Ar, nustoti tikėti kokia nors Jo dalimi, ar mokyti apie tai: „Tiek pat bus atimta iš jo dalies, Gyvenimo Knygoje“. Neslieskite To savo rankomis. Laikykitės nuo To atokiai. Pasiklausykite. Tiesiog patikėkite tuo, ką Tai sako. Nepriimkite kito asmens žodžio. Priimkite tai, ką Tai pasakė. Pasilikite tiksliai su Žodžiu. Dabar su Juo padaryti, ką nors kito – reiškia mirtį; sukelia ją...

222 Ką daro tikėjimas? Jis tiki Juo tiesiog taip, koks Jis yra. Tokiu būdu Dievas Tai išsaugojo visame periode ir štai Tai yra čia. Man tai yra Dievo Žodis. Dievas tai gerbia. Tai suteikia tobulą tikėjimą visame To teisingume.

223 Kaip vyras apskritai galėtų vesti moterį, jei ta mergina buvo... buvo turėjusi reikalų su kitais ir ko tik nedariusi, ir gyveno prostitucijoje ir dar visa kita? Ir... ir vistik, jūs nuėjote ir atsivedėte ją iš viešnamio. Išėjo ir ji buvo... Ji pasakė: „Na, aš... aš pasistengsiu būti... būti gera mergaite“. Jūs negalite turėti tikėjimo tokia moterimi. Suprantate? Jūs negalite to padaryti. Kaip moteris gali turėti tikėjimą vyru, kuris darė tą patį? Jūs tiesiog negalite ant tokių dalykų statyti savo tikėjimo. Nėra ant ko statyti. Suprantate? Jūs negalite to padaryti.

224 Kaip jūs galėtumėte nueiti štai ten ir pasakyti: „Čia yra valtis, kurioje yra daug skylių, bet aš tiesiog įdėsiu į ją kažkiek šieno maišų. Greičiausiai... galbūt jie... jie užkimš besisunkiantį vandenį, kad galėčiau perplaukti į kitą krantą“? Aš net nenorėčiau duoti jai šanso, kai tuo tarpu šalia yra kita, su kuria viskas yra tvarkoje. Žinoma.

225 Kodėl gi mes renkamės kažkokią žmogaus sukurtą teologiją, kuri yra visa kupina skylių? Buvo įrodyta, kad ji yra klaidinga. Suprantate? Kai, čia yra padėta ta, kuri iš tiesų yra Dievo Žodis, Kuris atlaikė potvynį kiekvienoje smarkioje vėtroje ir audroje. Ji jau atsilaikė ir išliko visiškai teisinga. Taip visada bus. Gerai.

226 „Dangūs ir žemė praeis, – pasakė Jėzus, – bet Mano Žodis nepraeis“. Kodėl? Jis yra Amžinas. Jis buvo pradžioje. Jis tiesiog atėjo čia tam, kad išreikštų Dievo Žodį. Jis buvo Dievo išraiška. Dievas išreiškė Save per Savo Sūnų.

227 Jie visi prasidėjo Pradžioje, sėklų skyriuje ir nuo tada taip visada ir buvo. Nuo tol visada taip pat, buvo veiksmo scenoje, tai buvo tas pats dalykas – kova tarp išminties ir tikėjimo, visada kovoja. Taigi, išmintis yra iš velnio ir yra skirta jo vaikams.

228 Ar kada nors esate tai pastebėję? Jūs visi esate matę avis. Jūs visi esate matę ožkas. Ir jūs žinote, kad jų abiejų bliovimas yra labai panašus, yra reikalingas tikras ganytojas, kuris gali juos atskirti. Atveskite čia seną ožką, leiskite jai pradėti bliauti, bliauti. Po to atveskite čia avį ir leiskite jai bliauti. Įsiklausykite. Jos skamba tiesiog vienodai. Bet tikras ganytojas gali atskirti tą balsą.

229 Jėzus pasakė: „Mano avys pažįsta Mano Balsą“. Suprantate? Jie gali atpažinti ar tai yra ožka. Na, Jis Pats yra Avis. O... Jis ne... „Mano avys pažįsta Mano Balsą. Svetimo jos neseks“. O kas yra Jo Balsas? Štai jis – Žodis. Suprantate? „Mano avys pažįsta Mano Balsą“. Suprantate?

230 Jos neleis kam nors pasakyti: „O, dabar čia. Aš taip pat kalbu Dievo Balsu. Kitas čia pasakys dar kitaip“. Bet tai yra, suprantate, šėtonas. Mes greitai prie to prieisime, „atvėsinsime“, kad jums tai būtų tinkama. Suprantate?

231 Taigi, dabar jūs matote, kad Žodžio sėkla tuomet negali augti pažinimo atmosferoje. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Suprantate? Vos tik pažinimas susimaišo su tikėjimu, ji tuoj pat ten ir numiršta.

232 Ieva atėjo ir pasakė: „Viešpats Dievas pasakė. 'Tą dieną, kurią mes suvalgysime, tą dieną mes mirsime'“. Po to ji sustojo, kad išgirstų, ką jis turėjo pasakyti.

233 Jis pasakė: „Bet, paklausyk, mano brangioji, tu esi meilutė. Supranti? Juk tikrai Dievas sukūrė tave turėdamas tau tikslą. Tu žinai, kad tai yra tiesa. Matai, tu esi moteris, tu buvai sukurta šiam tikslui. Štai koks jis yra. Dabar tu jo nežinai, bet tu buvai sukurta šiam tikslui. O, tu esi labai meili, brangioji. O... Tik pažiūrėk, kokios gražios tavo lieknos rankos. Matai? Na, tikrai tu tokia esi. Tikrai“.

„Bet Jis pasakė, jei mes... jei mes tai padarysime, mes mirsime“.

234 Jis atsakė: „Bet, o, ar tu manai, kad geras, mylintis Tėvas, Dievas, galėtų padaryti tokį dalyką?“. Ką ji padarė? Ji paklausė samprotavimo, priėmė jo išmintį. Pasakė: „Tai yra medis, žavintis. Geistinas“. Ir ji užkibo už to. Tiksliai taip. O kai ji tai padarė, kas nutiko? Tai nutinka su kiekviena moterimi. Vos tik jūs už to užkimbate, tai iškart išgaruoja. Tikrai taip.

235 Dabar jūs matote, sėkla, kurią ji turėjo ir galiausiai būtų tapusi motina, per Dievo valią, per ištartą Žodį. Ji galiausiai būtų tapusi motina. Bet ji negalėjo sulaukti, pasirinko kitą kelią.

236 Taigi, matote, tuomet, vos tik ji tai padarė – priėmė išmintį su Žodžiu, bet išmintis buvo priešinga Žodžiui. Jei suprantate, pasakykite: „Amen“. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Suprantate? Jeigu išmintis yra išvien su Žodžiu ir įrodo, kad yra kartu su Žodžiu, ir Žodis išreiškia Save per tą patį dalyką, tuomet tai yra Žodis. Bet jeigu išmintis yra prieš Žodį ir ne su Žodžiu, bet stengiasi surasti kažką, kad prie Jo pridėtų ar atimtų nuo Jo – tai yra iš velnio. [„Amen“.]

237 Šventosios Dvasios sėklos iš Biblijos negali augti išminties atmosferoje. Tai užmuša kiekvieną šalies seminariją. Tai pramuša jose kiauras skyles, praduria jas ir teismas pradeda lietis į vidų. Tikrai taip. Tikrai taip padaro, matote, nes Žodis negali augti su išmintimi, pasaulietiška išmintimi. Nepadarys to.

238 Ieva turėjo tikėti Žodžiu taip, koks Jis jai buvo duotas. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Ji neturėjo klausyti nieko kito sakiusio ką nors apie Žodį; Ji turėjo tikėti Juo tik tokiu būdu, kokiu Jis jai buvo duotas. Ten niekuomet nebūtų buvę mirties, jeigu ji būtų Tuo patikėjusi. Tikrai taip.

239 Ir vyras ar moteris, kurie priims Dievo Žodį tiesiog tokiu būdu, kokiu Jis mums yra duotas, išlaikykite Jį tokiu būdu, kokiu Dievas Jį pasakė, Tai yra Gyvybė. Bet sumaišę tai su kokios nors organizacijos išmintimi – jūs tuoj pat numirsite, tiesiog taip pat, kaip tai įvyko patį pirmą kartą. Tai yra Sėkla. Toks yra kelias, tokiu būdu Tai pasireiškė patį pirmą kartą, tokiu būdu Tai pasireikš kiekvieną kartą. Taip visada pasireikšdavo. Dievui leidus mes įrodysime tai visoje Biblijoje, šįryt. Tai yra vienintelis būdas kaip Tai gali augti, reikia atskirti Save nuo visų samprotavimų ar bet ko kito, ir tiesiog patikėti Žodžiu.

Ieva turėjo tiesiog priimti Tai tokiu būdu, kokiu Dievas Tai davė mums.

240 Aš jau išreiškiau ir sakiau jums, jog tikiu, kad Dievas išsaugojo ir išlaikė šią Bibliją, ir tokiu būdu Dievas man Tai čia suteikia. Aš nenoriu jokios kitos išminties. Aš noriu tik to būdo, Kurį Dievas čia pasakė.

241 Taigi, viliuosi, kad jūsų neįžeisiu. Bet jei Biblijoje yra pasakyta, kad aš privalau atgailauti, tai ir reiškia atgailavimą; ne atlikti bažnytinę išpažintį, bet atgailauti.

242 Biblijoje man yra pasakyta, kad turiu būti pakrikštytas „Jėzaus Kristaus“ Vardu, Joje nebuvo turėta omenyje kažkas kito. Tai nereiškia vardan „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“. Būtų taip pasakyta.

243 „Na, – pasakysite jūs, – Mato 28:19 pasakyta: 'Krikštykite juos vardan Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios'“. Būtent tai jie yra padarė.

244 Taigi, jeigu tai nebūtų tiesa, jeigu jie nebūtų tinkamai to padarę, tuomet tikėjimas, kurį turėjo Petras, kad krikštytų Jėzaus Kristaus Vardu, ir visa likusi Biblija, tuomet jie turėjo me... melagingą apreiškimą, kurį Dievas dar ir palaimino. Tai sugrąžintų Jį į pradžią: tuomet anuomet Jam būtų derėję palaiminti ir Ievą, pradžioje.

245 Vardan „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios,“ – tai yra trys titulai. O Vardas yra tik vienas. Jūs negalite pasikrikštyti vardan Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios tol, kol nebūsite pakrikštytas „Jėzaus Kristaus“ Vardu; Nes toks yra Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios Vardas. Visa Biblija yra tokiu būdu parašyta. Kiekvienas Biblijoje pakrikštytas žmogus buvo pakrikštytas „Jėzaus Kristaus“ Vardu. Rašte niekas jų nekrikštijo „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“ titulais. Kiekvienas iš jų buvo pakrikštytas „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ Vardu, buvo pakrikštytas į Vardą Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios.

246 Kiekvienas buvo pakrikštytas, krikštijant į „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“ titulus nėra visiškai pakrikštijama į jokį vardą; titulas – kaip tarnautojas, pastorius, daktaras, dar kas nors; tėvas, sūnus ir žmogus, žmona. Titulai!

Pasakysite: „Nėra jokio skirtumo“.

247 Tuomet užrašykite savo titulą ant bankinio čekio, vietoj savo pavardės ir pažiūrėkite ar jis bus priimtas. O... Sakykime: „Aš pasirašau šį čekį namų šeimininkės vardu“. Na, tai būtų tolygu netikėjimui Dievo Žodžiu, kai tuo tarpu apreiškimas yra padėtas jums prieš nosį. Tikrai taip. Suprantate? Žinoma. Gerai.

248 Jis turėtų tikėti Tuo taip, kaip Tai pasakė Dievas. Jis pats Sau neprieštarauja. Jeigu prieštarauja, ateikite ir parodykite man. O... Jis Sau neprieštarauja, visiškai nei kiek. Šėtonas gali bandyti padaryti, kad Tai jums prieštarautų, bet Jis negali to padaryti su Žodžiu. Ne. Todėl, su Žodžiu to nepadarysi. Ne, pone. Tai yra amžiaus senumo dalykas ir apie tai buvo galvota, tačiau niekada nebuvo įrodyta.

249 Atsekite šiuos du šaltinius arba tai, ką jūs galėtumėte pavadinti – atmosferomis, ir pažiūrėkime, kas jas sukuria. Panagrinėkime jas kelias minutes. Atmosfera; abu šie šaltiniai sukurs atmosferą.

250 Aš noriu kai ko jūsų paklausti. Ar esate nuėję į bažnyčią... Aš... aš dabar sakau tai pagarbiai ir su... tik tam, kad išsakyčiau argumentą; Dieve, apsaugok. Ar esate pabuvoję tokioje bažnyčioje, kurios pastorius buvo labai ceremonialius? Susirinkimas ten yra lygiai toks pats. Tikrai taip. Suprantate? Kodėl taip yra? Atmosfera tai sukūrė. Nueikite į vietą, kurioje pastorius sako: “Taigi, palūkėkite minutėlę, tokio dalyko kaip ta nesąmonė iš viso nėra. Aš netikiu Dieviškuoju išgydymu, Šventosios Dvasios krikštu“. Jūs žinote, jūs pamatysite visus iki vieno tokius, susirinkime. Jeigu jie ne...

251 Jeigu ten jų tarpe, kur nors yra erelis, jis ištrūks iš tos vištų grupės. O... Žinoma, kad ištrūks. Tokia yra tiesa. Jis paliks juos. Taip. Taip. Jis tikrai tai padarys. Jis negalės to pakelti. Jis yra erelis. Jis yra dangui sukurtas paukštis, o ne diendaržiui. Taip, pone. Taigi, štai kur jis yra.

252 O dabar mes prieiname prie šių atmosferų. Ir jeigu jūs nueinate kur tik yra... tie dalykai, kur bažnyčioje yra mokomas tikėjimas, jūs atrasite, kad bažnyčia ir yra tokioje atmosferoje.

253 O, Dieve! Leiskite... leiskite man tai jums perteikti, kad jūs... Jei galite tai įžvelgti. Suprantate? Nueikite... Dėl šios priežasties žmonės eina į šventųjų tarpą, kur jie meldžiasi, tikintieji. Paulius pasakė, kad visame mieste jis nei vieno nerado, tik Timotiejų, kuris turėjo tokį patį, brangų Tikėjimą, kurį ir jis turėjo, žinote. Visi likusieji iš jų buvo denominacininkai. Suprantate? Bet, kai jūs patenkate į tą atmosferą, suprantate, jis, jūs atrandate, kas vyksta, tai, ką sukūrė ši atmosfera. Jūs atrandate žmones gyvenančius tikėjimu, kai ateinate į tokią vietą, kurioje yra sakoma: „Tai bent, na, Biblija yra tiesa. Dievas išgydo“. Jūs pradedate lankytis jų susirinkime, jūs atrandate: „Na, aš buvau prie mirties dėl vėžio. Aš buvau išgydytas“. „Aš kadaise buvau aklas. Aš regiu“.

254 Pašalietis pasakys: „Ak! Tai bent! Ką tu turi omenyje? Kas su tavimi atsitiko?“.

255 „Aš parodysiu tau įrodymus. Ateik pas mane į svečius. Ateik, papietauk su manimi. Aš tau šį tą parodysiu. Aš namuose turiu įrodymus. Mano kaimynai žino, jog aš buvau tokioje būklėje. Aš buvau suparalyžiuotas metų metus. Už mane buvo pasimelsta“. Suprantate? Kas tai yra? Tas... tas Žodis esantis toje bažnyčioje, toje tikinčiųjų grupėje, sukūrė tokią atmosferą.

256 Taigi, kaip Žodis, Savo paprastume, bet kartu ir Savo pilnatvėje, apskritai galės augti tokioje vietoje, kurioje pažinimas Jį nustelbia ir sako: „Taip negali būti“? Suprantate? Jis negalės. Todėl ten, kur yra pamokslaujamas pažinimas iš seminarijos – vaikai miršta.

257 Kur yra pamokslaujamas tikėjimas iš Žodžio – vaikai gyvena. Amen. Toks yra skirtumas – tiesiog Gyvenimas arba mirtis.

258 Tas pats įvyko ir Edeno sode. Lygiai tas pats įvyko su tomis, ten buvusiomis, dvejomis atmosferomis. Kai Ieva išėjo iš Teisingos į klaidingą, ji numirė. Suprantate? Ir taip įvyks kiekvieną kartą.

259 Todėl, jie negalės ten pasilikti. Jeigu jūsų bažnyčioje yra tokia atmosfera, o, vaike, jeigu tu nori gyventi – patikėk Žodžiu.

260 Taigi, dabar tai gali šiek tiek įgelti. Ir aš to neturiu omenyje kokiu nors grubiu būdu. Aš tik... Tai yra mokymas. Tu turi tai padaryti, kai prieini prie šių vietų, tu turi įgelti ir nudeginti, šiek tiek, suprantate.

261 Dabar palūkėkite. Tai yra kaip veršelio ženklinimas. Man anksčiau labai nepatiko tai daryti, ženklinti veršelius; jie yra tikri vargšeliai. Mes išvarydavome juos. Aš nežinau ar jums kada nors yra tekę pririšti juos virvėmis ar ne ir... ir... ir... ir surišti juos. Turi surišti visas keturias kojas, suprantate, skersai. Ir, o, koks jis yra vargšelis! Pribėgi, paimi tą įkaitintą, ženklinimo geležį ir stipriai ja suduodi į jį. O, broliai, tai atrodydavo siaubingai. Kai atsitrauki, jį ištikdavo tikras, noro pabėgti, priepuolis. Jis tiesiog pradėdavo bėgti ir spardytis, ir triukšmauti, ir baubti, ir šėlti. Bet, sakau jums, nuo tol jie žinojo, kam priklausė. Tikrai taip. Jie žinojo, kokiai... kokiai ganyklai jie priklausė. Tuomet apie tai jau nepajuokausi.

Todėl, paženklinkime. Paženklinkime. Taip, pone.

262 Kai jie pasakė, jūs žinote... Jūs, daugelis jūsų esate skaitę ar... ar giedoję apie „Kaubojaus apmąstymus“, suprantate. Ir nuklydęs nuo bandos vienergis... kai jie galiausiai jį sugavo bandos suvarymo metu; iš šio nuklydusio vienergio jie tiesiog pagamins sriubą, nes jis neturi jokio paženklinimo. O visi kiti sugrįš į savo ganyklas. Šeimininkas sugenantis bandą pažįsta savo galvijus. Todėl, jei... Ženklinimas yra skausmingas.

263 Dabar pažiūrėkite. Šėtonas gali moksliškai, savo išmintimi įrodyti. Dabar kelioms minutėms aš užimsiu daktaro rolę. Šėtonas galėtų moksliškai įrodyti, savo išmintimi, kad dirva, kurią jis ketino duoti... kurioje turės augti žmonijos rasė, joje buvo vitaminai. Tikrai taip. Jis galėtų tai moksliškai įrodyti. Jie gali moksliškai įrodyti, ką tik tai nori, beveik. Suprantate? Žinoma.

264 Joje buvo vitaminas „M“ – malonumas, populiarumas. Jie yra joje. Jie yra jo išminties dirvoje. Žinoma. Žinoma. Visi pasaulietiški malonumai, visi kino filmai, visi šokiai, viskas, bet kas: „Pirmyn. Su tuo viskas yra gerai. Tai nieko blogo nepadarys. Žinoma“. Suprantate? Populiarumas: „O, jūs esate didžiausia miesto bažnyčia“. Gerai.

265 Joje buvo vitaminas „S“, kurį jis vadino „sveiku protu“. Skatina samprotauti, suprantate. Taip.

266 Joje buvo vitaminas „S“, kuris reiškia „samprotavimą“. Taip, jis galėjo samprotauti. Bet, matote, tai nesuveiks.

267 Joje buvo stileivų vitaminas „G“, kuris reiškia „grožį“. Šėtonas yra gražus. Nuodėmė yra graži. Ir nuodėmei vis daugėjant ir daugėjant, dar gražesne ji tampa.

268 Kiek gražesnį pastatą mes šiandien turime nei tas, kuris buvo rąstinis? Kiek kartų jis yra gražesnis? Kiek gražesnės mūsų moterys šiandien yra nei jos buvo anksčiau? Suprantate? Kiek gražesnė yra Florida dabar nei kai Dievas ją sukūrė? Suprantate?

269 Tame yra grožis. Kas iš jūsų žino, kad šėtonas yra gražuolis? Ir jis troško grožio, ir pabandė sukurti grožį, dar gražesnę karalystę ir panašiai. Žinoma. Mes tai žinome. Šėtonas yra grožyje.

Dabar atkreipkite dėmesį. Jis turėjo vitaminą „S“, kuris reiškia „samprotavimą“.

Vitaminą „G“, kuris reiškia „grožį“.

270 Vitaminą „M“, kuris reiškia „modernumą“. „O, jūs norite būti šiuolaikiški“. Tiesiog priimkite jo pažinimą ir pažiūrėkite ar nepradėsite tikėti tokiais dalykais. Tai pradės jumyse augti. Šis vitaminas iškart pasirodys, ten pat kur sėdite.

271 Kuris nors žmogus atsistoja, pradeda dalintis savo pažinimu: „Dabar pažvelkite, draugai. Kaip tai atrodytų, jei mes šioje garsioje, gražioje katedroje pradėtume stipriai šūkauti ir verkti, ir kalbėti kalbomis, ir bėgioti pirmyn ir atgal, kol putos pradėtų lietis iš burnų kaip pasiutusiems šunims? O... o kaip galvojate, ką pasakytų miesto meras, diakonų taryba, jei mes leistume štai tokius dalykus čia?“. O, žinoma, tai yra šiuolaikiška.

272 „Nejau galvojate, kad mūsų žmonės stovės ten gatvėje su tamburinu rankose? Ir kaip tai atrodys, jei mūsų sesės pasirodys su vešliais, ilgais plaukais? O visos likusios bažnyčios moterys vaikštinės po miestą sakydamos: 'Tik pažiūrėkite. Tik pažiūrėkite į jas'. Na, šios bažnyčios prezidentė, ar kas juo bebūtų, žinote, pasakys: 'Na, pažvelkite, tik pažiūrėkite į tai. Ji atrodo, kaip senamadiškas modelis, ar ne? Jos „atsarginis ratas“ yra ant nugaros'“. Suprantate? Jūs žinote, kažkas į tai panašaus.

273 „Mes norime būti šiuolaikiški“. Suprantate? Tai yra velnio išmintis. Štai ką tai išaugina. Tai yra vitaminas esantis toje dirvoje, kuris išauga produkte, kurį dirva išaugina. Tęsk taip ir toliau, tu, šiuolaikinė Jezabelė. Gerai. Šiuolaikiški kaip šiandienos moterys. Žinoma. O, šiuolaikiški. „Na, moderniausi miesto žmonės ateis į šią bažnyčią“. Žinoma. Joje yra... Kodėl? Jie tiesiog auga dėl to modernumo vitamino.

274 Samprotavimo vitaminas, gerai, jie auga dėl jo. Suprantate? Štai kas tai yra, samprotavimas. Bet vos tik jūs pradedate dėl to augti, Žodžio atžvilgiu jūs esate mirę. Prieš galėdami toks tapti, jūs pirma turite atmesti Žodį. Suprantate?

275 Vienintelis būdas, kuriuo galite tapti nusidėjėliu – turite atmesti Dievo Žodį. Kas yra nuodėmė? Netikėjimas. Netikėjimas kuo? Dievo Žodžiu. Suprantate? Taigi, pirma jūs turite atmesti Žodį.

O, čia turiu užsirašęs apie dar dešimt vitaminų.

276 Bet štai dar vienas vitaminas apie kurį jis jiems nepasakė. Jis ten turėjo vitaminą „M“. Tai didžiausias vitaminas iš ten buvusių, rezultate reiškiantis „mirtį“. Suprantate?

277 Tai grupė gražiausiai apsirengusių žmonių, pačių šiuolaikiškiausių, pati gražiausia bažnyčia, didžiausia organizacija, suprantate, pati moderniausia, kokia tik buvo, buvo sakomi išmintingiausi žodžiai, kuriuos tik galima pasakyti. „Kodėl ne...“.

278 „Jeigu Dievas sukūrė mus kaip Savo kūrinius, kodėl jis smerkia ir neleidžia šioms moterims atrodyti gražiausiai, turėti trumpus plaukus? Kodėl Jis smerkia saikingą kosmetikos naudojimą?“.

279 Na, Jis turėjo vieną tokią Biblijoje, kuri tai darė. Jis sumaitino ją šunims. Todėl susimąstykite apie tai, matote. Tiksliai taip.

280 „Kodėl... kodėl Dievas... Na, juk Jis nesitiki, kad mes gyvensime pagal Bibliją“. Jis tikrai tikisi. Jis pasakė Ievai, kad ji privalo gyventi... Ar, Jis pasakė...

281 Jėzus pasakė, kad: „Žmogus gyvena kiekvienu Žodžiu, kiekvienu Žodžiu, kuris išeina iš Dievo burnos“. Kas tai pasakė? Jėzus. Ar tai tiesa? Jis pasakė: „Jeigu, kuris nors žmogus pasakys, ką nors priešingai, tebus jis melagis; Jo Žodis yra tiesa“. „Dangūs ir žemė praeis, bet Mano Žodis nepraeis“. Štai taip.

Todėl vitaminas „M“ slypi jo formulėje, modernumas. Tikrai taip.

282 Taigi, bet Žodžio sėkla iš Biblijos negali augti tokioje žemėje. Kaip dabar žmogus gali nueiti į vieną tokių modernių bažnyčių? Ant jo nužengs Šventoji Dvasia ir jis... jis panorės šaukti: „Garbė Dievui! Aleliuja!“.

283 Ar žinote ką? Na, taip jūs priverstumėte pamokslininką „nuryti“ savo pamokslą. Na, sakau jums. Aš... aš galiu įsivaizduoti jį sakantį: „O...“.

284 Ir visos tos „gervės“ ten, ištiesdamos atsuka kaklą, žinote, kad apsidairytų ir pamatytų. „Na, kas gi tai pasakė?“.

285 Tuomet po kelių minučių pamokslininkas pasakys: „Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus“.

„Garbė Dievui! Tai tiesa“.

286 „Hm,“ – diakonai. O! Už kelių minučių būsite nuvestas prie durų. Jie iškart jus išmes. Suprantate?

287 Žodis ten negali augti, tiesiog negali to padaryti. Ne, tiesiog negali to padaryti. Suprantate? Jis tiesiog negali to padaryti. Suprantate?

288 O po to ateina anas, purkšdamas savo nuodus ant To viršaus, kad pamėgintų nužudyti jumyse esančią Gyvybės užuomazgą. „Šiandien šalyje yra žmonių grupė, kuri tiki, kad Dievas gali išgydyti. Na, žinoma, mes žinome, sveikas protas mums parodo, kad Dievas davė mums daktarus, kad jie gydytų“.

289 Taigi, jūs patys paklauskite gero, nuovokaus daktaro ar jis yra tas, kuris išgydo. Jis atsakys jums: „Ne, pone. Aš galiu išrauti dantį, bet aš negaliu užgydyti ertmės, kuri lieka jį ištraukus“. Tikrai taip. „Aš galiu sugipsuoti ranką, bet aš negaliu jos išgydyti“. Tikra tiesa. „Dievas yra Gydytojas“. Suprantate?

290 Taigi, kaip kas nors apskritai gali užaugti tokiame dalyke? Kaip Žodžio sėkla apskritai galėtų augti tokiame dalyke? To tiesiog nebus. Ji tiesiog negali augti tokioje atmosferoje. Tikrai negali.

291 Bet tikėjimas auga tik dėl vieno vitamino. Jis turi tik vieną vitaminą. Visiškai nereikia jo maišyti su kitais, nei kiek. Tikėjimas auga dėl vieno vitamino, kuris yra Žodis. Tai yra vienintelis dalykas, dėl kurio tikėjimas gali augti, tai yra Žodis. Ir vienintelė priežastis dėl, kurios jis gali augti yra ta, kad jis tiki Žodžiu, ir jis turi priimti visą Žodį ir patikėti, kad Jis yra tiesa. Ir tikėjimo vitaminas sudarytas iš šešių raidžių žodžio – G-y-v-y-b-ė, „Gyvybė“. Jis turi vitaminą „G“, tikėjimas turi. Tikėjimas turi vitaminą „G“.

292 Išmintis turi vitaminą „M“; vitaminą „S“; „malonumas“; ir vitaminas „samprotavimas“; vitaminai, visi šie kiti vitaminai. Jie... samp... Pažinime yra visi šie. Suprantate? Išmintyje yra visa tai, išsamprotauja tai.

293 Bet tikėjimas turi tik vieną dalyką: Gyvybę. Tai yra viskas, kas išliks. „Tavo Žodis yra Gyvybė. Tavo Žodis yra Tiesa. Jis yra Žodis, Kelias, Tiesa, Šviesa“. Tikėjimas gali įsitvirtinti tik tame. Ir viskas. Ir nieko kito nepriims. Šventosios Dvasios Gyvybėje, Amžinajame Gyvenime, štai kame auga tikėjimas: Žodyje, „Zoe“, Paties Dievo Gyvybėje. Tai yra vienintelė vieta, kurioje tikėjimas gali veikti, tai yra tuomet, kai tikėjimas išgirsta Žodį ir patiki, kad Tai yra Dievo Žodis. Tuomet, toje „Zoe“ Jis auga ir Jis išreiškia tai, ką Žodis pasakė.

294 Dievas, kaip Jis sukūrė pasaulį? Ar jūs tikite, kad pasaulis buvo Dievo mintyse? Žinoma, kad buvo, turėjo būti. Kaip Jis jį sukūrė? Jis tiesiog ištarė.

295 „Iš kur Jis paims tuos dalykus?“. Kaip jums apskritai gali kilti mintis samprotauti su Dievu, sakyti: „Dieve, iš kur Tu paėmei tas medžiagas iš... iš kurių sukūrei uolas? Iš kur Tu paėmei?“. Jos atsirado iš dujų. „Viešpatie, iš kur Tu paėmei dujas?“. Suprantate? „Kaip Tu apskritai sukūrei vandenį? Kokia yra jo formulė? H2O. Iš kur Tu gavai vandenilį, deguonį?“. Suprantate? Štai taip. Suprantate? Tai tiesiog yra nesuprantama.

296 Ką Dievas pasakė? Tai buvo Jo mintyse. O Jo mintys yra Jo Žodis, prieš Jam būnant išreikštam. Tuomet, kai Jo mintys pasakė: „Tegul atsiranda,“ – ir tai ten atsirado. Štai taip. Štai kame slypi tikėjimas. Per...

297 Hebrajams 11 pasakyta: „Per tikėjimą pasaulis buvo sutvertas“. Pasaulis buvo sutvertas per tikėjimą „Dievas sutvėrė pasaulį iš neregimų dalykų“. Tikėjimu Dievas ištarė pasaulį būčiai, nes tai buvo... tai buvo iš anksto apgalvotas Žodis. Bet vos tik Jam tai ištarus, tai tapo gyva.

298 Dabar jūs galite pasakyti: „Aš tuo tikiu, Broli Branhamai“. Savo širdyje jūs galite Tuo patikėti. Po to išreikškite tai pasakydami: „Aš tikiu Tuo“. Daugiau niekada To nekeiskite. Pasilikite būtent su Tuo. Stebėkite, kas iš to išaugs. Tai išaugins Žodį, nes tai yra tikėjimas. Suprantate? Išmintis išveda jus iš kelio. Tikėjimas jūs atveda prie To. Suprantate tai?

299 Jis atkerta kiekvieną žmogaus sukurtą religiją, atkerta kiekvieną mokančią mokyklą, žmogaus sukurtą teologiją, tiesiog šaltai smūgiu išverčia visa tai iš kojų. Štai kur jie atsiduria, jų profesoriai, teologijos, filosofijos ir kiti mokslų daktarai. Ir visi šie žmonės turi eiti į mokyklą ir išmokti psichologijos ir visų kitų dalykų. Yra tik vienas Dalykas, kurį jie praleidžia. Išmoksta kaip psichologiškai save pateikti ir kokius rūbus reikia dėvėti, ir kokiu tonu jis privalo sakyti „amen“, ir, o, nesąmonės! Leiskite...

300 Būkite vedami Šventosios Dvasios. Dievo sūnūs yra vedami Dievo Dvasios, o ne seminarijos išminties. Bet Dievo Dvasia veda Dievo sūnus ir dukteris. Tikrai taip. Tai tiesa. Amen.

301 Dabar atsisakykime visų įsitikinimų, visų mokyklų, visų, žmogaus sukurtų teologijų. Akivaizdu, kodėl jie negali tikėti; ten nėra nieko, iš ko Tai galėtų augti. Suprantate? Jie turi vitaminą „S“, samprotavimą, kurio mes turime atsisakyti. Populiarumo vitaminas, malonumo vitaminas: „Aš tiesiog turiu šiek tiek smagiai praleisti laiką“. Koks tai smagumas? „O, nueiti kur nors ir šiek tiek išgerti, kartas nuo karto, žinote. Tiesiog šiek pasismaginti; juk tai nieko nekeičia“.

302 Jūs žinote, tokios smulkmenos kaip šios, visos panašios, priklauso tam „vitaminui“. Suprantate? O kaip apskritai dėl tokio „vitamino“ galės išaugti Žodis, kuris paneigia tokį „vitaminą“. Kaip jūs ketinate tai padaryti? Suprantate? Žodis tai paneigia. „Jeigu jūs mylite pasaulį ar pasaulio dalykus, Dievo meilės jumyse net nėra,“ – pasakyta Biblijoje. Suprantate? Todėl kaip... kaip Dievas... Kaip Dievo Žodis galės augti dėl tokių „vitaminų“?

303 Dirvoje turi būti tam tikri „vitaminai“, dėl kurių grūdai gali išaugti. Jie turi būti toje tinkamoje dirvoje. Mes artėjame prie to, jau greitai. Suprantate? Turite turėti tinkamą dirvą arba kitaip grūdai joje neišaugs. Paimkite tam tikras dirvas, joje vienas dalykas neaugs, bet kas nors kitas augs. Smėlėtoje žemėje yra kitokie „vitaminai“, ir panašiai, joje auga tam tikri dalykai. Jeigu tų dalykų nėra, na, jums tiesiog tai neišaugs, tai tiesiog neaugs. Ir viskas.

304 Taigi, piktžolės auga beveik visur, bet kokioje žemėje. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Senos denominacinės piktžolės augs tiesiog bet kur.

305 Bet, sakau tau, broli, jei nori užauginti Gyvybės vaisius, jie turi kilti iš Žodžio. Tikrai taip. Tikrai taip. Žinoma. Gerai.

306 Viliuosi, kad aš jūsų visų per ilgai neužlaikau, šįryt. [Susirinkusieji sako: „Ne.“ – Red.] Taigi, ne... Suprantate? Gerai.

307 Akivaizdu, kodėl jie negali patikėti; jie neturi nieko, kur galėtų gyventi. Jėzus kalbėjo apie juos Mato 13 skyriuje ir 1 eilutėje. Tiesiog atsiverskime tai ir pažiūrėkime, ką Jėzus apie tai pasakė, šiuos dalykus apie kuriuos mes kalbame. Mato 13 skyrius ir nuo 1 eilutės.

Tą pačią dieną Jėzus išėjo iš namų ir atsisėdo palei jūrą.
Ir didžiulės minios susirinko pas jį taip, kad jis įėjo į laivą ir atsisėdo; o visa minia stovėjo ant kranto.
Ir daug jis kalbėjo... Ir daug jis kalbėjo jiems palyginimais, sakydamas: „Štai sėjėjas išėjo sėti;
Ir kai jis sėjo, kai kurios sėklos nukrito palei kelią, ir atskrido skrajūnai ir jas prarijo;
Kai kurios nukrito į akmenuotas vietas, kur jos turėjo nedaug žemės; ir jos tuojau išdygo, nes neturėjo žemės gilumo;
Ir kai saulė pakilo, jos išdegė; ir kadangi jos neturėjo šaknies, jos nudžiūvo.
...kai kurios nukrito tarp erškėčių; ir erškėčiai išdygo ir jas nusmelkė;
...kitos nukrito į gerą žemę ir atnešė vaisių: vienos šimteriopą, vienos šešiasdešimteriopą, vienos trisdešimteriopą.
Kas turi ausis klausyti, tas teklauso“.

308 Ne išmintį. „Ausis,“ – matote, gerai, „galintis klausyti“. Gerai.

309 Atkreipkite dėmesį. Jis pasakė, kad vienos krito, kai Sėkla krito, buvo pamokslaujamas Žodis.

310 Vienos krito palei kelią; tiesiog kaip vanduo nuo žąsies nugaros, iškart nuteka.

311 Kitos krito į uolėtas vietas, akmenuotas, kuriose tebuvo truputis vėjų suneštų dulkių. Ir jos tuojau išdygo, bet neišaugo šaknys, nebuvo žemės gilumo šaknims įsitvirtinti. Dabar aš ketinu tai vaizdingai paaiškinti ir viliuosi, kad tai neįžeis jūsų jausmų. Suprantate?

312 Tai buvo katalikų bažnyčia. Jie pasakė, kad jie buvo pastatyti ant uolos. Aš sutiksiu su jais. Aš tikrai su jais sutiksiu. Tikrai taip. Teisingai. Ten nebuvo jokios žemės, visiškai, jokios žemės iš kurios būtų galima augti. Kodėl? Ji negalėjo išauginti... Jie negalėjo išreikšti Biblinio „vitamino“, nes jie Tuo net netiki. Jų mokymas yra dogmos, tai tiesa, romėniška dogma, joje visiškai nėra jokio Žodžio. Suprantate? Krito ant uolų; tai simbolizavo nepaprastą išmintį. O, broli, sakau tau, jie turėjo ją nepaprastu būdu. Jie pateikia ją per psichologiją ir įspūdingus, didelius statinius, ir puikius apdarus, atrodo kaip šventi dievai, kunigai ir visi kiti.

313 Kas iš jūsų girdėjo tą liudijimą tos paprastos vienuolės, kuri neseniai išėjo? Ar turite jį čia? Aš noriu, kad mes jo pasiklausytume čia bažnyčioje, kurio nors trečiadienio vakarą. Ir kiekvienam čia esančiam žmogui derėtų turėti šį liudijimą. Viena iš jų ilgą laiką lankėsi mano tarnavimuose. Kaip jos...

314 Aš pats buvau nuvykęs ten į Meksiką ir mačiau tas kalkakmenio duobes, duobes, kuriose buvo palaidoti tų vienuolių kūdikiai; kurie joms gimdavo nuo tų kunigų; kūdikiai buvo deginami tose kalkakmenio duobėse ir panašiai. Štai kas paskatino komunizmą iškilti Meksikoje. Jie pašalino visas tokias nesąmonės. Štai kas paskatino plačiai išplisti komunizmą.

315 Nedrįskite bijoti komunizmo. Dievas naudoja komunizmą. Aš komunizmu netikiu. Jis yra iš velnio. Bet Dievas ima velnią ir apsuka tai, kaip Jis tai padarė su karaliumi Nebukadnecaru, apsuko ir pavergė Izraelį. Suprantate? Taip. Jūs patys panagrinėkite ir pažiūrėkite ar Biblija to neįrodo. Vieną iš šių dienų mes į tai įsigilinsime. Dievas jį iškėlė, kad atkeršytų tai senai paleistuvei už Dievo vaikus. Tiksliai taip yra sakoma Biblijoje. Taip. Pasakė: „Jie sudegins ją ugnimi ir ji pasieks savo pražūties galą“. Būtent tiksliai tai su ja ir atsitiks, taip pat. Štai ji.

316 Tai yra sėkla, kuri krito ant uolų, ant kurių buvo tiek mažai dirvos, kad ji negalėjo augti. Ji mirė. Tuomet, tai buvo nepaprasta išmintis.

317 Tuomet kitos krito ant protestantų žemės, bet po kurio laiko, nepaprasta, didelių denominacijų išmintis jas nustelbė, nusmelkė Dvasią. „Stebuklų dienos yra praėjusios. Daktaras toks-ir-toks pasakė taip-ir-taip. Suprantate? Tokio dalyko visai nėra“. Tiesiog galutinai viską nusmelkė. Visiškai nusmelkė ką? Nusmelkė Dvasią, per išmintį. Suprantate?

318 Šventoji Dvasia nužengė Martino Liuterio dienomis. Šventoji Dvasia nužengė Džono Veslio dienomis. Šventoji Dvasia nužengė ankstyvosios Sekmininkų bažnyčios dienomis. Bet ką padarė denominacijos? Savo išmintimi Tai nusmelkė. Nusmelkė ką? Sėklą. Kas yra Sėkla? Žodis. „Tai to nereiškia. Tai reiškia štai šitą, čia“. Suprantate? Jie padaro tai...

319 Dabar yra daug nuoširdžios širdies žmonių tų tarnautojų tarpe, esu su jais susitikęs, prisėdęs ir kalbėjęs su jais netgi tokia tema kaip krikštas ir daugeliu kitų. Aš paprašiau, kad kas nors ateitų tai padiskutuoti. Jie pasakė: „Broli Branhamai, jeigu mes tai padarytume, mūsų bažnyčia mus išvytų lauk“.

320 Aš pasakiau: „Kas? Kas jums yra svarbiau, Dievo Žodis ar jūsų bažnyčia?“. Tose denominacijos dulkėse jūs niekada giliau neįaugsite. Suprantate? Suprantate? Gerai. Jei tai paneigia Žodį, tai yra klaidinga. Suprantate? Tai parodo, jog tai tėra žmogiška išmintis.

321 Taigi, protestantai buvo nusmelkti. Tai tiesiogiai nusmelkė juose buvusią Dvasią, kai jie pradėjo remtis išmintimi vietoje tikėjimo Žodžiu; išmintimi esančioje organizacijoje, organizacijos išmintimi vietoj tikėjimo Žodžiu. Visi, kurie tai supranta, pasakykite: „Amen“. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Matote? Tikėjimas tuo... tuo, ką žmonių grupė iš metodistų, baptistų, presbiterijonų, sekmininkų, evangelikų ir visų kitų kartu turi. Ir labai greitai jie turi suformuoti bažnytinę konfederaciją, kuri ir bus „žvėries atvaizdas“. Ir šioje tautoje jis turės tą pačią jėgą, Apreiškimo 13:11, kurią jie turėjo anuomet; ir pradės šventųjų persekiojimą, lygiai taip pat kaip jie tai padarė pradžioje, Ro... Romos bažnyčia. Suprantate? Štai link ko dabar pat viskas juda.

322 Štai kodėl dabar pat Žodis yra sėjamas, visur: „Laikykitės nuo to atokiai. Išeikite iš jų“. Suprantate?

323 Taigi, išmintis tai nusmelkė. Jų pačių išmintis nuo jų pačių užgniaužė Šventąją Dvasią. Leiskite man jums tai įrodyti Biblijoje, Apreiškimo 3 skyriuje; kurį mes neseniai išnagrinėjome bažnyčios perioduose. Jėzus buvo užgniaužtas Savo Bažnyčioje ir stovėjo iš išorės; bandė belstis į duris, kad įeitų atgal į vidų. [Brolis Branhamas beldžia į sakyklą – Red.] O... o... Tiksliai taip ten yra pasakyta. „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi. Jei, kas trokšta, jei tik jis įsileis Mane, Aš ateisiu“. Bet durų niekas neatidarė. Suprantate? Jie išvarė Jį lauk. Kas tai buvo? Jie turėjo... Sėkla krito ant jų. Suprantate? Suprantate?

324 Bet vienos krito į persekiojimo slėnį. Kai kurios sėklos krito į persekiojimo slėnį. Taigi, būtent slėnyje galima atrasti vandens, geriausią dirvą. Kai jūs matote žmogų, kuris buvo iki tiek sumuštas, kad iš jo buvo išmušta visa teologija, buvo išjuoktas, iš jo buvo išsityčiota, jis perėjo labai sunkius išmėginimus ir viskas buvo iš jo išvalyta... iki tiek, kad metalas tampa paruoštas darbui... Jūs atrasite, kad ten yra kažkiek drėgmės... Tikrai taip. Į slėnį, šis žmogus buvo išvytas į slėnį, buvo išspirtas iš savo organizacijos. Kaip jie tai pavadintų: „Jis puolė iki sąšlavų“. Suprantate? Ne „sąšlavų“, bet „slėnio“, kaip esame išmokyti. Giliai slėnyje, žinote, ten auga lelija, taip pat, žinote. O... O... Teisingai, matote: „Slėnyje“. Gerai. Kai kurios krito į persekiojimų slėnį, sunkių išbandymų. Kai kurios iš tų Sėklų ten krito, į persekiojimų slėnį, sunkių išbandymų, buvo vadinami visokiais vardais kaip ir Lelija: „Belzebubu“, išsityčiojo.

325 Bet šiame slėnyje yra vandens upės. Psalmių 1 yra pasakyta: „Palaimintas yra žmogus“. Leiskite man tai perskaityti. Leiskite man jums parodyti, kas yra šiame slėnyje. Kas... Psalmėse... Aš maniau, kad neturėsiu laiko, bet mes vis tiek tam skirsime laiko, suprantate, kad perskaitytume tai, kad įterptume tai čia. Mes ketiname tai perskaityti ir pažiūrėti, ką daro šis žmogus čia, tai yra būtent ta vieta, kurioje jis yra pasodintas. Jeigu jis yra pasodintas... dulkinoje dykumoje, kur visiškai nėra žemės ar vistik jis yra pasodintas slėnyje? Gerai.

Palaimintas yra žmogus, kuris nevaikšto pagal bedievių patarimą... (Išmintyje...)

Amen. Amen. Amen. Amen.

...nevaikšto pagal bedievių patarimą... nestovi nusidėjėlių kelyje... nesėdi apjuokėjų vietose.
Bet jis gėrisi Viešpaties įstatymu; ir mąsto apie jo įstatymą dieną ir naktį.
Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens upių...

326 „Upių“. Ką jos reiškia? Devynias dvasines dovanas. Vieno „Vandens“ upės, vienos Dvasios. Vienas Vanduo, bet ištekantis iš devynių skirtingų šaltinių, Vandens upių. Suprantate?

...vandens upių, kuris duoda savo vaisių, Dvasios vaisių, savo metu; ir jo lapai nenuvys; ir ką jis bedaro, tai klestės.

327 Suprantate, kai kurios nukrito į šį slėnį, ten, kur yra šios upės. Ir atnešė... Ar pastebėjote? Aš noriu prieiti prie tolimesnio dalyko. Kas nutiko? Tai nukrito, prie upės...

328 Jis nebuvo persodintas. Jis bus kaip medis „persodintas iš ten į čia“? Jis buvo „pasodintas“. Kaip? Iš anksto numatytas. Ta Dievo mintis, prieš pasaulio sutvėrimą, jį ten patalpino. Suprantate? Ne įsmeigė į žemę, ne atsitiktinai; bet buvo „pasodintas“, iš anksto numatytas (kam?), būti prie Vandens upių. O!

329 Jo šaknis nenuvys. O, aleliuja! „Nors jis ir numirs, Aš prikelsiu jį paskutinę dieną“. Tikrai taip.

330 Jis yra iš anksto numatytas Ten būti, o ne per atsitiktinumą. Jis buvo iš anksto numatytas priimti tą Žodis, kai Jis bus sėjamas. Ir ji bus būtent ten. Kai įsitvirtina, ji ten pasilieka. Jis yra pasodintas, o ne šiaip įbestas į žemę. Jis yra faktiškai pasodintas. Tikrai taip. Yra labai didelis skirtumas tarp lazdos įbestos į žemę ir tarp kažko, kas yra pasodinama. Tai skiriasi. Sėkla buvo pasodinta; Ji pati surado skyles, į kurias galės suleisti šaknis, kai Vanduo pradėjo tekėti ir išreikšti savo Gyvybę, Dvasią. Tai pradėjo kalbėti...

Jūs pasakysite: „Yra devynios dvasinės dovanos“.

Jis pasakys: „Amen“.

„Jėzus Kristus – tas pats vakar ir amžinai“.

„Amen“.

„Jis vis dar gydo tiesiog taip kaip Jis tai visada darė“.

„Amen. Amen. Amen“. Suprantate?

331 Jis yra pasodintas prie upių, upės teka iš abiejų pusių, Vandens upės. Akivaizdu, kodėl jis negali nuvysti. Akivaizdu, juk jis pasodintas. Kai kurios iš tų Sėklų nukrito į štai tokią vietą. Jis negali numirti. Jis yra pačioje Gyvybės tėkmėje. Ji niekad nesibaigia. Tikrai taip. Jis semiasi Gyvybės iš tų upių, „upės“ – Naujojo Testamento, Senojo Testamento. Amen. Yra tiesiog nesustojamai maitinamas. O, broli!

Ar tu Jį mylėsi? Amen.
Ar tu šlovinsi Jį? Amen.
Ar tu garbinsi Jį? Amen.
Amen. Amen.

332 Taip, pone. Taip, pone. O, man tai patinka. O jums? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Taip.

...duoda savo vaisių savo metu;… (Pradžios 1:11)

333 „Duoda savo vaisių“. Kokį vaisių? Kokius vaisius? Savo vaisius. Kokį vaisių? Savo vaisius. Kas tai per vaisius? Biblija. Suprantate? Jie visi yra čia. Meilės vaisius yra čia, Biblijoje. Džiaugsmas, čia, Biblijoje. Jėga, Šventoji Dvasia, visi šie dalykai čia, Dieviškasis išgydymas, Dievo pažadai, tai yra vaisiai. Štai kur Jie yra. O jeigu jis yra Tame pasodintas, tai yra pasodinta tinkamoje dirvoje, tikėjime. Ką daro tikėjimas? Tikėjimas pradeda Tai auginti, amen, pradeda ją kelti aukštyn. Suprantate? Štai taip; traukia ją stiebtis į viršų. Žinoma. Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandenų, kuris duoda savo vaisių savo metu.

334 Taigi, kokius vaisius jis išaugins? Jono 14:11, Jono 14:11, Jis pasakė, Jėzus pasakė: „Kas...“. Aš manau, kad tai yra 14:12. Jėzus tarė: „...kas tiki į Mane, tas irgi darys darbus, kuriuos Aš darau“. Kodėl? Jame yra tas pats Žodis. Jis buvo Žodis. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] „Ir jeigu jūs pasiliekate Manyje, ir Mano Žodžiai jumyse, prašykite ko panorėsite“.

335 Aš neseniai kalbėjau su broliu Evansu, ten gale. Jis atvažiavo čia. Jis vairuoja dideliu greičiu. Jis prarado savo automobilį. Buvo sustojęs ten prie „Milerio“, paliko automobilyje raktą, kažkas atėjo ir pavogė jį. Jame jis laikė viską, ką turėjo. Jis atėjo čia. Jis, jis ir brolis Fredas, ir brolis Tomas, kai kurie iš jų, atėjo į namus. Ir tarė... Na, jis atrodė, kaip vaikelis iš kurio atėmė saldainį; jis buvo toks nusivylęs, žinote. Jis pasakė: „Aš tiesiog nežinau, ką turėsiu daryti toliau“. Aš pasakiau: „Na...“.

336 Taigi, kas tai yra? Taigi, jie atėjo, ką reikėjo padaryti pirmiausiai? Ateiti pas Žodį; paprašyti Tėvo. „Jeigu jūs pasiliekate Manyje ir Mano Žodžiai jumyse, tuomet prašykite, ko panorėsite“. Kaip? Pasilikite su Žodžiu, tiesiog pasilikite tik su Žodžiu.

337 Aš pasakiau: „Pasimelskime“. Mes atsiklaupėme ant grindų ir pradėjome melstis. Ir mums ten būnant, mes meldėmės.

338 Aš pasakiau: „Tėve, aš ateinu pas Tave Viešpaties Jėzaus Vardu. Čia yra brolis, kuris praleidžia... dirba kelias dienas per savaitę. Jo rankos visos nudaužytos nuo darbo remontuojant senus, sudaužytus automobilius ir nuo panašių darbų, tam, kad uždirbtų pakankamai pinigų 1400-1500 mylių atstumo kelionei automobiliu kiekvieną sekmadienį, kad atvažiuotų į susirinkimus. Turi išmaitinti daugybę vaikų. Tai jam kiekvieną savaitę kainuoja maždaug 50 ar 75 dolerius, vien tik ta kelionė automobiliu, vien tik kad atvyktų į bažnyčią. Suprantate? Tai tiesa. Jis atvyko čia stengdamasis išgirsti Žodį, mums stengiantis kovoti už Jį“. Ir aš pasakiau: „O dabar kažkoks blogas žmogus pavogė jo automobilį“. Kas Tai buvo? Aš pasakiau: „Dabar, Viešpatie, aš meldžiu Tave, grąžink jam jo automobilį, Jėzaus Kristaus Vardu“.

339 Ką aš padariau? Aš pateikiau tą Žodį, tą pažadą Dievo Akivaizdoje, užantspaudavau Jį Jėzaus Vardu ir išsiunčiau Žodį. Žodis leidosi į kelią, iki pat tos vietos, surado tą vietą, kurioje įvyko vagystė; kaip skalikai paskui triušių pėdsakus. Suprantate? Štai Jis skrieja palei kelią, vėjui stūgaujant. Pasiekė tą vietą maždaug pusiaukelėje iki Bouling Gryno, Kentukyje. Kas įvyko? Žodis jį surado.

340 Kaip tik tuomet pas mus atskriejo regėjimas. Aš išvydau vyrą, dėvintį geltono atspalvio marškinius, vairuojantį, jaunuolį, kuris kadaise buvo Krikščionis. Žodis jį persmelkė. „Tu elgiesi neteisingai“. Žodis jį sučiupo. Jis siuntė Savo Žodį, matote, matote, ir sučiupo jį. „Tave už tai vieną dieną sugaus ir įstatymas tave nubaus už tai, kad tai padarei. Apsisuk ir parvaryk jį atgal“. Žodis jį surado. Jis kadaise buvo Krikščionis. Aš išvydau, kaip jis parvaro jį ir palieka ant šaligatvio.

341 Aš pasakiau: „Dabar, broliai, važiuokite tiesiai tam tikru keliu štai ten, jūs rasite savo automobilį. Bet palaukite dar šiek čia, kol jis parvarys jį iki tos vietos. Taigi, ar jūs turėjote pilną baką degalų?“.

„Taip,“ – atsakė jis.

342 Aš pasakiau: „Tuomet viskas bus gerai. Bet ten bus tik pusė tų degalų, nes jis pusę išvažinėjo. Jis buvo maždaug pusiaukelėje iki Bouling Gryno, išvažinėjo maždaug... maždaug šimtą mylių“.

343 Kai jis jį surado, jis taip ir buvo paliktas, tiksliai taip. Kas tai buvo? Žodis išėjo ir surado jį.

344 Sugrįžo ir papasakojo, neseniai po šio įvykio, kad kažkoks žmogus nupirko iš jo automobilį. Bet jis paspruko nesumokėjęs. Suprantate? Pasakė: „Broli Branhamai...“.

345 Aš pamaniau: „Vargšelis!“. Liko jam skolingas 400 dolerių. Aš pasakiau: „Aš pasimelsiu“. Aš pasiunčiau Žodį. Žodis išėjo, surado jį jo kelyje.

346 Kai... Mes išėjome pas jį. Jis niekada nebuvo Krikščionis, suprantate, jis... jis... jis pradėjo juoktis. Sakė, kad kartą jo paprašė ateiti į bažnyčią. Jis atsakė: „Na, kol pamokslininkas pamokslaus, aš dairysiuos į gražias blondines“. Todėl, matote, jūs negalite atrasti... Taip. Tai... tai... tai yra velnias, kuris yra... matote... Todėl Žodis negalėjo jo sulaikyti.

347 Ką padarė Žodis? Nenuleido nuo jo akių. Suprantate? Tiesiog ne... Brolis Velčas tvirtai laikėsi, pasakė: „Viskas bus gerai. Viskas bus gerai“. Žodis pradėjo jo ieškoti. Suprantate? „Jeigu jūs pasiliekate Manyje ir Mano Žodžiai jumyse, tuomet prašykite, ko panorėsite“. Suprantate? Žodis jį surado.

348 Visų pirmiausiai, vienas iš jo sūnų pradėjo važinėti visur ieškodamas, leidosi šiuo keliu ir ten jį pastebėjo. Jis pamatė tą vyrą automobilyje, užsirašė jo numerį, o pats grįžo, sugrįžo pas brolį Vudą. Jie paskambino ir išsiaiškino, kur jis buvo. Jis buvo Bouling Gryne.

349 Dievas Danguje žino, kad aš nebuvau apie tai girdėjęs nei žodžio, nieko apie tai nežinojau.

350 Praėjusį sekmadienį, tai buvo prieš savaitę, popietės laiku, kai mes baigėme čia pamokslauti, atvažiavau ten ir persirengiau, ir pasiruošiau kelionei į Floridą... ar į... pas brolį Velčą, susirinkimui tą ateinantį vakarą. Kai įsėdau į automobilį, pamačiau tą vyriškį. Aš pasakiau: „Broli Velčai...“. Aš tuomet negalėjau jam pasakyti. Jis pats turi padaryti žingsnį, matote, tiesiog kaip Meda turėjo priimti sprendimą tuo jos klausimu. Suprantate? Aš pasakiau: „Mes važiuojame per Bouling Gryną“.

Jis pasakė: „Jis yra maždaug 30 mylių atstumu nuo mūsų kelionės tikslo“.

351 Nuvažiavau toliau keliu. Aš pamaniau: „O, jis... jis... jis... jis susivoks. Suprantate? Jis susipras. Suprantate? Jis tiesiog turės pats tai suprasti“.

352 Nuvažiavau toliau. Sesuo Evans ir aš... O po kurio laiko jis pasakė: „Žinai, broli Branhamai, – pasakė jis, – nejaugi aš buvau toks kietakaktis?“. Pasakė: „Juk neseniai tu man paminėjai Bouling Gryną“.

„Taip“.

353 Jis pasakė: „Ar tu žinai, kad tas vyras, kuris turėjo mano pinigus, pabėgo su jais?“.

„Taip“.

354 Pasakė: „Jis yra Bouling Gryne. Aš apie tai galvojau. Tiesiog... Aš čia šį tą turiu. Aš pasinaudosiu tuo ir surasiu, kur jis yra. Tuomet aš ketinu pasukti...“. Aš pasakiau...

355 Pasakė: „O ką tu padarytum? Ar tu važiuotum ten atsiimti savo pinigų?“.

356 Taigi, matote, jeigu aš jam pasakysiu, tuomet... Suprantate, jis pats turi kažką padaryti. Suprantate? Jis turi šį tą padaryti. Aš negalėjau jam pasakyti. Jeigu būčiau tai padaręs, tai ten pat būtų sugriovę regėjimą. Suprantate? Todėl aš turėjau leisti... Suprantate? Tiesiog kaip...

357 Kodėl Jėzus stovėdamas ten pasakė Marijai ir Mortai: „Nuritinkite akmenį“? Na, Jis juk buvo Dievas. Jis galėjo pasakyti: „Akmuo, išnyk,“ – ir jis būtų iš ten pradingęs. Bet ji turėjo kažką padaryti pati.

358 Kodėl ten stovėdamas Jis žiūrėjo į pjūtį? Ar jūs tikite, kad Jis buvo pjūties Viešpats? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Jis pasakė Savo mokiniams: „Jūs melskite pjūties Viešpatį, kad Jis atsiųstų darbininkų į Savo pjūtį“. Kitais žodžiais tariant: „Jūs paprašykite Manęs padaryti tai, ką ketinu padaryti“. Suprantate?

359 Mes esame bičiuliai. Mes esame... mes esame... Tai yra Bažnyčia. Mes ir patys turime šį tą padaryti. Jūs turite šį tą padaryti. Štai čia yra Evangelija, aš tai žinau, bet jeigu jūs tik sėdėsite čia ir Jos nepamokslausite, kokia bus iš to nauda? Suprantate? Jūs turite kažką padaryti. Jūs turite dėti pastangas. Jūs turite... Jūs pasakysite: „Na, aš tikiu, kad Dievas gali išgydyti, bet aš tiesiog nežinau...“. Atsistokite ir leiskite tam Žodžiui tapti jūsų žodžiu. Tikėkite Juo. Nesamprotaukite apie Jį; tiesiog tikėkite Juo.

360 Aš pasakiau: „Na...“. Aš žinojau, jeigu jis nenuvyks ten, jis juos praras. Aš pasakiau: „Jeigu būčiau tavo vietoje, jei būčiau, aš dabar pat nuvykčiau atsiimti savo pinigų“. Ir jis taip ir padarė. Kai jis atvažiavo jis pakėlė tą vyrą iš lovos, jis turėjo dalį pinigų. Jis pasišaukė kaimyną ir pasiskolino likusią dalį, sumokėjo viską.

361 Kas tai yra? Tai yra Žodis. Suprantate, jeigu Jis gali surasti vietą, Jis gali atnešti permainą. Taigi, taip pat yra ir su Dieviškuoju išgydymu.

362 Taigi, o kas, jei brolis Velčas būtų pasakęs: „Na, aš nemanau, kad turiu važiuoti ta kelio linkme; manau, kad tiesiog važiuosiu kitu keliu“. O kas, jei tas kitas žmogus būtų pasakęs: „Na, aš nevažiuosiu į vietą, kurioje to automobilio tikrai nėra“? Suprantate? Tai nebūtų išsipildę.

363 Bet jūs turite patikėti. Jūs turite tuo patikėti. O tai yra... Tuomet tai pasineria į tikėjimo atmosferą ir ji tai išreikš. Tai tiesiog atliks tai. O, tai yra...

364 Ar esate kada galvoję apie tai, kas nutinka, kai kas nors yra prikeliamas iš numirusių? Ar esate kada susimąstę, ten Suomijoje tąsyk, kai tas berniukas buvo prikeltas iš numirusių? Jo dvasia buvo išėjusi iš jo. Taigi, Žodis turėjo būti išleistas, kad keliautų per nesibaigiančią erdvę ir sugautų tą nedidelę sielą, ir parneštų ją atgal. Kaip Jis gali tai padaryti? Toks yra Žodis: „Gydykite ligonius. Prikelkite mirusius“. Suprantate? Kaip Jis ketina tai padaryti? Tai turi ateiti per palaistytą Žodį. Jis buvo parodęs regėjimą, todėl jis turi išsipildyti. Ten gulėjo berniukas. Ten gulėjo visa kita tiesiog tokiu būdu, kokiu Jis tai pasakė prieš du metus. Ir štai visa tai ten buvo. Dėl šios priežasties aš pasakiau apie lokį, kuris turės nusileisti nuo kalvos, kaip ten bebuvo: tai turi išsipildyti, tiesiog taip turi būti. Suprantate? Kas Tai padarys? Žodis!

365 Aš pasakiau: „Dangiškasis Tėve, gimtinėje Tu man pasakei, maždaug prieš du metus, kad šis berniukas turės prisikelti iš numirusių. Todėl tai yra ant šio, Tavo Žodžio, Tavo pažado, pagrindo. Pirmiausiai Žodis pasakė: 'Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki'. Tu išsiuntei Savo mokinius ir liepei jiems gydyti ligonius, prikelti numirusius, išvaryti velnius. Tuomet per regėjimą Tu parodei man gimtinėje, kad šis berniukas... turės vėl atgyti“.

366 „Todėl, mirtie, tu daugiau negali jo laikyti. Aš turiu Viešpaties Žodį“.

367 Ne aš; aš nesu Žodis. Jis yra Žodis. Suprantate? Jeigu aš būčiau Žodis... Yra tik Vienas Asmuo, Kuris galėjo būti Žodžiu – tai buvo Jėzus. Jis buvo ištartas Dievo Žodis, per nekaltą prasidėjimą. Aš esu iškreiptas, matote, aš... aš esu rezultatas, sąjungos tarp mano tėvo ir motinos. Šis turi numirti; tai esu aš, matote, kūnas, kuris turi numirti.

368 Su Jėzumi taip nebuvo. Jis buvo Žodis. Jis gimė nekaltai. Broli, jokia moteris, vyras ar dar kas nors, neturėjo nieko bendro su Juo. Moteris buvo inkubatoriumi, tai tiesa ir Jis buvo maitinamas jos krūtimi, ir panašiai. Ši dalis greičiausiai yra tiesa. Bet, leiskite jums pasakyti, Jis buvo Dievas. Štai Kas Jis buvo. Tame nebuvo jokio sekso, visiškai. Jis turėjo būti laisvas nuo sekso tam, kad per tą Kraują galėtų atnešti Gyvybę; mes už kelių minučių prieisime iki to. Tuomet, pažvelkite, Jis buvo Žodis, bet... Viešpaties Žodis.

369 Pranašai nebuvo Žodis. „Bet Viešpaties Žodis ateina pas pranašus“. Ne... Jie patys nebuvo Žodžiu. Žodis atėjo pas juos.

370 Štai tokiu būdu Jis šiandien ateina pas mus. Kai Žodis atėjo dėl to berniuko, kas tai buvo? Regėjimas. Kas tai buvo dėl to lokio? Kas tai buvo dėl šių kitų dalykų? Viskas, regėjimas. Tai yra Viešpaties Žodis, atėjo tam. Ką tuomet tai padaro? Jis išlieka ten.

371 Taigi, pirma tai turi būti ištarta. „Mirtie, atiduok jį. Jėzaus Kristaus Vardu aš išsiunčiu šį Žodį“. Sugauna, tiesiog taip, kaip Tai sugavo tą jaunuolį važiuojantį į Bouling Gryną, tuo pavogtu automobiliu. Štai Jis keliauja štai čia ir vėl sugauna. Ką Tai padaro? Sugauna tą... tą nedidelę dvasią, sugrąžina ją štai čia ir perduoda ją kūnui, tiesiog tiksliai taip, kaip Žodis pasakė, kad Jis tai padarys. Štai taip. Kas tai padaro? Tikėjimas, ne pažinimas.

372 Jūs pasakysite: „Dabar pažiūrėkime. Oras yra sudarytas iš to-ir-to. Jame yra šiek tiek rūgšties. Jame yra šiek tiek dujų. Jame yra šiek tiek kosminės šviesos. Aš negaliu to suvokti. Ir galbūt, jeigu aš...“. O, jūs... jūs... Jūs tuščiai švaistote laiką.

373 Ne išmintis; tikėjimas! Ne išmintis; pasakys jums, kad to negalima padaryti. Tikėjimas įrodys, kad tai jau yra padaryta, matote, tai tiesa, parodo, kad Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Gerai.

Dabar paskubėkime. Mes turime paskubėti.

374 „Kuris duoda savo vaisių“. Jono 14 pasakyta, kad: „Tas, kuris daro Mano... Kas tiki Manimi, darbus... ženklus, kuriuos Aš rodau...“.

Taigi, jūs pasakysite: „Ar tai yra ženklai, kuriuos Jis rodo?“.

375 Jis atėjo į namus, kuriuose gulėjo mergaitė, vienintelė tarnautojo dukra; negyva, šalta, išbalusi, buvo paguldyta. Greičiausiai ji jau kelias valandas buvo negyva dar prieš Jam ten ateinant. Jie paguldė ją ant lovelės, ruošė ją išnešimui, balzamavimui. Jėzus įeina tiesiai į tą kambarį, kuriame ji buvo, štai taip. Jie raudojo ir verkė, štai taip. Jis juos visus paprašė išeiti: „Išeikite iš čia. Išeikite lauk“. Pasakė: „Ateikite čia, Petrai, Jokūbai ir Jonai. Aš žinau, kad jūs tikite“. Pasakė tėvui: „Tu patikėjai, nes kitaip nebūtum siuntęs Manęs pakviesti“.

Ir motina tarė: „Viešpatie, Aš tikiu“. Suprantate?

Pasakė: „Atsistok čia“.

376 Jis pažiūrėjo. Ten atsistojo jauna... jauna mergaitė. Pasakė: „Tabita,“ – tai reiškia „mergelė“. Aleliuja! Jam nereikėjo melstis. Jis buvo Žodis. O...

377 Man nereikia melstis, jei galiu pamatyti regėjimą, nes Žodis jau yra paruoštas. Aš turiu melstis tam, kad gaučiau Žodį, kad išgirsčiau, ką sako Dievas. Tuomet aš galiu Tai ištarti, po to, kai išgirstu tai, ką Jis pasako.

378 Bet Jis buvo Žodis. Amen. „Mergele, sakau tau, kelkis“. Pakėlė paimdamas ją už rankos. Štai taip. Suprantate? O, tai bent!

379 Tai yra išraiška. „Duoda savo vaisių“. Jėzus pasakė: „Kas tiki į Mane, tas irgi darys darbus, kuriuos Aš darau“.

380 Todėl šie, matote, visi šie dalykai iš šių denominacijų ir panašiai, jų dalykai yra tokioje purvo ir nuodėmės sankaupoje, tiesiog kaip kūrinija žemės įsčiose. Tikrai taip. O, tai bent! Kaip tai gali būti? Kaip tikras Dievo Žodis gali augti tose, kurios kerpasi plaukus, dėvi trumpus drabužius, rūko cigaretes, žaidžia boulingą, prisijungia prie bažnyčios? Kaip taip gali būti, kai tokios minios, mylinčios malonumus taip leidžia laiką ir jiems patinka tokie dalykai, ir myli pasaulį. Kaip Dievo meilė gali ateiti? Kaip Dievo Sėkla gali augti tokioje žemėje? Ji niekada neįsišaknys. Iš jos niekada neišaugs jokia gyvybė. Ji gulės ten ant tų senų, dulkėtų, denominacinių akmenų ir supus, niekada neatneš Gyvybės. Taip, pone. Taip, pone.

381 Malonumų ieškotojai: „Mylintis malonumus labiau nei mylintys Dievą“. Siaubinga! Vis tik, jie yra išmintingi. Jie yra dvigubai išmintingesni už kitą klasę. Žinoma. Protingi, išsilavinę, išminties ieškotojai, tiesiog tokie, kokia Ieva buvo, ir jie gavo tą pačią dozę, kurią ji gavo, tiesiog lygiai taip pat. Tai yra Tiesa.

382 Kaip lelija galėtų išgyventi, lelijos Sėkla – išgyventi ir augti, kai ji semiasi gyvybės iš vandenų, kaip ji galės augti vienoje iš šių dulkinų denominacijų? Kaip ji galėtų tai padaryti, kai jį semiasi gyvybės iš Vandenų. Vanduo reiškia Dvasią. „Jie turi dievotumo pavidalą, bet išsižadėję Dvasios jėgos“. Suprantate? Nors Žodis krenta ant jų, Jis negali išaugti. Jis negali augti. Tiesiog kaip Žodis buvo ant Ievos, bet Jis negalėjo išaugti. Kodėl? Ji priėmė išmintį, šėtono išmintį. Žodis ateina pas juos. Žodis krenta ant jų. Žinoma, kad Jis krenta. Taip, pone. Augs... Jis... Jis kris ant jų. Jie gali girdėti pamokslaujamą Žodį.

383 Ar esate matę tokius žmonės, kurie sėdės bažnyčioje ir nei karto net nesujudės? Pamokslauji moterims apie plaukų kirpimą; metai po metų praeina – vis tiek kerpasi kaip kirposi. Kalbi vyrams apie rūkymą, moterims apie gėrimą; jie geria sau toliau, tiesiog vienodai. Tai yra tiesiog kaip vandens liejimas ant žąsies nugaros. Juose nėra jokios vietos augimui. Suprantate? Tai yra tas senas malonumų ieškojimas, populiarumo. „Na, tegul visos kitos moterys pirma tai padaro, tada ir aš padarysiu taip“. Man nerūpi, ką kitos daro. Tai yra jūsų pareiga – sekti Dievo Žodį. Tikrai taip. Suprantate?

384 Nors Žodis ir krenta ant jų, Jis negali augti. Šėtono išmintis, suprantate, todėl visa tai tampa denominacinėmis dulkėmis. Jie negali patikėti Hebrajams 13:8, pasipūtę su išmintimi, juose nėra nieko, kame Tai galėtų augti. Suprantate? Kaip jie gali patikėti Hebrajams 13:8: „Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius“? Jie negalėtų to padaryti. Suprantate?

385 O, jie sako, kad Tuo tiki. O, paklauskite jų apie Tai, jie atsakys: „Žinoma, mes tikime Tuo“. Tuomet parodykite man to vaisius. Leiskite man į juos pažiūrėti. Leiskite man pamatyti kaip tai yra išpildoma. Leiskite man pažiūrėti į bažnyčią, kuriai jūs pamokslaujate, kaip jie daro tai, ką anuomet darė pirmoji apaštalinė Bažnyčia, kuri tikėjo Žodžiu.

386 Jūs iškreipiate krikštą. Jūs iškreipiate savo įrodymus. Jūs padarote taip, kad jie atitiktų kažkokius įsitikinimus; vietoj to, kad priimtumėte Žodį, leistumėte Žodžiui pačiam nešti Savo vaisių. Jūs patys sau susigalvojate dalyką, kurį turite daryti tam, kad tai įrodytumėte. O šėtonas gali išaiškinti kiekvieną įrodymą, kurį jūs norite pateikti. Žinoma, jis gali, jis neabejotinai tai gali. Bet jis negali išreikšti Žodžio. Tai yra vienas dalykas, kuris jį apdegina. Jis tiesiog negali to padaryti. Taip, pone. O, taip.

387 Dabar pažvelkime į Kainą ir Abelį. Jie abu buvo nuoširdūs. Kainas nusekė, savo išmintimi, paskui savo motiną bažnyčią, Ievą. Tai buvo jo motina. Kas iš jūsų žino, kad Ieva buvo Kaino motina? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Žinoma. Gerai. Kaip ir jo motina jis pasirinko samprotavimą, matote, išmintį, savo išmintį. Gražią auką; jis ten turėjo gėlių. Jis turėjo lauko vaisių. Pasakė: „Na, dabar, žinoma, matote, – pasakė jis, – Dievas...“. Lygiai tą patį šėtonas pasakė Ievai: „Žinoma, žinoma...“. „Žinoma, kad Dievas priims mano auką. Aš pastačiau gražų aukurą. Aš jį taip išpuošiau. Jis visas papuoštas“.

388 Lygiai tas pats bus per šias Velykas, jie išleis milijonus dolerių visoje šalyje, kad altorius papuoštų Velykinėmis gėlėmis. Aukuras nebuvo skirtas gėlėms; jis skirtas aukai. Suprantate? Tai tiesiog parodo tą pačią, seną Kaino dvasią, matote, tas pats senas... senas velnias iš Edeno. Suprantate?

389 Kas... kas nutiko? Kainas galvojo: „Žinoma...“. Žmogus buvo nuoširdus, nes jam tai buvo mirties arba Gyvybės klausimas.

390 O tokie žmonės, aš nemanau, kad jie yra veidmainiai. Jie yra nuoširdūs. Jūs pasakysite: „Tuomet, ar jie galėtų būti nuoširdūs ir klystantys?“. Žinoma. Žmogus galėtų išgerti arseno nuoširdžiai galvodamas, kad geria ricinos aliejų ar kažką, kažką kito. Suprantate? Nuoširdumas; to nepakanka. Yra reikalinga Tiesa, o ne nuoširdumas. Tiesa!

391 Tos moterys ten Afrikoje, aukojo savo kūdikėlius dievams, aligatoriams. Ar toks yra jūsų nuoširdumas? Ne. Kiek iš jų ten atsistoja, kiniečiai, laužo sau kaulus prieš virtuvės dievus! O kaip yra su musulmonais ten ir tais, kurie vaikšto per žarijas? Ir įsiveria dalykus, o, kabliukais perduria kūną, per burną ir užsisiuva lūpas.

392 O kai kurie iš jų persiveria mediniu virbu. Aš ten mačiau statulėlę, mažą statulėlę – vaizdavo kaip aukoja savo dievui, galvodamas, kad eis į dangų. Šventikas įspraudžia lazdą jam į burną, grandine apriša aplink galvą; parklupdo, rankas sudeda už nugaros, grandine suriša jo kojas. Jis negali gerti, kalbėti, valgyti nei daryti nieko kito, kol nenumirs.

393 Ar esate kada matę Krikščionius darančius auką panašią į šią? Jūs net negalite patikėti Tiesa, Žodžiu. Suprantate?

394 Taigi: „Grožį, – pasakė jis, – žinoma, Dievas priims. Tik pažiūrėkite, koks gražus yra mano aukuras“.

395 Ar matote tą pačią dvasią šiandien, išminties? „Na, jei mes pastatysime šią didelę denominaciją, tikrai Dievas mus priims“. Jis nepriims nieko kito, tik Savo Žodį. Ne. Suprantate?

396 „Na, – sako jie, – dabar pažiūrėk, broli Branhamai, jei mes... jei mes štai tokį skaičių tarnautojų išsiunčiame kiekvienais metais. Mūsų misijų programos biudžetas, praėjusių metų, viršijo šimtą tūkstančių dolerių“. Tai gali būti labai gerai, broli, bet tu esi miręs tol, kol tu nepripažinsi šio Žodžio ir neateisi pas Jį. Tiksliai taip.

397 „Na, broli Branhamai, mūsų bažnyčia! O kuo jūs ten save laikote, turėdami riešuto dydžio smegenis?“.

398 Tai tiesa. Taigi, tai yra visiškai teisingai. Tai tiesa. Bet, kas aš bebūčiau, leiskite man pasilikti su Žodžiu. Tai į kažką išaugs, vieną dieną. Suprantate? Tiesiog pasilikite su tuo Žodžiu, nesvarbu, kas tai bebūtų. Mes neturime nieko kito, tik šią mažą maldyklą. Ji yra tiek, kiek mums reikia šiuo esamuoju laiku, tiesiog vieta susirinkti, nes mes laukiame Jėzaus sugrįžimo.

399 Mums nereikia įspūdingų, didelių denominacijų, kurios kiekvienais metais turi išleisti milijonus ant pastatų ir panašių dalykų; ir žmonės stengiasi pamokslauti Žodį, ten kentėdami, bet neturėdami ko valgyti, ir panašiai. Kas nutiko su žmonėmis? Ar tai... O, atrodo, kad žmonės turėtų galėti pabusti.

400 Bet... kiekvienas galintis priimti katalikybę yra užtektinai aklas, kad priimtų bet ką. Sakau jums Tiesą. Kiekvienas, kuris leidžia sau tai nuryti, galėtų... galėtų... „Išmintingi žmonės, – akivaizdu, Biblijoje pasakyta, – netgi žemės karaliai su ja svetimavo“. Ir išmintingi vyrai, pažinimas, matote, ir jie tai darė, tie kunigai, protingi vyrai. O, žmogau, tu dar kalbi apie išsilavinimą? Brolyti, jie turi mokytis metų metus, metai po metų, metai po metų.

401 Jie sako, kad jie negyvena su tomis vienuolėmis. Tuomet aš noriu jūsų kai ko paklausti. Kodėl jos tuomet nepasidaro sterilizacijos? O... O... O... „Jos simbolizuoja nuotaką, ten. Vienuolės reiškia nuotaką. O tai yra Jaunikis, žinoma, matote“. Tikrai taip. Abatė uždusina kūdikius ir įmeta juos į kalkamenio duobes. Jūs netikite tuo? Paklauskite šios buvusios vienuolės, ji buvo ten, paliudijo tai. Pasakė: „Na ir tegul, leiskite įstatymui mane areštuoti“.

402 Ir pasakė: „Mes padarysime tą patį, ką jie padarė Rusijoje, padarė tą patį Meksikoje. Mes viešai tai demaskuosime, kai bus prieita iki vyriausybės“.

403 Bet kaip jūs ketinate tai padaryti, kai viso to galva yra būtent ten, vyriausybėje? Suprantate? Suprantate? Tai yra šis Žodis, kuris turi išsipildyti: „Jie štai ten pastatė atvaizdą žvėriui, kuris ten sėdėjo. Ir jie kartu kalbėjo ir suteikė jėgą šiam žvėriui kalbėti“. O, broli, šis Žodis išstovės. Ne komunizmas viską užvaldys, bet katalikybė. O...

404 Dabar pažvelkite štai čia. Kainas pasakė: „Žinoma, Jis priims mano auką“. Bet kokią auką? Jis pasakė: „Aš paruošiau auką“. Bet kokia tai buvo auka? Botanikos gyvybė: augalai, gėlės, daržovės. Botanikos gyvybėje (kas?), joje nėra kentėjimo, jokios bausmės.

405 Žmonės nenori kentėti. Štai kokia šiandien yra problema. Jie ateina, jie dabar pat ateitų ir patikėtų šiuo Žodžiu, jeigu jiems nereikėtų išeiti iš savo bažnyčios, jeigu jiems nereikėtų būti išjuoktais, išsityčiotais. Ne. Jie nori botanikos gyvybės, kažkokios išminties. „Na, ši gyvybė yra lygiai tokia pati gera kaip Ta“. Taip nėra. Aš parodysiu jums iš kur tai kyla, po minutės, Viešpačiui leidus.

Bet: „Abelis per tikėjimą...“. Šlovė!

406 Kainas, per išmintį pasakė: „Tikrai Dievas tai priims. Štai aukuras. Aš turiu bažnyčią“. Štai kas yra bažnyčia, aukuras, garbinimo vieta. Gerai. „Aš turiu aukurą. Aš garbinsiu taip nuoširdžiai kaip mano brolis. Ir tam aš čia turiu šį tą gražaus. Tikrai Dievas tai priims“. Tą patį dalyką velnias pasakė jo motinai; tą patį melą, išmintį.

407 Dabar – Abelis. Hebrajams 11 pasakyta:

Per tikėjimą Abelis aukojo Dievui geresnę auką negu Kainas... per jį, būdamas miręs, tebekalba.

408 Suprantate? „Abelis...“. Per ką? Išmintį? Per teologiją? „Per tikėjimą aukojo Dievui geresnę auką“. Per tikėjimą kuo? Per tikėjimą kuo? Per ką? Jis turėjo savo tikėjimą.

409 Ten buvo tik jo tėvas ir motina, jis ir jo pusbrolis, kaip tai apskritai galėjo nutikti? Iš kur... iš kur jis galėjo jį gauti? Kuo jis tikėjo? Ar jis tikėjo botanika, tikėjo dar kažkuo? Ne, pone. Jis turėjo tikėjimą Žodžiu. Nes jis norėjo sužinoti, kodėl jis buvo už to sodo ribų. „Kodėl mes buvome išvaryti?“.

410 Motina atsakydavo: „Todėl, kad aš paklausiau velnio melo. Todėl, kad šis berniukas buvo gimęs tam tikru būdu, štai kodėl Dievas mus išvarė“.

411 „Na, – pasakė jis, – aš negaliu net prisiartinti prie tų vartų. Ten yra Cherubas, su kalaviju, saugantis tą Gyvybės Medį“. Todėl – per tikėjimą!

412 Matote, per išmintį Kainas atnešė auką, žinote, nežinodamas Žodžio, bet tiesiog taip pagalvojo per išmintį. Jis paruošė gražią vietą ir išpuošė, ir išgražino ją.

413 Bet „Abelis...“, niekas jam nepasakė, taigi, jis buvo tik jaunuolis, per tikėjimą išvydo, jog tai nebuvo botanikos gyvybė; tai buvo seksualinis veiksmas, per kraują“. Štai taip, broli. Pamėgink tai galiausiai suvokti.

414 Per tikėjimą Jo vaikai vis dar tai supranta. Jis nebuvo to išmokytas per kokią nors išmintį. Tai neatėjo per išmintį. Tai ateina per tikėjimą. Biblijoje pasakyta: „Abelis, per tikėjimą“.

Ką jis paaukojo? Kraują, iš gyvybės, gyvuliškos gyvybės.

415 Mes patys esame gyvūnai. Mes esame šiltakraujai gyvūnai. Tai yra visiškai teisinga. Aukštesnioji rūšis, aukščiausi iš gyvūnų, bet štai čia turintys sielą. Štai kas yra gyvybė.

416 Dabar būkite pastabūs. Per tikėjimą Abelis išvydo apreiškimą, regėjimą ir atnešė gyvą, tekantį kraują, nes gyvybė buvo kraujyje.

417 Gėlės ko... kotelyje yra gyvybė. Bet tai yra botanikos gyvybė, kurioje nėra jokių jausmų. Aš vyliausi, jog ši mintis gerai įsisąmonins. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

418 „Abelis, per tikėjimą,“ – išliko su Žodžiu. Per tikėjimą, ne per išmintį. „Per tikėjimą jis išvydo, jog ten buvo seksas, kraujas“. Kraujo ląstelė perduodama iš vyro. Vyras turi kraujo ląstelę spermoje. Hemoglobinas yra kraujas, perduodamas per vyrą. Ir Adomas žinojo, jog tai nebuvo obuoliai ir persikai, ir bulvės ar dar kažkas, kas išvarė juos iš Edeno sodo, kas sukėlė nuodėmę. Tai buvo seksas, kraujas, ir jis taip pat paaukojo kraują. Per tikėjimą tai padarė, ne per išmintį.

419 Kaip žmogus per išmintį ketina tai suprasti, kai visa Biblija ir visa Dievo Bažnyčia yra pastatyta ant Dieviško apreiškimo per tikėjimą? „Ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią. Suprantate?

420 O! „O, – sako jie, – žinoma, mes tikime Tuo“. Tuomet, kur yra Kristaus Gyvybė šiose formose? Kur yra Kristaus Gyvybė? Antra... Užsirašykite kai kurias iš šių Rašto vietų. Suprantate? Kur yra Gyvybė? Jei... Jie sako: „Na, mes tikime. Mes tikime. Mes tikime“. Jei tikite, tuomet...

421 Jėzus pasakė: „Šie ženklai lydės, – ne galbūt lydės, bet, – jie lydės tuos, kurie tiki“. Jėzus pasakė: „Jei žmogus tiki Manimi, darbus, kuriuos Aš darau, jis taip pat juos darys. Kas tiki į mane, tas irgi darys darbus, kuriuos Aš darau“.

422 Jis nesimėtys svyruodamas. Jis juos darys. Kaip tai gali būti? Nes būtent ta pati Gyvybė esanti Kristuje, yra jumyse. Ji neišaugins jokios išminties; Ji tame negalės augti. Ji turi atmesti išmintį tam, kad priimtų tikėjimą. Tikėjimą Žodžiu, o ne išmintimi apie Žodį. Tikėjimą Žodžiu!

423 Šėtonas turi daugiau išminties apie šį Žodį nei bet kas kitas, nei visi pamokslininkai kartu paėmus, kunigai ir visi kiti.

424 Turi daugiau išminties, bet jis negali turėti tikėjimo. Tikėjimas Tai atgaivins. Tikėjimas priverstų ji atgailauti, pasitraukti iš savo organizacijos. Hm! Jis turi išmintį, todėl jis tiesiog su ja ir pasilieka. Gerai.

425 Bet Abelis per tikėjimą pamatė, jog tai buvo lytinis aktas ir jis paaukojo kraują, kraujo gyvybę ir Dievas tai priėmė.

426 Taigi, Antrame Timotiejaus 2... 3, yra pasakyta... Pas juos dabar ateina Žodis. Nors Jis krito ant blogos žemės. Ar suprantate? „Turintys dievotumo pavidalą, bet išsižadėję jo jėgos,“ – Dvasios jėgos. Antras Timotiejaus 3, jeigu norite užsirašyti. Gerai. „Turintys dievotumo pavidalą“.

427 Šventosios Dvasios Amžinojo Gyvenimo ženklai, jie atmeta Juos. „Žmonėms nereikia kalbėti kitomis kalbomis. Ne. Nėra tokio dalyko kaip Dieviškasis išgydymas, krikštas Šventąja Dvasią. Šie dalykai buvo skirti apaštalams“. Turintys pavidalą!

428 Paulius pasakė, pranašaudamas apie tai. „Paskutiniosiomis dienomis, paskutiniais laikais įvyks šie dalykai“. Ne anomis dienomis. „O Dvasia aiškiai sako, kad paskutinėmis dienomis, vėlyvomis dienomis, kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo,“ – ir kalba apie visus šiuos dalykus. Suprantate? Štai kur tai yra: „Turintys dievotumo pavidalą“.

429 Taigi, kaip Šventosios Dvasios Amžinojo Gyvenimo ženklai gali augti tose bažnytinėse dulkėse, kuriose nėra Dvasios iš vandens, nei kiek? Suprantate? Negali augti denominaciniuose malonumų laukuose ir išminties, ir kvailiojimų. Kaip gyvojo Dievo ženklai ir stebuklai gali augti mo... moteryje, kuri nesilaiko elementarių elgesio normų, kad elgtųsi kaip dama? Štai ko aš noriu jūsų paklausti. Kaip Tai galės augti vyre, kuris stosis prie sakyklos ir... vien dėl niekingo maisto talono ar kokios nors denominacinės naudos, apeidamas Dievo Tiesą? Kaip ženklai gali tai lydėti? Negalės to padaryti.

430 Kaip gali... kaip Tai gali augti pamokslininke, kuris „išbarstys“ savo denominaciją, smarkiai juos išbars būnant tame krante? Ir čia kažkurį vakarą, vienoje vietoje aš tiesiog ėjau pro šalį praėjusį vakarą, pro vieną parapiją, kurioje vyko triukšmingo susibūrimo šokiai, šėlo, kaip Dvasios vaisiai gali augti tokioje vietoje? Tai yra ant bažnytinės uolos, teisingai, o ne persekiojimų slėnyje, kad būtų išjuokta ir išsityčiota.

431 Lelija sunkiai triūsia. Jūs prisimenate mano pamokslą, neseniai, prieš kelis metus, apie ponią Leliją. Ji triūsia. Kur... Jėzus pasakė: „Kaip ji... triūsia, jos neverpia, tačiau jums sakau, kad Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo pasipuošęs kaip nei viena iš jų“. Kaip ši lelija geria tam, kad būtų graži (o dėl ko?), tik dėl to, kad save atiduotų. Praeiviai užuodžia kvapą. [Brolis Branhamas įkvepia per nosį – Red.] Bitė įskrenda tiesiai į jos širdį ir paima iš jos patį medų. Ji tiesiog laisvai jį atiduoda. Triūsia, kad galėtų tai padaryti.

432 Aleliuja! Toks yra tikras Dievo vyras, pastorius Lelija. Ponia Lelija, taip pone, kuri triūsia su Žodžiu, guli veidu į žeme ir šaukiasi Dievo: „Dieve, aš negaliu suvokti, kur šitai atitiks tai, tai. Tai turi ateiti per Žodį“. Kai jūs tai pamatote ir Dievas jums tai suteikia, tuomet eikite noriai. Ne tam, kad turėtumėte didelę kampaniją: „Jeigu jūs garantuosite, kad užmokėsite man kažkiek tūkstančių dolerių, tada aš atvyksiu“. Bet, laisvai: „Jei turiu vykti į Tumbuktu ar kur tai bebūtų, Dieve, ten, kur Tu nori, kad sėčiau Sėklą, aš Tai darysiu laisvai“. Aleliuja!

433 Jėzus pasakė: „Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo net taip pasipuošęs“. Pasakė: „Pasvarstykite apie leliją“.

434 Vargšelė, kiek ji visko turi iškęsti, kad gautų tai, ką turi, ir yra išjuokiama ir iš jos tyčiojasi. Ir visi dideli bažnytininkai ją išspyrė ir vadino įvairiais netyrais vardais. Bet ji išliko būtent su Žodžiu, triūsė dieną ir naktį, slėnyje. Kaip? Ji... ji yra tokioje vietoje, kurioje ji gali semtis iš „Vandens upių“. Triūsia, (dėl ko?), kad galėtų tai atiduoti. „Laisvai gavote, laisvai duokite“. Taip, pone. O, tai bent!

Kaip ji galėtų augti tame dulkių lauke, ant tos bažnytinės uolos?

435 Kaino vaikai buvo išmintingi, moksliški. Pastebėkite Kaino vaikus dabar jiems pasirodant. Pastebėkime juos minutėlę. Kaino vaikai, kas jie buvo? Statytojai, išradėjai, garsūs mokslo vyrai. Jie turėjo išmintį. Suprantate? Jie... jie... jie netgi statė statinius ir dirbo su geležimi, darė mišinius. Jie buvo mokslininkai, protingi, išsilavinę ir religingi.

436 Bet ką išreiškė toks išminties derlius? Mirtį visai rasei, kai nužengė Dievo teismai. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Ką... ką ta grupė padarė? Išreiškė mirtį. Nors jie turėjo visą savo išmintį ir protingumą, kas nutiko? Jie numirė. Visi iki vieno pražuvo Dievo teisme. Ar tai tiesa? [„Amen“.] Dievas taip pasakė. Jie buvo protingi, išsilavinę, rafinuoti, religingi, labai puikūs. Protingi, išsilavinę, priklausantys nuo savo išminties, bet pražudė visą žmonijos rasę.

437 Dabar jie daro tą patį dalyką per savo atomines bombas ir panašiai, šie protingi mokslininkai ir kiti su... sunaikins visą rasę. Jau dabar turime radioaktyvias dulkes. Jos... jos... Jos gali išdeginti akis, sukelti jums vėžį ir kitą. Jie... jie išpylė užtektiną jų kiekį į vandenyną, daugiau negali to suvaldyti. „Kai jos atvirai išplis, sunaikins visą pasaulį,“ – sako jie. „Žmonės sudegs gyvi savo kūnuose“.

438 Akivaizdu, kodėl Biblijoje pasakyta: „Dangaus paukščiai ės vadų kūnus,“ – ir panašiai; supuvusius nuo radioaktyvių dulkių ir viso kito.

439 Jie tai patys daro savo sumania išmintimi. Štai per ką atėjo mirtis – sumanią išmintį. Būkite paprasti, tikėkite Dievo Žodžiu ir gyvenkite. Rinkitės savo išmintį ir mirkite. Gerai. Pjūtis, pabaigos laikas, jie pražuvo.

440 Na, Abelio vaikai buvo nusižeminę, ūkininkai, ganytojai; pastoriai, žinote. Ganytojai, ūkininkai, nuolankūs, netvirtino esą protingi, bet jie tiesiog laikėsi kartu su Žodžiu. Ką jie pagimdė pabaigos laike? Pranašą. Pagimdė. Pranašą, o kaip ką? Paskutinį laiko ženklą.

441 Kai Nojus atsistojo tarpduryje, statydamas tą arką, jis pasakė: „Jis artėja, lietus“. Jis buvo vadinamas fanatiku, bet jis buvo pranašas. Amen. Ką jis padarė? Atnešė išgelbėjimą tiems, kurie tikėjo ir tiems, kurie nori išsigelbėti. Štai ką išreiškė nusižeminusi, neišsilavinusi rasė, kuri tikėjo tikėjimu. Kiti tikėjo pažinimu, jie išreiškė mirtį visai rasei. Ką... ką nuolankieji padarė su tikėjimu? Išreiškė išgelbėjimą, pranašą nuo Viešpaties, kuris suteikė jiems ženklą bylojusį, kad pabaigos laikas ten prasidėjo.

442 Ar manote, kad išsilavinusieji būtų tuo patikėję? Suniurzgė ir nuėjo sau sakydami: „Iš kur atsiras tas lietus? Moksliškai įrodyk man, kad ten viršuje yra vanduo“. Tie mokslininkai, grupė visažinių bandė moksliškai įrodyti, kad Dievo nėra. Bandė!

443 Kai ši nuotrauka buvo nufotografuota, tai privertė juos atsistoti nuo kėdžių ant kurių jie sėdėjo. Jis negalėjo to suvokti. Pasakė: „Ten yra kažkokia Šviesa, kuri apšvietė objektyvą“. Štai ten yra jų pačių mokslinis instrumentas, nufotografavo To nuotrauką, kamera. Kaip Džordžas Leisis pasakė, jis tarė: „Pone, – pasakė, – ši kamera psichologijos nenufotografuos. Šviesa apšvietė objektyvą. Tai buvo ten“. Pasakė: „Kas Tai yra, negaliu jums pasakyti, bet Tai yra ten“. Pasakė: „Aš pasirašysiu tai savo vardu“. Jis tai padarė. Ir jūs patys ją turite. Taip, pone. O jis buvo iš FTB. Suprantate?

444 Mūsų Dievas, šioje paskutinėje dienoje, nepalieka nei vieno neapversto akmens – parodydamas, kad šis pasaulis neišstovės. Išmintis ir pažinimas auga, dideliu greičiu skraido ore kaip musės, tie... tie reaktyviniai lėktuvai, ir kovoja po vandeniu... Yra įvairiausios korupcijos ir gyvena nuodėmėje, stengiasi pasistatyti kažką, kas juos apsaugos.

445 Yra tik vienas dalykas: Dievo teisumas stovi Arkos Tarpduryje. Kas yra Durys? Kristus pasakė: „Aš esu Durys į avidę“. Aš skaičiau tai savo temai. „Mano avys girdi Mano Balsą. Svetimo jos neseks“. Jums nepavyks pasiglemžti nei vieno, tose organizacijose. Jis išeis iš jos, neabejotinai. „Aš paimsiu juos iš avidės ir vesiu juos. Aš eisiu jų priekyje“. Amen. „Jie žinos, jog tai Aš. Niekas negali eiti taip, kaip Aš, niekas negali daryti dalykų, kuriuos Aš darau,“ – pasakytų Jis. Amen.

446 „Rabi, dabar mes žinome, kad Tu atėjai nuo Dievo, nes joks žmogus negali daryti šių stebuklų, kuriuos Tu darai, jei su juo nebūtų Dievo“. Suprantate? Tikrai taip. Nikodemo išpažinimas. Štai taip.

447 Ta nusižeminusi, nedidelė rasė pagimdė pranašą. Tas pranašas, paskutiniosiomis Abelio vaikų dienomis, pagimdė pranašą, kuris parodė paskutiniosios dienos ženklus ir įspėjo.

448 Dabar yra beveik tas pats, aš manau. „Kas turi ausį klausyti, tegul išgirsta, ką Dvasia mums sako“.

449 Todėl, matote, Gyvybės Žodžio Sėkla negali augti tokioje išminties atmosferoje. Ji tiesiog negali to padaryti.

450 Mozė ir Jozuė turėjo tikėjimą Žodžiu. Kiti norėjo šokti ir nurengti moteris; Korachas (kodėl?), per savo egiptietišką išmintį. Mozė to nenorėjo.

451 Pažvelkite į šios dienos Korachus, renkasi lengvą kelią, šoka, dalyvauja visos nakties vakarėliuose; moterų: kirpti plaukai, trumpos suknelės, ko tik nėra. „Nėra jokio skirtumo. Visa tai yra gerai“. Tai nėra gerai. Žodis sako, kad tai nėra gerai. Tikrai taip. Tai yra tas pats dalykas. Suprantate?

452 Nors kiekvienas iš jų buvo pakrikštytas, visi iki vieno, Korachas ir visi kiti buvo pakrikštyti – tai parodo, kad čia ir vėl yra šis bažnytinis žmonių tipas.

Jūs pasakysite: „Kur jie buvo pakrikštyti?“.

453 Pirmasis Korintienčiams 10:1-2. Tiesiog perskaitykime tai. Mes... Aš žinau, kad darosi vėlu, bet pietūs neprisvils. Šie pietūs gali šiek tiek užtrukti, jeigu Viešpats ir toliau mus maitins. Suprantate? Pirmasis Korintiečiams 10. Dabar pažvelkite čia. Pirmasis Korintiečiams 10:1 iki 2, čia turiu. Dabar aš esu atsivertęs Antrąjį Korintiečiams. Pirmasis Korintiečiams 10:1-2.

Be to, broliai, nenoriu... nenoriu, kad būtumėte nežinantys, jog mūsų... visi mūsų tėvai buvo po debesimi ir visi perėjo per jūrą;
Ir visi buvo pakrikštyti Mozei debesyje ir jūroje;

454 Korachas buvo pakrikštytas tuo pačiu krikštu kaip ir visi kiti. Bet ką jis norėjo padaryti? Leisti moterims tiesiog šokti ir jie gėrė šiek tiek vyno, ir leido kartu laiką, nurengdavo jas ir svetimavo, ir tuo užsiėmė. Jūs žinote, kad Biblijoje yra pasakyta, jog jie tai darė. Jie ėmė tas moteris ir nurengė jų drabužius ir vertė jas šokti, ir daryti tokius dalykus. O Mozė supyko ant jų. Ar jūs prisimenate tą kartą? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Kodėl? Jie pas save turėjo daktarą Korachą, kuris turėjo išmintį. Jis pasakė: „Aš parvesiu jus atgal į Egiptą“. Štai kur jie būtų vėl sugrįžę.

455 Bet, kai brolis Mozė nusileido, jis pasielgė kitaip. Jis ir Jozuė pasiliko su tuo Žodžiu. Dievas davė pažadą; jie laikėsi jo. Gerai.

456 Kiti norėjo šokti ir nusirengti ir nurenginėti per Koracho išmintį. Ir visi iki vieno buvo pakrikštyti.

457 Izraelis ir Moabas. O, aš neseniai... jūs... aš neseniai apie tai pamokslavau. Mes nesigilinsime į tai. Aš turiu paskubėti. Gerai. Izraelis ir Moabas, jūs žinote kaip ten su jais buvo. Vienas – tiesiog puikus, vienas su išmintimi, įspūdingomis, didelėmis denominacijomis. Kitas, nedidelis, tarpdenominacinis.

458 Tuomet, vieną dieną... štai prie ko aš noriu prieiti prieš mums pabaigiant. Vieną dieną, šie du šaltiniai ar jėgos, susitiko užbaigti ginčo dėl Dievo Žodžio.

459 Mes dabar pasieksime kulminaciją. Mes galėtume panagrinėti praeitį. Galėčiau parodyti daugybę vietų. Galėčiau čia pamokslauti visą savaitę ir vis tiek neprisiliečiau prie to net paviršutiniškai. Galėčiau čia pat tai įrodyti, tai, apie ką kalbu. Bet aš viliuosi, kad jūs tai suprasite. Suprantate?

460 Vieną dieną buvo prieita prie ginčo užbaigimo. Išmintis ir tikėjimas atėjo užbaigti ginčą. Susitiko Jėzus ir šėtonas. Tikrai taip. Susitiko Jėzus ir šėtonas. Šios dvi stiprios jėgos, išmintis ir pažinimas atėjo išspręsti ginčą. Suprantate?

461 Taigi, jie abu naudojo Žodį. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] O, broli, tai man skamba labai gerai. Suprantate? Dabar nepraleiskite to. O! Pasakykite: „Dieve, atverk mano širdį“. [„Dieve, atverk mano širdį“.]

462 Jie abu naudojo Dievo Žodį, tą pačią Bibliją. Bet Jis neveiks neatsivertusiame kanale. Tikrai neveiks. Žinoma, kad neveiks. Jie abu naudojo Dievo Žodį. Bet šėtonas naudojo Jį per pažinimą esantį galvoje, matote, pažinimas galvoje, ir tai nesuveikė.

463 Aš čia turiu Rašto vietą. Ar jūs nieko prieš, jei aš perskaitysiu? [Susirinkusieji sako: „Ne.“ – Red.] Atsiverskime Hebrajams, 4 skyrius, labai greitai, tik minutėlei. Aš noriu tai perskaityti. Tai man pasirodė labai tinkama, čia pat, Hebrajams 4. Ir atsiverskime Hebrajams 4, ir pradėkime, nuo 1 iki 2.

Todėl bijokime, kad kuris iš jūsų neatrodytų atsilikęs nuo mums palikto pažado įeiti į jo poilsį.

Nes mums buvo paskelbta evangelija kaip ir jiems, bet paskelbtas žodis jiems nedavė naudos, nebuvęs sujungtas su (pažinimu, išmintimi?) tikėjimu tuose... tuose, kurie jį (ką darė?) girdėjo.

464 Jūs galite turėti visą Žodį, jūs galite žinoti šį Žodį nuo A iki Ž, ir Jis niekada jums nebus veiksmingas. Ar esate matę vyrus imančius šį Žodį ir bandančius padaryti Jį veiksmingą, sakančius: „Broli, garbė Dievui...“? Tai tiesiog nesuveiks. Jūs negalite kvailioti su Žodžiu. Ne, ne. Ne, ne. Nesvarbu, ką jūs išpažįstate, Žodis Pats apie Save paliudys. Nesvarbu, ką jūs tvirtinate, Žodis paliudija. Tikrai taip.

465 Taigi, šėtonas žinojo Žodį. Jis žinojo Jį nuo A iki Ž. Na, ar žinote ką? Galiu įsivaizduoti, jeigu jis būtų turėjęs išsilavinimo laipsnius, jis būtų turėjęs tiek titulų, kad juos sutalpinti prireiktų keturių ar penkių lapų, „Daktaras, dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, teisės mokslų ir kitų“. Prireiktų visos abėcėlės. Jo baigiamasis darbas būtų paremtas šia Biblija. Jis žino kiekvieną Jos Žodį. Žinoma, kad žino. Suprantate? Todėl šėtonas pasakė: „Dabar aš žinau Žodį“. Aš žinau, kad jis žinojo Žodį, kai jis atėjo pas Ievą. Todėl, jis žinojo Tai protiniu pažinimu, bet Tai nesuveikė.

466 Jėzus žinojo Tai tikėjimu, apreiškimu Dievo Žodžio Jo Paties iš anksto numatyto Gyvenimo. Šlovė! Aš viliuosi, kad tai įsigers tiesiai į jūsų širdį. Jėzus žinojo, Kas Jis buvo. Šėtonas dvejojo. Jėzus žinojo, kad Jis buvo iš anksto numatyta Dievo Būtybė, jog Pats Dievas buvo Jame išreikštas. Tai nebuvo Jis, Kuris darė darbus. Tai buvo Tėvas, Kuris gyveno Jame. Amen.

467 Leiskite velniui skraidyti su visa savo teologija. Jėzus... šėtonas Tai žinojo. Jis žinojo Žodį. Taigi, jis galėjo cituoti tą Raštą, žmogeli, jis buvo tiesiog vaikščiojanti Biblija. Jis galėjo Ją cituoti tiesiog štai taip. [Brolis Branhamas daug kartų spragteli pirštais – Red.] Matote?

468 O Jėzus stovėjo ramiai, nes Jis žinojo ant ko stovi. Jis žinojo, jog Jis buvo iš anksto numatytas, buvo Avinėliu užmuštu prieš pasaulio sutvėrimą. Jis žinojo, jog Jis buvo tas Asmuo. O! O, broli! „Kas turi ausį, teklauso“. Jis žinojo, jog Jis buvo tam iš anksto numatytas ir tokiu būdu Jis žinojo Žodį. Suprantate? Ir Tai veikė. Žinoma.

469 Šėtonas žinojo Tai per išmintį. Tai pavedė. Jis citavo tą patį Žodį, kurį Jėzus citavo, tą pačią Bibliją. Jis citavo iš Psalmių. „Jis įsakys... Yra parašyta, – pasakė šėtonas, – Jis įpareigos Savo angelus dėl tavęs, kad neužsigautum kojos į akmenį. Ant rankų jie tave nešios“.

Jis pasakė: „Taip pat yra parašyta...“. O! Suprantate?

Šėtonas žinojo Tai pažinimu.

470 Jėzus žinojo Tai iš patirties. Jis žinojo Tai apreiškimu. Jis žinojo, kad Jis buvo tas Dievo Sūnus, Kuris turėjo ateiti į pasaulį. Jis žinojo Savo poziciją. Jis žinojo, kad Jis buvo gimęs į šį pasaulį dėl to tikslo. Ir dėl šios priežasties Dievo Žodis galėjo veikti per Jį, nes Jis žinojo, Kas Jis buvo. Šlovė! Ar jau supratote tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Jis žinojo, Kas Jis buvo.

471 Šėtonas, savo ruožtu žinojo, kuo jis pats buvo. Ir jis žinojo, kad savo išmintimi su Žodžiu jis neturėjo nieko bendro, nes Žodis buvo Dievas. Ar supratote tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

472 Taigi, jei... Jėzus žinojo, Kas Jis buvo. Jis buvo iš anksto numatyta laiko Būtybė. Ar jūs tikite tuo? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Jėzaus kūnas, Jis žinojo, jog Jis buvo iš anksto numatytas Žodis, Dievo Asmuo turėsiąs stovėti toje dienoje, būti Auka už nuodėmę. Ir Jis žinojo Savo priešininką. Aš pamokslavau apie tai prieš kelis sekmadienius. Jis žinojo Savo priešininką; ir Jis žinojo, Kas Jis buvo. Todėl šios dvi jėgos susidūrė – pažinimas ir tikėjimas. Jėzus žinojo, Kas Jis buvo.

473 Šėtonas žinojo Bibliją taip pat gerai kaip Jėzus, bet šėtonui Ji neveikė. Suprantate?

474 Nesvarbu, kiek turite pažinimo, tai nesuveiks. Taigi, pasakykite tai kai kurioms iš šių didelių organizacijų. Pagalvokite apie tai, minutėlę. Jie sako: „Na, mes turime Žodį“. Leiskite man pamatyti kaip Jis veikia. Jūs, katalikai, jūs sakote esą originalas. Pažiūrėkime į tai. Parodykite man savo darbus, be savo... Ar, parodykite man savo darbus ne per savo tikėjimą. Aš parodysiu jums savuosius per savo tikėjimą. Suprantate? Pamatykite, ką pasakė Žodis.

475 Ar jūs galite pasodinti sėklą ir padaryti taip, kad ji neišreikštų to, kas ji yra, jeigu ji pradeda augti? Ar jūs galite pasodinti kviečio grūdą ir padaryti, kad kvietys neišaugtų, jeigu jis pradėjo augti? Ar galite pasodinti bulvę ir padaryti taip, kad ji neišaugintų bulvės? Ar galite pasodinti gėlę ir padaryti, kad ji neišaugintų tos rūšies gėlės? Suprantate?

476 Tuomet, jei jūs esate pasodintas ir Dievo Sėkla yra jūsų širdyje, Ji turi Tai išreikšti. Jėzus pasakė: „Jis darys Mano darbus, jeigu jis tiki Manimi“. Jeigu jis sako, kad Tuo tiki, bet šie dalykai jo nelydi, jis yra melagis. „Kas tiki Manimi, darbus, kuriuos Aš darau, jis taip pat darys; net daugiau nei šiuos, nes Aš einu pas Savo Tėvą“. Na, Tai yra stipru! Jeigu sėklos nenuriedės žemyn, kur nors ant uolų! Jos tiesiog nukrenta į slėnį taip, kad vėjai negali jų nupūsti, ir skrajūnai negalės jų pamatyti, jos išaugs.

477 Paslėpkite Tai giliai savo širdyje. Dovydas pasakė: „Tavo įstatymą aš paslėpiau savo širdyje,“ – kad jokia denominacija negalėtų Jo atimti, paukščiai negalėtų Jo išlesti. „Aš turi Jį paslėpęs čia. Aš mąstau apie Jį dieną ir naktį. Jie yra įrašyti ant mano lovos kojų ir visur kitur. Aš turiu Juos, turiu užsirišęs Juos ant pirštų. Jie yra...“.

478 Ir Jėzus pasakė: „Tavo vardas įrašytas Mano rankos delne“. Todėl kaip, kaip jis gali būti užmirštas? Negali būti. Taigi, gerai.

479 Tuomet, jei Jėzus tikėjimu nugalėjo šėtoną, žinodamas, Kas Jis buvo, Jis buvo iš anksto numatyta Būtybė. Ar jūs pasiruošę? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] O kaip dabar yra su iš anksto numatyta Jėzaus Kristaus Nuotaka? Ar jūs tikite, kad Nuotaka yra iš anksto numatyta? [„Amen“.] Dabar iš anksto numatyta Kristaus Nuotaka, Bažnyčia, Žodžio Sėkla, su viskuo, ką Dievas pažadėjo įdėti į Bažnyčią, dabar pat yra Tame. Ji dabar yra Tame. Viskas yra tvarkoje. Šventoji Dvasia buvo duota. Sėkla buvo pasėta. Vakaro Šviesos jau šviečia. Sodomos ženklas, kurį Jėzus pažadėjo, yra čia, ir Malachijo 4. Iš anksto numatyta Bažnyčia!

O, velnias!

480 Gyvojo Dievo bažnyčia, čia ir klausantieji garsajuostės, taip pat, ar žinote, ant ko stovite? Ar žinote, kad jūs buvote Dievo pašaukti, kad Šventoji Dvasia viešpatauja jūsų širdyje ir kad kiekvienas Dievo Žodis jums yra realus? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] O, broli! Kaip šėtonas galės tam pasipriešinti? Kaip jis sustabdys tai nuo augimo? Kaip jis padarys taip, jog tie ženklai nelydės To? Na, jūs galite įmesti juos į kalėjimą. Jie, jei galėtumėte, man nerūpi, ką jūs darote, jie jau yra bandę tai padaryti. Jie supuvo kalėjimuose. Jie buvo sumaitinti liūtams. Jie buvo pjaustomi pusiau. Jie buvo plėšomi į gabalus. Jūs negalite To nužudyti, Bažnyčios, kuri yra iš anksto numatyta. „Tuos, kuriuos Jis iš anksto numatė, – kaip Jis numatė Jėzų, – Jis pašaukė. Tuos, kuriuos Jis pašaukė, Jis išteisino. Ir tuos, kuriuos Jis išteisino, Jis jau pašlovino, iš anksto numatė“.

481 O dabar, paskutiniosiomis dienomis, visos sėklos yra pasėtos; viskas yra tvarkoje, pasaulis yra savo vietoje, laikas tinkamai susiklostė, Bažnyčia yra Savo vietoje, Sėkla, vakaro Šviesos, ženklai, kaip Jis pasakė: „Kaip tai buvo Sodomos dienomis“. Dievo Angelas, Šventoji Dvasia nužengia, juda, parodo ženklus, kuriuos Jis rodė anuomet. Malachijo 4 pažadėjo, kad Jis atsiųs, paskutiniosiomis dienomis tai, ką Jis pažadėjo. Ir mes matome visa tai čia pat. Kur? Kur? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

Amen. Amen. Amen. Amen. Amen.
Ar jūs mylite Jį? Amen.

482 Žinoma, čia pat, paskutiniosiomis dienomis, iš anksto numatyta Bažnyčia, žinantys, ant ko stovi, pasėti su Sėkla, Šventoji Dvasia yra Bažnyčioje.

Šėtone, būk atsargus.

483 Kas nutiko? Dar minutėlę. Kas nutiko su viskuo, kas buvo Tam pažadėta, netgi su pažadais iš Malachijo 4?

484 Ką... ką padarė šėtonas, kai susitiko Jėzų? Jis metėsi link Jo su visa bažnytine jėga, kurią turėjo. „Aš taip pat žinau Žodį,“ – metėsi link Jo. Tas denominacines dulkes, kurias turėjo. Jis sviedė jas į Jį; bet jis neturėjo jokios šviesos. Ar jis atsimušė ir atkrito atgal? Jis atsimušė daug greičiau nei kai metėsi link Jo. Kodėl? Jis kirto į tą šimto milijardų voltų Kabelį ten. Jo plunksnos apsvilo. Jis paliko Jį ramybėje. Jis paliko Jį ramybėje, nes tuo Kabeliu tekėjo elektra.

485 Nepamirškite, šėtonas taip pat turėjo kabelį. Bet nesvarbu koks gražus tas varinis kabelis yra, jame nėra jokios gyvybės, jis neveikiantis. Elektra netekės. Tas pats kabelis.

486 Vienas yra užmaitintas nuo Generatoriaus, o kitas visai prie nieko neprijungtas. Tikrai taip. Dėl šios priežasties Tai veiks iš anksto numatytame inde. Dėl šios priežasties Žodis veiks ten, kur Jis yra prijungtas. Prijungtas prie ko, denominacijos? Ne, pone. Ji yra sugedusi rozetė: „Turintys dievotumo pavidalą, atsižadėję Jo jėgos“. Bet prijungtas prie Žodžio, kuris niekada nepraeis ir gali išreikšti tą pačią jėgą, kurią turėjo Jis. Štai kur jis yra. Šlovė!

Amen. Amen.

Ar jūs mylite Jį? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Ar jūs tarnausite Jam? [„Amen“.] Amen. Žinoma.

487 Neprijungti prie kažkokios organizacijos, bet prijungti prie... prie... prie Generatoriaus čia. Broli, sakau tau, Tai veikia čia, nes Tai yra prijungta, tas pats Žodis.

488 Moabas taip pat buvo prijungtas; ir taip pat Izraelis. Moabas turėjo ne ką kito kaip daugybę negyvybingų įsitikinimų ir melagingą pranašą.

489 Bet Izraelis turėjo uolą į kurią buvo smogta, varinę gyvatę, Ugnies Stulpą, aleliuja, gyvojo Dievo ženklus. Amen. Tiksliai taip. Tai suveikė. Kodėl? Tai veikė tikėjimu. Taip, pone. Ne pažinimu, kažkokia žmogiška religija; bet tikėjimu Žodžiu, Pačiu Žodžiu. Gyvybė kyla iš Žodžio. „Mano Žodis yra Gyvenimas“. Srovė teka per Žodį.

490 Šėtonas greitai nuo jos atšoko. Jo teologinės dulkės nesuveikė. Šėtono kabelyje srovės visiškai nėra. Jame yra mirusios religijos. Jame nėra... Jame nėra srovės.

491 Taigi, matote, tai toks pats kabelis. Jėzus naudojo Tėvo Žodį; šėtonas naudojo Tėvo Žodį. Šėtonas buvo šėtonu. Jėzus buvo Dievas, štai koks skirtumas, tai Tiesa. Vienas yra religija, o Kitas yra Žodis. Vienas yra Tiesa, o kitas yra melas. Vienas tai išreikš; kitas negalės to išreikšti. Ar supratote tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tokie patys kabeliai, taigi, tai tiesa, tokie patys kabeliai. Hebrajams 2, mes dar turime... Ar Hebrajams 4:2, mes tik ką prie to priėjome. Suprantate? Kaip denominaciniai, denominacijos sako per išmintį. Suprantate? Denominacijos per išmintį sako štai ką: „Srovės dienos yra praėjusios“.

Ar jūs mylite Jį? Amen.
Ar jūs tarnausite Jam? Amen.
Ar jūs tiki Juo? Amen.
Amen. Amen.

Aš tikiu Juo. Taip, pone. Amen reiškia „tebūna taip“.

492 Viešpatie, mano malda šįryt – paimk kiekvieną tikintį čia ir įtrauk į srovę. O! Įdėk Gyvybę į jį, leisk jam gausti ir išspindėti Dievo šlovę. Taip, pone. Įjunk srovę.

493 Ar žinote, kuo aš tikiu? Sėkla buvo pasėta (Ar tikite tuo?) [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] tai didžiai Bažnyčiai. Tiesiog kaip elektros laidai buvo išvedžioti pastate, kiekviena rozetė buvo patikrinta Žodžiu, o, tai bent, kiekvienas kištukinis lizdas buvo patikrintas Žodžiu. „Teneatrodo svetimas tas ugningas išbandymas, kuris ateina. Jis yra skirtas jus išbandyti“.

494 Jeigu ten įvyks trumpasis jungimas, įžeminimas, junginklis nusprogs. Dievas tokių nenori Savo Bažnyčioje. Paskutiniosiomis dienomis joje nebus jokių nusprogusių jungiklių ir nudegusių saugiklių. Ne, pone.

495 Jis sugrįžta ir toje vietoje teisingai sujungia kabelį. Taip, pone. Gerai. Kiekvienas šviestuvas pakabintas savo vietoje. Vienintelis dalykas – laukia sugrįžtančio Šeimininko, kad įjungtų jungiklį. Tikrai taip. Taip, pone. Žodyje! Žinoma. Tai galėtų įvykti dabar pat, broli. Jeigu jums reikia išgydymo, tiesiog prisilieskite prie jungiklio. Tai yra viskas, ką jums reikia padaryti, jei turite tikrą kabelį. Jeigu jūsų įžeminimas... „Jeigu jūsų išvedžiojimas yra įžemintas ir jungtys, taip pat, pasinėrėte į Jėzų, tai pasakys jums, ką reikia daryti“. Amen. Tikrai taip.

496 Taigi, denominacinė išmintis pasakys: „Stebuklų dienos yra praėjusios“. Šiuose kabeliuose nėra srovės.

497 Bet tikėjimas žino, kad yra priešingai. Jie jaučia tai. Jie mato, kaip tai veikia. Jie žino, kad tai uždega šviesą. Jie žino, ką tai padaro. Tikėjimas yra srovė, srovė, Dvasia.

O išmintis tėra denominacinis pavidalas.

498 Šėtonas pabandė sugundyti Jėzų, patraukti nuo tikėjimo Tėvo Žodžiu. Štai ką jis padarė. Jis pabandė parodyti Jam savo garsias, dideles, bažnytines žemės organizacijas. Bet jis negalėjo Jo sugundyti. „Ateik ir prisijunk prie manųjų. Aš paskirsiu tave vyskupu virš visų jų“.

499 „Yra parašyta...,“ – atsakė Jėzus. Taip, pone. Šėtonas negalėjo Jo sugundyti. Ne, pone. Jis atlaikė tai. O Jėzus buvo Žodis. Jo tikėjimas Savęs Paties pažinojimo, kad Jis buvo Žodis.

500 Tiesiog kaip Mozė. Na, Mozė žinojo, kas jis buvo. Mozė žinojo, kad jis buvo Dievo tarnas, žinojo, kad jis buvo Dievo pašauktas. Jis žinojo, ką ketino padaryti. Dėl šios priežasties jis nebijojo to, ką šėtonas pasakė. Šėtonas bandė jį sugundyti, baimėmis patraukti jį nuo to. Bet, ne. Mozė žinojo, ant ko stovėjo. Tikrai taip.

Aš dabar turiu paskubėti. Aš čia praleidžiu lapą po lapo.

501 Paulius. Prieš pabaigdamas aš noriu tai paminėti. Paulius tai aiškiai išsakė tai Nuotakos daliai, kurią jis pristatys. Paulius pristatys Nuotakos dalį. Ar jūs tiki tuo? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Paulius tai aiškiai išsakė savo Nuotakos daliai, kurią jis pristatys Jėzui Kristui paskutiniosiomis dienomis, apie išmintį ir tikėjimą.

502 Paskaitykime šiek tiek. Aš noriu, kad atsiverstumėte Pirmąjį Korintiečiams, 4 skyrių. Pirmasis Korintiečiams, 4 skyrius, mes tuojau perskaitysime. Ir mes pabaigsime vos... vos už kelių akimirkų, Viešpačiui leidus. Pirmasis Korintiečiams, 4 skyrius ir aš noriu perskaityti nuo 18 iki 20 eilutės. Gerai. Štai nuo čia.

Na, o kai kurie yra pasipūtę, tartum... tartum neketinčiau pas jus ateiti.
Bet aš netrukus ateisiu pas jus, jei Viešpats norės, ir sužinosiu ne pasipūtėlių kalbą, bet jėgą.

503 Žinote, prireiktų... Taigi, kaip tik tada pradėjo pasirodyti Romos bažnyčia, ten pat, pradėjo pasirodyti. Suprantate? Jis žino... Jūs žinote, pasakyta Biblijoje: „Jie išėjo iš mūsų, bet jie nebuvo iš mūsų,“ – matote. Tikrai taip.

Nes Dievo karalystė yra ne žodyje, bet jėgoje.

504 Matote, „ne žodyje“. Tiesiog sako: „Na aš, aš esu išsilavinęs, broli. Aš esu labiau išsilavinęs nei tu apskritai kada galėsi būti. Aš... aš esu kunigas. Aš esu...“. Tai su Tuo neturi nei vieno bendro dalyko. Tai reiškia ne daugiau nei pasakyti, kad esi „kiaulė“ ar dar kas nors; matote, matote, tai neturi su Tuo nieko bendro. Suprantate? Velnias taip pat turėjo didelį pažinimą. Suprantate? Gerai. Suprantate?

Nes Dievo karalystė yra ne... žodyje, bet... jėgoje. Suprantate?

Ko norite? Ar man pas jus ateiti su lazda, ar meile ir romumo dvasia?

505 Dabar – 2 skyrius. Aš noriu ties tuo pabaigti, vos už minutės, po to mes pabaigsime. 2 skyrius; atverskite kitą lapą. Pradėkime ten pat nuo pirmosios. Dabar pamatykime, ką Paulius, ką jis dabar sako Nuotakai. Jis turės pristatyti šią Nuotakos dalį Kristui ir jis nori, kad jie tai žinotų. Taigi, nepamirškite, Paulius buvo įgijęs tam tikrą rūšį išminties. Jis buvo protingas, jis buvo, bet jis turėjo pamiršti tai, jis taip pasakė. Jis turėjo įvairius išsilavinimo laipsnius, bet jis turėjo juos pamiršti, dabar pažvelkite, tam, kad išmoktų Kristų.

Ir aš, broliai, kai atėjau pas jus, neatėjau kalbos ar išminties puikumu... Suprantate? ...neatėjau kalbos ar išminties puikumu, skelbdamas jums Dievo liudijimą.

506 „Aš esu daktaras toks-ir-toks ir aš viską turiu. Aš esu... Seminarijose mus mokė tas-ir-tas“? Ne, ne. Paulius pasakė: „Aš neatėjau pas jus štai taip, su išmintimi“. Taigi, o koks...

Kokia yra mano tema? „Išmintis prieš Tikėjimą“. Suprantate?

507 „Aš neatėjau pas jus su išmintimi, – pasakė Paulius, – išmintimi skelbdamas jums Dievo liudijimą, sakydamas: 'Klausykite manęs'. Sakau jums. Seminarijoje mes išmokome, kad stebuklų dienos yra praėjusios. Seminarijoje mes išmokome, kad šie dalykai iš tikrųjų To nereiškia'“. Jis pasakė: „Aš taip neatėjau, broliai“. Ką gi jis pasakė?

Nes nusprendžiau tarp jūsų nieko nežinoti, išskyrus Jėzų Kristų, ir jį nukryžiuotą.

Ir (jei) aš buvau pas jus silpnume, baimėje ir labai drebėdamas.

Ir mano kalba bei mano skelbimas buvo ne viliojančiais žmogaus išminties žodžiais...

508 O? Kaip Bufas Klibornas pasakė: „Laba diena?“. Kas tuomet pasibeldė?

Aš neatėjau pas jus su kažkokios seminarijos išmintimi, bet Dvasios ir jėgos parodymu:

kad jūsų (t-i-k-ė-j-i-m-a-s) tikėjimas stovėtų ne žmonių išmintyje, bet Dievo jėgoje.

509 [Brolis Branhamas sušvilpia – Red.] Amen. Ar jūs tikite tuo? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

Kad jūsų tikėjimas nestovėtų kokios nors organizacijos išmintyje, bet Dievo jėgoje.

510 Tikėjimas Dievo jėgoje! Jūsų viltys nebūtų...

511 Šie du šaltiniai kovojo nuo Edeno; Dievo tikėjimas prieš šėtono išmintį. Dievas įrodė visuose perioduose, kad Tai kartu nesusimaišys. Tai turi būti atskirta tam, kad galėtų augti.

512 Dabar greitai, leiskite man paminėti vos... vos vieną ar du žodžius apie kiekvieną iš jų, tiesiog paminėti kelis dalykus, kuriuos turiu čia užsirašęs.

513 Ezavas ir Jokūbas buvo tobulas provaizdis: jie abu, religingi; jie abu, dvyniai.

514 Ezavas buvo bažnytinio žmogaus provaizdis. Jis buvo protingas žmogus. Jis turėjo... turėjo geras, moralines pažiūras ir panašius dalykus, bet jis nežinojo kaip pasinaudoti ta pirmagimystės teise.

515 Jokūbui nerūpėjo, ką jam teks padaryti, kad tik tai gautų tą pirmagimystės teisę. Ir tol, kol jie buvo kartu, jie negalėjo jos išreikšti. Ar tai tiesa? Vienas buvo prieš kitą.

516 Ar supratote tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Amen. „Išeikite iš jų tarpo. Atsiskirkite,“ – sako Dievas. „Ir nelieskite netyrų dalykų. Aš jus priimsiu“. Suprantate?

517 Jokūbas turėjo atsiskirti nuo savo denominacinio brolio prieš Dievui galint jį palaiminti. Dievas pasakė Abraomui tą patį.

Izraeliui ir Moabui.

518 Keturi šimtai Izraelio pranašų stojo prieš Michėją. O Michėjas atsiskyrė nuo jų ir gavo Viešpaties Žodį, ir sugrįžo su Juo.

519 Mozė ir Korachas, tas pats dalykas, negalėjo susimaišyti. Jie turėjo atsiskirti. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

520 Abraomas ir Lotas. Lotas buvo religingas žmogus, formalios bažnyčios provaizdis. Bet tol, kol Lotas buvo su Abraomu... jis metų metus su juo keliavo. Bet Jis... Dievas nepalaimino jo tol, kol jis visiškai Jam nepakluso ir neatsiskyrė nuo Loto, denominacinės bažnyčios. Tuomet, vos tik Abraomas atsiskyrė ir išėjo, kad gvyentų atskirai, Dievas prabilo: „Dabar, Abraomai, kelkis. Pažvelk į rytus, vakarus, šiaurę, pietus“. Pasakė: „Visa tai tavo“. Bet Jis to nepadarė tol, kol jis visiškai neatsiskyrė. Tai yra visiškai teisinga.

521 Dievas negalėjo palaiminti Seto tol, kol Jis neatskyrė jo nuo Kaino. Jis paženklino Kainą ir siuntė jį į Nodo kraštą. O Kainas, savo sumania išmintimi, tapo mokslininkais ir viskuo kitu, išaugino iš to derlių. O Setas, savo teisumu ir meile, ir tikėjimu Dievo Žodžiu, jis išaugino derlių, kuris pagimdė pranašą, kuris atnešė įspėjimą paskutiniosiose dienose, teisingai, išgelbėjo kiekvieną tikintįjį. O išmintis visus likusius sunaikino. Jie, visi iki vieno, mirė. Visi, nesvarbu, kiek išsilavinimo laipsnių ir psichologijos jie išmanė, visi kiti, jie pražuvo Dievo teismuose.

522 Ir visi, kurie nėra iš tikrųjų iš naujo atgimę iš Dievo Dvasios, netiki kiekvienu To Žodžiu ir nestovi būtent ant To – pražus Dievo teismuose. Jūs matote kaip tos besistaipančios merginos eina gatve ir visas tas flirtavimas, taip elgiasi, nepamirškite, tai pasaulyje yra ne kas kita kaip „pašaras“ teismui. Tai supus. Turės. Tiesiog privalės. Moterys, pabuskite.

523 Aš turiu trumpą liudijimą, bet neturiu laiko jam pasakyti, apie čia, Kalifornijoje neseniai sutiktą panelę. Aš važiavau keliu, laukiau, kad būsiu pakviestas į palapinę. Nedidelio ūgio... bėgo palei kelią... Tai... tai yra gėdinga. Be jokios abejonės, graži mergina. Ir ji ėjo ten palei kelią, kraipydamasi, dėvėjo kaubojaus skrybėlę, batus, kelnės su kutais, ėjo kraipydamasi palei kelią. Visi vyrai švilpė jai, mojavo, jie visi tai darė.

524 Aš pamaniau: „Man tiesiog derėtų sustoti, jei nebūčiau pamokslininkas. Meda sėdėjo šalia, būčiau sustojęs. Pasakyčiau: 'Žiūrėk, sese, noriu tau šį tą pasakyti. Galbūt tu esi graži. Tu gali tai įrodyti. Suprantati? Tu gali padaryti taip, kad cyptų automobilių stabdžiai ir gali eidama kraipytis, ir jaunuoliai staugia kaip vilkai, ir panašiai. Bet vieną dieną į tą kūnelį vabalai ir kirminai įšliauš ir suės jį. Ir galbūt tai įvyks po šešių savaičių, supus, gulės kape. Bet ta siela, esanti tavyje, kuri maitinasi šiuo geismu, gyvens velnio pragare ateisiančių amžių laiku'“.

525 Mozė; ir Korachas. Lotas; Abraomas. Jonas Krikštytojas; ir mokesčių rinkėjai. Jėzus; ir denominacinės, Jo dienų, bažnyčios. Suprantate? Tikėjimas; išmintis.

Na, tie kunigai galėjo atsistoti, pasakyti: „Mes...“.

Jis pasakė: „Taip“.

„Mes turime tai. O, mūsų tėvas, mes padarėme tai-ir-tai“.

526 Pasakė: “Taip. Jūs, savo tradicijomis padarėte Dievo įstatymus negaliojančiais, mokydami žmonių įsakymų kaip mokslų“.

527 Pasakė: „Na, kas Tu toks, kad mus mokai? Iš kokios Tu mokyklos?“.

528 Jis pasakė: „Darbai, kuriuos Aš darau, liudija apie Mane. Jei Aš nedarau Mesijo darbų, tuomet netikėkite Manimi. Jei Aš darau Mesijo darbus, tuomet jūs žinokite, patikėkite darbais“. Pasakė: „Jie liudija apie Mane. Jei Aš nedarau darbų, tuomet netikėkite tuo“.

529 Jis turėjo tuos denominacininkus, taip pat, anuomet, su jų išmintimi. Jėzus turėjo tikėjimą. Tikėjimą kuo? Tuo, Kas jis buvo: Dievo Sūnus. Suprantate? Gerai.

530 Šv. Martinas; su Romos bažnyčia reformacijos dienomis. Bet, turiu omenyje, dar prieš jiems pereinant į pagoniškąją Romą, kai ji pradėjo tapti Romos bažnyčia. Martinas išstojo ten ir protestavo tai dogmai, tos katalikų bažnyčios; rodė ženklus ir stebuklus, ir stebuklus. O... o jo bažnyčiose, jie visi kalbėjo kitomis kalbomis ir pranašavo, ir darė didžius dalykus. Ir Dievo jėga buvo su juo. Jis prikėlė numirusius ir gydė ligonius ir dar visa kita. O ten buvo ta katalikų bažnyčia, protestavo prieš jį ir bandė jį sudeginti, ir panašiai. Kas tai buvo? Išmintis; tikėjimas. Dabar yra tas pats.

531 Išgirskime, kas visa tai vainikuoja. Zacharijo 4:6 yra vieta, ties kuria aš pabaigsiu, čia pat. Biblijoje pasakyta: „Ne galybe ir ne jėga, bet Mano Dvasia, – sako Viešpats. Ne išmintimi, ne pažinimu, ne paskyrimu, bet Mano Dvasia Aš (ką padarysiu?) suteiksiu energijos Savo Žodžiui“. Tai buvo pasėta mokiniuose, tuomet Dvasia atėjo tam, kad suteikti energijos Žodžiui. Suprantate? „Ne jėga, ne galybe, ne išmintimi, ne supratimu, ne per tai, ne per šitai, bet Savo Dvasia Aš suteiksiu energijos Savo Žodžiui. Mano Dvasia, sako Viešpats“. Tai yra tikėjimo Žodžio vanduo, kuris suteikia energiją Dievo Žodžiui ir padaro Jį veiksmingą.

532 Kas nugalės? Atrodo taip, dabar, žinoma, kad išmintis turės suveikti. Bet ji nesuveiks. Ji nesuveiks.

533 Atrodo taip, dabar, jog mažoji Bažnyčia, kuri tiki visu Dievo Žodžiu yra... tikrai yra mažumoje. Bet nesijaudinkite. Biblijoje pasakyta: „Nebijok, mažoji Kaimene. Nes tai jūsų Tėvo geras noras duoti jums karalystę“. O... Tikrai taip. Suprantate? Ir nebijokite. Tiesiog išlikite tikėjime. Pasilikite tiksliai su Žodžiu. Nepalikite Žodžio. Pasilikite su Žodžiu.

Ar jūs mylite Jį? Amen.
Ar jūs tarnausite Jam? Amen.
Ar jūs tikėsite Juo? Amen.
Amen. Amen.

Sugiedokime tai.

Ar jūs mylite Jį? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]
Ar jūs tarnausite Jam? Amen.
Ar jūs tiki Juo? Amen.
Amen. Amen.
Ar jūs mylite Jį? Amen.
Ar jūs tarnausite Jam? Amen.
Ar jūs tikėsite Juo? Amen.
Amen. Amen.

534 O, aš myliu Jį! O jūs? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Kaip? Tikėjimu, ne išmintimi! „Tikėjimu mes esame išgelbėti“. Ar tai tiesa? [„Amen“.] „Ne išmintimi, ne pažinimu; Mano Dvasia, sako Viešpats“.

535 Dabar leiskite, kad Tai gerai įsismelktų į šią Bažnyčią. Tas varinis kabelis, jis yra laidininkas. O aliuminis laidas nėra laidininkas. Suprantate? Nėra. Ne. Guminis kabelio apvalkalas nėra laidininkas; jis yra izoliatorius. Medis yra izoliatorius. Mums nereikia jokių izoliatorių. Dabar mes jų turime per daug, jie tik izoliuoja. Todėl mes... mes norime... Mes norime laidininkų, iš naujo atgimusių vyrų ir moterų, kurie tiki Dievo Žodžiu.

536 Taigi, ką pasakė Generatorius? „Prašykite Mano Tėvo ko tik panorėsite Mano Vardu, Aš tai padarysiu“.

537 Ir ką jūs darote? Prisijungiate. Amen. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tiesiog prisijungiate, tai yra viskas, ką turite padaryti ir srovė pradeda tekėti elektros linija.

538 Kas nutinka? Žodis pradeda augti. „Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens upių, kuris duoda savo vaisių savo metu; ir jo lapai nenuvys; ir ką jis bedaro, tai klestės. Ne tokie yra bedieviai“.

539 „Ne tokie yra bedieviai“. Taigi, nesakykite dabar „nusidėjėliai“. „Bedieviai,“ – matote, tai yra tas, kuris tvirtina esąs, bet To atžvilgiu yra bedievis, matote. Tikrai taip. „Ne tokie yra bedieviai. Jie negali teisme išstovėti kartu su teisiais“. Ne, pone. Jie tikrai negali.

540 Todėl laikas atėjo. Sėkla yra pasėta, tačiau tik tie, kurie yra iš anksto numatytieji. Būti „iš anksto numatytu“ yra vienintelis kelias ten patekti. Aš galėčiau atsiversti Apreiškimo 12, dabar pat, ir 13, ir įrodyti jums tai, tik tai. Biblijoje pasakyta, kad: „šis antikristas, kuris turėjo ateiti į žemę visų suvedžioti, visų buvusių ant žemės paviršiaus, su tomis denominacijomis ir religijomis. Jis suvedžios visus ant žemės paviršiaus, visus juos, išskyrus tuos, kurie buvo iš anksto numatyti prieš pasaulio sutvėrimą“. Todėl, broli, tu nieko dėl to negali padaryti. Tiesiog sušuk: „Amen“. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] O, tai bent! Man tai patinka. Taip, pone.

Ar jūs mylite Jį? Amen.
Ar jūs tarnausite Jam? Amen.
Ar jūs tikite Juo? Amen.
Amen. Amen.

541 Aš noriu, kad jūs tai čia šiek tiek pasipraktikuotumėte, visi jūs. Man patinka ši giesmė. O jums? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tai buvo mūsų, suvažiavimo Finikse, giesmė. O! Man ji patinka. Man ji patinka. Sugiedokime dar kartą.

Ar jūs mylite Jį? Amen.
Ar jūs tarnausite Jam? Amen.
Ar jūs tikėsite Juo? Amen.
Amen. Amen.

542 Na, jūs galite tiesiog tęsti toliau, žinote. „Ar jūs garbinsite Jį?“. O jūs visi tiesiog tęskite toliau, vėl ir vėl. Tai bent! Mes tai pradėjome ten Finikse; ta vieta vos galėjo mus atlaikyti. Taip, pone. „Amen. Amen. Amen“.

Ar esate šį rytą prisijungę prie „Srovės“? Amen.
Įjunkite jungiklį. Amen.
Jūs turite srovę. Amen.
Amen. Amen.
Dabar Ji padidės. Amen.
Neškite vaisius. Amen.
Jūs išreikšite tai. Amen.
Amen. Amen.

543 O, ar tai ne nuostabu? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Amen. Tai yra taip nuostabu. Atsiprašau, kad jus visus čia užlaikiau, visą šį laiką, bet aš tiesiog pats švenčiu iškilmes, tiesiog nuostabiai leidžiu laiką. Gerai.

Kitą sekmadienį, taigi, visi, kurie būsite netoli...

544 Taigi, dabar aš vykstu pas brolį Litlfyldą, paskelbti truputį Žodžio, greičiausiai paimsiu kažkiek iš šiandien pasakyto Žodžio čia ir išbarstysiu Jį ten, jų tarpe, Dievo bažnyčioje, štai taip. Ir greičiausiai aš ten kalbėsiu apie kažką, apie ką kalbėjau čia. Žinoma, jūs esate labai laukiami ten. Tačiau ten jie turi tik mažutėlę bažnytėlę, kurioje susodina tik pusantro tūkstančio. Aš neseniai pašvenčiau ją, maždaug prieš kelis metus. Ji bus visiškai pilna. Bet aš daviau pažadą broliui Litlfyldui. Jis yra brangus brolis. O vyras išpildo savo pažadą, jei gali. Viešpačiui leidus, aš vyksiu ten.

545 Čia maldykloje vyks bažnytinis tarnavimas. Jūs žmonės, ateikite čia į maldyklą, kurie būsite netoliese ir galėsite. Ateikite.

546 O paskui, kitą sekmadienį, prisiminkite, brolis Arganbraitas bus čia su broliu Rou. Jums tikrai patiks brolis Rou. [Tuščia vieta garsajuostėje – Red.] Gerai.

547 Perleiskime tarnavimą dabar broliui Neviliui, pažiūrėkime, ką jis turės mums pasakyti. Telaimina jus Viešpats.

Taip pat klausykite:


Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF

Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF