Pamokslų sąrašas

Jūs klausykite Jo

1 [Garsajuostė prasideda ne nuo pradžių – Red.] ...tikėjimas išgelbės sergantįjį ir Dievas juos pakels. [Tuščia vieta garsajuostėje – Red.] Ar jūs galite išeiti į priekį, broliai, kad mes galėtume uždėti savo rankas ant šių... Aš žinau, kad šiame... Mes visada girdėdavome juos klausiant: „Ar jūs patepėte tuos audinius?“. Daugelis žmonių juos patepa ir tai yra gerai. Dievas tai laimina. Bet jeigu jūs pažiūrėsite į Raštą, Paulius jų nepatepė, bet jis ėmė juos nuo savo kūno. Suprantate? Todėl mes dabar už juos pasimelsime ir jūs melskitės su mumis, visi. Palenkime mūsų galvas maldai.

Mūsų brangusis Viešpatie, šį vakarą mes stovime čia, Tavo malonės šešėliuose, prašydami kaip gyvojo Dievo Bažnyčia dėl šių čia esančių brangių audinių, nosinių ir nedidelių ryšulių. Mes prašome, kad Tu juos palaimintum, Tėve, ir tegul ant kiekvieno ant kurio jie bus uždėti, tegul Šventoji Dvasia nužengs ant jų; tegul jie bus išgydyti, išlaisvinti iš visų negalavimų. Mes uždedame savo rankas tikėjimu kaip tikintys broliai ir seserys; mes tai darome tikėjimu prašydami Jėzaus Vardu. Amen.

2 Ačiū jums, broliai. Jūs galite sėstis. Aš noriu pasakyti štai ką: aš esu turėjęs daug susirinkimų Finikse, kuriuose susirinkdavo didelės minios, bet niekada nesu turėjęs malonesnės viešnagės. Ir su bendravimu, kuris buvo vienas nuostabiausių, kurį man apskritai teko turėti. Mes aplankėme įvairias bažnyčias. Mes nuvykome į „Dievo asamblėją“... Ir tai pirmas kartas, kurį prisimenu, kai asmeniškai susitikau brolį Šorsą. Ir aš nesakau to... jis čia stovi... Bet kai tu gali pasiklausyti kitų tarnautojų, kito tikėjimo, kurie (ne tik to paties tikėjimo, bet iš skirtingų denominacijų) gerai apie jį kalba... geras žmogus. Teisingai. Kiti vyrai, kurie nesutiktų su juo, greičiausiai dėl Biblijos mokymo ir smulkmeniškų dalykų, nesutiktų su juo, bet vistiek sako: „Brolis Branhamas, tai dievobaimingas žmogus“. Todėl mes esame dėkingi už „Dievo asamblėjų“ bendradarbiavimą visame mieste, skirtingose asamblėjose ir taip toliau. Tegul Viešpats juos apsčiai palaimins.

3 Kol mes čia buvome, o mums reikėjo atvykti iš asamblėjų štai ten, na, mes... Tai tarpdenominacinis reikalas. Ir po to aš supratau, kad ten yra skirtingos grupės. Ir aš džiaugiuosi, kad ten yra skirtingos grupės. Aš džiaugiuosi, kad Dievas sukuria mus skirtingus. Dievas yra įvairovės Dievas. Jis turi didelius kalnus ir mažus kalnus ir Jis turi... Jis turi dykumas ir Jis turi pelkes. Jis turi baltas gėles ir mėlynas gėles, ir... ir raudonas gėles, ir Jis turi mažutėlius vyrus, didelius aukštus vyrus, ir žemas moteris, apkūnias moteris, liesas moteris, ir, o, tiesiog visus... visus įmanomus. Jis yra įvairovės Dievas. Kai kurių plaukų spalva rausva, juoda, kai kurių vyrų plaukai garbanoti, o kiti iš vis jų neturi ir tiesiog... Na, Jis tiesiog įvairovės Dievas. Suprantate? Jis tiesiog sukuriao dalykus taip kaip Jis jų nori.

4 Tai yra... kaip apie tai manau aš ... Jis sukuria baltaodžius, rudaodžius, juodaodžius, geltonodžius; Įvairovės Dievas. Suprantate? Ir mes turime bažnyčių įvairovę. Mes turime vieną vienos rūšies ir kitą kitos, mes mes visi kartu galime būti žmonėmis. Juodaodis gali duoti kraujo baltaodžiui kraujo perpylimui. Ir atvirkščiai, indėnas gali duoti baltaodžiui, baltaodis indėnui; nes iš vieno kraujo Dievas sutvėrė visas tautas. Todėl Jis sukūrė mus, kad būtume vieningi žmonės.

Bet lygiai kaip Saliamono šventyklai buvo iškirsti iš skirtingų šalies vietovių... Bet kai jie susidėjo (jie buvo įvairių rūšių akmenys), bet kai atėjo laikas juos kartu sudėti, jie visi susidėjo akmuo ant akmens, be kūjų, be pjaustymo, jos pastatymas užtruko keturiasdešimt metų. Aš tikiu, kad kai Dievas pasiruoš paimti bažnyčią, mes nesiginčysime, ar mes esame metodistai ar baptistai, ar... ar kas mes esame, visai tai tiesiog eis kartu.

5 Sekmadienį, savaitę... aš turėjau nuostabų bendravimą pas brolį Fulerį, „Tikėjimo šventykloje“. Brolis Fuleris yra nuostabus žmogus. Jis atstovauja... apimančiuosius įvairias krikščionių konfesijas. Kuo... kuo jie... tiki yra vadinama, žinote, nepriklausomos bažnyčios. Ir jis, ir brolis Grumeris... jie... tai nepriklausomi broliai... nuostabi žmonių grupė ir krikščionys žmonės... buvo nuostabus priėmimas.

Po to šiandien aš buvau su broliu Autlo, žmogus, kuris pirmasis mane finansavo, kai aš atvykau į Finiksą, jis ir brolis Garsija, Meksikos žmonės. Ir pas... brolis Autlo turi bažnyčią „Jėzaus Vardas“. Mes tikrai nuostabiai praleidome laiką joje šį rytą. Ten buvo Šventoji Dvasia. Ir jie turėjo chorą, kuris giedojo. Ir aš... aš gavau visą krūvą jų įrašų ir aš tiesiog negaliu sulaukti, kol sugrįšiu namo ir... Jie sugiedojo tą giesmę: „Aukštyn, aukštyn, aukštyn, aukštyn“. Man ji patiko.

Žinote, aš... savyje turiu nedidelį pietietį, kuriam patinka ploti rankomis, žinote, ir žinote... tiesiog pajausti savo religiją. Taigi, mes ten turėjome puikų laiką šį rytą, bendravime su mūsų broliu Autlo. Viešpats susitiko su mumis didingu būdu. Ir tuo būdu...

6 Jis atstovauja „Jungtinę sekmininkų bažnyčią“, o kiti atstovauja „Nepriklausomuosius“. Ir čia yra brolis, kuris atstovauja „Dievo asamblėjas“; ir mes visi esame viena Kristuje Jėzuje. Visi turime Šventąją Dvasią. Kitą kartą atvažiuodamas aš pasistengsiu aplankyti kitas bažnyčias, tas su kuriomis nepavyko susitikti. Tiesiog tam, kad leisčiau jums žinoti, kad mes jus mylime; nežiūrint į tai, kuo jūs tikite; tai yra Asmuo, Kuriuo jūs tikite. Tai yra gerai. Tai yra Asmuo, Kuriuo jūs tikite. Ir mes visi tikime Viešpačiu Jėzumi Kristumi mūsų išgelbėjimui. Nepasitikėkite mūsų pačių darbais ar mūsų prisijungimu prie bažnyčios, bet mes pasitikime tuo, ką Jis dėl mūsų padarė, kai Jis mirė Kalvarijoje.

7 Tokios didelės, puikios žmonių grupės dalyvavo susirinkimuose. Tie vyrai, daugelis iš jų uždarė savo bažnyčias to susirinkimo metu. Mes dėkojame jums už tai. „Krikščionys verslininkai“, buvimo čia metu buvo suorganizuotas skyrius. Man... man tai patinka. Džiaugiuosi, kad tai įvyko man būnant čia. Aš esu už „Krikščionis verslininkus“ tol, kol jie deda pastangas tame kelyje, kad padėtų bažnyčiai, ne kad užimtų bažnyčios vietą, bet kad padėtų bažnyčiai turėti bendravimą su verslininkais. Na, verslininkai gali liudyti verslininkams. Tai, jei tai bus daroma tokiu būdu, kokiu buvo, tai statydins bažnyčią, padarys ją didingesnę. Mes esame dėkingi už viską, kas statydina Dievo Karalystę.

8 Ir toliau aš noriu padėkoti kiekvienam iš jūsų už jūsų puikų bendradarbiavimą, atėjimą kas vakarą. Tai buvo apie penkiolika tarnavimo dienų ir... aš... Mano mažasis berniukas, Juozapas, kai mes išgirdome, kad Indianoje papildomai iškrito aštuoniolika colių sniego... visa... kritiška padėtis ir visos mokyklos uždarytos ir visa kita...

Mano mažasis berniukas, Džois pasakė: „Tėveli, kodėl mes negalime pasilikti dvi ar tris dienas ir mes nuvyktume ant Pietinio kalno ir vėl medžiotume Šiurpiuosius nuodadančius driežus?“. Kaip keturmetis - gana protingas berniukas .

Aš pasakiau: „Brangusis, aš norėčiau tai padaryti, bet sesė turi sugrįžti į mokyklą ir...“ Ir po to mes iš karto turime sugrįžti į Tulsą su broliu Robertsu ir broliu Osbornu, ir... visais broliais iš to krašto, visiems bendradarbiaujant... Tai nuostabu, kai žmonės susirenka kartu tokiu būdu. Štai ką aš dar gyvas būdamas pamačiau – broliai gali peržengti per kliūtis. Štai taip; štai taip; štai taip, būti broliais.

Mes nesame susiskaldę,

Mes visi vienas kūnas;

Viena viltyje ir mokyme,

Viena geraširdiškume.

Šie didingi žengiantys į priekį krikščionys kariai, tai yra būtent tai, ko mes laukiame, Viešpaties Jėzaus atėjimas.

9 Dabar aš noriu jums visiems padėkoti už... Jie tik ką man pasakė, tiesiog dabar (brolis Dovydas ir... ir mano tarnavimo sekretorius, ponas Mersieris) tik ką man pasakė, kad jūs šiame susirinkime surinkote man du meilės paaukojimus. Ačiū jums, mano brangūs draugai. Šis meilės paaukojimas bus priskirtas „Branhamo maldyklos“ fondui ir bus panaudotas susirinkimų finansavimui. Man yra mokama alga: šimtas dolerių per savaitę. Ir todėl, tai atiteks Dievo Karalystei.

Kiekvienoje iš tų bažnyčių, brolio Autlo bažnyčioje šį rytą ir brolio Fulerio bažnyčioje sekmadienio savaitę, aš bandžiau jiems neleisti to padaryti, bet jie... Vos tik man įėjus pro duris, brolis Fuleris įteikė man piniginį čekį į rankas... Aš pamiršau kokia tai buvo suma, apie šimtas dolerių misionieriavimui. Ir šį rytą brolio Autlo bažnyčioje man davė šimtą vieną dolerį ir penkiasdešimt centų, paaukojimas misionieriavimui. Sekretorius juos turi, atsidurs būtent fonde, kad galėtume vykti į užsienį pamokslauti Evangeliją. Vieną dieną, aš meldžiu, kad danguje tai būtų sutvirtinimas jūsų amžiniems namams kitoje pusėje.

10 Mes dėkojame jums už jūsų visą puikų bendradarbiavimą, už garsajuosčių įsigijimą, už knygas ir viską. Ir jie tiesiog patys savimi pasirūpina. Kartais mes per kampanijas išdaliname knygas, nes jei niekas neturi pinigų, bet nori knygų, jie gali jas gauti nemokamai. Teisingai. Ne tokia yra priežastis... Tik kad aš galėčiau uždirbti tam, kad vėl atspausdinčiau ir kad vėl pardavinėti. Ir mes... Jaunuoliai dirba už labai mažą atlyginimą, pardavinėdami tuos dalykus; jie visi dirba per bažnyčios fondą.

O bažnyčia... Jeigu norite kvitų susijusių su tais dalykais, mes dabar Vašingtone, Kolumbijos apygardoje, turime numerį, per kurį jūs galite oficialiai gauti... atgauti... savo... nuo savo pajamų mokesčio, iš Vašingtono, Kolumbijos apygardos.

11 Dar kartą ačiū jums už viską, ką padarėte, už puikius žmones, kurie buvo tvarkos prižiūrėtojais ir padėjo maldos eilėse; ir virš visko mes dėkojame Dievui iš mūsų širdies gelmių, kiekvienas iš mūsų, už Jo Buvimą kiekvienoje bažnyčioje ir čia, šioje auditorijoje. Vakaras po vakaro mes matėme Jo didingą ranką, ištiestą malonėje, kad išgydytų ligonius, kad įrodytų Jo pasirodymą, ir Jo antrasis atėjimas yra čia pat.

Šį vakarą aš norėčiau paprašyti, auditorijai esant beveik pilnai, manau, šį vakarą, ši arena, aš prašau visų jūsų už mane pasimelsti. Gali būti, kad kelių dienų bėgyje, savaitės ar trijų, ar keturių, ar penkių savaičių, brolis Du Plesis ir aš vyksime į Europą (po visą Europą), į susirinkimus. Greičiausiai šiek tiek vėliau vasarą, vyksime į Australiją ir Naująją Zelandiją.

O po to, „Krikščionys verslininkai“ nori, kad trisdešimt dienų praleistume (koks pavadinimas?), Kuboje, į kurią atvykti mus kviečia vyriausybė ir Haitis, ir kitos ten esančios vietos. Ir tuomet taip pat, kur mes jau buvome, ten Karibų salose ir Puerto Rike, ta pati grupė, kuri finansavo Bilį Grehamą organizavo su manimi susirinkimą ten ir nori, kad visoje saloje... padarytų ištisinį turą, vakaras vienoje vietoje ir kitas vakaras kitoje vietoje, ir po to vėl sugrįžti į stadioną, dideliam susirinkimui stadione. Jie pasakė gerus komplimentus apie susirinkimus ir kita... O, tikrai derlius yra pribrendęs, darbininkų yra maža. Pasimelskime Viešpačiui, kad...

12 Aš noriu padėkoti namams, kuriuose apsilankiau už tai, kad buvo tokie malonūs, ypatingai broliui ir sesei Šaritams ir broliui ir sesei Viljamsams, ir už visą puikų bendravimą visose vietose. Mes tikrai branginame jus visa savo širdimi. Aš sakau tai už savo žmoną, savo šeimą, savo sūnų, brolį Dovydą Du Plesis, brolį Rojų Bordersą, mano brolį bendradarbį Džiną Gaudą, ir brolį Leo Mersierą. Visą personalą... Brolis Sotmanas (Fredas Sotmanas iš Kanados), kuris taip pat priklauso bažnyčios personalui, yra vienas iš turto globėjų fonde. Mes dėkojame jums visiems už... iš mūsų širdžių. Tegul Dievas būna su jumis ir mes viliamės sugrįžti pas jus vėl prieš Jėzui ateinant, jei tai bus įmanoma. Telaimina jus Dievas, padarykite, kad jūsų bažnyčios klestėtų ir būtų išgelbėta daug sielų.

13 Dabar palenkime savo galvas maldai tik akimirkai. Dabar, dangiškasis Tėve, mes užtikrintai norime Tau padėkoti. Nes tai buvo Tavo Malonė, kuri visa tai dėl mūsų padarė. Ką mes padarėme, Viešpatie, tai atvykome čia turėti bendravimą su bažnyčiomis, su broliai; vėl susitikti su brangiomis sielomis. Mes jaučiamės kaip Paulius tuo metu, kai jie atsekė jį iki jūros kranto ir po to atsiklaupė ir pasimeldė. Viešpatie, ta pati Dvasia gyvena vyruose ir moteryse būtent čia, Finikse. Ir kai mes matome juos ir vėl pradedam bendrauti, ir kalbėti apie Tave ir Tavo atėjimą, ir pamokslaujame Žodį, ir matome kaip yra padedama Tavo sergantiems vaikams, yra pastatomos bažnyčios ir ateina nauji nariai, mes esame tokie Tau dėkingi, Viešpatie. Tai buvo... nuostabi malonė.

Mes meldžiame, kad Tu palaimintum šį miestą ir visus jo tarnautojus ir tegul bažnyčia augs ir klestės per Jėzų Kristų.

14 Dabar mes artėjame prie Žodžio, prie galutinių šio prabudimo žodžių. Tėve Dieve, mes norime, kad Tu pasakytum galutinius žodžius. Mes norime pajausti Tavo palaiminimus ant mūsų ir išgirsti Tavo Balsą vėl mums kalbantį šį vakarą. Ir kai mes stengsimės perskaityti Tavo pašventintą ir šventą, įkvėptą Žodį, mes meldžiame, kad Šventoji Dvasia paimtų žodžius ir paskirstytų juos pavieniui širdyse kaip Jis nori ir kur jų reikia. Tegul Sėkla kris ant derlingos žemės, išaugs į išgelbėjimo medžius. Suteik tai, Viešpatie. Palaimink mus ir padėk mums tolimesnėje tarnavimo dalyje. Mes prašome to Tavo mielu, brangaus Sūnaus, Viešpaties Jėzaus Vardu. Amen.

15 Šį vakarą norėčiau atsiversti 17-ąjį Mato skyrių, kad trumpai perskaityti kelias eilutes. Kol jūs atsiversite norėčiau dar pasakyti susirinkusiesiems, kad aš branginu jūsų komplimentus pasakytus mano bendradarbiui, broliui Dovydui Du Plesiui. Man buvo pasakyti puikūs dalykai apie jo mokymą... Aš jums visiems dėkoju už jūsų komplimentą. Esu tikras, kad dėl to jums bus gerai.

Taigi, 17-as Šv. Mato Evangelijos skyrius, pradedant 1-ąja eilute:

Ir po šešių dienų Jėzus pasiima Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsiveda juos nuošaliai ant aukšto kalno;

ir atsimainė jų akivaizdoje; ir jo veidas spindėjo kaip saulė, ir jo drabužiai buvo balti kaip šviesa.

Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, besikalbą su juo.

Tada Petras atsakydamas tarė Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti; jei nori, padarykime čia tris padangtes – vieną tau, vieną Mozei ir vieną Elijui“.

Dar jam bekalbant štai šviesus debesis apgaubė juos šešėliu; ir štai balsas iš debesies, kuris tarė: „Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo aš labai patenkintas; [jūs] klausykite jo“.

16 Kaip tema aš noriu paimti tuos paskutinius tris žodžius: „Jūs klausykite Jo“. Šį vakarą aš vėl pratęsiu labai nedidele tema tokiai auditorijai, du žodžiai. Bet jie yra... Jeigu šį vakarą mes galėsime turėti paklusnumą šiems dviems žodžiams, jūs išvysite kaip šiame pastate pasikartos Sekminės. Tai yra tik nedaug, bet o, tame yra pakankamai jėgos, kad likusi Biblijos dalis su tuo susijungtų. „Jūs klausykite Jo“. Tai nėra daug žodžių.

Kartais mes surandame brangaus tikėjimo brolius... Ir šitai aš pats esu girdėjęs, kai jie pasakydavo: „O, broli Branhamai, aš netikiu, kad iš ėjimo toliau man bus kažkokia nauda. Aš buvau nuėjęs pasiklausyti Bilio Grehamo ir, o, ten buvo tiek daug tūkstančių žmonių. Ir aš buvau nuėjęs pasiklausyti mūsų kilniausio brolio, Oralo Robertso ir tūkstančiai žmonių susirinko toje palapinėje. Todėl atrodo taip, kad galbūt mano maža grupelė nelabai ką ir iš viso reiškia.“

Bet tu klysti. Ar jūs vertinate savo pirštą? Jūs juk nenorėtume, kad jūsų pirštas pasakytų: „Kadangi aš nesu nei akis, nei ausis, aš daugiau nefunkcionuosiu“. Tai taip skirtinga.

17 Tai man primena trumpą pasakojimą, kai vieną kartą pavėlavęs Karalius Džordžas atvyko apsilankyti Kanadoje, jis ir jo brangi žmona. Tuo metu karalius sirgo išsėtine skleroze, apie kurią jis vėliau pranešė ir aš turėjau privilegiją už jį pasimelsti, gavau nuo jo laišką. Ir tą dieną, kurią jis vyko per Vankuverį, Britų Kolumbijoje, jis sėdėjo savo karietoje, kai jis buvo vežamas gatve. Ir visi žmonės uždarė mokyklas, mokytojai... Ir jie pasiruošė susitikti su karaliumi ir puikiai praleisti laiką.

Ir aš prisimenu savo bendradarbį brolį Erną Baksterį. Brolis Baksteris pasakė: „Broli Branhamai, kai aš ten stovėjau ir mačiau praeinantį karalių ir jo mielą žmoną vilkėjusią mėlyną suknelę,“ – pasakė, – „Aš tiesiog apsidžiaugiau ir pravirkau“. Suprantate, tai jam kažką reiškė; tai buvo pro šalį praėję karalius ir karalienė.

O aš pamaniau: „Jeigu pamatyti Britanijos karalių (Kanados žmonės, kurie yra jo pavaldinių dalis), jeigu jie galėjo taip jaustis ir pasireikšdavo emocijos pamačius praeinantį An... Anglijos karalių, kaipgi tuomet bus, kai pasirodys Šlovės Karalius?“.

18 Visiems mažiems vaikams buvo duota maža Britanijos vėliavėlė ir karaliui priartėjus, jie turėjo pamosuoti šia maža vėliavėle, ir... ir sudainuoti „Tesaugo Dievas karalių“ jam einant. Ir kai atėjo laikas, karalius praėjo gatve ir įėjo į savo viešbutį, ar kur jis turėjo apsistoti, vaikai turėjo sugrįžti į mokyklą. Ir į vieną mokyklą sugrįžo visi vaikai išskyrus vieną mažą mergaitę. Ir mokytoja dėl to labai sunerimo, ji išėjo į gatvę ieškoti mažosios ir ji surado tą mažą mergaitę prie telegrafo stulpo, šalia jo prisiglaudusią ir tiesiog liejančią iš savo mažos širdelės ašaras. Ir taip, ji pribėgo prie mažos mergaitės, žemo ūgio ir pakėlė ją, o ji kukčiojo taip stipriai lyg jos širdelė trūks. Ir ji paklausė: „Kodėl verki, brangioji? Nejaugi tu nepamatei karaliaus?“.

Ji atsakė: „Taip, aš jį mačiau“.

Na, pasakė: „Ar tu pamosavau savo ištikimybės vėliavėle jam praeinant?“.

Ji pasakė: „Aš pamosavau savo vėliavėle karaliui, kai jis praėjo“.

„Ir tu jį pamatei?“.

„Taip, aš jį pamačiau“.

Tada ji paklausė: „Kodėl tu verki?“.

Ji atsakė: „Mokytoja, aš pamačiau karalių, bet aš esu tokia maža – karalius manęs nepamatė“.

19 Taip nėra su Jėzumi. Nesvarbu kiek nedaug jūs darote, Jis žino viską, ką darote. Tai yra įrašyta danguje, lygiai taip pat jūsų vardu kaip ir Bilio Grehamu ar Oralo Robertso, ar bet kurio kito iš jų, kurie turi didelius susirinkimus. Kartais tai ne dideli dalykai, kuriuos mes darome; tai maži dalykai, kurių iki galo nepadarome.

Taigi, Jėzus nedaro skirtumo tarp grupių. Jėzus susitikdavo visose grupėse, visokių didžių ir visokio būdo. Vieną kartą, turime apie jį įrašą, kad Jis susitiko su penkiais šimtais; kitą kartą su tūkstančiais. Vieną kartą mes matome jį su dvylika; kitą kartą vieną su trimis ir netgi su vienu. Grupės dydis yra nesvarbus, svarbiausia, kad ten yra Jėzus susitikimui su ta grupe. Nesvarbu, kokia maža yra jūsų bažnyčia, ar kokia didelė ji yra, kokiam skaičiui jūs pamokslaujate; klausimas yra, ar jūs esate toks atsidavęs Dievui, kad Jėzus ateina į jūsų tarpą?

20 Šitas atvejis turėjo būti ypatingas, didis atvejis. Petras vėliau tai pavadino – šventuoju kalnu. Taigi, aš netikiu, kad Petras turėjo omenyje, kad tas kalnas buvo šventas. Aš tikiu, kad Petras turėjo omenyje, kad šventas Dievas susitiko su jais ant to kalno. Šventa yra ne bažnyčia; šventi yra ne žmonės; tai Šventoji Dvasia žmonėse, kuri kažką iš to padaro. Ne bažnyčia, ne žmonės; tai Šventoji Dvasia.

Kai Dievas pradeda daryti kažką svarbaus, Jis įprastai pirma apie tai paskelbia danguose. Ir šitas atvejis turėjo būti ypatingas. Jie kopė į tai, ką mes vadiname Kalno Atsimainymu. Ir prieš kelias dienas Jis buvo pasakęs: „Iš tiesų Aš sakau jums, yra kai kurie čia stovintys, kurie nematys mirties, kol pamatys Sūnų... Dievo karalystę ateinančią jėgoje“.

21 Aš tikiu kaip... Greičiausiai visi tarnautojai, ar daugelis jų, žino, kad ta situacija reiškė atėjimą... Kristaus atėjimo seką. Pirmas dalykas, kurį jie pamatė ir kokia buvo seka, jie pamatė Jėzų, kuris turėjo pasirodyti ir po to jie pamatė pašlovinimo atėjimą, ir Mozę, ir Eliją, tikslią antrojo atėjimo seką. Po to, kai jie vėl pažvelgė jie pamatė tik Jėzų, kai jie dar kartą pažiūrėjo.

Taigi, mes atrandame, kad Jis pasiėmė juos ten su tikslu. Ir Jis pasiėmė tris. Senajame Testamente, tai pat Naujajame, „trys“ reiškia patvirtinimą. „Dviejų ar trijų liudytojų burnoje tebus patvirtintas kiekvienas žodis.“ Tai Senajame ir taip pat Naujajame. Ir mes pastebime, kad Jėzus pasiėmė su Savimi Petrą, Jokūbą ir Joną: trys žemiški liudytojai, kad paliudytų. Ir Dievas ant kalno turėjo: Mozę, Eliją ir Jėzų kaip dangiškus liudytojus. Dievas ketina padaryti kažką didingo.

22 Ką, aš manau, Dievas šioje vietoje darė... vienas iš dalykų, į kurį aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį – aš tikiu, kad Dievas stengėsi įtvirtinti arba laikytis Savo įstatymų. Dievas turi laikytis Savo įstatymų. Jis turi gyventi Savo įstatymuose. Dėl šios priežasties aš tikiu, kad Jėzus buvo daugiau nei pranašas. Jėzus buvo Dievas tapęs kūnu. Dievas nebūtų galėjęs pasiųsti kito asmens gimusio iš vyro ir moters, kad užimtų vietą ir būtų... užimtų... prarytų mirtį, nes tas Dievas turėjo priimti Savo paties bausmę. Dievas negalėjo numirti Dvasioje, todėl Jis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų tam, kad galėtų numirti ir mūsų pasmerkimas buvo perkeltas ant Jo brangaus kūno, ir Jis numirė už visus mus. Ten, tame brangiame kūne, kuris šį vakarą sėdi Jo Didenybės dešinėje, dievas daugiau negali žiūrėti į ligą; ji nuteista, Jis daugiau negali žiūrėti į nuodėmę; ji nuteista. Ten sėdi Atpirkimas, sumuštas ir po to iškankintas Viešpaties Jėzaus kūnas, sėdi Jo dešinėje danguje. Štai, kas leidžia mums turėti tikėjimą, nes Jis sėdi ten, kad atliktų užtarimus pagal mūsų išpažinimą.

23 Dievas taip pat čia atliko, ką mes Biblijoje vadiname – sūnaus paskyrimu. Taigi, Senajame Testamente, kai gimdavo vaikas (sūnus namuose), tada tas sūnus būdavo sūnumi vos tik jam gimus, žinoma. Jis buvo tėvo sūnus. Bet visgi, prieš jam tampant savo tėvo karalystės paveldėtoju, ar nuosavybės, pirmiausia tas sūnus turėjo būti išaugintas ir išmėgintas. Jis turėdavo išsiaiškinti, ar šitas sūnus buvo ištikimas sūnus, ar jis buvo tiesiog kaip koks darbininkas. Ir šitas sūnus niekada netaptų paveldėtoju, jeigu jis nebūtų tinkamas užimti savo tėvo vietą. Bet jeigu jis buvo tinkamas ir užimdavo tėvo vietą, tada viskas, ką turėjo tėvas būdavo atiduodama jo sūnui.

Aš manau, kad šioje vietoje dauguma iš mūsų sekmininkų padarė klaidą. Mes galvojame, kad vos tik mes tampame Dievo sūnumis ir dukterimis – tai viską išsprendžia. Mes tik atėjome į išmėginimo vietą. Metodistai pasakė, kad vos tik jie pašūkavo – tai viską išsprendė. Liuteronai Tikėjimu patikėjo išteisinimu ir pagalvojo, kad tai viską išsprendė. Nesvarbu į kokią poziciją Dievas jus patalpino, jūs vis dar augate – artėjate link tobulumo. Ir kol Jėzus neateis, mes niekada jo nepasieksime.

24 Taigi, Senajame Testamente Dievas turėjo savo žmonių karalystę sutvarkytą lygiai taip pat, kaip Jo Paties senuose įstatymuose. Taigi, tėvui priklausė žemės skly... sklypas, buvo pasamdęs darbininkus ir kitus, kad prižiūrėtų žemę. Mes pastebime Karaliaus Jokūbo vertime, Jono 14; mes ten skaitome, ten pasakyta: „Mano Tėvo namuose yra daug buveinių (rūmų).“ Tai skamba keistai, ar ne? Buveinės (rūmai) namuose. Aš nežinau ar tai Mofato vertimas (vienas iš jų, kuriuos skaičiau, iš vertimų) išvertė dar juokingiau nei tai. Pasakė: „Mano tėvo daugiabutyje yra daug butų“, – lyg ten pakilę mes turėsime butus, už kuriuos reikės mokėti nuomą. Ne, visa tai yra neteisinga.

Ir Karaliaus Jokūbo versijos vertėjų dienomis (man taip pasakė), kad jie išvertė pagal tų dienų kalbą. Taigi, Ang... Anglijoje, karalius iš tiesų buvo tėvas ir jo visose valdose buvo jo namiškiai. Tai tobulai atitinka Senąjį Testamentą: tėvas buvo... turėjo savo valdas ir jis buvo tų valdų valdytojas. Ir vos tik gimdavo vaikas, tėvas būdavo labai užsiėmęs kitais reikalais, jis ieškodavo auklėtojo ar augintojo savo vaikui. Ir tuomet, kai jis žinodavo, kad šitas vaikas buvo paveldėtojas visko, ką jis turėjo... Jo nuosavybės, jo gero vardo ir viskas, ką jis turėjo atiteks šitam sūnui; jis ieškojo paties geriausio mokyklos mokytojo, kurį galėjo surasti, kad išmokytų tą vaiką.

25 Ir Dievas daro tą patį su Savo vaikais. Kai žmogus gimsta į Viešpaties Jėzus kūną ir tampa Dievo sūnumi, Dievas išieškojo dangus ieškodamas geriausio Auklėtojo, kurį Jis žino, kad paskirtų jį Savo vaikams. Ir tai nėra vyskupas, bet tai buvo Šventoji Dvasia, kurią Dievas paskyrė Savo Bažnyčiai, kad išaugintų Jo Bažnyčią tikėti dvasiniais dalykais ir antgamtiniais Dievo darbais. Jis nepaskyrė vyskupo Savo Bažnyčiai, kuris netiki liepsnos dienomis... stebuklų dienos praėjo ir viskas antgamtiškumas praėjo. Dievas negalėtų taip pasielgti. Ir Šventoji Dvasia buvo pasiųsta valdyti ir vesti bažnyčią. Dievas paskyrė tai padaryti Šventajai Dvasiai.

26 Tėvas neieškotų tokio žmogaus, kuris stengsis sau priskirti nepelnytą garbę, kaip mes tai pavadintume, ir pasakytų: „Na dabar, jis... jis žino, kad aš esu tėvas, todėl jis... sūnus... mažasis... kaip ir apsimetėlis, bet jis ateitų ir...“, – kad priskirtų sau nepelnytą garbę, – „O, jūsų sūnui labai gerai sekasi“. Jis to nepadarytų. Jis surastų žmogų, kuris sakytų jam tiesą, nes jis visada norėjo žinoti apie to berniuko gerovę. Taip padarė Dievas. Jis niekada to nepatikėjo jokiam popiežiui, vyskupui, ar kažkam kitam; Jis Šventąją Dvasią Bažnyčiai, kad būtų Bažnyčios Mokytoja ir Augintoja. Dėl to Šventoji Dvasia su Dievu bus nuoširdi.

27 Ir dabar šis augintojas, auklėtojas, turėdavo ateiti ir pranešti tėvui apie vaiko progresą. Ir kaip tam auklėtojui reikėjo raudonuoti, jeigu vaikas netinkamai elgėsi, kai... kai jaunuoliui nerūpėjo jo tėvo ūkio ar karalystės reikalai.

Kaip šventoji Dvasia privalo šiandien jaustis, kai Ji ateina pas Dievą su iš gėdos žemyn palenktu veidu, kad duotu ataskaitą apie mūsų šiandienį abejingumą bažnyčioje. Kaip mes atsisakėme Dvasios krikšto, kaip bažnyčios turi dievotumo pavidalą, bet neigia jėgą. Kaip Ji turėtų išrausti sakydama: „Tavo dukterys rengiasi amoraliai.“ Kaip Ji turėtų išrausti sakydama: „Tavo vaikai net negali pakankamai ilgai vienas su kitu sutarti, kad turėtų susirinkimą.“ Kaip jie tyčiojasi iš tavo žmonių, kurie buvo pašaukti ir pripildyti Dvasia. Kaip Šventoji Dvasia turi jaustis eidamas pas Dievas su štai tokiais pranešimais. Sugrįžta, sako, kad jie turi dievotumo pavidalą... Jie daugiau netiki antgamtiškumu. Jie net neina į bažnyčią trečiadienio vakarą; jie pasilieka žiūrėti kažkokios mėgstamos televizijos programos. Kaip tai turėtų būti...

28 „Ir Tavo dovanos, kurias Tu pasiuntei Savo bažnyčiai, kad patvirtintų Tavo Žodį, kurį Tu pažadėjai, žmonės išeina ir vadina jas velnio darbais.“ Dabar nepamirškite, Šventoji Dvasia turi pateikti Dievui viską, ką kiekvienas išpažįstantis krikščionis apie tai sako. Nes Jis siuntė…

Na, galbūt Tėvas pasakys: „Ar Tu bandei? Ar Tu beldeisi į širdies duris?“

„Aš beldžiausi vakarą po vakarą, bet jie nesiklausė.“ Kaip Jis turi jaustis. Kaip galėjo... Jis pasitikėjo mumis. Kaip Jis padarė su Adomu ir Ieva, patalpino juos Edeno sode ir pasitikėjo, kad jie išliks teisūs, kad paklustų Jo Žodžiui. Jie puolė; ir vos tik žmogus perims dalykus į savas rankas, jis kiekvieną kartą puls. Jis negali to pats išlaikyti. Yra reikalingas Dievas, kad mus išlaikytų.

29 Toliau mes vėl pastebime, kad kai... O kas, jei tas jaunuolis buvo geras jaunuolis? O, kaip tas mokytojas išpūsdavo krūtinę, prieidavo prie tėvo ir pasakydavo: „Aš esu toks laimingas, pone, galėdamas jums pranešti apie jūsų sūnaus progresą. Jis yra toks protingas, koks gali būti. Jis yra toks... toks kaip jūs. Jis yra... kaip mes tai pavadintume, tikrai kilęs iš savo tėvo. Jis yra lygiai toks pats kaip jūs; jam patinka tie patys dalykai kaip jums. Jis atlieka darbą lygiai taip pat kaip jūs, kai jūs ten buvote.“

Štai apie kokią bažnyčią Šventajai Dvasiai patinka paliudyti Dievui. „Tuos darbus, – pasakė Jėzus, – kuriuos Aš darau, jūs taip pat darysite.“ Štai apie kokią bažnyčią Šventajai Dvasiai patinka paliudyti Dievui.

30 Ir tuomet, jei tas vaikas (tas sūnus) nepaklusdavo ir nebuvo paklusnus vaikas, jis niekada netapdavo kažkuo daugiau nei sūnus; jis likdavo sūnumi, bet joks paveldas jam neatitekdavo.

Taigi, mes nenorime pasilikti toje vietoje. Bažnyčia turėtų būti kelyje tūkstančių myliu atstumu toliau nei yra šį vakarą. Sekmininkiški palaiminimai nužengia ant žmonių čia Amerikoje jau penkiasdešimt metų; ir jeigu kas nors... mes nusilpstame vietoj to, kad eitume toliau. „Dėl ko tu apie tai pamokslauji, broli Branhamai?“ Aš noriu išvysti Dievo bažnyčią giliame nuoširdume; Aš noriu matyti senamadiškus maldos susirinkimus. Aš noriu išvysti tuos laikus, kai jie negali išeiti iš bažnyčios; jie tiesiog pasilieka visą naktį ir meldžiasi, ir pasninkauja, ir šaukiasi tol, kol Dievas atsako. Vietoj to, rodos, kad meilė mumyse išblėso. Dievo meilė... tiesiog meilė…

Na, tikras krikščionis vos ne vos tik gali išlaukti: kada nuskambės varpas, jis užima vietą priekyje ir yra ten pasiruošęs su giesmynu rankose. Bet dabar mes sakome: „O, tai bent, aš net nežinau.“

O, tebūna palaiminta gija, kuri sieja

Mūsų širdis krikščioniškoje meilėje

Bendraminčių bendravimas

Yra toks kaip aukštybėse

Kai turime išsiskirti

Tai sukelia vidinį skausmą

Bet mes vistiek būsime susijungę širdimis

Ir vilsimės dar kartą susitikti.

Štai tokiu būdu tikra krikščionybė yra gyvas išgyvenimas. Sekminės tai ne denominacija; Sekminės yra išgyvenimas, kurį patirti gali kiekvienas, jeigu jie jo panorės. Tai yra kažkas, ką jūs išgyvenate, Šventoji Dvasia.

31 Taigi, kai šis jaunuolis, jeigu jis tokiu išaugdavo ir netapdavo paklusnus, nesielgdavo kaip jo tėvas, nemėgindavo užsiimti tėvo reikalais taip, kaip jo tėvas, tuomet toks vaikas netekdavo savo viso paveldo. Kitas brolis turėjo užimti jo vietą.

Taigi, jeigu mes šiandien pabandytume atvesti bažnyčią pas Dievą, esančią įprastoje bažnytinėje religijoje ar teologijoje, Jėzus ne tokiu būdu atvedė bažnyčią pas Tėvą. Dievas nori, kad bažnyčia būtų pripildyta Šventąja Dvasia, darytų tuos pačius darbus, kuriuos Jis darė, kai Jis buvo čia žemėje. Štai tokią bažnyčią Mokytojas, Šventoji Dvasia, norės pristatyti Dievui.

32 Kaip vieną kartą jums čia minėjau, sutartis, kuri... Senajame Testamente, kai ją surašydavo ir po to perplėšdavo pusiau, kai jie vėl susitikdavo, pusės turėdavo tiksliai atitikti. Kiekviena popieriaus pusė turėjo tiksliai atitikti ir visa programa turėjo tiksliai atitikti. Dievas patvirtino Savo sandorą su žmonėmis nuo Izaoko iki Kristaus; ir Kalvarijoje Jis perplėšė Mesiją. Jis paėmė kūną ir pasodino jį Savo dešinėje ir bažnyčiai čia atsiuntė Dvasią. Ir bažnyčia turės turėti tą pačią Dvasią, darančią tuos pačius dalykus, kuriuos padarė Jėzus; arba ji niekada nepateks į paėmimą. Tiksliai atitiks…

Paimkite šį popieriaus lapą čia ir perplėškite jį pusiau. Taigi, jums nepavyktų to padirbti, jeigu norėtume. Tai privalo sudaryti tą patį lapą, kad tos raidės susidėtų tiksliai taip, kaip buvo. Būtent tokiu būdu turi būti bažnyčia. Jėzui visada rūpėjo tėvo reikalai, darė tai, kas buvo teisinga Jo akyse, o ne šiaip sau daryti tą ar aną, ką bažnyčia pradeda daryti, bet tai yra susiję su Tėvo reikalais, ir Jėzus turėjo liudijimą: „Aš visada darau tai, kas patinka Tėvui.“

Provaizdis – Henochas, prieš perkeitimą... Henochas vaikščiojo su Dievu penkis šimtus metų ir turėjo liudijimą, kad jis patiko Dievui. O jis buvo paimtos bažnyčios provaizdis. O, bet mes turime nepakankamumą.

33 Tuomet tas vaikas... Dievui reikėjo išauginti kitą vaiką. Ir jei Sekmininkai paves Dievą, Dievas iš šitų akmenų gali išauginti vaikus Abraomui. Dievas gali pašaukti juos iš liuteronų, iš baptistų, iš presbiterijonų; Dievas gali iš šitų akmenų išauginti vaikus Abraomui. Kažkas pamatys regėjimą ir tai perims.

Aš nenoriu jūsų apkurtinti ar išgąsdinti kūdikių, bet manyje tiesiog susirenka daug garo ir aš tiesiog turiu kažkur jį išleisti; jis susirenka. Aš jaučiuosi gerai, jaučiuosi religingai, nes aš žinau, kad pati šventoji Dvasia, kuri užrašė Žodį, čia Jį patvirtina: „Žodis po žodžio, raidė po raidės, eilutė po eilutės, eilutė po eilutės, čia truputį ir ten truputį, ir tvirtai laikosi to, kas yra gera, nes mikčiojančiomis lūpomis ir kita kalba jis kalbės šitai tautai ir tai Poilsis, Šabas.“ Viso to jie neklausys; Nes Žodis ateina raidė po raidės, eilutė po eilutės.

34 Taigi, jeigu tuomet tas vaikas nepaklusdavo, nesirūpino Tėvo reikalais, Dievas... galėdavo išauginti Jam kitą sūnų. Ir Jis tai padarė periodų metu: išaugino Liuterį; išaugino metodistus; išaugino nazarėnus; išaugino šventumo piligrimus; išaugino sekmininkus. Jis ir toliau tęs auginimą ir auginimą, ir išauginimą, kol Jis turės vieną. Aleliuja. Dieve, aš viliuosi gyventi tiek, kad pamatyčiau tą Bažnyčią, kai Ji pakils prisikėlimo jėgoje ir grožyje su Dievo jėgomis veikiančiomis per Ją, ženklai ir stebuklai lydintys tikinčiuosius, kaip tai buvo... Naujajame Testamente. Dievas Savo jėgoje ir Savo galioje... O, kaip nuostabu.

35 Tuomet, jei ši bažnyčia pakluso, kaip Auklėtojas norėtų ateiti pas Tėvą ir pasakyti: „O, jis yra tiesiog nuostabus. Na Tu... Tai... Darbas yra padarytas lygiai taip pat, kaip Tu Jį padarei. Ar supranti, ką turiu omenyje? Šis Tavo sūnus ten, Tėve, atlieka darbą, Tavo nurodymus tiesiog raidę po raidės, taip, kaip Tu tai padarei.“ Štai tokia bažnyčia; tik tokia.

36 Tuomet kaip tėvas pasakytų: „Tikrai didžiuojuosi šiuo sūnumi.“ Ar žinote, kas būdavo? Kai jis apsvarstydavo savo... įgydavo išsilavinimą, apmokymą... Vis tiek jis negalėdavo naudoti visos valdžios; jis dar jos neturėjo. Jis vis dar yra sūnus, bet jis dar nebuvo patvirtintas. Taigi, jūs tarnautojai žinote, kur aš... kur link aš suku: sūnaus patvirtinimas.

Taigi, jeigu tas sūnus įrodydavo esąs tinkamas sūnus (mėgo tėvo reikalus, laikydavosi būtent jam duotų nurodymų), tuomet tėvas tam tikrą dieną pastatydavo tą sūnų viešumoje, pasodindavo jį aukštoje vietoje, aprengdavo jį gražiu rūbu, ir jie turėdavo, ką jie vadino sūnaus įsūnijimu arba sūnaus paskyrimas poziciškai tuo, kas jis buvo.

Jie turėdavo ceremoniją ir tada tėvas pasakydavo: „Šitą, mano sūnų, aš įsūniju jį arba paskiriu jo padėtį.“ Ir jeigu tomis dienomis jie būtų turėję piniginius čekius, to sūnaus vardas ant čekio būtų toks pats veiksmingas kaip jo tėvo vardas, nes jis buvo patvirtintas. Ir sūnus galėjo atleisti iš darbo ką norėjo; jis galėjo pasamdyti ką norėjo; jis turėjo valdžią viskam, ką tėvas turėjo.

37 Taigi, suprantate, Jėzus įrodė Dievui, kad Jis buvo tinkamas Sūnus. Ir Dievas užvedė Jį ant to kalno viršaus, atvedė ten liudytojus – dangiškus liudytojus ir žemiškus liudytojus ir Jis aprengė Jį nemirtingumu. Kai jie pažvelgė aukštyn jie pasakė: „Jo drabužiai švietė kaip saulė.“ Įvyko kažkas antgamtiško. Jo drabužiai spindėjo kaip saulė vidurdienį, taip baltai kaip tik galėjo. Dievas uždėjo ant Jo nemirtingumo rūbą, tuo parodydamas, kad Jis Jį priėmė.

Šitai vieną dieną Dievas padarys su Savo sūnumis čia žemėje. Jis pašauks jus nuošalėn, Bažnyčia, jeigu jūs tik paklusite Jam ir pasiliksite Žodyje, ir tikėsite Juo. Ir Jis įdės į Bažnyčią, prieš Jėzaus Kristaus atėjimą... Jis įdės į bažnyčią... Visos jėgos, kurias Kristus turėjo Savyje bus Bažnyčioje. Viską, kuo buvo Dievas Jis išliejo į Jėzų; Viską, kuo Jėzus buvo, Jis išlieja į Bažnyčią. Dievas norėdamas, kad Jo darbas būtų padarytas, Jis siuntė tai Savo Sūnuje; Sūnus norėdamas, kad darbas būtų padarytas siuntė tai Bažnyčiai. „Tą dieną jūs žinosite, kad Aš esu Tėve, Tėvas Manyje, ir Aš jumyse, ir jūs Manyje.“ Tą dieną, nes ta pati Dievo jėga buvo Dieve Jehovoje, buvo Jėzuje Kristuje. Ta pati jėga, kuri buvo Jėzuje Kristuje, yra patvirtintuose sūnuose Kristaus kūne.

38 Sūnaus patvirtinimas... Atveda jį į tam tikrą vietą, atlieka ceremoniją Angelų akivaizdoje ir paskiria jo padėtį kuo jis yra Kristaus kūne. Tada tas asmuo turi valdžią. Leiskite man pasakyti štai ką, jeigu jūs pradėsite mane laikyti fanatikiu nuo šio vakaro... Būtent tas pats dalykas, apie kurį kalbu, bus padarytas. Į Bažnyčią bus patalpinta jėga ir dabar jau artėja, kad Šventoji Dvasia taip pateps žmones, kad jie ištars Žodį ir Jis sukurs Save ten pat. Mes dabar dar nesame matę tokių jėgų ateinančių į Bažnyčią. Aš žinau tai kaip faktą.

„Pasakysite šitam kalnui: ‘Persikelk’. Neabejokite savo širdyje, bet tikėkite, kad tai ką pasakėte išsipildys, jūs galite turėti tai, ką pasakėte.“ Bažnyčios padėties paskyrimas, kurioje šventosios Dvasios jėgos pilnatvė įeina į Bažnyčią. Tada kritikų burnos bus užčiauptos. Tai bus trumpas laikas. Jėzus nusileido nuo kalno, nuėjo tiesiai į Kalvariją. Atkreipkite dėmesį, tai nebus ilgai, bet tai bus čia.

39 Taigi, kai atsidavime pasireiškia antgamtiškumas... Kai pasireiškia antgamtiškumas, tai sujaudina žmones, visus juos sujaudina ir jie susipainioja. Kai Mozė Egipte išreiškė antgamtiškumą, ten buvo mišri minia, kuri ėjo su jais, tai stovykloje sukėlė neramumų. Jūs tai žinote; Visi Biblijos skaitytojai tai žino. Tai paskatino mišrią minią: tikintieji susimaišė su netikinčiaisiais. Vėliau tau stovykloje sukėlė problemų. Kai pasireiškia antgamtiškumas, tai sujaudina žmones ir jie nuklysta.

Tas pats nutiko jūsų sekmininkiškoje sferoje. Pasireiškė antgamtiškumas. Dievas išliejo pirmą dalyką, Šventosios Dvasios dovaną, kad leistų žmonėms prabilti kitomis kalbomis. O po to su tuo atsirado daugybė pamėgdžiojimo, kūniško pamėgdžiojimo. Vyrai atsiklaupia ir kartoja žodį vėl ir vėl ir vėl, kol jiems gaunasi kažkokia kalba, kuria gali kalbėti. Arba antgamtiškumas pasireiškia kažkokiu būdu, po to atsiranda kažkas, kas bando tai pamėgdžioti.

40 Ar žinote, kad Dievas nėra niekada sukūręs dviejų tokių pačių žmonių? Visame pasaulyje nėra dviejų žmonių, ar niekada nebuvo, kurie turėtų tokius pačius nykščio antspaudus. Dievas sukuria skirtingus žmones ir Jis turi dovanų įvairovę, ir siunčia jas į Savo Bažnyčią. Bet mes tiesiog užstringame ties viena ir štai jums (Suprantate?) jūs negaunate išminties iš Dvasios. Dėl šios priežasties Dievas negali mūsų pastatyti į padėtį Jo kūne, kurioje mes turėtume būti. Nes vienam yra duota vienokia dovana; kitam kitokia dovana; kitam, kitokia dovana ir taip toliau... bet visos tame pačiame kūne. Bet mes norime būti lygiai tokie patys kaip tas kitas. Jūs negalite to padaryti. Jūs privalote vadovautis Žodžio išmintimi. Biblija yra mūsų projekto planas.

41 Taigi, kai šitas sūnus buvo patvirtintas... Dievas patvirtino Savo Sūnų tuo pačiu įstatymu, kurį Jis iš anksto nustatė jiems. Taigi, kadangi Jis iš anksto paskyrė, kad už nepaklusnumą bus mirtis, Dievas nužengė ir tapo kūnu, ir prisiėmė nepaklusnumą ant Savęs, ir numirė už žmonijos rasę, kuriems Jis paskyrė mirtį (ar jie užsitraukė mirtį sau) ir numirė už juos, kad Jis galėtų juos atpirkti.

Patvirtindamas sūnų, Jis rėmėsi Senojo Testamento nurodymais, Dievas nužengė ir patvirtino Savo Sūnų. Būtent tada, kai jie užkopė į kalną ir staiga pasirodė Viešpaties Angelas, ir Viešpaties jėga ant jų nužengė, ir Jo drabužiai pradėjo spindėti kaip saulė. Ir jie išvydo Mozę ir Eliją pasirodžiusį Jam ir su Juo kalbėjusį, ten iš dangaus pasigirdo Balsas sakantis: „Šitas yra Mano mylimas Sūnus, jūs klausykite Jo.“ Jam buvo suteiktos visos jėgos danguje ir žemėje; Jis buvo paklusnus. Tada Jis buvo Dievo Sūnus; Dievas patvirtina Savo Sūnų. Išgirskite... Jūs klausykite Jo.

42 Taigi, kas ten įvyko? Vos tik pasireiškė antgamtiškumas, Petras labai susijaudino. Pasakė: „Aš pasakysiu jums, ką galime padaryti; pastatykime čia tris padangtes, sukurkime tris skirtingas denominacijas, tris skirtingas padangtes. Mes turėsime vieną, kurioje norės laikytis Mozės įstatymo; mes leisime jiems garbinti toje padangtėje. Vieną, kurioje norės laikytis pranašo žodžių; mes leisime jiems garbinti toje padangtėje. Ir vieną, kurioje norės tikėti tuo, ką pasakė Jėzus, mes laikysime juos toje padangtėje.“

Aš esu toks laimingas, kad Dievas tai sustabdė. Kas, jeigu mes būtume laikęsi įstatymo? Įstatymas turėjo teisingumą be jokio pasigailėjimo; įstatymu jūs negalite būti išgelbėti. Įstatymas savyje neturi jokio išgelbėjimo. Įstatymas tik jus pasmerkia; jis pasako jums, kad esate nusidėjėlis ir kaltas, bet neturi jokio pasigailėjimo. Tai yra policininkas, kuris įmeta jus į kalėjimą, be jokios galimybės išeiti. Aš džiaugiuosi, kad mums nereikia klausyti Mozės, nes jis atnešė įstatymą.

43 O pranašai reiškė teisingumą. Aš nenoriu Dievo teisingumo. Ne, aš noriu Jo malonės, ne teisingumo. Aš... Jeigu man tektų teisingumas – aš būčiau pasmerktas; Aš noriu malonės. Aš maldauju ne Jo teisingumo; Aš maldauju Jo malonės. Mozė... ar Elijas, tas, kuris buvo už pranašus... Jis užkopė į kalną ir ten atsisėdo. Niekas negalėjo prie jo prisiartinti. Ir įnirtęs karalius pasiuntė penkiasdešimtį, pasakė: „Jeigu aš esu Dievo žmogus, tegul kris ugnis ir sunaikins tave.“ Teisingumas – aš to nenoriu.

Bet Petrui dar nebaigus kalbėti apie tas tris skirtingas padangtes, iš šlovės prabilo Balsas ir pasakė: „Šitas yra Mano mylimas Sūnus; Jūs klausykite Jo. Mozė praėjo; įstatymas yra praėjęs; pranašai yra praėję; bet šitas yra mano Mylimas Sūnus, jūs klausykite Jo.“ Nesvarbu kur jūs esate: „Jūs klausykite Jo“. Nesvarbu kas ką sako: ką mama sako, ką tėtis sako, ką įstatymas sako, ką kas nors kitas sako. „Jūs klausykite Jo“. Jis yra amžinas Balsas. Dievas paskyrė Jam padėtį kaip jūsų Tarpininko, kaip jūsų Tėvo, kaip jūsų Dievo. „Šitas yra Mano mylimas Sūnus; jūs klausykite Jo.“

44 Draugai, šios šalies žmonės ir šio pasaulio, man aplink jį keliaujant, aš atrandu, kad jie yra tokie išalkę tikros, neapsimestinės Krikščionybės. Mes turime tiek daug apsimetinėjimo, tiek daug veidmainystės, tiek daug pamėgdžiojimo, kad pasaulis yra tikrai išalkęs pamatyti kažką realaus.

Kokia nelaimė kažkurią dieną, kai ponas Grehamas leido tai pagonių grupei stovėti ten ir prieštarauti jam dėl Evangelijos, kurią jis pamokslavo. Aš nežinau, ką aš būčiau padaręs, bet aš tikiu, kad aš būčiau kaip hebrajų vaikai: „Mūsų Dievas gali išlaisvinti mus iš šito.“ Aš niekada neleisčiau, kad Evangelija būtų trypiama.

Pažvelkite, yra prieita prie tokios vietos, draũge, kurioje pasaulis yra toks baisus, tai privers jus patvirtinti kiekvieną žemės colį ant kurio stovite; Šėtonas ketina tai padaryti. Ir yra artėjama į laiką, kuriame pamėgdžiojimai ir kūniškas mastymas bus apipjaustytas nuo realaus, tikro Kristaus kūno. Ir Jis turės kūną, kuris yra tyras ir šventas, ir pripildytas Jo Dvasia, vaikštantis Jo Dvasioje ir darantis darbus, kuriuos Jis darė. Būkite tam ištikimi.

45 Nori kažko realaus... Jie alksta ir trokšta surasti tikrą dalyką. Jie nenori psichologijos; jie nenori kažkokios intelektualios kalbos; jie nori kažko, kas suteikia jiems garantiją, kažką, kas vėl padaro šią Bibliją gyvą.

Kai aš išlipau iš lėktuvo Bombėjuje, Indijoje, kur mes turėjome mūsų didžiausią susirinkimą, apytiksliai suskaičiavome apie penkis šimtus tūkstančių buvusių susirinkime, pirmasis, kurį sutikau viešbutyje „Taj“, kuriame susirinko galbūt keturi šimtai ar daugiau misionierių, buvo vyskupas iš ten esančios metodistų bažnyčios. Jis man pasakė: „Broli Branhamai, galbūt aš nesutinku su jumis dėl jūsų mokymo apie Dieviškąjį išgydymą, –pasakė jis, – Bet jūs turite gerą vardą ir aš... aš noriu, kad jūs išlaikytumėte jį nesuterštą, nes tai yra kažkas, kas yra skirta šiems žmonėms.“ Jis pasakė: „Bet niekada čia savęs nevadinkite misionieriumi.“ Pasakė: „Mes turėjome Bibliją prieš... dū tūkstančius metų jums dar nebūnant šalimi.“

Ir tai tiesa; Šv. Tomas nuvyko ir atnešė Evangeliją į Indiją. Bet ką jie padarė? Jie pavertė tai į intelektualią teologiją ir ten ji palikta.

Jis pasakė: „Mes girdėjome čia Indijoje, kad Dievas suteikė tau dovaną padaryti šią Bibliją vėl gyvą. Štai kas mus domina... padaryti, kad Biblija vėl būtų gyva.“ Štai ko nori išalkusios širdies sielos, tai pamatyti kaip Biblija tampa reali, pamatyti Dievą pasirodantį veiksmo scenoje ir darantį kaip Jis darydavo, gyvą Žodį tampantį mums gyvu dalyku. Trokšta realių dalykų... Per daug pamėgdžiojimo...

46 Aš nežinau, ar esu jums kada nors pasakojęs šią trumpą istoriją, ar ne; galite dar kartą paklausyti. Visi žino, kad aš medžioju; Man patinka medžioti, tai gimė manyje, nieko negaliu su tuo padaryti. Ir vieną dieną aš medžiojau šiaurės miškuose su draugu, kuris buvo geras medžiotojas, galintis labai gerai aptikti pėdsakus ir tikrai gerai šaudyti mirtinus šūvius. Ir jis buvo žmogus su kuriuo jums nebūtų reikėję ilgai klaidžioti; jis... jis žinojo kokioje vietoje miškuose randasi. Ir man patiko su juo medžioti.

Ir mes išsiskirdavome ir aš pasakydavau: „Aš susitiksiu su tavimi už... dvidešimties mylių prie tam tikros vietos, ar prie ten ir ten.“ Jis ateidavo būtent į tą vietą. Ir todėl tau niekada nereikėdavo jaudintis, kad jis susipainios ar pasiklys; jis pats dalinai buvo indėnas ir jis pažinojo miškus. Todėl, jis...

47 Vieną dieną aš išvykau su juo medžioti. Bet jis buvo nemaloniausias žmogus, kurį apskritai esu sutikęs savo gyvenime – žiaurios širdies. Jam... patikdavo šaudyti elnių jauniklius (Tai elnio mažyliai) vien tik tam, kad priverstų mane blogai jaustis, nes aš buvau pamokslininkas. Ir jis juokdavosi iš manęs ir sakydavo: „O, tu bailiaširdis. Štai kokia visų jūsų pamokslininkų bėda; jūs visi bailiaširdžiai.“

Aš pasakiau: „Bertai, taip nėra.“

Jis pasakė: „Aš galvojau, kad tu buvai medžiotojas.“

Aš pasakiau: „Aš esu medžiotojas, bet aš nesu žudikas.“ Aš pasakiau: „Aš... aš nemanau... aš manau, kad tai žudymas, tu tiesiog darai tai dėl niekšybės.“

48 Aš skaitau, kad negalima taip žudyti gyvūnų vien tik kaip taikinių. Jeigu kas nors ir yra žudikas, tai baltaodis žmogus. Nuvežk jį į Afriką kartui, stebėk jį; jis žudys tol, kol tik galės šaudyti ir žudyti. Teisingai. Tai tiesiog jame yra, jo prigimtyje tai daryti. Išžudyti...

Šie vargšai čia sėdintys indėnai, kaip anie išžudė jų bizonus ir elnius; tiesiog rankiojo kaulus ir kitką, šaudė juos kaip į taikinius. Akivaizdu kodėl jie turi blogą požiūrį apie juos. Dievas suteikė jiems... jiems paveldą. Mes juos visus iššaudėme kaip taikinius. Tai gėda, užtraukėme gėdą, dėmę ant vėliavos... dėl visko... Bet tik tam, kad būtų žudikas...

Ir toks Buvo Bertas – jis tiesiog žudikas, tiesiog žudydavo vardan malonumo, nužudydavo keturis ar penkis jų per vieną dieną, tik vardan to malonumo. Vienais metais, kai aš ten nuvykau, jis pasidirbo mažą švilpuką, kuris skambėjo kaip mažas elnio jauniklis, kai spiegia, žinote, šaukiasi savo mamytės. Ir jis man jį parodė, o aš pasakiau: „Bertai, tu neketini jo naudoti.“

„O, – pasakė jis, – atsitokėk, pamokslininke.“ Pasakė: „Tu esi per daug bailios širdies.“

O aš pasakiau: „Bertai, ar tu ketini tai padaryti?“

„Na, – pasakė jis, – tiesiog sek man iš paskos ir pažiūrėk.“

49 Mes išėjome į medžioklę tą dieną... buvo apie šeši coliai sniego, geras oras pėdsakų sekimui, bet elniai toje šalyje, po to kai į juos buvo šauta kelis kartus, pašėlsta, balta-uodegiai. Jie gali pasislėpti, o jūs negalėsite jų pamatyti, kad išsaugotų savo gyvybę. Ir dienos metu jie nepasirodys; jie to nepadarys. Todėl jeigu jie kada nors ir pasirodys, jūs galėsite juos pamatyti tik prieš pat dienos aušrą ar... prieš užeinant tamsai. Tik tada juos surasite. Ir mes medžiojome iki maždaug vienuoliktos valandos ir nepamatėme nei vieno pėdsako; jau buvo vėlu prieš mums ten nuėjus. Ir tada...

Sezonas šiaurinėje kelio pusėje jau buvo prasidėjęs keletą savaičių; pietinėje prezidentinės srities pusėje atsidarė po Kalėdų. Todėl mes buvome iš karto už Vašingtono kalno. Ir kai mes tą dieną medžiojome, apie vienuoliktą valandą... Įprastai mes pasiimdavome karšto šokolado (iš jo gaudavome daug energijos) mes pasiimdavome jo su nedideliais priešpiečiais ant nugaros, kad jeigu mes pasiklystume ar liktume be išteklių, na, mes galėtume surasti kelią atgal ir kad turėtume kažką pavalgyti, kad susišildyti, jei per peršaltume. Buvo labai šalta.

50 Ir Bertas prisėdo ten siauroje, nedidelėje proskynoje, o aš sekiau jam iš paskos, nes po vidurdienio mes įprastai išsiskirdavome ir medžiodavome kitais keliais sugrįždami per atžalynus. Ir po to, kai jis ten atsisėdo, jis čiupinėdamas marškinius rankomis nuslinko už nugaros štai taip – aš pamaniau, kad jis ketino pasiekti karštą šokoladą buvusį už nugaros.

[Tuščia vieta juostoje – Red.] Didelė elnė pasirodė, tiesiog tobulai matymo lauke. Taigi, toks elgesys jiems yra nebūdingas, vienuoliktą ryto valandą. Ir jis pažiūrėjo į mane su... suglumusiu žvilgsniu. Ir ta elnė... Jis dar kartą sušvilpė ir ta elnė išlindo tiesiai į atvirą erdvę. Taigi, tai labai neįprasta. Jūs galėjote pamatyti jos kilnias, dideles rudas akis ir tas dideles ausis judėjusias į šalis.

51 Bertas... Mes iki tol nebuvome įsidėję šovinių į šaunamąją vamzdžio dalį, todėl jis atlenkė ir įdėjo šovinius. Kai šautuvas užsifiksavęs spragtelėjo, elnė tai išgirdo ir ji apsidairė į šalis. O jis pakilo su šautuvu. O, aš... Tas kryžius optiniame taikiklyje buvo nukreiptas tiesiai į jos širdį. Aš žinojau, kad už kelių sekundžių savo šūviu jis galės kiaurai išplėšti jos širdį. Ir aš pagalvojau: „Kaip jis gali būti toks žiaurus?“ Aš pakuždėjau jam, pasakiau: „Bertai, tu neketini to padaryti.“

Bet ta elnė nesistengė niekuo prisidengti. Ji buvo motina; ji buvo gimusi motina. Joje buvo kažkas, kas mylėjo elniuką. Ar esate kada pastebėję, maža mergaitė, kai ji gimsta, ji... Kai ji pakankamai paauga, kad gali vaikščioti, ji nori lėlės. Kas tai? Motina iš pat pradžių; tai gamta. Ir tos elnės prigimtyje buvo surasti tą elniuką. Ir ji apsidairė ir pažvelgė tiesiai į medžiotoją. Ji akimirkai pastatė tas dideles ausis, bet ji žinojo, kad tas elniukas buvo pavojuje ir ji pradėjo jo ieškoti.

Kai aš pamačiau, kaip jis pritūpė aš pagalvojau: „O, tai bent, kaip tu gali taip pasielgti, Bertai, nušauti tą motiną stovinčią ten štai taip, po to, kai apgavai ją lyg tai būtų buvęs jos elniukas, kuris jos šaukėsi?“ Ir greičiausiai ji kažkur ten turėjo jauniklį ir ji pamanė, kad jis buvo pavojuje, ir ji ieškojo jo, nes jis verkė. Dabar ji nesistengė apsimesti; tai buvo tikra. Tai buvo tikra motinos meilė.

52 Ir kai jis ketino štai taip šauti, aš nusukau savo galvą. Aš pasakiau: „Dangiškasis Tėve, būk jam gailestingas. Aš myliu jį. Kaip jis gali būti toks žiaurus? Ta tikra, ištikima motinystė, o čia jis ketina kiaurai peršauti jos širdį, kai jis ją apgavo ir išviliojo ją į tą atvirą vietą, ta motina su jaunikliu ten kažkur, o jis elgėsi taip lyg jis būtų buvęs jauniklis, šaukęsis tos motinos.“

Ir aš laukiau, kol pasigirs ginklo šūvis. Aš laukiau apie minutę; ginklas taip ir neiššovė. Man pasidarė įdomu, kas nutiko. Aš atsisukau pažiūrėti ir ginklo vamzdis buvo palenktas štai taip. Jis negalėjo jo daugiau išlaikyti. Jis pažvelgė į mane ir ašaros riedėjo žemyn jo skruostais; jis numetė ginklą ant žemės ir apsikabino mane už kojos. Jis pasakė: „Bili, aš jau užtektinai to patyriau. Vesk mane pas tą Jėzų, apie kurį tu kalbi, kuris yra toks malonus ir pilnas meilės.“

53 Kas tai buvo? Jis pamatė kažką tikro; jis pamatė kažką neapsimestinio. Jis pamatė kažką, ko ji nebandė pamėgdžioti; ji nesuvaidino to; ji iš tiesų turėjo omenyje tai, ką išreiškė. Štai ko šiandien pasaulis ieško bažnyčioje, kažko, kas yra tikra.

O, visi mes, ar jūs nenorėtume būti tiek pat tikri, ištikimi Krikščionys savo širdyje, kokia buvo ta elnė motina? Ar norėtume tai turėti? Ar norėtumėte? Ar pakelsite savo rankas ir pasakysite: „Aš norėčiau toks būti“?

Dievas pasakė: „Šitas yra Mano mylimas Sūnus; jūs klausykite Jo. Darbus, kuriuos Jis daro, jūs taip pat darysite.“

„Didesnius nei šitie jūs darysite arba daugiau“, – pasakė Jėzus. „Aš einu pas Savo Tėvą.“

Tegul Dievas suteiks jums čia, Finikso žmonės, tokia mano malda, kad Kristaus ištikimybė būtų jūsų širdyje, gimtų joje per Šventosios Dvasios prigimtį, kad tai priverstų jus alkti Dievo ir stovėti taip ištikimai dėl Dievo ir už Jo Žodį, kaip motinystės ištikimybė stovėjo tame sename elniuke... toje senoje elnėje tą dieną už jos elniuką. Pasimelskime.

54 Ar čia būtų, šia proga, kol jūs galvos palenktos... Kiek čia esančių nusidėjėlių norėtų būti prisiminti maldos žodyje mums šio vakaro pabaigoje? Ar pakeltumėte savo rankas? Balkone man iš dešinės, pirmieji. Telaimina jus visus ten Dievas; Telaimina jus Dievas. Tiesiog norite būti tikru Krikščioniu...

Žinoma aš jūsų nekaltinu. Jūs esate matę daug žmogiško apsimetinėjimo ir vaidinimo... Ir tai tiesiog jus supykino. Bet jūs norite būti tikri. Mano broli, mano vargšas prarastas drauge, yra tikras Jėzus Kristus. Yra tikras dangiškasis Tėvas, tikra Šventoji Dvasia, tikri Angelai. Ir yra tikri Krikščionys. Aš meldžiu, kad Dievas padarytų kiekvieną iš jūsų ten, tame balkone man iš dešinės, kurie pakėlėte savo ranką, tokiu Krikščioniu.

55 Balkonuose mano priešakyje, ar jūs pakeltumėte savo ranką ir pasakytumėte: „Pasimelsk už mane, broli Branhamai. Aš noriu būti Krikščionis, lygiai tiek pat Krikščionis, kiek ta elnė buvo motina, ir kad mano ištikimybė galėtų būti išreikšta mano Gelbėtojui.“ Telaimina jus Dievas; Telaimina tave Dievas, sūneli; Telaimina jus Dievas, tai labai puiku.

Balkonuose man iš kairės, ar pakeltumėte savo ranką, pasakykite: „Pasimelsk už mane, broli Branhamai, kad aš būčiau toks Krikščionis... toks krikščionis ir manyje gimęs, kažkas manyje, kad aš... aš būčiau ištikimas Kristui kaip ta motina buvo savo elniuko šauksmui.“ Ar pakeltumėte savo ranką, visur balkonuose iš kairės?

56 Po balkonais, čia iš kairės ant grindų, ar pakeltumėte savo rankas? Telaimina jus Dievas, pone; Telaimina jus visus Dievas ten, tai labai puiku. Visus ten gale, telaimina jus Dievas; tai gerai.

Tiesioje centrinėje eilėje čia, kas iš jūsų pakels savo rankas ir pasakys: „Prisimink mane.“ Telaimina jus Dievas, gerai iš štai ten... Aš matau jus, net pačiame gale iki ten esančių tamsiaodžių, aš jus matau. Telaimina jus Dievas. Jis padarys jus tokiais...

Dabar po balkonais iš dešinės ir šioje eilėje štai čia, kas iš jūsų pakels savo ranką, pasakys: „Prisimink mane, broli Branhamai.“ Telaimina jus Dievas; tai gerai, tai puiku; Tegul Dievas bus jums gailestingas.

57 Dabar man iš... štai čia, už manęs, štai ten... Telaimina jus Dievas. Tai puiku. Aš pasigedau jūsų čia kelis vakarus. Bet dabar su jumis yra Dievas, tegul Jis tai suteiks, suteiks jums jūsų širdies troškimą.

Dabar aš noriu, kad kiekvienas iš jūsų, kuris pakėlė savo ranką, kad melstųsi su manimi. Ir aš noriu, kad jūs tikėtumėte Dievu visa savo širdimi. Dabar yra kažkas, kas paskatino jus pakelti savo ranką; tai buvo kažkas, ką jūs norite pamatyti, kas yra tikra. Aš noriu, kad šį vakarą jūs pasižadėtumėte Dievui, jeigu jūs pamatysite kaip Jis ateis į šią maldos eilę ir padarys tuos pačius dalykus, kuriuos Jis padarė, kai jis buvo čia žemėje: žinojo širdies paslaptis, išgydė ligonius ir kenčiančius, padarė, kad luoši vaikščiotų, aklieji regėtų, kurtieji girdėtų, nebyliai kalbėtų. Mes nežinome, kas čia bus. Jeigu Jis tai padarys, tuomet jūs būsite pamatę Šventosios Dvasios pasireiškimą, neapsimestinės Šventosios Dvasios. Po to aš noriu, kad jūs ateitumėte, vos tik... pasibaigs išgydymo tarnavimas, atsistokite šalia altoriaus čia, kur už jus galės pasimelsti. Ir tada koks nors tarnautojas galės paimti jus kaip ganytojas į savo kaimenę ir ten pamaitinti jus ir globoti, kol būsite patalpintas į kūną.

58 Mūsų dangiškasis Tėve, čia buvo galbūt nuo trisdešimties iki penkiasdešimties iškeltų rankų šį vakarą, visur aplink, visur balkonuose ir visur po balkonais, aukšto centre. Daugelis žmonių pakėlė savo rankas, jauni ir pagyvenę ir vidutinio amžiaus, visi nori būti tikri. Jie nori būti tikri Krikščionys. Jie nori turėti ne pakaitalą, kažką, ką jiems reikėtų pamėgdžioti, bet tikrą išgyvenimą, kurį jiems duotų tik Dievas, kuris padarys juos tikru, ištikimu Krikščioniu. Aš meldžiu, dangiškasis Tėve, kad Tu kiekvienam suteiktum šį palaiminimą.

Palaimink tuos, Viešpatie, kurie šį vakarą yra atpuolę, kuriuo daugiau nevaikšto tikėjime, kurie nusisuko į šalį, kad vaikščiotų šio laiko pasaulyje, mylėdami jį labiau nei Kristų. Aš meldžiu, kad šį vakarą Tu juos atgręžtum ir tegul jie šį vakarą pamatys kažką tikro, kad jie... Kad tai pritrauktų jų dėmesį, kaip tai padarė degantis krūmas Mozei. Ir tegul jie vėl įeis į malonų bendravimą su Tavimi ir su bažnyčia. Suteik tai, Tėve.

59 Ir palaimink visą bažnyčią. Ir tegul jie sėdės šalia vienas kito meilėje ir bendravime... visos bažnyčios visi tikinčiųjų kūnai... kol mes išvysime tobulą Dievo Sūnų susiformavusį mūsų tarpe, kad sugrąžinti tiesioginį Kristaus kūną. Ir tų Jame užmigusiųjų kūnai bus perkeisti ir padaryti panašūs į Jo paties šlovingą kūną, kuriuo Jis gali pajungti Sau visus dalykus. Suteik tai, Tėve.

Aš dabar to prašau, kad Tu pasirodytum scenoje kaip mes pamokslavome šį rytą, Dieve iš istorijos pasirodyk scenoje, tas pats Dieve, kad leistum žmonėms žinoti: „Nebijokite; Aš visada esu su jumis iki pasaulio pabaigos.“ Tegul šį vakarą Dievo balsas skambės jų širdyse: „Šitas yra Mano mylimas Sūnus; Jūs klausykite Jo.“ Jėzaus Kristaus Vardu mes to prašome. Amen.

60 Šį vakarą mes dabar čia sėdime ypatingame laukime, laukiame maldos eilėje. Aš manau, kad Bilis man pasakė, kad jis žmonėms išdalino penkiasdešimt maldos kortelių, ar tai tiesa? C... A-B.C... Trečias kartais, kai mes išdaliname maldos korteles. Jos nėra... Aš paklausiau jūsų, kaip jūs norėjote, kad susirinkimas įvyktų. Ir šį vakarą jūs paprašėte maldos kortelių, kad visa grupė galėtų susirinkti ir ant jų būtų uždėtos rankos. Tai nuostabu, taip sako Raštas.

Dabar, kad jie nesusimaišytų... Štai kodėl mes negalime visų pakviesti. Tai nėra arena, žinote, taip tai yra arena, bet dabar tai yra bažnyčia. Broliai rytoj vakare kovos su broliais, bet šį vakarą mes kovojame su velniu šioje arenoje. Bet mes norime tai padaryti Dievo bažnyčia.

61 Kas turi maldos kortelę „C“, „C“ kaip Kristus [Anglų k. žodis „Kristus“ prasideda raide „C“ – Vert.] „C“ numeris 1, ar galite pakelti savo ranką? Kažkas su „C“ numeris 1? Maldos kortelė…

62 [Tuščia vieta juostoje – Red.] ...Jėzaus drabužio kraštą ir Jis pajautė jos negalią. Kai ji palietė Jį, ji... Jis pajautė jos tikėjimą ir peržvelgė minią, ir surado ją, ir pasakė jai, kad jos kraujavimo problema pasibaigė. Kas iš jūsų žino, kad tai yra Raštas? Kas iš jūsų tai žino, kad Jėzus netvirtino esąs gydytojas; kad Jis pasakė: „Aš... Sūnus pats iš Savęs negali nieko padaryti, bet tai ką Jis mato darant Tėvą, tai daro Sūnus.“ Švento Jono 5:19. Jokio darbo, kai buvo ten... Gerai, daro…

Kas iš jūsų čia tiki, kad Jėzus Kristus nėra miręs, kad Jis yra gyvas? Kas iš jūsų tiki, kad Biblijoje yra pasakyta... Hebrajams 13:8, kad Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Na, jeigu Jis yra tas pats, Jis yra tas pats principe, tas pats jėgoje. Kas iš jūsų tai žino, kad Jis pasakė dar truputis ir niekas Jo daugiau nebematys, nes Jis ketino pakilti į aukštybę.

63 Bet štai kas čia įvyks, Jis bus vynmedis, o bažnyčia bus šakos. Kas iš jūsų tai žino? Kas iš jūsų tai žino, kad... tai ne vynmedis, kuris neša vaisius; tai šakos. Vaisiai pasirodo ant šakos. Tuomet, jeigu jūs esate šakos, tai yra Bažnyčia, Bažnyčios nariai, kūnas. Gerai.? Tuomet, jeigu šaka... yra vynmedyje, šaka nes vynmedžio vaisius. Ar tai tiesa? Tuomet tai yra Kristaus Gyvybė Bažnyčioje nešanti tuos pačius vaisius, kuriuos Jis nešė.

Kaip Jis leido žmonėms suprasti, kad Jis buvo Mesijas? Taigi, ar pagonys laukė Mesijo tą dieną? Ne, pone, jie buvo pagonys. Gerai. Ar žydai laukė Mesijo? Taip. Ar samariečiai laukė Mesijo? Taip. Kaip Jis apreiškė Save tiems dviems... Vistiek yra tik trys žmonės: Chamo, Šemo ir Jafeto žmonės (pagal Bibliją) Nojaus sūnūs. Tai yra žydai, pagonys ir samariečiai. Ar jūs tikite tuo?

64 Kas iš jūsų žino, kad Petrui buvo duoti Karalystės raktai? Kada jis ją atrakino žydams? Sekminėse, ar tai tiesa? Kada ji ją atrakino samariečiams? Kai Pilypas ten nuvyko ir jiems pamokslavo, ir pakrikštijo juos, ir turėjo didelė prabudimą, Šventoji Dvasia ant jų nužengė, Petras turėjo raktus. Nužengė, dėjo ant jų rankas ir jie priėmė Šventąją Dvasią, ar tai tiesa? Kada pagonys tai gavo? Kornelijaus namuose, romėno. „Kol Petras dar kalbėjo tuos žodžius, Šventoji Dvasia nupuolė ant tų, kurie klausėsi žodžio.“ Ar tai tiesa?

Bet kai Jėzus buvo čia, Jis apreiškė Save tik žydams ir samariečiams, tik dveji Jo laukė. Kai Jis tai padarė, kaip Jis leido jiems suprasti, kad Jis buvo Mesijas? Mozė pasakė: „Kai Mesijas ateis, Viešpats, tavo Dievas, tau prikels Pranašą, tokį, kaip aš. Ir įvyks, kad kas neklausys to pranašo, bus iškirstas iš tautos tarpo.“

65 Taigi, šitas Mesijas privalo būti Žmogus (Ar tai tiesa?), gimęs iš mergelės ir parodys pranašo ženklą, viršiausias pranašas, ar tai tiesa? Kai Petrui buvo pasakyta, kas jis buvo, pasakė: „Tavo vardas yra Simonas; tu esi Jonos sūnus.“ Jis pagarbino Jį ir žinojo, kad tai buvo Mesijas.

Kai Pilypas sugrįžo ir rado Natanaelį po medžiu ir atvedė jį pas Jėzų, Jėzus pažvelgė į jį ir pasakė: „Štai izraelitas, kuriame nėra klastos. (Pasakykite man, kai būsite pasiruošę…?… ) Štai izraelitas, kuriame nėra klastos.“

Ir kai jis pasakė: „Rabi, iš kur mane pažįsti?“

Jis atsakė: „Prieš Pilypui pakviečiant tave, kai tu buvai po figmedžiu, aš mačiau tave.“ Kokios akys.

Ir ką jis atsakė? „Rabi, Tu esi Dievo Sūnus.“ Kaip jis Jį atpažino? Pagal ženklą. „Tu esi Izaraelio Karalius.“ Jis yra.

66 Tuomet, kai Jis nuėjo pas samariečius, Jam reikėjo per ten eiti. Mokiniai nuėjo nupirkti šiek tiek maisto; Jis sėdėjo ant... nedidelio krašto aplink šulinį, viešo, ten buvusio šulinio. Moteris (prostitutė, mes žinome, kad ji buvo) atėjo. Ji pradėjo semti vandenį, o Jėzus pažvelgė į ją ir pasakė: „Moterie, duok mane gerti.“

Ji pasakė: „Tai nėra įprasta; mes turime segregaciją. Jūs žydai ir mes neturime vienas su kitų reikalų. Tau tai yra neteisinga, būnant žydu, prašyti manęs, samarietės moters, tokio dalyko.“

Jis pasakė: „Bet jeigu tu žinotum su Kuo tu kalbėjai, tu prašytum Manęs gerti.“ Ir pokalbis tęsėsi, kol Jėzus surado, kokia buvo problema. Kas nors žino, kokia buvo problema? Ji gyveno svetimavime. Ir Jėzus jai pasakė, tarė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir ateik čia.“

Ji pasakė: „Aš neturiu vyro.“

Pasakė: „Teisingai. Tu gyvenai su penkiais; ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Tu pasakei tiesą.“

Ką ji pasakė? Ji pasakė: „Pone, aš matau, kad Tu esi pranašas. (Dabar pasiklausykite; tai dar ne viskas) Mes žinome, kad kai Mesijas ateis, toks bus Jo ženklas. (Kas iš jūsų žino, kad Raštas taip sako?) Mes žinome, kai Mesijas ateis, Jis parodys mums visus dalykus. Bet kas esi Tu?“

Ji pasakė: „Aš esu Jis, kuris su tavimi kalbu.“

Kokia dabar buvo jos žinia? Nubėgo į miestą ir pasakė: „Ateikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man ką esu padariusi. Argi šitas nėra pats Mesijas?“

67 Taigi, Dievas yra beribis, ar jūs tikite tuo? Jis negali pasikeisti; Jis neleido nei vieniems iš tų žmonių, žmonių gentims, užbaigti savo kartą nepamačius ženklo. Jis pranašavo, kad pagonys pamatys... priims tai, kaip tai buvo Sodomos dienomis, prieš Sodomos sudeginimą. Taigi, jeigu Jis jiems parodė tą ženklą, o mums leidžiate tiesiog praeiti intelektualiai, Jis kažkuo mus apgavo. Jis to nepadarytų; Jis yra tas pats. Jeigu toks buvo Jo supratimas, jeigu tai buvo Jo…

Kada Dievas yra pakviestas ant veiksmo scenos, būdu, kuriuo Jis pasielgia pirmą kartą, Jis visada turės elgtis tokiu būdu Jei taip nebus, Jis klaidingai pasielgė iš pat pradžių. Jis padarė kažką neteisingai. Bet pastebėkite, kai Dievas veikia, Jis kiekvieną kartą veikia taip pat. Jeigu nusidėjėlis šaukėsi ir Jis išgelbėjo tą nusidėjėlį, kai kitas nusidėjėlis pašauks, Jis turi išgelbėti, kitą nusidėjėlį, kitą nusidėjėlį, kitą nusidėjėlį, kitą nusidėjėlį ir visus, kurie šauksis. Jeigu žmogus šaukiasi savo kūno išgydymo ir Dievas jį išgydo, tuomet kitas, kitas, kitas, kitas, kuris šaukiasi turi būti išgydytas tikėjimo pagrindu, bet kuris iš jų.

68 Jis parodė žydams Mesijo ženklą prieš pasibaigiant jų epochai. Jis smariečiams parodė Mesijo ženklą, prieš jų epochai pasibaigiant, bet nei karto Jis jo neparodė pagonims. Jie nelaukė jokio Mesijo; dabar jie laukia. Čia yra tas pats Mesijas pranašavo, kad Jis tai padarys, sugrįžta atgal į žmonių tarpą; ne mano, mūsų, bažnyčios, visame pasaulyje, sugrįžta, parodo tuos pačius dalykus, kuriuos Jis padarė štai ten. Mes privalome tuo patikėti. Taigi, jūs, kurie norite pamatyti kažką, kas yra tikra, kažką, kas yra neapsimestinio, tegul Šventoji Dvasia galės jums tai šį vakarą suteikti.

Kiek tu pasakei iš čia esančių neturi maldos kortelių? Pakelkite savo ranką. Žinoma, jūs neturite. Aš turiu omenyje ligonius, maldos kortelių eilėje. Dabar pasimelskite tik minutėlę, kol jie pabaigs su ta eile.

69 Ką sakote? [Kažkas kalbasi su broliu Branhamu.] Gerai, gerai... Tai yra... tai yra gerai. Tik minutėlę. Aš dabar bandau susitvarkyti su žmonėmis štai ten be maldos kortelių.

Aš vis galvoju apie tą laikrodį, bet aš nežinau kada dar kartą mes susitiksime. Tiesiog pasėdėkime tyloje minutėlę, nurimkite. Jūs pradedate veržtis, tada vėl pradeda su tuo dirbti (Suprantate?), bando iš to padaryti kažką, kuo tai nėra.

Dabar turėkime tikėjimą ir tikėkime. Tiesiog tikėjime visomis savo širdimis, kad Jėzus Kristus, Dievo Sūnus yra čia pasiruošęs suteikti mums tai, ko norime. (Pauliau, visi pasiruošę?) Aš noriu, kad visame pastate, visur, kur esate, aš noriu, kad jūs melstumėtės.

70 Ir aš noriu jums užduoti klausimą prieš man tai padarant. Pažiūrėkite čia. Kad jūs galėtumėte žinoti nuoširdumą... Ši Biblija, kurią aš myliu ir tikiu esant Dievo Žodžiu, tas Angelas, kurį jūs matote nuotraukoje... Na, man nereikia jums sakyti... tai yra toje nuotraukoje. Ten yra pono Džordžo J. Leisio iš „FTB“, piršto antspaudas ir dokumentas, kuris įrodo, kad ten buvo ta šviesa apšvietusi objektyvą; tai ne psichologija. Jis pasakė: „Mechaninė šio fotoaparato akis psichologijos nenufotografuos.“ Ar ne? Tikrai, kad ne.

Todėl Dievas yra mano teisėjas, aš matau tą Šviesą. Dėl apreiškimo, dėl regėjimo... Jeigu aš daugiau niekada su jumis nesusitiksiu, kol pasimatysime šlovės šalyje ir stovėsime tą dieną prie Kristaus teismo sosto, kur mes visi susirinksime, aš pasakiau jums tiesą. Aš žinau, kad jūs galvojate, jog aš neturiu išsilavinimo ir iš manęs ne koks pamokslininkas, nes aš neturiu išsilavinimo, bet Dievas tiesiog davė man dovaną – kuri yra tiesiog patraukti Viljamą Branhamą iš kelio, tam kad Jis galėtų paimti kūną ir Pats per jį kalbėti.

71 Dabar jūs melskitės ir aš noriu, kad jūs būtumėte nuoširdūs. Ir jeigu Dievas padarys ir veiks čia šį vakarą, tiksliai taip kaip Jis padarė, kai Jis buvo kūne, čia žemėje, veiks per mūsų kūną, parodys tuos pačius ženklus, tuos pačius stebuklus, tuomet Aš noriu, kad jūs padarytumėte štai ką: laikykitės įsikibę į kryžių tol, kol Dievas pastatys jus į padėtį, kurioje Jis nori jūsų Kristaus kūne. Dieve, suteiks tai.

Tai yra už manęs. Ponia sėdi tos eilės gale ten, jūs... jūs norite Dievo, ar ne? Jeigu Dievas man paaiškins apie jūsų bėdą, ar jūs patikėsite mane esat Jo tarnu? Patikėsite? Jūs turėjote problemą su širdimi. Teisingai. Jeigu tai tiesa, pamojuokite savo ranka. Taigi, aš jūsų nepažįstu; ar jūs turite maldos kortelę? Ne, jūs... Žinoma, kad neturite. Gerai. Dabar ar jūs tikite mano... Jūs tikite, kad tai yra tiesa? Jūs tikite, kad tai bus ta pati Dvasia, kuris pasakė moteriai, kad ji turėjo penkis vyrus? Jūs tikite tuo visa savo širdimi, tuomet jūs turite būti išgydyta. Suprantate? Aš jūsų nepažįstu, niekada nesu jūsų matęs. Jūs prie kažko prisilietėte ir Jis yra Vyriausiasis Kunigas, kuris atjaučia mūsų silpnybes. Jeigu Vyriausiasis Kunigas gali atjausti mūsų silpnybes, ar Jis nepasielgs lygiai taip pat, kaip Jis pasielgė, jeigu Jis yra tas pats Vyriausiasis Kunigas?

72 Tai sujaudino tą moterį sėdinčią šalia jūsų. Tai buvote jūs, kuri pritraukėte Viešpaties Dvasią. Ar jūs tikite, ponia, kad Dievas žino, kas su jumis yra negerai? Jeigu aš pasakysiu jums iš čia, kas su jumis yra negerai, ar jūs priimsite savo išgydymą? Ar tai jums padės? Auglys ant jūsų ausies, jūs dėl to meldžiatės. Teisingai, ar ne? Jūs turite tikėjimą? Dabar tikėkite.

O kaip čia auditorijoje? Ten sėdi vyras, laiko galvą rankose melsdamasis, kuris turi problemą su tonzilėmis ir nervuotumu, jeigu jūs patikėsite, pone, tai paliks jus, jūs galite grįžti namo, būkite sveikas. Ar jūs priimate savo išgydymą? Tikite visa savo širdimi? Gerai. Jūs tada meldėtės; teisingai. Jėzus jus išgydo.

73 Ta moteris iš karto už jo ten, ar jūs tikite, kad Dievas gali man pasakyti, kokia yra problema? Ar tikite, kad jūsų kojos pasveiks? Jūs tikite? Vargino jus jau kurį laiką. Ar tikite, kad Dievas žino, kas jūs esate? Ponia Heršei? Teisingai. Gerai, jūs dabar galite eiti namo ir būti sveika, jeigu tuo tikite. Pakelkite savo ranką, pasakykite: „Aš šlovinu Jį už tai.“ Gerai. Turėkite tikėjimą Dievu; tikėkite.

Kaip yra su kažkuo čia, kai kuriais iš jūsų, žmonėmis, kad jūs... Ten yra vyras sėdintis štai čia, besimeldžiantis. Aš jo nepažįstu, niekada jo nemačiau. Turi artritą. Tai jo žmona, sėdinti šalia jo; ji taip pat turi artritą. Tikėkite, kad jis jus palieka. Pone Rinehartai, tikėkite visa savo širdimi. Atsistokite ir būkite išgydyti, jūs ir ponia Rinehart; Jėzus Kristus padarys jus sveikus. Amen. Dabar tikėkite. Amen. M... m... m... Šlovė! O, Dieve, kodėl žmonės negali to pamatyti? Negalvokite, kad esu pamišęs; Aš nesu. Kodėl...? Man atrodo, kad tai kažkur turėtų uždegti ugnį! Ar jūs negalite to pamatyti? Tai yra gyvas Dievas padarantis Save realų.

74 Ta nedidelė indėnė moteris sėdinti ten gale, aukštas kraujo spaudimas, tikėk, sese, būk išgydyta. Jūs tikite? Dėvite rožinę suknelę, žiūrite į mane... Gerai. Jūs tikite, kad aukšto kraujo spaudimo nebėra? Gerai. Pamojuokite savo ranka, jeigu tikite, kad jis dingo. Gerai. Telaimina jus Dievas; Dievas jus myli.

Tai sujaudino kitą indėnę merginą sėdinčią ten gale, kai pamatė kitą moterį. Jūs galvojate, kad Dievas paims nuo jūsų tą nugaros problemą, sese, dėvinti nedidelę baltą... ten gale. Jūs tikite, kad Jis paims... padarys jus vėl sveika? Indėnė sėdinti šalia jo turi plaučių problemą; kita šalia jos taip pat turi problemą su nugara. Jūs negalite... Suprantate, Dievas žino viską apie jus. Jūs tikite, kad Dievas jus išgydys, kiekvieną iš jūsų, sedinčius ten gale, toje galinėje eilėje? Ar jūs suprantate angliškai? Gerai, tiesiog tikėkite visa savo širdimi; būkite išgydyti.

75 Kur yra ta moteris, kurią kažkas čia atvedė? Ar tai ši ponia čia stovinti? Pažiūrėkite čia, ponia. Ar jūs tikite, kad aš... Ar tai moteris eilėje? O, aš jos nepamačiau... Negali atsikelti, gerai. Pažiūrėkite čia, jeigu Dievas apreikš, kas yra negerai su ta moterimi ten stovinčia, ar visi jūs likusieji eilėje patikėsite tuo, kad mes galėtume pasimelsti už visus žmones? Jūs dabar tikite Juo visa savo širdimi? Kas iš jūsų tiki, kad tai yra realu? Kas iš jūsų tiki, kad realiau ir būti negali? Tebūna palaimintos jūsų širdys; tai gerai. Taigi, jūs išlaikykite tą Dvasią ant savęs štai taip; išlaikykite tą patepimą. Jūs taip pat, pone.

76 Na, jūs iš tiesų meldžiatės ne tiek dėl savęs. Jūsų prote yra klausimas, dėl kurio jūs meldžiatės, kas yra daugiau nei už save patį. Teisingai, ar ne? Tai tiesa. Aš jūsų nepažįstu; kiek man yra žinoma, aš niekada gyvenime jūsų nemačiau. Bet Dievas jus žino. Jeigu Dievas man apreikš, kokia tai yra gelmė... Rodos taip, kad jūsų dvasia vis sugrįžta. Jeigu Dievas gali man apreikšti, kas tai yra, ar jūs priimsite, jeigu tai gausite, ko tik jūs prašote? Ar likusieji žmonės prie jos prisijungs?

Tai už kažką kitą, už ką ji stovi. Tai yra moteris, daug jaunesnė už ją... O, tai jos duktė. Dukrą dengia mirties šešėlis; ji turi vėžį. Vėžys, ji dėl jo buvo operuota ir vėžys, tai buvo... tai buvo nesėkminga; jie negalėjo jo sustabdyti. Vėžys yra kraujo induose; jų yra du. Ir jūs esate kaip ir luošė. Jūs... Priežastis dėl kurios jūs negalėjote užlipti laiptais – jūs vaikštote su lazda, ar pagaliu, ar... Yra kažkas, kuo jūs remiatės; Aš matau jus bandančią atsikelti nuo gatvės. Teisingai. Jūs esate buvusi mano susirinkimuose anksčiau. Už jus buvo vieną kartą pasimelsta mano susirinkime ir su jumis buvo kažkas negerai, kas... tai buvo... sunku kvėpuoti – astma. Ir Viešpats jus iš to išgydė, tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS. Jūs tikėkite, kad visa savo širdimi? Ar jūs tikrai tikite?

Dabar jūs žinote, kad aš jūsų nepažįstu. Aš nežinau, ką pasakiau; tai yra garsajuostėje štai ten. Dievas žino; su ranka ant savo Biblijos, kiek man yra žinoma, aš niekada gyvenime nebuvau matęs tos moters. Ar jūs tikite, kad Dievas gali man pasakyti, kas jūs esate? Ponia Šaefer, jūs dabar galite eiti namo. Jėzus Kristus suteiks jums jūsų poreikį.

Pasakykite: „Šlovė Viešpačiui“. Ar jūs netikite?

77 Dabar jūs suprantate, ponia, aš sužinojau kas jums buvo negerai. Bet ką tik aš pasakyčiau ar bet kas... tai nieko nepadarys... ne ką daugiau nei ką jūs... kad už jus būtų pasimelsta ir tai padarys tai, ar ne? Bet ar jūs galvojate, kad jūs būsite luošė? Jūs galvojate, kad Dievas jus išgydys ir artritas ir kiti dalykai jus paliks, ir jūs būsite sveika? Jūs tikite? Tai viskas, ką jums reikia žinoti. Tiktai tikėkite visa savo širdimi.

Ar jūs ateisite? Taigi, jūs žinote, kad aš žinau, kas su jumis yra negerai. Aš nežinau; Dievas žino; bet aš galiu jums pasakyti. Ar jūs tikite, kad Dievas galėtų man tai apreikšti? Ar tai jums padės? Ar jūs ispanė? Jūs ispanė. Ar tai padės ispanams, kaip galvojate, jeigu aš jiems pasakysiu, kokia buvo jūsų problema? Jūs galvojate, kad padės?

Tikintieji ispanai, ar tai paskatins jus patikėti? Ji yra jūsų sesuo, taip pat mano sesuo. Ar tai padės? Na tuomet diabetas jus paliks; jūs galite sugrįžti namo ir būti sveika. Ar jūs tikite tuo? Gerai, tuomet jūs galite leistis į kelią ir džiaugtis.

78 Kaip jūs laikotės? Gerai, ar jūs tikite, kad visi ten esantys baltaodžiai patikės, jei Dievas man pasakys, kokia yra jūsų problema? Tuomet jūsų nervingumas jus paliks; beveik visi iš jų ten kenčia dėl to bet kuriuo atveju. Suprantate? Ir tai liausis, jūs galite grįžti namo, būkite sveiki. Telaimina jus dabar Dievas. Turėkite tikėjimą; tikėkite. Ar jūs tikite visa savo širdimi?

O, tai bent, ta įsisenėjusi astmos būsena, jūs tikite, kad Dievas ją išgydys? Gerai, Viešpaties Jėzaus Vardu, eikite ir būkite sveiki.

Dabar indėnai, čia yra jūsų sesė. Indėnai... Kiek čia yra indėnų suprantančių angliškai? Pakelkite savo ranką, indėnai. Gerai, čia yra jūsų sesė, taip pat mano sesė. Aš niekada gyvenime nebuvau su ja susitikęs, nieko apie ją nežinau. Jeigu Dievas man pasakys, kas su ja yra negerai, jūs patikėsite, kad Tai yra ta pati Dvasia, kuri pasakė moteriai, kokia buvo jos problema? Ar jūs tuo patikėsite, indėnai? Jūs suprantate angliškai gerai? Jūsų širdis pasveiks; eikite; Amen. Tikėkite.

79 Jūsų problema yra jūsų nugaroje. Eikite, tikėkite ir būkite išgydyti. Turėkite tikėjimą; neabejokite.

Jūs turite atritą, vieną dalyką, tonzilių problemą ir artritą. Tikėkite visa savo širdimi; eikite, būkite išgydyti.

Nervų problema, eikite; būkite išgydyti; turėkite tikėjimą. Ar jūs tikite visa savo širdimi? Gerai, pasakykime: „Šlovė Viešpačiui“.

Jūs stipriai kažkas vargina. Jūs bijote, kad kažkas atsitiko, ar ne? Jūs tikite, kad Viešpats Jėzus gali jus išgydyti iš tos tiesiosios žarnos problemos? Jūs meldžiatės už kažką kitą. Aš pamačiau kaip jis atsistojo priešais mane būtent tada. Tai yra jūsų brolis. Jūsų brolio čia nėra; jis yra Kalifornijoje. Jūs tikite, kad Dievas gali man pasakyti, kokią jis turi problemą? Astma. Eikite toliau ir dabar tikėkite. Taip, pone. Eikite tikėdamas. Taip, ar ne... ne…?…

Ar Dievas gali išgydyti širdies problemą? Jūsų? Gerai, tuomet eikite toliau, tikėkite. Pasakykime: „Šlovė Viešpačiui!“ Visi…?…

80 Dabar, kas iš jūsų prisijungs prie manęs dabar visa savo širdimi ir melskitės dabar, kol mes melsimės už šiuos žmones. Tai mane taip susilpnina; jūs tampate kaip, jūs esate tik šešėlis šokantis aplinkui prieš mane. Pasimelskime tik truputį, dabar jūs melskitės su manimi. Ateikite, sese.

Mūsų dangiškasis Tėve, Jėzaus Vardu aš meldžiu už mūsų sesę, kad Tu ją išgydytum. „Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki.“

Jėzaus Kristaus Vardu, tegul mūsų brolis bus išgydytas, Viešpatie, Jėzaus Vardu. Tėve, Dieve, aš meldžiu, kad Tu išgydytum mūsų sesę. Jėzaus Vardu tegul ji bus išgydyta.

Tėve Dieve, aš meldžiu, kad Tu išgydytum sesę. Dieve, ji buvo išgydyta tiek daug kartų; aš meldžiu, kad Tu tai dar kartą suteiktum Jėzaus Vardu. (Gerai, sese.)

Dangiškasis Tėve, aš meldžiu už mūsų sesė, kad Tu išgydytum ją Jėzaus Kristaus Vardu.

Dieve, aš meldžiu už mažą berniuką, kad Tu išgydytum jį Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

Dieve, aš meldžiu už sesę su šita didele bažnyčia šį vakarą, uždedame rankas ant jos kaip tikintieji, Jėzaus Vardu. Uždėkite ant jos tankas ir paprašykite, kad velnias išeitų Jėzaus Vardu, amen. Jūs suprantate, ką aš turiu omenyje?

Jėzaus Kristaus Vardu, tegul mūsų sesė bus išgydyta.

Ateik sese, tu dabar Juo tiki? Jėzaus Kristaus Vardu, tegul mūsų sesė bus išgydyta. Amen.

Jėzaus Kristaus Vardu, tegul mūsų brolis bus išgydytas. Amen.

Jėzaus Kristaus Vardu, tegul mūsų sesė bus išgydyta. Amen. Gerai.

81 Jūs susirūpinęs? Jūs bijote tos operacijos dėl to auglio, bet jis jus paliks, jeigu tikėsite. Ar jūs tikite tuo? Tuomet eikite džiaugdamiesi, sakydami: „Ačiū tau, Viešpatie Jėzau.“

Ar jūs tikite, visi jūs? Suprantate? Aš tik padarysiu tai trumpam poilsiui minutėlei. Jūs tiesiog... Dievas žino kiekvieną širdį, bet Jėzus, kai viena moteris Jį palietė, Jis pasakė, kad dorybė Jį paliko. Ar tai tiesa? Kas iš jūsų žino, kad tai buvo jėga? Žinoma, kad yra.

Ar tai padėtų jums, jeigu aš jums pasakyčiau kokia buvo jūsų problema? Ar tai jums padės? Gerai. Jūs esate čia dėl kažko kito – jūsų motinos. Ji beveik mirštanti. Ji turi vėžį ir širdies problemą, tokia silpna, kad jai reikalingos injekcijos. Tai tiesa, ar ne? Jūs mylite ją. Dievas ją myli. Tegul jūs surasite ją tokioje būklėje, kokioje jūs norite, kad ji būtų, tokia yra mano malda. Dangaus Dieve išgydyk ją Jėzaus Vardu. Eikite ir palieskite tą skepetaitę, būkite su ja. Eikite, dabar tikėdami.

82 Ateikite, mano sese. Jėzaus Kristaus Vardu, tegul ji bus išgydyta. Suteik tai, Viešpatie.

Ateik, sese, čia. Jėzaus Kristaus Vardu, tegul ji bus išgydyta. Amen.

O, amžinasis Dieve, aš laiminu šitą moterį ir vaiką. Tegul Dievo jėga nužengs ant jų ir padės jiems aš meldžiu Jėzaus Vardu. Amen. Telaimina tave Dievas, sese; dabar tikėk.

Jėzaus Kristaus Vardu, tegul Tu palaiminsi mano brolį, Tėve, šiai didžiai bažnyčiai už jį besimeldžiant.

Ateik, sese. Jėzaus Kristaus Vardu, Dieve, tegul Tu palaiminsi mano sesę ir išgydyk ją. Amen.

Ateik, sese. Jūs tikite? Jėzaus Kristaus Vardu, aš paliečiu šios moters ranką, prašau, kad ji būtų išgydyta.

Ateik, sese. Jėzaus Kristaus Vardu, aš meldžiu, Dieve, kad Tu paliestum ją ir išgydytum ją... Dabar nesirūpink dėl tų rankų, sese. Ne... ne... nesirūpink, tiesiog eik toliau tikėdama; Viskas bus gerai.

83 Jūs tikite, kad Dievas jus išgydys? [Sesuo kalbasi su broliu Branhamu – Red.] Su tonzilėmis yra negerai, jos yra vėžinės. Ar jūs patikėsite, kad Dievas jas išgydys ir padarys jas sveikas dėl jūsų? Tuomet, dangiškasis Tėve, Aš meldžiu, kad Tu išgydytum ją ir padarytum ją sveiką, ir taip, kad ji... galėtų vėl būti sveika. Aš sudraudžiu šitą velnią Jėzaus Kristaus Vardu. Amen. Gerai.

Jūs tikite, kad Dievas jus išgydys, išgydys jūsų skrandį, leis jums vaikščioti ir vėl gerai jaustis? Dieve, aš meldžiu, kad Tu tai suteiktum Jėzaus Vardu. Amen.

Ateik, broli. Dieve, mūsų Tėve, aš meldžiu Jėzaus Vardu, kad Tu jį išgydytum.

Ateikite, panele. Jūs tikite, kad Viešpats Jėzus jus išgydys? Puiku. Viešpatie Jėzau, aš meldžiu, kad Tu išgydytum šią brangiąją, mažą indėnų mergaitę ir padarytum ją sveiką Jėzaus Vardu. Amen…?… išgydyti? Jūs tikėkite Juo?

Dangiškasis Tėve, aš meldžiu už mūsų sesę ir meldžiu, kad Tu ją išgydytum, Jėzaus Vardu. Amen.

Telaimina Dievas mažą berniuką. Aš meldžiu, Tėve Dieve, kad Tu jį išgydytum ir padarytum jį sveiką ir taip, kad jis galėtų vaikščioti, ir žaisti, ir būti kaip kiti berniukai, Jėzaus Vardu. Jūs žinote, kad Jėzus gali jus išgydyti?…?… Teisingai.

84 Dangiškasis Tėve, aš meldžiu už mano brolį ir prašau, kad Tu jį išgydytum Jėzaus Vardu. Amen.

Ateik, broli brangus. Tėve Dieve, aš meldžiu, kad Tu paimtum negalias ir luošumą iš mano brolio ir padarytum jį sveiką Jėzaus Vardu. Amen.

Ar jūs tikite, panele? Jėzaus Kristaus Vardu, tegul Šventojo Dvasia išgydys ją ir padarys ją sveiką. Amen.

Jūs dabar tikite, sese? Jėzaus Kristaus Vardu, tegul jūs būsite išgydyta ir sveika. Amen.

Jūs tikite, brangi sese? Jėzaus Kristaus Vardu, tegul mūsų sesė bus išgydyta. Amen.

Jėzaus Kristaus Vardu, tegul mūsų sesė bus išgydyta. Amen. Viešpatie Dieve...

85 [Tuščia vieta juostoje – Red.]… esate? Jūs tikite, kad Jis gali jus išgydyti? Turėti nesveiką ausį, negalite ja gerai girdėti. Turėjote nelaimingą atsitikimą prieš daug laiko, susižeidėte savo galvą, savo krūtinę. Teisingai. Jūs tikėkite, kad dievas gali jus padaryti sveiką, padaryti kad vėl girdėtumėte ausimis, gerai? Gerai, jūs tikite. Pasimelskime; palenkite savo galvas tik minutėlei.

Jėzaus Kristaus Vardu, aš sudraudžiu šitą velnią. Išeik iš vyro. Kiek laiko toks esate? Kiek laiko? 1944 m.? Matote, jūs girdite abejomis ausimis? Girdite mane? Girdite mane? Dabar jūs galite pakelti savo galvą. Pažiūrėkite čia. Girdite mane, girdite mane? Jūs esate išgydytas. Aš matau jūs turite kažką, ką jūs bandėte įveikti ilgą laiką, įprotis. Eikite, atsisakykite to šį vakarą. Tikėkite tuo. Cigaretės daugiau jūsų nevargins. [Tuščia vieta juostoje – Red.]

Aš myliu Jį, Aš myliu Jį.

Nes Jis pirmas mane pamilo.

Ir išpirko mano išgelbėjimą

Ant Kalvarijos medžio.

86 Su mūsų palenktomis galvomis tik akimirkai, jei galite, man dabar įdomu: ar čia yra tų, kurie norėtų ateiti prie altoriaus ir pasakyti: „Aš tikiu, Dieve, kad aš pamačiau tikrą Šventąją Dvasią veikiančią žmonių tarpe.“ Ar jūs norėtumėte tai padaryti? Kol mes palenkiame savo galvas ir dar kartą sugiedosime... Prašau visų, jei galite palenkite savo galvą ir pasimelskime, ir sugiedosime. (Broli Bordersai, pravesk tai vietoj manęs. Aš užkimau.) Sustokite čia aplink altorių ir pastovėkite maldai. Ar jūs tai padarysite? Jūs, kurie iškėlėte savo ranką ir norite surasti Dievą, kuris žino jūsų širdies paslaptį. Toks yra kelias, ponios, toks yra kelias. Dabar pakenkime savo galvas, kol giedame.

Aš myliu Jį, aš...

Taip pat klausykite:


Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF

Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF