Pamokslų sąrašas

Kristus yra apreikšta Dievo paslaptis

1 Ačiū tau, broli Nevili. Telaimina jus Viešpats. Pastovėkite dar akimirką, mums palenkiant savo galvas maldai.

2 Maloningas Dangiškasis Tėve, mes vėl šįryt artinamės prie Tavęs dėl malonės ir Šventosios Dvasios vedimo šiai dienai, nes mums pasirodė, jog mums derėtų susirinkti šį rytą ir mokyti Tavo Žodžio, ir kad mes galėtume sužinoti kaip gyventi šioje esamojo laiko dienoje, ir koks yra dienos laikas, kuriuo mes gyvename. Mes norime paprašyti Tavo švento vedimo mūsų mintims, mūsų širdims šiandien, kad Tu mus atvestum prie kiekvieno Žodžio, Kurį mums reikia sužinoti; kad Tu laisvai atvertum mūsų lūpas ir mūsų širdis, taip pat, kad priimtų, ir kad Tu prakalbėtum mums, ir užvertum mūsų lūpas tiems dalykams, kurie yra neteisingi, žinome, kad tik Tu gali apreikšti Dievo Žodį.

3 O dabar, kadangi aš turėsiu palikti šią bažnytėlę visai netrukus, nes vyksiu į kitas pasaulio vietas, aš pavedu juos Tau, Viešpatie. Jie yra dalis, mano širdies [akies – Vert.] obuolys, kaip yra sakoma. Jie yra tie... tie, kurie buvo pagimdyti Tau per Dvasią ir per Tiesos Žodį. Ir aš meldžiu, kad Tu juos palaimintum, Viešpatie, ir išlaikyk juos sujungtus Kristaus meilės saitais.

4 Palaimink mūsų brangų, mylimą pastorių, ganytoją. Mes meldžiame, kad Tu pateptum Jį Šventąja, Tavo Žodžio, Dvasia ir suteiktum apreiškimą jiems [jam – Vert.], kad pamaitintų kaimenę.

5 Ir kartą, visai neseniai, kai Tu parodei tą regėjimą, nedidelę maldyklą čia, apie Maisto atsargų kaupimą, jog ateis toks laikas, kai jų visų prireiks. Kai mes pamatėme brolį Sotmaną ir brolį Vudsą pasiruošusius persikelti į kitą šalį tam, kad... Bet Tu pasakei: „Sukaupk čia šį Maistą tam laikui“. Viešpatie, aš pagarbiai stengiausi tai ir daryti.

6 O dabar, šį rytą, šioje pamokoje apie, kurią mes galvojome, aš meldžiu, jog Tu visa tai vainikuotum, Viešpatie, kad parodytum, jog Tu esi Dievas ir kad tai yra Tavo Žodis ir Tavo Tiesa. Suteik tai, Viešpatie, kad nuo šiol žmonės galėtų maitintis ir riebiai užaugti, kaip tai buvo, Dievo malonėje, kad jie pamatytų, jog tai yra didelė Dievo malonė mums šioje dienoje. Palaimink visus susirinkusius ir tuos, kurie norėjo čia patekti, Tėve. Ir teatitenka šlovė Tau Pačiam, nes mes prašome to Jėzaus Vardu. Amen.

Tegul Viešpats dabar palaimins visus iki vieno.

7 Ir aš manau, kad prieš mums pradedant, mes čia turime kūdikėlį, Kolinsą. Aš sutikau jo tėvą prieš kelias akimirkas ir... ir jis turėjo kūdikėlį, kurį norėjo pašvęsti. Ir mes norime tai padaryti dabar, jei brolis ar sesuo Kolins, kuris nors vienas, atneš mažutėlį į priekį tam, kad mes galėtume atlikti pašventimo tarnavimą šiam draugužiui.

8 Atidėjimas, jūs žinote, na, jis sukelia... O jie yra ištikimi nariai arba... Kristaus Kūno. Jūs pastebėjote, jog aš nepasakiau „bažnyčios“. „Kristaus kūno“... šio kūno čia, Jo Kūno dalis.

9 Ir čia jie turi mažą draugužį, kurį nori pašvęsti. O... o, tai visada yra toks darbas, kurio, manau, mano... mano žmona man pavydi, laikyti kūdikius. O... Ir broli Nevili, ar ateitum į priekį, jei gali?

10 Koks tavo vardas, broli? [Tėvas sako: „Klaidas“ – Red.] Tai brolis ir sesė Klaidai Kolinsai, ar tu esi brolis mūsų brangaus brolio čia, pastoriaus Kolinso Vilburo? Ir čia įvyko Kolinsų padaugėjimas, aš matau, o, koks labai gražus mažutėlis.

11 Kokio jis amžiaus, sese Kolins? [Motina sako: „Beveik keturių mėnesių“ – Red.] Beveik keturių mėnesių. Ir kuo jis vardu? [„Morkus Dovydas Kolinsas“.] Morkus Dovydas. Tai labai puikus vardas. Jis atrodo kaip labai puikus berniukas. Tai reiškia, kad jis jau yra didelis berniukas, taip pat.

12 Aš dabar žinau, kad čia esančioms motinoms šis berniukas labai patiktų. Ar jis nėra kaip lėlytė? [Brolis Branhamas laiko iškėlęs Morkų Dovydą prieš susirinkusiuosius – Red.]

Gerai, palenkime dabar savo galvas.

13 Dangiškasis Tėve, šie jaunas tėvas ir motina ateina su šiuo nedideliu, brangiu žmogiškojo kūno „gumulėliu“, kuris buvo duotas jų sąjungai, atiduotas į jų rankas, kad išlaikytų jį Viešpačiui Dievui. Jie pagarbiai atnešė šį Morkų Dovydą pašventimui Visagaliui, Kuris davė šį brangų berniuką, puikios sveikatos, puikų berniuką į jų globą, kad būtų išaugintas Dievo šlovei.

14 Viešpatie, palaimink tėvą ir motiną. Tegul statinė niekada neištuštės, namuose ar ąsotis niekada neišeks. Tegul tėvas bus sveikas ir pajėgus, Viešpatie, dirbti ir aprūpinti maistu mažutėlį; tegul motina bus sveika ir gebanti jį paruošti; ir tegul jų širdys bus pasiruošusios, Viešpatie, mokyti šį mažą draugužį, išauginti jį Dievo patarimais. Suteik tai, Viešpatie.

15 Dabar iš jų rankų į manąsias pereina šis meilus vaikas, mažasis Morkus Dovydas. Ir aš pateikiu jį, su šios bažnyčios vyresniuoju, Tau, Jėzaus Kristaus Vardu, tarnavimo gyvenimui. Suteik tai, Viešpatie. Tegul iš jo gyvenimo tau atiteks šlovė. Tegul jis gyvens ilgą gyvenimą, netgi iki šio Viešpaties Jėzaus sugrįžimo, jei Tau tai bus tinkama. Ir jei taip bus, tegul jis išaugs, kad skelbtų Viešpaties Dievo Žinią, ateisiančiame amžiuje. Suteik tai. Išlaikyk jį sveiką ir tegul jo širdis visada bus nusiteikusi daryti dorus dalykus Dievo akivaizdoje. Jėzaus Kristaus Vardu, mes atiduodame šį vaiką Tau, pašventime. Amen.

16 Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas, sese Kolins, ir šį puikų berniuką, ir tave, broli Kolinsai. Tegul Dievas bus su jumis.

Atveskite juos,“ – visi kartu.

Atveskite juos, atveskite juos,
Atveskite juos iš nuodėmės laukų,
Atveskite juos, atveskite juos,
Atveskite mažuosius pas Jėzų.

17 Man tai patinka. Matote, atveskite juos pas Kristų prieš velniui įgyjant šansą. Jie nuo tuomet jau bus pristatyti Jam tarnavimo gyvenimui.

18 Ar kas nors žino ar Dauchų šeima, kas nors iš jų, ar yra atvykę šiandien, ar ne, sese Dauch? Broli Braunai, ar tu esi čia, broli Braunai? Taip, aš džiaugiuosi. O... brolis Dauchas ar jis vis dar su mumis? Nuostabu! [Brolis Tomas Braunas pasako apie brolio Viljamo Daucho būklę – Red.] Brolis Dauchas vos mūsų nepaliko. Matote, mes negalime per daug kalbėti ar per daug prašyti, jis jau dvidešimt vieneriais metais viršijo laiką, kurį Dievas pasakė jam, kad jis nugyvensiąs. Yra įprasta gyvenimo trukmė, bet jis viršijo tą laiką, kurį Dievas pasakė, kad jis nugyvensiąs.

19 Bet kažkurį rytą mes sulaukėme skambučio, pranešė, kad jis buvo... buvo prie mirties, todėl mes skubiai ten nuvykome. Ir Viešpats Dievas buvo jam labai geras, pagailėjo jo. Tik, manau, kad jis... jis yra pasiruošęs ir tiesiog laukia Viešpaties sugrįžimo. Bet, jūs žinote, mes visi laikomės vienas kito. Mes tiesiog... Senolis yra kaip... man yra kaip tėtis.

20 Aš prisimenu kaip jis štai visai čia pat sėdėdavo šioje bažnyčioje, senojoje dalyje, kai jis... ta Šviesa anapus nušvito, to vandens krikšto, Jėzaus Kristaus Vardu, metu, tiesiai iš ten jis atėjo. Ir maždaug aštuoniasdešimt septynerių ar aštuoniasdešimt aštuonerių metų amžiaus, remdamasis į lazdą, priėjo iki pat čia ir tarė: „Aš noriu įbristi štai ten ir būti pakrikštytas“. Kažkas nuėjo ir atnešė jam drabužius. Jis negalėjo laukti kito karto; jam reikėjo ateiti būtent tada, būtent tada. Todėl man... man tai patinka.

21 Jis pasakė, kažkurią dieną, man kalbant su juo; jis tarė: „Ar manai, kad su manimi viskas gerai, broli Branhamai?“.

22 Aš pasakiau: „Ar esi kada nors ėjęs pas daktarą pasitikrinti fizinės sveikatos?“.

Jis pasakė: „Taip, pone“.

23 Aš pasakiau: „Daktaras į ausis įsideda stetoskopą ir prideda jį tau prie širdies, pažiūri ar tavo širdis tinkamai plaka; ir padaro elektrokardiogramą, o po to pamatuoja kraujo spaudimą, ištiria šlapimą ir panašiai, turi instrumentus, kurie leidžia įvertinti fizinę būklę. Taigi, kad tai padarytų, jis turi patikrinti tai knygoje, kurioje įvairių sričių specialistai yra surašę: 'Jei šitai įvyksta, tuomet negerai yra su štai tuo'“.

24 Ir aš pasakiau: „Dabar vienintelis stetoskopas, kurį aš turiu, yra Biblija, supranti, skirta sielai“. Ir aš pasakiau: „Aš ketinu tave ištirti“. Aš pasakiau: „Šv. Jono 5:24 yra pasakyta: 'Kas klauso Mano Žodžių...'“. Aš pasakiau: „Tai reiškia ne vien tik sėdėti ir klausyti Jo. Tai reiškia priimti Jį, matai, Jo priėmimas; tu tiki Juo. Kažkas tavo viduje sako tau, kad Jis yra teisingas. Tu priėmei Jį, tu patikėjai Juo, Jis yra tavo. 'Kas klauso,' – Jis jau yra tavo, – 'Mano Žodžių ir tiki Mane siuntusįjį'. Ar tu tiki tuo?“.

Jis pasakė: „Aš tikiu“.

25 Aš pasakiau: „Tuomet aš pasakysiu tau, ką pasakė Vyriausias Daktaras: 'Jis yra perėjęs iš mirties į Gyvenimą ir neateis į pasmerkimą ar teismą'“. Aš pasakiau: „Kiek man yra žinoma iš Knygų, tu jau esi praėjęs patikrinimą“.

26 Tas senas vyras, beveik šimto metų amžiaus, visiškai ne bažnytininkas; bet vos tik pirmąjį kartą ta Šviesa nušvietė jo taką, jis priėmę Ją. Ar matote tą iš anksto numatytą, ten gulinčią, sėklą? O... Taip, pone. Matote, vos tik ta Šviesa ją persmelkia, ji iš karto sugrįžta į Gyvenimą.

27 Taigi, žinau, kad šiandien yra karšta, o aš atrodau taip lyg man buvo sunku jus, žmones, sukviesti į tarnavimą, kuriame jūs turite sėdėti taip susispaudę. Bet vis tik aš... aš pamaniau, iš Dievo malonės, kad pravesiu vieną tarnavimą prieš man turint jus visus palikti; trumpam laikui, aš tikiuosi.

28 Ir aš turiu išvykti rytoj vakare į Čikagą, kad pradėčiau trečiadienį. Pamaniau, kad nuvyksiu ten šiek tiek anksčiau, jei pavyks, ir šiek tiek pailsėsiu prieš pradėdamas tarnavimų seriją. Ir manau, kad jie tai... Čia, aš žiūrėjau į tai štai čia. Tai... tai yra reklamuojama štai ten. Tai vadinasi Marengo... [Kažkas sako: „Merigold“ – Red.]... rajonas, taip, Merigold, Merigold, taip, rajono arena. Merigold arena yra vieta, kurioje tai įvyks, prasidės trečiadienio vakarą, tęsis iki sekmadienio. O Pilnos Evangelijos Verslininkai vyrai suorganizavo pusryčius, taip pat, še... šeštadienio rytą. Bet tiksliai aš nežinau vietos, kurioje jie tai reklamuoja, kurioje vietoje. Ne. Tuomet šeštadienio vakaras bus „Lein Teke“. Aš matau tai... tai yra reklamuojama čia.

29 Taigi, jei jūs būsite netoli to rajono ar net jame pačiame, tai bus įprastas, tiesiog įprastas Evangelistinis tarnavimas, kokius mes kaskart darome. Dauguma pamokslų visų pirma bus apie tai, ko mes jau mokėme čia, nes būtent čia mes įrašome savo garsajuostes, suprantate. O kažkur kitur jie pradeda ginčytis. Bet jei jie gauna garsajuostes įrašytas čia, tai jau priklausys nuo jų pačių ar jie panorės perklausyti kažkurią garsajuostę. Jos yra iš štai čia. Tai yra mūsų sakykla.

30 O ten kitur, įprastai aš stengiuosi kalbėti apie kažką nelabai gilaus, nes daugelio jų patirtis yra paviršutiniška, iš tų, kurie ateina. Tačiau čia aš turiu teisę kalbėti apie viską, ką Dievas įdeda man į širdį, pasakyti tai iš štai šios vietos. Todėl visos mūsų garsajuostės yra įrašomos šioje vietoje. Matote? Ir jie dabar pat yra tame kambaryje, jūs galite matyti jų galvas už matinio stiklo štai ten, kur jie sėdi šalia garso įrašymo įrangos.

31 Taigi, ir jei jūs norite atvykti į tą susirinkimą, mes kuo džiaugsmingiausiai jus priimsime. Tiesiog, jei ten atvyksite, nežinodami, kur eiti, na, tiesiog susisiekite su bet kuo iš Pilnos Evangelijos žmonių ar... ar broliu Karlsonu ir jis... jis pasakys jums, ką... Jis gali patarti jums arba Filadelfijos Bažnyčia, ar bet kurie iš jų, jie gali tiksliai jums pasakyti kaip pasiekti tą vietą.

32 Po to aš sugrįšiu kito pirmadienio vakarą, kažkuriuo laiku, popietėje arba vakare. O antradienį mes sugrįšime į Arizoną tam, kad nuvestume vaikus į mokyklą ir panašiai. O po to aš tiksliai nežinau, kada vėl sugrįšime, Viešpats, aš noriu, kad Jis mane vestų atžvilgiu to, ką turiu daryti.

33 Įvyko labai neįprastas dalykas. Galbūt aš... žinau, kad tai yra įrašoma į garsajuostę ir aš pakalbėsiu apie tai dabar čia. Nes būtent tol, kol regėjimai ir Šventosios Dvasios vedimai vyksta, man patinka kalbėti iš karto Tam vykstant. Tai... Taigi, praėję metai buvo vieni, vieni iš didžiausių, regėjimų atžvilgiu, kuriuos apskritai visame savo tarnavime esu turėjęs, tokie buvo šie paskutiniai praėję metai, atžvilgiu to, kas įvyko, jūs, žmonės, žinote, jog tai buvo išpranašauta prieš tam įvykstant, ir tai tai išsipildė tiesiog tokiu būdu, kokiu tai... tai buvo pasakyta.

34 Taigi, mes sugrįžtame į šią vietą tam, kad... kad aplankytume. Klimatas šioje vietoje man tikrai nepatinka, nes aš... iš karto mane palaužia vos tik aš čia atvykstu. Ir aš tiesiog... vos tik nusileidžiu nuo kalvų viršūnių žemyn į šį slėnį, pabūnu čia dešimt minučių ir mane ištinka dilgėlinė, susergu. Oras, svaigstanti galva, viskas atrodo taip klaikiai, tamsiai ir aš... aš tiesiog turiu iš čia išvažiuoti. Matote? Ir kažkurią dieną aš kalbėjau su žmona...

35 Tačiau, kas mane čia atveda, pirmiausiai, kas mane čia atveda, esate jūs, žmonės, matote, ši bažnyčia. Sakau jums, iš visų vietų, kuriose apskritai man gyvenime teko pabuvoti, ši vieta yra mano mėgstamiausia atvykti pamokslauti Evangelijos. Ir atrodo, kad šioje vietoje mes galime įrašyti garsajuostę, kuri bus dešimt kartų geresnė už įrašytą kur nors kitur. Matote? Matote, dėl šios priežasties aš sakau: „Ten kur Dievas kažką daro, pasilikite būtent su tuo“. Bet aš manau, svarbus dalykas slypi tame, kad tai buvau aš nepaklusęs išvažiuoti patį pirmą kartą, kai Jis mane šaukė ir dėl to Jis kaip ir apsunkina dabar mane, kai aš čia atvykstu. Paklusnumas yra geriau už auką.

36 O vėliau aš tai sugrįšiu, tai išvažiuosiu, nuolatos, pamokslaudamas šioje bažnyčioje. O jūs žmonės, kurie nesate iš šio miesto, jums bus pranešta. Bilis Polis bus čia, šiame ofise ir... ir su manimi galima susisiekti bet kuriuo laiku per jį. Ir mes sugrįšime čia pravesti... Ir po to artėja „Septyni Trimitai“, Viešpačiui leidus, „Paskutinės Septynios Rykštės“ ir „Dubenys“, ir panašiai, vos tik galėsime, sulauksime vėsesnio oro, galbūt, arba kažko, kaip tik Viešpats ves.

37 O dabar, kažkurią dieną, atėjus, buvo užduotas apie kažką klausimas, apie kažką, kas davė man piniginį čekį ir ant jo buvo užrašyta „asmeninis“, būtent tik man ir man vienam: „mokesčiai sumokėti“, ir panašiai. Na, mes nuėjome, o Bilis žinojo, kad aš kaip ir turėjau poreikį tokiam piniginiam čekiui, taigi.

38 Jis nuėjo ir paklausė teisininkų ar mes galėtume jį išgryninti. Jis pasakė: „Na, jis juk yra Amerikos pilietis. Kodėl jis turėtų negalėti jo išgryninti? Matai, parašyta: 'Mokesčiai sumokėti', ir panašiai, 'Neapmokestinama'. Bet kuris pilietis gali tai padaryti“.

39 Bet po to jis vis tiek nebuvo užtikrintas, Bilis, todėl jis nuėjo pas visuomeninį buhalterį. Jis pasakė: „Na, žinoma, jis gali jį išgryninti“. Pasakė: „Jis yra Jungtinių Valstijų pilietis“.

40 Todėl, na, jam vis tiek tai nedavė ramybės, todėl jis paskambino Merliui Mileriui, kuris yra mokesčių asociacijos galva ten Indianapolyje, ten buvo mūsų advokatai, ir taip Aisas ir Mileris. Pasakė: „Žinoma, viskas tvarkoje. Matote? Žinoma, jam tas čekis priklauso. Jis... jis... jis yra išrašytas jam, 'skirtas tik gavėjui'“. Aš galiu, vienintelis aš galiu juo pasinaudoti, ir panašiai, ir ant jo nebuvo galima uždėti mūsų spaudo...

41 Matote, aš jokių piniginių čekių negryninu. Dėl to jie buvo sukėlę man neramumų praėjusį kartą. Kažkas atnešė krūvą piniginių čekių ir tarė: „Štai, broli Branhamai,“ – susirinkime. Ant jų buvo parašyta: „Viljamui Branhamui, Viljamui Branhamui...“. Na, vyriausybė visu tuo pasirūpino, visada pasirūpina. O aš pasirašydavau juos pats ir jais apmokėdavau skolas, bet jie pasakė, jog nuo jų visų aš buvau skolingas už laiku nesumokėtus mokesčius, bet kuriuo atveju, tai buvo trys šimtai tūkstančių dolerių. Todėl... štai dėl ko kilo nesusipratimas.

42 Todėl tuomet vos tik aš padaviau tą čekį išgryninimui, varge vargeli, ten pat prisistatė agentas, pasakė: „Mes ir vėl atnaujinsime jo bylą“. Todėl tai kaip ir apsunkino reikalą.

43 O čia sėdintis brolis Ly Veilas, spėju, kad tai galima papasakoti... Jis buvo atvykęs ir šis puikus išsilavinęs baptistas čia turėjo... Aš pakrikštijau jį Jėzaus Kristaus Vardu, čia, baseine kažkurią dieną, brolį Ly Veilą. Ir taip jis tikrai yra puikus žmogus, brolis Kristuje. Jis yra mums anksčiau pamokslavęs ir yra labai intelektualiai išsilavinęs, ir, be to, Dvasios vedamas vyras. Kai ta Šviesa apšvietė jį, jis pasakė, kad bandė pabėgti, bet tiesiog nepajėgė to padaryti, todėl aš pakrikštijau jį čia pat kažkurį rytą. Daugiau negalėjo delsti, todėl mes tiesiog nusileidome čia, padėjome mūsų drabužius ir įbridome, ir [jis – Vert.] buvo pakrikštytas Jėzaus Kristaus Vardu.

44 Na, aš pamaniau, kadangi jis buvo pasistiprinęs tuo puikiu dvasiniu maistu, galbūt mes galėtume šiek tiek pabendrauti ir suvalgyti fizinio maisto. Todėl mes nuėjome į „Mėlynąjį šerną“ ir prisėdome, bendravome, ir kilo klausimas: „Kodėl tu leidi žmonėms taip apie tave kalbėti?“.

45 Taigi, brolis Ly Veilas yra vienas puikiausių žmonių, kuriuos apskritai pažįstu, bet jis yra linkęs „šiek tiek per greitai nuspausti gaiduką“, aš visada jam tai sakiau, žinote. Ir taip jis, todėl aš pasakiau... Viliuosi, kad tu nieko prieš, broli Veilai. Todėl jis... Aš tariau: „Nesileisk iš karto tekinas. Sėdėk ramiai. Dievas yra Tas, Kuris tai sprendžia“.

46 Jis pasakė: „O, galbūt tau tai yra lengva,“ – pasakė jis, pasakė jis. Bet, na, jis... jis... Manau, kad jis... jis yra toks protingas, nes su tokiais jis susitikdavo, tais protingais, intelektualiais žmonėmis; todėl jis tiesiog žino kaip su tuo susitvarkyti tokiu būdu, bet jie visiškai neturi kantrybės. Ir viskas.

47 Todėl aš pasakiau: „Pažvelk, broli Veilai“. Mes sėdėjome „Mėlyname šerne“. Aš pasakiau: „Dovydas, vieną dieną, po to, kai savo sūnaus buvo išmestas nuo sosto, sukilime Izraelis skilo ir Dovydas paliko sostą bėgdamas nuo sūnaus, ir buvo beišeinąs iš miesto, raudojo. O vyrukas, kuriam nepatiko jo paskutinės dienos žinia, žinote; jam jis nerūpėjo; nedidelio ūgio žmogelis, panašus į luošį, ėjo greta, tyčiojosi iš jo ir jis apspjovė Dovydą. O tas sargybinis išsitraukė kalaviją, tarė: 'Ar aš leisiu to šuns galvai pasilikti ant pečių, to, kuris apspjovė mano karalių?'. Dovydas atsakė: 'Palik jį ramybėje. Viešpats jam pasakė taip padaryti'. Supranti? Apspjauk jį, tyčiokis iš jo ir po to apspjauk jį. Pasakė: 'Viešpats pasakė jam tai padaryti'“. Na, mes žinome šią istoriją, kaip įvyko atstatymas. Brolis Veilas galvojo, kad tam prireikė daugybės malonės, kad tai būtų padaryta.

48 Todėl vos tik sugrįžus ir įėjus į darbo kabinetą, visuomeninis buhalteris paskambino Biliui Poliui ir papasakojo jam apie tai. Dėl to brolis Veilas nuėjo kartu su manimi namo. Kai parėjau, pasakiau žmonai... Kažkuriuo laiku popietėje. Mes įėjome į kambarį. Aš pasakiau: „Turiu tau šį tą pasakyti, brangioji“.

49 O prieš man išeinant mes buvome apie tai kalbėję. Ji pasakė: „Bili, aš žinau, kad Dievas tave ten siuntė; mes visi tai žinome, bet Jis tau nebuvo liepęs sugrįžti. Jis pasakė... Štai dėl ko aš dabar jaudinuosi“.

50 Aš pasakiau: „Na, aš manau, kad tai yra dėl tavęs ir vaikų. Man nėra jokio skirtumo. Aš tarnausiu Jam, Viešpačiui leidus, kur tik nuvykčiau“. Ir taip sugrįžau ir pasakiau apie tai tokiu būdu. Taip aš tiesiog apsisukau, pakabinau savo skrybėlę.

51 Ir kažkas pasakė kažką apie: „Ak, tas mokesčių rinkėjas! Mums derėtų nueiti...“. Tiesiog išsakė kažką tokio užsipuldamas.

52 Negalvodamas apie tai, ką buvau pasakęs broliui Veilui aš tariau: „Palikite jį ramybėje. Galbūt Viešpats jam liepė tai padaryti“.

53 Vos tik man tai pasakius, sieną nušvietė Šviesa ir užrašė išilgai ant jos, brolis Veilas ir mano žmona ten sėdėjo: „Sugrįžk į Arizoną“. Išilgai ant sienos užrašė raidėmis: „Sugrįžk į Arizoną“. Tai tiesa. Todėl štai aš sugrįžtu, amen, į Arizoną.

54 Taigi, ši savaitė buvo didelių palaiminimų savaitė. Šią savaitę darėme asmeninius pokalbius su žmonėmis, kurie laukė nuo „Septynių Antspaudų“ [pamokslavimo laiko – Vert]. Ir aš neabejoju, kad kai kurie iš jų, be abejo, buvo pakviesti iš kitų miestų, iš visos šalies. Bet tą rytą prieš prasidedant asmeniniams pokalbiams, sėdint kambaryje, Šventoji Dvasia leido man tiksliai užrašyti viską, ką jie žinojo, viską, ko jie norėjo paklausti, išdėliojo klausimus tiesiog tokia tvarka, kokia jie norėjo ir papasakojau jiems jų sapnus ir išaiškinimus prieš jiems suspėjant man papasakoti.

55 Dabar tie žmonės yra šioje patalpoje čia, ten. Ir aš galėčiau leisti jiems paliudyti. Jie pasakytų: „Na, broli Branhamai, aš atvykau iš ten-ir-ten“.

56 Aš pasakiau: „Dabar nepamirškite, mes nesusirinkome čia bendravimui. Mes nesusirinkome čia bendravimui vienas su kitu. Jūs mintyse turite klausimą, savo širdyje, su... su kuriuo susidūrėte ir jūs nežinote, ką jis reiškia. Ir galbūt aš pajėgsiu su Dievo pagalba tai išspręsti“.

57 Aš pasakiau: „Prisiminkite, karalienė iš Pietų taip pat turėjo kažkiek klausimų, kai ji atėjo pas Saliamoną. Ir Biblijoje pasakyta, kad ten neliko nieko neapreikšto ar neišsakyto, į ką Saliamonas nebūtų turėjęs atsakymo“. Ir aš pasakiau: „Čia yra didesnis nei Saliamonas. Matote? Tai tiesa. Viešpats Jėzus pažadėjo: 'Kur du ar trys yra kartu susirinkę Mano Vardu, ten Aš būsiu jų tarpe. Ir apie ką tik tai jie pagalvos, ar ko panorės ir... ir paprašys, tai bus jiems duota'. Ir taip jūsų klausimas yra kažkas, ko jūs nežinote, kažkas, prie ko jūs nežinote kaip prieiti, kažkas tokio, su kuo jūs nežinote, ką daryti“.

58 Ir aš pasakiau: „Vėlgi, Raštas sako tai, kad: 'Dievo Angelai stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo,' – tai yra kitame pasaulyje, kuris nėra juntamas penkiais pojūčiais“.

59 Šie penki pojūčiai geba kontaktuoti su šiuo pasauliu. Jeigu jūs neturėtumėte jokio pojūčio, jūs negalėtumėte nieko pajusti. Jausmas jums nieko nereikštų; jis būtų kitame pasaulyje. Jei neturėtumėte regėjimo, tai, į ką žiūrėtumėte, būtų kitas pasaulis, apie kurį nieko nežinotumėte. Todėl šie penki pojūčiai yra vienintelis dalykas prie kurio Dievas davė mums priėjimą.

60 Dabar čia yra dar vienas vadinamas tikėjimu. Tačiau tikėjimu jūs užlipate kopėčiomis ir galiausiai jūs esate taip aukštai, kad pereinate į kitą pasaulį, kuris yra regėjimas. Ten jūs galite matyti.

61 Tiesiog kaip, jei jūs niekada nebūtumėte žinojęs, kas buvo tai, ką jūs jautėte savo pojūčiu, niekada nebūtumėte to matęs; po to jūsų akys atsiveria, jūs galite tai išvysti. Tokiam žmogui, kuris niekada negalėjo to matyti, tai būtų visiška paslaptis. Jam tai būtų paslaptis, bet vis tik yra taip.

62 Ir tame Viešpats... Prieš mums prie to pereinant, žmonės atvyksta iš visos šalies, iš visur, šiaurės, pietų, vakarų, atvyksta į šiuos asmeninius pokalbius. Ir vos tik jie baigia kalbėti, tiesiog tiksliai užduoda klausimus, kurių norėjo paklausti, aš pasakau: 'Pažiūrėkite štai ten,' – pakelkite ir štai ten guli popieriaus lapas su visais klausimais, ir netgi eiliškumas, kuriuo jie uždavė klausimus tiksliai atitinka, kaip ketino paklausti, jų atsakymai į klausimą ten užrašyti tiesiog tokiu būdu kaip į tai buvo atsakyta. Viešpats yra didis. Jis žino viską. Bet, vis tik, man reikia trijų dienų, kad atsipeikėčiau po tokios popietės, nuo to, kas ten buvo, tai taip išvargina. Ir dabar aš pamaniau tai padaryti, vis tiek, prieš mums išvykstant.

63 Ir tam yra tinkamas būdas, tikrasis kelias, skirtas individams. Taigi, yra dalykai, kurie gali būti pasakyti.

64 Ir jei čia būtų tokių žmonių, kurie žinotų, kokios širdžių paslaptys buvo apreikštos, tai visiškai... Tai būtų siaubinga; tai sukeltų nusikalstamumą, tai priverstų vieną nušauti kitą ar kažką panašaus, jei tai būtų apreikšta čia pat, ant pakylos štai taip, viešai, visų akivaizdoje. Dėl to žmonės būtų pasodinti į įkalinimo įstaigas ir ko tik nebūtų, tai sukeltų tai.

65 Bet, kai tu kartu susėdi štai taip, Šventoji Dvasia, tik jūs dviese. Tačiau mes suprantame tai, kad tai, ko jie manęs paklausė yra asmeniška. Aš nieko apie tai nepasakoju. Ir tai, ką aš jiems pasakau, tai priklauso nuo jų ar jie nori tai pasakoti, ar ne. Matote? Bet tai tampa žinoma tarp manęs ir jų, asmeniniame pokalbyje. Yra atvedamas žmogus, sykiu tik vienas, ir yra sėdima ten iki tol, kol viskas yra galutinai išsprendžiama, matote, Šventąja Dvasia.

66 Ir po to, kai pagalvoji apie malonę, Šventoji Dvasia man viską apie tai pasako, apie kiekvieną iš jų, visą jų eilę, dar prieš jiems čia atvykstant; iš visos šalies atvyksta žmonės, kurių niekada gyvenime nesu matęs. Ir užrašau tai tam, kad jie galėtų sužinoti, tiesiog pagal tvarką, kokia jie užduotų klausimus.

67 Vienas brolis turėjo klausimų apie gyvatės sėklą, prie kurių atsakymo aš nesuspėjau prieiti, nes jam skirtas pusvalandis baigėsi. Viliuosi, kad jis tai teisingai suprato, atsakymus į tai rašytinėje formoje. Aš... Jis buvo tai užrašęs, bet nebuvo prieita prie visų atsakymų, todėl aš tiesiog jam parašiau, atsakymus ant popieriaus. Jei jis negavo, Bilis Polis juos turi. Aš žinau, kad šis vyras čia sėdi; aš tik ką į jį pažiūrėjau, vos prieš kelias akimirkas. Todėl, jeigu jis... jeigu jis nori tai gauti, tai yra užrašyta ant popieriaus lapo, atsakymai į jūsų klausimą.

68 Taigi, o, koks geras yra Viešpats! Viliuosi, kad visi gerai jaučiatės. O...

69 O dabar prisiminkime, dabar, kai melsiuosi už šias nosines, prisiminkime brolį Dauchą. Jis yra brangus brolis ir mes norime prisiminti jį maldoje.

70 Ir aš... aš matau brolį Ungreną, bet aš... aš niekur nematau sesės Ungren ar su ja viskas dabar yra gerai. Taip, sėdi jam iš šono. Žinoma. Taip. Aš džiaugiuosi. Nes kažkurį vakarą mes buvome pakviesti atvykti... ji ir jos duktė buvo patekusios į kritinę padėtį, sesuo... aš... Dauning, Dauning. Nuvažiavo nuo kelio, ir tik dėka Dievo malonės, nes priešingu atveju ten pat būtų buvusios sumaitotos į gabalėlius. Ir štai jos čia atėjo tiesiai į bažnyčią, įsėdo į traukinį ir atvyko.

71 Aš niekada jūsų visų nepamiršiu. Aš myliu jus. Dievas tai žino. Aš... aš myliu jus. Kaip, pravažiavote per visą šalį, tokiu oru kai yra slidu!

72 Aš žvelgiu į kai kuriuos brolius čia iš Džordžijos ir Alabamos, ir įvairių vietų, ir Tenesio, ir aplink, kurie turėjo leistis į kelią automobiliu, kuriame buvo slidu, juos mėtė į šalis, pirmyn ir atgal tokiu būdu, tam kad atvyktų čia į vieną tarnavimą.

73 Kai kažkurią dieną sulaukiau to skambučio dėl kritinės brolio Daucho padėties, aš nesuvokiau, jog Lima, Ohajuje buvo taip toli. Tiesiog... aš maniau, kad mus skyrė nedidelis šuolis, šoktelėjimas ir pašokimas. Bet, tai bent, tą rytą iš čia išvažiavau labai anksti, bet tą vietą pasiekiau tik pirmą valandą tos popietės, važiavau visu... kiek tik leido kelio greičio ženklai, važiavau dvipusiu greitkeliu. Ir aš manau, kad tai netoli palyginus su pačiais Pietumis, iš kurių atvyko šie kiti žmonės, iš pačios Šiaurės ir Vakarų, iš kurių jie atvažiavo.

74 Aš myliu jus ir dėl šios priežasties aš stengiuosi čia būti nepermaldaujamai nuoširdus.

75 O, čia yra senbuvių! Aš matau brolį Kryčą ir kitus dabar ten gale ir kitus, kurie buvo su manimi visus tuos metus ir panašiai, ir mes visi kartu susirinkome. Aš žiūrėjau į Marijos Džo nuotrauką, manau, kad tai buvo prieš kelis vakarus. Kai mes pirmą kartą susitikome, ji buvo mažutė, o dabar ji yra ištekėjusi, spėju, ir turi vaikų. Brolis Kryčas ir sesuo Kryč, brunetai, o Meda ir aš, mes jau esame pražilę ir pakumpę. Matote, kažkas yra tokio, susijusio su tokiais žmonėmis, kas... kas... kas paliečia tave. Matote, jūs... jūs... jūs norite su jais būti. Matote? Yra kažkas kitokio, kas... kas visada sugrąžina senuosius prisiminimus. Tiesiog pateikiu juos kaip pavyzdį kitiems, esantiems čia, jauniems ir seniems. Mes laukiame Viešpaties sugrįžimo.

76 Todėl šį rytą aš paruošiau... Dievas, tikiu, įdėjo man į širdį mokyti Sekmadieninės mokyklos pamoką čia, šį rytą, Dievui leidus, ganėtinai ilgą laiką. Aš... o dabar, šis yra mano paskutinis tarnavimas, kuriam laikui, kiek man žinoma...

77 Ir aš noriu, kad jūs nepamirštumėte, jog brolis Nevilis čia yra paliktas bažnyčioje, kaip atsakingas už šią bažnyčią, Šventosios Dvasios priežiūroje jis yra paliktas čia, ir jis tiki šia Žinia ir... ir moko Jos tiesiog taip pat kaip aš. Tai tiesa. Ir bet kuriuo laiku, kuriuo norėtumėte, jūs galite ateiti paklausyti brolio Nevilio, tai tikrai suteiks jums naudos, esu tikras. Jis yra didis Jėzaus Kristaus tarnas.

78 Aš pažįstu Ormaną Nevilį nuo to laiko, kai buvo mažas berniukas ir jis nei per plauką nepasikeitė, tik labiau priartėjo prie Dievo. Pamenu, kai pirmą kartą jį pamačiau ant... Aš buvau pakviestas ant jo metodistų pakylos. Bet kai aš sugrįžau čia, į bažnyčią, aš tariau: „Vieną dieną aš pakrikštysiu jį Jėzaus Kristaus Vardu“. Ir štai jis dabar yra čia su Žinia, eina į priekį, tikras, narsus tarnas.

79 Ir brolis Nevilis patiria daug įtampos ir širdies skausmo, kurio jis, čia bažnyčioje, neparodo. Tačiau, kadangi Viešpats leidžia man šiek tiek pažvelgti į žmonių gyvenimus, aš žinau, ką jam tenka išgyventi; labai daug ką, suprantate. Ir jis neabejotinai atlieka didelį triūsą ir patiria įtampą, ir dalykus. O jūs, čia esantys žmonės, palaikykite jį kaip Jozuė ir Kalebas laikė iškėlę Mozės rankas, jam skelbiant Žodį.

80 Mylėkite vienas kitą aukščiau visko. Mylėkite vienas kitą. Ne... Nesvarbu, ką velnias bando pasakyti! Dabar jūs esate viena, didi, didelė grupė, dabar, bet prisiminkite mano įspėjimą, matote, šėtonas neleis, kad taip ir pasiliktų. Ne, pone. Jis šaudys į visus, net jei turės atvesti kažką, kad padarytų jį savo taikiniu. Jis atves kokį nors kritiką ir netikintį, ir pasodins jį, ir lieps jam bendrauti su jumis tylumoje ir panašiai, o po to jis šaus į tą žmogelį su kokiais nors nuodingais dalykais, ir jis pasileis tekinas su jais per bažnyčią. Nestokite jo pusėn. Neturėkite nieko bendro su kuo nors kitu. Jūs pasilikite mylintys ir švelnūs, ir geri vienas kitam. Melskitės už tokį vyrą, kad jis taip pat būtų išgelbėtas, ar tokią moterį, ar kas tai bebūtų, tiesiog melskitės už juos. Ir išlikite vienas su kitu sutarime.

81 Ir pasilikite su savo pastoriumi. Matote, jis yra ganytojas ir būkite jam pagarbūs. Jis ves jus iki galo ir, nes jis yra Dievo išrinktas taip padaryti.

82 Ar jūs dabar tai įsidėmėsite? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Priešas ateis. O kai ateis, tiesiog dar labiau tvirtai įsikibkite vienas į kitą. Ir tas, kurį velnias naudoja kaip priešą arba pasitrauks, arba pasiliks ir taps vienu iš jūsų. Ir viskas.

83 Niekada aplink vieną žmogų nesudarykite klano ar... ar nekalbėkite ir neužsidarykite tarp savųjų. Mes esame viena. Aš negalėčiau pasakyti: „Kairioji ranka, aš... aš pykstu ant tavęs, aš tavimi atsikratysiu, nes tu nesi dešinioji ranka“. Ji yra mano kairioji ranka. Aš noriu, kad ji čia pasiliktų. Netgi mano mažasis piršto galiukas, aš noriu, kad jis pasiliktų savo vietoje, kad kiekviena maža mano kūno dalis čia pasiliktų. O Dievas nori mūsų kaip tikinčiųjų kūno, kad pasiliktume būtent vienas su kitu, būtent vienas su kitu.

84 Ir taip, jūs turite apie tai garsajuostes. Jūs turite garsajuostes apie tai, kuo mes tikime. Jūs turite garsajuostes apie tvarką bažnyčioje, kaip mes elgiamės Dievo bažnyčioje, kaip mes turime ateiti čia kartu ir sėdėti drauge Dangiškose vietose. Nepasilikite namuose. Jeigu Dievas yra jūsų širdyje, jūs vos galėsite sulaukti, kol tos durys plačiai atsivers tam, kad galėtume čia ateiti pabendrauti su savo broliais. O jeigu ne, taip nesijaučiate, tuomet sakau jums, yra laikas jums pradėti melstis.

85 Nes mes esame paskutinėse dienose, kuriose Biblija išaukština... ar ragina mus... mus: „Juo labiau, kai matote besiartinančią tą dieną,“ – mylėkite vienas kitą Krikščioniška meile ir Dieviška meile, –„susirinkite kartu Dangiškose vietose ir... ir... ir Kristuje Jėzuje,“ – ir mylėkite vienas kitą. „Iš to visi žinos, kad esate Mano mokiniai, jei turėsite vienas kitam meilės“. Tai tiesa. Pasilikite tik drauge.

86 Jei brolis, manote, yra šiek tiek neteisus, ar sesė, pasakykite: „Viešpatie, niekada neleisk išaugti kartėlio šakniai, nes tai... tai paveiks jį, ir tai iš mano paties gyvenimo patrauks Kristų“. Tos nuodingos pagiežos rūgštys ir pavydo, ir neapykantos, tiesiog atims iš jūsų Šventąją Dvasią. Tai išvys Jį iš šios bažnyčios. Tai nužudys Dievo Dvasią arba išvarys Ją lauk iš čia, sužeis jūsų pastorių. Tai viską padarys. Matote? Nedarykite to.

87 Jūs tiesiog tapkite dar labiau artimesni. Apibrėžkite... Paimkite diržą, kaip tas brolis paliudijo, čia, tarnautojas kažkurį vakarą, apie diržo turėjimą, pamatė tai regėjime. Tiesiog... Tie dirželiai ant visos Dievo šarvuotės. Tiesiog susijuoskite juo, užveržkite, atsistokite labai arti vienas kito. Mylėkite vienas kitą, kas benutiktų. Kalbėkite mielai vienas apie kitą, sakykite gerus dalykus vienas apie kitą ir tada Dievas jus palaimins.

88 Dabar šį rytą, Viešpačiui leidus, su Jo pagalba ir malone, aš turiu ganėtinai nemažą šusnį klausimų čia, Rašto vietų, tiksliau. Bet dabar prieš mums prie jų pereinant... Manau, kad jau išgirdau kaip ten spragtelėjo garso įrašymo įranga. Dabar iš Dievo malonės mes skelbsime Žinią.

Pirmiausiai – maldos žodis.

89 Viešpatie Jėzau, aš kalbėjau šiam Bažnyčios kūnui, kad jie turėtų laikytis kartu su nesikeičiančia Dievo ranka, savo absoliutu, Žodžiu; įspėju juos kaip Paulius įspėjo savo kaimenę, kad: „ten įsėlins vilkai“. Šiandien Tu esi tas pats Dievas, koks buvai anuomet ir priešas yra tas pats. Tegul ši bendrystė ir meilės saitai visada išliks šių žmonių tarpe, Kristuje Jėzuje.

90 Padėk, šįryt, Viešpatie, mums skaitant Žodį. Tegul Šventoji Dvasia apreikš Jį mums, kad Bažnyčia galėtų būti pilnai įtvirtinta: „Tikėjime, kuris kadaise buvo duotas šventiesiems,“ – kad išlaikytų juos. Ir tegul, kaip Tu parodei regėjime prieš apie du metus – sukaupti Maistą, puikų, sveikai atrodančias daržoves, kurias išvydau regėjime, sudėtas kaip maisto atsargas šioje bažnyčioje, tegul šiandien mes gausime Jų visą daugybę, suteik tai, Viešpatie, ar visą garsajuostę: kad Tai galėtų apreikšti mums Jėzų Kristų toje valandoje, kurioje gyvename, kad suteiktų mums sustiprinančią jėgą tai užduočiai, kuri mūsų laukia. Suteik tai, Tėve.

91 Palaimink šiuos Savo vaikus. Jie susirinko čia šį rytą iš daugelio įvairių šios šalies vietų. Tai karštas, tvankus rytas, bet vis tiek visame tame mes jaučiame Šventosios Dvasios Akivaizdą.

92 Mes prisimename Džoną Veslį ir Kalviną, ir Sankį, ir Noksą, Finį, ir daugelį jų, kurie neturėjo nei elektrinio ventiliatoriaus, žmonėms sėdint salėse, ir prakaitas tekėjo žemėn nuo jų veidų. Moterys, visiškai užsidengusios ir apsirengusios sėdėjo auditorijose ir prakaitavo iki tiek, kad jų drabužiai permirkdavo iki šlapumo, klausėsi Dievo Žodžio, maitinusio jų sielas. Dabar mes jaučiame, Viešpatie, kad kažkur tolumoje jie ilsisi, laukia Viešpaties sugrįžimo.

93 Išlaikyk mus kartu, Tėve. Leisk Šventajai Dvasiai vesti ir nukreipti mus. Suteik mums ilgą gyvenimą tarnavimui Tau. Suteik mums šį rytą šią didžią Žinią, kurios mes laukiame iš Tavo Žodžio, kad Ji įeitų į kiekvieną širdį. Padaryk, kad lūpos, kurios kalbės, sakytų Tiesą. Padaryk širdį, kuri klausys, kad būtų derlinga priimti Žodį ir tegul Tai išaugs į didžius Amžinojo Gyvenimo medžius, kad būtų švytinčiomis šviesomis ir skaitomais laiškais visų žmonių; kad jie galėtų sužinoti, jog Jėzus Kristus jau prisikėlė iš numirusių ir gyvena tarp mūsų. Padaryk mus tokius kupinus meilės ir Dvasios vaisiaus iki tiek, kad kiti vyrai ir moterys, berniukai ir mergaitės galės regėti rezultatus Kristaus Gyvybės vis dar gyvenančios mumyse po dviejų tūkstančių metų nuo to didžiojo įvykio. Suteik tai, Tėve, kad pagerbtume Tave. Mes prašome Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

94 Dabar aš noriu perskaityti šiek tiek iš Rašto. Ir dabar viliuosi, kad jūs turite savo pieštukus ir popieriaus, ir viską pasiruošę.

95 Ir, broli Nevili, tu gali pasėdėti. Aš tik nusivilksiu savo švarką. Tai... [Brolis Nevilis sako: „Gerai“ – Red.] Tai yra... Atleiskite, kad turėjau nusivilkti švarką, bet čia... čia yra siaubingai šilta.

96 Dabar noriu, kad atsiverstumėte Kolosiečių Knygą, pirmą skyrių Kolosiečiams. O mums tai skaitant, pradedant nuo... Noriu, kad jūs, kai grįšite namo, kad perskaitytumėte visą skyrių šių Kolosiečių. O šį rytą noriu, kad jūs skaitytumėte su manimi nuo 15-os eilutės, iki 29-os.

97 Ir būkite dabar tokie pakantūs, kokie tik galite, nes jaučiu, jog šioje vietoje, jei Dievas man padės, tai apreikš ir primins jums visus tuos kitus dalykus apie kuriuos esu kalbėjęs visais metais nuo šios bažnyčios pradžios; kodėl esu pasakęs tai, ką esu pasakęs ir kodėl esu padaręs tai, ką esu padaręs. Štai kodėl.

98 Dabar nuo 15-os eilutės.

Kuris yra neregimojo Dievo atvaizdas, kiekvieno sutvėrimo pirmagimis;
nes per jį sutverta visa, kas danguje ir kas žemėje, regima... neregima, ar tai būtų sostai... viešpatystės... kunigaikštystės... valdžios: visa yra per jį ir dėl jo sutverta;
Ir jis yra pirma visko, ir visa per jį laikosi.

Ir jis yra galva kūno, bažnyčios; jis yra pradžia, pirmagimis iš numirusiųjų, kad visame kame jis turėtų pirmenybę.

Nes Tėvui patiko, kad jame gy... gyventų visa pilnuma;

99 Leiskite man papildomai pabrėžti tai dar kartą, šią 19-ą eilutę.

Nes Tėvui patiko, kad jame gyventų visa pilnuma;
ir, padarius taiką per jo kryžiaus kraują, per jį sutaikinti sau visa; per jį, sakau, ar tai būtų tai, kas žemėje, ar tai, kas danguje.

Sekite, kur perėjo tas sutaikinimas.

Ir jus, kurie kadaise buvote atitolę ir priešai savo protu nedorais darbais, tačiau dabar jis sutaikino Jo fiziniame kūne per mirtį, kad savo akivaizdoje pristatytų jus šventus... nekaltintinus... nebartinus;
Jei pasiliekate tikėjime pastatyti ant pagrindo ir tvirti, ir neatitraukiami nuo vilties tos evangelijos, kurią girdėjote, ir kuri buvo paskelbta kiekvienam sutvėrimui po dangumi; kurios tarnautoju aš, Paulius, tapau;
Kuris dabar džiaugiuosi savo kentėjimuose dėl jūsų ir savo kūne papildau tai, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo kūno, kuris yra bažnyčia,
kurios tarnautoju tapau pagal Dievo išdavimą, kuris man yra duotas dėl jūsų, kad išpildyčiau Dievo žodį,
tai yra, tą paslaptį, kuri buvo paslėpta nuo amžių ir kartų, bet dabar yra atskleista jo šventiesiems;

100 Ir aš noriu perskaityti šią eilutę dar kartą.

Tai yra, tą paslaptį, kuri buvo paslėpta nuo amžių ir kartų, bet dabar yra atskleista jo šventiesiems;
kuriems Dievas nori duoti žinoti, kokie yra šlovės turtai tos paslapties tarp pagonių; kuri yra Kristus jumyse, šlovės viltis;
kurį mes skelbiame, perspėdami kiekvieną žmogų ir mokydami kiekvieną žmogų visa išmintimi; kad pristatytume kiekvieną žmogų tobulą Kristuje Jėzuje;
tam ir triūsiu, kovodamas pagal jo veikimą, kuris galingai veikia manyje.

101 Dabar iš čia aš noriu paimti temą, šitai kaip temą, pagrįsdamas ją visa Biblija, bet noriu, kad pavadintume tai: Kristus yra apreikšta Dievo paslaptis. Kristus yra apreikšta Dievo paslaptis! Taigi, aš pasirinkau ją kaip sekmadieninės mokyklos pamoką tam, kad mes visi kartu galėtume perskaityti ir... ir kartu turėti šį bendravimą.

102 Taigi, Dievo slapta paslaptis, kurią Jis turėjo prieš prasidedant pasauliui. Taigi, giliai tolimiausioje Dievo proto dalyje, ten buvo kažkas, ką jis stengėsi ir ketino pasiekti ir tai darydamas Jis turėjo motyvą, tam, kad leistų Sau Pačiam būti išreikštam. Nes, visų pirma, ten nebuvo jokio mėnulio, žvaigždės, atomo, molekulės ar kitko. Jis buvo Dievas. Bet tuo laiku Jis dar nevisiškai buvo Dievas, nes Dievas yra garbinimo objektas, o ten nebuvo nieko, kas Ji garbintų.

103 Todėl Savo didžiame prote Jis norėjo, kad šie atributai būtų išreikšti. Ir Jame buvo meilė; Jame buvo noras būti Tėvu; Jame buvo noras būti Sūnumi; Jame buvo noras būti Gelbėtoju; Jame buvo noras būti Gydytoju. Ir visi šie didieji atributai, kuriuos mes regime jau išreikštus, jie buvo Dieve.

104 Todėl, mano nuomone, pirmas dalykas, kurį Jis sukūrė buvo Angelai. Ir tada jie garbino Jį, ir tai padarė Jį Dievu. Ir Jis pradėjo nuo to. Kaip ir ankstesniuose pamoksluose aš bandžiau paaiškinti, smulkiau tai išdėstyti. O dabar, tuomet, kai Angelai pradėjo Jį garbinti, tai buvo dar prieš kokiai nors molekulei atsirandant žemėje. Ten nebuvo nieko. Viskas, kas buvo, buvo tamsa. Ten nebuvo jokios saulės nei mėnulio, jokių žvaigždžių, visiškai nieko, tada Jis buvo Dievas. Pasakė: „Kur tu buvai, kai Aš padėjau pasaulio pamatą, matai, kai rytinės žvaigždės kartu giedojo, Dievo sūnūs šaukė iš džiaugsmo? Matai, taigi, kur tu buvai?“. Matote? Tai buvo daug seniau dar prieš atsirandant žemei.

105 Taigi, Dievas turėjo tikslą ir slaptą paslaptį. Ir apie tai aš noriu kalbėti Bažnyčiai šį rytą, slaptą Dievo paslaptį, kurią Jis turėjo Savo prote prieš pasauliui apskritai prasidedant, ir kaip ji atsiskleidė iki pat šios dabartinio laiko valandos, kurioje mes gyvename. Matote? Tuomet jūs aiškiai tai suprasite, matote, tai, tikiu, tai, kas yra atliekama.

106 Didi Dievo paslaptis, ji yra paslaptis. Jis išlaikė tai kaip paslaptį. Niekas apie ją nieko nežinojo. Net Angelai jos nesuprato. Matote, Jis neapreiškė jos. Dėl šios priežasties mūsų septintoje paslaptyje, kai Septintasis Antspaudas buvo atidengtas, ten buvo tyla. Jėzus, kai Jis buvo žemėje, jie norėjo sužinoti, kada Jis sugrįš. Jis atsakė: „Tai ne... Bet Pats Sūnus nežino, kada tai įvyks“. Matote, tik Pats Dievas tai žino. Tai yra paslaptis. Ir dėl šios priežasties ten Danguje pusvalandį buvo tyla, ir septyni griaustiniai prabilo savo balsais, ir Jonui net buvo uždrausta tai užrašyti, suprantate, Viešpaties Atėjimas. Tai yra vienas dalykas, kurio Jis dar neapreiškė, to kaip Jis ateis ir kada Jis ateis. Tai yra gerai, kad Jis to nepadarė. Ne.

107 Jis jau tai parodė arba apreiškė tai kiekviename provaizdyje esančiame Biblijoje. Dėl to visa Biblija yra Dievo paslapties Kristuje apreiškimas. Hm! Visa Biblija yra išraiška vieno tikslo, kurį turėjo Dievas, vieno tikslo, kurį Jis norėjo pasiekti visoje Biblijoje. Ir Biblijoje visi tikinčiųjų darbai buvo provaizdyje, ir išreiškė tai, kas yra didis Dievo tikslas, o dabar šioje paskutinėje dienoje Jis jau tai apreiškė ir parodo tai. Ir su Dievo pagalba, na, jūs šįryt išvysite tai čia pat, tai, ką Viešpats nuolat turėjo Savo prote, ir tai jau išreiškė.

108 Dėl to jūs galite įžvelgti gilią prasmę to, ką reiškė galėti tai žinoti ir po to bandyti perteikti tai žmonėms. Matote? Ir tuomet tu net... Aš net nepradėjau gilintis į smulkmenas bandydamas paaiškinti Tai taip, kaip Dievas man Tai apreiškė.

109 Taigi, jei norite galite tai pasižymėti. Aš turiu tiek daug vietų, kurias noriu perskaityti. O dabar Švento Luko Knygoje, 24-as skyrius iš Švento Luko, mes atrandame, kad ten... Ten yra du apaštalai kelyje į Emausą. Ir Jėzus išėjo [iš kapo – Vert.], po prisikėlimo, o jie buvo... buvo kelyje į Emausą, ėjo keliu, galvodami ir kalbėdami, ir verkdami dėl Jo... Jo mirties, ir dėl to, kai matė Jį kenčiantį už tai, kaip manė, kame nebuvo jokios vertės; jie paėmė jų Viešpatį ir nukryžiavo Jį. Ir... ir jie ėjo ten verkdami.

110 Ir Jis išėjo iš šalikelės ir pradėjo jiems kalbėti apie Kristų. Jis pasakė: „O, kvailiai ir turintys lėtą supratimą. Nejau nežinote, jog visi pranašai ir Psalmės...“. Matote, ką Jis darė? Atskleidė Savo tapatybę šiems apaštalams, kad visi pranašai ir visos Psalmės, ir viskas, tai buvo Jis, išreikštas. Matote?

111 Taigi priežastis dėl kurios aš nepasirinkau to pamokslauti šį rytą yra ta, kad aš pamaniau, jog jei apie tai mokysime, jūs galėsite tai geriau suprasti nei kad tiesiog paimti temą ir prabėgomis apie ją pakalbėti. Mes tiesiog mokysime apie tai.

112 Taigi, Jis sakė, kad visos Psalmės ir visi pranašai kalbėjo apie Jį. Na, ten, dėl to, tai parodo, jog visas Senasis Testamentas, visas Naujasis Testamentas, ir visos Psalmės, giedojimas, giesmės, kurios buvo giedamos, buvo giedamos apie Jį.

113 Paimkime 22-ą Psalmę ir sugiedokite ją ir sugretinkite ją su nukryžiavimo rytu. Matote: „Mano Dieve, Mano Dieve, kodėl Tu Mane apleidai? Visi mano kaulai, jie spokso į Mane. Jie pervėrė Mano kojas ir Mano rankas“. Vis tik, visi šie dalykai buvo ten, o jie giedojo šią Psalmę pačioje šventykloje ir nukryžiavo būtent Jį. Matote? Matote, tie dideli religiniai vadovai, tie didūs vyrai, tie didingi mokytojai, ir vis tik buvo tokie apakinti, kad skaitė pranašus ir giedojo giesmes, ir darė nusikaltimą, kurį, buvo pasakyta, kad jie padarys.

Tas pats vyksta šį rytą!

114 Dabar klausykite įdėmiai... Aš dabar visiškai nekreipsiu dėmesio į laikrodį. Aš noriu, kad jūs tai suprastumėte. Matote? Man nerūpi. Matote? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

115 Todėl jūs galite čia matyti, iš esmės, pradžioje, būtent tą mintį, kurią Dievas turėjo Savo prote, Jis paslėpė ją nuo visų tų mokslo žmonių. O... Tik tam tikras skaičius, pasirinktas iš anksto numatytas skaičius, iš anksto paskirti žmonės buvo vieninteliai, kurie tai išgirdo. Ir dabar ištirkite Raštą nuo pat pranašų amžiaus, ir pažiūrėkite ar tai nebuvo vienas ir tas pats dalykas. Matote?

116 Taigi, ir Jėzus čia nukreipė juos į pranašus ir Psalmes, Jis pasakė, kad visa tai kalbėjo apie Jį. Matote? O čia šie žydų mokytojai, rabinai, teisės mokslų daktarai, profesoriai, pasielgė visiškai vienodai kaip buvo pasielgę ir anksčiau.

117 Dabar atkreipkite dėmesį dar kartą, Jis tarė: „Ištirkite Raštus, nes Jie yra Tie, Kurie apie Mane liudija“. Ištirkite Raštus, Raštus, visą Raštą. Ką aš ketinu padaryti? Parodyti jums, kad ši Biblija yra dalykas, kuris yra teisingas.

118 Kažkurią dieną stovėjau ligoninės patalpoje, kalbėjausi, sesė paprašė manęs paaiškinti apie denominacijas, kodėl mes buvome... buvome prieš denominacijas, su kai kuriais denominaciniais žmonėmis.

119 Matote, tai turi sugrįžti į Žodį, nes Žodis yra Dievas. Matote? Ir Jėzus čia paskelbė tą patį, jog Žodis yra Jis. Jūs negalite padaryti taip, kad Raštas Sau prieštarautų. „Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Ir Žodis tapo kūnu!“. Matote?

120 Taigi čia Jis sako: „Ištirkite Raštus, Jie liudija apie Mane. Juose jūs manote turį Amžiną Gyvenimą, – ir tai yra tiesa, – o Jie yra Tie, Kurie liudija apie Mane. O Aš liudiju apie Juos. Ir jei Aš nedarau darbų, kurie yra pažadėti, kad juos darysiu, tuomet neklausykite Manęs. Bet jei Aš darau darbus, o jūs negalite Manimi patikėti, tikėkite darbais, nes jie liudija, kad Jis yra Žodis“. O, atrodė, kad aiškiau ir būti negalėjo. Matote? Gerai. Taigi: „Ištirkite Raštus“. Jis pasakė, kad Mozė ir visas įstatymas, ir panašiai, ir pranašai, ir Psalmės kalbėjo apie Jį. Ir, vėlgi, Jis pasakė, kad Raštai liudijo apie Jį.

121 Jis yra visos Biblijos pagrindė tema. Jeigu jūs skaitote Bibliją ir nematote Kristaus kiekvienoje Jos eilutėje, sugrįžkite ir skaitykite Ją iš naujo. Matote? Jei negalite matyti Kristaus kiekvienoje Biblijos eilutėje, tuomet skaitykite Ją dar kartą, nes jūs kažką praleidote. Biblija yra Kristus. Jis yra Žodis. Kai skaitote: „Pradžioje Dievas sukūrė,“ – tai yra Kristus. Matote? Kiekvienas... Nuo iki „Amen“ Apreiškime, kiekvienas Žodis liudija apie Jėzų Kristų.

122 Štai kodėl tos pridėtos knygos, kurias jie vadina: „Antroji Danieliaus knyga ir Makabiejų kny... knyga, Ago Skaistykla,“ – ir kitos panašios, matote, apie jas Rašte nėra kalbama. Matote? Jos tematiškai neatitinka visų likusių. Joje nėra vietos skaistyklai. Joje nėra vietos šventųjų užtarimui ir kitkam. Joje nėra vietos tokiems dalykams. Joje nėra vietos denominacijai. Joje nėra vietos re... religijai už Šitos ribų, Biblijos. Matote? Todėl, kai jūs matote šiuos dalykus, jie... jie tiesiog paveiksle nepasirodo. Ir štai kodėl žmonės juos pridėjo, ir... ir visiškai sumaišė savo sudedamojo paveikslėlio dėlionę. Matote? Jie negali to teisingai sudėti: „tas pats vakar, šiandien ir per amžius!“.

123 Bet, jei tai teisingai sudėta, tuomet ten matomas visas paveikslas nuo puolimo iki atstatymo. Visas sukūrimo paveikslas ir visas planas apreikštas pačiame Jėzuje Kristuje. Amen! Tai visas paveikslas kartu sudėtas, kiekvienas mažas linkis ir kampas. Tai yra tiesiog kaip... Taigi, nenoriu tuo pasirodyti šventvagiškas, bet tai yra tiesiog kaip sudedamojo paveikslėlio dėliojimas.

124 Štai kodėl šiandien turime paveikslus, kurie atrodo siaubingai. Sako: „Mes esame tikintieji,“ – o karvė skabo žolę pačioje medžio viršūnėje. Tai neveikia. Kaip tik tada jie pasako: „Taip, Jis yra toks pats, bet tik tikru... Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius, visas išskyrus tam tikrą dalyką“. Matote? Taip jūs sugadinate savo paveikslą.

125 Biblijoje pasakyta, kad Jis yra tas pats! Švento Jono 5 ar Švento Jono 14:12 Jis pasakė: „tas,“ – tas, kas bebūtų. „Kas tiki į mane, tas irgi darys darbus, kuriuos Aš darau“.

„Na, tai buvo skirta kitam amžiui“.

126 Štai ir vėl jūsų paveikslas klaidingai sudėtas. Pas jus vyras žvejoja dykumoje, žuvį žvejoja karštame smėlio kalne, kur žuvies visai nėra. Matote? Matote, jūs turite sugrąžinti jį į žvejybos vietą, į Galilėją, ten, kur yra daugybė žuvies, matote. Matote?

127 Jūs... jūs turite teisingai sudėlioti paveikslą. Tai yra didis Dievo paveikslas. Ir yra tik vienas būdas jį pamatyti – turite pamatyti Jėzų Kristų. Tame yra visa Biblija. Jis yra pagrindinė Biblijos tema.

128 Dabar jūs galite suvokti, kad bet kurią iš šių vietų būtų galima paimti kaip temą ir jų atžvilgiu tarnautojui yra sunku išlikti ramiam. Atrodo, kad jis norėtų jų tema tęsti toliau, bet tu tiesiog turi sugrįžti prie to, apie ką mokai.

129 Jis yra pagrindinė Biblijos tema. Jis buvo pranašuose. Jis buvo Psalmėse. Jis buvo Biblijos istorijoje. Biblija yra pranašiška Knyga. Ji yra istorinė Knyga. Ji yra meilės Knyga. Ji yra gie... giesmių Knyga. Ji yra Gyvenimo Knyga. Ir joje jūs atrandate Kristų. Jis buvo pranašuose. Jis buvo Psalmėse. Jis buvo istorijoje. Ir jis taip, Biblijoje, yra būsimais dalykais, kurie turi ateiti. Todėl Jis buvo prieš ir bus po to. Kuo tai tuomet Jį padaro? „Tokiu pačiu vakar, šiandien ir per amžius“.

130 Bet jūs įterpiate į Ją kažką, kas nepadaro Jo „tokiu pačiu vakar, šiandien ir per amžius,“ – broli Ly, ką tuomet turite? Jūs surenkate siaubingą paveikslą. Nes Jis buvo istorija, matote, ir Jis yra pranašas. Jis yra Psalmės. Jis yra viskas. O jei jūs negalite Jo matyti visur, ir tokiu pačiu, kur, kaip gi atrodo jūsų paveikslas? Ar suprantate tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Gerai.

131 Jis yra tai! Jis buvo pranašais. Jis buvo juose. Jis buvo Psalmėse. Jis buvo istorijoje ir Jis yra būsimais dalykais, kurie ateis: „tas pats vakar, šiandien ir per amžius“. Hebrajams 13:8, jei norite tai užsirašyti. Jis turėtų būti, tuomet, Jis turėtų būti pagrindinis, jei tai yra tai, Kas Jis yra. Ir mes tuo tikime, ar ne? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tuomet, jei Jis yra tai, tuomet Jis turėtų būti pagrindine mūsų pokalbių tema, mūsų mąstymo, mūsų giedojimo, mūsų gyvenimo. [„Amen“.] Jis turėtų būtų pagrindine mūsų gyvenimo tema. Jeigu Jis yra pagrindinė Biblijos tema, o Biblija yra mumyse, tuomet Jis turėtų būti pagrindine tema visko, ką darome, ką kalbame ar galvojame; tuo turėtų būti Kristus. Ar tai tiesa? [„Amen“.] Gerai.

132 Nes, mes galvojame taip, nes mums Jis tapo... tapo visų dalykų Galva. Taip pasakyta čia Kolosiečiams. Jis mums yra visų dalykų Galva. Nes Jis tapo... Dėl mūsų, o mes esame įtraukti į „visus dalykus“. Jūs galite paklausti: „O kaip yra su nusidėjėliu?“. Jis tapo nusidėjėlio Teisėju, jeigu nusidėjėlis To nepriima. Tikinčiajam Jis tapo šlove, tam, kuris Tai priims. Todėl ten, štai kas: „visa yra per Jį ir dėl Jo sutverta“.

133 Ir tam, kad būtų išreikšta dienos šlovė, yra reikalinga naktis. Yra reikalingas negarbingas indas tam, kad išreikšti mei... meilę ir rūpestį garbingojo indo. Yra reikalinga pikta moteris, kuri vilkės nepadorius drabužius ir... ir parduos savo moralę tam, kad išreikšti dorovę padorios, tikros damos. Matote? Yra reikalingas sukčius ir vagis, žmogus, kad išreikšti tikro tikinčiojo dorumą, tikro Krikščionio. Yra reikalingas veidmainys, kad tikintysis taptų matomas, kas jis yra.

134 Todėl: „Visa buvo padaryta per Jį“. Ir kadangi Jis tapo viskuo... tapo, dėl visų mūsų, visa buvo padaryta dėl, per Jį. Tuomet, kadangi tai yra tiesa, mes turėtume susitapatinti (turėtume) su Juo. Mes turėtume būti susitapatinę, patys, su Juo, nes Jis susitapatino su mumis. Mes turėtume būti susitapatinę su Juo. Kaip? Gyvendami dėl Jo; ne vien tik išpažinimu.

135 Taip daugelis žmonių išpažįsta, sako... Sakau, kad yra prieita iki tokios vietos. Ar tu Krikščionis? „Aš metodistas“. Na, tai labai toli nuo buvimo, paskelbimo save esant Krikščioniu. Na, pažvelkite į tai, ką daro metodistai. „Aš baptistas“. Na, pažvelkite į tai, ką daro baptistai. „Aš katalikas“. Pažvelkite į tai, ką jie daro. Matote?

136 Tačiau vienintelis būdas, kuriuo jūs iš tikrųjų galite būti Krikščionis yra kai Kristus jumyse atpažįsta Save. Na, tai ganėtinai geliantis posakis! Viliuosi, kad visi klausantys garsajuostės jį taip pat supras. Matote? Matote? Matote?

Jūs sakote: „Aš esu sekmininkas“. Tai nieko nereiškia.

137 Tai yra Kristus įrodęs savo tapatybę jumyse. Štai kada Jis jus pripažįsta.

Pasakysite: „Aš kalbėjau kalbomis“. Taip pat ir velniai.

138 „Aš šaukiau“. Musulmonai, budistai ir kas tik nešaukia. Indėnai šaukia šokant gyvatės šokį. Matote? Žinoma. Jie visi šaukia. Kultuose, klanuose ir visur kitur – šaukia ir rėkia. Jie rėkia ir šaukia beisbolo žaidynėse.

139 Bet, kai Kristus įrodo Savo tapatybę jumyse, atpažįsta Save Patį, tuomet jūs esate toks kaip Kristus. O žodis „krikščionis“ reiškia būti „tokiu kaip Kristus“. Štai ir jūsų susitapatinimas. Gerai. Taigi, o kadangi jis yra mūsų tapatybė, tuomet mes turėtume būti susitapatinę su Juo, gyvendami dėl Jo.

140 Atkreipkite dėmesį, Dievas turėjo trejopą tikslą šioje didelėje slaptoje paslaptyje. Dievas, Savo didelėje slaptoje paslaptyje, kurią Jis turėjo prieš prasidedant pasauliui, joje Jis turėjo trejopą tikslą. O dabar tai, apie ką mes norime pratęsti, šį rytą, yra – kas yra ta trejopa paslaptis? Matote? Taigi, aš tikiu su Dievo pagalba, Kuris yra čia ir Jis... Jis tai mums parodys. Taigi, jei Jis turėjo šį trejopą tikslą, mes norime sužinoti, kas yra šis trejopas tikslas.

141 Pirmas dalykas, kuris buvo, tai, Dievas norėjo apreikšti Save žmonėms.

142 Jis negalėjo to padaryti būdamas didis Jehova Dievas, Kuris aprėpė visą erdvę, laiką ir Amžinybę. Jis negalėjo. Jis yra per daug didis, kad kada nors būtų apreikštas žmonėms, nes tai būtų per daug paslaptinga. Kaip ta didi Būtybė galėtų, kuri niekada neprasidėjo... Po to, kai jūs pereitumėte anapus šimtų milijardų ir trilijonų trilijonų šviesmečių laiko tarpą, ir iki begalybės, į Amžinybę, o Jis yra ta didi Būtybė, kuri visu tuo buvo ir vis dar yra.

143 Bet, ką Jis norėjo padaryti – Jam patiko tėvystė, nes Jis buvo Tėvas. Ir vienintelis būdas, kuriuo Jis galėjo ją išreikšti buvo tapti žmogaus Sūnumi. Dėl to Jėzus vis kartojo: „Žmogaus Sūnus“. Matote, jie nesuvokė apie ką Jis kalbėjo, daugelis jų. Bet dabar jūs suprantate tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Matote? Jis norėjo išreikšti Save. Tai buvo Jo, vienas iš Jo didžių trejopų tikslų, tai buvo išreikšti Save Patį, sutapatinti Save su žmonėmis, apreikšti Save Kristuje.

144 Antra – turėti pirmenybę Savo tikinčiųjų Kūne, tai yra, Jo Nuotakoje, kad Jis galėtų gyventi žmonėse.

145 Taigi, Jis galėjo tai padaryti Adome ir Ievoje, bet juos atskyrė nuodėmė, todėl turėjo būti koks nors kelias tai sugrąžinti. O, tai bent! O, kai aš... Tai, man tai yra taip daug – vien tik apie tai pagalvojus. Matote? Ar matote, koks buvo Dievo tikslas? Taigi, kodėl Jis tiesiog neišlaikė Adomo ir Ievos štai tokių? Taip Jis niekada ir nebūtų galėjęs išreikšti Savo pilnatvės, viso Savo atributo. Nes ten Jis būtų galėjęs būti Tėvu, tai tiesa, bet Jis taip pat yra Gelbėtojas. Jūs paklausite: „Iš kur tu žinai, kad Jis toks buvo?“. Jis yra toks, nes aš tai išgyvenau. Matote? Matote? Jis yra Gelbėtojas ir Jis turėjo tai išreikšti. O kaip Jis galėjo tai padaryti? Tik per Kristų. Kaip Jis galėjo būti Sūnumi? Tik per Kristų. Kaip Jis galėjo būti Gydytoju? Tik per Kristų. Matote, visi dalykai galiausiai atsiduria tame viename Asmenyje, Jėzuje Kristuje. O, tai bent! Kai aš... kai aš...

146 Kai apie tai galvoju, aš... aš tiesiog regiu kaip denominacijos išnyksta nuo scenos, o visa kita tiesiog tęsiasi toliau, matote, kai aš matau tą didį Dievo tikslą, apreiškiantį Save. Ir pirma turėjo apreikšti Save Kristuje: „kūniška Dievystės pilnatve“. O po to – atvesti tą „kūniškos Dievystės pilnatvę“ į žmones, kad Jis galėtų turėti pirmenybę, vadovavimą, vedimą.

147 Kitas, iš to vakaro, jei neįsigijote garsajuostės, aš pamokslavau čia vieną vakarą apie: „Jėzaus Kristaus kalinys“. Paulius – kalinys! Matote? Kai Dievas padaro jus Savo kaliniu, tuomet viskas, ką jūs galite daryti yra tik tai, ką Dvasia sako daryti. Paulius, būdamas didžiu intelektualu, jis mokė... jis buvo mokomas Gamalielio, kad taptų didžiu kunigu ar rabinu, vieną dieną. Ir jis turėjo dideles ambicijas. Intelektualiai jis buvo didis žmogus, turėjo daug valdžios, buvo garsus vyras tautoje. Bet jis turėjo paaukoti kiekvieną to dalelę, matote, kad taptų Žodžio dalimi, kad išreikštų Jėzų Kristų. Jis žinojo, ką reiškė pasakyti...

148 Jis turėjo ketinimą nuvykti į vieną vietą, kai kurie broliai jį pakvietė, bet Dvasia jam uždraudė vykdyti savo valią. O, jei... jei pusiau dvasiniai žmonės tik galėtų tai suvokti! Matote? Jam buvo uždrausta vykdyti savo valią. Jis tik galėjo daryti... „Dvasia man uždraudė“. Matote? Jis buvo Kristaus kalinys.

149 Tuomet, vieną dieną ta ateities spėjėja, Paulius žinojo, kad turėjo jėgą išvaryti tą velnią, bet jis galėjo tai padaryti tik Dievui tai paliepus. Diena iš dienos ji sekiojo, šaukdama jam iš paskos, bet vieną dieną Dvasia davė jam leidimą. Tada jis ją sudraudė, dvasią, kuri buvo joje. Matote? Jis žinojo, ką reiškė būti kaliniu.

150 Mozė, jo intelektualūs gebėjimai, jis turėjo jų netekti tam, kad atrastų Kristų, kad būtų kalinys. Tuomet, kai Dievas išmušė iš jo visą pasaulį ir visą tą buvimą galingu vyru, ir tą dieną, kai jis atsistojo to Ugnies Stulpo Akivaizdoje, jis buvo rastas be žado. Jis netgi ne, negalėjo net prakalbėti, jis sakė... Tuomet Dievas turėjo kalinį. Matote? Tu nesistengsi to daryti savo paties paieškomis. Tuomet Dievas turėjo apdovanoti šį vyrą, suteikti jam užtektinai jėgos, kad jis galėtų ten sugrįžti.

151 O jis pasakė: „Viešpatie, aš pasakiau faraonui tai, ką Tu pasakei, bet jis nenori klausyti“.

152 Jis pasakė: „Tuomet paimk šią savo lazdą, – Dievas kalbėjo, tai Dievo Žodis, – nueik ten ir nukreipk ją link rytų, ir pašauk skėrius“. Ir skėriai buvo sukurti, nes Jis turėjo kalinį, kurio faraonas nieko negalėjo papirkti. Niekas kitas negalėjo priversti jo pasukti kuriuo nors kitu keliu. Jis buvo visiškas kalinys, supančiotas Dievo Žodžio grandinėmis, prisirišęs vien tik prie TAIP SAKO VIEŠPATS.

153 O, jei tik Dievas galėtų turėti daugiau tokių kalinių! Taigi, štai tada Jis gali išreikšti pirmenybę, suprantate. Jis, Jis turi vyrą arba žmogų, tokį, kuris nežino nieko išskyrus Kristų. Ar suprantate, ką turiu omenyje? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Gerai. Tai yra antra.

154 Pirma – visiškai Save išreikšti, Dievas Kristuje.

155 Antra – turėti pirmenybę, per tai, Savo Bažnyčioje, kuri yra Jo Kūnas, Nuotaka, iki tiek, kad Jis galėtų turėti pirmenybę išreikšti Save per juos. Gerai.

156 Ir trečia – atstatyti Karalystės teisėtą padėtį, kuri puolė per nuodėmę pirmojo Adomo, atgal į ten, kur jis vaikščiojo vakaro vėsoje su Savo žmonėmis, kalbėjo su jais, bendravo su jais.

157 Bet dabar nuodėmė ir mirtis atskyrė juos nuo Jo Akivaizdos ir Jo išraiškos visumos. Ar suvokiate tai? Prieš pasaulio sutvėrimą, kad išreikštų visus Savo... Savo... Savo atributus, tai, kuo Jis buvo.

158 Todėl, jei bet kuris čia esantis trejybininkas nors minutėlei atsipalaiduotų, galėtų pamatyti, kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia nėra trys Dievai. Tai yra trys to paties Dievo atributai. Matote, tai yra išraiška. Tėvas, Jis buvo, norėjo būti Tėvu. Jis buvo Tėvas, Jis buvo Sūnus ir Jis yra Šventoji Dvasia. O Tėvas ir Šventoji Dvasia yra ta pati Dvasia. Nejaugi nesuprantate? Ar suprantate tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Ne trys dievai. Velnias prikalbėjo jums tuos dalykus tam, kad paverstų jus stabmeldžiais. Matote? Tai yra vienas Dievas išreikštas trijuose atributuose. Kad būtų Tėvu, būtų Gelbėtoju, būtų Sūnumi, būtų Gydytoju, matote, tai yra jo išraiškos.

159 Aš noriu ties tuo šiek tiek apsistoti, kad netgi žmonės klausantys garsajuostės galėtų suvokti šią mintį, tie, kurie mato. Kad išnagrinėti kiekvieną iš šių temų man prireiktų apie, visos paros kiekvienai iš jų. Tačiau viliuosi, kad aš pakankamai aiškiai tai aiškinu ir jūs galite matyti prie ko aš vedu. Matote?

160 Dievas, išreikštas Jėzuje Kristuje, Kuris buvo kartu Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia: „Kūniška Dievystės pilnatvė“.

161 Dabar „Kūniška Dievystės Pilnatvė“ gyvena Jo Bažnyčioje, pirmenybė. Visa, kuo buvo Dievas, Jis išliejo į Kristų; ir visa, kuo buvo Kristus, buvo išlieta į Bažnyčią, tikinčiuosius.

162 O ne į denominaciją! Už kelių minučių mes prie to prieisime ir aš visiems laikams išrausiu tai iš jūsų minčių, suprantate; parodysiu jums, kas tai sukelia, su Dievo pagalba, jeigu Jis tik tai mums leis.

163 Koks gi dabar yra Jo tikslas? Išreikšti Save kaip Sūnų, matote, ir, dabar, kad Jame galėtų gyventi „kūniška Dievybės pilnatvė“. Aš, aš turiu priešais save atverstą vietą iš Kolosiečių. Matote? Tai, ištisai visame Rašte, štai koks buvo Dievo tikslas. Tuomet per šį Gyvenimą šio Sūnaus, Jo kryžių: „Kraują,“ – yra sakoma čia, – „Jo kryžiaus,“ – kad Jis galėtų sutaikyti su Savimi Kūną, Nuotaką; kuri yra Ieva, antroji Ieva. Ir Dievas parodė tai provaizdyje, taip kaip Jis padarė su Moze ir visais kitais. Tą patį Jis padarė Adome ir Ievoje, suteikdamas provaizdį – nes jie buvo Kristus ir Nuotaka. Jis yra antrasis Adomas; Bažnyčia yra antroji Ieva.

164 Ir tol, kol antroji Ieva daro kompromisą prieš Žodį ar ji nedaro to paties, ką padarė pirmoji Ieva? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Bando pasakyti: „Na, tai buvo skirta kuriam nors kitam amžiui“. Ir už kelių minučių mes prie to prieisime, ar Jis pasakė, kad tai buvo skirta kitam amžiui. Kaip tai gali būti skirta kitam amžiui, kai Jis yra „tas pats vakar, šiandien ir per amžius“?

165 Bet Dievas nustatė tikslą ir „paslėpė tai nuo protingųjų ir išmintingųjų akių, ir apreiškė tai iš anksto numatytiems kūdikiams“, kurie buvo iš anksto numatyti, tai priimti.

166 Dėl šios priežasties, atsekite tai visame amžiuje, vos tik tai Šviesai, kuriuos nors apšvietus, jie nuo Jos nusigręždavo ir užgesindavo Ją. Ir didieji intelektualai ir tie didieji kunigai ten stovėjo, ten buvo rabinai iš didingųjų tarpo, mokytojai ir valdžios žmonės, įvairiausi, tokie kaip Nikodemas ir kiti, žmogus esantis erudicijos viršūnėje, bet jis net nepajėgė To suvokti.

167 Ir ten buvo tie didingi kunigai, stovėjo ten, ir rabinai, kurie buvo išmokyti to Žodžio. Tai bent, jie intelektualiai Jį žinojo! O Jis pasakė: „Jūs esate iš savo tėvo velnio ir jo darbus jūs darote“. Pagalvokite apie tai, šventi vyrai, jūs, savo pirštu, nebūtumėte turėjęs į ką besti ir parodyti, ką nors netinkamo jų gyvenime ar jų tėvo gyvenime, ar jų senelio gyvenime, ar jų pro-pro-pro-pro-prosenelio gyvenime. O jei būtumėte turėjęs, tuomet jiems reikėdavo mirti gėdoje, juos užmėtydavo akmenimis iki mirties. Bet štai ten atsistoja Jėzus, pavadina tą grupę: „grupe velnių,“ – religingus žmones.

168 Taigi, o, didelis apreiškimas dabar! Taigi, kad atstatytų Savo giminystę, kad sugrąžintų, taigi, Jis turėjo leisti jiems prapulti. Ar suprantate tai? Jis turėjo leisti jiems nusidėti, suteikdamas jiems laisvą valią... Jis, Jis negalėjo priversti jų nuodėmiauti ir tuo pačiu išlikti Dievu, o po to nubausti juos už kažką, ką padaryti Jis pats juos privertė.

169 Bet kai Jis žmogų pastatė ant partnerystės su Juo pagrindo, tada jis leido žmogui turėti laisvos valios pasirinkimą, suprantate, tai tas pats dalykas, ant kurio Jis pastatė jus šiandien. Matote? Matote? Jūs elgiatės, kokiu tik norite būdu; jūs turite laisvos valios pasirinkimą. Taigi, todėl, jei Jis patį pirmą ant to pastatė, Jis ir antrą turi ant to pastatyti, Jis visus turi ant to pastatyti arba iš pat pradžių Jis pasielgė neteisingai. Matote? Tačiau visi stovi ant to paties pagrindo.

170 Dabar pastebime to sugrąžinimą; ir leido tam žmogui taip pasielgti, ir žinojo, kad jis taip pasielgs, žinojo, kad jis tai padarys. Bet, ką tai padarė? Tai išreiškė Jo, kaip Gelbėtojo, atributą. Ir visas tikslas tuomet yra sudėtas į Kristų, kad taptų... Kad Pats Dievas prisiimtų Savo įstatymo bausmę, mirtį, kad numirtų tam, kad atpirktų žmoną, kuri tapo prarasta, kai atmetė Jį.

171 Kai Ieva paliko Žodį, ji paliko savo vyrą. Ir kai bažnyčia palieka Žodį ir pereina į denominaciją, ji atmeta ir atlieka paleistuvavimą su žmogiškos išminties pasauliu, atstumdama Dievo Žodžio autoritetą. Ar tai aiškiai skamba? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Biblijoje yra pasakyta: „Atlieka dvasinius paleistuvavimus“. Bet kuris nors Žodis iš Biblijos yra atmetamas arba, jei kuris nors yra savaip išaiškinamas, tai reiškia absoliutų atmetimą ir paleistuvavimą prieš Dievą, Kuris yra jūsų Vyras. O paleistuvė niekada neįeis į Dangaus Karalystę, mes tai žinome. Matote? Taigi, matote, Ieva tai padarė iš pat pradžių.

172 Taigi, dabar dar kartą atkreipkite į tai dėmesį, koks yra Jo trejopas tikslas? Išreikšti Save Jėzuje Kristuje; įeiti į Kūną per Jėzų Kristų, turėti pirmenybes; kad (padaryti ką?) atstatyti Edeną, sugrąžinti tai, kas prarasta. Tai buvo vienintelis netvarkoje likęs dalykas. Visi kiti jo dalykai buvo tvarkoje.

173 Bet Jis turėjo leisti, suteikti žmogui laisvos valios pasirinkimą, kad pultų tam, kad Jis galėtų būti Gelbėtoju, kad išreikštų tai, kas Jo viduje, matote, Savo kaip Gelbėtojo atributą. Kažkas turėjo būti prarastas. Ir būtent tas dalykas, tas žmogus puolė ir tapo prarastas, Jis tapo jo Gelbėtoju, prisiėmė Savo įstatymą. Bet Jis negalėjo to padaryti kaip tas didis Jehova, kuris buvo aprėpęs visą erdvę, laiką; suprantate, Jis negalėjo to padaryti. Ir Jis turėjo tapti Žmogumi. Ir Jis įgijo giminystę su tuo žmogumi, kuris buvo prarastas, amen, ir tapo Žmogumi: Dievas tapo kūnu!

174 Aleliuja! Galvojate, jog aš susijaudinau; aš nesusijaudinau. Kažkas yra mano viduje!

175 Dievas tapo, iš Dievo, tapo manimi, kad prisiimtų Sau mano nuodėmę tam, kad Jis mane galėtų padaryti Juo, amen, sugrąžinti į Jo didį tikslą Dievo sūnų ir dukterų, nes Jis yra Amžinasis Tėvas. Tas atributas buvo Jame, matote, todėl jis turėjo būti išreikštas.

176 Ar dabar matote visą trejopą tikslą? Suprantate, tam, kad Save išreikštų, Jis nori tapti... Taigi, pa... pasaulis yra prarastas, taigi Jis turi Save išreikšti Žmoguje, kad taptų Gelbėtoju per sutaikinimą Krauju nuo Jo kryžiaus. Taigi, Jis turėjo tuo tapti, kad numirtų tam, kad išgelbėtų ir grąžintų Save atgal į Bažnyčią, tam kad Savo Bažnyčioje turėtų pirmenybę.

177 Dabar įsidėmėkite, tai negali būti ir nebus, ir niekada nebus, ir niekada nebuvo denominacija! Jis turi turėti pirmenybę ir Jis yra Žodis. Amen! Kaip kuri nors religija galėtų Čia būti įterpta? Tai... tai paverčia bažnyčią prostitute, kai yra priimami bet kurio žmogaus žodžiai iš bet kurios religijos ar bet kurios denominacijos. Ji iš karto yra paženklinama, Apreiškimo 17, kaip paleistuvė ir ištvirkėlės; Romos katalikų bažnyčia yra paleistuvė, o protestantai yra ištvirkėlės. Tai yra parašyta kuo aiškiausiai, kiekvienas žmogus gali tai perskaityti. Mes išnagrinėjome Bažnyčios Periodus ir jūs galite tai surasti tose... tose garsajuostėse, jei norite. Tiksliai taip. Tuomet, kiekvienas prisijungiantis prie religijos už Biblijos ribų, Dievo akyse yra paleistuvė. Ir padarė tą patį dalyką kaip Ieva; pasitraukė nuo Žodžio, kuris yra Kristus. O, tai bent! Gerai.

178 Dabar mes matome Jo paslaptį, kurią Jis turėjo Savo prote prieš pasaulio sutvėrimą. Ar jūs dabar norėtumėte šiek tiek apie tai paskaityti? Tiesiog perskaitykime tai. Ar jūs turite daug laiko? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Mes... mes tai perskaitysime. Dabar tiesiog visi atsiverskime, vienam perskaitymui, vis tiek, Knygą Efeziečiams ir pradėkime nuo... nuo 1-ojo skyriaus iš Efeziečiams, kad perskaitytume. Ir dabar vykstant šiai sekmadieninės mokyklos pamokai apie šį trejopą Kristaus pasireiškimą, pradėkime skaityti.

Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas...

179 Dabar sekite, tai nėra skiriama pasauliui, bet:

šventiesiems, esantiems Efeze, ir ištikimiesiems Kristuje Jėzuje:

180 Kaip jūs patenkate į Kristų? Prisijungdami prie bažnyčios? [Susirinkusieji sako: „Ne“ – Red.] Per Gimimą! „Viena Dvasia,“ – Pirmas Korintiečiams 12, – „mes visi esame pakrikštyti į vieną Kūną“. Matote?

181 Gerai, tai yra apie kuriuos jis kalba. Tai nėra skiriama išoriniam pasauliui. Mes negalime apie tai kalbėti nusidėjėliui, nes jis nieko apie tai nenutuokia. Paulius neskyrė to jokiems nusidėjėliams. Jis pasakė: „Tai yra skirta tai... tai... tai Grupei ten, esančiai Kristuje Jėzuje“.

Malonė tebūna jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus.

Tebūna palaimintas Dievas ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus visais dvasiniais palaiminimais (kur?) dangiškose vietose Kristuje;

182 „Dangiškose vietose“. O, kaip norėčiau turėti laiko! Čia turiu tai pasižymėjęs čia pat savo Biblijoje apie Dangiškas vietas, kas yra Dangiškos vietos. Dangiškos vietos, tik akimirkai, yra „tikinčiojo padėtis Kristuje“, matote, „kur tikintysis stovi Kristuje“, Dangiškose vietose.

Pagal tai, kaip jis mus jame išsirinko… (klausykite įdėmiai ) …mus jame išsirinko prieš pasaulio pamato padėjimą...

183 Kada Jis mus išsirinko? „Prieš pasaulio pamato padėjimą,“ – Jo didelės, slaptos paslapties, Jo didžios paslapties metu.

Jis mus išsirinko Kristuje prieš pasaulio pamato padėjimą, kad būtume šventi ir be kaltės jo akivaizdoje (kame?) meilėje;

iš anksto mus (ką padaręs?) paskyręs sau įvaikinti per Jėzų Kristų pagal gerą savo valios norą...

184 „Paskyrė!“. Štai kur paslaptis. Jis, prieš Kristui ar kam nors kitam atsirandant ant žemės, jūs matote Jo didelę paslaptį, kad Jis išsirinko Nuotaką. Žinojo, kad Ieva puls per liovimąsi tikėti Žodžiu, žinojo, kad ji puls; bet Jis pasirinks Nuotaką, kuri nepuls, kuri laikysis to Žodžio nežiūrint į tai, ką apie Jį pasakyti turi likęs pasaulis. Jie laikysis to Žodžio! Jie yra paskirti ten stovėti: „vaikų įsūnijimas per Jėzų Kristų,“ – paskyrė Bažnyčią tam didingam, šlovingam stovėjimui!

185 Ar dabar jūs matote Jo paslaptį? O kam? Kad atstatytų puolusią Ievą, nes ji simbolizavo Bažnyčią. O dabar atkreipkite dėmesį, taip kaip Dievas atvėrė Adomo šoną ir išėmė Ievą iš jo paties kūno ir kraujo; ir padalino jo dvasią į vyrišką ir moterišką, į moterišką ir įdėjo ją į Ievą. Paėmė šonkaulį iš jo šono ir padarė iš jo Ievą; taip Dievas padarė tą patį paimdamas iš Kristaus šono, Kraujas ir vanduo. O Kristus yra Žodis ir paima Žodį ir padaro Savo Bažnyčią, Ievą; matote, sugrąžina Sau dar kartą, atpirktą Krauju, Kuris ištekėjo iš Jo Kūno. Ar dabar tai matote? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

186 Didi Dievo paslaptis dabar yra atskleidžiama, kuri buvo paslėpta nuo pasaulio sutvėrimo pradžios, bet apie kurią buvo pranašaujama nuo pat pradžios iki galo. Dabar sekite, mes atrandame, kad Jis... Jis tai padarė. Ir čia Efeziečiuose, ir daugelyje kitų vietų, bet tai jums suteiks užtektinai, kad jūs galėtumėte... Taigi, visais amžiais Jis iš lėto atskleisdavo šią paslaptį. Ar jūs galite tai dabar įžvelgti? Taigi, visais...

187 Kaip Jis tai [padarė – Vert.]? Kaip tai įvyko su simboliu? Jis atvėrė Adomo šoną ir paėmė dalį iš jo kūno, kuris buvo Adomas tam, kad sukurtų Ievą. Nuotaka turi būti Žodis, nes Jis yra Žodis. Ji negali stovėti ant religijų. Ji negali stovėti ant denominacijos. Ji negali stovėti ant gero elgesio. Ji turi stovėti tik ant Žodžio, nes Ji yra Jo dalis. Ji buvo paimta iš Kristaus. Matote?

188 Ir kad įsitikinti dėl viso Paėmimo... Liuteris buvo dalis, Veslis buvo dalis, pranašai buvo dalis. Jeigu jie yra... nėra dalis... Tiesiog apreiškime, kurį jie sudarė, kūną, kojas, kojų pirštus, rankas ir taip toliau iki Galvos (prie kurios mes prieisime už kelių minučių), matote, tai sudaro visą Paėmimą. Tai yra Žodžio Kūnas, kuris yra Kristus. Amen!

189 Už To ribų jūs esate prarastas. Man nerūpi, koks geras jūs esate ar koks yra jūsų santykis, ar kokiai bendruomenei priklausote, ar kokiai organizacijai, jūs esate prarastas, jei to Žodžio nėra jumyse.

190 „Jeigu jūs pasiliekate Manyje, Žodyje, Mano Žodžiai jumyse, tuomet tiesiog prašykite, ko panorėsite,“ – nes jūs ir Žodis esate tas pats. Jis turi pirmenybę. Jis turi valdžią. Jūs esate... Jam jūs esate kalinys. Pasaulis yra miręs. Jūs daugiau nieko neturite... Jūs matote visus likusius žmones gyvenančius taip kaip jie gyvena, bet jūs pats taip negyvenate. Jūs esate kalinys. Jūs esate junge su Juo. „Mano jungas yra lengvas“. Junge su Kristumi, su Jo Žodžiu. „Aš visada darau tai, kas patinka Tėvui. O jeigu jūs negalite patikėti, kad Aš esu Jis, tuomet tikėkite Žodžiu“. Taip tobula! Atkreipkite dėmesį.

191 Atkreipkite dabar dėmesį, visais amžiais Jis palaipsniui tai atskleisdavo, iš lėto atskleisdavo paslaptį per pranašus ir per provaizdžius. Mes dabar galėtume apie tai pratęsti, ir, išreikšdamas Save.

192 Jis išreiškė Save Mozėje. Pažvelkite į Mozę. Gimė vaikų persekiojimo laiku. Jis buvo gimęs būti išlaisvintoju. Jis buvo paslėptas melduose, tiesiog kaip Jėzus buvo nuvestas į Egiptą. Jis sugrįžo. Jis užlipo ant kalno, nusileido su įsakymais.

193 Jėzus užlipo ant kalno, Jo pirmasis pamokslas, kalno pamokslas, nusileido su įsakymais. „Jūs esate girdėję, kad buvo senolių pasakyta: ‘Nesvetimauk’; Aš jums sakau: kas žiūri į moterį jos geisdamas, tas jau svetimavo su ja savo širdyje“. Įstatymo Leidėjas, Kunigas, Karalius, Vedlys – tiesiog tiksliai!

194 Jis išreiškė Save Juozape, gimė denominacijos tarpe, savo brolių. Jie nekentė jo be priežasties, nes jis buvo dvasingas. Jis matė regėjimus. Dievas buvo su juo. Jis galėjo išaiškinti sapnus. O jo broliai nekentė jo. Jis buvo parduotas be... savo brolių beveik už trisdešimt sidabrinių. Tiesiog tiksliai kaip Jis buvo parduotas Judo Iskarijoto, vieno iš Jo brolių, už trisdešimt sidabrinių. Jis buvo įmestas į duobę ir tariamai turėjo būti negyvas. Tai tiesa. Tėvui ir kitiems buvo pasakyta, kad jis buvo negyvas. Buvo įmestas į tą duobę; iškeltas ir nuėjo iki dešinės faraono rankos.

195 Požeminiame kalėjime, kaip jis ten kentėjo! Ir... ir ten buvo du išgelbėtieji... Vynininkas ir kepėjas, vienas iš jų pražuvo, o kitas buvo išgelbėtas, tiksliau. O ke... kepėjas... Vienas iš jų pražuvo, o kitas buvo išgelbėtas. Tiesiog kaip ant kryžiaus, kai Jis buvo Jo kalėjime, prikabintas prie kryžiaus už mūsų nuodėmes, tapo kaliniu, vienas vagis pražuvo, o kitas buvo išgelbėtas. Matote, tiesiog tiksliai.

196 Po to jis tapo dešinia faraono ranka, karalius, kurį jis sapnavo, išvydo regėjimą, kuriame jis sėdi prie karaliaus kojų ir visa Egipto valdžia buvo jam atiduota. Jo regėjimas turėjo išsipildyti. Greičiausiai jis daug kartų apie tai svarstė, kol buvo ta... tame požeminiame kalėjime. Jo žandenos apžėlė ir panašiai, bet jis apie tai svarstė. Vieną dieną jo regėjimas turėjo išsipildyti.

197 Nors laikas delsė, tai turės išsipildyti! Kaip kalbėjau praėjusį vakarą ar užvakar, trečiadienio vakarą čia, tarnavime. Matote, tai turi išsipildyti. Kai Dievas taip pasako, tai turi įvykti. Tai yra patvirtintas pranašas ir tai turi išsipildyti, nes tai Dievo Žodis.

198 O Žodis ateina tik pranašui. Žodis pranašas reiškia „Dieviško užrašyto Žodžio apreiškėjas“, panašiai kaip padaro pasakantis ateitį, matote, arba regėtojas. Atkreipkite dėmesį. O regėtojas, kaip, tas, kuris, žinote, pasako ateitį, jis yra Dievišku būdu patvirtinamas kai pranašauja ir kai tai išsipildo. „Jeigu jūsų tarpe bus pranašas, kuris kalbės jums ir pasakys, kad turi įvykti tam tikri dalykai. Ir jeigu jie neįvyks, neklausykite jo. Bet jeigu jie įvyks, tuomet Aš esu su juo. Bijokite jo, nes Aš esu juo“. Suprantate? Tiksliai taip. Štai kame slypi įrodymas, kai galite atpažinti ar tai yra Tiesa, ar ne.

199 Dievas prakalba per Savo Žodį Savo žmonėms per žmones. Matote, Dievas kalba tik per žmogų. „Aš esu Vynmedis, jūs esate šakos“. Vynmedis neneša vaisiaus. Šakos kalba, neša Vynmedžio vaisių. Atkreipkite dėmesį, taip buvo visada.

200 Mes dabar pastebime Juozapą, tuomet, kad joks žmogus negalėjo prisiliesti arba ateiti pas faraoną pirma nepasimatęs su Juozapu. „Joks žmogus negali ateiti pas Tėvą, tik per Sūnų“. O kai Juozapas paliko sostą, jie pūtė trimitus: „Tepriklaupia kiekvienas kelis! Juozpas eina!“.

201 Šlovė! Ir vieną dieną kiekvienas kelis priklaups ir kiekvienas liežuvis išpažins, kai Jis paliks Savo Tėvo Sostą, matote, kad pasirodytų. Kiekvienas paliudys, jog Jis yra Dievo Sūnus. Jūs arba... Tuomet bus per vėlu. Padarykite tai dabar.

202 Dabar mes pastebime tai per provaizdžius. Mes galėtume paimti netgi Dovydą, apie kurį neseniai kalbėjau, paliko savo sostą, atmestas savo tautos; kopė į tą patį kalną, Alyvų Kalną, eidamas į savo kalėjimą. Jis ėjo į savo kalėjimą, nes jis buvo savo brolių atstumtas ir savo tautos. Jis kopė raudodamas. Tai buvo Kristaus Dvasia jame, kai buvo atstumtas ir pažvelgė aukštyn link Jeruzalės, ir tarė: „Jeruzale, kaip dažnai aš norėjau...“. Atstumtasis karalius. Po aštuonių šimtų metų, Dovydo Sūnus atsistojo virš Jeruzalės, ten aukštai virš Jeruzalės, ir buvo atstumtas, ir verkė virš Jeruzalės, ir tarė: „Dabar atėjo tavo valanda“. Tai tiesa. Matote?

203 Visi šie dalykai simbolizavo Jį, tik provaizdyje, bet vis tik paslaptis buvo paslėpta. Tie vyrai nežinojo, ką jie darė. Jie tik žinojo, kad buvo vedami Dvasios tai padaryti. Taigi, užlaikė tai paskutiniosioms dienoms, didžiam apreiškimui. Bet išreikšdavo tai, išreiškė Save Mozėje ir Dovyde, ir Juozape, ir Elijuje, ir ištisai kituose. Jūs... mes galėtume paimti kiekvieną iš tų pranašų ir pažvelgti į jų gyvenimus, ir parodyti kaip jie tobulai išreiškė Jėzų Kristų, tiksliai, tuo pačiu visiškai neatskleisdami Jo paslapties; laukė, kad galėtų tai apreikšti paskutiniosiomis dienomis kaip Jis pažadėjo, laukė, kol tai bus visiškai suvokta, matote, prieš Jam galint tai apreikšti, jeigu Jis pasakytų viską iš karto.

204 Nes, Biblija yra parašyta paslaptimis. Jėzus padėkojo Tėvui už tai, matote, kad Ji buvo parašyta paslaptimis.

205 Taigi, Viešpaties Atėjimas yra paslaptyje. Mes nežinome, kada Jis ateina, kaip Jis ateina, bet mes žinome, kad Jis ateina. Matote? Ir tokios buvo visos Dievo paslaptys – laukė šios paskutiniosios dienos. Po to, kai Jis viską užbaigia, tada Jis apreiškia ir parodo tai, ką jau yra padaręs. O, tai bent! Niekada neatskleidė visos Savo paslapties.

206 Tai yra panašu į tai, prilyginama Septyniems Antspaudams. Taigi, kai Dievas panaudojo Martiną Liuterį išėjimui, tai pirmai bažnyčiai ar tam bažnyčios periodui, ir kai Jis panaudojo Džoną Veslį, ir Jis palaipsniui juos išvesdavo, ir juose apreikšdavo tą bažnyčios periodą, kai mes... dabar galima sugrįžti į Bibliją ir tai atsekti. Tačiau paskutiniosiose dienose, priežastis, dėl kurios tai buvo toks milžiniškas dalykas, apie kurį Jis kalbėjo čia ir parodė tuos Septynis Griaustinius... Ir „Žvilgsnis“ ir „Gyvenimas“ žur...

207 Žurnalas „Gyvenimas“ tada išspausdino tą Debesies Ratą ir Šviesą iš ten, kurių jie negalėjo suvokti ir dar iki dabar nesuvokia. Bet čia pasakė: „Vyk ten ir lauk, kol šios paslaptys bus apreikštos,“ – ir šioje vietoje dar mėnesiams iki tam įvykstant, ir tada tai įvyko tiksliu būdu, kuriuo Jis pasakė, kad įvyks. Ar jūs pastebėjote tai, toje nuotraukoje? Netgi tas Angelas iš dešinės, kai Jis materilizavosi nusileisdamas, Jo sparnai buvo už nugaros, o Jo galva pasukta į šoną, štai kur tai, štai čia šioje nuotraukoje, tiesiog tiksliai. Dar prieš mėnesius iki tam įvykstant, pasakė čia, kad: „Jis kartu surinks tikinčiųjų Kūną; kad apreikštų, surastų tuos palaidus galus“.

208 Anuomet pasirodė Liuteris, jis pamokslavo tik išteisinimą, tiesiog atvirai išrėžė [smarkiai išsakė – Vert.] tai tame periode. Jis nežinojo, koks tai buvo periodas. Ten pasirodė Veslis ir jis viską atvirai išrėžė savame periode. Suprantate? Iš to kilo daug atšakų, iškilo kitos bažnyčios. Tuomet čia prasidėjo Sekmininkai, atvirai viską išrėžė, bet jie virto organizacija ir vėl paniro į mirtį; mes prieisime iki to už kelių minučių, sugrįžo tiesiai į „mirtį“.

209 O po to seka paslapties apreiškimas, kad apreikštų, ką visa tai reiškė. Kuomet... tokios nedidelės doktrinos kaip kad Liuterio sudarytas katekizmas ir visa kita; ir Veslis atnešė vienąantrą ir trečią dalyką, ir tie kiti dalykai; o po to sekmininkai virto tokia pačia organizacija, ir: „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“ krikštas, ir kiti dalykai; net nenutuokdami, nes...Tuomet sugrįžo paskutiniosiomis dienomis ir surinko visas šias paslaptis ir aiškiai jas išaiškino, apreiškė tai. Kodėl? Viskas vyksta paskutiniosiomis dienomis, kai ši didi paslaptis, kurią Dievas turėjo Savo širdyje, yra apreiškiama.

210 Ar jūs suprantate tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Jeigu ne, tuomet iš naujo perklausykite šią garsajuostę. Aš nežinau, kiek dar man teks su jumis būti. Nepamirškite, tai yra Tiesa nuo TAIP SAKO VIEŠPATS. Tai yra Tiesa. Tai yra Raštas.

211 Kaip septynios, paskutinių Septynių Antspaudų, paslaptys, jų paslaptys. Antspaudai jau nuplėšti ir praėjo kiekvienas periodas, ir jie paliko daug išbarstytų dalykų. Bet Dievas, nenorėdamas, kad tai liktų išbarstyta, Jis sugrįžta ir surenka tuos dalykus, tuos mokymus, kuriuos jie pradėjo, ir pateikė tai, ir apreiškė tai visumoje. Dabar Jis daro tą patį apreikšdamas Kristaus paslaptį, kaip Jis buvo bažnyčiai skirtas trejopas Dievo tikslas! O, tai bent! Atskleisdamas Jį; apreikšdamas!

212 „Apreikšti“ sako Vebsteris, reiškia „Padaryti žinoma. Padaryti žinoma ir, išskirtinai, – sako Vebsteris, – Dievišką Tiesą,“ – štai, ką reiškią „apreiškimas“. Apreiškimas, tai yra būdas, kuriuo Kristus padaro Save žinomą Savo Bažnyčiai.

213 Dabar jūs pasakysite: „Taigi, broli Branhamai, jūs tik taip sakote“. Dabar mes nesakome, vien tik to nesakome.

214 Atkreipkite dabar dėmesį, Jis apreiškė Save Petrui. Jei dabar norite tai pasižymėti, o mes... Jei. norėsite tai perskaityti, mes... Mes tai perskaitysime, jei norite, Švento Mato 16:15 ir 17. Aš pacituosiu tai. Kai jie nusileido nuo Atsimainymo Kalno, Jis sako: „Kuo žmonės sako mane, žmogaus Sūnų, esant?“.

215 „Vieni sako, o, jie galvoja, kad Tu esi Elijas, o kiti sako, kad Tu esi vienas iš pranašų, Jeremijas ar vienas iš jų“. Bet Jis ne to paklausė.

216 Jis paklausė: „Kuo jūs, dabar manote, Aš esu?“. Dabar čia Jis kalbasi su Bažnyčia. Matote?

„Kuo žmonės mano Mane esant?“.

217 Šiandien: „Jis yra filosofas; tai socialinė religija. Jis buvo geras Žmogus. Mes tikime, kad Jo mokymas buvo teisingas. Tai mokymas pagal kurį galima gyventi. Aš manau, kad jis visus mums padarytų geresniais, jei juo gyventume. Mums derėtų turėti savo bažnyčias... savo... savo dar ką nors“. Tai „Santa Klausas“, prilygsta „Santa Klauso“ istorijai.

218 Tai nėra kokios nors bažnyčios išraiškos, kurias mes turėtume išreikšti. Tai yra gyvenimas, kurį ne jus pats gyvenate, bet Jis įeina į jus ir gyvena iš Savęs, o jūs tampate kaliniu; kiekvieno intelektualaus žmogaus atžvilgiu. Jūs esate vedamas Dvasios. O iš kur galite tai žinoti?

219 Dabar jūs pasakysite: „Galima pagalvoti, kad aš netekau proto. Galbūt taip elgiasi žmogus, kuris netenka proto“.

220 Bet jeigu jūs turite Kristaus protą, Kristus išreiškia Save per jus, parodo, kad tai yra Jis, o ne... jūs nesate išprotėjęs.

221 Kai kurie žmonės pasineria į iliuzijas ir išprotėja. Na, tai, mes žinome, kad tai yra klaidinga. Tai yra velnias, bandantis pamėgdžioti tikrą dalyką prieš jam čia atsirandant. Matote? Tai yra fiktyvus dalykas. Matote?

222 Bet tikras žmogus atsisako savo paties minčių ir mąstymo! Ateina ne aklai, tokiu būdu. Ne, pone. Jūs ateinate turėdami sveikus pojūčius ir Kristus jus užvaldo, ir išreiškia Save. Ir dabar, pasauliui, jūs esate išprotėjęs žmogus.

223 Taigi, jeigu jūs esate išprotėjęs, iš tiesų esate išprotėjęs, tuomet nėra nieko... Velnias gali jus visiškai užvaldyti. Jis privers jus daryti viską priešingai šiam Žodžiui.

224 Bet kai Kristus jus užvaldo, Jis išreikš šį Žodį tiesiogiai per jus, nes tai yra Jis. Jis yra Žodis! Matote? Ir tuomet jūs galite matyti Kristaus išraišką. Ne kažkokios rūšies iliuziją, bet tikrą, nesuklastotą Kristų išreiškiantį Save tiesiogiai per jus. Koks grožis!

225 Dabar sekite. Jis pasakė: „Kuo jūs sakote Mane esant?“. Jis klausia Bažnyčios, Savo dvylikos. Iš milijonų buvusių toje dienoje Jis paklausė dvylikos, Savo Bažnyčios.

Iš milijonų Nojaus dienomis, Jis paklausė aštuonių. O... Matote?

226 O Jis pasakė: „Kaip tai buvo Nojaus dienomis, taip bus žmogaus Sūnaus atėjimo metu, – matote, – kuomet aštuonios sielos buvo išgelbėtos“.

227 Aš nesakau, kad dabar bus išgelbėtos aštuonios sielos. Dabar nesupraskite viso to klaidingai. Aš to nepasakiau. Aš nežinau, kiek bus, kiek tame bus išgelbėtų, kurie... kurie yra... tą paskutinę akimirką Pa... Paėmime tos nedidelės grupės. Tai bus nedidelė grupė, sakau jums tai. „Nes ankšti yra vartai ir siauras yra kelias, ir nedaug yra jį atrandančių“.

228 Bet kuomet didis, atpirktas Kūnas iš visų periodų pakils, tuomet ten lauks didelis sostas! Apreiškimo 7 tai apibūdina: „Didelis skaičius, kurio joks žmogus negali įvardinti,“ – susirinko iš visų periodų, tie, kurie vaikščiojo Biblijos Šviesoje tiek, kiek Tai jiems buvo apreikšta. O dabar mes žinome, jog Veslis turėjo daugiau Šviesos nei Liuteris. Mes žinome, kad sekmininkai švietė ryškiau nei Veslis. Matote? Neabejotinai ryškiau.

229 Nes tai tiesiog palaipsniui buvo apreiškiama, kaip buvo su visais pranašais ir panašiai, kol tai buvo padaryta tobulai žinoma: „Kūniška Dievystė Kristuje“.

230 O dabar Kristus yra Bažnyčioje, yra padaromas žinomu. To visuma yra Dievo apreiškimas, kad sugrąžinti Ievą vėl į jos teisėtą padėtį su Jos Vyru. Atkreipkite dėmesį, ir Dievas yra Bažnyčios Vyras, o Bažnyčia yra Jo Nuotaka.

231 Taigi, Petras, kai jis pavadino, tarė: „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“.

232 Dabar sekite. „Palaimintas esi tu, Simonai Bar-jona,“ – pasakė, o tai reiškia „Jonos sūnau“. Matote? „Palaimintas esi tu, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė. Tu neišmokai to kokioje nors mokykloje. Bet Mano Tėvas, kuris yra danguje apreiškė tau tai“. Atkreipkite dėmesį į tai, ką Jis jam pasakė: „Ant šios uolos...“. Tai Petras, iš anksto paskirta Dievo Sėkla, kuri buvo priėmusi šią Šviesą ir kuriai buvo duoti Karalystės raktai. „Ant šios apreiškimo, Kas yra Jėzus Kristus, uolos,“ – Jis yra pilnai pasireiškęs Dievas. „Ant šios uolos...“. Ne Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios; ir Jam būnant antruoju asmeniu. „Ant šios uolos Aš pastatysiu Savo bažnyčią ir pragaro vartai niekada Jos nesugriaus, niekada negalės jos nugalėti“. Matote? „Aš pastatysiu Savo Bažnyčią ant šios uolos,“ – Jėzaus Kristaus apreiškimo.

233 Pažvelkite, Kristus jumyse padaro Jį apreiškimo Gyvybės centru. Matote? Kristaus Gyvybė jumyse padaro Jį apreiškimo centru. Kristus, Biblijoje, padaro Bibliją užbaigtu Kristaus apreiškimu. Kristus jumyse padaro jus užbaigtu visumos apreiškimu, matote, ką Dievas stengiasi padaryti.

234 Kas gi tuomet yra naujasis Gimimas? Jūs galite paklausti: „Na, broli Branhamai, kas yra naujasis Gimimas?“. Tai yra Jėzaus Kristaus apreiškimas skirtas asmeniškai jums. Amen! Matote? Ne tai, kad jūs prisijungėte prie bažnyčios, paspaudėte ranką, padarėte kažką kitokio, sukalbėjote „Apaštalų tikėjimo išpažinimą“, pasižadėjote gyventi pagal taisyklių kodeksą. Bet Kristus, Biblija, Jis yra Žodis, kuris buvo jums apreikštas. Ir nesvarbu, ką kas nors pasakys, kas benutiks, tai yra Kristus; ką bepasakytų pastorius, kunigas, kas tai bebūtų... Tai yra Kristus jumyse, tai yra apreiškimas ant kurio Bažnyčia buvo pastatyta.

235 Jūs pasakysite: „Na, aš esu liuteronas. Aš esu baptistas. Aš presbiterijonas“. Tai nereiškia nei vieno, nereiškia [Brolis Branhamas spragteli pirštu – Red.] to Dievui, visiškai nieko, net spragtelėjimo pirštu.

236 Kas tai yra? Tai yra apreiškiamas Kristus, o Jis yra Žodis. O Kai Žodis yra apreikštas, Jis išreiškia Save. Matote? Toks yra Dievo tikslas Jėzui Kristui, buvo išreikšti Save, paimti Savo įstatymus ir gyventi Savo įstatymais... ir išpildyti Savo įstatymą per mirtį. O Kristus, Dievas, mirė būdamas kūne tam, kad nuteistų nuodėmę esančią kūne, kad Jis galėtų Sau atvesti šlovingą Nuotaką, atpirktą, kuri tikės vien tik Dievo Žodžiu; ir neiškeis Jo, kaip tai padarė Ieva, į intelektualius žmogiškus supratimus. Ar suprantate tai? Tokia yra Kristaus mintis. Tokia yra Dievo mintis. Naujasis Gimimas tai apreiškia.

237 Ir jei žmogus sako, jog jis gimė iš naujo, bet bando priskirti šiuos Kristaus pažadus, šiomis paskutiniosiomis dienomis, kuriam nors kitam amžiui, padarydamas Jį Kristumi vakar, bet ne šiandien, tuomet toks vyras ar toks asmuo yra pakliuvęs į šėtono apgaulę. Ir jei toks žmogus sako, jog jis Tuo tiki, bet tai per jį nepasireiškia?

238 Jėzus pasakė, Morkaus 16: „Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki, visame pasaulyje, ir kiekviename amžiuje“. Išvarys velnius ir kalbės kalbomis, ir... ir lydės visi tie dideli dovanų pasireiškimai, jie: „lydės!“. Ne: „Galbūt lydės; Derėtų lydėti“. „Jie lydės!“. Ir dangūs ir žemė praeis, bet Jo Žodis nepraeis.

239 Todėl tai yra Kristus išreiškiantis Save individe, ar jis būtų intelektualas, ar jis... jis net nemokantis abėcėlės. Pusė apaštalų jos nemokėjo, matote, bet jie pažinojo Kristų. Jie atkreipė dėmesį į Petrą ir Joną ne dėl to, kad žinojo, jog jie buvo baigę kažkokią seminariją. Jie pasakė: „Jie atkreipė dėmesį ir atpažino, kad jie buvę su Kristumi,“ – kai jie išgydė luošą vyrą, matote, prie vartų. Jie žinojo, kad jie... jie buvo buvę su Kristumi.

240 Naujasis Gimimas yra Kristus, apreiškimas. Dievas apreiškė jums šią didelę paslaptį ir tai yra naujasis Gimimas. Taigi, ką jūs ketinate padaryti, kai surinksite kartu tą visą grupę, kurioje šis apreiškimas bus tobuloje harmonijoje ir Dievas išreikš jį per Savo Žodį tais pačiais veiksmais, tai pačiais dalykais, kuriuos Jis darė, padarydamas taip, kad Žodis pasireikštų! O, jei tik Bažnyčia žinotų savo poziciją! Ji vieną dieną sužinos. Tuomet, Paėmimas įvyks tada, kai ji tai sužinos. Dabar atkreipkite dėmesį.

241 Jūs pasakysite: „Broli Branhamai, bet tai... tai ne...“. O taip, taip yra, taip pat. Tai yra Tiesa.

242 Ar jūs pastebėjote? Paulius nepažinojo Jėzaus fiziškai? Paulius Jo nepažinojo. Vienintelis būdas, kuriuo Paulius Jį pažino, buvo per apreiškimą, per regėjimą. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Paulius pažino Jėzų tik per apreiškimą, tiesiog kaip Petras tai padarė.

243 Petras buvo matęs Jį kūne, bet jis neatpažino Jo pagal kūną, nes Jėzus taip pasakė. „Kūnas ir kraujas tau to neapreiškė. Net Mano Paties gyvenimas tau to neapreiškė. Bet Mano Tėvas, Kuris yra Danguje apreiškė tai tau, kad Jis yra Dievo Žodis ir ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią“. Petras neatpažino Jo pagal kūną. Žmogus vaikščiojo ir lietė Jį, ir panašiai.

244 Paulius turėjo šį tą daugiau nei bet kuris iš apaštalų. Matote?

245 Jie pasakė: „Na, aš... aš turiu daugiau apreiškimo nei tu, Pauliau, nes, žinai, aš vaikščiojau su Juo. Aš ėjau su Juo į žvejybą, vieną dieną. Aš girdėjau Jį kalbant. Jis sėdėjo su manimi valtyje ir konkrečiai man pasakė: 'Irkimės štai ten ir žvejokime toje vietoje, ir mes sugausime daugiau žuvies'. Ir mes taip ir padarėme“. Matote? Matote? „Mes matėme Jį darantį dalykus“.

246 Bet Paulius išvydo Jį po to, kai Jis numirė, buvo palaidotas, vėl prisikėlė ir išreiškė Save Ugnies Stulpe, kuris vedė Izraelio vaikus. Žinodamas... Paulius būdamas žydas niekada to nebūtų pavadinęs „Viešpačiu“, jei nebūtų išvydęs tos išraiškos, Jis sugrįžo, tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Jis pasakė: „Pauliau, – kitais žodžiais tariant, – Aš esu tas pats Dievas, koks buvau vakar. Aš esu čia toje pačioje Šviesoje, Ugnies Stulpe su kuriuo Mozė kalbėjo degančiame krūme“. Akivaizdu, kodėl jis galėjo atskirti įstatymą nuo malonės Hebrajų Knygoje; jis sutiko tą patį Ugnies Stulpą. Jis pasakė: „Aš esu Jėzus, Kurį tu persekioji“.

247 Ir Jis yra čia šiandien, tokiu pačiu būdu, tame pačiame Ugnies Stulpe, išreiškia Save ir įrodo Save esant tokiu pačiu, apreikšdamas Dievo paslaptį, kuri buvo paslėpta nuo pasaulio sutvėrimo pradžios. Suprantate tai?

248 Paulius atpažino Jį per... atpažino Jį per apreiškimą. Petras atpažino Jį per apreiškimą.

249 Jis vaikščiojo su Juo, kalbėjo su Juo. Todėl jūs galite įsitvirtinti šiame Žodyje. Taigi, aš tik ką pasakiau, kad Jis buvo Žodis. Dabar teologas gali prisėsti ir skaityti tą Žodį iki tiek, kad galės jūsų protą supainioti, kokiu tik nori būdu, matote, jei jis norės tai padaryti, nes jis yra protingas, nepriekaištingas. Paimkite katalikų kunigą arba, galbūt ne tokį kaip jis, bet kuris yra tikrai gerai išmokytas Biblijos teologas. Broli, baptistas ar presbiterijonas, ar kažkas, jis privers jus galvoti, kad jūs nieko neišmanote, matote, kas liečia kalbėjimą. Kodėl? Matote, nes jis atpažino Jį kūne, Žodyje [Brolis Branhamas paliečia savo Bibliją – Red.].

250 Bet vienintelis būdas, kuriuo jūs esate išgelbėtas – tai yra per Jo atpažinimą apreiškimu!

251 Jei galėčiau paimti, galiu paimti presbiterijonų mokymą ir užspęsti jus, sekmininkus, į kampą, kad jūs net nespėsite apsidairyti. Galiu paimti baptistų mokymą ir parodyti jums, sekmininkai, milijoną dalykų apie kuriuos jūs nieko nenutuokiate. Tai tiesa, bet ne tame esmė. Tai nėra Jo Bažnyčia. Tai nėra Jo Bažnyčia.

252 Jo Bažnyčia yra Jis Pats apreikštas, (Amen! Ar suprantate tai?) ir išreikštas per Patį Žodį, kad Jis yra Dievas. Matote?

253 Kaip jūs galite sakyti: „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios,“ – tuomet ir būti vardan to pakrikštytas? Pagonys! Teisingai! Kaip jūs galite sakyti, kad pažįstate Jėzų Kristų, Jis yra Žodis, kuomet Biblijoje nėra Rašto vietos, nėra nei vienos vietos, kurioje, kas nors kada nors būtų pakrikštytas vardan „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“?

254 Ir ar jūs... ir jūs „Vien tik Jėzus“ grupės žmonės, naudojate „Jėzaus“ vardą vien krikštui! Aš asmeniškai pažįstu keturis ar penkis Jėzus, aš pats. Todėl, ar matote prie ko jus atvedė jūsų denominacija? Tai yra tamsa, Kaino išraiška, kuris vietoj kraujo atnešė vaisius. Matote?

255 Bet apreiškimas ateina per Kraują, matote, per Jėzų Kristų, Kuris yra Dievo Kraujas, kuriantis Kraujas Marijos įsčiose. Ir Paulius pažino Jį per apreiškimą. Štai kaip mes Jį pažįstame šiandien, tai vienintelis būdas, kuriuo galite Jį pažinti. Ne pasakyti: „Aš metodistas“. Tai nieko nereiškia. „Aš baptistas“. Tai nieko nereiškia. „Aš katalikas“. Tai nieko nereiškia. Bet per apreiškimą, jog Dievas jau apreiškė jums tą Žodį! Jis yra Žodis. O Žodis, kaip galite žinote, kad Jis yra apreikštas, Jis išreiškia Savo Gyvenimą ir Pats išsireiškia per jus. O!

256 Bažnyčios jau seniai pamiršo tą didį apreiškimą. Tai tiesa. Tiesos apreiškimą, jie jį pamiršo. Jie perėjo į...

257 Taigi, kai Liuteris iškilo, jis buvo didis žmogus. Jis turėjo tos dienos apreiškimą. Bet kas nutiko? Daugybė „Rikių“ įsliūkino, prilaižyta-plaukiai kaip mes juos šiandien pavadintume, ir „riketės“, ir visi kiti, jie ten pasirodė. Ir... ir... ir visų pirma pastebėsite, tai išplito.

258 Tas pasireiškimas. Jei tik jūs... jei tik jūs žinotumėte Biblijos numerologiją ir žinotumėte, ką reiškia Elvis ar... ar Rikis, pagal Raštą! O... Tiesiog kaip, na, o kodėl Jėzus... Jūs pasakysite: „Nieko tai nereiškia, tavo vardas“. Nejaugi? Toks vardas galėjo atsirasti tik šiomis paskutiniosiomis dienomis, skirtas šiems paskutinių dienų žmonėms.

259 Kodėl tuomet Jėzus pakeitė Abramo vardą į Abraomą, Sarajos į Sarą? Kodėl Jis pakeitė Saulių į Paulių? Kodėl Jis pakeitė Simoną į Petrą ir panašiai? Suprantate, neabejotinai tai kažką reiškia.

260 Toks vardas negalėjo būti ištartas iki šios dienos. Dėl šios priežasties šiandien žemėje mes turime šį pragarišką dalyką, dėl tokių dalykų. Visa žmonijos rasė yra sugadinta. Ji... ji yra prapuolusi ir štai dėl ko taip yra.

261 Dabar atkreipkite dėmesį, su juo viskas buvo gerai, jis buvo savo dienose, Liuteris ir jis gavo apreiškimą; bet vos tik jam iškeliavus, pažvelkite į tai, ką jie padarė. Veslis turėjo žinią; pažiūrėkite, ką tai padarė. Senieji, ankstyvieji sekmininkai turėjo žinią; pažvelkite į tai, ką jie padarė. Jie kartu surinko daugybę vyrų, tiesiog tiksliai tą patį dalyką, kurį...

262 Dievas per malonę siuntė Izraeliui Ugnies Stulpą, pranašą, auką ir parodė Save jų tarpe, ir išvedė juos iš Egipto per Raudonąją Jūrą. Bet jie norėjo įstatymo tam, kad galėtų paskirti žmones į aukštus postus, kad patys galėtų tame dalyvauti. O ką jie padarė? Jie buvo palikti dykumoje keturiasdešimčiai metų klajoti ir nei viena iš tų organizacijų neperėjo į tą krantą.

263 Kalebas ir Jozuė – vieninteliai du, kurie išstojo ir tarė: „Mes esame pajėgūs tai užkariauti, žvelgti į Dievo Žodį“.

264 Visi iki vieno iš anų numirė dykumoje. Ir Jėzus pasakė, kad jie buvo amžinai prapuolę, teisingai, po to, kai Jis parodė Savo palaiminimus ir jėgą jų amžiuje; kaip Liuteris, Veslis ir kiti. Ar Jis tai padarė?

Pasakė: „Mūsų tėvai valgė maną dykumoje“.

265 Jis pasakė: „Ir kiekvienas iš jų yra miręs“. Tai reiškia būti amžinai atskirtam nuo Dievo. Jų lavonai suiro dykumoje. Matote? „Jie yra mirę. Bet Aš esu Gyvenimo Duona, Kuri nužengė nuo Dievo iš Dangaus“. Jie negalėjo to įžvelgti. Jie tiesiog negalėjo to pamatyti.

266 Gerai, bažnyčia jau seniai tai pamiršo. Jie priėmė intelektualią žinią, intelektualus, narystę, pažinimą vietoj Žodžio Tiesos apreiškimo.

267 Dabar pažvelkite į tai, ką jie sako šiandien. Ar jūs tikite, kad Dievas įgaliojo mus eiti į visą pasaulį ir gydyti ligonius, ir pamokslauti Evangeliją, ir išvaryti velnius? „O, o, taip, aš manau, kad taip, bet...“. Suprantate?

268 Ponia kalbėjo su manimi kažkurią dieną, ji tarė: „Na, visos bažnyčios yra sutarime“.

269 Aš pasakiau: „Nėra nei vienos iš jų, kurios būtų sutarime viena su kita“. Ten stovėjo katalikai. Aš pasakiau: „O kaip yra su jumis? Jūs esate metodistė, o čia katalikas, ar jūs esate sutarime vienas su kitu?“. Aš pasakiau: „Šis popiežius atvyko jų suvienyti, visiems tokio tipo žmonėms, tai yra geras dalykas“.

270 Tačiau „Dievo Bažnyčios“ grupė su tuo nenori turėti nieko bendro, nei vieno dalyko. Ji nepriklauso visiems kitiems. O... Tai tiesa. Taip, pone.

271 Jūs norite juos kartu suvienyti, bet vienas tiki vienu dalyku, o kitas kitu; metodistai sutinka su apšlakstymu, baptistai sutinka su panardinimu, bet abu atmeta Šventąją Dvasią Jos pilnatvės jėgoje. Jie pasakė: „Mes priėmėme Šventąją Dvasią, kai įtikėjome“.

272 Biblijoje pasakyta: „Ar jūs gavote Šventąją Dvasią nuo tada, kai įtikėjote?“. Tame yra skirtumas. Matote? Tai tiesa. Matote?

273 O jie sako: „Mes esame katalikų bažnyčia. Mes prasidėjome seniai. Mes padarėme šitai“. Metodistai sako: „Mes grindžiamės Biblija“.

274 Jėzus pasakė: „Šie ženklas lydės tuos, kurie tiki“. Kurgi dabar tai yra? O... Matote? Taip. „Darbus, kuriuos Aš darau, jūs tai pat darysite,“ – kiekvienas kūrinys, kiekvienas žmogus, kuris Juo tiki. Kurgi dabar tai yra? Tai yra Jo Žodžiai. „Dangūs ir žemė praeis, bet Mano Žodis niekada nepraeis“. Kurgi dabar tai yra? Matote? O, tai tiesiog viską parodo!

275 Kas gi tai yra? Tai yra sukryžminta padėtis. Pažvelkite čia, paimkite didelį, gražų kviečio grūdą, kuris yra sukryžmintas, ir paimkite tą sukryžmintą kvietį, jis yra gražus kvietys. Bet jūs pasodinkite jį, kas jums išaugs? Mažytis, štai toks stiebelis ir pageltonuos ir nuvys. Tokia yra kiekviena denominacija, kai ji yra sukryžminta, žmogaus žodžiai sumaišyti su Dievo Žodžiais. Jie prieina prie ženklų ir stebuklų, ir to, ką Jėzus pasakė apie tikėjimą Žodžiu, bet pagelsta, ir pasako: „Mes negalime to priimti,“ – ir sugrįžta atgal.

276 Tiesiog kaip tie šnipai padarė, kurie nuėjo ten ir išžvalgė Kanaaną. Jie perėjo į anapus jo ir tarė: „O, greta jų mes atrodome kaip žiogai! Mes negalime jų užkariauti! Ką padarys amalekiečiai, visi kiti, ką jie padarys!“. Ir jie sugrįžo.

277 O Kalebas ir Jozuė buvo grynakraujai, amen, per Dievo Žodį, žinojo, kad Dievas pasakė: „Aš duodu jums tą kraštą“. Jie pasakė: „Mes esame daugiau nei pajėgūs jį užimti!“.

278 Viskas priklauso nuo to, iš ko jūs atgimėte. Jei atgimėte iš Dievo Žodžio, Dievo Žodis Jo Bažnyčioje turi pirmenybes. Dėl to Jis numirė. Toks yra Jo tikslas, kad Jis galėtų pasiekti, turėti Savo pirmenybę veikiančią Jo Bažnyčioje. Leiskite Dievo Žodžiui viską apšviesti, iš pat pradžių, nesvarbu kaip atrodytų visa kita. Man nerūpi, jei intelektualai pasakys vienąantrą, ar trečią dalyką, tai su Tuo neturi nieko bendro. Dievo Žodis taip pasakė ir mes esame daugiau nei pajėgūs tai užkariauti!

279 „Jei aš tai pamokslaučiau savo bažnyčioje, – tarnautojas man pasakė, tarė, – tektų pamokslauti tik keturiems stulpams esantiems bažnyčioje“.

280 Aš pasakiau: „Aš jiems ir pamokslaučiau“. Taip, pone. Dievo Žodis taip pasakė. Mes galime tai padaryti. Dievas taip pasakė. Amen!

281 O, taip, jie tuo save pateisina. Matote? Štai kodėl Žiniai jie yra akli, pabaigos laikui, šioms paskutinėms dienoms, kai Dievas Save įrodo. Jie bando tai klasifikuoti kaip kažkokį spiritizmą ar kažką, o (kaip man tai pavadinti?) kažką protiško, iliuzija, ar kažką iš šios srities. Matote, jie... jie bando iš To padaryti kažką, kuo tai nėra.

282 Tiesiog kaip jie tai padarė, kai Jis buvo čia, kai Jėzus buvo čia, jie vadino Jį „Belzebubu; būrėju,“ – jie dabar sako, kad tai yra kažkokia protinė telepatija. Matote? Kai tuo tarpu jie žino, jog Jis galėjo atsistoti ten ir pažvelgti į žmones, ir atpažinti netgi pačias mintis, esančias jų širdyje. Taip pasakyta Biblijoje.

283 Na, ar Hebrajams ketvirtas skyrius nesako: „Dievo Žodis yra greitesnis ir aštresnis už dviašmenį kalaviją, ir gali atskirti net pačias proto mintis“? O Jis buvo tas Žodis. O kai tas Žodis turi pirmenybę tokiame žmoguje, įvyksta tas pats dalykas, nes tai yra Žodis! Amen! Ar matote kaip nuo šiol jūs galite ties tuo suklupti? Štai, tai yra tiesiog čia taip aiškiai. Matote? Gerai.

284 Štai kodėl jie yra akli, kaip tai buvo dienomis, kai Kristus buvo žemėje. O, tai bent! Jie suklumpa tokiu pačiu būdu. Jie sakė: „Jis yra Belzebubas. Bel...“. Jie matė, kad Jis galėjo tai padaryti, todėl jie tarė: „Jis tiesiog yra... Jis gimė kaip nesantuokinis vaikas ir toks kaip ir keistuolis. Jį tiesiog apsėdo koks nors velnias. Jis yra... Jis yra samarietis iš ten kilęs ir Jame yra velnias. Štai kaip Jis tai daro“.

285 Jėzus pasakė: „Aš atleisiu jums už tai,“ – matote, pavadino Dievo Žodį, Dievo darbus, pikta dvasia. Jis pasakė: „Aš jums atleisiu už tai. Bet vieną dieną ateis Šventoji Dvasia ir vienas žodis prieš Ją niekada nebus atleistas nei šiame pasaulyje, nei ateisiančiame, ar tą didžią Dieną. Tai nebus atleista“. Todėl, jūs matote, tai aiškiai parašyta Rašte.

286 Todėl, kai žmonės tą dieną ateidavo, nesvarbu, kokie protingi buvo ir kokiai didelei denominacijai jie priklausė, tai buvo pasmerkta. Jie turėjo tokie būti! Jie piktžodžiavo Šventajai Dvasiai, vadino Tai „besivoliojančiu šventuoju“ ir dar kažkokiu nemaloniu vardu ar kažkuo panašiu. O Dievo Bažnyčiai visada teko tai pakelti.

287 Net Paulius prieš Agripą pasakė: „...pagal tą kelią, kurį jie vadina erezija, – o tai reiškia išprotėjimą, – taip aš garbinu mūsų tėvų Dievą“. Tas didis intelektualus mokslo žmogus turėjo prieiti prie tokios vietos: „pagal tą kelią, kurį jie vadina erezija“.

288 Kodėl? Tai buvo jam apreikšta. Prieš jį pasirodė tas Ugnies Stulpas, tarė: „Aš esu Jėzus, didis Dievas, Kuris buvo dykumoje su Moze. Aš esu Jis, ir sunku tau spyriotis prieš dyglius“.

289 Tuomet Paulius ten stovėdamas žinojo, kad tai buvo gyvybės ir mirties klausimas, jis tarė: „Pagal tą kelią, kurį jie vadina erezija, taip aš garbinu mūsų tėvų Dievą“. Tai buvo vadinama taip todėl, kad jam buvo apreikšta, kas yra didi Kristaus Tiesa.

O šiandien žmonės sako: „Tai denominacija“.

290 Tai yra Jėzus Kristus, naujasis Gimimas, apreikštas jumyse, Jis turi pirmenybes tam, kad galėtų išreikšti Savo Žodžius. Ir viską, ką Jis pažadėjo šioms paskutiniosioms dienoms, Jis gali tai išpildyti per Savo Kūną Jam veikiant. Amen! Tai yra kuo tiksliausiai išreikštas Dievo Žodis. Atkreipkite dėmesį. Gerai.

291 Taip pat, kaip Kristaus dienomis, Dievas laiko šio Kristaus apreiškimo raktą, Jis Pats. Ar jūs tikite tuo? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Teologijos mokyklos niekada Jo nesuras. Jėzus taip pasakė. Jeigu norite tai dabar perskaityti – Švento Mato 11:25 ir 27. „Aš dėkoju tau, o Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, nes tu paslėpei tai nuo išmintingųjų bei protingųjų (akių) ir atskleidei tai kūdikiams (kurie norės išmokti)“. Matote? Matote? Man nerūpi.

292 Pažvelkite į tos dienos mokslinčius, tuos žydus, labai puikūs vyrai, jų fariziejų organizacijos, sadukiejų ir erodininkų, ir kokių tik nebuvo. Matote? Visos tos didelės organizacijos, bet Jėzus pasakė: „Jūs esate akli; jūs vedate aklus. Gerai pasakė Izaijas apie jus: 'Jūs turite ausis, bet negirdite; ir akis, kuriomis negalite matyti'. Nes Izaijas pasakė tai Dvasioje, todėl Dangaus Dievas apakino jūsų akis. Jūs elgiatės kaip pasielgė Ieva, priimdami intelektualią pusę ir nieko nenutuokdami apie Dievo Dvasią. Todėl, ar jie visi neįkris į duobę, ir vedlys, ir aklieji kartu?“. Vedlys įkris kartu su akluoju, nes jis taip pat aklas. Vedlys puls, kuris yra aklas, vedantis aklą, jie abu įkris į duobę.

293 Ir vienintelis Dievas laiko šį raktą! Jis išreiškė tą patį ankstesnėje Rašto vietoje, kurią aš neseniai perskaičiau, kai Jis pasakė: „Kuo žmonės sako Mane, žmogaus Sūnų, esant?“.

294 Ir Petras atsakė: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“.

295 Jis pasakė: „Palaimintas esu tu, Simonai, Bar-jonos sūnau. Nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė. Mano Tėvas esantis Danguje! Ant šio apreiškimo čia, tik ant jo, Aš pastatysiu Savo Bažnyčią. Pragaro vartai niekada negalės Jos nugalėti“. Matote? Ar dabar jūs suprantate?

296 Todėl nėra jokios mokyklos, jokių teologų, jokių Biblinių mokymų iš jokios mokyklos, kurie ką nors apie Tai žinotų. Jie negali nieko apie Tai žinoti. Jiems yra neįmanoma, ką nors apie Tai žinoti. Dievas paslėpė pojūčius, gebą Tai sužinoti, nuo pačių išrinktųjų mokytojų ir visų kitų.

297 Tai yra asmeninis, individualus reikalas su žmogumi, kai Kristus yra apreiškiamas jam.

298 O jei jūs pasakysite: „Jis buvo man apreikštas,“ – bet po to Gyvenimas, kurį Kristus išreiškė čia Biblijoje, ta pati Gyvybė esanti Jame, neišreiškia Savęs jumyse, tuomet jus gavote klaidingą apreiškimą.

299 Jeigu aš perkelsiu moliūgo gyvybę į kriaušės medį, jis neš moliūgus. „Pagal jų vaisius juos pažinsite“. Visiškai teisingai. Ir jeigu pirmiausiai jūs pasodinate medį, vynmedį ir jis išaugina daugybę vynuogių; pirmoji šaka, kurią jis išleido atnešė vynuoges, kita – citrinas, o dar kita atnešė kriaušes, dar kita atnešė obuolius, tame medyje jos buvo įskiepytos, jos neša vaisius pagal savo gyvybę. Kiekviena denominacija atneš savo gyvybę. Bet jei tikrasis vynmedis išleis dar vieną šaką, ji neš vynuoges taip, kaip pirmoji.

300 Ir jeigu Jėzaus Kristaus Gyvybė... Gyvybė apskritai „išleidžia“ kitą tikinčiųjų kūną, jis „neš“ tą vaisių, kurį „nešė“ pirmieji. Jie parašys Apaštalų Darbų Knygą po savęs, nes tai bus tas pats, ta pati Gyvybė. Ar suprantate, ką turiu omenyje? Jums tiesiog nepavyks nuo to pabėgti. Tai yra Kristaus Gyvenimas jumyse, įleidžiamas į jus per Pačią Šventąją Dvasią gyvenančią Savo Gyvenimą per jus.

301 „Akli aklųjų vedliai!“. Atkreipkite dėmesį, Dievas laiko šį raktą, vienintelis. Joks teologas negali jums to pasakyti; Tai nėra žinoma. Tai yra nuo jų paslėpta. Jie nieko apie tai nežino.

302 Todėl tos mokyklos, kai pasakote: „Aš turiu filosofijos mokslų, teisės mokslų laipsnį,“ – jūs tik padarote... Man, ir, manau, ir Dievui, ir bet kuriam tikram tikinčiajam, tai reiškia, kad jūs tiesiog tokiu mastu esate atitolęs, jūs tiesiog esate atsitraukęs. Dievo negali pažinti per išsilavinimą. Jo negali pažinti per tą būdą, kuriuo bandai Tai paaiškinti.

303 Labiausiai neišsilavinęs žmogus gali Dievą pažinti per paprastumą ir Jėzaus Kristaus apreiškimą. Matote? Ne per jūsų teologiją. Tai yra Jėzaus Kristaus apreiškimas. „Ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią“. Jokios kitos uolos nėra priimamos, jokie kiti dalykai nėra priimami, jokia kita romėniška uola, jokia kita protestantiška uola, jokia kita mokykla, joks kitas dalykas, bet vien tik tai Jėzaus Kristaus apreiškimas per naująjį Gimimą. Jis ten gimsta ir Jis įleidžia Savo Paties Gyvybę, o jūsų gyvybės nebelieka. Ir Kristaus Gyvybė išsireiškia per jus, turėdama pirmenybes, žmonėms matant; jie mato būtent tą Gyvybę ir darbus, ir ženklus, ir stebuklus, kuriuos Jis darė, dabar daro tą patį per jus. Už šito ribų, visa kita net nėra pašaukta, visiškai ne. Sekite kaip atsiskleidžia didis Dievo apreiškimas!

304 Šio apreiškimo stygius yra priežastis dėl kurios mes turime savo tarpe tiek daug skilimų ir tiek daug pamėgdžiojimo. Tiek daug skilimų tarp mūsų yra dėl to, kad žmonėms trūksta šio apreiškimo. Matote, jie turi šio apreiškimo stygių – mokytojai.

305 Paulius, po jam skirto didžio Kristaus apreiškimo, pasakė, pirmame Korintiečiams, antrame skyriuje. Būtinai jį perskaitykite, kurie pasižymite tai. Sekite! O! Jis pasakė: „Aš neatėjau pas jus su išmintimi“. Pažvelkite į šį vyrą, kuris turėjo išmintį, bet pažiūrėkite į tą vyrą, kuris buvo išsilavinęs: „Aš neatėjau pas jus su tokiais žodžiais“. Pirmas Korintiečiams, antras skyrius iš Pirmo Korintiečiams. O, norėčiau...

306 Na, tiesiog perskaitykite tai. Kaip... Ar galite minutę pakentėti ir mes perskaitysime vos eilutę ar dvi. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Aš tiesiog norėčiau tai perskaityti tam, kad jūs... jūs nebūtumėte susi... Kad tai suprastų netgi žmonės klausantys garsajuostės, vienaip ar kitaip, kad ir jie turėtų galimybę.

307 Pirmas Korintiečiams, antras skyrius. Pasiklausykite šio didžio apaštalo čia, Pauliaus, intelektualaus Dievo tarno. Pažvelkime į tai čia.

Aš, Paulius, kai atėjau pas jus, neatėjau kalbos ar išminties puikumu, skelbdamas jums Dievo liudijimą. Aš nepasakiau, jog esu... esu daktaras toks-ir-toks. Matote?

Nes nusprendžiau tarp jūsų nieko nežinoti, išskyrus Jėzų Kristų, ir jį nukryžiuotą.
Ir aš buvau pas jus silpnume, baimėje ir labai drebėdamas.
Ir mano kalba bei mano skelbimas buvo ne viliojančiais žmogaus išminties žodžiais, bet Dvasios ir jėgos parodymu...

308 Čia, matote, štai kur yra Evangelija. Matote? Jėzus pasakė: „Eikite į visą pasaulį ir pamokslaukite Evangeliją“. Nepasakė: „Eikite mokyti“. Jis pasakė: „Eikite pamokslauti“. Kitais žodžiais tariant: „Parodykite jėgą ir šie ženklai lydės juos“. Vien tik mokymas to nepadarys. Tam yra reikalinga tikra Dvasia, Ji Pati rodanti šiuos ženklus. Matote? Pasiklausykite šito.

Kad jūsų tikėjimas stovėtų ne žmonių išmintyje, bet Dievo jėgoje.

309 O, tai bent! Matote, kad žmogus būtų perkeistas! Ne tame, ką aš galiu paaiškinti ir pasakyti: „Jis nėra toks pats,“ – kuomet Jis yra tas pats. Jeigu aš taip darau, tai parodo, man, tai... tai... Be abejo, jei žmogus man taip pasakytų, tai man parodytų, jog jis neturi šio apreiškimo, Dievo apreiškimo susidedančio iš trijų dalių. Matote? Taigi, ir...

Nors mes kalbame išmintį tarp tobulųjų, tačiau ne šio pasaulio išmintį nei šio pasaulio kunigaikščių, kurie eina niekais;

bet mes kalbame Dievo išmintį paslaptyje (matote, trejopą Dievo paslaptį), tai yra, paslėptą išmintį, kurią Dievas anksčiau pasaulio paskyrė mūsų šlovei;

kurios niekas iš šio pasaulio kunigaikščių nežinojo (jokie kunigai, rabi... rabinai... Atleiskite man… Niekas kitas apie tai nieko nežinojo), nes jeigu jie būtų ją žinoję, jie nebūtų nukryžiavę šlovės Viešpaties.

310 Jūs pasakysite: „Tu klysti dėl rabinų ir tuometinių pamokslininkų“. Kas Jį nukryžiavo? O...

311 O, mes galėtume vis tęsti ir tęsti. Perskaitykite tai, matote, toliau, taupome laiką, nes mes tik ką... Dar nėra vėlu, bet mes dar daug ką čia turime pasakyti, jei Viešpats mums dabar padės. Šito stygius dabar...

312 Ir Paulius, šis didis, intelektualus žmogus, niekada nemėgino kreiptis į žmones vartodamas savo didžią teologinę kalbą. Jis nuolankiai priėmė Viešpaties Žodį ir Jis gyveno Žodžiu taip, kad Jis per jį pasireiškė. Jis gyveno taip... taip dievobaimingai, kad jie išvydo jame Jėzų Kristų, taip aiškiai, kad jie norėjo gauti prie jo pridėtų skepetaičių, kad paimtų jas ir dėtų ant sergančių. Tame yra Kristaus Gyvybė.

313 Dabar pastebėkite, kai kurie sako: „O, na, matai, Elijas tai padarė labai seniai, uždėjo savo lazdą; bet, o, tai buvo Elijo dienomis“. Taigi, taip galvojo pasaulis. Intelektualūs kunigai ir kiti, ir tos dienos bažnyčios taip galvojo.

314 Bet tie tikintieji žinojo, kad buvo ne taip. Jie išvydo tą Kristaus apreiškimą, kuris buvo Elijuje, tas pats buvo Pauliuje, išreiškė tokį patį Gyvenimą, nes jis buvo pranašas. Matote? Jis išpranašavo dalykus, kurie tiksliai išsipildė ir jie žinojo, jog tokiu būdu Dievas patvirtindavo pranašą. Ir jie žinojo, kad jis buvo Dievo pranašas. Jums nebūtų pavykę jų perkalbėti, visiškai ne. Net kai jie pamatė Petrą išpranašaujantį tuos dalykus, kurie išsipildė, jie tarė: „Leiskite vien jo šešėliui kristi ant manęs“. Amen! Štai kokia yra Bažnyčia. Tai yra tie, kurie tuo tiki. Taip, pone. Tai buvo apreikšta...

315 Na, ar Paulius pasakė: „Kadangi aš įgijau filosofijos mokslų laipsnį, teisės mokslų ir panašiai, dėl to jie manimi patikėjo“? Ne. Jis pasakė: „Aš užmiršau visus šiuos dalykus, žmogišką išmintį“. Pasakė: „Turėjau numirti ir aš pažįstu Jį Jo prisikėlimo jėgoje. Tai yra tai su kuo pas jus atėjau, su Dievo jėgos parodymu“.

316 Kas tai buvo? Jėzaus Kristaus padarymas tuo pačiu vakar, šiandien ir per amžius. Tuos pačius darbus, kuriuos Jėzus atliko, Paulius atliko tuos pačius. Ir jie išvydo Dievo, didį Tėvą, Kuris buvo pasirodęs degančiame krūme, parodė Tai Pauliui, ir štai ten Tai buvo demonstruojama.

317 O Jis yra tas pats kiekviename amžiuje. Trejopas Dievo būdas: „vakar, šiandien ir per amžius“. Kas? Atpirkėjas; Savo Bažnyčioje; pirmenybės ateinančioje Karalystėje. Amen! Ar suprantate tai? Tiesiog taip tobulai kaip tai gali būti!

318 O, atkreipkite dėmesį! Šventoji Dvasia yra vienintelis, Dieviško Kristaus apreiškimo, Apreiškėjas. Nėra jokios mokyklos galinčios tai padaryti. Joks mokslo žmogus negali to padaryti. Joks žmogus, nesvarbu koks išsilavinęs, koks dievobaimingas, ar dar koks nors, nėra tai galinčio padaryti žmogaus.

319 Galėčiau čia skausmingai įgelti. Kiek iš jūsų čia esate Krikščionys, naujai atgimę? Pakelkite rankas tie, kurie esate pripildyti Šventąja Dvasia. Gerai. Judėkime toliau. Gerai. Atkreipkite dėmesį.

320 Ir Jis tai padarys tik su iš anksto numatytais. Tiksliai taip. „Visi, kuriuos Tėvas davė Man, ateis, ir joks žmogus negali ateiti, jei pirma Tėvas Man jo neduos“. Matote?

321 Pažvelkite į tuos kunigus, sakiusius: „Šis Žmogus yra Belzebubas. Jis būrėjas. Jis velnias“.

322 O ta moterėlė, kuri ten vaikščiojo, gyveno su šešiais vyrais; ji buvo gyvenusi su penkiais ir tuo metu buvo su šeštuoju. Ir Jėzus pasakė: „Eik pakviesk savo vyrą, kad ateitų čia“.

Ji pasakė: „Aš neturiu vyro“.

323 Pasakė: „Taip, tu esi turėjusi šešis. Tu esi turėjusi penkis ir tas, su kuriuo dabar gyveni, nėra tavo vyras“.

Ji pasakė: „Taip!“. Kas? Ta Šviesa persmelkė tą Sėklą.

324 Kai tai persmelkė tuos kunigus, jie pasakė: „Šis Žmogus yra būrėjas“. Matote, ten nebuvo Gyvybės. Hibridas – priėjo tik iki organizacijos, bet nuo tos ribos numirė.

325 Bet ši moteris nebuvo hibridė. Pasakė: „Pone, aš matau!“. Aš galiu matyti kaip jos didelės, gražios akys štai taip nušvinta, ašaros rieda jos skruostais. Pasakė: „Pone, matau, kad tu esi pranašas. Aš laukiau Mesijo. Ir kai šis Mesijas ateis, Jis padarys būtent tai. Jis pasakys mums šiuos dalykus“.

Jis pasakė: „Aš esu Jis“.

326 O Viešpatie! Ji paliko savo indą. „Štai Jis čia! Ateikite, pažiūrėti į Žmogų, Kuris man pasakė tuos dalykus“. Kas tai buvo? Ta Šviesa persmelkė tą Sėklą. Ta Gyvybė ten buvo. Ji pasireiškė.

Tas pats ir šiandien!

327 Bet teologas pasakys: „Dabar, palūkėk minutėlę. Aš turiu sužinoti, ką toks-ir-toks, pastorius Mudis pasakė ar...“.

328 Kuo pastorius Mudis yra su tuo susijęs, šią dieną? Pastorius Mudis gyveno savo dienoje, bet ne dabar. Tikrai taip. Liuteris gyveno savo dienoje, bet ne Veslio dienoje. Veslis gyveno savo dienoje, ne sekmininkų dienoje. Sekmininkai gyveno savo dienoje, bet šią valandą jie yra labai toli nuo Šio dalyko. Mes esame paskutinėje valandoje. Žinoma.

329 Jų organizacijos ir būgštavimai įrodo, kad To dalyko ten nėra. Žodis nebuvo teisingai įrodytas; vien tik savo jėgoje, sėklose, denominacijose. O jie įkuria denominaciją, po to pasodina tas paprastosios durnaropės sėklas kartu su kviečiais; iš karto išmiršta. Derlių nusmelkė paprastoji durnaropė, būtent, erškėčiai ir dilgėlės, o, matote, sugrįžo prie to. Tai iš karto išmirė. Po to jie suarė lauką ir pradėjo iš naujo, pasodino kažkiek tikrų Sėklų, ir kai kurios iš jų sudygo, bet ir jos buvo nusmelktos.

330 Bet po to Dievas pasakė, šiomis paskutinėmis dienomis, kad Jis atves Savo Krauju nuplautus žmones ir jie buvo iš anksto paskirti ten būti. Jie turi ten būti. Dievas taip pasakė. Ir tai apreikš... Ir būtent pats ženklas: „Aš siųsiu...“. Malachijo 4 ir tai, ką jis padarys: „vėl atstatys,“ – sugrąžins, paskutiniosiomis dienomis, šiuos didžius dalykus, kuriuos Jis pažadėjo, tai sugrąžins apreiškimą. Kas tai pa... Ką jis turės padaryti, Malachijo 4? Turės sugrąžinti tėvų Tikėjimą, vaikams. Matote? Teisingai, sugrąžins tą patį dalyką, tą patį Ugnies Stulpą, atves atgal į veiksmo sceną; tuos pačius ženklus, tuos pačius stebuklus, tą patį Jėzų; padarymas Jį tokiu pačiu, taip pat Jį pamokslaus įrodant, kad Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius.

331 „Aš atstatysiu, – sako Viešpats, – už visus metus, kai metodistų kirminas ir vikšro kirminas, ir baptistai, ir katalikai, ir visi tie kiti kirminai tai ėdė, nuėdė tą Tikėjimą, kol galiausiai tai pavirto į denominacinį kelmą, kuriame neliko jokių sėklų. Bet Aš vėl atstatysiu, – sako Viešpats, – už visus metus“. Ką? „Visus ženklus ir stebuklus, kuriuos jie apleido. Aš vėl sugrąžinsiu tai tam pirmapradžiui medžiui ir Aš tai atstatysiu,“ – sako Viešpats. Tas pranašas buvo patvirtintas pranašas. Jo žodžiai turi išsipildyti. Amen.

332 Šventoji Dvasia, tik Ji, yra, Dieviško Kristaus apreiškimo, Apreiškėjas ir buvo tuo visais amžiais. Nepamirškite, visais amžiais! Pas ką atėjo Viešpaties Žodis? Tik pas pranašą. Tai tiesa. Ar tai tiesa? O pranašas turėjo būti patvirtintas, iš pradžių. Ne dėl to, kad jis sakėsi esąs pranašas; nes jis buvo gimęs pranašu ir įrodė esąs pranašas, ir viskas, ką jis pasakė tiksliai atitiko Žodį, ir išsipildė, tuomet dėl nieko kito nereikia jaudintis. Matote? Taip buvo, Viešpaties Žodis ateidavo tik per Šventąją Dvasią. Biblijoje yra pasakyta: „Žmonės iš senų laikų, vedami Šventosios Dvasios (matote?) parašė Žodį“.

333 Pažvelkite. Jonas Krikštytojas niekada nebūtų pažinęs Jėzaus, jei Šventoji Dvasia nebūtų Jo nurodžiusi. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“. – Red.]

334 Jonas Krikštytojas, tas didis pranašas, kuris pasirodė ir tarė: „Ten dabar tarp jūsų stovi Jis. Ir... įprastas Žmogus stovi kažkur čia, tai Dievo Avinėlis“. Jonas pasakė: „Tuomet aš paliudijau. Aš paliudijau. Aš regėjau Dievo Dvasią, Šventąją Dvasią, nužengiančią iš Dangaus kaip balandis, ir Ji nusileido ant Jo. Ir Balsas tarė: „Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš labai patenkintas“.

Kas tai buvo? Šventoji Dvasia tarė: „Aš nurodysiu Jį“.

335 Tai yra vienintelis būdas, kuriuo šiandien galėsite Jį atpažinti, vienintelis būdas, kuriuo jums apsireikš trejopas Dievo apreiškimas, tik per Šventąją Dvasią. Ir vienintelis būdas, kuriuo tai apskritai gali įvykti – jūs turite būti iš anksto numatytas tai pamatyti. Jei taip nebus, jums niekada nepavyks to pamatyti. Jeigu jūs nesate iš anksto paskirtas tai pamatyti, jūs niekada to nepamatysite; nes ta Šviesa gali apšviesti, bet jūs nueisite sau ir iš to pasijuoksite, ir paaiškinsite tai, kokiu nors intelektualiu supratimu. Kai tuo tarpu pats Dievas, Jis Pats, išreiškia Save ir įrodo tai, matote, bet, jei jums neskirta tai pamatyti, jūs to nepamatysite.

336 Dievas nepasakė vien tik kad: “Aš pasirinksiu štai šį, pasirinksiu šį,“ – bet Jis žinojo per Savo... Priežastis dėl kurios Jis galėjo iš anksto paskirti yra ta, kad Jis yra begalinis ir Jis... Jis žino viską... Jis yra begalinis, todėl Jis žinojo viską. Jis žinojo pabaigą ir jau pradžioje galėjo pasakyti, kokia bus pabaiga. Jis yra Dievas. Jeigu Jis negali to padaryti, Jis nėra Dievas. Taip, pone. Jis yra begalinis. Gerai.

337 Jonas niekada nebūtų Jo pažinęs, ne pone, jei Šventoji Dvasia nebūtų Jo parodžiusi. Matote kaip Dievas slepia Savo paslaptį nuo aukštųjų, išsilavinusių ir visų kitų? Pažvelkite, kiekvienas iš tų žmonių... Bet paprastumas apreiškia tai tam, kuriam Jis iš anksto paskyrė tai pamatyti. Pažvelkite čia! Kiti stovėjo šalia, bet balandžio taip ir nepamatė, jie taip ir neišgirdo Balso, nes tai buvo siųsta tik tai iš anksto paskirtai Sėklai. Iš anksto paskirtai! Žinoma, buvo iš anksto paskirta!

338 Na, Izaijas, prieš septynis šimtus dvylika metų iki jam gimstant, Dvasioje, pakilo aukščiau šių žmogiškų pojūčių ir tarė: „Ten yra balsas šaukiančio dykumoje: 'Paruoškite Viešpačiui kelią ir padarykite Jo...'“.

339 Tuomet, jei Izaijas galėjo matyti tai, ar Malachijas negalėjo matyti to paties būdamas iš anksto paskirtas būti paskutiniu pranašu, užantspaudavimu visų Senojo Testamento pranašų, tas pagrindinis... tas didis pranašas stovėjęs ten to amžiaus pabaigoje? Matote? Jis sako, kad tai yra iš anksto paskirta! Žinoma, jis toks buvo. Malachijas taip pat jį matė.

340 Jėzus pasakė: „Jei galite tai priimti, tai yra jis, apie kurį buvo kalbėta: 'Aš siunčiu Savo pasiuntinį prieš Savo veidą,' – Malachijo 3, – 'paruošti priešais Mane kelią'“. Suprantate? Žinoma, jis buvo iš anksto paskirtas išvysti tą žinią. Akivaizdu, kodėl jis galėjo pažvelgti ten ir pamatyti tą nusileidžiantį balandį, tą Šviesą buvusią dykumoje su Izraeliu, ateinančią, nusileidžiančią.

341 Pats Dievas tarė: „Šitas yra Mano mylimas Sūnus, kuriame Man yra gera apsigyventi“. Dievas ir žmogus tampantis Viena.

342 „Aš paliudijau, – pasakė Jonas, – aš regėjau Jį, Tėvo Viengimį. Aš esu to liudininkas“. Amen!

343 Štai taip. Paprastumas! Su senu pamokslininku, jo tėvu; jo tėvas buvo didis teologas, žinote, jis baigė mokyklą. Atrodė, kad jis turėjo sugrįžti į savo tėvo denominaciją. Tai nebūtų buvusi Dievo valia.

344 Kai Dievas palietė jį jo gimimo metu anuomet ir jis gavo Šventąją Dvasią trims mėnesiams iki jam gimstant. Taip, pone. Kai Marija ten atėjo, o mažajam Jonui tebuvo šešeri mėnesiai, jo motinos įsčiose ir dar niekada nebuvo... Tie raumenukai dar niekada nebuvo suspurdėję. O Marija bijojo... Raumenukai augo, bet ji nejuto jokios gyvybės, Elžbieta, jo motina, tiksliau. O kai Marija priėjo ir stvėrė ją, ir apkabino ją, uždėjo rankas, uždėjo ant jos savo rankas... Matote? Ir tarė: „Dievas man prakalbo ir aš taip pat pagimdysiu kūdikį“.

„Ar tu ir Juozapas susituokę?“.

„Ne“.

„Marija, kaip taip gali būti?“.

345 „Šventoji Dvasia nužengs ant manęs ir tai bus manyje sutverta. Ir aš pavadinsiu Jį Vardu 'Jėzus'. Jis bus Dievo Sūnus“.

346 Ir vos tik buvo ištartas tas žodis „Jėzus“, mažasis Jonas šoktelėjo, ir sušuko, ir apsisuko savo motinos įsčiose.

347 Ji pasakė: „Tebūna palaimintas Viešpats Dievas! Iš kur ateina mano Viešpaties motina? Mano Viešpaties motina!“. O, tai bent! „Iš kur ateina mano Viešpaties motina? Nes vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, mano kūdikis iš džiaugsmo pašoko įsčiose“.

348 Akivaizdu, kodėl jis nenorėjo eiti į jokią seminariją, kad kažkas jam kažką kito įdiegtų. Jis turėjo svarbų darbą. Jis buvo dykumos žmogus, atsiskyrė į dykumą ir laukė. Dievas jam ten prakalbo, pasakė, taigi, ir apreiškė jam. O, štai ir vėl jūsų apreiškimas! „Ir Aš pasakysiu tau, Kas Jis yra. Tu esi pranašas. Žodis yra skirtas tau. Tu žinai, kas tu esi. Tu turėsi ateiti“. Tai atsako į klausimą iš praėjusio sekmadienio. Matote? „Tu žinai, kas tu esi, Jonai. Išlik tylus; nieko nesakyk. Nueik štai ten. O kai tu pamatysi štai Tą, ten iš Dangaus pasirodys ženklas kaip Šviesa, nusileis balandis. Tai bus Jis, kai Jį pamatysi“.

349 Dėl šios priežasties, kai Jėzus įbrido į vandenį, Jonas pažvelgė aukštyn ir išvydo tą nusileidžiantį balandį, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis! Štai Jis! Jis yra Tas, Kuris pašalins pasaulio nuodėmę“.

350 Jėzus įbrido tiesiai į vandenį, pas jį. Tos dvi Jono akys susitiko su dvejomis Jėzaus akimis. Jie buvo antros eilės pusbroliai, kūnu. Marija ir Elžbieta buvo pirmos eilės pusseserės. Jų akys susitiko. Ten buvo Dievas ir Jo pranašas, amen, ten stovintys.

351 Jonas pasakė: „Aš turiu būti Tavo pakrikštytas. Kodėl Tu ateini pas mane?“.

352 Jėzus pasakė: „Dabar leisk, kad taip būtų, nes taip mums dera išpildyti visą teisumą“.

353 Kodėl Jonas taip padarė? Nes Jis (Jėzus – Vert.) buvo Auka. Jonas buvo pranašas, jis žinojo; o Auka prieš ją pateikiant, turi būti nuplauta. O! O! Ir jis leido Jam, ir jis pakrikštijo Jį.

354 O kai jis tai padarė, Dangūs atsivėrė, o, tai bent, ir tas balandis ant Jo nusileido, ir Balsas tarė: „Šitas yra Mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš labai patenkintas“. Karalius Jokūbas išvertė tai kaip: „kuriame man patiko apsigyventi“. Todėl, kaip jūs tai be sudėliotumėte, tai tas pats: „apsigyventi“ arba: „Šitas yra Mano mylimas Sūnus, kuriame Man patinka gyventi,“ ar „gyventi Jame,“ kaip be paimtumėte, tai tas pats. Gerai.

355 Mes matome, kad tuomet tai jam buvo apreikšta. Kiti ten stovėję viso to negirdėjo. Šventoji Dvasia, tik Ji, tai apreiškia.

356 Taip pat buvo, kai Jis apreiškė Save Pauliui, kitai iš anksto paskirtai Sėklai.

357 Ten buvo keliaujantis Paulius, galbūt jis buvo pasakęs: „Jei ta grupė papuls man į rankas, aš suplėšysiu juos į skutelius, nes aš esu daktaras Saulius. Aš buvau išmokytas Gamalielio. Aš užbaigiau Mudžio Biblijos...,“ – ar kokią nors kitą, suprantate. „Aš, aš esu teologas. Aš žinau apie ką kalbu. Aš suplėšysiu tą besivoliojančių šventųjų grupę į skutelius. Ir sakau jums, didis, šventas tėve, tik duokite man leidimą ten nuvykti ir aš areštuosiu visus iki vieno iš tų triukšmadarių ten. Ir mes sustabdysime visą šį Dieviško išgydymo reikalą“.

Įsidėjo jį į kišenę, tarė: „Aš leidžiuosi į kelią“.

358 Ir tą dieną, tai bent, apie vienuoliktą valandą dienos, Šviesa apšvietė jo veidą ir jis parkrito ant žemės.

359 Kodėl? Jis buvo iš anksto paskirta Sėkla. Dievas pasakė: “Aš jį pasirinkau. Taip. Aš parodysiu jam, kokius didelius dalykus jis turės iškentėti dėl Mano Vardo. Aš siųsiu jį pas pagonis ir jis bus žeminamas jų visais įmanomais būdais, bet jis vis tiek skelbs Mano Vardą“.

360 Paulius atsiskyrė, anuomet, iki tiek, kol buvo apipjaustytas nuo visų bažnytinių reikalų, pačioje dykumos glūdumoje, tris su puse metų. Pačioje Arabijoje, kol išmoko Žodžio ir Žodis tapo juo. O jis tapo kaliniu; štai jis sugrįžta supančiotas meilės grandinėmis! „Visos mano patirties iš seminarijos nebeliko! Aš esu Jėzaus Kristaus kalinys. Amen! Filemonai, mano broli, aš esu Jėzaus Kristaus kalinys. Aš galiu kalbėti ir sakyti tik tai, ką Jis man pasako“.

361 Šiandien Dievui reikia kalinių, kurie įkalins save Jo valioje, dėl Jo Žodžio.

362 Štai koks buvo Paulius. Nesvarbu, kiek intelektualių dalykų jis buvo išmokęs, jis pažino Dievą per apreiškimą. Taip, pone. Intelektualūs dalykai visiškai pasitraukė iš akiračio, kai atėjo apreiškimas; kuris, ant kurio uolos Bažnyčia yra pastatyta. Taip, pone. Atkreipkite dėmesį, jis buvo iš anksto paskirta Sėkla.

363 Šventoji Dvasia, tik Ji, parodo jums, Kas Jis yra. Nėra jokio žmogaus; jie jums iš to padarys: „Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią,“ – ir visa kita. Matote? Bet Šventoji Dvasia apreikš Jį kaip pasireiškusį Viešpatį Dangaus Dievą, kuriuos Jis yra, o, Jį!

364 Dabar būkite pastabūs. Ne pranašai, ne karaliai, ne kas nors kitas; bet čia, patį pirmą kartą, Dievas buvo apreikštas Kristuje, kūniškai Dievystės pilnatvėje, žmogiškame kūne. Toks yra apreiškimas. O, tai bent! Sugiedosiu jums posmelį dabar.

Šalys skyla, Izraelis bunda, (ar ne?)

Ženklai, kuriuos išpranašavo pranašai;
Pagonių bažnyčia yra denominacijoje, jų dienos suskaičiuotos, siaubai kelia vargą;

Sugrįžkite, o išsklaidytieji, pas savuosius. Jūs esate išmesti iš jų tarpo.

Atpirkimo diena yra arti,
Žmonių širdys išsenka dėl baimės;

365 Visi jų holivudiniai juokeliai to neuždengs. Kaip švilpaujantis berniukas, naktį einantis pro kapines. Matote?

Būkite pripildyti Dvasia, jūsų žibintai apkirpti ir švarūs,
Pažvelkite aukštyn, jūsų atpirkimas yra arti!
Melagingi pranašai meluoja, Dievo Žodį jie atmeta,

Kad Jėzus Kristus yra mūsų Dievas; (tai tiesa)

Ši karta atmeta su panieka Dievo apreiškimą,
Bet mes žengiame apaštalų pramintu taku.
Atpirkimo diena yra arti,
Žmonių širdys išsenka dėl baimės;
Būkite pripildyti Dvasia, jūsų žibintai apkirpti ir švarūs,
Pažvelkite aukštyn, jūsų atpirkimas yra arti!

366 Gauk apreiškimą, broli. Ši karta su panieka atmeta Dievo apreiškimą! Matote? Tai daro melagingi pranašai. „Pagal jų vaisius juos pažinsite“. Jie yra... jie yra hibridai. Jie yra pagimdyti į organizaciją; vietoj Dievo Žodžio, Dievo apreiškimo, apreiškiančio Jį Patį per Kristų, Kuris yra Žodis. O, tai bent!

367 Mes galėtume čia sustoti, bet, jei... susirinkti kartu, kai sugrįšiu, jei norėsite. Dabar yra... Jei norite, kad tęsčiau, tai priklauso nuo jūsų. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Gerai. Dar šiek tiek... Aš paskubėsiu, taigi, bet skirsiu užtektinai laiko, kad jūs... Jūs turėsite šiek tiek laiko po šito poilsiui. Gerai.

Tas pats, atkreipkite dėmesį, ta iš anksto paskirta Sėkla!

368 Šventoji Dvasia, tik Ji, parodo jums, Kas Jis yra; jokie pranašai ar Jo karaliai. Ir čia Dievas yra pasireiškęs kūne. Čia yra pilnatvė. Jis yra visiškai apreikštas ir padarytas žinomu pasauliui. O, tai bent!

369 Pažvelkite, ant Atsimainymo Kalno, Paties Dievo liudijimas: „Šitas yra Mano mylimas Sūnus. Klausykite Jo!“. Ten stovėjo Mozė simbolizuodamas įstatymą. Ten stovėjo Elijas simbolizuodamas pranašus. Bet Jis... Jie jau buvo iškeliavę, o Jis tarė: „Šitas yra Mano mylimas Sūnus. Klausykite Jo!“. Ten buvo trys atstovai; įstatymas, pranašai ir Mo... ir Kristus. Ir Jis tarė: „Tai yra Jis“. Dievas, visiškai; pasireiškęs ne pranašuose, pasireiškęs ne per įstatymą; bet pasireiškęs Kristuje, Jis yra.

370 Dievas turi malonės. Įstatymas įmetė jus į kalėjimą ir negalėjo jūsų išlaisvinti. Pranašai reiškia Dievo teisingumą, kad nuteistų jus ir nužudytų jus už tai. Tai tiesa. Bet Jėzus buvo Dievo meile ir apreiškimu, kad iš anksto paskirtai Sėklai leistų sužinoti, kad Jis jus jau pašaukė. „Tai yra Jis. Klausykite Jo!“.

371 Žinokite! Dievystės pilnatvė yra padaryta žinoma. Ši paslaptingumo paslaptis dabar yra apreikšta, nes Dievas yra išreikštas. Dievas ir žmogus tapo Viena, pateptasis Žmogus, Kristus! Ką reiškia Kristus? „Pateptasis,“ – Pateptasis, tas, Kuris buvo pateptas kūniška Dievystės pilnatve. O, tai bent! Kaip žmonės gali tuo abejoti?

372 Kuomet kadaise, dalinai, Mozė Jį turėjo; dalinai, Dovydas Jį turėjo; o, tai bent, bet čia Jis yra išreikštas pilnatvėje, Pati Dievybė stovėjo ant žemės. Dievas, savo pilnatvėje, kad numirtų už žmonių nuodėmes, kad Jis galėtų atvesti Savo Bažnyčią į pašventintą Gyvenimą; kad Jis galėtų turėti pirmenybę, pilnatvėje, Savo Bažnyčioje tam, kad išreikštų kiekvieną pažadą šiomis paskutinėmis dienomis, kurį Jis pažadėjo paskutinėms dienoms. Matote? Koks buvo...

373 Dabar pasiklausykite. Ar pasiklausysite? Dabar šiek tiek sau įsignybkite. Matote? Sekite.

374 Dėl ko Jėzus buvo išreikštas? Kad parodytų Dievą. Jis buvo Dievas. Jis turėjo būti; joks žmogus negalėjo taip numirti, joks pranašas negalėjo numirti. Jis buvo Dievas. Jis buvo pranašų Dievas. Jis buvo pranašais. Jis buvo karaliais. Jis buvo istorija. Jis buvo Tas, Kuris turėjo ateiti. Tas, Kuris buvo, Kuris yra ir Kuris turi ateiti šioje dienoje; tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Jis buvo išreikštas šiam tikslui.

375 Ir per šį tikslą Jis pasiekė Bažnyčią, tam kad Jis, Dievystės pilnatvė, galėtų išpildyti kiekvieną Dievo pažadėtą Žodį šiomis paskutinėmis dienomis; kai Jis įgyja pirmenybes, pirmenybę Bažnyčioje, poziciją, Savo vietą Bažnyčioje. Jėzus pasakė: „Kas tiki Manimi, darbus, kuriuos Aš darau, jis taip pat darys; net daugiau nei šiuos, nes Aš einu pas Savo Tėvą“. Matote, toks buvo Jo tikslas. Toks anuomet buvo pasireiškimas. Bet dabar, šiandien, Jis nori surasti ką nors, kas taip pat gali tai pamatyti, kad jie leistų Žodžiui...

376 Matote, Jėzus tai taip pat matė, buvo tiesiog tobulai gimęs tai dienai, galiausiai kiekvienas judesys, kurį Jis darė, buvo Dievo išreikštas. Jis buvo Dievo apreiškimu; Dievas, apreikštas.

377 Dabar Jis pašventino Bažnyčią Savo Dvasia ir Krauju tam, kad šioje paskutinėje dienoje Jis galėtų apreikšti kiekvieną pažadą. Taigi, matote, Jis galėjo sugrįžti atgal ir surinkti tai, ką ten paliko tie kiti žmonės, paskutiniosiomis dienomis, ir per Savo Šventąją Dvasią apreikšti visą Septynių Antspaudų paslaptį. Matote, Jis išreiškia Save. Toks yra Jo tikslas. Dėl to Jis numirė. Tai yra antroji dalis Jo trejopo pasireiškimo. Pirma – išreikšti Save Kristuje, po to išreikšti Save per Bažnyčią. Ir tai yra tas pats dalykas – Kristus buvo Žodis, o Bažnyčia tampa Žodžiu, kai ji leidžia Žodžiui per juos tekėti.

378 Bet kai jie priima hibridinę denominaciją, kaip per tai gali tekėti Žodis? Tai yra įžeminta, tuomet tai sukelia trumpąjį jungimą ir sudegina saugiklį. Matote?

379 Bet kai srovė teka laisvai, Dievo Žodis, Jis išreiškia Pats Save. „Darbus, kuriuos Aš darau jūs taip pat darysite“. Ir tai išsipildys paskutiniosiomis dienomis. „Štai Aš siunčiu jums pranašą Eliją ir jis atgręš širdis... vaikų į tėvų Tikėjimą“.

380 Ir tame, ten prasidės toks laikas, kuriame Jis galės išreikšti Save Savo Dievystės, Dievybės pilnatvėje, per Bažnyčią, šioje Bažnyčioje turės pirmenybes. O, tai bent! Kas? Pateptasis Žmogus; dabar patepti žmonės; o, tai bent, kad būtų vėl atvesti pateptoji Nuotaka ir Jaunikis. Patepti per (kodėl?) priėmimą to, ką Ieva atmetė, ir Adomas; sugrįžta su Žodžio patepimu, nes Jis pasakė: „Mano Žodis yra Dvasia“. Matote, patepti Žodžiu. Tai, ką Ieva atmetė, Jis sugrąžina ir mes priimame.

381 Jūs matote tą hibridinę būklę, vėl, tiesiog tas pats, ką jis padarė su Ieva.

382 Jis pasakė Ievai: „Nedaryk to ir nedaryk ano; bet tu gali daryti  ir aną“.

383 O šėtonas pasakė: „O! Tu žinai...“. Tačiau ji apsisuko ir jo paklausė.

384 Bet Ieva paskutinėje dienoje šito nepadarys, nes Ji yra iš anksto paskirta to nepadaryti. Taip, pone. Dievas tuo pasirūpins. Jis žino. Jis tai padarys. Ji pasakė Savo, dėmės... „Ten bus Bažnyčia be dėmės ar raukšlės“. Ji stovės ten Jo didybėje, Jo išreikštame Žodyje.

385 Pasauliui Ji bus ženklas. Ji bus pa... Pasauliui Ji bus kažkas, į ką pasaulis galės pažiūrėti ir pasakyti, na, visas likęs pasaulis pasakys: „O, Ji yra besivoliojanti šventuolė. Ji tėra antros eilės pusseserė. Ji nepriklauso mūsų grupei“. Aš žinau. Tai yra geras dalykas, matote. Ji, Ji priklauso šiai Grupei čia.

386 Kažkurią dieną, stovint ir bendraujant, žmogus man pasakė: „Na, kokiai denominacijai jūs priklausote?“.

Aš pasakiau: „Jokiai“.

„Kokiai?“.

„Jokiai“. Aš pasakiau: „Aš priklausau Karalystei“.

„Na, o kaip galima prie jos prisijungti?“.

„Prie jos jūs neprisijungiate. Jūs gimstate joje“. O...

„Kas tai per Karalystė?“.

Aš pasakiau: „Mistinis Jėzaus Kristaus Kūnas“.

387 „Viena Dvasia mes esame pakrikštyti į šį Kūną,“ – gimę iš Jo Dvasios, tuomet mes priklausome Karalystei. Ir mes negyvename amerikiečių gyvenimo, mes nesame vokiečiai, mes nesame kažkas tokio; mes esame Krikščionys. Mes esame įsitvirtinę ir mes vaikštome Dvasioje, meilės vergai, atsiskyrę nuo pasaulio dalykų. Ir savo teises į pasaulį mes jau esame pardavę ir įsigiję šį didelės vertės Perlą, ir gyvename, ir leidžiame Šventajai Dvasiai Save išreikšti. Štai, kas yra Jo tikroji Bažnyčia. Štai kas jūs esate arba, kas aš esu, jei mes save pačius paleisime ir tarnausime Dievui, ir per Jo Žodį, o ne per tai, ką pasakys, kokia nors religija.

388 Atkreipkite dėmesį, pateptasis Žmogus, čia Pats Kristus, o Dieve, yra padaromas žinomu. Bet dabar... Pažvelkite! Bet, bet dabar... Kodėl? Jis turi pirmenybes. Dievas pilnai pasireiškė Jėzuje Kristuje – Dievo didi paslaptis apie Jo apreiškimą.

389 Ši didi apreiškimo Šviesa visada apakindavo šio pasaulio išmintį.

390 Jėzaus Kristaus dienomis, kai Jis buvo čia žemėje, jie... jie buvo apakinti. Jie sakė: „Na, tu darai iš savęs Dievą! Tu darai save lygiu Dievui!“. Jis buvo ne vien tik lygus Dievui; Jis buvo Pats Dievas. Matote, jie to nesupranta. Tarp kitko, kai kurie iš jūsų galbūt...

391 Kartą esu girdėjęs bedievius man pasakiusius, jog Jėzus niekada nėra sakęs, kad Jis buvo Dievo Sūnus. Jis tikrai yra tai pasakęs. Jis tikrai tai pasakė. Jūs tiesiog nepažįstate savo Biblijos. Ką Jis pasakė tai moteriai prie šulinio? Matote? Ką Jis jai pasakė?

392 „Aš žinau, kad Mesijas turi ateiti. Ir kai Jis ateis, Jis padarys būtent šitai“.

Jis atsakė: „Aš esu Jis, Kuris kalbu su tavimi“.

Ir Pauliui, taip pat, ir dar kitiems.

Atkreipkite dėmesį. Bet dabar Bažnyčioje yra pirmenybė.

393 Didi Dievo paslaptis visada apakindavo šio pasaulio išmintį. Jie negali to suvokti. Jie tiesiog to nesupranta. Šėtonas to nesupranta. Visi likusieji to nesupranta, bet tik tie, kurie yra iš anksto paskirti tai suprasti – kaip Dievas ir Kristus yra Viena. Jie visada iš Jo padarys tris. Matote? Jie tikrai tai padarys.

394 Atkreipkite dėmesį, kita, antra – jumyse išreikštas Kristus, šlovės viltis. Tas didis, Kristuje pasireiškęs Dievas; o dabar, Kristus pasireiškęs jumyse.

Mes paskubėsime.

395 Pažvelkite! Kas kadaise buvo didi Dievo paslaptis, didelė paslaptinga paslaptis Jo prote, dabar yra patalpinta tikinčiųjų širdyse, tai yra, Kristaus Kūne. Kas kadaise buvo Dievo didi paslaptis Jo prote, prieš pasaulio sutvėrimą, dabar yra išreikšta. Pagalvokite apie tai! Matote? O, tai bent! O, aš...

396 Esu tikras, kad mes ne... mes to nesuvokiame. Na, aš... aš dar negaliu to įžvelgti taip, kaip man derėtų ir... ir esu tikras, kad ir jūs taip pat. Matote?

397 Bet didi Dievo paslaptis, tai, ką Amžinasis Dievas laikė kaip paslaptį, dabar buvo atskleista Jėzuje Kristuje, po to buvo nuleista iki pat Jo Bažnyčios. Tai, kas kadaise buvo Dievo prote, dabar yra Kristaus Kūne. Jėzus myluoja Bažnyčią, Savo Nuotaką, šnabžda Jai paslaptis.

398 Jūs žinote, kaip jūs pasakote savo žmonai dalykus, žinote, tai merginai, kurią ketinate vesti. Jūs taip ją mylite, kad jūs tiesiog papasakojate jai paslaptis, pasisodinate ją arčiau ir pasakote, kad mylite ir visa kita. Jūs žinote kaip tai yra.

399 Štai ką Dievas, Kristus daro su Bažnyčia. Matote? Jis leidžia Jai sužinoti paslaptis, tiesiog paslaptis. Ne šioms koketėms; Aš, turiu omenyje, Jo Žmona (Suprantate? Gerai, dabar pažvelkite...) žino, turėdami Jo paslapties apreiškimą padarytą jiems žinomu, per Jo malonę! Kokia Dievo malonė! Žmonės, aš tai žinau... Viliuosi, jog jūs negalvojate, kad tai skamba asmeniškai, žmonių grupės atžvilgiu, ar vienamir kitam; bet tai yra paslaptis, kuria Dievas dalinasi su visa Bažnyčia, jei tik jie tai priims. Matote? Tai nereiškia tik manęs ar tik jūsų. Tai reiškia Bažnyčią, į... į kurią Jis bando patekti.

400 Ir jūs galite pasakyti: „Na, kodėl jie to nepriima?“. Jie negali to priimti. Jis pasakė, vėlgi, Jis pasakė šiuos dalykus. „O kaip jie galėtų?“. Nes Izaijas pasakė, kad jie to nepamatys. Matote? Ir Jis visada sakydavo...

401 Pranašas Paulius pasakė: „Paskutinėmis dienomis žmonės bus karštagalviai, pasipūtę, mylintys malonumus labiau negu Dievą, paliaubų laužytojai, melagingi kaltintojai, nesusivaldantys, niršūs, nekenčiantys tų, kurie yra geri; karštagalviai, pasipūtę, matote; turintys dievotumo pavidalą, bet išsižadėję jo jėgos; nuo tokių šalinkis. Nes iš tokių yra tie, kurie įslenka į namus ir veda nelaisvėn paikas moteris, įvairių geismų vedžiojamas,“ – dėvi šortus ir su trumpais plaukais, ir visa kita. „Įvairių geismų vedžiojamas ir sakančias: 'Viskas gerai. O, jie ten išprotėjo. Nekreipk jokio dė...'“. Matote? „Niekados nepajėgiančias ateiti į tiesos pažinimą. O šitie vyrai su Tuo nesutiko, kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei,“ – pajėgia suburti bažnyčią ir surinkti žmonių grupę. Taip, pone.

402 „Bet jų kvailybė paaiškės visiems,“ – kai Jėzus paims Savo Nuotaką ir pastatys Ją štai čia, ir tars: „Štai Ji,“ – ir Jis iškeliaus su Ją į tolį. Tai tiesa. Ir jų kvailybė taps žinoma.

403 Pažvelkite į šios paslapties apreiškimo turėjimą, padarytą jiems žinomu per Jo malonę! Pažvelkite! Kai šis didis apreiškimas, apreikšta paslaptis, tampa jums žinoma, tuomet jūs atsisakote visų pasaulio dalykų.

404 Taigi, aš ir vėl turėsiu prie to sugrįžti. Todėl tiesiog dabar tai pasakysiu. Aš nurodau į tai. Dėl garsajuostės, ir jos keliaus į užsienį. Ši garsajuostė bus išsiųsta po visą pasaulį. Suprantate?

405 Jūs, moterys, tvirtinančios, jog gavote Šventosios Dvasios krikštą, bet neturite ryžto leisti savo plaukams laisvai augti; kai tuo tarpu Biblija tai smerkia ir sako, jog moteris... vyras turi teisę išsiskirti su savo žmona, jeigu ji kerpa savo plaukus. Dievo yra gerbiamas, kad taip padarytų. Biblija sako, jei ji kerpasi plaukus, ji negerbia savo galvos. O tai yra įprasta; tiesiog, jūs žinote, kaip žmonės yra nuo seno įpratę, jog moteris su kirptais plaukais net gali melstis. Matote?

406 Dėvi šortus ir tas kelnes, ir kitką! Biblijoje pasakyta: „Kiekviena moteris, kuri, – (o, jūs sakote...), – apsivilks rūbu, kuris priklauso vyrui, Dievui tai yra bjaurastis,“ – nepadoru, nešvaru, kaip koks nors senas tualetas kur nors. Matote? O, tai bent! Bjaurastis Dievo šnervėms! O po to jūs dar bandote melstis ar sakyti maldas būdamos tokiame dalyke? Dievas to nepriima, atmeta tai. Tai tiesa.

407 „Na, – pasakysite jūs, – dabar palūkėkite minutėlę, broli Branhamai, jūs kalbate apie Senąjį Testamentą“.

408 Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Tai yra pilnas Dievo apreiškimas. Jei Dievas kada nors ką nors pasako, Jis niekada negali to pakeisti. Jis dar labiau tai išplėtoja, o ne pakeičia tai. Įstatymas buvo išplėstas, o ne pakeistas. Išplėstas!

409 „Kas svetimaus bus nubaustas mirtimi, bet kas tik, – dabar išplėtė tai, – pažvelgs į moterį jos geisdamas!“. Jis nepakeitė to įstatymo. Jis išplėtojo jį.

410 „Atsimink sabato dieną, laikyk ją šventa,“ – vieną dieną savaitėje; dabar Jis tai išplėtė, „poilsis“ ateina iš Dievo Dvasios atsiminimo. „Prisakymas po prisakymo ir eilutė po eilutės; čia truputį, ten truputį. Laikykitės to, kas yra gera. Mikčiojančiomis lūpomis ir kitomis kalbomis Aš kalbėsiu šiai tautai. Ir tai yra poilsis. Tai yra atsigaivinimas nuo Viešpaties Akivaizdos“.

411 Bet vis tiek jie nenorėjo To klausyti ir pakraipė galvomis, ir sugrįžo į savo denominacijas. O... „Tai yra atsigaivinimas,“ – matote, sabato dienos išplėtimas; jums, sabatininkams, ir panašiai. O, tai bent! Jis to nepakeičia. Jis tai išplėčia. „Pragaras atvėrė plačiai savo vartus, kad juos priimtų“.

412 Taigi, dabar jūs galite įžvelgti paskutinio laiko Žinią, kodėl Ji yra atmesta. Ar galite? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Taigi, ne denominaciją, bet Jo paslapties apreiškimą. Matote, ne denominaciją. Apreiškimą! Dievo negalima pažinti per denominaciją. Jį galima pažinti per apreiškimą.

413 Pažvelkite! Dievas Savo Kūne, Kristuje; o Kristus Savo Kūne, Nuotakoje. O... o... o, tai bent! Dievas išreikštas Kristuje; Kristus išreikštas Nuotakoje! Ir Dievas paėmė iš Adomo kūno moterį, bet ji puolė; po to Dievas paėmė iš Kristaus Kūno, Jo fizinio kūno, Jo Kūno, Kuris yra Žodis, ir atveda Nuotaką, kuri per denominaciją ar religiją nepuls. Ne, pone. Bet Ji sugrįžta su tyru, nesuteptu, išreiškiamu Dievo Žodžiu.

414 Viliuosi, kad kiekvienas vyras, kuris išgirs šią garsajuostę, ir kiekviena moteris, tai supras. Matote?

415 Ji yra antroji Ieva, tačiau ji nesulaužys ir... ir nesuterš Savo tyrumo ir šventumo skvernų, prieš Savo Vyrą. Ji pasiliks su Jo Žodžiu nežiūrint į tai, ką kas nors pasakys; jūs galite turėti visus tuos ekumeninius judėjimus, kiek tik norite, ir visus narių prisijungimus.

416 Ir jie ketina įvesti persekiojimą, labai greitai, ir uždaryti visas bažnyčias. Jūs tai pamatysite. O tokias bažnyčias kaip ši, kuri nėra denominacija, jie kam nors iš jos padarys sandėlį. Ir jei žmogus nueis ir pasimels už ką nors kitą, kas nepriklauso ekumeniniam judėjimui, bus toje vietoje nušautas. Tai jau vyksta. Tas tarnautojas liuteronas, jų galva taip pasakė. Ir tai jau yra čia, jūs galite tai perskaityti čia pat, savo laikraštyje. Tai tiesa.

417 Nesvarbu, ką jie sako, ta Bažnyčia išliks stovėti ištikimai šioje Šviesoje. Ji jau yra įrodžiusi tai praeityje ir Ji padarys tai dar kartą susidurdama su viskuo. Tai yra Dievo Žodis. O jie, visi ekumeniniai judėjimai ir visa kita, prapuls. Ji bus Ten be dėmės ar raukšlės. Tai tiesa. Ji ten stovės.

418 Atkreipkite dėmesį, Dievas išreiškė Save Jo Kūne, Kristuje. Ar dabar suprantate šį trejopą, gražų dalyką?

419 Kristus Savo Kūne, Bažnyčioje, įrodo Savo pažadėtą Žodį, kaip Dievas padarė per Kristų.

420 „Kas gali apkaltinti Mane nuodėme? Jei Aš darau Tėvo darbus, tuomet, kuo Aš... kuo Aš nusižengiau? Dabar jūs, draugai, sakote, kad tai darote, dabar jūs, denominacijos, dabar parodykite Man. Taip. Parodykite Man tai, kas neleidžia Man būti Mesiju. Parodykite, kur Aš suklupau, nors vieną ženklą, kurį Dievas pasakė, jog Mesijas parodys, kurio Aš neišpildžiau,“ – pasakė Jis. Matote? Dievas Savo kūne.

421 Dabar Kristus: „Darbus, kuriuos Aš darau, jūs taip pat darysite“. Matote, matote, tas pats Dievas. Matote? „Darbus, kuriuos Aš darau, jūs taip pat darysite; daugiau už šiuos, nes Aš einu pas Savo Tėvą,“ – Bažnyčia dar šiek tiek pabus Šviesoje, matote, įrodydama Jo pažadėtą Žodį. Kaip Dievas padarė su Savo pažadais Kristaus kūne, taip Kristus daro Savo paties darbus Kristaus Kūne, Nuotakoje, matote, dabar padaro Savo paslaptį žinomą Savo Nuotakos Medžiui paskutinėje dienoje, išaugina vaisius, kurie buvo tame Medyje pradžioje.

422 Sekite, medis išaugina šaką – liuteronai. Ką tai padarė? Kai medis pradėjo augti, ten kartu pasirodė ir vaisius. Kas nutiko? Jie pavertė tai denominacija. Todėl atėjo genėtojas, Tėvas, Žemdirbys ir nupjovė... „Šaka negyva“.

423 Po to atėjo Veslio pasekėjai; augti jiems puikiai sekėsi. Ką tai padarė? Vaisius sugrįžo atgal į medį, todėl Jis tą vynmedį nupjovė, jis miręs.

424 Parodykite man vieną, vieną bažnyčią... Aš norėčiau sužinoti. Aš žinau trisdešimt trejus bažnyčios istorijos metus. Parodykite man nors kartą, nors vieną vietą, kurioje kuri nors bažnyčia iš karto nenumirė, kai virto į organizaciją. Parodykite nors vieną vietą, kur jie vėl prisikėlė, neskaičiuojant skaičiais ir panašiai, nekalbant apie prabudimus. Matote? To nėra. Ne, pone. Ji yra visiškai prapuolusi.

425 Todėl, ką jos Žemdirbys padarė? Atėjo ir apgenėjo ją. Matote? Ji atnešė denominacinį vaisių; citrinas ant apelsinmedžio, todėl jis ją nupjovė, matote. Išaugino, prižiūrėjo.

426 Bet kur yra medžio šerdis? Pačiame viduryje. O Jis visas jas nugenėjo iki pat viršaus...

427 Ten žemai šaknyje Jis turi Sėklą. Kaip medis pasodintas prie vandens upių, tas, kuris dedasi Dievo įstatus ir meilę į savo širdį. „Jis bus kaip medis, – Psalmių 1, – pasodintas prie vandens upių; jo lapai nenuvys; kuris duoda savo vaisių savo metu“. Ir štai kur tai yra...

428 O kur vaisius greičiausiai prisirpsta? Medžio viršuje. Kodėl? Ant jo šviečia šviesa. Amen! Tai tiesa. Ir būtent medžio viršūnėje... Šiomis paskutinėmis dienomis, Jis augina Nuotakos Medį.

429 Dabar įsidėmėkite, Jis yra Gyvybės Medis, priešingas „gyvatės sėklai“, suprantate. Jis yra ana Sėkla, „moters Sėkla“, Gyvybės Medis tame sode. „Ir kad jie neištiestų savo rankų ir neliestų šio Medžio, ir nevalgytų nuo To Medžio, ir negyventų amžinai“. O Jis yra vienintelis Medis nuo kurio galima skintis, kad gyventumėte amžinai. Jo Žodis yra Gyvybė. Ir tuomet tai yra Žodis, Dievo Žodis, Kurį Edeno sode Ieva atmetė; tuomet čia yra Kristus, Žodis, išreikštas.

430 O kai Jis atėjo į žemę, Jis buvo Gyvybės Medis. Ar tikite tuo? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] O romėnai, ką jie padarė? Jis turėjo būti „nukirstas“. Ir Jis buvo prikaltas ant gėdos medžio: „prakeiktas yra tas, kuris kabo ant medžio,“ – tapo prakeiksmu dėl žmonijos rasės.

431 Bet dabar per tai Jis išaugina Nuotakos Medį, kuris bus, Jam atstatytu, Gyvybės Medžiu, kaip Vyras ir Žmona Edeno sode, (o, garbė Dievui) per tą patį Žodį ir tą patį Dievą išreikštą Vyre ir Žmonoje, tas pats Nuotakos Medis ir vėl.

432 Atkreipkite dėmesį, apreiškia tai! Kiek, tai bent, čia yra tiek daug, mes tiesiog galėtume tęsti ir tęsti. Atkreipkite dėmesį, sode esantis Kristaus Kūno Medis, padarantis... dabar padarantis Savo paslaptį žinoma šiam Nuotakos Medžiui.

433 Sekite, atpirkti per Kristų, antrąjį Adomą! Ar jūs tikite, kad Jis buvo juo? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Sugrįžta Namo, į Edeną, su Jo puolusia žmona, kuri buvo atpirkta, kad sugrįžtų atgal į Namus. Tai yra Kristus, šiandien esantis Bažnyčioje, atgal pasiimantis Savo Žmoną. Ar dabar galite įžvelgti tą trejopą paslaptį? [„Amen“.] Dievas išreikštas Kristuje; Kristus išreikštas Bažnyčioje; visumoje, tam, kad vėl sugrąžintų tikruosius Adomą ir Ievą, vyrą ir moterį, kurie yra viena, sutverti iš to paties Kraujo ir tos pačios Dvasios, ir viso kito.

434 Bažnyčia yra Kristaus Kraujas, per Dvasią, nes Gy... Gyvybė yra Kraujyje. Tai yra Šventosios Dvasios krikštas, kuris pakrikštija mus į Jo Kūną, pripažįstantis tik Jo Kūną, Jo žemišką kūną, Jo Žodį. [Brolis Branhamas patapšnoja savo Bibliją – Red.]

435 Denominacijos negalės, niekada prie to net neprisilies. Tai yra apreiškimas. Ji tai žino. Taip pat ir Ieva tai žinojo, bet ji puolė; tačiau šioji tai žino ir ji nepuls. Ji yra iš anksto paskirta! Aleliuja! Tai bent! Ji yra iš anksto paskirta nepulti. Ji nepuls. Ji tam yra išrinkta. „Palaimintas yra žmogus, kuriam Dievas neįskaitys nuodėmės“. Jūs, tarnautojai, žinote apie ką aš kalbu, jūsų čia sėdi keli tuzinai. Matote? „Palaimintas yra žmogus, kuriam Dievas neįskaitys nuodėmės,“ – Dovydas.

436 Atkreipkite dėmesį, atperka, su Juo, sugrįžta Namo; atgal į Amžinąjį Gyvenimą žmogiškame kūne, valgys, gers, gyvens amžinai. Izaijas pasakė: „Jie statys namus ir juose apsigyvens, sodins vynuogynus ir valgys vaisius Jie nestatys tam, kad kitas tai pasiimtų“. Vaikai to nepasiims, bet jie gyvens ten su savo palikuonimis. Jis tai pastatys ir pasiliks ten. Amen. „Jis nesodins, kad valgytų kitas; jis sodins ir valgys pats“. Amen! Ką tai reiškia? Jo Nuotaka sugrįžta su Juo, vėl atpirkta iki pat tikrojo Adomo ir Ievos, nes mirties nebeliko. Jie žvelgia atgal į kryžių ir mato, kad buvo sumokėta mirtimi.

437 Ir dabar, per tikėjimą, mes esame prikelti su Juo, dabar pat sėdime Dangiškose vietose, prisimindami tai, kas mus atpirko; laukiame sugrįžtančio Vyro, kad žygiuotume Namo kartu su Juo.

438 Trejopas Dievo tikslas, išreikštas Adome ir Ievoje, ir kiekviename pranaše, ir visais amžiais, ir Jis yra Tas, Kuris turi ateiti; Tas, Kuris buvo, Tas, Kuris yra, ir Tas... Tas, Kuris turi ateiti. Pilnas pasireiškimas, Dievo Žodžio apreiškimas, Adomas ir Ieva vėl sugrįžta į Namus, atpirkti, Dievas apreiškia Save!

439 Ten Jis sėdės ant Dovydo Sosto, tikrai taip, ir Jam priklausys, valdys visas tautas geležine lazda. Ten, abejose pusėse bus medis. Ir kiekviena tauta, kuri ten ateis, jiems bus skirtas tas išgydymas. Tie lapai bus tautoms gydyti. Karaliai atneš savo garbę į tą vietą. Ten nebus nieko, kas galėtų suteršti ar nieko panašaus į ten nepateks. Ir Sijono Kalno viršuje švies Šviesa, visą dieną ir naktį, o atpirktieji vaikščios toje Šviesoje. O, aleliuja!

440 Tik pagalvokite, tai nėra mistinė istorija, tai nėra teologinė samprata. Tai yra Jėzaus Kristaus apreiškimas, per Jo Žodį, kuris šviečia vis ryškiau. Tai buvo tiesa visais amžiais ir tai yra tiesa šiame amžiuje. Tai yra tiesa dabar čia. Tai yra tiesa man, tai yra tiesa jums ir kiekvienam vyrui ir moteriai, kurie laikosi šio apreiškimo. Amen.

441 Ir galime matyti Patį Dievą, apreiškiantį Save, ir virpesiais išreiškiantį Save gyvybėje, dabar jūs esate Jo kalinys. Jūs esate Jo meilės kalinys. Pasaulis gali juoktis, tyčiotis iš jūsų, sakyti: „Nagi, išeik lauk“. Jūs galėtumėte išeiti, bet jūs esate kalinys. Matote? Kitos moterys gali mėgdžioti Holivudą, bet ne jūs. Jūs esate kalinys. Amen. Matote, jūs esate Kristaus kalinys. Kiti vyrai gali rūkyti ir gerti, ir flirtuoti, jei tik nori, ir vadinti save Krikščionimis, diakonais, ir net pamokslininkais, bet jūs negalite to daryti. Jūs esate kalinys, Žodžio kalinys. Taip, pone. Taip, pone.

442 Padaro Savo paslaptį žinoma Savo Nuotakos Medžiui; atpirktam Kristaus, antrojo Adomo; sugrįžta Namo, kad būtų atstatyti į tikrąjį Edeną, išlaisvintą nuo mirties, ligų, liūdesio, gėdos, sugrįžta kartu su Amžinuoju Gyvenimu.

443 Tuomet, pasiklausykite, tiek daug žmonių įgijo klaidingą suvokimą. Kad... kad atverstų žmones į Krikščionybę ir į jų valdžią, tai visiškai nėra Dievo mintis. Jūs pasakysite: „Mes atvertėme žmones į Krikščionybę per Jo valdžią“. Taip nėra. „Na, jiems nedera gerti. Jiems nedera meluoti“. Ar žinote, kad musulmonai gali jus pralenkti? Žinote tuos pagonis Afrikoje, tuos juodaodžius žmones, ir savo gentyse jie turi tokius įstatymus, kurie gali viršyti viską, ką jūs galite išreikšti Krikščionybėje.

444 Na, aš buvau nuvykęs ten į Šangano gentį. Jei jauna mergina neišteka sulaukusi nustatyto amžiaus, ji privalo palikti... palikti gentį, nusiplauti savo genties dažus. Ji išvyksta į miestą; ji tampa nekvalifikuota darbininke. Ir jeigu ji... Prieš jai ištekant, jos nekaltybė turi būti ištirta. Jei ji bus rasta kalta dėl svetimavimo su kokiu nors vyru, jis, ji turi pasakyti, kas jis, ir jie abu bus užmušti, kartu. O... O, jie gali... jie gali viršyti tai, ką šie, taip vadinamieji...

445 O kas, jei jūs pabandytume tai padaryti su taip vadinamais krikščionimis? Devyniasdešimt devyni procentai iš jų neišgyventų iki aušros. Tai tiesa. Tai tiesa, tiek vyrai ir moterys. Jūs žinote, kad tai yra tiesa.

„Ką?“. Pasakysite jūs: „Aš esu tyras!“.

446 „Kas žiūri į moterį jos geisdamas, tas jau svetimavo su ja savo širdyje“ O kaip gi dabar yra su tuo? O kaip yra su tavimi, sese, kuri štai taip pateikei save vyrui? Tu esi lygiai tiek pat kalta, kaip kad būtum tai padariusi. Matote?

447 „O, bet tai nėra blogai“. Pastorius bijo tai pasakyti, bet kodėl? Jeigu jis tiesiogiai tai pasakys, jis bus išspirtas lauk savo vyriausios denominacinės valdybos. Jie yra hibridai. Jie nepriima Žodžio. Žodis pasakė, kad tai yra tiesa. Jėzus pasakė, kad tai yra tiesa, o Jis yra Galva.

448 Dabar atkreipkite dėmesį, Dievas apreiškia Save. Ne, ne mes valdžia turėtume atversti žmones į Krikščionybę; bet per apreiškimą, Kristų jumyse, kaip Dievas buvo Kristuje. Kaip Dievas buvo Kristuje, Kristus jumyse! Kai, tai, ką Dievas padarė Kristuje, Kristus daro jumyse! Kokius ženklus Dievas parodė Kristuje, Kristus parodo juos jumyse! O, ar tai nėra grožis? O! O, tai bent! Man tai patinka.

449 Jėzus pasakė: “Tą dieną,“ – o tai yra ši diena. „Tą dieną, – kai šis apreiškimas taps žinomas, – jūs žinosite, kad Aš esu Tėve, ir Tėvas Manyje; Aš jumyse, ir jūs Manyje“. Kai šis apreiškimas tampa išreikštas: “Tą dieną, jūs žinosite, kad Aš ir Tėvas esame Viena; Aš esu Tėve, ir Tėvas yra Manyje“. Tuomet, kai šis apreiškimas atsiskleidžia, tada tai yra: „Aš jumyse, ir jūs Manyje“. Štai taip. Matote keleriopą, trejopą pasi... Kokiu tikslu? Kad vėl tai sugrąžintų. Mes turime būti sugrąžinti.

Kaip Jėzus buvo Dievo Žodžiu. Jis įrodė tą patį, jei Jis... jei Jis nebuvo Žodis...

450 Jis nebūtų išreiškęs Žodžio, Jis būtų buvęs koks nors garsus teologas. Tai būtų buvęs tariamai tikrasis mesijas, kurio pasaulis laukė. Matote? Taip, pone, jis būtų toks buvęs.

451 Štai ko jie šiandien laukia, tokio... tokio... ko nors, kas galės viršyti Bilį Grehamą ar tokio, kuris galės susijungti su jų organizacija, ateiti ir parodyti tiems baptistams, jog jie nežino ant ko stovi. Žinoma. Jie to laukia. Tačiau Bažnyčia laukia nusižeminimo ir gyvojo Dievo ženklų, Kristaus. Matote?

452 Jėzus nebuvo garsus teologas. Jis buvo įprastas valstietis, dailidės sūnus, buvo taip vadinamas. Matote? Jis vaikščiojo, bet Dievas... Jis pasakė: „Kas nors iš jūsų parodykite Man, ko Aš neišreiškiau iš to, ką Biblija sako, kad turėsiu padaryti“.

453 Todėl šiandien Bažnyčia gali padaryti tą patį. Ką Kristus padarė, tą patį dabar daro Bažnyčia. „Tą dieną jūs sužinosite, kad Aš esu Tėve, ir Tėvas Manyje; Aš jumyse, ir jūs Manyje“. Taip? Štai taip, žygiuojame į Sioną (į kur?), į Karalystę! „Tą dieną jūs sužinosite, kad Aš esu jumyse“.

454 Ir sekite tai! Čia, tai yra taip gražu. Nenoriu, kad tai praleistumėte. Dabar visi jūs, ir jūs, žmonės, kurie klausote garsajuostę, pačiose džiunglėse, ar kur tik jos klausysitės, dabar klausykite.

455 „Ir taip kaip Tėvas Mane siuntė, taip Aš siunčiu jus,“ – pasakė Jėzus. Matote? Dabar sekite. Tėvas, Kuris siuntė Jį, įėjo į Jį, kad teisingai Save įrodytų, nes Jis buvo Žodis. Ir tas pats Jėzus, Kuris siunčia jus, eina su jumis ir jumyse, kad įrodytų tą patį Dievą. „Kaip Tėvas Mane siuntė, ir Aš gyvenu per Tėvą; taip Aš siunčiu jus, ir jūs gyvenkite per Mane“. Kas Jis yra? Jis yra Žodis. Jūs gyvenate Žodžiu. O, kaip norėčiau paimti tai kaip temą ir dabar pamokslauti apie ją keletą valandų, matote, apie tai, kaip Jis buvo... apie tai. Atkreipkite dėmesį, pastebėkite: „Ir Tėvas, Kuris Mane siuntė,“ – ėjo su Juo, Tėvas, kuris siunčia.

456 Jėzus, kuris siunčia mus, įeina į vidų. „Dar trumpam ir pasaulis Manęs daugiau nematys, bet jūs Mane matysite, nes aš ('Aš' yra asmeninis įvardis), Aš (Asmuo, Jėzus) būsiu su jumis, netgi jumyse, iki pasaulio pabaigos. Darbus, kuriuos Aš darau jūs taip pat darysite“. Dabar pažvelkite į tai, ką Jis padarė praeityje, po to, pažiūrėkite į tai, ką jūs darote, tuomet palyginkite tai savo atžvilgiu.

457 „Kaip tai buvo Nojaus dienomis, taip bus žmogaus Sūnaus atėjimo metu. Ir kaip Loto dienomis,“ – kuomet šių laikų Bilis Grehamas, Oralas Robertsas nuvyko į Sodomą ir pamokslavo šiems sodomiečiams ir apakino jų akis, matote, Evangelija. Vienas Angelas pasiliko, Pasiuntinys su Abraomu ir Išrinktųjų grupe, ir kokį ženklą Jis parodė? Matote? Ir kaip Abraomas Jį pavadino? Elohimu, Dievu pasireiškusiu kūne. Jėzus parodė, jog Jis Pats, Dievas Jame, paskutinėmis dienomis bus išreikštas Savo Nuotakoje! O, tai bent, tai bent! Tam tiesiog nėra galo; tai tiesiog yra Dievo apreiškimas! Tai yra Amžina, tiesiog vis tęsiasi ir tęsiasi toliau.

458 Atkreipkite dėmesį, tuomet, Toks, kaip pirmasis Adomas ir Ieva, prieš nuodėmei išskiriant juos mirtyje; dabar Kristus, antrasis Adomas, Gyvenime atperka Savo Nuotaką iš mirties; ir dabar yra kelyje atgal į tikrąjį Edeną, atstatantis Savo Nuotaką į bendrystę vėl su Dievu, kaip Vyro ir Žmonos Edeno sode, Kristus ir Jo Nuotaka.

459 Ir Dievas, tą dieną [tarė – Vert.]: „Karalystė bus atiduota Tėvui; Kad Jis galėtų būti visa visame“. „Jam dar kalbant, aš išklausysiu“. Dovydas, Kristus, Dovydas sėdintis Soste, visos žmonijos rasės Karalius. „Ir jiems dar galvojant, Aš žinosiu apie ką jie galvoja. Prieš jiems ištariant, Aš jiems atsakysiu. Vilkas ir avinėlis maitinsis kartu. Liūtas ės šiaudus kaip jautukas ir jie maitinsis kartu ir gulės greta. Jie nežalos nei naikins visame Mane šventame Kalne,“ – sugrįžta tiesiai vėl į Edeną, kaip tik įmanoma!

460 Štai koks yra Jo trejopas tikslas. O Dieve, padėk mums jį suvokti! Padėk mums jį suvokti!

461 Dabar ir toliau klausykite įdėmiai, mums tęsiant, grįžtant atgal į tikrąjį Edeną.

462 Tuomet, kai mes esame iš Jo atgimę, mes esame Juo pripildyti. Matote, jūsų gyvybė, Jo Gyvybė yra jumyse. Tuomet, visi mūsų veiksmai turėtų skelbti Jį.

463 Kaip paimant... paimant gyvybę iš vieno medžio ir perkeliant ją į kitą. Išimkite gyvybę iš kriaušės medžio ir perkelkite ją į obelį, ji neš kriaušes. Ji turės nešti, nes sula, gyvybė esanti joje, gyvybės užuomazga yra kriaušės medyje. Gerai.

Tuomet, visi mūsų veiksmai turėtų paskelbti Jį.

464 Mes turime Jo Vardą. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Mes turėtume Vadintis Jo Vardu.

465 Ir nepamirškite, dabar mes esame kaip Jo Nuotaka, apvaisinta Jo Dvasia. O, tai bent! Bažnyčia, gimdanti vaikus, matote, apvaisinta Jo Dvasia su Jo Vardu; turi Jo Vardą, turi Jo Gyvybę; išreiškia Jo Gyvenimo ženklus, aiškiai parodo, kokios yra pirmenybės, koks yra Jo prisikėlimo įrodymas; parodo, kad Jis nėra miręs, bet amžinai gyvas. Tai yra Amžinasis Gyvenimas, ir [Jis – Vert.] yra įrodytas, įrodo pasauliui, jog mes esame gyvi Jame. Tai bent!

466 O iš kur galite tai žinoti, ar dėl to, kad esate bažnyčios narys? Nes Kristus gyvena per jus, esate tokie apvaisinti Jo Dvasia, kad jūs... jūs esate kalinys kam nors kitam... Jūs esate sukaustytas, o, tai bent, su Evangelija, sukaustytas su Žodžiu ir visi vaikai, kuriuos galite pagimdyti, yra tokie, nes jūs esate kalinys.

467 Jūs negalite svetimauti; jūs jau esate apvaisinta. Šlovė! Jis negali jūsų pavergti. Įsčios, kam nors kitam, yra užsivėrusios. Jūs jau esate Jo per išankstinį numatymą. Ta Sėkla atgijo; niekas iš pasaulio negali į ją patekti. O! O, kaip mes norėtume apie tai kalbėti visą valandą! Esu tikras, kad suprantate. Matote? Kristus ir Tik Jis, tai jau užbaigta. Ten buvo Sėkla. Sėkla buvo, jau buvo. Kada ji buvo ten įdėta? „Prieš pasaulio sutvėrimą iš anksto paskyrė mus Amžinam Gyvenimui“. Ir vos tik ta Gyvybę teikianti srovė, ta ten buvusi Sėkla... Kitos sėklos, kurios ten pateko, negalėjo įsitvirtinti, tiesiog negalėjo to padaryti, tokiu būdu. Bet kai pasirodė toji Sėkla, labai greitai ji užvėrė įsčias; visos kitos sėklos buvo išvytos lauk, matote, tokiu būdu.

468 Ir jūs tapote kaliniu, apsuptu, Kristuje. Kristus jumyse, Jo Gyvybė išreiškianti Jo įrodymą, Jo ženklus. O, tai bent, tai bent! Pažvelkite, išreiškia Jo Gyvenimo ženklus kaip Jo prisikėlimo įrodymą, įrodo pasauliui tą Amžinąjį Gyvenimą, įrodo pasauliui, jog mes esame gyvi Jame. Ir tik pagalvokite apie tai, gyvi su Dievu, mūsų Atpirkėju, Kuris sukūrė mus būtent tam pačiam tikslui – Bažnyčia, ir Jo kurianti Gyvybė mumyse.

469 Tai yra, Mozė galėjo pasakyti Dievo Žodžiu: „Teatsiranda,“ ir ten pasirodė muselės. Dievas, kuris gali sukurti museles, gali sukurti voveres. Matote?

470 Todėl Jis gali padaryti, ką tik Jis nori. Jis gali sukurti. Jis gali padaryti viską. Jis yra Dievas. Būtent šis Dievas, ta kuriančioji Gyvybė, matote, kuri yra jumyse, gali... Jūs esate kalinys; jums nepavyks to ištarti, kol Jis nelieps to ištarti. Bet, kai jūs tai ištariate, tai yra Dievo Žodis. Jis įrodė, kad yra taip. Visa kita yra tiesa ir Jis žino, kai tai yra ištarta, taip ir turi išsipildyti. Matote?

471 Mozė paėmė savo lazdą ir tarė: „Teatsiranda varlės, – nes Dievas pasakė, – Teatsiranda varlės“. Jis tik perdavė tai. Tai tiesa. Ir varlės viską užpildė, visur buvo varlės. Iš kur jos atsirado? Niekas nežino. Prieš tai jų ten nebuvo. Bet Kūrėjas, Dievas, veikiantis per žmogų, sukūrė jas, gyvybės rūšį.

472 Būtent tas Dievas, Kuris sukūrė pačią pirmą varlę, gali sukurti antrą varlę. Jis sukūrė visas varles. O, tai bent! Ar suprantate, ką turiu omenyje? Sukūrė pirmąją voverę, sukuria antrąją voverę, gali sukurti kiek tik nori voverių; jis gali sukurti voveres ten, kur voverių visai nėra. Jis gali padaryti viską, ko tik Jis nori! Jis yra Dievas! Jis yra Dievas! Jo Gyvybė! O, tai bent! Kai apie tai pagalvoju, mane krečia šiurpulys! O...

473 O, gyventi su Juo, sugrįžti Namo su Juo, gyventi su Juo! Grįžtame Namo su Juo, kad gyventume su Juo amžinai, turėdami Amžinąjį Gyvenimą!

474 Tai yra didi, išreikšta Dievo meilės paslaptis, kad Dievas ir žmogus tapo viena. Matote? To visuma yra Dievas ir žmogus – viena. Dievas ir žmogus buvo viena, ten; ir Dievas, ir žmogus yra viena, čia. Matote? Kas tai? Esame pripildomi Jo Dvasia, Jis turi pirmenybes. Toks buvo Dievo pasiekimas, Dievo tikslas buvo padaryti štai ką – kad Jis galėtų būti Kristuje; o Kristus mumyse; ir visi mes kartu – viena. Šventoji Dvasia, tai tas pats; Ji apreiškė tai Kristui, apreiškia tai čia; antgamtinė kuriančioji Jėga. O, tai bent!

475 Tas pats Dievas, Kuris galėjo... Kuris galėjo pasakyti Mozei: „Teatsiranda varlės,“ – tas pats galėjo atsistoti ten [ir tarti – Vert.]: „Tegul šis vanduo pavirs į vyną“. Matote? Amen. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Jis yra tas pats Dievas, Tas Pats.

476 Jis tiesiog nesikeičia. Tai yra Dievas žmoguje. Toks yra Jo pasireiškimas. Štai ką Jis apreiškia. Štai ką Jis bando padaryti ir Paties Dievo Žodis Tai apreiškia. Parodo, kad žmogus negali kurti; Dievas yra Kūrėjas. Ir tai daugiau nebėra žmogus; Dievas Kūrėjas, žmoguje, Kuris dabar yra Savo Bažnyčioje. Amen!

477 Sugrįžtame Namo į Dangų, gyventi su Juo, amžinai. Dievas Bažnyčiai išreiškia Amžiną meilę.

478 Pasiklausykite, dabar klausykite įdėmiai. Aš nenoriu, kad jūs tai praleistumėte. Už Šito ribų jokia kita bažnyčia, joks kitas ženklas, joks kitas bendravimas, jokia kita valdžia, joks kitas liudijimas, jokia kita religija, jokia denominacija, nėra priimami. Dievas priima vien tik tai: „Kristų jumyse, Šlovės viltį,“ – tai vienintelis dalykas, kurį Dievas pripažįsta. Jokios kitos bendrystės, jokios bažnyčios, jokios religijos, jokios denominacijos, nieko kito; visa kita yra negyva. To fragmentai turi būti atkirsti, nugenėti tam, kad Kristus jumyse galėtų gyventi turėdamas pirmenybes.

479 Nebandyti kažkuo remtis! Aš turiu čia vieną šaką, kuri sako: „Tai mano organizacija“. Ji taip pat turi būti nupjauta. „Aš turiu savo tą-ir-tą čia. Vienas sako vienaip. Mano mama man pasakys, jog esu besivoliojantis šventasis“. Tai taip pat turi būti nupjauta. Matote? „Na, aš žinau, jog mano vyras nori, kad aš dėvėčiau šiuos šortus“. Tai taip pat turi būti nupjauta. Matote? Tai turi būti nupjauta ir nugenėta iki tiek, kad pasiliekate tik jūs ir Kristus, vieni. Matote? O!

480 Pagalvokite! Per gyvenančią gyvojo Kristaus Akivaizdą, per gyvąjį Žodį; o, gyvenantis Kristus, gyvoji Akivaizda, gyvasis Žodis! Sekite! Savo Paties asmeniniu, asmeniniu įrodymu patvirtina Savąją Bažnyčią.

481 Ne narius! Jis to nepadarė Mozės dienomis. Jis to nepadarė niekieno kito dienomis, pasaulio pabaigoje, kai yra prieinama prie sunaikinimo ribos. Loto dienomis, ten nebuvo narystės. Tai buvo asmeninis įrodymas – Dievas kūne, matote, asmeninis įrodymas.

482 Nepamirškite! Pagalvokite apie tai, kad žmonės atgimė iš Jo Dvasios tokioje dienoje kaip ši, šiame garsiame denominaciniame amžiuje, kuriame mes gyvename, ir gyvasis Dievas paima Savo gyvąjį Žodį ir... ir įrodo Jį asmeniškai, šią Gyvybę, esančią Žodyje, gyvybės užuomazgą esančią Sėkloje! O Žodis yra Sėkla, kurią sėjėjas išėjo pasėti. O Gyvybė yra Kristus, Žodyje, asmeniškai jumyse; įrodo kažką, ko jūs padaryti negalite, įrodo Save, jog tai nesate jūs, bet tai yra Jis. Ir jūs tapote viena... m... m... Jo meilės vergas, kad būtumėte Nuotaka.

483 Padėka gyvajam Dievui, Kuris sukūrė dangus ir žemę, ir viską, kas yra tarp jų! Akivaizdu: „Jis yra Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga; Tas, Kuris buvo, Kuris yra ir Kuris ateis; Šaknis, ir Dovydo Palikuonis; Ryški ir Ryto Žvaigždė“. Jis yra visa visame.

484 Jo Akivaizda individe – su asmeniniu Jo įrodymu išreiškiančiu Jį Patį, gyvąjį Žodį, kuris yra pažadėtas šiai dienai, išreiškia Save per jus, didžiojo Dievo apreiškimo įrodymas. Pažvelkite, visada tik individe, grupėje – niekada! Individe; ne grupėje. Jis pripažįsta tik individą. Ar supratote tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Pripažįsta ne metodistus, ne baptistus, ne presbiterijonus, ne liuteronus, ne sekmininkus, bet individą!

485 „Aš vieną paimsiu, o kitą paliksiu; aš juos atskirsiu“. Tai tiesa. „Ten du bus lauke; Aš vieną paimsiu ir vieną paliksiu. Ten du bus lovoje ir Aš vieną paimsiu, ir vieną paliksiu“.

486 Tai ne grupė. Tai yra pastojusio Dievo vaiko asmeninis įrodymas, pripildyto Šventąja Dvasia, iki tiek atsidavusio Dievui, jog niekas kitas jam daugiau nerūpi. O Šventoji Dvasia gyvena Savo Gyvenimą, pulsuoja per jį, parodo asmeninį... asmeninį Žodžio įrodymą, Savęs, išreiškia Save žmonėms ir pasauliui.

487 Kaip žmonės gali aklai nuo to nusisukti? Tiesiog taip pat kaip katalikai nusisuko nuo Šv. Patriko ir nepripažino jo iki tol, kol jis nenumirė. Tą patį jie padarė su Šv. Martinu, neatpažino jo. Taip pat jie pasielgė visuose amžiuose.

488 Tą patį jie padarė su Žana Dark. Katalikų bažnyčia sudegino ją už buvimą ragana, nes ji buvo dvasinga. Maždaug po šimto penkiasdešimties metų, iškasė palaikus tų kunigų ir įmetė ten juos, kad išpirktų nuodėmes.

489 Tai tiesiog juos aplenkia ir jie to neatpažįsta iki tol, kol tai praeina. Tai atpažįsta tik iš anksto paskirtoji Sėkla, kurią Dievas paskyrė prieš žemės sukūrimą. Tas pats dalykas pasireiškė Nojaus dienomis, tas pats dalykas pasireiškė Mozės dienomis, Elijo dienomis, pranašų dienomis, Jėzaus dienomis ir toliau iki pat šios valandos. Apvaisintas asmuo su Dievo Sėkla, ten esantis Žodis išreiškia Save, toks atsidavęs Dievo valiai, jog Žodis ir tik Žodis išreiškia Save šiame asmenyje, kalinyje, tik individe.

490 Nepasakyti: „Mano bažnyčia...“. Taigi: „Mano bažnyčia,“ – tai su tuo neturi nieko bendro.

491 Tai individas, vienas asmuo! Visas pragaras yra prieš šį mokymą. Visas pragaras yra prieš šią Tiesą, bet tai yra Tiesa.

492 Jėzus niekada nesakė: „Dabar, Petrai, tu ir Jonas, ir visi kiti žmonės, jūs gavote apreiškimą, dabar visa bažnyčia yra išgelbėta“. Ne.

493 Tai buvo skirta jam, asmeniškai. „Aš sakau tau, tau, – ne jiems, – tau, tu esi Petras; ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią“. O žodis Petras reiškia „akmuo“. Akmuo reiškia „tas, kuris išpažino“ arba „atskirtasis“.

494 Ant konkretaus akmens, ant konkretaus dalyko; matote, pakviestųjų išeiti, Bažnyčia pakviesta išeiti; ant šio akmens, ant šio „apreiškimo“. „Kūnas ir kraujas niekada tau to neapreiškė. Bet ant šios apreiškimo, grupės pakviestos išeiti, aš pastatysiu Savo Bažnyčią juose. Ir visi pragaro vartai niekada nepajėgs to nugalėti“.

495 „Nei vienas jūsų galvos plaukas nepražus. Jūs esate Mano! Aš prikelsiu jus paskutinę dieną, duosiu jam Amžinąjį Gyvenimą, ir prikelsiu jį paskutiniosiomis dienomis“. Štai kur yra apreiškimas. Ne „juos“; bet „jį“, individą! Ne grupę; individą! Visas pragaras yra prieš tai.

496 Bet Jo paslaptis yra apreikšta vien tik Jo mylimai Nuotakai. Ji vienintelė gali tai pamatyti.

497 Jis pasakė: „Gerai Izaijas apie jus kalbėjo, jūs veidmainiai, jūs gyvatės žolėje. Jūs išeinate ir sakote: 'O, didieji, šventieji pranašai! Mes nubaliname jų kapus. Mes juos išvalome'“. Jis pasakė: „Jūs esate tie, kurie juos ten paguldė“. Ar Jis tai pasakė?

498 Tą patį Jis pasakytų katalikų bažnyčioms jų dienomis, kai jiems buvo siųsti pranašai iš Senojo... Senojo Testamento prieš jiems susirenkant Nikėjoje, ten Romoje, ir išrinktieji... Tie senieji pranašai pasirodė ten valgydami šaknis iš žemės, net nevilkėjo drabužių, buvo įsisupę į avikailius ir stengėsi kovoti už tą Biblijos Tiesą. Bet katalikų bažnyčia norėjo savito intelektualaus supratimo. Po to jie išvedė... Ten pasirodė Šv. Irenėjus, Polikarpas, Martinas ir visi likusieji. O ką jie padarė? Jie paguldė juos į kapą – Žaną Dark, Šv. Patriką ir likusius. Jie juos ten paguldė, dabar sugrįžta ir nubalina antkapius taip kaip padarė su Žana Dark. Ką jie padarė? Jie juos ten paguldė!

499 Tuomet aš sakau, Jo Dvasiai jus šaukiant: „Pabaltintos sienos! Jūs veidmainiai, vadinate save kažkuo, kai priimate intelektualų žmogišką supratimą, o Žodį atmetate. Vietoj to, kad ateitumėte apvaisinti Dievo Sėkla, Žodžiu jumyse, jūs pasirinkote visus kitus hibridus“. Akivaizdu, kodėl ji sėdėjo kaip „kekšė“, nes ji „atlieka dvasinius paleistuvavimus,“ – mokydama žmones žmogiškų dalykų, o ne dalykų iš Dievo.

500 Bet Jis pasakė: „Nebijok, mažoji kaimene, tai yra gera tavo Tėvo valia, duoti tau Karalystę“. Tai tiesa. Tikrai taip. Štai, mes tai turime.

501 Biblijoje, Apreiškime, pasakyta: „Šis didis miestas viešpatavo visiems žemės karaliams“. Pasakyta, kad ji buvo „kekšė“. O kas ji yra? Moteris, kuri tvirtina esanti dama, bet paleistuvauja. „Rankoje ji laikė taurę, – tostui, pasauliui, – su... pripildyta jos bjaurių paleistuvysčių netyrumo“. Ir ji turėjo dukras, protestantų bažnyčias, iš kurių kiekviena išėjo iš jos su tomis pačiomis melagingomis doktrinomis, tais pačiais krikštais ir rankų paspaudimais, vietoj Šventosios Dvasios krikšto; ir jų melaginga „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“ doktrina, ir visu tuo, vietoj to, kad priimtų Nuo... Jaunikio Vardą ir panašiai.

Jūs pasakysite: „Tai nieko nekeičia“. Keičia.

502 Jei aš užrašysiu savo vardą ant piniginio čekio, jei užrašysiu: „pastorius“ ar „tarnautojas“ ir panašiai, su juo pinigų nepavyks išgryninti. Tai tiesa. Banke jis bus atmestas. O... Atkreipkite dėmesį. Gerai.

503 Tačiau visa ši paslaptis yra apreiškiama vien tik, kaip Jis pažadėjo, Jo Nuotakai. Pragaras yra prieš šią Tiesą, šios paslapties apreiškimo. Bet Nuotaka tuo remiasi. Tokia yra Jos pozicija.

504 Kodėl tu alksti, Bažnyčia, kodėl tu ištroškusi? Tai yra Tėvas, Kuris stengiasi tau apreikšti šią slaptą paslaptį. Bet tu leidi tokiam dideliam skaičiui dalykų iš tavęs tai atimti. Tu leidi savo darbui, tu leidi savo žmonai, tu leidi savo vyrui, tu leidi savo vaikams, tu leidi pasaulio rūpesčiams, tu leidi kokiam nors pastoriui, tu leidi dar kam nors iš tavęs atimti, kai tuo tarpu žinai, jog giliai savo širdyje esi ištroškusi, išalkusi. Tai yra Dievas, bandantis tau tai apreikšti, matai, apreiškimą. Paskutinioji diena yra čia. Dabar atkreipkite dėmesį.

505 Sugrįžkime trumpam. Aš negaliu viso to praleisti. Matote? Aš tik noriu, kad jūs dabar minutėlę į tai pažvelgtumėte ir mes baigsime vos už kelių minučių. Jūs būkite... Tiesiog minutei suteikite man visą savo dėmesį.

506 Atkreipkite dėmesį į Kolosiečiams, aštuoniolikta eilutė štai čia. Knygoje Kolosiečiams, aštuoniolikta eilutė.

Ir jis yra galva kūno, bažnyčios; jis yra pradžia, pirmagimis iš numirusiųjų, kad... kad visame kame jis turėtų pirmenybę.

507 „Ir jis yra bažnyčios galva, Savo Kūno, ir jis nori turėti pirmenybę“. Pasiklausykite dabar, įdėmiai klausykite mums skaitant. Kas? Jis turi būti Kūno Galva, Jo Nuotakos Kūno, kuri yra paimta iš Jo; kūnas ir kaulas, kaip su Adomu, matote, Nuotaka.

508 „Gimęs iš numirusiųjų,“ – matote, tai yra, gimęs iš numirusiųjų, netikėjimo nuodėmės.

509 Kas pražudė Ievą? Netikėjimas. Ar tai tiesa? Jų netikėjimas kuo? Per, nes ne... Netikėjimas Dievu? Ne. Ji turėjo tikėjimą Dievu. Žinoma. Ar ji pasakė: „Dievo nėra“? Ne, pone. Ji nebuvo bedievė. „Na, – pasakė ji, – žinote ką, aš visiškai netikiu Jo Žodžiu“? O, ne. Ji tikėjo viskuo išskyrus vieną mažą dalykėlį. Matote?

510 Taigi, ar Biblijoje nėra pasakyta, Apreiškimo Knygoje, Pats Jėzus pasakė: „Aš... Aš Jėzus pasiunčiau Savo angelą paliudyti jums šiuos dalykus“? „Kas tik atims vieną Žodį iš To, ar pridės vieną žodį prie To...“. Ir jei visas šis sielvartas ir liūdesys turėjo ateiti dėl to, kad moteris suabejojo vienu Dievo Žodžiu, ar Jis jums leis likti abejojančiu nors vienu Žodžiu? Jis būtų neteisus. O... Matote? Matote, tai nebūtų teisinga. Pasmerkė...

511 Štai stovi vienas žmogus, ir jis sukėlė visą šį sielvartą dėl vieno žodžio, kuriuo suabejojo; po to jis gyvena toliau ir su metais įgija patirties ir viso kito, ir Biblinės [patirties – Vert.] taip pat, ir buvo kiti, kurie už tai guldė savo gyvybes; o po to pasakyti: „O, jūs galite tai valgyti. Su tuo viskas yra gerai, aš jums vis tiek atleisiu“? O! Dievas nėra šališkas, bet... Matote? Matote? Dievas nėra šališkas asmenimis. Dabar atkreipkite dėmesį.

512 Atkreipkite dabar dėmesį. „Jis yra Kūno Galva“, kuris buvo gimęs iš nuodėmės, netikėjimo Dievo Žodžiu. Tai iš... išbraukia kiekvieną denominaciją, kiekvieną religiją, matote. Netikėjimas Žodžiu; Kuriuo Jis Pats ir yra, Gyvenimo Žodis. Matote? Žodis, tik Jis, turi Gyvybę. Bet kuris kitas žodis yra sukryžmintas. Nesvarbu koks jis būtų panašus į Tai, tai nėra Žodis.

513 Žodis išreiškia Savo Paties Gyvybę, kurią Ieva iškeitė į asmeninį pažinimą. Ar matote kaip tai šiandien padarė bažnyčia per kažkokio žmogaus supratimą? Mozė turėjo platų supratimą apie Dievą iki tol, kol sutiko degantį krūmą, tuomet jis pamatė savo nesėkmę. Degantis krūmas turėjo tai, ko Mozei trūko. Žodis turi tai, ko denominacijai trūksta.

„Jis, Galva, yra prisikėlimo pirmavaisiai“.

514 Mes dar šiek tiek panagrinėsime šį apreiškimą, dar šiek tiek, jeigu jūs sutinkate. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Gerai. Gerai, puiku, dar šiek tiek.

515 „Jis yra prisikėlimo pirmavaisiais“. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Sekite. Tuomet, kas Jis yra? „Jis yra Kūno Galva, Savo Bažnyčios, Nuotakos“. O...

516 Tuomet Nuotaka-Kūnas privalo sekti Galvą, nes tai yra Jo prisikėlimo dalis ir tos paslapties dalis. Yra neįmanoma, kad taip nebūtų. O, tai bent! Tai yra Dievo paslapties dalis, kaip Dievas apreiškė Save čia ir išaugino tai per Žodį, taip Jis apreiškia Savo Bažnyčią ir išaugina ją tuo pačiu Žodžiu. Tai yra Jo trejopos paslapties dalis.

517 Kaip Galva išėjo iš kapo, taip ir Kūnas privalo nusekti paskui Jį atgal į Edeną. Kur yra šeimos Galva, Vyras, Jaunikis; Nuotaka, esanti Jaunikio Kūnu, privalo sekti, Nuotaka, nes tai yra Galva. O Galva yra apreikšta ir sugrįžo su Amžinuoju Gyvenimu; ir Kūnas privalo paskui tai sekti, nes tai vėl yra Vyras ir Žmona. Amen! Ir tol, kol esate apvaisintas tuo pačiu Žodžiu, kuris yra Jo Kūnas; jūs tapote Jo Kūnu, perėjote į Jį, tada jūs priėmėte Žodį. Ne religiją; Žodį! O, tai bent!

518 Ar iš to nesigautų atskira tema šiai popietei, kurią būtų galima pratęsti? A? Tai bent, ar tai nebūtų šaunu? Matote? Tik pagalvokite apie tai dabar, kas tai yra.

519 Todėl Kūnas negali atpažinti... Nepraleiskite šito. Kūnas todėl negali pripažinti jokios valdžios išskyrus Žodį. Nes Galva yra sujungta su Kūnu, o Galva yra Žodis, ir tai yra tas pats Žodis, viena Valdžia! Todėl denominacijos ir šventieji tėvai, ir visa kita, yra „suiręs mėšlas“. Yra tik viena Valdžia, tai Kristus. Kūnas pripažįsta tik vieną dalyką – Žodį!

520 Dabar parodykite man, kur kas nors buvo pakrikštytas į Kūną, „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“ vardu? Tuomet, ką jūs pripažįstate? Matote, aš suvokiu, jog kreipiuosi į tūkstančius, klausančius garsajuostės, žinote, ir mes tarnaujame garsajuostėmis aplink visą pasaulį. Kokiu vardu esate pakrikštytas? „Nes po Dangumi nėra duoto kito Vardo, – pasakė Žodis, – kuriuo žmogus gali būti išgelbėtas“. Jeigu jūs pasikrikštyjate tam, kad parodytumėte savo tikėjimą Kristumi, bet po to priimate religinį vardą, tuomet jūs esate hibridas. Jeigu nesate tiksliai toks, kaip ta bažnyčia ir tiksliai neatitinkate jų mokymo...

521 Tuomet, jūs, žmonės katalikai, matote, kaip jūs dabar galite būti popiežiaus valdžioje, sakydami, jog jis yra apaštalinis įpėdinis Kri... Petro, o šis popiežius ir ši bažnyčia moko taip priešingai šiam pirmajam Žodžiui, Kurį Dievas pripažino, ženklais ir stebuklais, būti Jo Bažnyčia? Ir šiandien matome tą patį Žodį išreiškiamą Jo tyrume, parodantį tą patį prisikėlimą, kurį Jis patyrė anuomet, Dievas gyvenantis su Savo žmonėmis, darantis tuos pačius darbus, o po to jūs pripažįstate Romos valdžią?

522 Mūsų Valdžia yra Danguje. Aš nekeliausiu į Romą; aš keliausiu į Dangų, kai numirsiu. Matote? Matote? Valdžia yra Danguje.

523 O Kūnas privalo sekti Galvą, kaip žmona seka vyrą. Nes ne Adomas buvo apgautas, jis išėjo su Ieva. Ieva buvo apgauta, ji prasižengė, nes priešingu atveju visuotinis prisikėlimas viso Kūno būtų prasidėjęs tą Viešpaties Jėzaus dieną, kai Jis išėjo lauk iš kapo. Bet Jis turėjo Ją atpirkti, o tai Jo Kūnas. Ji turi būti atpirkta tam, kad ateitų pas Jį. Ar galite tai įžvelgti? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] O, tai bent! Matote, anuomet tai negalėjo įvykti. Atpirkimas dar vyksta.

524 Ar dabar įžvelgiate Antspaudus? Kai... Jis anuomet atliko užtarimo darbą, vykdė atpirkimą, bet vieną dieną Jis išeis į priekį paimti šios Knygos, kurią Jis atpirko. Ir visi esantys šioje Knygoje, bus su Juo, nes štai kas yra tikintysis – žodžiais Knygoje, o Žodis yra Jis. Ir visi, kurie tame yra, Jis išeina į priekį šios Atpirkimo Knygos, tų, kurių vardai yra įrašyti Knygoje prieš pasaulio sutvėrimą, kai Jis buvo nužudytas kaip Avinėlis.

525 Ir šiandien Jis yra čia, Savo Žodyje, išreikšdamas tą patį, ką Jis padarė anuomet. Ji negali pripažinti jokios kitos valdžios. Ne, pone. Nėra jokio vyskupo ar ko nors kito. Ji pripažįsta vieną Valdžią, tai Kristus, o Kristus yra Žodis. O, tai bent! Tai bent! Man tai patinka. O! Taip, pone.

526 Kaip Galva buvo paimta iš kapo, taip Jo Kūnas privalo sekti Jį link Edeno. Todėl Kūnas negali pripažinti jokios kitos valdžios išskyrus Žodžio Valdžią.

527 Jokia denominacija negali nieko prie To pridėti. „Nes kas tik atims vieną Žodį iš To, ar pridės vieną žodį prie To, tai bus atimta iš To“. Jūs ten pat mirsite, susikryžminsite. Ji yra štai čia, savo rankose turi šį liudijimą: „jos paleistuvysčių nešvarumas, atlieka dvasinį paleistuvavimą,“ – būtent prieš Patį Žodį, kuriuo ji tvirtina, kad tiki. Matote?

528 Todėl tai yra arba Žodis, arba niekas. Tai tiesa. Jis – Žodis! Kaip galite sužinoti ar tai yra tiesa? Jis, Žodis, yra įrodytas. Matote? Jis, Žodis, tinkamai įrodytas, yra Valdžia, Bažnyčios Galva. Jis yra Žodis, Valdžia. Jis yra teisingai įrodomas, įrodytas, patvirtintas per Savo Dvasią, esančią Bažnyčioje, asmeniškai. Išreiškia Jį Patį, įrodyme, tai yra tiesioginis įrodymas visam Kūnui. Tuomet jums nebereikia religijų. Denominacijos pražuvo. Bet Pati Valdžia, atpažinta Kūne per asmeninius atpažinimus, matote, atpažįsta Save, įrodo Kūnui Valdžią. Tuomet mes esame susivieniję po Viena įrodyta Galvos Valdžia, kuri yra Kristus, Dievo Žodis [Tuščia vieta garsajuostėje – Red.], o net po kokia nors bažnyčia.

529 Tuomet mūsų Valdžia yra Karalystė. „Dievo Karalystė yra jumyse,“ – pasakė Biblija, Jėzus. Karalystė! Mes nesame denominacija. Mes priklausome Karalystei, o Karalystė yra Dievo Žodis tapęs Dvasia ir Gyvybe jūsų pačių gyvenime, išpildančia kiekvieną pažadą šioje dienoje, kaip Ji tai padarė toje dienoje, kai Žodis ir Dievas buvo viena. O Žodis ir Dievas šiandien yra viena Jo Bažnyčioje, padaro tai Kūno Galvos Valdžia, Kuris yra atpirktas tam, kad atneštų Žinią paskutinėje dienoje; ir būtų prikeltas iš numirusių prisikėlime tam, kad vėl sugrįžtų ir atstatytų kaip Adomą ir Ievą pradžioje, Edeno sode. Trejopa Dievo paslaptis, Jo Kūno! O, tai bent!

Dabar įdėmiai pažvelkite į, ir klausantys garsajuostės, į senųjų laikų Izraelį.

530 Ar aš tam skiriu per daug laiko? [Susirinkusieji sako: „Ne“ – Red.] Neleiskite man, neleiskite man eiti per toli... Dabar pasiklausykite. Dabar mums liko dar apie dvidešimt puslapių. Matote? Matote? Tačiau dabar aš... Dar šiek tiek ir po to... ir po to mes išsiskirsime iki kitos vasaros ar panašiai, jei Viešpats leis. Suprantate?

531 Dabar pažiūrėkite. Atkreipkite dabar dėmesį, susivieniję po viena Galvos Valdžia, tokiu pačiu būdu kaip senųjų laikų Izraelio provaizdyje. Ar dabar tai suprantate? Kaip Izraelis iš senųjų laikų; vienas Dievas, įrodytas Ugnies Stulpo ir apreiškė Save per pranašą, kad būtų Žodžiu. Tas pats Dievas, tas pats Ugnies Stulpas, tokiu pačiu keliu; Jis negali pakeisti Savo kelių. Ar tai... Tiesiog taip tobulai kaip tik gali būti. Ar ne? Matote? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

532 Vienas Dievas! Kiek Dievų Izraelis turėjo? [Susirinkusieji sako: „Vieną“ – Red.] Kiek Jų turi Nuotaka? [„Vieną“.] Kiek Jų apskritai bus? [„Vienas“.] Žinoma. Žinoma.

533 Matote, vadovaujant Šventajai Dvasiai, Kuri Mozės, didžio pranašo dienomis buvo Ugnies Stulpas. Jis buvo vedamas Ugnies Stulpo. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Gerai. Keliavo į pažadėtąją žemę.

534 Ir krikščioniškajame amžiuje ten buvo vienas Dievas, Kuris pasirodė Ugnies Stulpo pavidale, pranašui vardu Paulius, kuris buvo siųstas pagonims tam, kad išvestų žmones dėl Jo Vardo. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

535 O paskutiniosiomis dienomis nužengė panašiu būdu įrodydamas Save, matote, tokiu pačiu ženklu, tokiu pačiu stebuklu, tas pats Ugnies Stulpas, ta pati Evangelija, tas pats Žodis, tas pats pasireiškimas.

536 Jo Kūnas darys darbus, kuriuos Jis pažadėjo kaip iš Morkaus 16 ir panašiai. Jo kūnas nepasiliko kape, bet prisikėlime dalyvavo kartu su Juo. Ar suprantate tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tuomet Jo tikinčiųjų vaikų Kūnas nepasiliks kape, kai Jis sugrįš, bet bus pripažintas kartu su Juo, nes Jis numirė turėdamas tikslą prikelti Savo Nuotaką, Kūną. Bus pripažintas, nes tai yra Jo Kūnas, nes tai yra Žodis. Tai yra tiesiog visiškai paslėpta nuo denominacijos, Jame, o Jis yra Žodis. Matote? Ir tai bus pripažinta kartu su Juo, nes dabar mes turime mūsų prisikėlimo pirmavaisius – per žinojimą, jog mes jau perėjome iš mirties į Gyvenimą, tampame Jo kaliniais. O Dievas įrodo mums per Savo asmeninę Valdžią, jog Jis yra tas pats vakar ir amžinai, per Bažnyčią darydamas tuos pačius dalykus, kuriuos Jis padarė anuomet: „Jis manyje ir Aš Jame, jumyse,“ – žinote, ir panašiai. Tai tiesa.

537 Jo kūnas nepasiliko kape. Dalyvavo su Juo prisikėlime, toks pats, koks yra Jis dabar, pasiklausykite, o tai reiškia štai ką: Jo Žodis, Kuriuo Jis yra, pradėjo prisikelti. Žodis, kuris Liuterio periodo laiku, Veslio, matote, pradėjo kilti pasiekdamas Savo jėgą; ten Jis pradėjo judėti, tuomet Jis paaugo dar šiek tiek, dabar Jis pasiekia susitapatinimą. Matote? Sekite. Taigi, Gyvybei esančiai Kūne, tai yra įrodymas, kad Paėmimas yra visai čia pat. Kai jūs matote Galvos Valdžią ir Kūną tampantį Viena, ir Jo pasireiškimo pilnatvės saikas parodo, kad Kūnas yra beveik pasiruošęs susijungti su Galvos Valdžia.

Tautos skyla. Izraelis bunda.

538 Ar suprantate, ką turiu omenyje? Jis jau pradėjo teikti Gyvybę Savo Kūnui (kodėl?), Tam, Kurį Jis jau atpirko. Užtarimo darbas yra atliktas, Jis suteikia Kūnui Savo Gyvybę kaip Paėmimo įrodymą. Nepamirškite dabar, kad paskutinėje dienoje...

539 Aš... aš, jei tik jūs leisite, dabar dar šiek tiek pakentėkite man apie tai kalbant, taigi, viskas bus gerai. Nenoriu, kad tai praleistumėte. Aš... aš ir aš turiu... Aš turiu iki galo užbaigti šią garsajuostę, nes jau esu toli nuėjęs. Noriu padaryti dar vieną svarbią pastabą, jei galiu dar šiek tiek paėjėti į priekį.

540 Dabar būkite pastabūs. Pasiklausykite šito. Dabar tai yra didis dalykas. Mes dabar norime tai pastebėti. Nepamirškite, paskutiniosiomis dienomis tiksliai vėl sugrįš ir įrodys pirmąją dieną; matote, Adomas ir Ieva, vyras ir žmona, jokios nuodėmės, Gyvenimas; po to puolimas. Atkreipkite dėmesį, sekite įdėmiai.

Iškreipė ją. O...

541 Pastebėkite, kas tai sukėlė. Liuciferis! Liuciferis dabar daro tai, ką padarė patį pirmą kartą.

542 Tiesiog kaip kad kai prasidėjo pagonių karalystė su Karaliumi Nebukadnecaru, pagonių rasė buvo patvirtinta per pranašą, kuris galėjo išaiškinti nežinomas kalbas, regėjimus, sapnus. Ir tai persidavė per pagonis, be nieko kito, tik medo-persus, ir geležį ir panašiai, ir tai pereina į kojas tokiu pačiu būdu ir vėl, pagonių karalystė.

543 Pastebėkite Liuciferis, paskutiniosiose dienose, daro tą patį, ką padarė iš pradžių. Ką padarė Liuciferis? Pirmas dalykas, kurį Liuciferis padarė, kad nutrauktų Dievo ir žmogaus bendravimą, jis norėjo pastatyti sau suvienytą karalystę, puošnesnę ir tariamai labiau kultūringą, didingesnę karalystę už tą, kurią turėjo Mykolas, Kristus.

544 Ar supratote tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Dabar, taigi, jei tai praleidote, tiesiog pakelkite ranką ir aš tai pakartosiu, suprantate. Matote?

545 Liuciferis, pradžioje, jo širdyje buvo tikslas Danguje pasiekti ryškesnį ir didingesnį dalyką už tą, kurį turėjo Kristus (ar tai tiesa?), per tariamai daugiau kultūringumo, daugiau grožio, daugiau puošnumo nei Kristaus Karalystėje. Ar manote, kad Tūkstantmetyje mes turėsime automobilius ir lėktuvus? Matote? Ar matote, ką daro Liuciferis?

546 Taigi, didelės, žavinčios, intelektualios denominacijos daro būtent tą patį, susirenka kartu padaryti to paties. Matote? Jie renkasi ir verčia save denominacija, kiekvienas stengiasi viršyti kitą. Ir dabar jie sukaupė tiek daug prabangos, jog nežino, ką daryti kaip tik susivienyti su katalikų bažnyčia. Matote? Liuciferis ir vėl statantis didesnę karalystę, kad išstumtų žmones, kurie netiki denominacijomis; ir netgi atimtų jų bažnyčių pastatus ir paverstų juos sandėliais, ir jų pastoriai visiškai neturės jokių teisių.

547 O žmogus, kuris yra Dievo siųstas žmogus niekada Tai išgirdęs neliks denominacijoje, arba tai Tai pamatęs, jeigu jis... jeigu jis galės išeiti ir užtektinai į Tai pasižiūrėti. Tikrai taip. Matote? Aš nesakau to su kritika; aš sakau tai teisingai, matote, pamatys kaip tai yra apreikšta.

548 Atkreipkite dėmesį, paskutiniosiomis dienomis Liuciferis daro tą patį. Ar galite tai įžvelgti? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Velnias daro tą patį, stato hibridinę bažnyčią, hibridą per hibridinius narius, hibridą per pažinimą vietoj Žodžio, per intelektualius vyrus vietoj iš naujo atgimusių vyrų, stato intelektualią karalystę, kuri sušvis ryškiau už mažutėlę Kristaus kaimenę. Matote? Kas yra tie, kurie tai padarė? Puolę angelai.

549 Biblijoje pasakyta, jog tai buvo puolę angelai, kurie paklausė Liuciferio vietoj Kristaus, Kuriam jie kadaise priklausė. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

550 Dabar klausykite įdėmiai: „puolę angelai“. Kokie tai angelai? Liuterio, Veslio, katalikų, sekmininkų – tie, kurie neišsaugojo savo pirmojo paveldo kaip tie Angelai, ir puolė į organizaciją, kaip pagrindiniame Liuciferio susirinkime Nikėjoje. O ką jie padarė? Organizavo didelę, ekumeninę tarnautojų asociaciją tam, kad „padarytų žvėriui atvaizdą,“ – kaip yra pasakyta Biblijoje. Ir stato krikščionišką ekonomiką, kuri privers uždaryti duris tokios bažnyčios kaip ši ir kitų tokių kaip ši. Ar matote Liuciferį atliekantį savo darbą?

551 Aš stengiuosi jums parodyti trejopą apreiškimą, Dievo paslaptį.

552 Ką jie padarė? Parsidavė išminties ir išsilavinimo samprotavimams, kaip Ieva tai padarė, puolę angelai tai padarė. Veslis buvo Dievo vyras; bet kas įvyko po jo? Puolę angelai į tai įsivėlė. O kuo iš pradžių buvo angelai? Sukurtomis Dievo būtybėmis, bet jos puolė dėl Liuciferio išminties, puolė dėl Liuciferio... Liuciferio išminties. O ar jūs matote, kuo jie tapo? Puolusiais angelais. Ir organizacijos, po Dievo vyrų, kurie buvo atėję įtvirtinti Tiesų žemėje; prieš tai Tiesai galint pasklisti ir paskelbti, ir pasiekti tikrąjį Kristaus apreiškimą, puolę angelai atėjo ir užvaldė tai, ir pavertė tai denominacijomis.

553 Dėl šios priežasties Septynių Antspaudų paslapties apreiškimas turėjo būti atskleistas.

554 Ar dabar tai matote? Tai, ką jie paliko! Jeigu Liuteris būtų ir toliau gyvenęs, jis būtų atsidūręs čia. Jeigu Veslis būtų ir toliau gyvenęs, jei sekmininkai būtų ir toliau gyvenę, ką jie būtų padarę?

555 Dabar čia gali įvykti tik vienas dalykas. Pabaigos laike čia turi būti Žinia, po Kurios nieko kito nebus. O dabar ekumeninis pasaulis įvedė tokį režimą, po kurio daugiau nebus jokios kitos denominacijos ar nieko kito; jūs arba tam priklausysite arba nepriklausysite. Vaisius yra medžio viršūnėje ir Šviesa šviečia į tą iš anksto paskirtą vaisių. Ir jis sirpsta į Kristaus panašumo vaisių, išreiškia tokį patį saldumą ir sultingumą, ir tą pačią Dvasią, Kurią Jis turėjo Savyje. Viliuosi, jog galite tai įžvelgti! Matote?

556 Aš... aš bandau per daug pasakyti vienai dienai. Aš išvarginau jus. [Susirinkusieji sako: „Ne“ – Red.]

557 Bet, pažvelkite, jie parsidavė samprotavimams, parsidavė denominacijos samprotavimams. „Jei tik aš galėčiau priklausyti šiems! Me... meras lankosi toje bažnyčioje“. Matote? „Jei tik galėčiau būti metodistas ar presbiterijonas“. Tik pažiūrėkite, kur jie nusuko. Taigi, aš neseniai paaiškinau, tos šakos yra nukertamos. Jos yra negyvos. Jos daugiau nėra susijungusios su Kristumi; nes kitaip neštų tą pačią Gyvybę. Jie nėra su Ja susijungę.

558 Bet jie yra... jie yra kaip citrusinis vaisius. Bet kuris citrusinis vaisius išgyvens ant citrusinio medžio, bet jis neš savo vaisius. Jūs įskiepijate greipfrutą į... į apelsinmedį, jis augs apelsinmedyje, bet neš greipfrutus. Jūs įskiepijate į jį citriną, tai citrusinis medis, ji neš senąją, rūgščią citriną, bet ji gyvena dėl tos gyvybės. Ir taip daro denominacijos turėdamos bažnyčios vardą.

559 Nuotaka yra ta, kuri yra pirmapradis Medis, pirmapradė Dvasia. Apreiškimas ateina iš Kristaus, ne denominacijos. Kristaus! Atkreipkite dėmesį.

560 Ką denominacija bando padaryti? Išaukštinti save kaip Liuciferis. Jie tik patys save taip vadina: „Bažnyčia, Nuotaka“. O jie yra Apreiškimo 17, apie kuriuos yra kalbama kaip apie netikrą nuotaką. Pasikėlusi virš Kristaus mažosios kaimenės, Nuotakos; Liuciferis galvoja ir išaukština save virš nuolankios Dievo Žodžio Tiesos, per apreiškimo pažinimą, ir pastatė save, per seminarinį išsilavinimą ir teologiją, iki tiek, kad iškėlė save aukščiau kitų. Ir jeigu jūs nepriklausote jų grupei, tuomet jūsų vertė prilygsta pamazgoms.

561 Kaip Liuciferis padarė pradžioje, sako žmonėms lygiai tą patį, ką Liuciferis pasakė Ievai: „Žinoma, kad Dievas mus priims! Mes maitiname vargšus“. Tai yra gerai. „Žinoma, kad Jis mus priims. Mes esame garsi denominacija. Mes esame graži bažnyčia. Na, pažvelkite į mūsų didelius pastatus! Pažvelkite į mūsų puikią narystę. Su mumis milijonai. Tikrai Dievas neatmes tokios grupės“.

562 Tas pats, ką Kainas padarė, atnešė gražius vaisius iš žemės, kurią buvo įdirbęs, ir triūsė, ir dirbo, ir išaugino vaisius, ir atsisakė nuolankaus avinėlio kraujo.

563 Dieve, pasigailėk, kad vyrai ir moterys nepagalvotų, jog aš tai sakau, kad kažką išaukštinčiau ar kad tai yra koks nors asmeninis apreiškimas, ar kažkas. Aš tik sakau jums Tiesą. Ar nematote, ką jie daro? Matote? Aš sakau tai garsiai ir grubiai, bet tu turi įkalti vinį iki tiek, kad galėtum iš kitos pusės jį užlenkti, jei nori iš jos naudos, suprantate, kol jūs tai išvysite. Matote?

564 Dabar sako žmonėms: „Žinoma! Ar tu turi omenyje mūsų didžią katalikų bažnyčią, kuri išsilaikė visą šį laiką, mūsų didžius metodistus ir visus kitus? Pažvelkite į mūsų protėvius!“. Matote? Bet jie sulaužė Viešpaties Žodį. Ir Ieva buvo Dievo, viena iš Jo, ir jis... Ji buvo šalutinis Adomo produktas; ir todėl, kad ji suabejojo vienu Dievo Žodžiu, to pakako.

565 Ir čia yra Liuciferis ir vėl darantis savo darbą, šiandien. Ir, nepamirškite, antikristas tai ne komunizmas. Antikristas yra taip arti tikro dalyko, kad net: „Apgautų net pačius Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma, – pasakė Jėzus, Mato 24, – Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“. Ir vėl Liuciferis, Liuciferis vėl ardo Dievo ir žmogaus vienybę per savo... pats apribodamas Dievo Žodį savo samprotavimais. Tuo, ką jis mano esant tiesa ir tuo, ką jis galvoja, jis laužo Dievo Žodį.

566 Ir jis padarė tą patį Jėzaus dienomis. O Jėzus pasakė: „Jūs, savo tradicijomis, padarėte Dievo Žodį neveiksmingą“.

567 Ir denominacijos per savo organizuotus intelektualius samprotavimus jau žmonėms padarė Dievo Žodį neveiksmingą. Tai tiesa. Jie tiesiog negali to pamatyti. Po to jie sako: „Kur yra Biblijos Dievas?“. Jis yra čia pat. Jis yra Biblija, štai, Kas Jis yra.

568 Atkreipkite dabar dėmesį, Liuciferis pasirodo su gudrybe ir nutraukia Dievo ir žmogaus vienybę, taip kaip jis tai padarė Edene, per didžias savo jėgos ir išsiaukštinimo pažadų pagundas. „Na, tu galėsi tapti vyskupu, jei tu tik pasiliksi su mumis. Galbūt tu tapsi apskrities presbiteriu. Kam tau jungtis prie kažko kaip štai Šitai?“. Matote, tai sekmininkai, katalikai ir panašiai; matote, didelis melagingas pažadas žmonėms, kad priimtų jėgą už Žodžio ir Dievo pažado ribų. Jūs gaunate Jėgą, kai Šventoji Dvasia yra nužengusi ant jūsų, o ne kai tampate vyskupu ar diakonu, ar kuo ten jis buvo. Matote? Bet Liuciferis vėl dirba savo darbą.

569 Ar ši bažnyčia tai supranta? Pakelkite savo ranką, kad galėčiau pamatyti. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Gerai, tuomet ilgiau ties tuo neapsistosiu.

Atskiria, atskiria nuo Dievo Žodžio! Matote?

570 Jis padarė tą patį Nikėjoje, Romoje. Ar žinote, ką jiems davė Konstatinas? Jūs jau girdėjote apie „Bažnyčios Periodus“. Jis davė... Jie neturėjo nieko išskyrus tik Kristų. Ir jie susėsdavo nedideliuose, senuose pastatuose, kur tik galėdavo, ant kietų, akmeninių grindų. Jūs žinote tai, jei esate skaitęs apie Nikėjos tarybą ir laiką iki Nikėjos tarybos, ir Nikėjos tėvus, ir panašiai, ir bažnyčios istoriją. Jie nieko neturėjo. Bet kai jie surengė šią tarybą ir oficialiai įtraukė dalį romėniškos pagonybės į krikščionybę ir paskyrė šventus vyrus ir vyskupus, ir panašiai, ir visas tokias nesąmones, ką jiems davė Konstantinas? Prašau, kad kuris nors teologas man pasakytų. Jis davė jiems nuosavybę. Jis davė jiems laisvę ir viską, ko jie norėjo.

571 Ir jie iškeitė Dievo Žodį į žmogišką išmintį ir kultūrą. O tai yra tas pats, ką Liuciferis padarė anuomet, jis padarė tai Edeno sode ir jie ten pat numirė. Sekmininkų bažnyčia numirė Nikėjoje, Romoje, bet tam, kad paskutiniosiomis dienomis būtų prikelta Nuotakos Medyje.

572 Atkreipkite dėmesį, Liuciferis pasirodo su gudrybe, taip kaip jis tai padarė anuomet, ir per pagundas ir melagingus pažadus, apie išorėje esančią jėgą, už Dievo Žodžio ribų. Jis padarė tą patį Nikėjoje, Romoje. Šiandien jis daro tą patį Pasaulinėje ekumeninių bažnyčių taryboje.

573 „Susivienykime visi kartu,“ – sako popiežius. „Aš noriu, kad visi mano, čia esantys, ekumeniniai broliai, susivienytų su manimi. Mes esame viena“. Tai tiesa, organizacijose jūs esate viena. Bet su Kristaus Nuotaka tai neturi nieko bendro; nei vieno bendro dalyko, broli. Jūs nei už ką Jos į kažką panašaus neįtrauksite.

574 Dabar yra pažadėta, paskutiniosioms dienoms, kad pirmapradis, toks pats Tikėjimas bus atstatytas Dievo vaikams, Nuotakos Medžio laiku. Malachijo 4, Dievas pasakė: „Prieš pasauliui sudegant ugnimi, štai aš siunčiu jums pranašą Eliją ir jis atstatys vaikų Tikėjimą“. Taigi, tai nebuvo pirmasis Elijas, kuris pasirodė. Ne, ne.

575 Taigi, mes nemokome, kad čia yra Elijo mantija ir Elijo apsiaustai ir visi kiti panašūs dalykai. Mes mokome tik Dievo Žodžio. Matote? Tai yra tai, ką Jis pasakė. Matote, mes turime įvairius Elijo dalykus ir dar kitokius Elijo dalykus, bet tai yra nesąmonė. Tai... tai... Mes tai žinome. Tai, aš nekalbu apie tai ir jūs, kurie turite dvasinį protą, tai suprantate. Matote, kadangi darosi vėlu, valanda darosi vėlyva ir aš negaliu visko sutalpinti į šią garsajuostę, žinoma.

Taigi, yra pažadas paskutiniosioms dienoms. Dabar, jei...

576 Jėzus pasakė Mato, manau, vienuoliktame skyriuje ar šeštame skyriuje ir vienuoliktoje... Ne, tai yra vienuoliktas skyrius ir šeštoji eilutė. Kai Jonas ten siuntė savo mokinius pažiūrėti ar Jis tikrai buvo Tas, Jėzus tarė: „Ko išėjote pamatyti? Ar... ar vėjo linguojamos nendrės? Ar išėjote pamatyti tokio-ir-tokio?“. Jis tarė: „Ar išėjote pamatyti pranašo?“. Jis pasakė: „Daugiau nei pranašo“. Jonas buvo daugiau nei pranašas; jis buvo Sandoros pasiuntinys. Ir Jis tarė: „Jei galite tai priimti, tai yra jis, apie kurį buvo pranašų kalbėta: 'Aš siunčiu Savo pasiuntinį prieš Savo veidą'“.

577 Taigi, tai yra Malachijo 3, ne Malachijo 4. Nes Elijas, kuris turėjo ateiti iš Malachijo 4, žemė turėjo būti sudeginta karšta ugnimi, o šventieji turėjo žengti į Tūkstantmetį per nedorųjų pelenus. Matote? Todėl tai nėra jis. Matote?

578 Mes dabar matome šio pažado išsipildymą. Kristus, tikroji ateinanti Galvos Valdžia, ateina pas Savo Nuotaką, daro tuos pačius darbus, kuriuos Jis darė iš pradžių, ir atlieka paruošimą ir išpildo Savo Žodį, kaip darė anuomet, Jono 14:12: „Kas tiki į Mane, tas irgi darys darbus, kuriuos Aš darau“. Tuomet Galva ir Kūnas tampa Viena, darbuose ir ženkle, ir Gyvenime, kurį įrodo Pats Dievas per Savo, paskutiniosioms dienoms, pažadėtą Žodį. Jis pažadėjo tai paskutiniosioms dienoms. Jeigu jūs dabar esate dvasingi, jūs tai suvoksite.

579 Tuomet mes galime matyti, jog Vestuvių Vakarienė yra visai čia pat. Taigi, jei aš niekada daugiau jūsų nepamatysiu, nepamirškite – Vestuvių Vakarienė yra visai čia pat. O Karalystė, pagal pažadą, yra pasiruošusi būti paskelbta, didis Tūkstantmetis, Bažnyčios pakėlimas ir nedorųjų sunaikinimas. O pasaulis po Šeštuoju Antspaudu bus apvalytas per vulkanus, kad būtų paimtas visas pasaulio sugedimas ir nuodėmė ir kad jis būtų naujai performuotas, ir kad prasidėtų naujas Tūkstantmetis tame ateisiančiame amžiuje.

580 Mums visa tai matant, didį trejopą apreiškimą: Dievas Kristuje; Kristus Bažnyčioje; artėjanti Karalystė. Adomas ir Ieva atpirkti būti vėl Edeno Sode, simbolizuojant Kristų ir Nuotaką, ir tuomet Karalystė turės būti atstatyta pagal Jo pažadą. Tebūna šlovė Dievui! Taigi, per trejopos paslapties apreiškimą, paslaptį ir per asmeniškai įrodytą Žodį per jo pirmapradę Galvos Valdžią!

581 Ne tam, kad pasakyti: „Na, šlovė Dievui, mes šauksime; aleliuja, mes giedame“. Tai, tai nėra tai. Aš esu misionierius. Aš septynis kartus, praktiškai, apkeliavau visą pasaulį. Matote? Esu matęs pagonis, velnius ir visa kita, šokančius ir šūkaujančius. Esu matęs įvairius kūniškus pasireiškimus. Tai yra kūniška.

582 Bet aš kalbu apie Kristaus Valdžią. Atkreipkite dėmesį, turėdami asmeninį Galvos Valdžios pripažinimą mes turime atsakymą į velnio klausimą. Amen! Šlovė! Mes turime atsakymą į velnio klausimą. Jis, Kristus, yra prisikėlęs ir sumokėjęs kainą, ir prikėlė Galvą... ar Kūną.

583 Velnias negali to pakelti. Dėl šios priežasties kuriasi šios ekumeninės karalystės. Dėl šios priežasties jie visi daro tai, kuo dabar užsiima. Velnias, dėl šios priežasties jis taip stūgauja. Jo nedorumas jau buvo... jo pinklės jau buvo atidengtos prisikėlusio, prikelto Kristaus Valdžioje virš Jo Kūno. Šlovė!

584 Ar manote, jog kalbu iš didelio jaudulio? Ne. Mes turime atsakymą velnio klausimui. „Ne aš gyvenu, bet Kristus-Žodis gyvenantis manyje“. Tai nėra mano supratimas; tai yra Jo Jėga. Ne mano supratimas; tai yra Jo Žodis. Jis tai pažadėjo; štai tai yra čia. Jis pasakė, kad tai bus čia ir štai, tai yra čia. Mes turime jam atsakymą.

585 Kristus yra prisikėlęs ir jau sumokėjo kainą už mūsų atpirkimą. Ką Dievas Kristuje išreiškė – Jis atidavė tą kūną, jį ir Kraują; kad Kraujyje galėtų pasireikšti Gyvybė, ir kūnas būtų atpirktas, kad... kad Dievas šiame atpirktame kūne galėtų išreikšti Savo Žodį šioje dienoje taip, kaip Jis tai padarė anoje dienoje. Tai bent! Šlovė!

586 Ar matote tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] O, tai bent! Kada turėčiau sustoti? Atkreipkite dėmesį. [„Pamokslauk toliau!“.]

587 Tuomet mes stovime Dievo Akivaizdoje išteisinti. Kaip rašalo lašas įkrentantis į... į... į puodą pilną baliklio, jums niekada daugiau nepavyks rasti tos rašalo dėmės. Jis kažkur perėjo. Jis daugiau niekada nepasirodys. Ir kai žmogus yra iš tikrųjų atpirktas, ta iš anksto paskirtoji Sėkla, kuri Tai pamato, ir priima Tai, jo nuodėmės yra sunaikinamos. Jų nebelieka. Įvyksta atskyrimas. Jos yra įmetamos į Jėzaus Kristaus Kraujo rašalą, ir jos daugiau niekada nebus prisimintos. Dievas jas užmiršta. Ir jis stovi Dievo Akivaizdoje kaip Dievo sūnus ir duktė. Amen ir amen! „Dabar mes esame Dievo sūnūs“. Ne būsime; mes esame! Mes dabar esame atpirkti.

588 Mes turime šėtonui atsakymą. Dievas įrodė Save. Dievas įrodo Save pagal Savo pažadą šioje dienoje. Aleliuja! Galvos Valdžia yra čia. Amen! Kristus, prisikėlęs Viešpats yra čia toje pačioje Savo prisikėlimo Jėgoje, Kurioje buvo visada, išreiškia Save. Štai atsakymas velniui.

589 Dėl šios priežasties, kai šis, čia sėdintis vyras, kažkurią dieną parkrito negyvas, dabar sėdi čia, mes galėjome pasakyti: „Sugrįžk į gyvenimą!“. Nes taip pasakė Šventoji Dvasia.

590 Štai kodėl tai galėjo padaryti tai su tuo kūdikėliu pačioje Meksikoje, jau apie penkiolika valandų buvo negyvas, kuomet pasirodė regėjimas ir prakalbo: „Pašauk iš mirties į gyvenimą“. Ir tarė: „Leisk kūdikėliui gyventi“. Ir kūdikis, apie kurį daktarai parašė pareiškimą – numirė devintą valandą ryto, prisikėlė tą vakarą, devintą valandą; yra gyvas šiandien.

591 Kas tai yra? Tai nėra tie žmonės. Galvos Valdžia ir Kūnas tapo viena visuma. Tai yra Dievas pasireiškęs Savo žmonėse. Dėl šios priežasties vyras ir žmona daugiau nėra du; jie yra viena. Dievas ir Jo Bažnyčia yra viena: „Kristus jumyse,“ – didis Dievo apreiškimas. Šlovė Dievui! Netgi turime Jo Vardą; Jo Vardas yra Jėzus, Pateptasis. Jis yra vadinamas Jėzumi todėl, kad Jis yra Pateptasis. Tai yra pateptasis Kristaus Kūnas, įrodo pasireiškusį Dievą kaip tai padarė Anas kūnas. O Tas kūnas atpirko visus iš šio, šiuos kūnus ir per juos Dievas išreiškia Savo trejopą pasireiškimą, keliauja į Karalystę. Prisikėlęs, sumokėjo kainą! Mes esame atpirkti. Dievas jau tai įrodo, patvirtino tai. Matote?

592 Ir mes stovime išteisinti Kristuje, Jo Akivaizdoje. Nes Jis negali nuteisti, kadangi tą Kūną Jis jau yra nuteisęs, kurio dalis aš esu. Kas, kaip aš esu jo dalis? Štai čia Jis yra; Jis yra manyje. „Jeigu Mano... jūs pasiliekate Manyje ir Mano Žodis jumyse, tuomet tai, ką pasakysite... Prašykite Tėvo, ko panorėsite Mano Vardu ir tai bus jums suteikta, nes Tai yra čia“. Išteisinti! Šlovė Dievui!

593 O, jei tik galėčiau padaryti taip, kad pasaulis tai pamatytų! Na... Štai taip. Čia gyvena Kristaus Kūnas, stovi atpirktas. Atpirktas! O, tai bent!

594 Išteisintas Jo akyse! Kodėl mes esame išteisinti? Mes esame Jo pergalė. Bažnyčia yra Jo pergalė. Mes pasirodėme šiose paskutiniosiose dienose su šia šlovingąja Evangelija, demonstruodami Jo pergalę. Dėl šio tikslo Jis numirė, o mes esame Jo pergalės įrodymas. Amen! Kai matome Jį nužengiantį ir gyvenantį Bažnyčioje – tai yra Jo pergalė. Parodo, kad jis negalėjo sulaikyti Jo kape, taip pat ir jie mūsų nesulaikys. Tai tiesa. Mes privalėsime pakilti. Ir mes jau dabar, potencialiai, esame prikelti, nes mes jau esame prisikėlę iš mirties – netikėjimo Jo Žodžiu, iš denominacinių religijų į Amžiną Žodį Amžinojo Dievo; o tai yra Jis, Jis Pats, veikiantis per mus, išreiškiantis Save, kad Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius.

595 Ir tuomet Žodis iš Galvos nusileidžia į Kūną. Kas tai? Tas pats Žodis. Nieko negali būti prie To pridėta ar atimta. Todėl tas pats Žodis pereina iš Galvos, tai Dienai artėjant, gilyn į Kūną, žemyn į Kūną, įrodydamas, jog jie yra Viena. Jie yra Vyras ir Žmona. Jie yra kūnas Jo kūno, Žodis Jo Žodžio; Gyvybė Jo Gyvybės, Dvasia Jo Dvasios. Matote? Amen! Kaip galite tai žinoti? Paliudija apie tą patį, neša tą patį vaisių, tą patį Žodį. Matote, išreiškia Kristų; tą pačią Gyvybę, tą patį Dievą, tą pačią Dvasią, tą patį Žodį, tą pačią Knygą! Amen! Tuos pačius ženklus: „Dalykus, kuriuos Aš darau, jūs taip pat darysite“. O, aleliuja! Tai bent!

596 Atkreipkite dėmesį, įrodytas Žodis esantis Jo Kūne yra būtent Jo pergalė ir priežastis dėl kurios Jis numirė. Matote, mirtis, ne Dvasioje; kai Jis numirė, Jis numirė tik kūne. Jo Dvasia nuėjo į pragarą ir pamokslavo sieloms kalėjime. Ar tai tiesa? Numirė tik Jo kūnas, po to Jis vėl jį prikėlė ir atgaivino. Atgaivinti reiškia „padaryti gyvu,“ – Jo kūną, o tai buvo Jo kūnas. Ir tai yra Žodis. Ji metų metus gulėjo negyva, bet Ji palaipsniui pradėjo keistis reformacijoje ir dabar Ji stovi ant Savo kojų!

597 O, kaip norėčiau turėti laiko, kad galėtume atsiversti iš Ezekielio, apie tuos „sausus kaulus“ ir jums tai parodyti. Jis paklausė: „Ar gali šie kaulai vėl atgyti?“.

Jis pasakė: „Pranašauk!“.

598 Kaip pranašystė gali ateiti? Tik per pranašą. Tai yra Viešpaties Žodis. „Išgirskite jūs, sausi kaulai, Viešpaties Žodį!“. Ir sausgyslės, oda aptraukė juos ir jie sustojo kaip galinga kariuomenė, ir pradėjo žygiuoti link Siono. Šlovė Dievui! Tai Jis. Tai Jis, pergalė.

Tuomet Viešpaties atpirktieji ateis į Sioną su džiaugsmu,
Visi Jo šventieji kalnai, niekas nesužeis ir nenaikins. Taip.

599 Jis tuomet įrodo Savo prikėlimo Gyvybę tuo metu, kai Jis įrodo Save. Ji, Nuotaka, yra visiškai nepriklausoma nuo visų kitų. Ji yra nepriklausoma Moteris, didelis raibas paukštis, kuris skiriasi iš visų kitų. Jūs prisimenate tai yra iš Biblijos: „Didelis raibas paukštis“. Bet Ji turėjo Jo Vardą, Ji turėjo Jo Gyvybę. Nes...

600 Kaip jie padarė tą paukštį raibu? Jie abu buvo balti, bet tuomet jie nusukdavo galvą vienam paukščiui ir išliedavo jo kraują ant kito paukščio. Ir tas kitas paukštis tapdavo raibas raudonu krauju ir jis štai taip suplasnodavo savo sparnais, ir tas kraujas šaukė: „šventas, šventas, šventas,“ – jam besigeriant į žemę.

601 Taip Kristus, Porininkas, Kuris numirė, išliejo Savo Kraują, Savo Kraują iš Savo Gyvybės į mus; apšlak... su Jo Krauju šaukiame: „Šventas, šventas, šventas Viešpats!“. Tai yra neįprastai atrodantis paukštis. Tikrai taip. Bet Ji, Nuotaka, yra... yra susitapatinusi su Juo, ir Ji nepriklauso nuo nieko kito. „Išsaugok save tik jai tol, kol abu būsite gyvi. Išsaugok save tik Jam, Žodžiui,“ – jokio, jokio svetimavimo, nei menkiausio denominacijos ženklo, nei vieno religijos ženklo, visiškai be jokio svetimavimo. Žodis ir tik Jis vienintelis!

602 „Ant Kristaus tvirtos uolos aš stoviu, visa kita tėra prasmengantis smėlis,“ – pasakė Edis Peronetas. O...

603 Štai taip, Kristus, Žodis! Jis buvo Žodis; Jis yra Žodis. Ir Bažnyčia tampa Žodžiu, per Jį padarantį Ją Jo dalimi ir tai ir vėl yra Žodis. Asmeniškai atpažinti Jo, esame vien tik Jo nuosavybe! Vien tik Jo nuosavybė! Jis atpirko Ją, per Save, dėl Savęs ir tik Jam vienam. Tai tiesa. Tuomet dėl ko velnias stūgauja, dėl to, kad tai buvo apreikšta.

604 Mes esame pavojingame laike. Nepamirškite, Raštas sako, kad kai šie dalykai pradės vykti: „laiko daugiau nebus“. Ji išblės, kai mes išvysime pasireiškimą.

605 „Žemės drebėjimai“. Ar matėte kaip kažkurią dieną tūkstantis žmonių pražuvo? „Žemės drebėjimai įvairiose vietose“.

606 Pasakyta: „Baisūs reginiai danguose, ugnies stulpai,“ – kaip, skraidantys aplink kaip skraidančios lėkštės. Jie nežino, kas tai yra. Matote? Jie neturi jokio supratimo.

607 Ar esate pastebėję Angelus, kurie nužengė ir ištyrė Sodomą prieš Sodomai būnant sunaikintai? Ar jūs prisimenate tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Jų nužengė ne vienas, trys. Vienas iš jų pasiliko su Abraomu. Ar prisimenate tai? [„Amen“.] Jie buvo Šviesomis iš Dangaus, kurios nusileido su tiriančiuoju teismu. Vienas...

608 Pažvelkite, kur visus juos pastebi. Šalia Pentagono ir panašiai, jie juos suranda. Tai yra pasaulio teismas, Sodomos. O čia yra Vienas simbolizuojantis, bus parodytas bažnyčiose, bus Pats Kristus, įrodantis Save. Matote? „Ženklai... danguose aukštai ir ženklai žemėje“. Tikrai taip.

609 Atpažintas! O, velnias dėl to stūgauja: dėl išreikštos Tiesos to Žodžio pažado esančio tik Joje.

610 Jie neturi atsakymo. Kai Jėzus atėjo, na, tie fariziejai... Jis pasakė: „Jeigu Aš išvarau velnius Dievo pirštu, kuo jūs juos išvarote?“. Matote? Jis stovėjo vienas.

611 Ir Jo Bažnyčia stovi viena. Ji nėra su niekuo susijungusi. Bet Jis buvo Dievo pripažintas esantis kūnu, kuriame gyveno Dievas; ir Bažnyčia yra pripažįstama per Jo Kūną, darantį tą patį. Ji yra Jo Kūnas, pasireiškusi Tiesa Jo pažadėto Žodžio paskutiniosioms dienoms. Ir Ji, ir vien tik Ji, ant To stovi. Štai dėl ko velnias stūgauja, šios didelės organizacijos, kad paskirtų kažką, kas Ją uždarys. Jiems niekada tai nepavyks. Ji bus pakelta į viršų, o ne uždaryta. Ji dabar yra prisikėlusi per įrodyto Žodžio, kuris yra Jai pažadėtas, jėgą. Amen!

612 Nuotaka laikosi to pažado! „Jis pasakė man, kad Jis sugrįš manęs. Aš tikėsiu tuo“. O... Matote? Taip, pone. Kad susitiktų su Savo Valžia, Savo Atpirkėju, Savo Vyru, Savo Karaliumi, Savo Viešpačiu, Savo Gelbėtoju paskirtoje susitikimo vietoje!

613 Jis turi vietą susitikimui su Jais. Žinote, Jis... Taip, Jaunikis, nieko nepamiršta. Jis turi žiedą, atpažinimą. Jis turi drabužį, kurį Ji dėvi, Jos drabužį. Matote? Ir Jis turi paskirtą vietą susitikimui su Ja – ore. Viskuo buvo pasirūpinta. Jis jau turi paruošęs Vestuvių Vakarienę; svečiai jau pakviesti, jau buvo išrinkti. Visi Angelai yra sustoję aplink, Jo tarnai, sutelkę dėmesį. O-o-o-o-o!

O, ore bus susitikimas
Toje malonioje, tikrai malonioje vietoje
Aš sutiksiu tave, sutiksiu tave Joje
Tuose namuose anapus dangaus
Ten bus toks giedojimas, kurio negirdėjo mirtingojo ausys
Tai bus šlovinga, skelbiu aš tai!
Ir Paties Dievo Sūnus, Jis bus Vedantysis 
(visiškas Dievo pasireiškimas)
Tame susitikime ore. O, tai bent!

614 Dabar sekite jo įrodymus.

Jūs esate girdėję... girdėję Mozės melduose istoriją
Jūs esate girdėję apie bebaimį Dovydą ir jo svaidyklę
Jūs esate girdėję istoriją apie sapnuojantį Juozapą
Apie Danielių ir liūtus mes giedame dažnai.

 

O, Biblijoje yra daug, daug kitų, kurie buvo patvirtinti.
 

Kaip aš trokštu susitikti su jais visais, skelbiu aš tai!
Vėl ir vėl Viešpats leis mums su jais susitikti

Tame susitikime ore.
Nes ore įvyks susitikimas
Toje malonioje, tikrai malonioje vietoje
Aš sutiksiu tave, pasveikinsiu tave Ten
Tuose namuose anapus dangaus
Ten bus toks giedojimas, kurio negirdėjo mirtingojo ausys
Tai bus šlovinga, skelbiu aš tai!
Ir Paties Dievo Sūnus bus Vedantysis ten
Tame susitikime ore. 
O, tai bent!

615 Ar jums tai patinka? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Dabar trejopas Jo didelės apreiškimo paslapties tikslas buvo apreikštas. Jis yra Pagrindinis. Štai Jis. O, tai bent! Sugiedokime tai. Aš tiesiog negaliu daugiau pamokslauti. Aš jaučiuosi taip gerai, matote.

O, ore įvyks susitikimas
Toje malonioje, tikrai malonioje vietoje
Aš sutiksiu tave, pasveikinsiu tave Ten
Tuose namuose anapus dangaus
Ten bus toks giedojimas, kurio negirdėjo mirtingojo ausys
Tai bus šlovinga, skelbiu aš tai!
Ir Paties Dievo Sūnus bus Vedantysis ten
Tame susitikime ore.

616 Ar jūs keliaujate? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Amen! Iš Dievo malonės, iš Dievo malonės! Matote? O, tai bent!

Jūs esate girdėję apie Mozę melduose
Jūs esate girdėję apie bebaimį Dovydą ir jo svaidyklę; 
(jie visi yra provaizdžiai)
Jūs esate girdėję istoriją apie sapnuojantį Juozapą
Ir apie Danielių ir liūtus mes giedame dažnai.
O, Biblijoje yra daug, daug kitų 
(o jie yra Jis),
Kaip aš trokštu susitikti su jais visais, skelbiu aš tai!
Vėl ir vėl Viešpats leis mums su jais susitikti
Tame susitikime...

617 Bet ten bus pats Svarbiausiasis!

O, ore įvyks susitikimas
Toje malonioje, tikrai malonioje vietoje
Aš sutiksiu tave, pasveikinsiu tave Ten
Tuose namuose anapus dangaus
Ten bus toks giedojimas, kurio negirdėjo mirtingojo ausys
Tai bus šlovinga, skelbiu aš tai!
Ir Paties Dievo Sūnus, Jis bus ten Vedantysis
Tame susitikime ore.

618 Taigi, mes susitiksime vienas su kitu Tenai. Visi – metodistai ir baptistai, ir kas jūs bebūtumėte, kurie esate atgimę iš naujo iš Dievo Dvasios, paspauskite vieni kitiems rankas, kol mes giedame.

O, ore įvyks susitikimas
Toje malonioje, tikrai malonioje vietoje
Aš sutiksiu tave, pasveikinsiu tave Ten
Tuose namuose anapus dangaus
Ten bus toks giedojimas, kurio negirdėjo mirtingojo ausys
Tai bus šlovinga, skelbiu aš tai!
Nes Paties Dievo Sūnus bus Vedantysis ten
Tame susitikime ore.

619 O-o-o! O, tai nuostabu, matote, matote, kas tai bus? Dabar pažvelkite.

620 Mes dabar turime užbaigti, draugai. Jau beveik antra valanda, matote, ir mes... mes susirinksime čia vakare. Man dar liko daug puslapių šia tema, matote, bet dabar turėsime ties tuo pabaigti. Tam nėra galo.

621 Tai yra apreiškimas. Tai yra tiek Amžina kiek ir Dievo Žodis yra Amžinas. Pažvelkite – trejopas Dievo didžios paslapties tikslas yra apreikštas! Dievas pasireiškęs Kristuje; Kristus pasireiškęs Bažnyčioje; tam, kad atpirktų prarastą Ievą atgal į pirmapradę būseną Edeno sode. O, tai bent!

622 O, tą Dieną ten bus nuostabus laikas! Taip. Tai visai šalia. Mes tuo tikime. Ar jūs tikite tuo? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Kai apie tai pagalvoju kaskart prisimenu šią giesmę.

623 Jis įrodė Save Danieliuje ir Mozėje, ir Jeremijuje. Kas jie buvo? Pranašai, kuriems atėjo Žodis, matote, tie didingi vyrai. Matote, jūs esate girdėję istoriją apie sapnuojantį Juozapą, matote, ir Danielių liūtų urve, ir visus kitus, jūs žinote. Jie, tie, kas jie buvo? Pranašai. Matote? Tačiau pats Pagrindinis... Dievas tik laikinai buvo juose kaip provaizdis.

624 Jis parodė Save Adome, žinodamas, kas buvo teisinga, bet išėjo lauk atpirkti savo žmonos, nes ji suklydo. Kristui nereikėjo tapti nuodėme, bet jis išėjo ir prisiėmė nuodėmę tam, kad atpirktų Savo prarastą vaiką. Matote? Matote? Jis parodė Save provaizdyje.

Ir Mozė melduose
Ir jūs esate girdėję apie bebaimį Dovydą ir jo svaidyklę
Jūs esate girdėję istoriją apie sapnuojantį Juozapą, 
(pranašą)
Ir apie Danielių ir liūtus mes giedame dažnai.
O, Biblijoje yra daug, daug kitų

Ir aš...

625 Jie, jie yra Biblijoje. „O aš...“. Jie visi buvo išreikšti Jame. Matote? Be Jo, jie visi pražuvę. Matote? Ir aš turiu tapti dalimi To, kad būčiau Juo. Amen! Matote?

Kaip aš trokštu susitikti su jais visais skelbiu aš tai! Tai tiesa.
Bet Paties Dievo Sūnus, Jis bus ten Vedantysis
Tame susitikime ore.

626 Hebrajams 11 pasakyta: „Jie negalėjo būti tobuli be mūsų“. Rankos ir kojos negali būti tobulos be smegenų, pažinimo, galvos ir taip toliau. Matote? Ir mes visi esame ištobulinami Jame: „Taip viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną Kūną,“ – laisvi nuo Teismo; perėjome iš nuodėmės, iš mirties... Amen! Paties Dievo Sūnus bus Vedantysis tame susitikime ore. Ar jūs mylite Jį? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

Aš myliu Jį, aš myliu Jį
Nes...

627 Viešpatie Jėzau, tegul Šventosios Dvasios patepimas nužengs ant šių nosinių, Viešpatie, ir išgydys ligonius. Tegul taip įvyks, kai jie jas ant jų uždės. Aš meldžiu, kad Tu taip padarytum, Jėzaus Vardu. Amen.

...Kalvarijos medžio

[Brolis Branhamas pradeda niūniuoti Aš myliu Jį — Red.]

628 Tik pagalvokite: „Kristus, apreikštas,“ – dabar tiesiogiai mumyse, dabar pat mumyse. Kaip Jis, kaip Jis buvo apreikštas? Nes Jis pirmas mane pamilo. Ką Jis padarė?

Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą
Ant...

629 Šlovė! Tas didis Sandoros Angelas, Tas, Kuris buvo su Moze dykumoje, Kuris atėjo pas Paulių kelyje į Damaską, Tas Pats leido Jį nufotografuoti su mumis; Tas Pats, Kuris buvo nuotraukoje žurnale „Gyvenimas“ kažkurią dieną; tas pats Žodis, per tą patį Dievą, per tuos pačius kanalus, tuo pačiu keliu, tuo pačiu pažadu! „Kur du ar trys yra kartu susirinkę Mano Vardu, Aš būsiu jų tarpe“. Tuomet štai Jis yra čia. „Dievo Angelai stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo,“ – kurie laikosi tik Jo Žodžio. Joks žmogus negali gerbti šio Žodžio nebijodamas Dievo. Matote? Tuomet, čia, Jis yra čia šį rytą, su mumis, mums garbinant Jį Dvasioje.

630 O, po tokios sunkios Žinios kaip ši, manau, kad mums tiesiog derėtų šiek tiek Jį pagarbinti Dvasioje. Matote, tiesiog užmerkite akis ir sugiedokime tai Jam: „Aš myliu Jį, aš myliu Jį,“ – tiesiog jums... jums iškeliant rankas, kaip į Jį.

Aš myliu Jį, aš myliu Jį
Nes... pirmas mane pamilo
Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą
Ant Kalvarijos medžio

O, tai bent, kaip mes Jį mylime!

Tikėjimas Tėvu, tikėjimas Sūnumi
Tikėjimas Šventąja Dvasia, šie trys yra Viena;
Demonai drebės ir nusidėjėliai prabus
Tikėjimas Jehova priverčia visus drebėti

631 Amen! Šlovė Dievui! Kaip mes mylime Jį! Tiesiog šlovinkite dabar Jį savo širdyje, tiesiog dievinkite Jį, tiesiog... tiesiog pagalvokite apie tai, kaip gražiai Jis tai padarė. Pažvelkite į tai, ką Jis dėl mūsų padarė. Šitiek metų rodė regėjimus, nei vienas nei karto nepavedė. Viskas, ką Jis pasakė, kad išsipildys, išsipildė tiksliai taip, kaip Jis pasakė.

632 Aš myliu jus. Nepamirškite Dievo jums skirtų įsakymų, vaikeliai: „Mylėkite vienas kitą“. Mylėkite visus. Teisius ir neteisius, nusidėjėlį ir šventą, mylėkite juos bet kuriuo atveju. Jei nemylite, tuomet melskite Dievo jums padėti, nes Dievas nusidėjėlį mylėjo. O Dievo prigimtis yra jumyse. Jei žmogus klysta, vis tiek jį mylėkite. Neturėkite dalies jo nuodėmėse. Matote? Neturėkite dalies jo nuodėmėse. Bet švelnume, ne irzlume sudrauskite, švelnume pasakykite jam apie Gyvenimo viltį, kuri ilsisi jumyse per Jėzų Kristų esantį apreikštą jums Šventąja Dvasia.

Imki Jėzaus Vardą su savimi
Vaike liūdesio ir vargo
Jis suteiks tau džiaugsmo ir paguodos
O, imki Jį, 
(nepamirškite dabar) kur tik eisi

633 O, brangus Vardas! O, mes turime Jo Vardą. Mes esame vadinami Jo Vardu.

Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas
Brangus Vardas, o, koks mielas!
Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas

634 Dabar aš pasakysiu jums nedidelę paslaptį, kol vėl susitiksime. Prisiminkite tai, kol mes stovime. Prisiminkite štai ką.

Jėzaus Vardui lenkiamės
Klaupiamės prie Jo kojų
Karalių Karaliumi Danguje Jį karūnuosim, mes karūnuosim Jį

Kai mūsų kelionė pasibaigs
Brangus Vardas, brangus Vardas, o koks mielas!
Viltis...

635 Kas? Trejopas apreiškimas! Viltis ir Dangaus džiaugsmas, apreikštas Jame.

Brangus Vardas, brangus Vardas, o koks mielas!
Žemės viltis ir džiaugsmas...

636 Kas? Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas, viskas yra išreikšta Kristuje. Dievas, Bažnyčia, visa kita, yra išreikšta Kristuje. Biblija yra Kristus. Biblija yra užrašytas Žodis. Kuris, Jis yra Žodis. Jo pasireiškimas yra įrodymas tos Gyvybės, kuri įeina į Žodžio kūną, kad Tai išreikštų. O, tai nuostabu!

Imki Jėzaus Vardą...

Dabar klausykite įdėmiai.

Kaip skydą (nepamirškite dabar to) …prieš spąstus
Kai pagundos apsupa tave...

Ką tu privalai daryti?

Tiesiog įkvėpk tą šventą Vardą maldoje.
Brangus Vardas, brangus Vardas, o koks mielas! O, koks mielas!
Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas
Brangus Vardas, brangus Vardas, o koks mielas!
Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas

637 Neplanuodamas... Žinoma, būdamas dvasingas, tu kreipi dėmesį į dvasinius dalykus. Aš to neplanavau; Dievas tai žino. Bet jeigu jūs atsigręšite ir pažiūrėsite į laikrodį, jis tiksliai rodo antrą valandą – Antrojo Patraukimo galas. Trečiasis Patraukimas yra čia pat! Matote?

Jėzaus Vardui lenkiamės
Klaupiamės prie Jo kojų
Karalių Karaliumi Danguje Jį karūnuosim
Kai mūsų kelionė pasibaigs
Brangus Vardas...

Antrasis Patraukimas buvo išreikštas!

Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas
Brangus Vardas, o, koks mielas!
Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas

638 Ar pastebėjote, kad Dvasia parinko tą pačią giesmę ir pakėlė ją viena oktava aukščiau, štai taip? Kitas Patraukimas yra čia pat! Amen! O...

Imki Jėzaus Vardą su savimi

Yra vėliau nei galvojate!

...liūdesio ir vargo;
Jis suteiks tau džiaugsmo ir paguodos
O, imki Jį visur, kur eisi.
Brangus Vardas, brangus Vardas, o koks mielas!
Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas
Brangus Vardas, o, koks mielas!
Žemės viltis ir džiaugsmas...

Dabar, jei ateis pagundos, ką ketini daryti?

Imki Jėzaus Vardą su savimi
Kaip skydą nuo visų žabangų
Kai pagundos 
(kažkas, kas verčia jus netikėti) susirenka
Tik prisimink, įkvėpk tą šventą Vardą maldoje.
Brangus Vardas, o, koks mielas!
Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas
Brangus Vardas, brangus Vardas, o koks mielas!
Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas

639 Palenkime dabar savo galvas, visi, pagarbiai. Pažvelkite dabar.

Jėzaus Vardui lenkiamės

640 [Brolis Branhamas niūniuoja kitą posmelį iš giesmės Imki Jėzaus Vardą su savimi. [Brolis kalba kitomis kalbomis. Kitas brolis išaiškina – Red.]

641 Dabar, jeigu jūs suprantate, Viešpaties Dvasia nusileido į tarnavimą nežinomomis kalbomis, prakalbo tai vyrui, nieko apie tai nežinančiam; tai išaiškino kitas vyras taip pat nieko nežinojęs. Viešpaties Kelias! Ar prisimenate, kai priešas artinosi, o jie nežinojo, ką jiems daryti? Viešpaties Dvasia nužengė ant to vyro ir apreiškė, ką reikės padaryti. O, tai bent!

642 Dabar nuolankiai palenkime galvas. Telaimina jus Dievas.

Kol susitiksime, kol susitiksime!
Kol susitiksime prie Jėzaus kojų;
Kol susitiksime!

Gerai, pastoriau.

Tebus su jumis Dievas, kol susitiksime.

Taip pat klausykite:


Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF

Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF