Pamokslų sąrašas

Jezabelės religija

1 Pastovėkime dar akimirką, kol išsakysime Dievui už tai padėką. Palenkime galvas.

Maloningasis ir Šventasis Tėve, Dieve, mes esame tokie laimingi, kad Tu esi... Dievas ir kad Tu mums esi labai artima pagalba bėdoje. Mes dėkojame Tau už tai, ką Tu dėl mūsų padarei. Mes tiesiog negalime išreikšti iš savo širdžių to, kaip mes tai branginame ir kaip Tu ateini mūsų gelbėti, kai mes patenkame į bėdą. Mes metams bėgant išmokome pasitikėti Tavimi ir tikėti Tavimi.

Ir aš meldžiu šią popietę, Viešpatie, kad Tu išlietum Savo palaiminimus ant šių žmonių. Tegul pasibaigus susirinkimui čia neliks nė vieno silpno žmogaus. Jeigu čia yra nors vienas, kuris yra nesusitvarkęs su Dievu, tegul Jėga, kuri prikėlė Jėzų iš kapo, atgaivins jų mirtingus kūnus, Viešpatie, ir jų sielą, ir sugrąžins juos Tau. Suteik tai, Viešpatie. Tie, kurie yra be Šventosios Dvasios, tegul ši diena bus ta didi diena, kurios jie niekada nepamirš, tegul tai bus ši diena, kurioje Dievas išlies Savo Dvasią ant jų. Suteik tai, Viešpatie. Atleisk mūsų nuodėmes.

Mes meldžiamės, kad Tu palaimintum brolį Sulivaną, mūsų malonų ir brangų draugą, ir jo mintis skirtas žmonėms, ir kad jis visomis galimomis pastangomis jiems padėtų. Aš meldžiu, kad Tu palaimintum brolį Sulivaną.

Palaimink tarnautojus visoje šalyje, visur. Suteik jiems nepaprastą perteklių, Viešpatie. Tegul jie narsiai stovės prie sakyklos ir paskelbs Dievo Žodį, nes mes gyvename paskutinėmis šio pasaulio istorijos valandomis. Tegul Tavo gerumas nužengs ant mūsų šiais laikais. Mes prašome Jėzaus Vardu. Amen. Jūs galite sėstis.

Žmonės, aš jums esu toks dėkingas kaip Dievui, už šitai. Brolis Sulivanas pats pasisiūlė tai padaryti. Suprantate, tai nebūtų buvę tinkama broliui Sulivanui tai padaryti, todėl mes turėjome būti tam pasiruošę. Mes dėkojame jums už jūsų gerumą.

2 O dabar už... meilės paaukojimą, tai... jums nereikėjo to daryti. Ne, tai nebuvo reikalinga. Suprantate, tiesiog... jie apmoka išlaidas, viešbučio ir maisto, kurias turėjome ir tik tiek buvo reikalinga. Bet labai nuoširdžiai jums ačiū ir tai bus paskirta misionieriavimui ir tam, kad žmonės būtų atvesti pas Dievą. Už juos nebus perkamos cigaretės, nei viskis, niekas, kas yra netinkama, jie bus panaudoti teisingam dalykui. Ir aš meldžiu, kad Dievas jums tai užskaitytų ten aukštai ir padaugintų tai iš dešimties tūkstančių už kiekvieną dolerį ar... ar centą, ar penkių centų monetą, kurią paaukojote šiam tarnavimui.

3 O dabar aš noriu padėkoti Jungtinių Valstijų Armijai už tai, kad leido mums susirinkti šiame pastate, kad turėtume šiuos tarnavimus. Aš tikrai dėkoju jiems iš visos savo širdies.

4 Ir kaip aš suprantu brolis Sulivanas pasakė, kad už viską bus visiškai atsiskaityta. Mes dar niekada nesame išvykę iš miesto būdami skolingi nors centą, mes už viską atsiskaitydavome. Kad turėtų būti kitaip, mes netikime. Jūs privalote būti niekam neskolingas, jūs privalote būti su visais atsiskaitęs. O jeigu kažkam esate skolingas, nueikite pas juos ir pasakykite jiems, kad esate jiems skolingas, bet paprašykite, kad duotų jums šiek tiek laiko ir jūs atsiskaitysite. Suprantate? Visada yra geriau... Tai yra geras Krikščionybės požymis: būti nuoširdžiu, doru.

5 Jūs norite gyventi būtent taip, kaip kalbate. O jeigu jūs patys taip negyvenate, kaip tuomet galite tikėtis, kad kažkas kitas taip gyvens, suprantate. Taip jūs esate įrašyti laiškai, visų žmonių skaitomi, todėl visada būkite nuoširdūs, teisūs, teisingi. Sakykite tiesą nesvarbu kaip stipriai ji kitą sužeis. Sakykite tiesą bet kokiu atveju, nes ją visada galite sakyti vienodai. O jeigu pasakysite melą, turėsite sukti ratais milijonus mylių, bet vis tiek jums dar kartą reikės sugrįžti prie to melo; ir jūs būsite padarę siaubingą dalyką. Tiesiog būkite nuoširdūs ir jūs galite ją sakyti tuo pačiu būdu, nes ji yra tiesa.

6 Štai kaip yra su Biblija. Sakykite ją taip, kaip tai yra sakoma Biblijoje, nedarykite kompromiso jos atžvilgiu, sakykite tai būtent tokiu būdu, tiesiog… tai yra parašyta štai čia ir... ir jūs galite pirštu parodyti tą vietą. Tai... tai... štai kaip jūs nugalite šėtoną. Šėtonas pasakė Jėzui: „Jeigu Tu esi Dievo Sūnus, pažiūrėkime kaip Tu padarysi stebuklą. Jie sako, jog Tu esi stebukladarys. Paversk šiuos akmenis duona ir tuomet pažiūrėsime. Tu esi alkanas“.

7 Jis pasakė: „Bet yra parašyta, Žmogus gyvens ne vien duona“. Suprantate? Jis paėmė Tėvo Žodį ir nugalėjo velnią jo paties teritorijoje. Taip jūs galite padaryti tą patį, nugalėti velnią jo teritorijoje, su Viešpaties Žodžiu.

8 Taigi, aš visada būsiu dėkingas broliui Sulivanui. Tai yra... Atleiskite už šį išsireiškimą: Aš manau, kad kai jie sukūrė brolį Sulivaną, Jis tiesiog išmetė pavyzdį pagal, kurį jis buvo sukurtas. Nes daugiau tokių kaip jis nėra. Yra tik vienas žmogus, kurį esu sutikęs per gyvenimą, kuris priminė man brolį Sulivaną, tai buvo E. Hovaras Kadlas. Aš nežinau, ar jis kada nors jį pažinojo, ar ne, nuo... nuo… Brolis Kadlas buvo toks pats geras kaimo vaikis kaip ir brolis Sulivanas. Ir jis taip giliai susikišdavo rankas į kišenes, kad jo petnešos nutįsdavo labai žemai ir jis kalbėdavo savo galvą pasukęs į šoną, ir jis tiesiog buvo toks vienintelis E. Hovardas Kadlas. Ir taip aš... aš esu toks laimingas, kad brolis Sulivanas yra mano draugas ir brolis Evangelijoje. Ir aš meldžiu, kad Dievas jį palaimintų ir jo mažą bažnyčią ten, jo brangią žmoną, jo mylimuosius.

9 O jūs, kiti čia esantys tarnautojai, jūs ir jūsų susirinkimai, Pilnos Evangelijos pamokslininkai, yra smulkių, techninių dalykų Rašte dėl kurių mes galime nesutarti vienas su kitu. Aš su savo žmona nesutariu dėl kai kurių dalykų. O ar jūs žinote dėl kokių? Jai patinka obuolių pyragas, o man patinka vyšnių, dėl to mes nesutariame. Ir aš papasakosiu jums, ką aš darau su savuoju: Aš mėgstu valgyti gerą, karštą vyšnių pyrago gabalą (kad ir dabar pat vieną suvalgyčiau) ir aš ant viršaus užtepu sviesto, ir dar ant viršaus užpilu melasos sirupo; ir, broli, tuomet rankose turi kažką, ką verta suvalgyt! Mano žmona tokio dalyko bijo. Aš manau, kad ji bijo dėl kalorijų. Galbūt jai tai ir patiktų, bet jūs žinote, kokios yra moterys, jos bijo… Jos pasidaro tokios liesos, kad jeigu prisiliestum prie jų smeigtuku, pradurtum iki kaulo ir jos vistiek nori... jos nori dar labiau sulieknėti. Tokia yra jų prigimtis, spėju, todėl tai yra… Ir... bet man tai patinka. Taigi, mes dėl to nesutariame, dėl kitų dalykų sutariame gerai. Bet, suprantate, mes nesame visiškame sutarime. Todėl mes turėtume matyti tą patį dalyką, broliai, bet svarbiausia yra tai, kad mes valgome pyragą, štai kas yra svarbiausia.

10 Svarbiausia yra sutarti dėl krikšto Šventąją Dvasią ir Kristaus atėjimo ir dėl esminių Evangelinių, pamatinių Biblijos mokymų, mes iš tiesų dėl to labai gerai sutariame. Kaip tikrai vieningi broliai, be denominacinio barjero, be kažko, kas mums kliudytų, mes žygiuojame link Kalvarijos kaip viena didelė armija kartu.

11 Jeigu aš kada galėčiau kuo nors jums padėti, aš su džiaugsmu tai padarysiu. Ir esu įsitikinęs, kad jūs man galėtumėte pasakyti tą patį. Ir jūs galite man padėti. Ir štai kokį vieną dalyką jūs galite padaryti, kurį aš žinau, tai yra melstis už mane, kad Dievas niekada neleistų man suklysti. Aš... aš... aš... Mano širdyje nėra noro suklysti, aš... aš noriu eiti teisingai, aš noriu daryti tai, kas teisinga. Nes aš suvokiu, kaip brolis Džekas Moras man pasakė vieną kartą, jis pasakė: „Broli Branhamai, aš nedrįsčiau būti tavo kailyje, žinant visus tavo išgyvenimus, Teismo Dieną, nes Dievas iš tavęs pareikalaus rimto atsakymo, – pasakė, – nes tavo rankoms Jis atidavė milijonus žmonių“.

12 Taigi, jeigu aš žinau, kad turėsiu stovėti ten ir atsakyti už tuos žmones, tuomet kokią Evangeliją aš turiu pamokslauti? Su kokiu nuoširdumu, kai savo rankose turiu nupirktuosius Jo Krauju? Ir kadangi Jis davė man dovaną... be jokios abejonės, bet kuris sveiko proto žmogus supranta kad tai turėjo ateiti iš Dievo. Ir turėdamas tai, jeigu aš ką nors nuvesčiau klaidingu taku tik dėl to, kad viena grupė taip pasakytų, Dievas priverstų mane sumokėti už tai Teismo Dieną.

13 Bet kai aš išvydau regėjimą čia ne taip seniai ir išgirdau tuos šaukiančius žmones… Ar praėjusį vakarą gavote tas mažas knygeles? „Verslo Vyrų Balsas“. Gerai. Ir regėjime... Atėjus laikui mes tai atspausdinsime su visomis detalėmis; dabar ten yra ne visas pasakojimas. Bet tame, ir matant tai... ir aš stovėjau ten tiesiog taip, kaip aš... aš čia dabar stoviu. Ir aš žiūrėjau į save gulintį ten lovoje, mačiau savo žmoną ir vis tik stovėjau ten žiūrėdamas į save patį. Ir ten buvo tie žmonės susirinkę aplink štai taip, kai aš pasakiau: „Ar Paulius bus teisiamas pagal Evangeliją, kurią jis pamokslavo?“.

14 Atsakė: „Taip“.

15 Aš pasakiau: „Aš pamokslavau kiekvieną Žodį lygiai taip pat, kaip jis pamokslavo“.

16 Ir milijonai sušuko: „Mes Tuo remiamės!“.

17 Štai kaip aš noriu, kad tai būtų, kai ten persikelsiu, suprantate. Aš noriu, kad tai būtų taip, tik taip, tik tai, ką pasakė Paulius. Nenoriu nei pridėti vieno dalyko, nei atimti vieno dalyko nuo to. Tik tai, ką pasakė Biblija, aš noriu tęsti tik tokiu būdu, suprantate. Ir žinoma, jūs to taip laikykitės, denominacijos iš visų pusių prieš tai pastatys barjerą.

18 Ir tuomet labai dažnai broliai galvoja, kad aš esu nusistatęs prieš mano brolius. Dievas žino, kad taip nėra, lygiai kaip Jis žino, kas yra tiesa. Suprantate? Tai nėra nusistatymas prieš brolius, tai yra sistema, kuri neleidžia mums būti broliais. Tai yra ne Dievo Žodis, kuris neleidžia mums būti broliais, tai yra sistema į kurią mes įsitraukiame, kuri neleidžia mums būti broliais. Tai tiesa. Todėl, kur mes turime stovėti? Stovėti ant Žodžio ir Dievas pritrauks prie Jo visus žmones (tai tiesa), štai ant... ant ko. Niekada nebandykite iš jo padaryti organizacijos, denominacijos, išlaikykite jį Dieve ir tiesiog judėkite į priekį; tiesiog stebėkite pabaigą, tvirtai laikykitės, Dievas likusią dalį išpildys.

19 Dėl manęs jūs padarėte tiek daug dalykų, aš tai branginu. Dabar, jeigu aš galiu jums padėti, galbūt padėti gauti maldos skepetaitę ar kažką. Dabar neklauskite manęs dėl mokymo, nes aš... aš nenoriu atsakyti. Tiek daug žmonių rašo man klausimus apie santuoką ir skyrybas ir panašiai, kas bažnyčioje yra supainiota. Aš visada juos nukreipiu ir pasakau: „Klauskite savo pastoriaus“.

20 Žmonės man čia atsiunčia laiškus ir sako: „O kaip yra su tuo? Ir kaip dėl šito?“. Aš išsiunčiu laišką atgal, jūs gausite jį. Susitikite su savo pastoriumi dėl nedidelių dalykų, galų gale jis yra jūsų ganytojas. Jis... jis yra... jis yra tas, kurį Dievas siuntė jus prižiūrėti. O mes galbūt vieno dalyko atžvilgiu galime nesutarti ir tai tuomet sukels sumaištį jūsų bažnyčioje. Mes to nenorime. Ne! Ne! Mes tik norime, kad jūs liautumėtės daryti tai, kas nuodėminga, dalykus už Biblijos ribų ir kad tiesiog toliau eitumėte link Dievo. Suprantate? Ir jeigu tu sukeli nežymią trintį ir panašius dalykus, tai nuliūdina bažnyčią. Todėl man būtų geriau, kad jūsų pastorius jums pasakytų dėl santuokos ir skyrybų ir tų vienų dalykų ir kitų dalykų, leiskite jam tai padaryti. Jis taip pat yra Dievo tarnas ir jis yra parengtas tai padaryti.

21 Prisimenate tą gerąjį samarietį, kuris surado sužalotą vyrą? Jis nugabeno jį į užeigos namus (tai bažnyčia) ir davė tam vyrui ten du skatikus, ir pasakė jam, kad jeigu jam reikės kiek daugiau, jis sugrįžęs sumokės. Taigi, jis turi du skatikus, jeigu jis yra Dievo vyras jis gali pagydyti. Jeigu jis yra Dievo vyras, kuris stovi ant Dievo Žodžio, jis... jis turi tai, ką Dievas jam davė: Dvasią ir Žodį. Ar tai tiesa? Kaip mes turime garbinti? Dvasioje ir Tiesoje. O Žodis ir yra Tiesa. Ar tai tiesa?

22 Taigi, ačiū jums labai nuoširdžiai, dar kartą. O dabar aš esu siaubingai pavargęs ir iš tiesų labai pavargęs šią popietę, aš iki gyvenimo galo ketinu daugiau niekada neapsistoti jokiame viešbutyje. Ten vyko didelis girtuoklių vakarėlis, visos nakties metu, trankė durimis ir šūkavo, o moterys... O! Aš tiesiog prasėdėjau visą naktį. Tai viskas. Ir taip aš... Aš ketinu daugiau niekada neapsistoti viešbutyje. Aš eisiu į motelį. Aš įsigysiu didesnį automobilį tam, kad galėčiau jame miegoti pavažiavus kur nors toliau aikštelėje. Aš įsigysiu jį, įsigysiu palapinę ir miegmaišį, arba nuvyksiu kažkur, kur galėsiu atsiskirti vienas, kur nors. Tai tiesa.

23 Tai yra taip nuodėminga, ši tauta, akivaizdu! Ji yra pakirsta ir supuvusi iki šerdies. Visai čia pat kitoje vietoje, jūsų valstijoje... Ne tik šioje valstijoje, visur. Visai čia pat prieš kelis metus aš buvau... buvau tikinčiųjų susirinkime šioje valstijoje, dideliame mieste. Ir tą vakarą tikinčiųjų grupė, ortodoksų bažnyčios paaugliai turėjo suvažiavimą. Aš... aš niekada... Aš esu buvęs Afrikoje, kur buvo vudu ir visa kita, bet nieko panašaus į tai aš nebuvau girdėjęs. Ir kitą rytą (aš negaliu jums detaliai papasakoti, nes mes esame mišrioje auditorijoje)... gulėjo ant grindų, amoralūs dalykai, kurie buvo panaudoti, visur išmėtyti viskio buteliai. Ir tie jauni vaikai, vaikinai ir merginos tame pačiame kambaryje praleido kartu visą naktį. O kitą rytą ten sedėjo „šventasis tėvas“ ir jie priėjo prie jo ir štai taip jam nusilenkė. Jėzaus Kristaus Vardu!

24 Ar aš išprotėjau? Kas... kas su manimi atsitiko? Aš tiesiog negaliu pakelti tokių dalykų! Tai... kai tai matau, kažkas sudaužo mane į šipulius. Ar tokie žmonės atstovauja mano Viešpatį Jėzų? Girtuoklių amoralus vakarėlis su amoraliais dalykais, kurie... buvo panaudoti tų jaunų vyrų ir moterų, išmėtyti ant grindų ir šiukšliadėžėse, ir buteliai, ir... Tai bent, dėl Dievo meilės! Ar jūs galėtumėte tai pavadinti Krikščionybe? Akivaizdu, kodėl pasaulis yra nuodėmingoje padėtyje. Na, ką pasakys nusidėjėlis į tai pažiūrėjęs? Tūkstančiai jų.

25 Tos jaunos merginos tokios girtos, kad beveik net negalėjo atsistoti ir visą naktį praleido kambaryje su tais vaikinais, ir kalbėjo šlykščiausia, nepadoria kalba, kokią jums būtų tekę išgirsti pirmą kartą jūsų gyvenime. Aš pagalvėmis užsidengiau galvą štai taip, kad bent pabandyčiau užmigti. Skirtinguose aukštuose girti ir bėgiojo aukštyn ir žemyn iš vieno aukšto į kitą, religingi!

26 Taigi, to galima tikėtis iš nuodėmingų žmonių tokių, kurie, taigi, kurie save tapatina su sportu, ten, kurie žaidžia boulingą. Jeigu nors vienas mano vaikas pabandytų prisiartinti prie boulingo tako, aš turėčiau jį išvežti iš tos vietovės. O... Vadina tai sportu, tai nėra sportas. Kas tai yra... Jeigu norite būti teisus, susitvarkykite su Dievu. Tai tiesa.

27 Aš noriu jums perskaityti žodžius iš Biblijos. Jūs surasite šiuos kelis žodžius, kuriuos aš noriu perskaityti dabar temai, surasite 17-ame skyriuje Pirmos Karalių, 1-oji eilutė.

Kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kurio akivaizdoje stoviu, nebus per šituos metus nei rasos, nei lietaus, bet tik pagal mano žodį“.

Pirmoji Karalių, 1-asis sky... 17-asis skyrius, 1-oji eilutė.

28 Jeigu galėsiu atsiųsti jums maldos skepetę, bet kuriuo metu, tiesiog parašykite man; čia yra mano sekretorius, kuris dabar yra čia, brolis Maguiras. Kas iš čia esančių esate gavę maldos skepetaitę nuo mūsų? Pažiūrėkime į jūsų rankas. Atsistok, broli Džimai. Aš noriu pamatyti... tave ir taip pat tavo žmoną. Štai mano sekretorius ir jo žmona, jie atlieka darbą, kurie siunčia… Štai vaikinas ir mergina, kurie siunčia jums maldos skepetaites iš susirinkimų, abu pasišventę Krikščionys. Ir balsas, tas malonus balsas, kurį girdite telefonu, kai man paskambinate, jis yra šios ponios, kuri sėdi štai ten, jo žmonos. Jos tėvas ir motina, ir jie yra čia su mumis šiandien; ir... ir mylimieji iš visur. Todėl… Ir tuomet jūs pažįstate mano veiklos sekretorių poną Mersierį, brolį Leo Mersierį, jis yra kažkur čia ir brolį Džiną Goudą. Ir taip, jeigu mes galėsime atsiųsti jums maldos skepetaitę, bet kuriuo metu, ką tik galėsime padaryti, pasimelsti už jus telefonu; ką tik galėsime padaryti, mes padarysime.

29 Šis keistai atrodantis vyras su lazda rankoje, jo žingsniai tvirti, jo akys švyti Dievo Šlove, jo barzda vėjo plaikstoma į šoną, jis įsisupęs į plaukuotą avikailį, keliaudamas į Samariją jis labai ryžtingai dėjo žingsnius. Jis nebuvo labai išvaizdus, bet jis turėjo TAIP SAKO VIEŠPATS skirtą tai didingai Izraelio tautai. Taip, Elijas Tišbietis, Viešpaties pranašas. Jis nebuvo išvaizdus, bet jis turėjo Viešpaties Žodį.

30 Jis nebijojo atsistoti prieš karalių, nes jis pabuvojo Akivaizdoje To, Kuris buvo didingesnis už karalių, jis pabuvojo Jehovos Akivaizdoje. Todėl jis žinojo ant ko stovi. Ir kai jis atsistojo priešais karalių jis nemikčiojo ir nelemeno, jis žinojo apie ką kalba. Jis galėjo pasakyti karaliui: „TAIP SAKO IZRAELIO VIEŠPATS DIEVAS: 'Nebus nei rasos, nei lietaus, kol aš nepaliepsiu'“. Kodėl jis pasakė tai: „Kol aš nepaliepsiu. Pagal mano žodį?“. Nes jis turėjo Viešpaties Žodį, jis buvo pranašas, o pranašas turi Viešpaties Žodį.

31 Tai yra stulbinantis dalykas – matyti paralelę tarp Izraelio Senajame Testamente ir Amerikos šiandien. Abi buvo didingos tautos. Jos abi buvo įkurtos ir jų žmonės susirinko toje vietoje dėl tikėjimo persekiojimo.

32 Izraelį persekiojo faraonas ir jie buvo vergystėje šimtus metų, kurioje jie buvo atskirti nuo tikrojo ir gyvojo Dievo garbinimo, ir buvo atskirti nuo tos privilegijos; ir jie tapo vergais. Bet Dievas jiems davė pažadą Savo Biblijoje, ar Savo Žodyje ir per Savo pranašus, kad Jis duos jiems žemę. Ir jie įeis į tą žemę ir išvarys tos žemės okupantus, ir užvaldys savo paveldą, nes Dievas turėjo tikslą tai padaryti.

33 Ir lygiai taip pat yra su šia didinga mūsų šalimi. Mes atėjome čia ir ši šalis buvo įkurta ant Plymuto Uolos, tikėjimo laisvės pagrindu, nes mūsų protėviai pabėgo nuo Romos, šiuolaikinės Jezabelės sistemos, persekiojimo, ir susirinko ir išstovėjo prieš daug didelių persekiojimų, ir kankinystę valdant Jezabelės sistemai. Ir pagal Bibliją, Apreiškimo 13-ąjį skyrių Dievas pažadėjo jiems oazę ir vietą, nes moteris buvo perkelta į dykumą, kurioje ji buvo maitinama laiką, laiką ir laiko dalį. Dievas davė pažadą Amerikai, ar bažnyčiai (moteriai), atvykti į šią šalį.

34 Ar atkreipėte dėmesį į Apreiškimo 13? Visi kiti žvėrys išlipo iš jūros, vandens; Apreiškimo 17:17 pasakyta: „Vandenys, kuriuos matei yra žmonės ir minios, ir tautos“. Visi kiti žvėrys, jie išlipo iš vandens, daugybės ir minios žmonių. Bet kai pasirodo Jungtinės Valstijos: „Jos iškilo iš žemės ant kurios nebuvo žmonių“. Ir nepamirškite, kai jos iškilo, tai atrodė kaip mažas avinėlis.

35 Taigi, avinas turi du ragus ir tai yra pilietinė ir bažnytinės jėgos. Bet kai jos susivienijo, prisiminkite, tada tas avinėlis prabilo taip kaip tai padarė prieš jį buvęs slibinas; o slibinas buvo Roma.

36 Kai slibinas atsistojo prieš moterį, kad prarytų jos vaiką vos tik jam gimus, raudonasis slibinas… Kuris atsistojo prieš moterį Izraelį tam, kad prarytų Vaiką vos tik Jam gimus ir pradėjo persekiojimą ir išžudė visus vaikus dviejų metų amžiaus ir jaunesnius. „Roma, slibinas, atsistojo prieš moterį, kad prarytų jos vaiką vos tik jam gimus“.

37 Ir toliau mes atrandame, kad ši šalis pasirodė kaip išlaisvinta šalis ir buvo... turėjo avinėlį, kuris simbolizavo Dievo Avinėlį. Bet po kurio laiko būtent ši sistema, kurią turime, prabilo kaip slibinas ir naudojo visą, iki jo buvusio slibino, jėgą.

38 Jie yra vienas kito tobula paralelė. Ir prisiminkite, kai šie... kai Izraelis atėjo ir užvaldė savo gimtinę ir Palestiną, išvijo visus okupantus tos žemės ir užvaldė tą žemę. Mes atkeliavome ir atėmėme ją iš indėnų, išvijome juos ir užvaldėme žemę. Dievas tam turėjo priežastį. Dievas norėjo parodyti pasauliui, ką Jis galėjo padaryti su... maža grupe žmonių, kurie ieškojo laisvės, tikėjimo laisvės tam, kad tarnautų Dievui.

39 Ką jie padarė dėl Izraelio? Jis padarė Izraelį galingiausia tauta pasaulyje ir ji tokia pasiliko iki tol, kol neišėjo iš Dievo valios. Ką jis padarė su Amerika? Jis padarė ją galingiausia tauta pasaulyje, bet dabar ji beišeinanti iš Dievo valios. Viena kitos paralelėje, tiksliai taip.

40 Kai Izraelis perėjo į tą kraštą jie buvo... didi tauta, nes jie turėjo tinkamus vadovus. Jiems valdė Dievo bijantys vyrai, tokie kaip Dovydas, karalius Saliamonas. Visas pasaulis jų bijojo ir jie mėgavosi ta karų neturėjimo privilegija, ir gyveno Dievo jėgoje taip, kad žmonės iš viso tuometinio pasaulio atvyko jų pamatyti. Dievas suteikė jiems atskyrimo dovaną, ją turėjo Saliamonas. Ir pietų karalienė iš... Šebos karalienė atkeliavo kirsdama per Sacharos dykumą (tai jai užtruko tris mėnesius) vien tik tam, kad pasiklausytų Saliamono išminties. Ir kai ji pamatė, kad Saliamonas galėjo atskirti dvasias ir atskleidė jai jos širdies paslaptis, ji tarė: „Viskas, ką girdėjau apie tave buvo tiesa, ir dar daugiau“. Ji buvo įsitikinusi, jog tai buvo Dievas.

41 Ir Amerika mūsų protėvių pagrindu, kurie atvyko čia ieškodami tikėjimo laisvės...Tomis dienomis lyderiai buvo dievobaimingi vyrai: Džordžas Vašingtonas, Abraomas Linkolnas – garbingo charakterio vyrai, Dievo vyrai. Tomis dienomis Amerika buvo Amerika.

42 Džordžas Vašingtonas čia, Valey Fordže, prieš jam pereinant per Delavarį meldėsi visą naktį tol, kol kiaurai permirko iki juosmens klūpėdamas sniege. Ir kitą rytą, kai amerikiečiai pradėjo eiti, tik dvidešimt procentų iš ten buvusių avėjo batus, Amerikos Armijoje. Bet jie laikėsi principo, jie turėjo kažką vardan ko buvo verta kovoti. Jiems nerūpėjo, kas prisijungdavo ar atsiskirdavo. Ateidavo ūkininkai, kurie palikdavo savo plūgus ir jaučius, ir pasiimdavo savo šautuvus ir eidavo kovoti už tai, ką laikė laisve. O kitą dieną, aš manau, kad keturiais ar penkiais šoviniais (muškietos šoviniais) buvo suvarpytas jo apsiaustas ir skrybėlė, bet jos nepalietė jo.

43 Dievo vyrai, kurie įkūrė šią tautą, didingi vyrai! Akivaizdu, kodėl jie parašė:

Tegul ilgai mūsų kraštas bus apšviestas

Laisvės šventa šviesa

Saugok mus Savo galybe

Didis Dieve, mūsų Karaliau!

44 Prieš kažkiek laiko aš kalbėjausi su senu vyru Koridone, Indianoje. Jis papasakojo man apie tą laiką, kai valdžios rūmai buvo Koridone ir kaip jis… papasakojo kaip jis važiavo su jaučiu pakinkytu vežimu pasiklausyti... gubernatoriaus kalbos. Jis ir gubernatorius buvo vieninteliai du, kurie vilkėjo dviejų dalių kostiumą. Papasakojo, kad jis augino avis, kirpo jas ir plovė jų vilną, jo sesės verpdavo ir pasiuvo jam švarką tinkantį prie kelnių. Ir senolis ten sėdėjo, jam buvo apie aštuoniasdešimt penkeri ar devyniasdešimt metų, štai taip timptelėjo sau už barzdos ir jis tarė: „Bili, štai tada 'Amierika' dar buvo 'Amierika'“.

45 Aš pažvelgiau į senolį ir pamaniau: „Žmogau, tu... dauguma šitų jaunuolių tuo net nepatikėtų, bet tu sakai tiesą“.

46 Kas atsitiko Izraeliui po tokios dievobaimingos jų istorijos? Jie pradėjo tapti nerūpestingais. Jie pamažu pasiekė tokią vietą, kurioje jiems neberūpėjo, kas dėjosi. Jie pradėjo Dievą garbinti atsainiai, nors jie ir išlaikė religinį pavidalą tiesiog lygiai taip pat kaip ir mes. Jie turėjo dievotumo pavidalą. Bet jie pradėjo laisvai elgtis su žmonėmis, ir... ir į bažnyčią jie pamažu atnešė įvairias erezijas. Įsliūkino Baalo garbinimas ir Izraelis pamišo dėl malonumų, gėrimo ir panašių dalykų, ir galiausiai pastatė lyderį, kuris nepažinojo Dievo; Ahabą, kuris užėmė savo tėvo vietą. O jo tėvas buvo bedievis žmogus, turtingas žmogus, tačiau bedievis žmogus. Ir jis darė visas nuodėmes, daugiau nei bet kuris kitas iki jo buvęs buvo daręs. Bet Izraelis savo girtuokliškame stupore, jie išrinko tokį vyrą ir pasodino jį soste, kad jis būtų jų valdytojas. Jie galvojo, kad tai buvo gerai. Tiesiog lygiai kaip šiandien daro dauguma amerikiečių: „Jis yra geras politikas, koks skirtumas? Nėra jokio skirtumo, nes jis yra geras politikas“.

47 Daug amerikiečių, netgi per daug, pardavė savo kaip amerikiečių pirmagimystę ir pasako: „Koks skirtumas, jeigu iš valstybės gauni kelis papildomus dolerius ir gali išgyventi?“. Jie parsidavė savo pilvui ir geismams, ir nuodėmingo pasaulio troškimui, ir pamiršo būtent tą dalyką, dėl kurio mes išsilaipinome ant Plymuto Uolos. Jie pamiršo mūsų paveldą ir išėjo ir parsidavė dėl malonumų pamišusiai miniai. Kaip tai buvo Izraelio dienomis, taip ir čia įvyko, Amerika pasirinko tą patį kelią, tiesiog lygiai tą patį kelią – malonumus!

48 Po kurio laiko valdžia pritarė nuodėmei: „Tol, kol turite sinagogą viskas gerai, koks skirtumas?“. Būtent tai padarė Amerika. Ir mes pradėjome savo tarpe kurti organizacijas ir nedideles grupeles, ir pasidarėme vis nuodėmingesni ir nuodėmingesni, ir nuodėmingesni. Mums derėjo pasilikti su tikrais principais, dėl kurių čia išsilaipinome! Nuodėmė įsliūkino į bažnyčias lygiai taip pat kaip anuomet. Moterys pradėjo kirptis plaukus, dėvėti amoralius drabužius, kerpa juos kiekvienais metais ir...Ir vyrai pradėjo daryti vienus ir kitus dalykus, ir dar kitus, ir žaidžia kortomis ir bažnyčioje žaidžia sukčiautojų žaidimus, ir yra lygiai tokie pasaulietiški, kokiais anie buvo, pamišę dėl malonumų, pasigėrę sustingėliai.

49 Tarnautojai įgija išsilavinimą seminarijoje, o vyskupas pasako: „Pamokslaukit, vyručiai, ką tik tai norite. Kiek man žinoma, Jėzaus Kristaus Kraujas išdžiuvo prieš tūkstantį devynis šimtus metų“. Kol galiausiai bažnyčia pavirto ne kuo kitu, bet organizacija, kaip ložė. Tegul jūs šią popietę niekada šito nepamiršite! Tapo kaip ložė, pasaulis įsliūkino, tarnautojai pradėjo daryti kompromisą lygiai taip pat, kaip jie tai daro Ahabo dienomis. Nuodėmingi, supuvę iki šerdies ir taip tęsėsi vis toliau ir toliau taip blogai kaip tik galėjo.

50 Nors Dievas ir siuntė jiems pranašą po pranašo ir su mylinčia malone Jis maldavo žmonių, o jie Jam atsuko nugarą. Jie norėjo savo kelio, jie buvo Izraelitai, jie buvo laisvi, jie buvo didinga tauta, jų protėviai buvo padarę tą ir tą (Dovydas ir Saliamonas), jie galėjo daryti tai, ką norėjo. Tiesiog lygiai ant to paties dalyko mes save statydiname, tiksliai taip; ir vardan ko kovojo Vašingtonas, mūsų protėviai. Bet, broli, mes esame milijonų myliu atstumu atitolę nuo to; mūsų bažnyčios nutolusios milijonais mylių.

51 Senoji... metodistų bažnyčia šiandien, o kokia anksčiau buvo metodistų bažnyčia! Kokie sekmininkai yra šiandien ir kokie jie anksčiau buvo! Kokie baptistai yra šiandien, o kokie jie anksčiau buvo! Mes turime laiko pažvelgti į praeitį ir pakalbėti apie Džoną Smitą ir daugumą tų ankstyvųjų reformatorių. Džonas Smitas pasakė, prieš numirdamas pasakė: „Siaubingas dalykas yra tas, kad metodistų moterys pradeda nešioti auksinius žiedus ant pirštų“. Metodistų! Ką jis šiandien pasakytų matydamas jas kerpančias plaukus ir išsidažusias visus veidus, dėvinčias šortus? Taip yra dėl nuodėmės!

52 Ką Dievas padarė Amerikoje? Siuntė prabudimą po prabudimo, prabudimą po prabudimo. Tarnautojai pamokslavo Žodį, bandė pašaukti žmones atgal prie Dievo. O ką jie padarė? Tą patį dalyką, kurį padarė Izraelis, atmetė Tai su panieka! Išsityčiojo iš jų! Vadino juos „šventaisiais, kurie voliojasi ant grindų“! Mesdavo juos į kalėjimą!

53 Jeigu viena iš mano sesių ir vienas iš mano brolių, iš šios bažnyčios šiandien, praėjusį vakarą būtų atsistoję tame viešbutyje ir iškėlę savo rankas, ir pašlovinę Dievą, ir sušukę tame kambaryje – jie už tai šiandien jau sėdėtų kalėjime. Bet girta, stupore esanti grupė ne šventųjų, kurie voliojosi ant grindų gali atsistoti ten ir šūkauti visą naktį; ir girti, ir keikėsi ir nuplėšė rūbus nuo savo moterų ir flirtavo, ir krito ant grindų ir ištisą naktį šūkavo, ir niekas prieš tai negali pasakyti nei žodžio. Akivaizdu, kodėl mes esame pasmerkti po Dievo ranka!

54 Atkreipkite dėmesį, Dievas vis siuntė ir siuntė tarnautojus, darė stebuklus ir ženklus įrodydamas Savo Žodį. Ir jų dauguma, didžiausia šiuolaikiškos dvasininkijos dalis Tai atmetė ir išjuokė kiekvieną prabudimą. Tokie kaip taip save vadinanti „Kristaus bažnyčia“ ir kiti: „Stebuklų dienos yra praėjusios“. Stengėsi kaip įmanydami, kad tai būtų atimta iš tos mažos Dievo išlikusiųjų grupės. Kaip tai buvo Izraelyje, taip yra šiandien. Labai dažnai Dievui reikia išvesti Savo žmones iš tų organizacijų ir denominacijų, išvesti juos vienus į dykumą, kad su jais pasikalbėtų. Ir Jis turės likutį – jums nereikia dėl to jaudintis. Jis jį turėjo anuomet, Jis turės jį dabar. Jie vis klimpo ir klimpo į nuodėmę ja brisdami. Kodėl? Dėl jų vadovų, niekas to nestabdė.

55 Na, nuoširdžiai, aš žinau nemažai šalių, kuriose, jeigu jie gatvėje pastebėtų žmones apsirengusius taip, kaip mes čia Amerikoje rengiamės – jie pasodintų juos į kalėjimą. Kai aš nuvykau į Seint Andželą Romoje (dabar pagalvokite apie tai, kaip tai žema), ten jie buvo pakabinę ženklą šalia Seint Andželo katakombų: „Amerikiečių moterys, prašome apsivilkti rūbus ir pagerbti mirusius“.

56 Jeigu nuo ko nors ir gali pasidaryti bloga, tai nuo pamatymo grupės taip vadinamųjų amerikiečių. Aš sėdėjau Lozanyje, mes mėgavomės kepsniu, kažkurią dieną, brolis Arganbraitas ir aš. Kitą dieną mes ir vėl ten sugrįžome, nes maistas buvo skanus. Man pavyko ten atsinešti vandens, nes jie leidžia užsisakyti tik vyną. Ir aš atsinešiau vandens, turėjau po pažastimi neštis ąsotį vandens, kiekvieną kartą, nes vandens jie neleidžia užsisakyti. Man ten būnant viskas buvo gerai tol, kol neatėjo „Mis Amerika“ kartu su mažu, nešvariu, apsiseilėjusiu pudeliu; dėvėdama papuošalus pirktus parduotuvėje „Viskas už dešimt centų“ , o cigaretė buvo atsikišusi štai taip, sėdėjo ten apsimesdama kažkuo, kuo nebuvo; ir pasodino tą pudelį ant stalo, purviną, netyrą padarą.

57 Tai... šuo yra prasčiausias dalykas, apie kurį kalba Dievas. Nuo jų net dešimtinė negali būti mokoma Dievo namuose. „Tai yra kaip kekšė, kekšės dešimtinė,“ – yra sakoma Biblijoje. Ir vis tik, štai jums ir prašom. Jos naudoja kontraceptines priemones ir išleidžia tūkstantį dolerių, beveik, ant mažyčio šuneliūkščio; ir vedžioja jį ir suteikia jam tokią meilę kaip kūdikėliui tam, kad ji galėtų visą naktį bastytis ir naudoti kontraceptines priemones.

58 Beliko ne kas kita kaip chaosas! Galbūt jūs daugiau niekada neišgirsite mano balso, bet aš noriu, kad jūs prisimintumėte štai ką: Mes esame prie pabaigos!

59 Ten mes atrandame, kas įvyko, jau įvyko. Galiausiai atėjo didi valanda: Ahabas buvo išrinktas ir kai tai įvyko, jis vedė Jazabelę; tą supuvėlę moterį, kuri nuvedė visą Izraelį į stabmeldystę. Ir kaip Izraelis pasielgė anuomet, na, ši… Jie privalėjo būti atpuolę tam, kad apskritai leistų tokiam dalykui įvykti savo šalyje. Įstatymai yra išleidžiami žmonių ir žmonėms, ir mes padarėme tą patį!

60 Buvo toks metas, kai Amerikoje nebuvo… jie tikrai žinojo, kad tai senajai prostitutei nederėjo leisti, senajai ištvirkėlei, kuri gėrė kankinių kraują, žudė juos ir priežastis dėl kurios jie čia pabėgo, dėl laisvės, jie nebūtų susitaikę su nieku panašaus. Tai parodo, kad mes esame atpuolusioje padėtyje, visa šalis, kad galėjome išrinkti tokį dalyką. O, žinoma, dabar jūs... kai kurie iš jūsų, užkietėjusių demokratų pagalvos štai ką: „O, na, jis... jis bus gera politine galva“. Galbūt tai gali skambėti gerai protui, kūniškam protui. Bet Dievo Žodžiui ir dvasiniam protui – tame nėra jokios prasmės. Tikrai nėra prasmės, dėl kelių papildomų dolerių ir kažkokių mokesčių, ar dėl kažkokio sumažinimo.

61 O mes išgyvename sunkius laikus, mūsų misionieriai šiandien tarnavimo laukuose, nes dabar mes esame laikomi katalikiška šalimi. Na, žinoma, Rusija yra laikoma komunistine, nes jie turi lyderį, kuris yra komunistas. Raudonoji Kinija yra laikoma komunistine, nes jie turi lyderį, kuris yra komunistas. Mes esame laikomi katalikais, nes mes turime lyderį, kuris yra katalikas.

62 O, kai Ahabas buvo soste... Jūs pasakysite: „Jis yra soste“. Tai tiesa, bet Jezabelė buvo galva valdžiusi tą sostą. Ji buvo ta, kuri valdė. Pažvelkite kaip ji perėmė šalies įstatymus ir iškraipė juos savo naudai ir dėl godumo, ir privertė Ahabą tai padaryti, nes ji buvo su juo susituokusi. Ir taip yra šiandien su mūsų lyderiu. Aš nesakau, kad jis nėra geras žmogus, bet pažvelkite į tai, kas stovi už jo: prostitutė, būtent tai nuo ko mes čia pabėgome, kad būtume Amerika; dėl principų ant kurių Amerika yra pastatyta. Mes per savo laisvą pasirinkimą išrinkome štai tokį dalyką.

63 Dabar jūs suprantate, kodėl mano balsas greitai bus nutildytas. Bet kažkas tai išgirs! Taip! Kodėl? Apreiškimo 2:20 ji vadina save „pranaše“. Tik pažvelkite į dabar vykstančios nuodėmės bangą. Stebėkite šerdį, kaip tai persismelkia kiaurai iki šerdies. Pažvelkite į šiuolaikinius, pažvelkite į bedieviškus dalykus, kurie vyksta bažnyčiose. „Ir galiausiai prasidės persekiojimas,“ – taip yra sakoma Biblijoje, TAIP SAKO VIEŠPATS! Neabejotinai bus.

64 Kas įvyks po to? Tas pats kaip anuomet, taip bus ir dabar. Ji buvo už to slypėjusi jėga, ji buvo ta, kuri tai kontroliavo. Perskaitykite... Aš manau, kad tai yra septyn... apie 17-as ar 18-as skyrius, kažkur ten jūs atrasite, ką padarė Jezabelė: kaip ji paėmė Ahabą ir jis nė žodelio apie tai negalėjo pasakyti, nes tai buvo jo žmona. Pažiūrėkite ant ko tuomet buvo pastatyta šalis – atpuolęs izraelitas su pagone žmona (už jo), kuri buvo Baalo garbintoja. Ir ką ji padarė? Galiausiai jį viską padarė taip šiuolaikiškai ir taip gražiai, ir žmonės tai taip lengvai priėmė iki tiek, kad visa bažnyčia ant to užkibo, pamokslininkai ir visi. Ar Elijas nepasakė: „Viešpatie, aš esu vienintelis išlikęs“. Ir kaip tai buvo tada, yra šiandienos paralelė.

65 Jie visi bijojo, ką nors pasakyti. Ar tai šiandien nėra tiesiog tas pats dalykas? Jie bijojo, ką nors pasakyti. Taip mes atrandame, kad jie buvo palaidi, gyveno kaip pakliuvo, pasigėrę, nepadorūs, pamišę dėl malonumų ir viso kito, lygiai kaip yra ir šiandien. Jezabelė iškraipė tuos Raštus... Ką ji... arba tuos įstatymus, kuriuos... kuriuos Jazabelė iškraipys. Nepamirškite, Jezabelė, ji vadina save „pranaše“ tam, kad pavergtų žmones ir ji sako, kad ji yra „vienintelis Dievo balsas žemėje“. Be menkiausios abejonės ji privers kūnišką protą tuo patikėti.

66 „Čia prasidės moters garbinimas Jungtinėse Valstijose ir ja bus Marija“. Aš išvydau tai trisdešimt... 1931m. Įvyko septyni dalykai. Aš turiu tai čia pat užsirašęs ant popieriaus lapo, su savimi, užsirašiau tai 1931m. Aš pasakiau: „Šitas prezidentas, Franklinas D. Ruzveltas, jis privers visą pasaulį, prisidės prie to, pastūmės pasaulį į karą“. Dar nepriėjo iki karo, ekonominio nuosmukio metu. Aš pasakiau: „Kitas dalykas...“. Ir mano motina, užkietėjusi demokratė, ji negalėjo keistai į mane nežiūrėti, kai aš tai pasakiau. Aš pasakiau: „Man nerūpi, ar jis iš respublikonų, ar iš socialistų, ar kas jis bebūtų, tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS“. Ir aš pasakiau: „Tai darydami, jie leidžia moterims balsuoti. Ir kai jie tai padarys, jie bus padarę vieną didžiausių negarbių, kokią tik apskritai yra padariusi šita šalis“. Ir aš pasakiau: „Vieną dieną jie turės už tai sumokėti“. Ir jie sumokėjo per šiuos paskutinius rinkimus. Štai kas jį išrinko – moterys.

67 Ir jūs brangūs juodaodžiai pietuose, kaip jūs galėjote už jį balsuoti! Jūs pasakysite: „Ne tavo reikalas apie tai kalbėti prie sakyklos“. O taip, tai mano reikalas, tai yra Dievo Žodis! Ir [kraujo – Vert.] dėmė... Abraomo Linkolno, ta, kuri išlaisvino jus, dabar yra ten tame muziejuje ant moteriškos suknelės, o jūs pardavėte savo pirmagimystę. Gėda jums.

68 Ir jūs žmonės – dėl politikos, nes jūs esate tiesiog geras demokratas, balsavote už kažką tokio ir pardavėte savo amerikietiškumo ir Krikščionybės pirmagimystės teises, kad atiduotumėte jas prostitutei, kuri valdo mus šioje šalyje, kuri padarė mus tuo, kuo esame. Ar matote, kaip ji įsliūkino? Labai paprastai, bet dabar ji yra soste. Žinoma! Baltųjų Rūmų soste.

69 Stebėkite! Jau... Ar skaitėte kažkurią dieną apie katalikų mokyklas ir protestantų mokyklas? Palaiko katalikų mokyklas, bet ne protestantų. Suprantate? O, broli! Stebėkite bangą dalykų, kurie dabar prasidės. Atkreipkite dėmesį, ir kai jie tai padarė anuomet, pažvelkite į tai, kas įvyko. Visa ta nuodėmė susikaupė. Pasiekė tokią vietą ir atvedė šalį į tokią nestabilią padėtį.

70 Prieš kelerius metus, kai jie turėjo... kai sekmininkai pirmą kartą prasiveržė, tai išvadavo šalį prieš kažkiek metų, kai Alas Smitas ketino kandidatuoti. Amerika anuomet turėjo geresnę nuovoką. Bet sekmininkai pasidarė tokie pasaulietiški ir tai tęsėsi ir jie pardavė, savo teises kaip krikščionių, politikai o politika yra už Biblijos ribų. O, tai bent!

71 Taigi, dar minutėlę ir pamatysite kaip tai susiveda. Taigi, mes atrandame, ką jie padarė ir dalykus, kuriuos jie darė, mes matome tai čia paralelėje tiesiog tiksliai taip, nuodėmė kiekvienoje rankoje. Atėjo Jezabelė, ji užbūrė visus žmones. Ir atkreipkite dėmesį, galiausiai ji pradėjo statyti šventyklas Baalui. Ar tai tiesa? O Baalo šventikai pradėjo plūsti iš visur tam, kad jose užimtų vietą ir pradėjo nuodyti žemes Baalo garbinimu.

72 Pažvelkite kaip jie tai padarė, pažvelkite, kaip jie įsibrovė. Dalykai, kuriuos jie tada darė, pažvelkite, kur jie yra šiandien. Pažvelkite į katalikybę, kuri viską prarija, prarija, prarija; susituokia, sulaužo tai, tiesiog tiksliai tai, ką Danielius pasakė, kad jie padarys. Geležis ir molis nesusijungs, bet jie vienas su kitu maišys savo sėklas, suskils. Kiekviena mergina protestantė, kuri išteka už jaunuolio kataliko turi auginti savo vaikus kaip katalikus. Visa tai, tuokiasi, susmaišo, štai taip, kol galiausiai yra pasiekta tokia vieta, kad visos Jungtinės Valstijos yra išėstos kirminų.

73 Ką mes darysime kaip misionieriai, vykdavo toliausiai, kad išlaisvintų pietų Ameriką ir visas kitas vietas pasaulyje, Tomis Ozbornas ir kiti, stengėsi išvesti žmones iš pagonybės, bet dabar jie gali besti pirštu ir parodyti lyderį, kurį mes išrinkome, ir jis yra lygiai toks pats. O, Dieve. Kas... kas įvyks su šiuo pasauliu? Tai turėtų sudrebinti kiekvieną čia esantį žmogų. Kaip mes turėsime už tai atsakyti? Ką misionieriai turės pasakyti, kai tie pasakys: „Jūs atėjote čia mūsų iš to išlaisvinti, bet jūsų pačių žmonės išrinko tokį patį prezidentą ten, pasodino į sostą?“. Kaip mes turėsime... Ką...

74 Pažvelkite į istorijos puslapius, atsiverskite juos ir pažiūrėkite ar tai... ar tai nėra absoliučiai, beveik antikonstitutiška kad taip būtų. Jie nebūtų to padarę prieš daug metų, bet, matote, mes pardavėme krikščioniškas teises politikai ir štai kaip velnias save įpina. Ahabas Jezabelei buvo ne kas kitas kaip manipuliuojamas valdovas be valdžios. Tik tuo ir šitas bus, tik manipuliuojamu valdovu be valdžios. Jis pats to nepadarys, bet ta sistema už jo privers jį taip padaryti. Visiškai teisingai! Įsignybk sau į sažinę, tu Krikščioni. Pažadink save, jau yra vėliau nei galvoji. Būsena, kurioje mes esame, būsena, kurioje jie yra ir kaip jie leidžia sau atsipalaiduoti.

75 Kaip didi, mylinti Dievo širdis turėjo verkti ir raudoti, kai Jis pamatė savo misionierius. Padarė juos pavyzdžiu, tautos visur atsivertė, nes Dievas juos palaimino matydamas juos esant vienybėje. Dvasiškai tarnavo Dievui. Ir tik pagalvokite, kad Jis... Jis ilgėjosi pamatyti kaip jie sugrįžta prie savo pirmosios meilės ir daro tai, kas teisinga, bet nuolatos jie vis nutoldavo toliau, ir toliau, ir toliau, kol galiausiai pasirodė Jezabelė. Būtent tai mes padarėme. Srovė nunešė mus nuo Kristaus principų. Kai Dievas siuntė tarnautojus į visą šalį, jie pamokslavo šventumą (šventumo piligrimai, nazarėnai, sekmininkai): „Sugrįžkite pas Dievą! Sugrįžkite pas Dievą!“.

76 O tikrai senų laikų, įsikūrusios bažnyčios tiesiog juokėsi ir tyčiojosi. Dauguma tų šiuolaikinių tikinčiųjų, na, jie pasmerkė viską, ką tie vyrai padarė ir pasakė: „Tai buvo nuo velnio“. Ką tai padarė? Ir bažnyčia pradėjo to klausyti, dauguma pradėjo to klausyti. Visų pirma pastebėsite: „Jeigu katalikų moteris gali vilkėti tokius drabužius, tada ir protestantės taip pat gali. Jeigu katalikų bažnyčiai galima daryti šitai, sekmininkams taip pat galima. Tuomet jeigu metodistams galima, kaip tuomet baptistams? Tuomet jeigu baptistams galima, kaip tuomet sekmininkams?“.

77 Suprantate, štai prie ko jus priveda žmonių sukurtos sistemos. Aleliuja! Tai tiesa. Štai kodėl aš esu prieš tai, nes Dievo Žodis yra prieš tai. Žmonių sukurtos sistemos: Dievas yra prieš jas, Jo Žodis yra prieš tai, Jo pranašai bus prieš tai, Jo tikrieji tarnai bus prieš tai, visi, kurie yra gimę iš Dievo Dvasios bus prieš tai.

78 Pažvelkite, kokiu tapo Izraelis, juos taip nešė pasroviui, kol galiausiai pasirodė Jezabelė. Pažiūrėkite, kokia tapo Amerika ir ją nešė pasaulietiška srovė, kol galiausiai Jazabelė užėmė sostą. Tai tiesa. Taigi, Jezabelė faktiškai nesedėjo Egipto soste… ar Izraelio soste, bet ji buvo pagrindinė galva valdžiusi sostą. Ir katalikų hierarchija nesėdi Jungtinių Valstijų soste, bet ji yra ta valdanti sistema, nes ji yra su ja susituokusi. Ir Biblijoje yra pasakyta, kad šioje šalyje jie pastatys atvaizdą, kuris bus panašus į žvėrį.

79 O, broli, sese, kokia to priežastis? Na aš... aš, žinau kokia ji yra. Biblijoje pasakyta, kad jie užvaldys šį Laodikėjos periodą ir štai kur mes dabar esame. Galbūt jūs manęs dabar nekenčiate, bet vieną dieną jūs to nedarysite, kai suprasite, kas yra Tiesa. Jūs galite nesutikti ir atsistoti, ir trepsėdami išeiti iš pastato, tai tiesiog parodys jūsų neraštingumą. Bet vieną dieną jūs suvoksite, vieną dieną jūs prisiminsite ir sužinosite, kad tai yra Tiesa! Aš kalbu Viešpaties Vardu. Aš paverčiu save taikiniu, kas galiausiai ir nuvarys mane į kapus. Aš būsiu liudytojas iki mirties, jeigu Dievas man padės. Tai tiesa.

80 Šiandien mes esame šioje padėtyje, vykstant visiems tiems įvykiams. Ir Izraelis, kaip pasielgė Ahabas, Jezabelės manipuliuojamas valdovas be valdžios, nes jis buvo... jis buvo ją vedęs. Amerika, mūsų lyderis, kaip... Ar jūs žinote, kad mūsų lyderis buvo turtingas žmogus? Kas iš jūsų tai žino? Multimilijonierius. Kažkas man pasakė, žurnale ar kažkokiame radijuje, ar televizijoje, ar kažkur, Džekas Benis ar kažkas... Ernis Fordas, aš manau tai buvo jis. Kažkas pasakė, kad: „Jo tėvas padėjo jam įsigyti dvi valstijas, kurios jam nepriklausė“. Beveik ir visos kitos jam priklauso. Kaip jos jam atiteko? Iš kur gavo tuos pinigus? Per viskio prekybą, ir alkoholinių gėrimų. Dėl šios priežasties jis sumažino mokesčius viskiui ir kitkam. Štai kas pavertė jį turtuoliu. Būtent tai, kas pasmerkė mūsų tautą, būtent tai, kas sugadino mūsų žmonių protus, būtent tai, kas pavertė mūsų jaunuolius girtuokliais ir mūsų merginas prostitutėmis, iš to gauti pinigai pavertė jį turtuoliu.

81 Tas pats dalykas, ta sena Jezabelės sistema, tas pats, kas persekiojo mūsų žmones, tas pats, kas įtempė juos į katalikybę ir degino juos, ir plėšė į gabalus ir ko tik su jais nedarė, tas pats kankinių kraujas (sakoma Biblijoje) yra joje! Štai kur jie yra kartu susituokę. O mes amerikiečiai kaip tik ties tuo suklumpame: „O, na, mes gauname kelis papildomus dolerius ir mes puikiai leidžiame laiką. Daug geriau, nei visose kitose šalyse“. Bet, broli, palūkėk minutėlę.

82 Panagrinėkime dabar raidę po raidės sekančias kelias minutes, pažiūrėkime, kas nutiko.

83 Pamokslininkai su tuo visiškai sutiko, tiesiog pakluso jiems, ėjo drauge su jais, su visa sistema. Visa Izraelio sistema ėjo visiškai išvien su Jezabele. Jie turėjo pavidalą, taip. Ir ar Biblija nesako mums, kad šiose paskutinėse dienose, mes turėsime „dievotumo pavidalą“? Visos pranašystės yra išsipildžiusios, broli, mes esame pabaigoje! Visos valstybės požiūriu – mes esame pabaigoje! Dvasiškai – mes esame pabaigoje! Kiekviena sistema priėjo savo galą! Kitas dalykas yra Viešpaties atėjimas ir Bažnyčios perkeitimas.

84 Dievas siuntė visus ženklus, stebuklus, padarė viską, ką Jis galėjo padaryti, stengėsi pritraukti žmones, bet jie nuolatos eidavo sau toliau. Pažiūrėkite į šitą miestą čia. Apsidairykite šiame mieste, kuriame yra dešimtys šimtų ir šimtai sekmininkų; ir dėl to, kad laikosi Tiesos, kur jie yra šios popietės metu? Nes kažkas jiems pasakė neturėti nieko bendro su šiuo tarnavimu. Tu vargšas, tyčinis... Dieve, būk jam gailestingas, tai yra vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti. Kai jūs krikščionys daugiau nebeturite stuburo, jūs pasidarote bestuburiais. Teisingai! Ko mums reikia tai „pamokslauti triuškinančią Evangeliją“, kuri visa tai sudaužys į šipulius. Nusekė su visais jais iš paskos, o po to jūs stebitės, kodėl mes apie tai šūkaujame. Tuomet, suprantate, jūs pradedate ignoruoti, nenorite daugiau pažinti. Aš tikiuosi to, aš turiu.

85 Visa tai vyko Izraelyje. Galiausiai vieną dieną trypdamas iš dykumos išėjo senas, apžėlęs žmogus, Elijas Tišbietis. Jis neišėjo iš kokių nors organizacijų, jis išėjo iš dykumos! Jis su jomis neturėjo nieko bendro. Jis buvo Viešpaties pranašas. Broli, jis sudrebino toje Jezabelės karalystėje viską iki mažiausios dalelės. Jie nekentė jo. Jis su jais visiškai nebendradarbiavo, galiu jums tai garantuoti. Biblijoje pasakyta, kad to nebuvo. Tikrai taip. Jis privertė tas dažyto veido Jezabeles „degti“, aš galiu įsivaizduoti. Jis pridėjo kirvį prie medžio šaknies kaip tai padarė Jonas, skiedros krito, kur krito, bet jis laikė jį pridėtą. Jis sudrebino tautą parodydamas, kad jie buvo neteisūs ir bandė juos pašaukti atgal prie tikrojo, gyvojo Dievo, ir atgal prie Jo Žodžio vietoj Jezabelės garbinimo.

86 Ką jie padarė? Ar jie priėmė jį? Jie nekentė jo! Bet nežiūrint į tai jo Žodis nuskambėjo, nes jis turėjo TAIP SAKO VIEŠPATS! Dievas su juo dirbo ir parodė, kad jis buvo pateptas pranašas per tuos dalykus, kurie, sakė jis, turės išsipildyti. Ir per visa tai jis įrodė, kad buvo Dievo pranašas. Bet vis tiek jie tuo nepatikėjo, nes jis sugriovė jų teatrus. Jis pasakė jiems, kad jie buvo neteisūs. Ahabas buvo nekvalifikuotas valdovas. Tai tiesa! Ir jūs pastebite, kad jie juo netikėjo, bet jis [Elijas – Vert.] vistiek toliau Tai pamokslavo. Nei vienas iš pamokslininkų su juo nesutiko, jis pasakė: „Aš esu vienintelis likęs, Viešpatie. Pažiūrėk į juos, jie netgi ne... nei vienas, niekas nebendradarbiauja“. Bet jis turėjo atlikti misiją ir jis ją atliko. Jis turėjo Viešpaties Žodį, TAIP SAKO VIEŠPATS! Ir jis puolė tautą, jis puolė bažnyčią, jis puolė visus ten buvusius ir Dievas buvo su juo!

87 Mums yra pažadėta, paskutiniosiomis dienomis, kad jis vėl sugrįš į šią šalį. Aš žinau, kad Jėzus, kai... Mato 17, kai jie Jo paklausė: „Kodėl raštininkai sako, kad: 'Elijas...'?“.

88 Atkreipkite dėmesį į Jo atsakymą: „Elijas iš tiesų privalo pirma ateiti,“ – būtasis, esam... būsimuoju laiku. Bet toliau Jis pateikia Joną kaip pavyzdį. Jonas nebuvo Malachijo 4. Jonas buvo Malachijo 3: „Štai aš siųsiu... pasiuntinį, ir jis paruoš kelią pirma manęs“.

89 Malachijo 4, Jis pasakė: „Prieš ateinant didžiai ir baisiai Viešpaties dienai; kai visa žemė bus sudeginta kaip ražienos; prieš tą dieną aš siųsiu jums Eliją“.

90 Ir tai nebuvo Jonas, nes Jonui atėjus Viešpats nesudegino žemės. Ir jeigu jūs atkreipsite dėmesį, ir paskutiniame skyriuje, paskutinėje eilutėje Jis pasakė: „Ir jis...“. (sekite: jis kalba) „...atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į jų tėvus“.

91 Dabar sekite! Atėjo pirmasis Jonas, pirmasis Elijas, ką jis padarė? Jis atėjo ir atnešė Žinią ir atgręžė senųjų ortodoksų užkietėjusias širdis į jaunos bažnyčios tikėjimą, vaikų. Bet, kai ateina kitas Elijas pabaigos laike, jis turės sugrįžti ir atgręžti... tėvų širdis… tiksliau, vaikų širdis ir atgręžti jas atgal į Sekminių tėvų Tikėjimą. Ar matote skirtumą? Jis nebus vienu iš tų taip vadinamųjų, kuriuos mes turime šiandien, jis sugrįš tiesiai prie Apaštalų darbų 2 ir pradės būtent nuo šitos vietos. Jis pamokslaus gryną Evangeliją, tiesiog sakys tuos pačius dalykus, kuriuos Petras sakė Sekminių Dieną, nes tai, ką jis pasakė per Sekmines įrodė visas Rašto vietas. Jis nesusimes su jokia organizacija, kai Elijas ateis. Jis neapkęs tokių moterų taip kaip Elijas, tiesiog kaip... arba blogų moterų, kaip tai darė Jonas. Jis bus dykumos mylėtojas lygiai taip pat kokie jie buvo. Jis nepasigailės. Mes laukiame jo atėjimo. Jis ateis! Dievas pasakė, kad ateis ir jis pasirodys čia!

92 Aš tikiu, nežiūrint į nieką, kad Žinia, kurią mes šiandien turime bus jo didžiojo atėjimo pirmtaku. Taip pone! Jis jau yra pakeliui, jau yra gimęs. Toks ir Elijas buvo, ir jis netikėtai pasirodys išeidamas iš dykumos, kažkur pasirodys. Jis pamokslaus Apaštalų darbų 2. Jis sugrąžins tų senųjų Sekminių tėvų Tikėjimą tiesiogiai… šių Sekminių vaikų tikėjimą, tiesiogiai prie Sekminių tėvų Tikėjimo. Jis sugrįš tiesiogiai prie Apaštalų darbų 2, Apaštalų darbų 2:38 ištisai. Jis atneš tikrą, gryną Evangeliją. Jis neturės nieko bendro su Jezabele ir jos sistema. Jis bus Dievo tarnas. Tikrai bus! Biblijoje pasakyta, kad jis ateis. Jis pranašaus ir galingai neš savo Žinią šių Jezabelių priešakyje, lygiai taip pat, kaip tai darė Elijas iš pradžių Izraelyje. Jie neapkęs jo! Jie nebendradarbiaus su juo. Ne, ne. Jis ateis! Dievas tai pažadėjo ir jis pasirodys veiksmo senoje. JIs... jis pamokslaus Išrinktajai Bažnyčiai kaip yra pasakyta, kad jis padarys, supurtys šiuos Išrinktuosius, nupurtys nuo jų pasaulietiškumą, pa... pasaulio dalykus ir panašiai, nupurtys tai, „nugarins“ tuos dalykus, surinks Bažnyčią drauge, žmones.

93 Aš žinau, kad jūs pasakysite: „Tai yra mano denominacija“. Broli, tu klysti! Jonas atėjo kaip vieno žmogaus sistema tam, kad pristatytų Vieną Žmogų: Jėzų Kristų. Ir Elijas nebus sistema, tai bus žmogus, Jėzus taip pasakė. Tai bus vienas žmogus, kuris yra pateptas Šventąją Dvasia. Ir jis nepristatys jokių trijų ar keturių dievų, jis pristatys Vieną: Viešpatį Jėzų Kristų, nes jo Žinia supurtydama grąžins Sekminių vaikus atgal prie tėvų Tikėjimo.

94 Nepamiršk, broli, jeigu aš sakau šiuos dalykus su pykčiu, aš turėsiu atsistoti prie altoriaus. Aš sakau jums: „TAIP SAKO VIEŠPATS!“. Jeigu Dievas neįrodė, kad aš pasakiau jums Tiesą, visoje šalyje, visame pasaulyje, tuomet pasakykite man kur buvo padaryta nors viena klaida. Aš sakau jums Tiesą! Sugrįžkite pas Dievą, greitai! Išeikite iš tų sistemų, nes Biblijoje Apreiškimo knygoje yra pasakyta, kad Romos katalikų hierarchija buvo „kekšė“ ir ji buvo „paleistuvių motina“. Kas tai yra? Bažnyčios, sistemos.

95 Ir iš kur kilo metodistų bažnyčia, iš kur kilo liuteronų bažnyčia? Iš kur metodistai, baptistai, iš kur kilo visos organizacijos? Dievas niekada nekūrė bažnytinės organizacijos. Katalikų bažnyčia sako, kad jie prasidėjo dar anuomet: „Jėzus organizavo bažnyčią“. Aš noriu... noriu, kad nurodytumėte puslapį iš istorijos, arba puslapį iš Biblijos. Po paskutinio apaštalo mirties tris šimtus ir šešis metus nebuvo jokios organizacijos, po to jie suformavo Nikėjos Tarybą ir įkūrė organizaciją. Ir kai Liuteris pasirodė... jis buvo didis Dievo vyras, bet vos tik jam išėjus, ta nedidelė žmonių grupė nuėjo ir suformavo kitą organizaciją. Tuomet Šventoji Dvasia pakilo ir nužengė ant Džono Veslio, jis pats nieko neorganizavo, bet po jo išėjimo tada jie įkūrė organizaciją. Tuomet Šventoji Dvasia atėjo pas Sekmininkus ir jie atsiskyrė nuo metodistų. Ir kas nutiko? Tada jie įkūrė organizaciją.

96 Bet dabar bus vieno žmogaus sistema su Elijo jėga ir patepimu tam, kad išpildytų pranašystę. Aleliuja! Jis supurtys. Ir nepamirškite, jis pranašavo jiems, ir dar pranašavo, ir pasakė jiems visus dalykus, ir Dievas su juo dirbo. Bet jo galutinė Žinia buvo nukreipta prieš Baltuosius Rūmus. O... Kai Jonas atėjo, jo galutinė Žinia buvo nukreipta prieš tos dienos Baltuosius Rūmus. Elijo galutinė Žinia, kai tą rytą jis ėjo tuo keliu, po to kai pabuvojo ten Dievo akivaizdoje, žengė keliu, visas apžėlęs plaukais, jo plikė blizgėjo, žandenų plaukai plaikstėsi į šalis, tos mažos, senos akys spindėjo Dievo šlove. Ta lazda jo rankoje, bet jo kojos buvo labai tvirtos. Ką jis darė? Leidosi iš Samarijos į Baltuosius Rūmus ir pasakė: „TAIP SAKO VIEŠPATS!“. Nieko nebijodamas. Bažnyčios jį atmetė, žmonės jį atmetė, todėl dabar jis paskutinį kartą atakuos Baltuosius Rūmus.

97 Tuomet, kas įvyko po to? Pasiklausykite! Po tos atakos, jo balsas nutilo, niekas jo daugiau negirdėjo. Dievas pašaukė pasitraukti jį nuo veiksmo scenos, pasakė: „Elijau, tu jau paskelbei savo Žinią visam Izraeliui, jie žino Ją. Dabar ateik čia į dykumą, pasitrauk nuo jų, atsiskirk, nes aš ketinu kažką padaryti. Aš ketinu parodyti jiems, ką reiškia atmesti Mano Žinią“. Kas prasidėjo? Karas, badas, badmetis.

98 TAIP SAKO ŠVENTOJI DVASIA: „Stebėkite, kas artėja! Stebėkite, kas seks po to! Ten bus badas, ten bus badas!“. O, galbūt ne duonos badas, bet Dievo Žodžio girdėjimo ir Jo Tiesos. Visos bažnyčios bendraus ir eis į priekį toliau kaip niekur nieko, nes jos jau yra pasinėrusios į tai.

99 Ką padarė Elijas? Jis surado slaptą šaltinį aukštai ant kalno, kuriame pasisėmė Gyvybės Vandens, Dieviškų apreiškimų iš Dievo, kai jis ten sėdėjo Dievo jėgoje. Apreiškimais buvo nedidelis, slaptas šaltinėlis, tuo tarpu kai visi kiti kentėjo badą. Ir Dievas palaimino savo tarnus (tuos varnus), jie atnešė jam kažką pavalgyti ir jis buvo atskirtas nuo žmonių. O jie ten būdami kentėdami badą troško prabudimo ir viso kito. [Tuščia vieta juostoje –Red.] „Daugiau nebegirdime apie jo prabudimus... Kur yra tas senas pamišėlis, kuris griauna mūsų organizacijas? Kur dabar jis yra?“. Jie nežinojo. Jis atsitraukė kartu su Dievu į atskirą vietą, kurioje jie nebegirdėjo jo balso. Tada jie pradėjo suprasti.

100 Kai Dievas siunčia Žinią ir paskelbia žmonėms, o jie Jos nepriima, tada Jis patraukia Savo tarną ir siunčia Savo rykštes: badą, mirtį (dvasiškai kalbant, bet fiziškai taip pat). Stebėk ateinantį nuosmukį, broli. Jūs galvojate, kad blogiausia jau praeityje, bet jūs dar šiek palūkėkite. Jūs dar nematėte, ką reiškia nuosmukis. Jūs galvojate, kad mirštate trokšdami gero dvasinio prabudimo, dar šiek tiek palūkėkite. Tik palūkėkite dar ilgiau ir šauksitės, kad išgirstumėte Dievo Žodį. Taip pasakyta Biblijoje! „Paskutinėmis dienomis bus badas, – pasakė pranašas, – ne vien tik duonos ir vandens, bet tikrojo Dievo Žodžio girdėjimo“. Bet tas balsas bus tylus, sklis kažkur iš dykumos, pasislėpęs.

101 Jis išrinko varnus sau tarnais. Tebūna palaiminti tie paukščiai, Jo tarnai, kurie išsaugojo Eli... Elijo balsą gyvą, jo... jo atsiskyrimo nuo bažnyčios laiku. Varnai atnešdavo jam mėsos ir duonos iš ryto, ir mėsos ir duonos vakare, ir jis gėrė iš mažo šaltinio, kai tuo tarpu visi kiti ten buvę turėjo apsieiti be jokio dvasinio maisto ir vandens.

102 Tuomet vieną dieną, kai už nuodėmę jie buvo skaudžiai sumokėję ir Dievas parklupdė Savo žmones ant kelių… Jezabelė pasiglemžė viską, ji viską sugriovė ir ji tai padarys dar kartą! Tai yra TAIP SAKO ŠVENTA DIEVO BIBLIJA: „Ji padarys tai dar kartą“. Dabar pat ji yra soste, slepiasi už manipuliuojamo valdovo, kuris neturi valdžios; manipuliuoja jį kaip tik užsimano, niekas jos nesustabdys. Tikrai taip, niekas jos dabar nesustabdys, nes to, ko jie negalėjo padaryti religinėse gretose, jie... jie perkėlė visa tai į politines ir per jas jie tai pasiekė. O... būtent tai jie ir padarė. Kuri... iš politinės kils boikotas, tiesiog sugrįžimas prie žvėries ženklo, taip užtikrintai kaip kad aš čia stoviu, suprantate, kaip pasakyta Biblijoje.

103 Aš žinau, kad jau darosi vėlu, aš paskubėsiu. Aš turiu pasakyti šiuos paskutinius žodžius, jeigu Viešpats man leis.

104 Sekite! Elijas pasiliko ten tol, kol Dievas pasakė jam išeiti. Jis neturėjo jokių prabudimų. Jis prieš nieką nepamokslavo. Jis tiesiog stovėjo ten su Dievu vienas, dykumoje, nes jis buvo dykumos žmogus. Jis buvo užaugintas dykumoje. Taip pat Jonas buvo užaugintas dykumoje.

105 Jis išėjo į dykumą vienas su Dievu, atsitraukė nuo bažnyčios po to, kai išsakė savo Žinią. O bažnyčia Ją atmetė, atmetė ją. Ir galiausiai organizacijos nieko nedarė, todėl jis tiesiog pasitraukė. Dievas pašaukė jį pasitraukti nuo veiksmo scenos, išvedė jį į dykumą, pasakė: „Ateik čia, jie daugiau nebeklausys. Ateik, dabar aš siųsiu Savo teismą jiems“. O, taip, jis bus čia vieną iš šių dienų, jūs stebėkite.

106 Tuomet, po jo pranašavimo dienų, kas nutiko? Bažnyčia sunyko dėl stipraus Jezabelės teroro, jie visi atsidūrė joje, ji surijo juos visus. Jie atsidūrė joje ir ji pastatė giraites ir visa kita.

107 Bet vieną dieną Dievas pašaukė jį išeiti dar kartą! Štai jis išeina. Dabar įdėmiai klausykite ir nesupykite ant manęs. Aš sakau: „TAIP SAKO VIEŠPATS!“. Kai jis išėjo, ką padarė Dievas? Jis siuntė jį pas našlę moterį. Kadaise ji turėjo... vyro valdžią virš savo galvos, bet prireikė mirties, kad ji būtų išlaisvinta tam, kad ji galėtų patikėti pranašo Žodžiu. Ar jūs pastebėjote tai? Ji turėjo vyrą, kuris vedė ją vienu ir kitu keliu, į vieną iš tų, ten buvusių mokyklų. Bet tos didelės sausros metu, jis pražuvo, mirtis jį pasiėmė. Ji daugiau nebuvo pajungta prie jokios organizacijos, todėl dabar ji buvo pasiruošusi išgirsti Viešpaties Žodį. Moteris simbolizuoja bažnyčią; našlė – jos vyras (organizacija) numirė ir ji pati viena vos ne vos galėjo išgyventi. Ir Dievas pasakė: „Dabar eik pas ją, ji klausys tavęs, aš jai įsakiau“.

108 O, kartais mes galvojame, tu, mažoji grupele čia, kuri esi tokia ištikima ir darai viską, ką gali tam, kad turėtumėte susirinkimus, kad parodytum žmonėms, kad tavo širdis yra teisi ir tu nori, kad jie taptų teisūs, tu manai, kad išgyveni sunkius laikus. Bet, nepamiršk, Dievo akis tave stebi! Jūs mylite Jį, aš žinau, kad jūs mylite Jį, kitaip čia nesėdėtumėte, jūs nesilankytumėte tokiose vietose. Dievo akis jus stebi. Taip!

109 Ir kai jis tai padarė, jos vyras numirė, jos organizacija numirė, todėl dabar ji buvo pasiruošusi išgirsti pranašo Žodį. Todėl, kai pranašas atėjo prie vartų ir paprašė jos.. šiek tiek vandens, ji nuėjo jo atnešti. Tada jis pasakė: „Atnešk man kąsnį maisto“.

110 Ir ji atsigręžė ir tarė: „Kaip Viešpats gyvas, aš neturiu užtektinai, tik truputį“.

111 Taigi, atrodė taip lyg jis būtų buvęs siųstas tam, kad paimtų tą truputį, kurį ji turėjo, bet buvo priešingai. Kai ji noriai pasirinko atiduoti tai, ką ji turėjo tam, kad palaikytų Dievo Žodį, Dievas ją pamaitino. Ir jeigu jūs noriai pasirenkate duoti iš tos Dvasios, kurią turite, tos Dvasios, kurią Dievas jums suteikė tam, kad palaikytumėte Žodį, tuomet Dievas išlaikys jus gyvą. Aleliuja! O, šlovė Dievui! Ar jūs suprantate tai, bažnyčia? Negalvokite, kad aš kalbu iš susijaudinimo, taip nėra. Bet tai, ką jūs turite, tą mažą tikėjimą, kuriuo tikite Dievu, tą mažą tikėjimą, kurį turite, sudėkite jį ant Žodžio, o ne ant organizacijos! Sudėkite jį į Dievo Žodį, Jis išlaikys jus gyvą.

112 Tada ji buvo pasiruošusi, anksčiau ji nebūtų galėjusi to padaryti, nes jai būtų neleista. Bet dabar ji pasiruošusi. Ar ji tai priims? Dievas atsiuntė pranašą pas ją. Ar ji priims jo Žodį? Ar ji priims šitą pranašą? Taip, ji tai padarė. Ir jis pasakė jai, tarė: „Dabar tą nedidelę gyvybę, kurią turi, padėk ją štai čia, pirmiausiai atnešk ją man“. Ir kas nutiko? Kai likęs pasaulis nyko ir buvo prie mirties dėl alkio, ji ir jos vaikai, ir jos namiškiai, visi valgė po tris gerus patiekalus kas dieną, Dieviškus Žodžio apreiškimus. Aš viliuosi, kad jūs tai suprantate, draugai.

113 Kas įvyko po to? Jis pasiliko ten tol, kol baigėsi badas, gyveno pas tą moterį (tą Bažnyčią), kuri priėmė jį ir tikėjo jo Žodžiu. Ir jis išlaikė ją gyvą (išlaikė Bažnyčią gyvą) Viešpaties Žodžiu, nes jis turėjo „TAIP SAKO VIEŠPATS“.

114 Dabar mes neturime laiko, kad išnagrinėtume likusią istorijos dalį, žinote, kaip jam teko prieiti prie atomazgos su Baalu. Jis tai padarys vieną iš šių dienų, nesijaudinkite. Kai jis tvirtai išeis iš tos dykumos, jūs stebėkite, kas dėsis.

115 Kas įvyko? Tuomet, kai gerasis, senasis Elijas, pranašas, tikras Dievo tarnas priėjo prie savo kelio pabaigos, Dievas vieną dieną jam pasakė, tarė: „Elijau, tu jau pakankamai ilgai pamokslavai. Tu koveisi su Jezabele ir visais jos dažais, ir viskuo, kol galiausiai tau to tikrai pakako“. Pasakė: „Leiskis prie Jordano!“. Ir štai jis nueina, nusileido prie Jordano. Ten teka dumblina srovė, vėsus, ledinis vanduo, su kuo kiekvienas žmogus turi susidurti: Jordanu, mirtimi.

116 Bet kai šis didis Dievo tarnas nusileido prie Jordano ir jo sūnus ėjęs jam iš paskos, Evangelijos sūnus… O taip, jis buvo jo sūnus: „Mano tėve, mano tėve, Izraelio vežimas ir jo raiteliai“. Kai jis ir jo sūnus vienas paskui kitą eidami priėjo prie Jordano, jis stebėjo kaip tą rytą jo tėvelis iškeliauja.

117 Kai jis nusileido prie Jordano jis iškėlė ranką už nugaros ir nusivilko tą jėgos mantiją nuo pečių, pasakė: „Mirtie, tu man nieko negali padaryti“. Ir jis sudavė per Jordaną: „Pasitrauk, šį rytą aš keliauju anapus“. Kas įvyko? Upė atsitraukė ir išdžiuvo. Ką darė senasis pranašas? Jis žiūrėjo anapus Jordano, jis žinojo, kad ten jo laukė vežimas su žirgais. Jis keliavo namo, jo darbas buvo užbaigtas. Jo sūnus Evangelijoje turėjo užimti jo vietą.

118 Vieną dieną aš važiavau namo iš vakarų. Dabar prisiminiau tai. Aš įjungiau radiją (turėjau važiuoti tris dienas, du tūkstančius keturis šimtus mylių vienui vienas). Aš įsijungiau radiją ir aš... klausiausi juodaodžių iš Del Rio, Teksaso, giesmių. Vienas vyras kalbėjo apie seną juodaodį vyrą. Jis jau buvo prie mirties ir jis turėjo nusileisti prie upės, Jis tarė: „Aš avėsiu auksines šlepetes, kuriomis vaikščiosiu auksinėmis gatvėmis“. Tas senas juodaodis pamokslavo visą savo gyvenimą ir vienintelis dalykas apie kurį jis galėjo galvoti, buvo komfortas, kurį jis turėjo, tai jo senoji bandža, kuri kabėjo ant sienos. Jis sėdėjo ant medvilnės ryšulių ir grojo senąsias giesmes, ilsėjosi nuo savo tarnavimo grodamas senąja bandža. Tokiu būdu jis suprato poilsį. Jis pasakė, kad senasis žirgas su pakirpta uodega, kuriuo jis jodinėjo, bus ten pakinkytas į vežimą. Aš galvojau apie juos. Jis tarė: „Aš avėsiu auksines šlepetes, kuriomis vaikščiosiu auksinėmis gatvėmis“.

119 Ir kai jis pabaigė giedoti, aš išjungiau radiją. Ir aš galvojau apie tai laikydamas vairą. „O, tai tiesa. Aš taip pat ten pateksiu. O kas man leisdavo pailsėti? Kai aš ilsėdavausi dykumoje?“. Aš turiu nedidelį, seną šautuvą, kuris yra vadinamas... Aš medžioju su juo rudenį. Tai .270 kalibro, 721-as Remingtono modelis. Vyras, brolis jį man padovanojo Kalifornijoje, prieš daug metų. Aš medžiojau su juo daugybę metų. Koks... koks tai buvo poilsis, nes aš... aš žinau, jog tai yra geras šaunamasis ginklas ir jo dėka dykumoje galiu pailsėti.

120 Tada aš susimąsčiau apie savo regėjimą. Kai aš patekau ten ir pamačiau visus savo žmones, aš išgirdau kažką žvengiant ir štai prisiartino mano mažasis Princas (mano mažasis jodinėjimo žirgas) ir jis padėjo savo galvą man ant peties. Aš pamaniau: „Taip, vieną rytą aš taip pat nusileisiu prie Jordano“. Ir senasis 270 kalibro šautuvas, kurį aš anksčiau... yra pakabintas ant sienos. Aš nebuvau jo nukabinęs nuo praėjusio rudens. „Tas mažasis jodinėjimo žirgas, kuriuo jodinėdavau, Dievas pasirūpins, kad jis būtų įkinkytas į mano vežimą, tą rytą, kai aš nusileisiu prie upės“. Jis stovės ten anapus upės. Dievas jį pasiųs, aš mačiau jį kažkurį vakarą. Jis bus įkinkytas į mano vežimą, vieną iš šių rytų. Manęs čia nebebus, aš kilsiu aukštyn skindamas kelią pro tuos debesis.

Pasimelskime.

121 O, aš taip mėgausiuosi ta Dievo jėga vaikščiodamas tomis aukso gatvėmis! Taip, senasis šautuvas dabar kabantis ant sienos tada neturės jokios naudos. Man įdomu, jeigu mano vežimas pasirodys, ar mano mažasis jojamasis žirgas, kurį mačiau regėjime, ar jis bus įkinkytas į mano vežimą tą rytą, ar stovės ten prie upės. Aš viliuosi, kad stovės. Aš noriu būti pakeltas aukštyn. Aš noriu, kad Bažnyčia būtų pakelta aukštyn taip pat, noriu to dėl kiekvieno iš jūsų.

122 Ar norėtumėte sužinoti, kai leisitės žemyn prie Jordano? Ar jūs atsižadėsite šių bedieviškų šio pasaulio sistemų ir priimsite Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją? Jeigu nesate Krikščionis, ar galite pakelti savo rankas ir pasakyti: „Pasimelsk už mane, broli Branhamai. Kai aš ateinu prie Jordano...“. Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas. „Kai aš nusileidžiu prie Jordano, Aš noriu paimti ant manęs esančią Šventosios Dvasios Jėgą ir suduoti per vėsius vandenis, ir pereiti anapus“.

123 Kaip jūs galite sėdėti girdėdami tai tokiame Šventosios Dvasios patepime ir žinodami, kad Šventoji Dvasia pasako man kokia yra jūsų padėtis, ir jūs negalite pakelti savo rankos? Tai parodo, kad atėjo laikas dykumos kelionei! Ar būtų dar vienas prieš mums pasimeldžiant, dar vienas? Yra dar du, kurie pakėlė rankas; trys, telaimina tave Dievas, sūnau.

124 Mūsų Dangiškasis Tėve! Trys; tai nuostabu, Viešpatie, jeigu jie... jeigu tą dieną tai bus šie trys. Aš meldžiu, kad jie ten būtų, Viešpatie. Jie pakėlė savo rankas, nes jie yra įsitikinę, kad šitos pasaulietiškos sistemos miršta ir Dievo Žodžio balsas greitai taps dalyku, kurį bus sunku surasti, Dievas jį paims iš bažnyčios. Šauksmas, Jaunikio kvietimas greitai pasibaigs ir Jezabelės sistema tai nuslopins. Bet jie nori turėti... gyventi iš to slapto šaltinio kaip Elijas juo buvo išsaugotas bado metu. Dieve, suteik jiems dabar Šventąją Dvasią, pripildyk jų širdis džiaugsmu ir ramybe ir sutelk jų protus į Dievo Žodį, kad jie galėtų gyventi dabar ir po mirties, amžinai. Palaimink juos, Tėve. Jie yra Tavo per Jėzų Kristų mūsų Viešpatį.

Dabar mūsų galvos palenktos.

125 Tie, kurie pakėlėte savo rankas ir norite priimti Kristų, ar galite atsistoti tik trumpam, kol aš už kiekvieną iš jūsų pasimelsiu? Tiesiog atsistokite.

126 O Dieve, nejaugi aš pavedžiau? Net šitie trys, kurie pakėlė rankas neturėjo užtikrintumo atsistoti ir taip patvirtinti savo pasirinkimą. Viešpatie Jėzau, aš pavedu visa tai į Tavo rankas. Aš pamokslavau Tavo Žodį ir nedariau jokio kompromiso. Dabar aš... aš palieku namus jiems, Tėve. Tu padaryk tai, kas yra reikalinga bažnyčiai ir Tavo tarnui, viskas yra Tavo rankose.

127 Tėve, aš meldžiu, kad Tu išgelbėtum prarastuosius, pasotintum išalkusias širdis gerais dalykais, suteiktum Amžiną Gyvenimą tiems, kurie trokšta, pašauktum Savo tarnus, kurie paskelbs Žinią, suteiktum išgydymą ligoniams ir kenčiantiems, tegul šlovė atiteks Tau, nes aš pasivedu Tavo Žodžiui. Ir mano rankoje ir mano širdyje, ir mano prote įrašyk Savo Įstatymus per Jėzų Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Kai aš prieisiu prie upės besibaigiant dienai,

Aš šitos nenoriu giedoti.

Ir, rodos, kad visų mano draugų nebėra

Ten manęs lauks Kažkas, kas parodys man kelią

Man nereikės vienam keltis per Jordaną

128 Ar tu išdalinai maldos korteles, Bili? Aš jaučiuosi sunkiai. Kokios raidės šiandien išdalinai? „B“? Išdalinai taip pat ir „A“ raides, ar ne? Gerai, pakvieskite juos. Pirma raidės „B“, nuo pirmos... Maldos kortelė „B“, numeris vienas. Mes pasimelsime už jūsų ligą. „B“ numeris vienas, kas ją turite? Maldos kortelė „B“, numeris vienas, kažkas pačiame gale. Ateikite čia, ponia. „B“, numeris du, pakelkite ranką. Ta ponia? Numeris trys. „B“, numeris trys, prašome, ar galite pakelti ranką, kad galėčiau pamatyti, kur jūs esate. Trys? Numeris keturi, „B“, numeris keturi. „B“, numeris penki. Prašome, ar galite pakelti ranką? „B“, numeris penki. Tas vyras? Gerai, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt, vienuolika, dvylika, trylika, keturiolika, penkiolika. Na, atsistokite čia visi turintys „B“, kaip galite. Tiesiog...

Tas… [Tuščia vieta juostoje – Red.] ...išplito visame pasaulyje, kiekvienas misionierius tarnavime, kur tik galėjo.

129 Visi turintys maldos korteles „B“ atsistokite ir užimkite savo vietą pagal skaičius.

Taigi, kokia buvo kita raidė? „A“? Kas turi maldos kortelę „A“, vienas? „A“, vienas, kur ji yra? Tikrai ji turi būti čia. „A“ vienas? Jas dalino dvi dienas, ar tris jau, galbūt čia jos nėra. Visi turintys maldos kortelę „A“ dabar išsirikiuokite štai čia. Sustokite palei sieną, pagarbiai.

130 Aš noriu pakalbėti su jumis, kurie neturite kortelių, tik minutėlę prieš pereinant prie maldos eilės.

131 Dabar jūs, kurie turite kortelę, laikykite ją rankose, kad jaunuoliai galėtų ją iš jūsų paimti. Jūs laukėte, jūs vakare atėjote iš anksto tam, kad paimtumėte sau maldos kortelę ir turite teisę stoti į maldos eilę. Aš pažadėjau jums, kad už jus pasimelsiu. Dabar aš pasistengsiu išpildyti savo pažadą, tepadės man Dievas.

132 Tai jūsų mažasis berniukas? Labai mielas žmogutis. Prašau atleiskite man. Ši moteris čia yra geras, tikros Amerikietės pavyzdys. Jos mažasis berniukas vilkintis mažytį kombinezoną ir juostuotą striukę. Jauna moteris turinti ilgus plaukus, gerai apsirengusi. Tepalaimina ją Dievas ir jos namus, ir jos vyrą, jos mylimuosius. Tai yra kaip tikros Jungtinės Amerikos Valstijos dar ir su Krikščionybe. Tegul ilgai mūsų kraštas toks išliks. Atleiskite man, ponia, už tai, kad tai pasakiau, bet aš tiesiog… tai pasakiau tam, kad žmonės suprastų, kaip aš manau turėtų atrodyti Krikščionė; be manikiūro, ar kaip tas dalykas vadinasi, tiesiog dama.

133 Telaimina tave Dievas, broli Sulivanai.

134 „Didis Gydytojas“, jeigu galite.

Didis Gydytojas dabar yra šalia

Užjaučiantis Jėzus

135 Ar jūs dabar juo tikite? Ar jūs tikite, kad Jis yra Didis Gydytojas? Dabar būkite pagarbūs tik trumpam. Mes dar šiek tiek turime laiko, aš šiek tiek anksčiau užbaigiau pamokslą. Aš viliuosi, kad jūs supratote jį, kas buvo norėta pasakyti. Tiesiog tikėkite visa savo širdimi. Kai jie išsirikiuos, kas nors ten gale padėkite žmonėms sustoti į eilę. Gerai? Ką sakote? Dabar visi, kurie turi maldos korteles yra sustoję.

136 Ar jūs esantys štai ten taip pat tikite, be maldos kortelių? Jeigu turėsite tikėjimą, Dievas jus pašauks. Taigi, visos maldos kortelės yra eilėje.

137 Ta mergytė sėdinti štai ten, jos koja ligota, ten aukštai ant to... Ar tikite, kad Dievas ją išgydys? Jeigu tikite, tiesiog turėkite tikėjimą ir Dievas jums tai suteiks.

138 Ar galvojate, kad jūsų sergantis tėvas pasveiks? Jūs tikite, kad galite tai priimti.

139 O kaip yra su jumis štai ten, jūs meldžiatės už savo sūnėną, kuris turi problemą su nervais. Ar galvojate, kad Dievas jį išgydys? Ponia sėdinti štai ten, jeigu tikite, jūs galite tai gauti.

140 Ar jūs visi patikėsite?

141 Dabar aš noriu... Kiek čia yra mano brolių, Evangelijos pamokslautojų, Pilnos Evangelijos pamokslautojų, ar kas jie bebūtų, kurie tiki Dieviškuoju išgydymu? Pakelkite savo rankas. Aš norėčiau, kad jūs ateitumėte čia ir padėtumėte man pasimelsti už šiuos žmones tam, kad žmonės pamatytų, kad ne tik aš galiu melstis už mones, jūs taip pat galite. Ateikite čia ir atsistokite ant pakylos su manimi. Ar galite, broliai, jūs tarnautojai? Ateikite čionai ir atsistokite visai prie pat pakylos. Tai yra gerai. Ačiū jums, broliai. Ačiū jums. Ateikite į patį priekį, broliai, ateikite.

142 Ką sakote? [Kažkas sako: „Ar galėtume suorganizuoti antrą eilę štai čia“ – Red.] Taip, galite. Suorganizuokite antrą eilę štai čia, bus gerai. Tai yra gerai. Dabar pasisuk į šią pusę, broli. Apsisuk į šitą pusę, aš kviesiu žmones štai per čia. Dabar kažkuris iš jūsų tegul atsistoja šitoje pusėje prie manęs, štai vat čia, jeigu galite, stovėkite prie šios pusės. Štai taip.

143 Taigi, susirinkusieji, ar matote šiuos puikius vyrus? Jie yra tie vyrai, kurie stovės vat štai čia ir jie palaiko tą pačią Evangeliją, kurią aš pamokslauju. Suprantate? Jie atėjo čia, nes jie tiki Ja. Dabar jūs turėtumėte didžiuotis savo pastoriumi, kuris nebijo pasirodyti ant šios pakylos, kuris pamokslauja tvirtai, stipriai. Šie vyrai turi apreiškimą, kurie žino, kad... aš nesu nusistatęs prieš žmones, kartais mes įsitraukiame į sistemas, kurios skatina mus… Mes esame prieš tokias sistemas; bet ne prieš žmogų, Dievo tarną.

144 Jeigu dabar turėčiau panaudoti atskirimo dovaną kiekvienam čia esančiam, kaip galvojate, kiek laiko čia užtrukčiau? Mano jėgos išsektų po maždaug... po maždaug šešių, penkių, ar šešių, dešimties; šiek tiek daugiau, galbūt pusės, ketvirčio eilės, manęs čia nebebūtų, už likusius nebūtų pasimelsta. Mes negalime to padaryti. Ir kadangi tai... bet nereikia, kad tai būtų. Jūs žinote, kokia yra jūsų bėda. Jūs žinote, ką esate padarę, dabar išpažinkite savo nuodėmes. Jeigu kas nors iš jūsų širdyje turite nors dalelę abejonės, dabar pat išmeskite ją ir paprašykite, kad Dievas jums atleistų. Jeigu nesate susitvarkę su Dievu, paprašykite, kad Dievas jums atleistų. Jeigu to nepadarysite ir jeigu nesate susitvarkę su Dievu, buvimas eilėje jums niekuo nepadės. Jūs tiesiog švaistote savo laiką. Tai tiesa. Taigi, ar tai tiesa, broliai? [Broliai sako: „Amen“ – Red.] Tai tiesa.

145 Pažvelkite čia. Čia stovi brolis Kidas. Skubiai važiuojant pas jį beveik teko suplėšyti automobilio padangas, maždaug prieš vienus ar du metus tam, kad… Jis buvo prie mirties dėl vėžio, turėjo tą dieną numirti. Jo žmona pasakė man, tarė: „Paskubėk!“. Tarė: „Jis dabar miršta“. Kai aš atvykau pas jį Viešpats jį išgydė. Ir štai jis čia stovi. Aš manau, kad jo svoris atsistatė ir visa kita taip pat. Senasis veteranas ten gale, matote. Tai buvo toks žmogus apie kurį kalbėjau, prieš daug metų, kuris pamokslavo; ir teisingai laikėsi Žodžio, o žmonės juokėsi iš jo. Ir jis ir jo žmona vaikščiojo geležinkelio bėgiais ir panašiai, ir buvo aukštai kalnuose, ir anglies kasyklose, ir buvo išvaryti, ir įmesti į kalėjimą, ir panašiai. Tai yra žmogus kuris kovėsi tam, kad laimėtų apdovanojimą, štai toks.

146 Taigi, broliai, dabar kreipiuosi į jus, jūs greičiausiai neturite atskyrimo dvasios. To ir nereikia, suprantate, to... to nereikia. Visų pirma jūs esate Žodžio vyras. Jūs esate daug geresni, didesni pamokslininkai už mane, nes aš... aš esu menkas pamokslininkas. Bet aš... bet jūs esate... jūs esate patepti, kiekvienas vyras, kuris yra pašauktas pamokslauti Evangeliją yra pašauktas gydyti ligonis; bendras paliepimas yra: „Eikite į visą pasaulį ir pamokslaukite Evangeliją kiekvienam kūriniui. Tas, kuris tiki ir yra pakrikštytas, bus išgelbėtas. Šie ženklai lydies tuos, kurie tiki. Jeigu jie uždės savo rankas ant ligonių, – ir taip toliau, – jie pasveiks“. Jeigu jūs esate pašauktas būti tarnautoju, jūs esate pašauktas melstis už ligonius.

147 Ir priežastis dėl, kurios aš tai darau yra ta, kad ši auditorija… kad jie galėtų pamatyti, kad jiems nereikia laukti kažkokio ypatingo žmogaus, Oralo Robertso, Tomio Hikso, Tomio Ozborno, manęs, kažko, kas atvyks į išgydymo tarnavimą. Aš noriu, kad jie pamatytų, kad jūs esate Dievo vyrai. Suprantate? Jūs esate vyras... Turite tokią pačią teisę dėti rankas ant bet kurio iš jų kaip ir... ir aš ar kas nors kitas. Juk galiausiai, broliai, jūs visi žinote kaip... kaip tarnautojai – tai yra jų tikėjimas Dievu, kuris atlieka darbą. Ar tai tiesa? Mes tik pasimeldžiame už juos.

148 Dabar jūs pasakysite: „Broli Branhamai, ar Šventoji Dvasia yra ten su tavimi?“. Tikrai taip. Taip pone!

149 Dabar jums audi... esantiems ten eilėje, jeigu jūs visa širdimi tikite, kad Dievas jus išgydys, pakelkite ranką, pasakykite: „Aš priimu tai“.

150 Dabar ateikite čia, leiskite tai... tai poniai ateiti čia. Aš jūsų nepažįstu, aš niekada jūsų nemačiau. Jeigu Šventoji Dvasia man pasakys... Mano broliai yra čia, akivaizdoje čia štai taip, taigi jie visi stovi čia šalia manęs. Ir ne tik jie, mano broliai yra čia, ir mano Viešpats yra čia. Jis yra taip pat jų Viešpats. Taigi, jeigu Jis man pasakys, kas su jumis yra negerai, kas tai bebūtų, jūs žinosite, ar tai yra tiesa, ar ne. Aš noriu, kad jie, aš noriu, kad auditorija, aš noriu, kad ten esantys žmonės pamatytų, kad čia ant pakylos yra Šventoji Dvasia, kuri suteikia atskyrimą, bet tai negali nieko išgydyti. Bet jeigu Ji pasakys man kažką apie jus, apie ką jūs žinote, kad aš nieko nežinau, lygiai kaip tai buvo su moterimi prie šulinio… Ne konkrečiai toks pats atvejis, bet aš turiu omenyje, kai vyras ir moteris susitiko pirmą kartą. Jėzus, vidutinio amžiaus vyras ir ta moteris, greičiausiai buvo jauna moteris, galbūt tokia kaip jūs.

151 Ir jeigu Jis pasakys dėl kokios priežasties jūs čia esate, jūsų problemą, ar jūs patikėsite, kad kai turės būti Šventoji Dvasia, kuri tai padarys? Ar jūs, broliai, tuo tikite? Kad tas pats Viešpats Jėzus čia stovi? Jūs auditorijoje, tikite tuo pačiu? Ar jūs esantys maldos eilėje patikėsite tuo pačiu ir žinodami, jog šie vyrai... Ar aš būčiau juos pakvietęs čia, jeigu būčiau žinojęs, kad jie nėra... Po tokio pamokslavimo šiandien ir žinant, kokius dalykus išsakiau, nejaugi būčiau pakvietęs čia vyrus, kurie yra neverti? Aš negalėčiau to padaryti. Tai nurungtų tikslą dėl kurio pats kovojau. Suprantate? Aš tikiu jais. Aš tikiu, kad jie yra Dievo vyrai.

152 Dabar pažiūrėkime kaip arti stovi Šventoji Dvasia. Noriu su jumis šiek tiek pakalbėti, aš bandau... Jūs paklausite: „Ką jūs darote, broli Branhamai?“. Tą patį, ką Jėzus padarė su ta moterimi, tarė: „Atnešk man gerti,“ – Jis bandė minutėlę su ja pakalbėti tam, kad atrastų, kokia buvo jos problema.

153 Jūsų problema yra nervingumas, štai dėl ko jūs kenčiate. Jeigu tai yra tiesa, pakelkite ranką. Taigi, tikrai neatrodo, kad taip yra, ar ne, broliai? Neatrodo, bet tokia yra jos problema. Ji serga tuo jau seniai. Visada pereinate per savo tiltus dar jų nepriėjusi ir panašiai. Tai tiesa. Toks jūsų būdas, esate tokia sutverta, nervinga; visada įsivaizduojate, kad kažkas turės nutikti, bet taip nėra. Kartais velnias jums sako: „Tame nieko nėra, tu tiesiog esi atpuolusi, tu peržengei ribą“. Aš neskaitau jūsų proto, bet aš skaitau tai, kas… Aš žinau tai, ką jis jums kalbėjo, nes aš matau kokios mintys jus aplankė.

154 Taigi Jėzus atpažino jų mintis. Ar tai tiesa? Na tai įvyko dabar pat čia. Ar tai tiesa? Štai, leiskite man jums šį tą pasakyti, kad jūs įsitikintumėte. Jūs iš tiesų stovite čia dėl kažko kito. Tai tiesa. Štai kame esmė, matote, iki tos akimirkos jūs negalėjote to atpažinti. Taigi, jeigu Viešpats apreikš man dėl kokios priežasties jūs čia stovite, dėl kažko kito, ar jūs patikėsite, kad aš esu Jo pranašas? Tai dėl jūsų motinos. Ar jūs tikite, kad Dievas gali man pasakyti, kokia yra jos problema? Na, ji turi problemą su širdimi, aukštą kraujo spaudimą, akmenis tulžyje, komplikacijas. Tai tiesa, ar ne? Suprantate? Taigi, tai yra Šventoji Dvasia, ar ne?

155 Dabar čia yra kažkas ant manęs ir ant šitų brolių. Suprantate? Kažkas dabar yra čia, Šventoji Dvasia. Taigi, jūs patikėkite; jūs, mums einant toliau eile.

Visi palenkime galvas, kol mes melsimės už šiuos žmones.

156 Dabar, Dangiškasis Tėve, mes ketiname dėti rankas ant šių žmonių. Ir aš dabar meldžiu už juos. Čia stovi tavo karališkieji tarnai ir mes visi dėsime rankas ant ligonių, nes Tu pasakei tai daryti. Mes darysime tai Jėzaus Kristaus Vardu. Tegul žmonės ne šiaip sau praeis, bet tegul jie išeis išgydyti per Jėzaus Kristaus Vardą. Amen!

157 Telaimina jus Viešpats. Dabar ateikite arčiau.

Viešpaties Jėzaus Vardu išgykite... Viešpaties Jėzaus Vardu, išgydyk mano broli. Viešpaties Jėzaus Vardu, išgydyk mano sesę.

158 Dabar tik... tik minutėlę! Matote! [Brolis Branhamas keturis kartus suploja rankomis –Red.] Broli ir sese, kodėl tu apsidžiaugei, kai ta moteris, kai įvyko atskyrimas, o kitiems priėjus, jiems nebuvo nieko pasakyta? Žmonės praeina galvodami: „Na, jeigu man ne... nebuvo nieko pasakyta atskyrimu, na, tuomet aš nieko negausiu“. Tai neturi nieko bendro su tuo, čia Jis yra lygiai toks pats. Suprantate?

159 Kai pro čia praeinate, ateikite su iškeltomis rankomis, sakydami: „Ačiū Tau, Viešpatie Jėzau. Aš priimu Tave kaip savo Gydytoją ir aš tiesiog einu su tuo toliau į priekį. Vienas iš šių vyrų mane pakrikštys, aš eisiu tiesiai į baseiną su vandeniu ir būsiu pakrikštytas, ir išlipęs žinosiu, kad Tu pažadėjai, jog aš gausiu Šventąją Dvasią“.

160 Suprantate, tai... Atskyrimas vis dar yra čia. Jis vis dar yra čia, lygiai toks pats, koks... Čia, kas kitas? Šis vyras čia? Aš jums esu nepažįstamas. Ar ne, pone? Aš jūsų nepažįstu. Ar galite... jeigu Dievas man pasakys, kokia yra jūsų problema, ar jūs patikėsite, kad esu Jo pranašas, Jo tarnas? Ar patikėsite visa savo širdimi? Gerai, pone. Ačiū jums, pone. Tai yra labai gera dvasia, labai gerai. Galiausiai, jūs stovite čia dėl kažko kito. Tai tiesa. „Tai yra jūsų anūkas, serga poliomielitu, kažkurią dieną pargriuvo ir susilaužė koją,“ – tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS! Ar tai tiesa? Tai tiesa. Eikite dabar ir tikėkite ir jis pasveiks.

161 Dabar ateikite tikėdami, tiesiog visi, tiesiog ateikite. [Brolis Branhamas ir tarnautojai meldžiasi už ligonius maldos eilėje – Red.] …?…

Tebūna palaiminti saitai, kurie sieja

Mūsų širdis Krikščioniškoje meilėje

Bendravimas giminingų protų

Panašus į tą aukštybėse

Čia priešais mūsų Tėvo Sostą

Mes išliejame savo karštas maldas

Savo baimes, savo viltis, mūsų tikslas yra vienas

Mūsų paguodos ir rūpesčiai

162 Mes stovime prie Dievo mažųjų, luošųjų vaikų, aklųjų, suluošintų. Evangelijos tarnautojai, jūs žinote, kad mes neturime išgydymo jėgos. Bet mūsų Didis Viešpats Jėzus Kristus siunčia šiuos ženklus ir pasmerkia velnią, kuris laiko jus surišęs. Mes pasmerkiame velnią…?…Mes pasmerkiame aklumą…?…

163 Jėzaus Kristaus Dievo Sūnaus Vardu, mes prašome, kad Dievas suteiktų jiems tikėjimą patikėti, kad tikėjimo malda išgelbėjo ligonius ir Dievas juos prikels, ir jie vėl bus sveiki. Suteik tai, Visagali Dieve per Jėzaus Kristaus Vardą.

164 Dabar jūs broliai, pereikite toliau…?…

165 Visi likusieji dabar melskitės, kol mes... tarnautojai melsis už juos, taip pat dabar. Mes meldžiamės, dedame rankas.

166 Dangiškasis Tėve...

Jūs esantys ten auditorijoje, kurie nepatekote į maldos eilę, dabar uždėkite vienas ant kito rankas. Uždėkite rankas vienas ant kito.

167 Mūsų Dangiškasis Tėve, mes atnešame Tau šią auditoriją, mums užbaigiant šitą tarnavimą ir šią kampaniją esant po Jėzaus Kristaus vėliava, didis pateptas Vyriausiasis Dievo Kunigas, Emanuelis stovi prisikėlęs iš numirusių, amžinai gyvas, kad atliktų užtarimus. Jo didi Akivaizda dabar yra su mumis, ant mūsų yra Jo šventa Jėga tam, kad leistų mums išvysti regėjimus, pranašystes, dėti rankas ant ligonių. Nepavedantis Dievo Žodis niekada negali sugrįžti pas Jį tuščias. Aš pasmerkiu kiekvieną ligos demoną, kiekvieną nuodėmės jėgą, kiekvieną netikėjimą, Jėzaus Kristaus Vardu, tegul tai išsisklaidys nuo žmonių ir tegul jie pasveiks.

168 Palaimink šiuos brolius tarnautojus, Viešpatie, jiems esant susirinkus kartu vieningomis širdimis ir sutarime, ir visus lankančiuosius bažnyčią. O Visagalis Dieve, šiam dideliam Midltaunui, Ohajuje, siųsk prabudimą po šio, Viešpatie, kuris apims visą miestą, kad kaulai susirinktų kartu, Viešpatie, ir sausgyslės, oda. Ir tegul Dievo jėga čia iškels galingą, vieningą bažnyčią čia, šiame mieste, kuri išplis, pavyzdinė bažnyčia, visoje šalyje, kad žmonės galėtų atvykti į šitą miestą pamatyti Dievo jėgą. Suteik tai, Viešpatie. Išgydyk ligonius ir kenčiančius, išgelbėk prarastuosius ir tegul Tau atiteks šlovė.

169 Suteik tai, kad visos šios nosinės ir maži ryšulėliai, kurie čia guli… Aš meldžiu, Viešpatie, kad Šventoji Dvasia būtų ant mūsų ir šiame pastate pateptų mus, tegul visi iki vieno bus išgydyti. Biblijoje yra parašyta, kad kai Izraelis atliko pareigą kelionėje, buvo kelyje į pažado žemę, kad Raudonoji Jūra jiems pastojo kelią. Ir vienas iš rašytojų pasakė: „Dievas pažvelgė žemyn iš Ugnies Stulpo ir Raudonoji Jūra išsigando ir atsitraukė, ir Izraelis nuėjo į pažado žemę, kuri buvo pažadėta“.

170 Ir taigi tai yra Biblijoje, yra parašyta: „Aš trokštu, kad viršum visko klestėtum ir būtum sveikas“. Ir kai šios nosinės bus perduotos žmonėms, kur šėtonas prieš juos pastatė Raudonąją Jūrą, tegul Dievas pažvelgs žemyn per Savo Sūnaus Kraują, Jėzaus Kristaus ir pasmerks kiekvieną ligą tų, kurie negalėjo čia atvykti; ir tegul ligos pasitrauks, ir bijos Dievo Žodžio, ir Dievo pažado, ir Dievo patepimo, ir tegul žmonės pereis į tą gerą, geros sveikatos ir jėgų, pažadą. Suteik tai, Viešpatie. Ir mes pavedame visa tai Tau, Tavo mylimojo Sūnaus Vardu, mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus. Amen.

171 Auditorija, Jis visus mus pažįsta, Jis prikėlė mus, kad būtume Jo paveldas pasaulyje, Jo bažnyčioje, tegul Dievo gausūs palaiminimai bus ant visų jūsų, kol mes vėl susitiksime. Mūsų kitas tarnavimas, kiek žinome, bus maldykloje sekmadienio rytą, Velykų sekmadienio rytą. Po to aš keliausiu į... į Ilinojų iš ten. Laiminame jus, lankykite savo bažnyčias, lankykite šias puikias bažnyčias, išlaikykite vieningas širdis. Pasilikite Dievo Žodyje! Gyvenkite dėl Jo, nes priešakyje laukia siaubingi dalykai, nepamirškite to!

172 Iki kito susitikimo, atsistokime ir sugiedokime:

Aš myliu Jį, aš myliu Jį

Nes Jis pirmas mane pamilo

Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą

Ant Kalvarijos medžio

173 Dabar pagarbiai paspauskite ranką kam nors stovinčiam už jūsų, priešais jus ir jums iš šonų.

Aš myliu Jį (dabar visi), Aš myliu Jį

Nes Jis pirmas mane pamilo

Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą

Ant Kalvarijos medžio

174 Dabar su iškeltomis rankomis į Dievą, garsiai, tegul skamba visų balsai.

Aš myliu Jį, aš myliu Jį

Nes Jis pirmas mane pamilo

Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą

Ant Kalvarijos medžio

175 Dabar palenkime galvas.

Kol susitiksime, kol susitiksime

Kol susitiksime prie Jėzaus kojų

Nepamirškite, dauguma iš mūsų daugiau čia nesusitiksime.

Kol susitiksime, kol susitiksime

Tegul Dievas bus su jumis, kol vėl susitiksime.

176 Dabar niūniuokite. [Brolis Branhamas pradeda niūniuoti – Red.] Jūsų pastorius.

Taip pat klausykite:


Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF

Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF