Pamokslų sąrašas

Paėmimas

1 Skyrius, esantis čia... čia Jumoje, tai yra didelė privilegija, kad turėjau šį pakvietimą čia vėl sugrįžti. Praėjusį kartą čia nuostabiai praleidome laiką. O kai suvokiau, jog ir vėl turėsiu čia atvykti, tai privertė mane labai gerai pasijusti, kai išgirsti šių žmonių liudijimus ir šiuos puikius žodžius, ir tai tave kaip ir padrąsina šiek tiek.

2 Bilis man pranešė apie brolį iš Las Vegaso, kuris norėjo, kad ten, kur renkasi skyrius, įvyktų susirinkimas, nori, kad iš karto su juo susitikčiau, kai šis tarnavimas čia baigsis. Jis sako, jog mes turėsime laiko, įsiterpti būtent sausį, prieš tarnavimą Finikse, suprantate, atvyksime į Las Vegasą. O mes visada norėjome ten nuvykti.

Aš manau, kad brolis Artas Vilsonas anksčiau buvo ten, prieš daug laiko arba galbūt jis vis dar ten yra. Ir jis... jis paprašė manęs, kad atvykčiau, jis ir sesė Vilson. Aš dar neturėjau galimybės, todėl, galbūt, tai įvyks tuo laiku ir man pavyks atvykti.

3 Tiesiog pakalbėkite su Biliu Poliu ar broliu Roju Bordersu. Aš manau, kad jis yra kažkur čia. Kažkas buvo sakęs, kad brolis Rojus yra čia. Brolis Peris, Ly ar bet kuris iš jų galės jums atsakyti. Tiesiog paskirti datas mūsų atvykimui.

4 Dabar aš čia sutikau daug tarnautojų, prieš kurį laiką, esu labai laimingas galėdamas susitikti su savo broliais. Norėčiau turėti laiko aplankyti jūsų namus, nes žinau, kad jūs turite geriausią šalies virėją. Puiku.

5 Taigi dabar... šį vakarą brolis Peris nusižengė, dukart. Rezultatas dabar yra 2:0 ne jo naudai. Pirmiausiai, ten būdamas jis atjungė mikrofoną. Kai... tu... tu esi laikomas dėl to kaltu, broli Peri. Aš nemanau, kad tu iš tiesų buvai kaltas. Bet tu... Kažkas dar ruošėsi kalbėti. Tai buvo neblogas momentas.

6 O toliau, ir vėl, jis atėjo ten ir sakė kalbą. Jis pasakė: „Sakau jums...“. Pasakojo broliui Kolinsui ar kitiems. Pasakė: „Vakarienė buvo gera. Bet, – pasakė, – sakau jums, – pasakė, – tas vyras greičiausiai yra ispanas ar panašiai, ar meksikietis. Tai buvo aštriausias pipiras, kokį man yra tekę paragauti“. Štai taip pasakė, o jis kalbėjo su vyriausiuoju virėju.

Jis pasakė: „Aš esu vyriausias virėjas“.

7 Toks yra Teksasas. Čia Arizonoje mes jį perauklėsime be didelio vargo (ar ne?), jeigu jis nuo mūsų nepabėgs.

8 Iš tiesų yra labai gera čia būti! Aš spėju, kad šie dalykai nenuskambėjo kaip juokai, tai tiesiog yra humoro jausmas. Kurį, pats Viešpats turėjo humoro jausmą, jūs žinote. Jis pasakė: „Erodui, eik pasakyk tam lapei, supranti: 'Aš išvarau... išvarau velnius; rytoj tapsiu tobulas'“. Todėl Jis turėjo humoro jausmą. Na, jis mums nepakenks, nemanau, kad pakenks, vartojant jį saikingai.

9 Dabar yra ganėtinai vėlu. O įprastai aš... aš pamokslauju apie keturias valandas. Todėl žinant, kokie yra pagarbūs čia esantys brolis ir sesuo, skyrius, šįvakar mes tai sutrumpinsime. Ir tiesiog... Aš pasakiau Teriui... Aš pasakiau...

Jis pasakė: „Kas... Paleisi dviejų valandų trukmės garsajuostę?“.

10 Aš pasakiau: „Ne, Teri. Tai yra... banketas“. Aš pasakiau: „Pakalbėsiu žmonėms apie kažką vos trisdešimt ar keturiasdešimt minučių“. Tai... Aš kaskart turiu pasistengti, tai žinodamas.

11 Kai buvau dar berniukas, žmonės ateidavo pasiklausyti, nes aš buvau berniukas pamokslininkas, tiesiog jaunuolis, vaikinas. O žmonės sakydavo: „Na, Bilis Branhamas yra, žinote, dar vaikas, kuris niekada nesimokė mokykloje ir neturi jokio išsilavinimo“. Bet jie ateidavo pasiklausyti mano laužytos kalbos, mano kentukietiškos anglų kalbos ir... ir taip jie... mano netaisyklingos šnektos.

Kaip viename iš čia neseniai buvusių susirinkimų, jie pasakė: „Mes visi atsistosime ir sugiedosime tautinį himną“.

12 Aš atsistojau ir užtraukiau: „Už mano senuosius Kentukio namus, esančius toli“. Tai buvo vienintelė tauta apie, kurią žinojau, todėl tai ir buvo tautinis himnas, kiek man buvo žinoma.

13 Todėl dabar, kai pasensti, na mes... jis... ateini, turi turėti kažką daugiau nei tai. Suprantate? Mes paimsime... Paulius pasakė: „Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas ir galvojau kaip vaikas. Jūs elgiatės kaip vaikai“. Bet jums bręstant, jūs pradedate... Darote savo kelis pirmuosius žingsnius ir susvyruojate ir krentate, ir atsistojate ir bandote iš naujo. Po to jūs, po kurio laiko, jūs tampate tokie, kad galite vaikščioti tiesia linija. O būtent tai mes turime daryti kaip kryžiaus kariai. Dabar yra laikas vaikščioti tiesia linija, tiesiog pirmyn tuo Šlovės vieškeliu.

14 Aš tikiu, kad mes gyvename užbaigiamosiomis, šio pasaulio istorijos, scenose. Aš iš tiesų tikiu, kad Viešpaties Atėjimas yra arčiau, turbūt, nei mes manome. Todėl dabar tik trisdešimčiai minučių jūsų laiko ar kažkiek, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Rašto vietą, kurią norėčiau panaudoti temai ir... ir taip pat remtis dar ir kitomis iš čia.

Aš galvojau apie šią mintį kažkurią dieną sėdėdamas namuose. Tuomet aš pagalvojau: „Na, aš nežinau kaip turėsiu kalbėti iš šios visos Rašto vietos. Aš tiesiog paimsiu jos dalį ir kalbėsiu tik šių trumpų tarnavimų metu, kokį mes turime šįvakar“. Aš noriu pasakyti vieną dalyką, kol jūs atsiversite Psalmes. Pirma... 27 Psalmė, man yra reikalingos pirmos penkios eilutės, perskaitymui.

15 Noriu pasakyti štai ką, kas liečia šiuos verslininkų, Pilnos Evangelijos verslininkų vyrų skyrius.

Mano brolis Peris kalbėjo apie knygas ir panašiai, ir naujas knygas, kurias jie turi. Kas iš jūsų prisimena, kai mes įrašėme garsajuostę ir pamokslavome tai čia, Finikse, viename iš suvažiavimų apie: Ponai, kelinta dabar yra Valanda? [arba: Ponai, koks dabar yra Laikas? – Vert.] Taigi, tokia buvo tos knygos pradžia, suprantate, kai tai... tai atsitiko.

16 Jau yra per daug antgamtiškų patvirtinimų Dievo parašyto Žodžio apie šią valandą, kad būtų galima sakyti, kad dabar niekas neartėja. Mes esame tiesiog... Tai yra per daug realu. Dalykai, kuriuos jūs... Tai jus priblokštų, vien tik jums papasakojus tai, kas iš tikrųjų dedasi. Daugelis jūsų, greičiausiai, esate pašaliečiai, girdite kaip šie vyrai atsistoja ir pasako... pasako šiuos pastebėjimus apie: „Šios valandos Žinią,“ – ir panašiai. Prie ko jie nori privesti, yra Dievo pažadas šiai valandai, kurį išpildyti Jis pažadėjo. O mes matome kaip Jis pagal Raštą įrodo kuo tiksliausiai tai, ką Jis pasakė, kad padarys, tokiu pačiu būdu. Išpranašaujama, o po to tobuliausiai išsipildo, kaskart, nes tai yra Dievas, kuris tai pasako.

17 Jeigu žmogus, man nerūpi, kas jis toks, bandytų padaryti tokį spėjimą, tebūtų vienas šansas iš dešimties milijonų. Jeigu žmogus pasakytų jums, kad įvyks tam tikras dalykas, kad jis... jis įvyks tam tikru laiku; vienas iš dešimties milijonų. Tuomet vietą, kurioje tai įvyks, tai būtų maždaug vienas šansas iš šimto milijonų.

Ir galiausiai laiką, kuriuo tai išsipildys ir taip toliau, ir būdą, kuriuo tai išsipildys, ir kas būtent įvyks, ir panašiai, to tiesiog neįmanoma atspėti. Kai mes matome tai taip tobulai kiekvieną kartą, tuomet tai yra Dievas.

Ir tada mes sugrįžtame prie Rašto. Tai mums gali pasirodyti svetima. Bet mes iš karto atsiverčiame Rašto vietas, net nežinodami, ko ieškome ir Šventoji Dvasia nurodo, ir tiesiog susieja visą Žodį visumoje, parodo mums paveikslą tam, kad pamatytume valandą, kurioje mes gyvename. Mes esame epochų permainoje.

18 Mes esame... mes esame ties kampu. Yra lengva kai kas nors pasuka už kampo, kai mūrininkas mūrydamas daro kampą. Pradeda, visi kloja savo plytas vienoje eilėje, kaip kad tam tikra denominacija, kuri yra įkuriama ir pradeda kloti vienoje eilėje, viskas atrodo gerai. Bet, kai prieinate prie kampo, ties kuriuo turite pasukti į kitą pusę!

Taigi, Dievas nestato sienos Jis stato namus, suprantate, ir juose yra daug kampų ir posūkių, kuriuos Jis išpranašavo čia Biblijoje. O posūkiai, kiekvienas gali pamėginti juos padaryti, bet jie privalo atitikti projekto planą. Jeigu neatitiks, tai turės būti nugriauta.

19 Todėl mes... mes šloviname Dievą už Jo gerumą ir bendrystę su jumis, žmonės, ir už atviras duris, kurias Viešpats mums atvėrė ir per šiuos verslininkus. Aš visada tvirtinau, jog aš... aš netikėjau... Aš turėjau tikėjimą žmonėmis, esančiais denominacijose. Bet aš daugiau neturiu laiko denominacijų raginimui, nes kiekviena aplink save pasistato tvorą.

20 Ir... ir tiesiog kaip, aš manau, tai buvo brolio Dovydo keliuose žodžiuose, kai jis pasakojo kaip augino antis ir pasakė, kad upė patvino. O kiekviena antis, žinote, jos norėjo bendrystės viena su kita, bet jos negalėjo jos turėti, nes jas visas skyrė tvoros. Tačiau kai vanduo stipriai patvino, jis tiesiog pakėlė antis virš diendaržio aptvaro ir išplukdė jas.

Todėl aš... aš manau, kad tokiu būdu tai ir turi būti padaryta. Tiesiog yra taip, kad vandens lygmuo kyla aukštyn, suprantate, ir mes galime palikti diendaržį ir... ir bendrauti vienas su kitu, žinote, turėti tikrą Kristaus meilę mūsų širdyse.

21 O ši Pilnos Evangelijos Verslininkų vyrų vieta man buvo kaip... kaip oazė. Nes, daugelį kartų... Aš turiu brolių, puikių brolių, spėju, kiekvienoje denominacijoje, kurioje tik teko pabuvoti: presbiterijonų, baptistų, sekmininkų, visų kitų įvairių tipų sekmininkų, „Dievo bažnyčios“ ir nazarėnų, šventumo piligrimų. Puikūs broliai, visur. Bet dažnai jie negali manęs pakviesti į savo bendruomenę, nes, suprantate, ne dėl to, kad jie tuo netikėtų, bet, suprantate, dėl to jie būtų atskirti nuo savo denominacijos. O jeigu jūs taip padarytumėte, žinoma, taip... taip dėl to ir atsitiktų...

22 Čia ne taip seniai, ten buvo metodistų brolis, kuris atėjo pas mane, aš nesakysiu jo vardo. Puikus žmogus, jis rašė disertaciją apie Dieviškąjį išgydymą ir jis atėjo pas mane šiek tiek... šiek tiek pasikalbėti. Mes atsisėdome ir šiek tiek pasikalbėjome. Jis pasakė: „Vienintelis dalykas, kurį mes prieš tave turime, tu nuolatos esi su tais sekmininkais“.

Aš pasakiau: „Tuomet, tegul metodistų bažnyčia pradeda tai finansuoti. Aš atvyksiu“.

Tai buvo visai kas kita. Suprantate? Jis... jis pasakė: „Na, žinoma, aš... aš nesu visa metodistų bažnyčia. Aš tik jai priklausau“.

23 Aš pasakiau: „Štai taip. Suprantate? Būtent jie tai padarė, sekmininkai yra tie, kurie atvėrė savo duris. Suprantate? Jie yra tie, prie kurių aš galiu prieiti. Ir pas visus, kurie tik atvers duris, na, mes esame pasiruošę ateiti“.

Kaip Apreiškimo 3 skyriuje, pasakyta: „Aš stoviu prie durų ir beldžiuosi. Jei kas atidaro duris, Aš įeisiu pas jį ir su juo vakarieniausiu.“ Ir tai buvo Jėzus. Mes visi žinome, kad tai buvo Kristus, o Jis yra Žodis. Tikrai taip. Jis yra Žodis.

24 Ir taip Pilnos Evangelijos Verslininkų Vyrai buvo kaip oazė, kurioje mes galime kartu susirinkti. Jokios bažnyčios šito nefinansuoja. Jie visi, kartu... vyrai iš bažnyčių ir mes kartu susirenkame ir bendraujame, viso pasaulio mastu, iš visur.

25 Ir aš pats esu padėjęs įkurti daug, daug, daug skyrių viso pasaulio vietose – Pilnos Evangelijos Verslininkų Vyrų. Aš esu dėkingas už šią galimybę, kuri buvo man suteikta. Nes būnant pas juos, verslininkai tai finansuoja. Tuomet ir visos kitos bažnyčios, jos... jos užsimano ateiti, bet kuriuo atveju.

Bet taip pat aš niekada nenoriu kieno nors patraukti iš jų bažnyčios. Tiesiog pasilikite savo bažnyčioje ir platinkite Šviesą. Suprantate? Būkite tikras Krikščionis. Jūsų pastorius tai brangins. Tikras, ištikimas, neapsimestinis šventasis, kiekvienas tikintis Dievu brangins tokį žmogų. Taip.

26 Dabar noriu padėkoti čia esančiam broliui ir jo žmonai, ir šiam skyriui, už šią galimybę. Ir tegul šis skyrius augs. Tegul ant jo ilsėsis Dievo palaiminimai ir tegul jis bus instrumentu Dievo rankose, kad išgelbėtų šimtų šimtus žmonių prieš Viešpaties Atėjimą; ir visus jus iš kitų skyrių arba atstovus esančius čia iš kitų skyrių.

27 Dabar iš Psalmių Knygos, aš noriu kalbėti... tikrai neįprasta tema, šįvakar, visai neilgai. Čia turiu užsirašęs kažkiek Rašto vietų. Ir... ir aš galvojau, kad galbūt šįvakar kalbėsiu apie kažką kito. Bet, suprantate, laikas bėga, na, aš nenorėjau taip ilgai kalbėti, todėl aš dabar atsiverčiau šią vietą ir turiu dar daugiau Rašto vietų. Ir aš noriu kalbėti tema: „Paėmimas“. Suprantate?

28 Taigi, mes tikime, kad bus Paėmimas. Visi Krikščionys tuo tiki, tie, kurie skaito Bibliją, tiki, kad bus Paėmimas.

29 O dabar, kad padėtume pamatą, skaitykime iš 25 Psalmės. Turiu omenyje... Prašau atleiskite. 27 Psalmė, 1-5 eilutės.

Viešpats – mano šviesa ir mano išgelbėjimas: ko man bijoti? Viešpats – mano gyvenimo stiprybė: ko man išsigąsti?
Kai piktieji, tai yra, mano priešai ir mano priešininkai užpuolė mane, kad suėstų mano kūną, jie suklupo ir griuvo.
Nors stovyklautų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors karas kiltų prieš mane, tame aš būsiu pasitikintis.
Vieno dalyko trokštu iš Viešpaties, to aš sieksiu: kad galėčiau gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, kad stebėčiau Viešpaties grožį ir klausinėčiau jo šventykloje.
Nes jis paslėps mane savo palapinėje nelaimės dieną; paslėps mane savo padangtės slaptoje vietoje; ant uolos pastatys mane.

Tegul Viešpats pridės Savo palaiminimus Jo perskaitytam Žodžiui.

30 Taigi, šiandien kalbėsiu šia tema, nors dabar kai kurie iš jūsų galbūt nesutiks su... su kryptimi, kuria eisiu. Bet kas iš čia esančių tiki, jog Biblija moko, kad bus Bažnyčios Paėmimas? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Taip, pone. Tai tiesa, būtent, Bažnyčios pagavimas debesyse. Ar jūs metodistas, baptistas, presbiterijonas ar kas bebūtumėte, sekmininkas, įvyks pagavimas debesyse.

31 Aš manau, kad kalbėdamas aš... aš nesiekiu ateiti čia ir tiesiog kalbėti apie kažką, kad įtikčiau žmonėms. Dėl tokio dalyko niekada nebuvau kaltas. Aš noriu ateiti čia ir išsakyti kažką kaip esu vedamas tai pasakyti, kas, manau, jums būtų pagalba, kas padarys jūsų išgyvenimą su Dievu vaisingesnį, jeigu esate Krikščionis; o jeigu nesate Krikščionis, kad taip susigėstumėte dėl savęs, kad taptumėte Krikščioniu. Ir toks yra siekinys pagal kurį aš visada stengiausi suderinti savo mintis, Viešpačiui mane vedant.

32 Taigi, mes esame įspėti šiame mokyme, kad paskutiniosiomis dienomis mes būsime paniekinti. Jeigu galite, atsiverskime tai, tik minutėlei. Tai yra Antrame Petro, 3 skyrius. Akimirką paskaitykime tai. 3 skyrius ir 3 ir 4 eilutės. Pažiūrėkime ar tai tiesa.

Žinodami pirmiausia tai, kad paskutinėmis dienomis ateis pašaipūnai, vaikščiojantys pagal savo pačių geismus
ir sakantys: „Kur yra jo atėjimo pažadas? Nes nuo to laiko, kai užmigo tėvai, visa pasilieka, kaip buvo nuo sutvėrimo pradžios“.
Nes jie savo noru yra nežinantys apie tai, kad Dievo žodžiu dangūs buvo nuo seno ir žemė, stovintys iš vandens ir van... vandenyje,
kuriuo žuvo tuometinis pasaulis, užtvindytas vandeniu,

33 Mes dabar tai matome, priežastis, dėl kurios ši tema yra tokia apšviesta yra ta, jog pranašas čia pasakė, kad šiomis paskutinėmis dienomis šie pašaipūnai ateis kalbėdami šiuos dalykus. Suprantate? Tai yra išpranašauta, priežastis dėl kurios žmonės šiandien elgiasi taip kaip elgiasi. Na, jūs tikrai galite to tikėtis, nes tai pasakė Biblija. „Paskutinėmis dienomis jie bus apsvaigę, mylintys malonumus labiau nei Dievą; nesutaikomi, melagingi kaltintojai, nesusivaldantys, nekenčiantys tų, kurie yra geri; turintys dievotumo pavidalą, bet išsižadėję jo jėgos; nuo tokių šalinkis“. Ar mes galime tikėtis Tiesos pamėgdžiojimo? Tikrai taip.

34 Kai Mozė atėjo į Egiptą išlaisvinti Izraelį, kaip įrodymą turėdamas tik lazdą rankoje, su Dangaus Dievu savo užnugaryje, jis padarė stebuklą. Po jo atėjo pamėgdžiotojai ir padarė tą patį, ką ir jis. Suprantate? Taigi, jie atėjo antri, po to, kai jis tai padarė. Tada jie atėjo, nes jie kopijavo tai, ką jis padarė, pamėgdžiojo originalą. Mes tai atrandame.

O dabar jūs pasakysite: „Na, tai juk buvo Mozės dienomis“.

Tačiau tas pats Raštas sako, jog jie ir vėl pasirodys paskutiniosiomis dienomis. „...Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir šitie: sugedusio proto žmonės, Tiesos atžvilgiu atmestini“. Suprantate? Pamėgdžiojimai, įvairiausi dalykai, kurie nuvilia žmones. O tuomet, jei...

35 Šis Paėmimas, kuris turės išsipildyti, ir viskas, ką Dievas turi Savo Žodyje, visada yra kažkas, kas ateis tam, kad Tam pakenktų, jei pavyks. Tai... tai... tai yra šėtono tikslas, tai padaryti.

36 Kaip brolis čia, iš ten, Las Vegase vykusio susirinkimo, pasakė: „Šėtonas pasakė, kad pasaulis buvo jo valdomis ir... ir kad ši vietovė yra jo būstinė“.

Aš žinau, kad šėtonas yra šio pasaulio dievas. Kiekvieną šalį po dangumi valdo jis. Tiksliai taip. Šis pasaulis priklauso šėtonui, bet Jėzus visa tai atsiims. Jis pasiūlė tai Jėzui vieną dieną. Bet Jis to atsisakė, Jis pasakė, nes Jis žinojo, kad Jis bus to paveldėtoju būsimuose laikuose.

37 „Pašaipūnai“. Prieš tęsdami toliau tiesiog paimkime šį vieną žodį. Pašaipūnai!

Prieš dvi savaites skaičiau laikraštį, Tusone, kuriame kažkokie anglai iš Anglijos pasakė teiginį. Tai buvo laikraščio antraštėse, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus nukryžiavimas buvo netikras, tarp piloto ir Jėzaus, kad Jis atėjo, kad padarytų... tiesiog, kad padarytų Save kažkuo reikšmingu. Ir nėra jokio būdo, kuriuo mes galėtume jiems įrodyti, kad jie klysta, nes visus Dievo dalykus galima priimti tik per tikėjimą. Mes privalome tuo tikėti. Taigi, jis toliau aprašė, kaip tai galėjo įvykti [straipsnio laikraštyje autorius – Vert.].

38 Čia neseniai, toje didelėje šalyje, Londone, Anglijoje, tiksliau, kur Džonas Veslis ir Čarlzas, ir daugelis tų didžių, ankstyvųjų dienų pamokslininkų, Sperdžinas ir kiti, pamokslavę Evangeliją ūkininkų turguose ir visose panašiose vietose. Jie atmetė tą jų dienos žinią ir pažiūrėkite į ką jie šiandien pavirto.

Būtent ten šį vakarą yra brolis Viljamas ir kiti. Tai yra viena iš labiausiai degradavusių šalių visame pasaulyje. Aš apkeliavau visą pasaulį, bet nežinau nei vienos tokios neteisėtos šalies kaip Anglija. Tai... Bilis Grehamas pasakė tą patį. Na, jis turėjo išvesti savo žmoną iš parko, dėl... dėl aktų tarp vyrų ir moterų, kurie vyksta viešai parkuose. Kai aš ten buvau, tai, kas vyko Anglijoje gali sudaužyti žmogaus širdį daug greičiau nei bet kas kitas, ką esu apskritai gyvenime matęs; o jie turėjo galimybę ir kadaise reformacijoje vedė pasaulį paskui save. Tai tiesiog parodo kaip gali nupulti.

39 Bet, suprantate, kas tai padaro, žinia, kuri anuomet buvo nešama, anglai stengėsi laikytis tos pačios žinios šią dieną. Šiandien tai nesuveiks. Tai nesuveiks. Kaip galėtų...

40 O kas, jei Mozė būtų atėjęs ir atnešęs Nojaus Žinią: „Mes pastatysime arką ir išplauksime žemyn Nilu“? Tai nebūtų suveikę. Ir taip Jėzaus Žinia niekada nebūtų suveikusi Mozės laiku. Ir taip pat Veslio Žinia nebūtų suveikusi Liuteriui; ar Liuterio Ves... žinia, atvirkščiai.

O šiandien, mes, mūsų paskutinė didelė reformacija buvo sekmininkai. Ir šiandien mes išeiname iš to. Sekmininkų žinia su tuo nesusimaišys, nes tai jau yra kita diena. Visa tai yra Dievo Žodis, bet tai dar yra statoma. Kaip kad nuo kojų, prie rankų, kyla aukštyn, formuoja Nuotaką skirtą Paėmimui. Suprantate? Ne... nebandykite tų žmonių išstumti iš ten; jie gyveno pagal savo Žinią. Visi jie išeis, buvę Nuotakoje.

Tiesiog kaip gyvybė tekanti kviečio koteliu. Ji palieka kvietį, lukštą, bet kvietys susiformuoja po to, kai kviečio grūdas įkrenta į dirvą.

41 Neseniai aš čia skaičiau knygą, kurią parašė vienas vokietis, ir kritiką. Jis pasakė: „Iš visų... iš visų pasaulio fanatikų, Viljamas Branhamas yra pirmoje vietoje“. Jis pasakė: „Na, jis yra ne kas kitas kaip... Jis... jis yra magas. Jis užsiima tais dalykais“. Suprantate, šis žmogus kitaip nežinojo.

42 Ir taip šis žmogus buvo kritikas. Jis net netikėjo Dievu. Jis pasakė: „Dievas galėjo sėdėti tamsiuose amžiuose, laikydamas rankas sudėtas Sau ant pilvuko ir juoktis iš daugybės Krikščionių; ten buvo moterys ir Jo mokiniai, turėję tokiais būti; motinos su vaikučiais ir panašiai, ir leido liūtams juos suėsti; ir net rankos nepajudino“. Jūs matote, koks yra kūniškas protas, išsilavinimas ir panašiai, negali suvokti regėjimo. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

43 Kviečio grūdas turėjo kristi į dirvą. Tiesiog kaip Jėzus turėjo mirti tam, kad vėl prisikeltų, taip pat ir sekminių bažnyčia turėjo kristi. Ji turėjo atsigulti į žemę, tuos tamsiuosius amžius. Kiekvienas kvietys, kuris... Kiekvienas grūdas, kuris įkrenta į žemę, jis turi išgulėti tame tamsiame laike, tam, kad išaugtų.

Ir jis pradėjo leisti atžalas Martino Liuterio laiku. Augo toliau Veslio laiku. Toliau iki pat Sekminių. Dabar turi išeiti į grūdą. Ir dabar denominacinės sistemos, kurias jie paliko užnugaryje, jos yra koteliai, tik tiek. Jie turi būti sudeginti, denominacijos sistema. Tačiau tikrasis kviečio grūdas, kuris išėjo iš kiekvienos tos reformacijos bus pagautas debesyse Nuotakoje. Visi kartu sudarys Nuotaką.

44 Mes dabar sužinojome, kad ten Anglijoje jie suvaidino nukryžiavimą, ne taip seniai, tų žmonių grupė, tie ilga... vaikai su tais ilgais plaukais ir panašiai, ir šūkavo, vadino Jėzų „tėveliu, o...“ ir ko tik nedarė. Kokia niekšybė!

45 Dabar jūs pasakysite: „Juk tai Londone, Anglijoje“.

Pažiūrėkite į tai, kas buvo rašoma praėjusią savaitę laikraštyje, čia Amerikoje. Kažkoks svarbus dievybės mokslų daktaras, iš geros mokyklos, pasakė, jog... nukryžiavimas buvo netikras. Pasakė, kad: „Jėzus tik bandė Save tokiu padaryti; jog Jis išgėrė tos vaistinės mandragoros“.

O mes atrandame ją Pradžios Knygoje, kur apie ją yra kalbama. Ji yra žolė panaši į marihuaną ar kažką panašaus. Ji auga ten rytų šalyse. Ir jeigu jos išgersite, ji jus užmigdys. Galbūt... Ir jūs tampate kaip negyvas, susitraukiate ir panašiai, dviejų ar trijų dienų laikui.

46 Jis pasakė: „Kai jie davė Jam acto ir tulžies, visai galimas dalykas, jog tai buvo vaistinė mandragora. O kai jie tai padarė, jie davė Jam jos ir Jis taip susitraukė lyg būtų negyvas. Jie atnešė Jį į kapą ir paguldė Jį ten. Po dviejų ar trijų dienų, žinoma, jie sugrįžo ir tada Jis buvo jau pabudęs, puikiai jautėsi“. Pasakė: „Jis nukeliavo į Indiją ir kažkur ten numirė įprasta mirtimi, bandydamas suklastoti religiją“.

Visų pirma jis buvo kritikas, kas negerai pasidarė su žmonėmis? Suprantate, tai yra tiesiog diena, kurioje mes gyvename, pašaipūnai, suprantate, diena, kuri išpildo šią pranašystę.

47 Dievas paskyrė Savo Žodį kiekvienam periodui ir kiekvienas iš tų periodų turi tai išreikšti. O taip pat Jis iš anksto paskyrė vyrus tam periodui, kad išpildytų tą Žodį. Kiekvieną kartą paskirdamas Savo Žodį, Jis paskirdavo Jam vyrą. Kai Jis darė paskyrimą Mozės laiku, Jis Jam paskyrė Mozę. Kai Jis paskyrė laiką Dievo Sūnaus gimimui, Jis Jį tam paskyrė. Kiekvienam periodui Jis paskyrė vyrą, iš anksto numatytą, kaip pasakyta Biblijoje. Joks...

48 Jeigu Dievas yra beribis, visagalis, turintis visą jėgą, visur esantis, viską žinantis, na, Jis žinojo visus dalykus iš pat pradžių. Todėl Jis ir žinojo. Nėra nieko, kas nebūtų Jo žinioje. Tik mes vieninteliai manome, kad galbūt taip nėra. Bet viskas yra valdoma. Atsekite Jo Žodyje ir pažiūrėkite, ką Jis daro, tuomet mes įgyjame supratimą.

49 Taigi, tik susimąstykite. Visų pirma, jei tas tarnautojas būtų pagalvojęs, kai jie prie Jo burnos pridėjo tą actą ir tulžį, Jis juos išspjovė. Jis to nenurijo, visų pirma. Suprantate? Tai yra tiesiog iškilę pašaipūnai! Kitas dalykas, kaipgi šis Jėzus iš Nazareto, kaip Jo gyvenimas galėjo atitikti kiekvieną pranašystę iš Senojo Testamento? Kaip tai galėjo būti? Taip negalėjo būti, jeigu Dievas nebūtų to iš anksto paskyręs. Jo gyvenimas atitiko kiekvieną Senojo Testamento pranašystę. Kitas dalykas, jeigu tie mokiniai būtų Jį taip pasiėmę, kodėl tuomet visi iki vieno mirė kankinių mirtimi? Ir netgi apaštalas Petras pasakė: “Apverskite mane žemyn galva. Aš nesu vertas numirti taip, kaip Jis“. Jie paėmė Andriejų ir apvertė jį įstrižai ant kryžiaus. Jie, visi iki vieno, užantspaudavo savo liudijimą savo pačių krauju. Jie tikėjo Juo ir mylėjo Jį ir atidavė savo gyvybes už Jį. Jeigu Jis tebuvo apsimetėlis, kam jiems reikėjo mirti tokiu būdu? Suprantate? Dvasinio pritaikymo, žmonės jo nesupranta.

50 Čia neseniai buvo garsus žmogus, kažkos rabinas, kuris parašė: “Mozė, kirsdamas Raudonąją jūrą, – pasakė, – ten faktiškai vandens nebuvo. Ten nebuvo jokių sustojusio vandens sienų“. Pasakė: „Tai, kas ten buvo... kitame Negyvosios Jūros krante, ten daugybė nendrių. Ir jis ėjo nendrių vandenimis, nendrių vandenimis. Ten vandens nebuvo. Tiesiog daugybė nendrių, nendrių van…vandenynas, kuriomis jie perėjo“. Ir daugelis dvasininkų tuo tiki ir priima tai.

51 Čia ne taip seniai, kai tas pirmasis astronautas pakilo aukštyn, po to sugrįžo ir nieko susijusio su Dievu jis ten nepamatė. Tai net suglumino tarnautojus. Jie galvojo, kad Dievas gyveno kažkur ten aukštai, šimto dvidešimties mylių aukštyje.

52 Na, tai bent, kaip šio pasaulio išsilavinimas ir išmintis pavertė bažnyčią į šutvę „ambrozijų“ [Ambrozijos augalas – Vert.]! Tai... tai išsilavinimas ir švietimo sistema, mokslo civilizacija – tai iš velnio. Tai yra velnio civilizacija. Taip pasakyta Biblijoje.

O mūsų Civilizacija, kuri artėja neturės nieko bendro su šia civilizacija, visiškai nieko. Joje nebus nieko iš šios, visiškai nieko. Bus kitokia Civilizacija nei ši civilizacija ir šis išsimokslinęs pasaulis, kurį turime. Kuo daugiau mokslo, kuo labiau moksliški pasidarome, tuo giliau pasineriame į mirties dalykus, žudymo spąstus ir visa kita. Toje naujoje Civilizacijoje nebus jokios mirties, jokios ligos, liūdesio ar skausmo. Suprantate? Jokių šių dalykų Ten nebus. Todėl ši civilizacija turi būti sunaikinta, nes ji yra iš velnio.

53 Mes atrandame, jog Pradžios 4, kad Kaino palikuonys įkūrė civilizaciją, statė miestelius ir miestus, ir panašiai, ir muzikinius instrumentus, ir tapo mokslo žmonėmis. O žmonės atitolo nuo Dievo, vis tik buvo religingi. Bet kai pasirodė Seto palikuonys, jie pasirodė šaukdamiesi Viešpaties Vardo.

O, štai koks subtilus dalykas!

54 Aš nesu čia tam, kad įžeisčiau kieno nors jausmus, pasakydamas kažką apie bažnyčią. O jeigu jūs esate čia ir priklausote šiai bažnyčiai, aš nesakau to tam, kad įžeisčiau jūsų jausmus; nes čia yra tiek pat gerų žmonių, kiek jų yra kitose bažnyčiose. Bet praėjusią savaitę būdamas Šrivporte aš skaičiau katalikų bažnyčios pasakytą teiginį.

O mes matome kaip jie visi dabar susivienija kartu didelėje ekumeninėje taryboje ir panašiai, tiksliai išpildydami tai, ką Biblija pasakė, kad jie padarys. Tiksliai taip.

55 Mes dabar girdime juos sakant: „Na, Biblija...“. Kai kurie iš protestantų nori laikytis šios Biblijos. „Na, – pasakė, – Biblija yra viso labo tik knyga, bažnyčios istorija, ir tik prieš du šimtus penkiasdešimt metų ji atsirado literatūroje. Juk tai visada buvo tik bažnyčia“. Pasakė: „Tai buvo bažnyčia, o ne Biblija, o Biblija tėra istorija apie tai, ką padarė bažnyčia“. Koks tai yra subtilus melas! Na, mes turime Bibliją jau tris tūkstančius metų. Senasis Testamentas buvo parašytas, Rašte, šimtų šimtus metų dar prieš Kristaus atėjimą. Koks subtilus dalykas, kilęs iš velnio!

56 Ir šiomis dienomis mes atrandame, kai vyksta šis didelis šaipymasis ir pajuokos iš Biblijos, ir stengiasi Ją išstumti, Dievas turi pagal kažką teisti bažnyčią. Jis negali būti teisus ir...

Jie negali areštuoti manęs važiuojančio šia gatve ir pasakyti, kad aš važiuoju trisdešimties mylių per valandą greičiu, dvidešimties mylių zonoje, nebent, jei ten bus kažkas, kas man pasakys, kad man yra leista važiuoti dvidešimties mylių greičiu. Tai turi ten būti.

Ir Dievas teis bažnyčią, teis žmones, vieną dieną. Mes tai žinome. Artėja Teismas. Todėl, jeigu Jis teis juos pagal katalikų bažnyčią, tuomet pagal kurią iš jų? Jeigu Jis teis juos pagal metodistus, tuomet baptistai yra pražuvę. Jeigu Jis teis juos pagal vienybininkus, dvejybininkai yra pražuvę. Suprantate? Pagal ką Jis juos teis? Jis pasakė, kad Jis teis juos pagal Kristų, o Kristus yra Žodis. Todėl tai yra Dievo Žodis, pagal kurį Dievas teis. „Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Toks pat vakar, šiandien ir per amžius“. Suprantate? Todėl Jis teis tai pagal Savo Žodį.

57 O dabar mes atrandame, jog šioje dienoje, kai jie stengiasi išstumti Bibliją lauk: “Priimkite bažnyčią. Biblija, jie Jos nenori. Bažnyčia,“ – todėl jie gali sukurti kokią tik nori religiją ar dar bet ką kitą ir po to remtis tuo.

58 Na, kaip aš ir kalbėjau kažkurį vakarą būdamas Šrivporte. Komunijoje, kai jie užmušdavo aukojamąjį avinėlį, ten jų tarpe turėjo nebūti jokio raugo, visas septynias dienas, jokio raugo, jokios raugintos duonos. Viskas turėjo būti nerauginta. Tai simbolizavo septynis bažnyčios periodus, kuriuos turime čia knygoje, ir ten nėra jokio raugo. Kas? Tai yra kažkas, kas su tuo yra sumaišyta. Ir mes įmaišome religiją ir denominaciją, visa kita, į Žodį, o po to vis tiek bandome tai vadinti Žodžiu. „Jokio raugo nebus visas septynias dienas“.

59 Ir netgi tai, kas yra valgoma šiandien, nesistenkite to išsaugoti rytojui. „Sudeginkite tai ugnimi prieš pasirodant aušrai,“ – nes ateina nauja Žinia ir naujas dalykas. Suprantate, bandė tai užlaikyti, toks buvo bažnyčios požiūris. Prasideda prabudimas ir visų pirma sužinosite, kad maždaug apie trijų metų bėgyje jie iš to padaro organizaciją. Prasideda denominacija, organizacija.

Bet ar jūs pastebėjote? Šitai jau tęsiasi dvidešimt metų ir jokios organizacijos nėra. Ir jos niekada nebus. Tai yra pabaiga. Kvietys vėl sugrįžo į kvietį. Kvietys jau sugrįžo į Savo grūdą. Kevalas nuo Jo jau atsiskyrė. O kvietys privalo gulėti Sūnaus Akivaizdoje tam, kad prinoktų.

60 Ar tai nėra keistas dalykas, kad neseniai Rytinėje Pakrantėje įvyko plataus masto šviesos dingimas? Jie negalėjo to suprasti. Teksase dingo šviesa, praėjusią savaitę. Jie negali to suprasti. Nejau nesuprantate, jog tai yra ženklas? Ar nežinote, kad tautos skyla? Izraelis yra savo tėvynėje. O šie dalykai pažymi, jog mes esame pabaigoje. Tuo pačiu laiku, kai dingsta šviesa, ar nežinote, jog tai yra ženklas apie kurį kalbėjo pranašas? Taip. „Bet maždaug vakaro metu bus Šviesa,“ – kad vakaro laiku ten pasirodys Šviesa, kuomet šviesos dingimai ir kiti dalykai vyks šiuo laiku.

61 Pažvelkite būtent į tai, kaip įvyko šis šviesos dingimas. Popiežius buvo vos tik čia atvažiavęs.

Prisimenate kaip iš maldyklos, kai jie... Jūs turite garsajuostes. Aš spėju, kad jūs visi jas įsigyjate. Kaip Viešpats ten tą dieną parodė, maldykloje, tiksliai kur buvo tie bažnyčios periodai ir kokie jie turės būti! Aš buvau juos nupiešęs ant lentos štai ten, tuos bažnyčios periodus, kuriuos jūs matote čia nupieštus knygoje. Ir jei ta... Šventoji Dvasia nužengė dideliame Ugnies Stulpe ir apsisukusi sugrįžo prie tos sienos ir nupiešė juos, Pati, sėdint trims ar keturiems šimtams žmonių, kurie žiūrėjo į Tai!

Ir vos tik popiežiui čia pabuvojus, mėnulis kažkokiu būdu aptemo. Ir kai jie nufotografavo, tai atrodė taip pat, kaip tai buvo nupiešta aukščiau ant pakylos. Taigi, jo kelionės laikas čia buvo tryliktą dieną, užlipo trylika laiptelių, patarnavo komunija trylikai, šaliai, kurios skaičius yra trylika ir visur pradėjo dinginėti šviesa. Nejau nematote, kur mes esame? Mes esame pabaigos laike.

62 „Pašaipūnai iškils paskutinę dieną sakydami: 'Nėra jokio skirtumo tarp praėjusio ir dabartinio laiko, kai mūsų tėvai užmigo'.“.

Bet kai jūs matote šiuos prasidedančius dalykus, pakelkite savo galvą, pasiruoškite. Bet kuriuo laiku gali kažkas įvykti, Kristus ateina Savosios Bažnyčios.

63 Dabar jie tuo netiki, nes tai yra... tai yra... Jie, jie pa... Jie nesuvokia, jog jie yra tie, kurie išpildo Raštą. Žmonės iš tiesų to nesupranta, darydami tuos dalykus ir kalbėdami tuos dalykus, jie išpildo Raštus.

Kiek mažai Kajafas, aukščiausiasis kunigas ir visi kiti kunigai tą dieną, kurie šaipėsi ir tyčiojosi iš Jo, nežinojo, kad būtent tai ir buvo tas Dievas apie kurį jie giedojo: „Mano Dieve, kodėl Tu mane apleidai?“. 22 Psalmė: „Mano rankas ir Mano kojas jie perdūrė“. Giedojo tai šventykloje, o Jis tuo tarpo buvo prie mirties ant kryžiaus. Jie beveik nenutuokė, kad būtent jie tai ir darė. Netgi Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems. Jie nežino, ką jie daro“. Nes apie juos buvo išpranašauta per Raštus, kad jie bus akli.

64 Ar žinojote, kad apie sekmininkų ir katalikų bažnyčią yra išpranašauta, kad paskutiniosiomis dienomis jie bus akli, tas pats dalykas, pagal Raštą, o Kristus bus išorėje, stengsis patekti vidun? „Nes tu sakai: 'Esu turtingas ir nieko man nereikia'; tu nežinai, kad esi apgailėtinas, vargšas, nelaimingas, nuogas ir aklas, ir net nežinai to,“ – Apreiškimo 3. Štai taip, sugrįžo atgal į aklumą, mindžioja Dievo dalykus, lyg (jie) Tai jiems nieko nereikštų, šaiposi ir tyčiojasi iš To. Taip yra pasakyta Biblijoje.

65 Bet Bažnyčiai, Nuotakai, Paėmimas Jai yra apreiškimas. Jis yra Jai apreikštas. Kad, apreiškimas, tikroji Kristaus Nuotaka lauks to Paėmimo apreiškimo.

66 Taigi, tai yra apreiškimas, nes apreiškimas yra tikėjimas. Jūs negalite turėti apreiškimo, jei tai nėra tikėjimas. Tikėjimas yra apreiškimas, nes tai yra kažkas, kas jums yra apreikšta. Tikėjimas yra apreiškimas. Tikėjimas yra kažkas, kas jums buvo apreikšta, kaip tai buvo Abraomui, kuris galėjo vadinti viską, kas buvo prieštaringa atžvilgiu to, kas jam buvo apreikšta, lyg to net nebūtų. Taigi, tikėjimas, štai kas yra tikėjimas, tai yra apreiškimas iš Dievo. Bažnyčia yra pastatyta ant apreiškimo, visas Kūnas.

67 Čia prieš kelias savaites aš bendravau su puikiu baptistų tarnautoju. Jis atėjo su manimi padiskutuoti. Jis pasakė: „Jūs man patinkate kaip žmogus, bet, – pasakė, – jūs esate visiškai susipainiojęs“.

Aš pasakiau: „Tuomet, meldžiu, padėkite man atsipainioti su Raštu“. Jis pasakė...

Jis pasakė: „Mums niekada nepavyks, broli Branhamai, sutarti dėl dalykų tol, kol nežinosime kiekvieno Žodžio einančio po Žodžio, po Žodžio, tiksliai pagal graikų kalbą ir taip toliau“.

68 Aš pasakiau: „O, pone, jūs turėtumėte žinoti, kad yra kitaip“. Aš pasakiau: „Netgi Nikėjos taryboje, labai seniai, kiek man žinoma, praėjus trims šimtams metų po Kristaus mirties, jie vis dar tebesiginčijo, kuris graikų filologas buvo teisus. Jūs galite sužinoti. Tai yra apreiškimas, to visuma. Yra ap...“.

Jis pasakė: „Aš negaliu priimti apreiškimo“.

Aš pasakiau: „Tuomet kaip jūs galite priimti Kristų?“.

Jis pasakė: „Na, Biblijoje pasakyta: 'Tas, kuris tiki yra... Jėzumi Kristumi turi amžiną Gyvenimą'“.

69 Aš pasakiau: „Tai tiesa. Joje taip pat sakoma, kad joks žmogus negali pavadinti Jėzaus Kristumi tik per Šventosios Dvasios apreiškimą, kuris jam yra apreiškiamas“. Suprantate? Štai taip – sugrįžtate į pradžią, viskas susiveda į apreiškimą. Tai turi būti apreikšta, Biblijoje.

70 Kainas ir Abelis neturėjo Biblijos skaitymui, bet Abeliui buvo apreikšta per tikėjimą, kuris ir yra apreiškimas. Abelis paaukojo Dievui geresnę auką nei ta, kuri buvo Kaino. Apie kurį Dievas paliudijo, kad jis buvo teisus.

Kai Jėzaus paklausė ten, Mato 16:17 ir 18. Mes neturime laiko tai perskaityti, bet jei norite, užsirašykite tai. Jis pasakė: „Kuo žmonės žmogaus Sūnų sako esant?“.

„Vieni sako Tu esi Mozė, Elijas ir panašiai“.

Jis pasakė: „Bet kuo jūs sakote Mane esant?“.

71 Jis tarė: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“.

72 Jis pasakė: „Palaimintas esu tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė. Mano Tėvas, kuris yra danguje apreiškė tau tai. Ant šios uolos,“ – dvasinio apreiškimo to, Kas yra Dievas, Kas yra Jėzus. O Jis yra Dievo apreiškimas, Dievas tapusio kūnu ir apreikšto pasauliui.

„Jis buvo pasaulyje. Dievas buvo Kristuje, sutaikino su Savimi pasaulį, apreikšdamas, kas buvo Dievas, žemiškame kūne“.

„Tu esi Kristus, Pateptasis, Dievo Sūnus“.

73 Jis pasakė: „Ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet Mano Tėvas, kuris yra Danguje, tau tai apreiškė. Ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, šio Žodžio apreiškimo Savo laiku. Aš pastatysiu Savo Bažnyčią ir pragaro vartai negalės Jos nugalėti“.

74 Apreiškimo Knyga yra paskutinioji Biblijos Knyga. Netikintiesiems ji yra užantspauduota. Ten Biblijoje yra sakoma, 22 skyriuje: „Kas tik atims vieną Žodį nuo To ar pridės vieną žodį prie To, Aš pašalinsiu jo dalį iš Gyvenimo Knygos“. Mes suvokiame tai, tuomet, tai visumoje buvo duota tikintiesiems. Ir Tai pradeda Apreiškimų Knygą ir apreiškia, Kas yra šios visos Knygos Autorius. „Į Jį reikia žiūrėti kaip į Alfą ir Omegą,“ – nuo Pradžios iki Apreiškimo [knygų – Vert.], Jėzus Kristus lygiai toks pats, ištisai iki pat galo. Ir Jis apreiškia Savo visišką paslaptį apie Save ir Savo planus, skirtus Jo bažnyčios periodams, kurie turės ateiti, ir buvo ten užantspauduoti Septyniais Antspaudais.

75 Taigi, Knyga buvo parašyta, bet tuomet, prisiminkite, Ji buvo užantspauduota Septyniais Antspaudais. Ir šie Septyni Antspaudai neturėjo būti atidengti (Apreiškimų 10) iki paskutiniojo žemiško angelo trimitavimo žemėje, Apreiškimų 10:7. Suprantate? „Bet paskutinio angelo Žinios trimitavimo dienomis, septintojo angelo, tame periode bus užbaigta Dievo paslaptis“. Tai, o tai yra periodas, kuriame mes gyvename.

76 Mes visi žinome, kad gyvename Laodikėjos periode. Daugiau nebus kito tokio amžiaus. Negalės būti. Todėl mes gyvename Laodikėjos periode. O šie Septyni Antspaudai, kurie sulaikė šią Knygą, žmonėms yra paslaptis, turės būti atidengti tą dieną. Tai yra tai, ką Jis pažadėjo. Taigi, tai nebus kažkas už Žodžio ribų, nes jūs negalite pridėti prie Žodžio ar atimti nuo Žodžio. Tai visada privalo išlikti Žodžiu. Bet apreiškimas turi apreikšti Jo Tiesą, Kas Tai yra, tam, kad tai atitiktų visą likusį Raštą. O po to Dievas patvirtina, kad tai yra Tiesa. Suprantate?

77 Dievui nereikia jokių aiškintojų. Jis yra Savo Paties išaiškintojas. Jis Pats išaiškina per išpildymą tų dalykų, apie kuriuos Jis pasakė, kad jie išsipildys. Kaip pačioje pradžioje, Jis pasakė: „Tebūna šviesa,“ – ir ten atsirado šviesa. Tam nereikalingas joks išaiškinimas. Tai buvo įrodyta.

78 Taigi, Jis pažadėjo tam tikrus dalykus šiai paskutinei dienai, Rašte. Na, tai buvo ten.

Štai kaip Jėzus galėjo būti Dievo Sūnus. Jis pažadėjo Jį atsiųsti. Kai Jis Savo dienomis buvo čia žemėje, o žmonės negalėjo Juo patikėti, Jis tarė: „Ištirkite Raštą, nes Juose jūs manote turį Amžiną Gyvenimą, o Jie yra Tie, kurie liudija apie Mane. Jeigu Aš nedarau Savo Tėvo darbų, netikėkite Manimi. Bet jeigu negalite tikėti Manimi, tikėkite darbais, kuriuos Aš darau, nes jie liudija, Kas Aš esu“.

79 Na, tuomet Veslio periode, darbai, kuriuos jis darė liudijo, kas jis buvo.

Liuterio periode, reformacijoje, na, žinoma, tai liudijo, kas jis buvo.

80 Sekmininkų dienomis, dovanų sugrąžinimas, dovanų atstatymas, kalbėjimas kalbomis ir velnių išvarymas, ir dovanos, na, tai paliudijo. Su tuo negalėjai pajuokauti. Žmonės sakė, kai tai vos tik prasidėjo... Aš perskaičiau knygas apie Sekmininkų istoriją. Jie sakė: „Tai negalės ilgai tęstis. Tai liausis degę“. Tai vis dar dega. Kodėl? Todėl, kad jums niekada nepavyks to užgesinti. Dievas pasakė, kad tai turės ten būti. Tai yra ta Žodžio dalis ir jums nei kiek nepavyktų to užgesinti.

Ir tuomet, kai Nuotaka yra pašaukiama, kaip jūs ketinate tai užgesinti? Tai yra apreiškimas apie pasireiškimą Žodžio, kuris yra tapęs tiesa. Ir mes gyvename tokioje dienoje; tebūna šlovė Dievui; Jo Paties paslapties apreiškimas.

81 Taigi, Paėmimas tėra tik... Šis Paėmimas apie kurį kalbame yra skirtas tik Nuotakai. Nepamirškite, Biblijoje pasakyta: „Bet likę mirusieji neatgijo iki pasibaigs tūkstantis metų“. Šis didis Paėmimas! Jeigu Paėmimo nėra, draugai, tuomet, kur mes esame? Ką mes ketiname daryti? Kokiame periode mes gyvename? Kokį pažadą mes turime? Paėmimas turės būti. Biblijoje yra sakoma, kad bus. Ir jis bus skirtas tik išrinktiesiems, išrinktajai Poniai, Nuotakai šioje dienoje, kuri yra iškviesta, Bažnyčia.

82 Pats žodis „bažnyčia“, reiškia „iškviesta išeiti“. Kaip Mozė pašaukė tautą išeiti iš kitos tautos, Šventoji Dvasia iškviečia Nuotaką iš bažnyčios; Bažnyčią iš bažnyčios; narius iš kiekvienos denominacijos, sudarydama Nuotaką, Nuotakos medį. Tai yra... yra garsajuostėje: „Nuotakos Medis“. Išeinanti Nuotaka, pašaukta ir tai yra vienintelė, kuri yra Nuotakos medis. Nuo... Nuotaka, tiksliau, yra Vienintelė, kuri bus Paėmime; ji, tik viena ji, niekas kitas tik Nuotaka, išrinktieji iš anksto Dievo paskirti nuo pat pradžių, dvasiniai Tėvo genai.

Leiskite man čia stabtelėti minutėlei. Nes aš vis jaudinuosi galvodamas, kad jus užlaikysiu, per ilgai jus užlaikysiu.

83 Bet pastebėkite, pažvelkite, kiekvienas iš jūsų. Ar jūs žinote, kad prieš daug metų iki jūsų gimimo, jūs buvote savo tėve kaip genas? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tai tiesa. Pradmuo, sėkla buvo jūsų tėve; ateina iš vyriškos lyties, ne moteriškos lyties. Suprantate? Moteris parūpina kiaušialąstę, sėjamąją dirvą. Bet pradmuo ateina iš tė... Taigi, sakykime, mano tėve...

84 Arba mano čia sėdintis sūnus, kai aš buvau šešiolikos metų amžiaus, mano sūnus buvo manyje. Aš jo nepažinojau, bet jis ten buvo. Taigi, dėl sėjamosios dirvos, per šventą santuoką, jis tampa pagal mano atvaizdą. Aš pažįstu jį. Aš galiu bendrauti su juo. Ir jis gimė būtent tuo laiku, kuris buvo tinkamas laikas.

85 Taigi, taip pat ir jūs buvote, jei turite Amžiną Gyvenimą, jūs buvote... Dieve dar prieš atsirandant pasauliui. Jūs esate dalis, Dievo sūnus, Dievo atributas. Jis žinojo, būtent kokiame periode jūs gimsite. Jis iš anksto paskyrė jus tam periodui, kad užimtumėte jame vietą ir niekas kitas negali jos užimti; nesvarbu, kiek būtų pamėgdžiojimų ir dalykų. Jūs turėjote čia būti, nes Jis žinojo, kad jūs čia būsite. Dabar jūs esate čia. Dabar jūs galite bendrauti su Juo ir tai yra tai, ko Jis nori. Jis trokšta bendravimo, kad būtų garbinamas. Bet, jei jūsų gyvybė ne... ne visada buvo atributas Dieve, jūs esate tik Krikščionybės pamėgdžiotojas. Suprantate? Tokių yra milijonai ir milijardai, jie yra tik Krikščionybės pamėgdžiotojai.

86 Pastaba, kurią neseniai padariau. Ten būdamas aš stebėjau brolį Demosą Šakarijaną, kai jie buvo užsiėmę galvijų kryžminimu, stebėjau mėginių kolbas ir panašiai, kurias ėmė daktarai, ir stebėjau šiuos dalykus.

87 Tiesioginiame patino sėklos išsiliejime, ten yra apie milijonas gyvybės užuomazgų, kurios kaskart išsilieja iš patino. Ir apie milijonas kiaušialąsčių yra patelėje tuo pat metu. Bet ar jūs žinojote, kad visose tose mažutėlėse, judančiose užuomazgose, kurių yra milijonas, ten iš jų yra tik viena paskirta išgyvenimui ir yra tik viena vaisinga kiaušialąstė? Ir ta mažytė užuomazga prasibraus per visas kitas mažas užuomazgas, tiesiog per viršų kiekvienos mažos užuomazgos atrodančios lygiai taip pat, kaip ji ir praeis per jų viršų ir ateis iki tos vietos, ir suras tą vaisingą kiaušialąstę ir įslinks į jos vidų. O po to visos kitos numirs. Na, o jūs dar kalbate apie nekaltąjį prasidėjimą, o, jis nei pusiau nėra tiek paslaptingas kaip žemiškasis gimimas, kaip jis yra iš anksto nulemtas, Dievo paskirtas!

88 Taigi, pradžioje, pačioje pradžioje, prieš labai daug metų dar prieš prasidedant laikui, jūs, jeigu esate iš naujo atgimęs Krikščionis, šįvakar, jūs dar tuomet buvote Dieve, savo Tėve. Štai kodėl, kai ateinate į šį gyvenimą čia ir išpažįstate Krikščionybę, na, viskas blogai klojosi, jūs svarstėte, kodėl vyksta vieni ar kiti dalykai. Tai... Jūs svarstėte dėl tų dalykų. Bet vieną dieną Kažkas jus ištiko. Kas Tai buvo? Ta Gyvybė, kuri buvo ten giliai iš pat pradžių. Ir jeigu tai...

89 Kaip mano trumpoje istorijoje apie tą erelį, atradusį tai, jo mamos paieška to erelio. Jūs esate mane girdėję apie tai pamokslaujant, kaip tas ereliukas buvo išperėtas po višta. Bet ji, jos įpročiai bandant pamaitinti tuos... tuos viščiukus, ereliukas negalėjo to suvirškinti, nes jis iš pat pradžių nebuvo viščiukas. Vis tik jis buvo tame diendaržyje su viščiukais ir sekiojo paskui tą vištą. Ji kapstėsi tame diendaržyje ir panašiai, bet ereliukas negalėjo to pakęsti. Bet kaskart jai sukudakavus ir panašiai, visi viščiukai susirinkdavo, todėl jis taip pat prisijungdavo prie jų. Bet vieną dieną...

90 Jo motina žinojo, kad buvo padėjusi du kiaušinius, ne vieną. Kažkur turėjo būti dar vienas. Ji pradėjo jo ieškoti skraidydama visur aplinkui, sklandydama ratais. Galiausiai ji skrido virš diendaržio ir ji surado savo mažylį, ir ji suklykė jam. Tai buvo toks balsas, kad jis suvokė, jog tai yra jam tinkamas dalykas. Tai buvo tai, ko jis ieškojo, suprantate, ir tuomet jis suvokė, jog jis nebuvo viščiukas. Jis buvo erelis.

Ir toks yra kelias kiekvieno iš naujo atgimusio Krikščionio, kai jūs ateinate. Man nerūpi prie kiek denominacijų jūs buvote prisijungęs, kiek vardų, buvote įrašęs savo vardą į knygas ir panašiai. Kai tas tikras Dievo Žodis yra įrodomas ir tokiu būdu tampa realus jūsų akivaizdoje, jūs suvokiate, kad esate erelis, ten pat. Nes visas tas vištų kudakavimas: „Prisijunk prie šių ir prisijunk prie kitų, nueik ten ir kitur,“ – tai yra nesąmonės. O šitai yra tikra, Žodis prie Žodžio.

91 Kai užuomazga patenka į įsčias... moters, ji netampa... Jūs... Nebuvo taip, kad iš pradžių jūs buvote žmogiškąja užuomazga iš savo tėvo, o po to jūs pavirtote užuomazga iš šuns, o dar toliau iš katės, galiausiai iš gaidžio. Tai visada buvo žmogiškoji užuomazga.

Taip ir Jėzaus Kristaus Kūnas, Nuotaka, bus Jo Kūno dalis. Kuri... Jis buvo Žodis ir Nuotaka turės būti Žodis; Žodis prie Žodžio, prie Žodžio. Liuterio išteisinimas, Veslio pašventinimas, sekmininkų krikštas Šventąja Dvasia, dovanų atstatymas ir visa kita, kas eina su tuo išvien. Suprantate? Tai turi būti Žodis prie Žodžio, užuomazga prie užuomazgos, Gyvybė prie Gyvybės, kad būtų išreikštas visas Viešpaties Jėzaus Kristaus Nuotakos ūgis. Taigi, nepamirškite, jūs buvote atributas.

92 O dabar esmė yra tame, po to, kai mes sužinome šiuos dalykus, kad Kristus ateina Savo Nuotakos, kaip gi mes dabar galime patekti į šią Nuotaką? Štai koks iškyla klausimas.

Daugelis sako: „Prisijunkite prie mūsų susirinkimo“. Vieni nori tam tikro krikšto. Kiti nori padaryti vieną arba kitą dalyką. Vienas sako: „Jūs privalote kalbėti kalbomis arba jūs To neturite“. Kitas sako: „Jums nereikia kalbėti kalbomis“. Šis pasakys: „Jūs privalote šokti dvasioje“. Kitas pasakys: „Jūs privalote šaukti“. Šis: „Turite išgyventi pojūtį“. Su visais šiais dalykais viskas yra gerai, bet tuo pat metu ir viskas negerai.

Kaip gi vyras gali, kuris... arba moteris, ar Dievo vaikas, kuris yra atgimęs iš Dievo Dvasios, paneigti Dievo Žodį? Kai Pats Dievas išaiškina Jį ir pasako: „Tai yra Tai. Aš Tai pažadėjau. Štai, kas Tai yra,“ – parodydamas Tai, kuo aiškiausiai. Na, jie turi Tai pamatyti. Suprantate? Kaip Kristus gali paneigti Savo Žodį? O jeigu Kristus yra jumyse, Jis negali paneigti Savo Žodžio.

93 Tuomet, kaip mes galime patekti į šį Kūną? Pirmas Korintiečiams 12: „Viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į šį Kūną, vienu Šventosios Dvasios krikštu“. Tai, jei norite tai pasižymėti, tai yra Pirmas Korintiečiams 12:13. „Ir viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti“. O Dvasia yra Kristaus Gyvybė. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Kristaus Gyvybė! O bet kurios sėklos gyvybė... Kuria, Jis buvo Žodžio Sėkla, atneša Sėklai Gyvybę. Ar jūs suprantate tai? Jeigu tai... jeigu ta Gyvybė slypi Sėkloje ir šis Šventosios Dvasios krikštas nužengia ant Jos, tai turi suteikti tai Sėklai Gyvybę.

94 Kaip ir sakiau jums čia, Finikse, ne taip seniai. Aš kalbėjausi su broliu Džonu Šaritu. Aš buvau ten ir jis parodė man medį, citrusinį. Jis... jis augino daug citrusinių vaismedžių. Ir jis parodė man vieną medį ant kurio augo aštuonios ar devynios skirtingos vaisių rūšys. Ir aš paklausiau: „Broli Šaritai, kokios rūšies tai yra medis?“.

Pasakė: „Apelsinmedis“.

Aš paklausiau: „Kodėl ant jo auga citrina ir mandarinas, ir mandarino ir greipfruto hibridas, ir pats greipfrutas?“.

Jis pasakė: „Jie visi yra citrusiniai vaisiai. Jie yra įskiepyti“.

„O, – pasakiau aš, – dabar suprantu. Bet kitais metais, jis išaugins tik apelsinus. Bus...“.

95 „O ne. Kiekvienas medis atneš savo vaisius. Kiekviena šaka atneš savo vaisių“.

96 Daugelis jūsų auginančių vaisius tai žinote, čia, šiame citrusinių vaisių slėnyje. Jos išaugins savo vaisių. Įskiepysite citrinos šaką į apelsinmedį, ji neš citrinas, nes tokia yra citrusinio vaisiaus prigimtis. Vis tik, ji neneš originalaus vaisiaus.

O tai yra būtent tai, ką mes padarėme. Mes įskiepijome, priėmėme religijas ir panašiai, ir kiekvieną įskiepijome, Čia. Kaip metodistai gali pagimdyti kažką kito kaip ne metodistų vaiką? Kaip bet kuri denominacija gali pagimdyti kažką kito kaip ne denominacinį vaiką?

97 Bet jei tas medis kada nors išaugins originalią šaką, ji neš apelsinus.

Ir tuomet, jei Dievas ką nors daro Bažnyčioje, tai bus originalas, vėl su Žodžiu. Tiksliai taip. Taip turi būti, nes Gyvybė yra Medyje ir Jis neša pagal Savo rūšį.

98 Taigi, kai mes atrandame, dabar, kad ta didelė bažnyčia nugyveno per tuos periodus nešdama savo vaisius. O šakoms nustojus nešti, jie apkarpo jas. Švento Jono 15, pats Vynmedis nebuvo nukirstas. Jis apkarpė šakas, išpjovė jas, nes jos visiškai nenešė vaisiaus. O... o mes...

99 Jėzus nori vaisiaus, Sau. Jo Žmona privalo gimdyti tokius vaikus, kurie yra Kaip Jis.

Tuomet, jeigu vaikai nėra pagimdomi, Nuotakos vaikai, Žodžio vaikai, tuomet jie yra denominaciniai vaikai. Tuomet jos pirmoji meilė, pasauliui ir denominacijai, ji yra sugrįžusi prie jos. Ir iš to negali gimti tikras, neapsimestinis, iš naujo atgimęs Krikščionis, nes ten nėra nieko, kas Tai galėtų pagimdyti.

100 Tiesiog lyg, jei jūs paimtumėte citrinmedžio šaką ir įspraustumėte ją ten, ji neš citrinas, bet ji negalės nešti apelsinų, nes jos iš pat pradžių ten nebuvo. Bet pradžioje buvo iš anksto nulemta, Dievo išankstiniame žinojime, iš anksto paskirta ir pagimdyta, jis turi nešti apelsinus. Jis negali nešti nieko kito.

101 Būtent taip yra su gyvojo Dievo Bažnyčia, kai priartėja ta valanda. Visi... Vos tik Dievas pradeda kažką daryti, visi stengiasi perimti kamuolį ir atitrūkti. Suprantate? Taip visada buvo.

Aš skaičiau iš istorijos apie Martiną Liuterį, čia neseniai. Pasakė: „Ne... nebuvo taip ir sunku patikėti, kad Martinas Liuteris galėjo protestuoti prieš katalikų bažnyčią ir išlikti sveikas. Bet, – pasakė, – keista yra tai, kad jis sugebėjo išlaikyti savo galvą iškeltą aukščiau viso fanatizmo, kuris nuvilnijo po jo prabudimo ir taip pat toliau išlikti ištikimas savo išteisinimo klausimu“. Suprantate? Tiesiog visokiausi dalykai, pamėgdžiojimai ir visa kita, sekė po jo.

102 Pažvelkite į ponią Sempl Makferson, Eimę Sempl Makferson, kurios šventykla buvo štai čia. Kiekviena moteris pamokslininkė dėvėjo tuos sparnus ir tokiu pat būdu laikė Bibliją – tiesiog... tiesiog kūniškas pamėgdžiojimas!

Jie negali būti originalūs. Tokiu būdu bažnyčios negali tokios būti. Jeigu viena miesto bažnyčia kažką įsigyja, kita miesto bažnyčia negali to ignoruoti. Jie tai įsigyja. Suprantate? Jos daugiau nėra originalios.

Dievo Žodis yra originalas. Tai yra Žodis ir Jis turi pagimdyti pagal Savo rūšį; Savo rūšį Savo laiku, išrinktuosius, iš anksto Tėvo paskirtuosius, Dievo.

103 Kaip gi dabar mes galime patekti į šią Bažnyčią? „Viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į šį vieną Kūną, Kristaus Kūną,“ – kuris yra Nuotaka, Žodis. „Pakrikštyti į jį Šventąja Dvasia“.

104 Dabar pabandykime įžvelgti ar mes esame paskutiniame periode, ar ne. Mes dabar atrasime, jei atsiversime Pradžios [Knygą – Vert.], maždaug, o... maždaug 5 skyrių, jūs taip pat galite atsiversti Luko [Evangeliją – Red.] ir surasti, kad Henochas buvo septintas nuo Nojaus. Henochas.

Štai kur yra patvirtinama gyvatės sėkla. Nes, jei Kainas buvo... Abelio sūnus... Tuomet jis buvo aštuntas. Suprantate? Bet Biblijoje niekur nėra pasakyta, kad Kainas buvo Abelio sūnus... ar Kainas... Ar kad Kainas buvo Adomo sūnus. Nes tai... Biblijoje pasakyta: „Jis buvo iš to piktojo“. O Adomas nebuvo tas piktasis. Suprantate? „Jis buvo iš to piktojo“.

105 Dabar mes čia atrandame, kad Henochas buvo septintas nuo Nojaus, o tai buvo bažnyčios periodų provaizdis. Taigi, visi kiti šeši vyrai, iki jo, numirė, bet Henochas buvo perkeltas. Henochas buvo paimtas, septintasis, parodydamas, jog būtent septintasis bažnyčios periodas patenka į Paėmimą. Dabar nėra jokios abejonės, kad mes esame septintame bažnyčios periode. Mes visi tai žinome.

106 Taigi, būtent septintame bažnyčios periode įvyksta Paėmimas. Visi kiti šeši numirė. Bet Henochas buvo perkeltas, nes: „Jo nesurado. Dievas jį paėmė“. Bet Henochas, paimtas, buvo provaizdžiu visų likusių, kurie numirė. Bet... pa... paskutiniojo laiko Nuotaka bus iškviesta iš... Bus paimta, be mirties, bus iškviesta iš septinto bažnyčios periodo, apie kurį mes dabar liudijame. O, tai bent! Dabar pradėkime kasti daug giliau. Suprantate?

107 Taigi, čia, taip pat yra septynių bažnyčios periodų provaizdis, kuris yra Apreiškimo 10:7, kad didžioji Knygos paslaptis turėjo būti atskleista per septinto angelo Žinią.

108 Taigi, ten aukštybėse yra Pasiuntinys ir čia žemėje yra pasiuntinys. Angliškas žodis „angelas“ reiškia „pasiuntinys“. O septinto angelo Žinioje, jam skelbiant, jo tarnystėje: „...tuomet, kai jis pradeda trimituoti savo tarnavime,“ – o ne kai jis pradėjo praeityje.

Jėzus, kai jis pradėjo, Jis pradėjo gydyti ligonius ir kenčiančius. „O, tas didis Rabinas! Jis yra Pranašas“. Visi norėjo pasikviesti Jį į savo bažnyčią.

Bet kai vieną dieną Jis prisėdo ir tarė: „Aš ir Mano Tėvas esame Viena,“ – tai nuskambėjo kitaip. Tai buvo visai kas kita. „Jei nevalgysite žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo Kraujo, jūs neturėsite savyje Gyvybės“.

„Na, juk Jis yra vampyras!“. Suprantate? Suprantate? Tai buvo visai kas kita.

Jis to nepaaiškino. Jie jau buvo matę pasireiškimą, Dievo Žodžio skirto Jo periodui įrodymą, realiai tai pademonstravo ir įrodė jiems, kad Jis buvo to periodo Pasiuntinys. Ir Jam net nereikėjo nieko aiškinti.

109 Tie mokiniai galbūt net negalėjo To paaiškinti. Bet jie tikėjo Tuo, nežiūrint į tai ar jie galėjo tai paaiškinti, ar ne. Jie sėdėjo ramiai ir tikėjo Tuo. Iš kur jie galėjo žinoti ar jiems reikės valgyti Jo kūną ir gerti Jo Kraują? Na, jiems tai buvo neįmanoma. Bet jie tikėjo Tuo, nes jie buvo iš anksto paskirti. Jėzus pasakė, kad Jis išsirinko juos prieš pasaulio sutvėrimą. Suprantate? Jie tikėjo tuo. Nežiūrint į tai ar jie galėjo tai paaiškinti, ar ne, jie vis tiek Tuo tikėjo.

110 Dabar sekite, taigi, septintame bažnyčios periode: „Kai septintasis angelas pradeda trimituoti, Dievo paslaptys tuoj pat turėjo būti padarytos žinomomis,“ – Antspaudai.

Kuriuos... reformatoriai, kurie... jeigu būtų turėję laiko... Liuteris tiek nenugyveno nei Veslis. Periodai tiek ilgai nesitęsė, tie reformatoriai. Jie turėjo savo žinią skirtą tai dienai ir žmonės ją pasisavino ir denominizavo ją. Ir ką tai reiškia?

111 Jums niekada nepavyks įveikti gamtos. Gamta visada paliudija. Dievas veikia tęstinume su gamta. Taip turi būti.

Kaip saulė. Saulė pakyla iš ryto – tai kaip gimęs kūdikėlis. Ji silpna, skleidžia ne per stipriausią karštį. Dešimta valanda – ji užbaigia vidurinę mokyklą. Vidurdienis – ji pereina į gyvenimą. Trečia popietės valanda – ji sensta. Penkta valanda – ji miršta. Ir vėl sena ir nusilpusi sugrįžta į kapą. Ar tai jos pabaiga? Kitą rytą ji vėl prisikelia. Suprantate?

112 Pažvelkite į medžius kaip jie išskleidžia savo lapus, ko tik jie nedaro. Taigi mes pastebime, kad lapai nuo medžio nukrenta, sugrįžta atgal. Kas? Gyvybė suteka žemyn į medžio šaknis. Ar tai jos pabaiga? Sugrįžta kitą pavasarį su nauja gyvybe.

113 Dabar pažvelkite į bažnyčias, kaip jos padarė tą patį reformacijoje. Tai sugrįžo. Tas kviečio grūdas krito į dirvą ir numirė, tamsiųjų amžių persekiojime. Jis pateko į dirvą. Jis turėjo numirti. Bet kuris žmogus, dvasiškas, gali tai įžvelgti. Jeigu ta sėkla nenumirs ir nesupus, ji pasiliks viena. Ir ji turėjo kristi į dirvą tamsaus amžiaus laiku. Ji gulėjo ten, puvo. Ir išaugo į du mažus liuteronų bažnyčios stiebelius. Iš liuteronų bažnyčios išaugino dar daugiau stiebelių, Cvinglį ir kitus. Iš to peraugo į spurgą, kuris buvo Džonas Veslis – didysis misionierių periodas. Jis atkrito. Iš to išėjo tas apgaulingas periodas, tas sekmininkiškas periodas. Kviečio grūdas, kuris...

114 Ar kas nors čia kada nors esate auginę kviečius? Jūs pažiūrite į tuos kviečius... kai matote juos. Kai ateinate ten, sakote: „Aš turiu kviečių“. Atrodo taip, lyg jūs ten turite kviečius. Prapjaunate ir labai įdėmiai pažiūrite. Pasirodo, jokių kviečių jūs dar neturite. Jūs turite lukštą. Ar Jėzus mūsų neįspėjo, kad... Mato 24:22... keturi? Paskutiniosiomis dienomis, kad dvi dvasios bus tokios panašios, jog tai apgautų netgi išrinktuosius kviečius, jeigu tai būtų įmanoma. Suprantate? Dabar sekite. Tai yra nešėjas.

115 Taigi, Gyvybė, kuri atėjo per Liuterį, buvo tai iš ko Veslis buvo sudarytas. Gyvybė, kuri išėjo iš Veslio yra tai, iš ko susidarė sekmininkai. Gyvybė, kuri išeina iš Sekminių ir sudaro kvietį. Bet jie tėra nešėjai. Suprantate? Tikroji Gyvybė per tai praeina. Žinia yra paskelbiama, bet Tai toliau eina į kvietį. Dėl šios priežasties kvietys išaugo ir viską atveda į Paėmimą, štai čia viršuje. Nuotaka, Ji Pati, išeina iš kiekvieno periodo. O denominacinis stiebelis numiršta, nudžiūva ir miršta. Ar esate pastebėję, šiomis paskutiniosiomis dienomis, kaip tai pradėjo dabar atsiskirti? Kai tas kvietys pradeda augti, tuomet lukštas pradeda nuo Jo atsidalinti.

116 Kai žiūrite į kvietį, prisiminkite jį dar būnant mažutėlį. Prapjaukite jį štai taip ir pažiūrėkite jį. Ten pat jūs galite matyti mažą kviečio želmenuką. Jums reikėtų trisdešimt kartų artinančio prietaiso, kad galėtume gerai į jį įsižiūrėti, kad ten pamatytumėte mažytį kviečio želmenuką. Suprantate?

Jau tuomet jis ten yra, bet jis turi pradėti augti. Taigi, tas lukštas turi būti ten, kad jį apsaugotų, kad vėliau suteiktų jam galimybę išsilaisvinti. Bet po to, kai jis pradeda augti ir Žinia pradeda sklisti, tada lukštas atsidalina nuo jo. Ir gyvybė išeina iš to lukšto ir pereina tiesiai į tą kvietį. Tęsiasi toliau! Būtent taip įvyko kiekviename periode. Tai tiesiog... tiesiog yra neįmanoma apeiti gamtą. Tai yra... Tai yra Dievo tolydumas, būdas, kuriuo Jis daro dalykus.

117 O dabar tai yra periodas, kuriame mes dabar pat gyvename – septintasis bažnyčios periodas. Taigi, visa tai pabaigoje turi pasireikšti kviečio grūde, kitas sugrįžimas. Dabar, jeigu atsiversite Luko 17 skyrių ir 30 eilutę, Jis pasakė: „Kaip tai buvo Sodomos dienomis, taip bus žmogaus Sūnaus atėjimo laiku, kai žmogaus Sūnus pradės Save apreikšti“. Ką reiškia „apreikšti“? Apreikšti Savo apreiškimą, to, Kas Jis yra šią dieną. Apreikšti žmonėms Žodį, kuris yra padaromas žinomu tai dienai. Apreikšti žmonėms per Šventosios Dvasios pasireiškimą, padarant, kad Jėzus būtų gyvas mūsų tarpe. Ir nepamirškite, Jis buvo atstovaujamas ten žmoguje. Žmoguje! Jis pasakė: „Kaip tai buvo...“. Taigi, Jis skaitė tą pačią Bibliją, kurią mes skaitome, Pradžią. Taigi, tame Pradžios skyriuje mes pastebime, kai Jėzus apie tai kalbėjo.

118 Mes atrandame ten, kad, tame, Jo nugara buvo atsukta į tą palapinę ir Sara buvo palapinėje. Jis pasakė, Jis uždavė klausimą. O ji nepatikėjo, kad tai, kas turės išsipildyti, galės išsipildyti. Jis pasakė: „Dabar Abraomai, aš ketinu jus aplankyti pagal gyvenimo laiką“. Suprantate? O Sara, palapinėje, pasijuokė iš to. Jis paklausė: „Kodėl Sara juokėsi palapinėje, sakydama: 'Kaip tai galės išsipildyti?'“.

119 Jėzus davė pažadą. Ir Tai buvo Jis. Abraomas vadino Jį „Elohimu“, Visagaliu. Tai buvo Jis. Taigi, Biblija numato, kad paskutiniosiomis dienomis tai vėl pasikartos. Jėzus taip pasakė. „Ir kai jūs pamatysite, kaip šie dalykai pradeda pildytis, – tik nepamirškite, kai tai pradės vykti taip, kaip anuomet, tai, – žinokite, jog laikas yra visai čia pat“.

120 Pažvelkite į patį pasaulį. Pažvelkite į pasaulį, Sodomą, tikra Sodoma. Pažvelkite į iškreiptus žmones tokiame iškrypime. Jų protai yra iškreipti. Jie nežino, kas yra sveika nuovoka. Pažvelkite į nusikaltėlius... [Tuščia vieta garsajuostėje – Red.] ...lytiniai santykiai ir visi tie dalykai.

Ir pažvelkite į mūsų moteris, kaip jos pradėjo siautėti. Pažvelkite į nepadorumo šėlsmą, amoralumą mūsų moterų tarpe. Ir vien tik mūsų...

Jūs pasakysite: „Tai metodistės“. Tai taip pat ir sekmininkės. Tai yra visumoje.

121 Pažvelkite į mūsų vyrus. Jie laikosi, vietoj Dievo Žodžio, kažkokių menkų denominacinių tradicijų. Jie laikosi jų įsikibę vietoj to, kad išeitų iš to, kai pamato Dievą apreiškiantį Save taip tobulai. Priežastis yra ta, kad jie yra akli. Jie negali To pamatyti. Jie niekada To nepamatys.

Dabar atkreipkite dėmesį į tai, kas čia turi įvykti, mums skubant.

Aš manau, kad ta ponia nori, kad mes paliktume šią vietą. Aš mačiau kaip ji mostelėjo ranka, yra dar kažkas su ja susijusio, kas, rodos, sako, jog ji nori, kad mes išsiskirstytume, todėl geriau paskubėkime

122 Todėl dabar atkreipkime dėmesį į Henochą – Bažnyčios provaizdį. Jis taip pat yra simbolizuojamas čia septintame bažnyčios periode. Ar galite apie tai pagalvoti? Septintasis bažnyčios periodas! Atkreipkite dėmesį. „Trimitavimo laiku...“.

123 Kas iš jūsų tiki, kad ten yra septyni pasiuntiniai skirti septyniems baž... O, mes visi tuo tikime, jei tikime Biblija. Jei netikime Biblija, žinoma, suprantate, tuomet ir tuo netikėsime. Bet, jie buvo.

124 Dabar mes gyvename septintame bažnyčios periode. O Biblijoje yra pasakyta, kad šis septintasis bažnyčios periodas: „Kai septinto bažnyčios periodo pasiuntinys pradės trimituoti savo Žinią, kad paslaptys visų dalykų, kurie buvo supainioti visų periodų laiku, bus apreikštos tame laike“. Mes tai matome čia, žmogaus Sūnus ateina į Savo žmonių tarpą ir padaro tiesiog tiksliai tai, patvirtina Savo Žinią kaip Jis ir pasakė, kad padarysiąs. Čia mes Tai atrandame, paskutiniame periode, dabar.

125 Ir yra septynios sargybos, kaip septynios sargybos, viena prasideda... Jis neatėjo pirmos sargybos metu, antros, trečios, ketvirtos, bet atėjo septintos sargybos metu. Tai buvo Henochas, septintasis, kuris buvo perkeistas. O Nojus buvo žydų likučio provaizdis, kuris turės būti perkeltas. Taigi, kalbu apie sargybas, buvusias Biblijos laikais. Naktys nebuvo padalintos į valandas, Biblijos laikais.

126 Dabar sekite atidžiai. Nes aš dabar paskubėsiu, kadangi jiems yra reikalinga ši patalpa. Ne. Biblijoje nebuvo padalinta į... ar... ar...

127 Naktis Biblijos laiku nebuvo padalinta į valandas. Ji buvo padalinta į sargybas. Anuomet buvo trys sargybos. Taigi, pirmoji sargyba būdavo nuo devintos iki dvyliktos. Antroji sargyba buvo nuo dvylikos iki trečios. O trečioji sargyba buvo skaičiuojama nuo trečios iki šeštos. Dabar mes turime tris, tris trejetus, o tai yra devyni, nepilnutinis skaičius. Po to mes sugrįžtame prie septyneto skirto Paėmimui, kuris įvyks, kaip aš tikiu, tarp šeštos ir septintos valandos... ar šeštos ir devintos valandos vieną rytą. „Nes Viešpaties trimitas nuskambės“.

Tą skaistų ir giedrą rytą, kai mirusieji Kristuje prisikels,
Ir dalinsis Jo prikėlimo šlove,
Kai Jo išrinktieji susirinks savo namuose aukščiau dangaus,
Iš eilės tada pakviestas būsiu aš tenai.

128 Žodis „Paėmimas“ Biblijoje net nėra vartojamas. Mes tai tiesiog taip pavadinome. Biblijoje yra sakoma: „pagauti ore; būsime pagauti ore“. Mes perskaitysime čia Antrame Tesalonikiečiams... Ar Pirmame Tesalonikiečiams, čia yra aprašyta tvarka šio didžiojo Paėmimo, kuris įvyks paskutiniosiomis dienomis. Pasiklausykite to čia. Mes pradėsime čia nuo 13 eilutės.

Bet nenoriu, broliai, kad jūs būtumėte nežinantys apie užmigusiuosius, kad neliūdėtumėte, kaip ir kiti, kurie neturi vilties.
Nes jei tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, taip ir tuos, kurie miega Jėzuje, Dievas atves su juo.

Nes tai jums sakome Viešpaties žodžiu, kad mes, gyvieji ir pasilikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime (Šis žodis „nepralenksime“ reiškia „nesutrukdysime“) ...užmigusiųjų.

Nes pats Viešpats nusileis...

Dabar įdėmiai klausykite.

Nes pats Viešpats nusileis iš dangaus su šauksmu, su arkangelo balsu ir su Dievo trimitavimu; ir mirusieji Kristuje prisikels pirmi;

129 Taigi, aš noriu, kad jūs pastebėtumėte svarbų dalyką, kuris dabar čia vyksta. Nepraleiskite jo. Suprantate? Dabar atkreipkite dėmesį. Žodis čia sako, Antrame Tesalonikiečiams, jog ten yra trys dalykai. Atkreipkite dėmesį. Nuo 13 iki 16 eilutės, ten yra trys dalykai, kurie turi išsipildyti prieš pačiam Viešpačiui pasirodant. Dabar paskubėkime, kad galėtume baigti. Suprantate? Pirmas dalykas, kuris įvyksta... Pastebėkite: šauksmas, balsas, trimitas. Perskaitykime tai dabar ir pažiūrėkime ar tai tiesa. Suprantate?

Nes pats Viešpats (16 eilutė) nusileis iš dangaus su šauksmu, su arkangelo balsu ir su Dievo trimitavimu.

130 Įvyksta trys dalykai. Balsas... Šauksmas, balsas, trimitas – turi įvykti prieš pasirodant Jėzui. Taigi, šauksmas... Jėzus visus juos tris padaro, kai Jis... Jis... Jis... Jis nusileidžia.

Šauksmas, kas yra šauksmas? Tai yra paskelbiama Žinia, pirmiausia, gyvoji Gyvenimo Duona pagimdanti Nuotaką.

131 Taigi, Dievas turi būdą, kuriuo daro dalykus. Ir Jis niekada nekeičia Savo elgsenos. Jis niekada nekeičia Savo el... Jis yra nesikeičiantis Dievas. Amoso 3:7 Jis pasakė: „Jis žemėje nieko nedaro, neatskleidęs Savo paslapties Savo tarnams pranašams“. Ir tiesiog taip pat užtikrintai kaip Jis tai pažadėjo, Jis tai ir padarys.

132 Taigi, mes praėjome per bažnyčios periodus. Bet mums yra pažadėta, kad paskutiniosiomis dienomis pagal Malachijo 4, jog ten vėl bus sugrįžimas, pranašo žemėje. Tikrai taip. Atkreipkite dėmesį į jo prigimtį, koks jis turės būti. Jis visad...

Dievas naudoja tą dvasią penkis kartus: kartą Elijuje; Eliziejuje; Jone Krikštytojuje; iššaukė Bažnyčią; ir žydų likutis. Penkis kartus, „malonė“, J-ė-z-u-s, t-i-k-ė-j-i-m-a-s, o tai yra malonės skaičius [anglų kalboje žodžiai „malonė, Jėzus, tikėjimas“ sudarytas iš 5 raidžių – Vert.]. Suprantate? Gerai.

133 Dabar nepamirškite, Žinia yra pažadėta. Kadangi visos tos paslaptys buvo taip supainiotos tų daugybės bažnytininkų, prireiks tie... tiesioginio pranašo nuo Dievo, kad Tai apreikštų. O tai yra būtent tai, ką Jis pažadėjo padaryti. Suprantate?

134 Dabar nepamirškite: „Viešpaties Žodis ateina pranašui,“ – ne teologui. Pranašas, jis yra Dievo Žodžio atspindėtojas. Jis pats negali pasakyti nieko; jis negali pasakyti savo minčių. Jis tik gali kalbėti tai, ką Dievas apreiškia. Netgi pranašas Balaamas, kai pabandė jį parduoti, papirkti jo teises, jis pasakė: „Kaip bet kuris pranašas gali pasakyti ką nors kito nei tai, ką Dievas įdeda jam į lūpas?“. Šį dalyką padaro Dievas, kad jūs negalite pasakyti nieko kito. Ir jūs toks gimstate. Nė kiek nedaugiau, nei jūs galėtumėte...

135 Jeigu jūs galėtumėte pasakyti: „Aš... aš... aš negaliu atmerkti savo akių,“ – kai jos atmerktos. Suprantate? Jūs negalite to padaryti. Jūs negalite paliesti savo rankos, kai iš tiesų galite. Suprantate? Jūs negalite būti šuo, kai esate žmogus. Suprantate? Jūs tiesiog esate taip sutvertas.

Ir Dievas visada, taip pat, perioduose, per Izaiją, Jeremiją ir visus, Eliją, praėjusiuose perioduose... Kai bažnytinė grupė viską konkrečiai supainiodavo, Jis siųsdavo pranašą, iš niekur jį iškeldavo. Jis nepriklausydavo nei vieniems ir kalbėdavo Jo Žodį. Palikdavo veiksmo sceną ir dingdavo – tiesiog užsigrūdinę Dievo Tiesos vyrai. Jūs visada galite jį iš to atpažinti. Jis pasakė: „Jeigu jūsų tarpe bus toks, kuris yra dvasiškas ar pranašas...“.

136 Taigi, pranašai. Bažnyčioje yra toks dalykas kaip „pranašystės dovana“; bet pranašas yra iš anksto paskirtas ir išrinktas tai valandai. Suprantate? Taip, pone. Taigi, jeigu yra pasakoma pranašystė, du ar trys turi susėsti ir įvertinti ar ji yra teisinga, ar ne, prieš bažnyčiai galint ją priimti.

137 Bet prieš pranašą niekas nesėsdavo, nes jis buvo... jis buvo absoliutus Dievo Žodis. Jis buvo tas Žodis savo dienoje. Jūs galėjote matyti Dievą, kuris buvo atspindėtas. Taigi, Dievas yra mums pažadėjęs tai vėl atsiųsti paskutiniosiomis dienomis, išvesti Nuotaką iš tos bažnytinės painiavos, tik vieninteliu keliu, kuriuo tai gali būti padaryta.

138 Jie to niekada negalės padaryti; bažnyčia negali priimti Kristaus. Mes, sekmininkai, mes negalime toliau nešti šios Žinios, bažnyčiai esant tokioje būklėje kaip šiandien. Kaip mes ketiname užbaigti pabaigos laiką būnant tokioje būklėje, kokioje jie yra šiandien, kai visi iki vieno yra nusistatę vienas prieš kitą ir ko tik nėra, ir bažnytiškai nusiteikę? O, malonė! Tai sumaištis. Jau per giliai yra pasinerta į denominacijas. Ir bet kuriuo laiku... Aš prašau bet kurio istoriko, kad... kad... kad jei gali, tai paneigtų. Kaskart žemėje žiniai būnant paskelbtai, o po to, kai jie ją paversdavo organizacija, tai tuoj pat ten ir numirdavo. O sekmininkai padarė tą patį dalyką kaip ir visi kiti, sekmininkai, kurie išėjo.

139 Jūs, „Dievo asamblėjos“, kai jūsų protėviai ir motinos anuomet išėjo iš tų organizacijų, senojoje Bendrinėje Taryboje, šūkavo ir šlovino Dievą, ir kalbėjo prieš tokius dalykus. O jūs apsisukate: „Kaip šuo sugrįžta prie savo vėmalo ir kiaulė prie savo balos,“ – ir padarėte tą patį, ką ir jie. O dabar esate tokie bažnytiški, jūs užveriate savo užuojautos vidurius. Tu privalai turėti draugijos kortelę prieš galėdamas su jumis turėti ką nors bendra.

140 Jūs, vienybininkai, Dievas jums davė tokią žinią, o vietoj to, kad jūs eitumėte pirmyn ir tiesiog išliktumėte nuolankūs, ir judėtumėte toliau, jūs turėjote atsipalaiduoti ir iš savo grupės padaryti organizaciją. Ir kur jūs visi dabar esate? Esate tame pačiame puode. Būtent taip.

O Dievo Dvasia juda toliau. „Aš Viešpats Tai pasodinau. Aš Tai laistysiu dieną ir naktį. Kad kas nors...“. Jis išrinko, kad šie dalykai tokie būtų ir Jis privalo Tai atsiųsti.

141 Pirmas dalykas pasirodo, kai Jis pradeda nužengti iš Dangaus, ten yra šauksmas. Kas tai yra? Tai yra Žinia, kad kartu surinktų žmones. Pirma pasigirsta Žinia, iš pradžių. Dabar – žibintų dagčių pakirpimo laikas: „Kelkitės ir apkirpkite savo žibintus“. Kuri tai buvo sargyba? Septintoji, ne šeštoji. Septintoji: „Štai Jaunikis eina. Pakilkite ir apkarpykite savo žibintus“. Ir jos tai padarė. Kai kurios iš jų atrado, kad jos visai neturėjo Aliejaus savo žibintuose. Suprantate? Bet tai yra žibintų apkirpimo laikas.

Tai Malachijo 4 laikas. Tai, ką Jis paža... Yra Luko 17. Tai... tai Iza... Visos tos pranašystės, kad jos gali tobulai pasireikšti šioje dienoje, pagal Raštą, mes matome tai gyvai štai čia. Nėra jokių...

142 Matome vykstant šiuos dalykus, mano brangus broli, sese. Kai... Dievas Danguje žino, kad dabar pat aš galėčiau mirti ant šios pakylos. Jums... jums derėtų nors trumpai čia priėjus pabūti. Tai tiesiog... Tai nuostabu, kai matai Dievą nužengiantį iš Dangaus, stovintį žmonių grupėse, ir stovėdamas ten aiškiai apie Save paskelbia tiesiog taip, kaip Jis visada tai darydavo. Ir tai yra Tiesa, ir ši Biblija čia yra atversta. Suprantate? Tai tiesa. Mes esame čia.

143 O denominacinė sistema yra negyva. Ji prapuolusi. Ji daugiau niekada nepakils. Ji bus sudeginta. Būtent tai jūs ir padarote su lauke esančia žievele. Bėkite nuo to. Įeikite į Kristų. Nesakykite: „Aš priklausau metodistams. Aš priklausau baptistams. Aš priklausau sekmininkams“. Įeikite į Kristų.

Jeigu jūs esate Kristuje, jūs tikite kiekvienu štai Čia parašytu Žodžiu. Man nerūpi, ką pasakė kas nors kitas. Ir tuomet Dievas išreiškia tą dalyką. Nes, jūs, kai Jis ant Žodžio išlieja Dvasią, kas nutinka? Tiesiog taip pat, kaip paliejus vandeniu bet kurią sėklą. Ji atgis ir išaugins pagal savo rūšį.

144 Jūs pasakysite: „Aš gavau krikštą, Šventąją Dvasią“. Tai nereiškia, kad jūs esate išgelbėtas, tikrai ne.

145 Pažvelkite čia. Jūs esate trivienė būtybė. Jūs esate. Viduje štai čia yra mažas žmogelis, čia yra siela, kitas yra dvasia, ir kitas yra kūnas. Taigi, šiame kūne jūs turite penkis pojūčius, kurių pagalba kontaktuojate su savo žemiškaisiais namais. Su niekuo kitu jie daugiau nekontaktuoja. Jūs turite penkis dvasios pojūčius, čia: meilė ir sąžinė, ir taip toliau, tame. Bet štai čia yra vieta, kur jūs gyvenate. Štai kur jūs esate.

146 Ar Jėzus nepasakė: „Lietus krenta ant teisių ir neteisių“? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Pasodinkite čia dagišių ir kvietį, ir paliekite juos vandeniu, ir patręškite juos, ir panašaiai, ar jie ne abu augs dėl to paties vandens? [„Amen“.] Žinoma. Na, o kodėl? Vienas iš jų išaugins dagišius, nes tik tiek jis gali. „Dagišius“ iškels savo rankas ir šauks lygiai taip pat kaip ir kvietys.

147 Ar Biblija nesako: „Paskutiniosiomis dienomis ateis melagingi Kristūs“? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Ne „melagingi Jėzūs“, taigi. „Melagingi Kristūs,“ – pateptieji, melagingai patepti Žodžio atžvilgiu; denominaciškai patepti, o ne Žodžiu.

Nes Žodis pats apie Save paliudys. Jam nereikia nieko kito. Jis Pats apie Save paliudys.

„Ir ateis melagingai pateptieji“. Jūs turite mano garsajuostę apie tai. O tie patep...

O, jeigu jūs vieną iš jų pakviestumėte, pasakytumėte: „O, jūs... ar jūs esate Jėzus?“.

„O, tikrai ne“. Jie to netvirtintų.

148 Bet kai kalba eina apie: “O, šlovė! Aš turiu patepimą!“. O tai yra tikras patepimas. Nepamirškite, Kajafas taip pat Jį turėjo ir pranašavo. Taip pat ir Balaamas Jį turėjo ir pranašavo.

Bet tai neturi nieko bendro su šiuo, viduje. Jeigu tai nebuvo Dievo sėkla, Jo genas iš pat pradžių, iš anksto paskirtas, tuomet jam yra galas. Man nerūpi, kiek jūs galite šūkauti, kalbėti kalbomis, bėgioti, rėkti. Tai su tuo neturi nieko bendro.

Dagišius gali būti priskaičiuotas prie visų kitų. Aš esu matęs kaip pagonys atsistoja ir šaukia, ir kalba kalbomis, ir... ir geria kraują iš žmogaus kaukolės, ir šaukiasi velnio. Suprantate? Todėl jūs ne... Visus tuos jausmus ir dalykus – pamirškite juos.

Jūsų širdis turi būti šiame Žodyje, o tai yra Kristus. Pasodinkite čia ir stebėkite kaip Ji pasireiškia, kaip Ji atsiveria taip, kaip bet kuri kita sėkla, ir paskelbia apie Save tame periode, kuriame Ji gyvena.

149 Liuteris negalėjo išauginti nieko kito kaip tik atžalas. Tie kiti galėjo išauginti tuos kitus dalykus. Dabar mes esame kviečių periode.

Liuterio tikrieji liuteronai turėjo išauginti tikrąjį Liuterį. Tikrieji sekmininkai turėjo išauginti tikrus sekmininkus. Tik tiek. Bet mes esame praėję tą periodą ir einame toliau.

150 Jūs žinote, kad katalikų bažnyčia pradėjo sekmininkus? Bet jeigu sekmininkų bažnyčia išstovėtų du tūkstančius metų, ji būtų blogesnėje būklėje nei kurioje dabar yra katalikai. Tiksliai taip. Aš sakau tai savo broliams, savo seserims, kuriuos myliu. Ir Dievas tai žino. Bet nepamirškite, draugai, aš turėsiu su jumis ten susitikti Teisme. Ir galbūt tai bus ilgai netrukus. Aš turiu liudyti apie tai, kas yra Tiesa.

151 Kai aš ateidavau į susirinkimus su jumis, meldžiausi už ligonius, tai buvo puiku. Bet, kai aš atėjau su Žinia! Kai Žinia yra paskelbiama, tai yra tikroji Žinia...

Jeigu tai yra tikri, nesuklastoti Dievo stebuklai, bet yra pasiliekama toje organizacijoje, taip jūs žinote, kad tai nėra iš Dievo, nes tas dalykas jau yra paskelbtas.

Jėzus išėjo ir gydė ligonius tam, kad atkreiptų jų dėmesį, žmonių, po to sekė Jo Žinia. Tikrai taip.

Tame turi būti kažkas, ką Dievas pristatys. Jis tiesiog... Dieviškasis išgydymas, tokie Jo stebuklai – tai tik atkreipė žmonių dėmesį. Tikroji to šerdis yra Žinia. Štai kur tai yra, tai, kas išeina iš štai čia. Jis stengiasi įgyti žmonių palankumą tam, kad jie prisėstų ir pasiklausytų Jo, suprantate, nes ten jų tarpe yra tokių, kurie išrinkti Gyvenimui.

Kai kurie iš grūdų, kviečių, krito ant žemės, paukščiai juos sulesė. Kiti krito tarp erškėčių. O kiti buvo, krito į paruoštą dirvą, iš anksto paruoštą dirvą ir išaugo.

152 Taigi, pirmas dalykas yra trimitavimas. Pirmas dalykas yra trimitas... ar balsas... Šauksmas; o po to balsas; ir tuomet trimitas.

Šauksmas: pasiuntinys paruošiantis žmones.

Antras yra prikėlimo balsas: tas pats balsas, kuris, garsus balsas iš Jono 11:38-44, kuris pašaukė Lozorių iš kapo.

Kartu surenka Nuotaką; o po to mirusiųjų prikėlimas, suprantate; būsime pagauti ore su Tuo. Dabar sekite kaip įvyksta šie trys dalykai. Kitas yra kas? Tai buvo trimitas. Balsas... Šauksmas; balsas; trimitas.

153 Taigi, trečias dalykas yra trimitas. Kuris visada, Trimitų šventėje, sukviečia žmones į šventę. O tai bus Nuotakos Vakarienė, Avinėlio Vakarienė su Nuotaka danguje. Suprantate?

154 Pirmas dalykas, kuris pasirodo, yra Jo Žinia, kartu sukviečia Nuotaką. Kitas dalykas yra miegančios Nuotakos prikėlimas; tų... tų, kurie numirė ankstesniuose perioduose, jie bus pagauti kartu. O trimitas, Šventė danguose, danguje. Na, būtent šitas dalykas ir įvyksta, draugai.

155 Mes esame čia pat, dabar pasiruošę. Vienintelis dalykas – išeinanti Bažnyčia turi gulėti Sūnaus akivaizdoje tam, kad prinoktų.

Po kurio laiko pasirodys didysis kombainas. Kviečiai bus sudeginti, koteliai, bet grūdai bus surinkti Jo svirne. Suprantate?

156 Jūs nesate akli žmonės. Jūs... jūs esate sveiko proto žmonės.

O kas, jei aš atsistočiau čia ir sakyčiau šiuos dalykus turėdamas išankstinį nusistatymą? Aš sakau tai, nes tai yra Gyvenimas, nes aš esu atsakingas prieš Dievą už tai, kad apie tai kalbu. Ir aš privalau tai pasakyti ir savo Žinią. Visados žinojau dar anuomet, kai vyko išgydymai ir panašūs dalykai, kad tai tik turėjo atkreipti žmonių dėmesį, žinant, kad turės ateiti Žinia. Ir štai Ji yra čia. Ir tie Septyni antspaudai atsidengė, tos paslaptys, ir parodė tuos dalykus, kurie išsipildė. Aš to nežinojau.

157 Bet būtent čia, dabar stovi žmogus, stovėjo visiškai šalia manęs. Kai... Jūs visi girdėjote mane pamokslaujant tą pamokslą „Ponai, koks tai yra laikas?“ Tą rytą, tiksliai, kur Tai pasakė, kad Tai įvyks, ten atsistojo septyni Angelai, stovėjo ten pat, iš Dangaus. Ir Jiems kylant aukštyn, o viesulas Juos pakėlė, mes stovėjome, stebėjome kaip Jie dingsta, mokslininkai Tai nufotografavo, tai pasklido po visas tautas net iki Meksikos.

158 Ir ten, kai vieną dieną aš stebėjau... Kai pradėjau pamokslauti šiuos „Septynis Bažnyčios Periodus“. Ir aš paskambinau Džekui Morui, garsiam teologui. Aš pasakiau: „Džekai, Kas yra šis Asmuo, Kuris ten stovėjo? 'Ten buvo Toks, Kuris yra kaip žmogaus Sūnus, Kurio plaukai balti kaip vilna'“. Aš pasakiau: „Jis buvo jaunas Vyras, kaip Jis galėjo turėti plaukus baltus kaip vilna?“.

159 Jis pasakė: „Broli Branhamai, tai buvo Jo pašlovintas kūnas“. Tai man nebuvo aišku.

Bet kai aš nuėjau į kambarį ir pradėjau melstis, Jis leido man sužinoti, kas tai buvo. Suprantate?

160 Aš visada pamokslavau, kad Jis buvo Dievybė, o ne vien tik žmogus. Jis buvo Dievas pasireiškęs kūne: Dievas, Dievo atributas, meilės; didieji atributai, kurie nužengė, buvo parodyti čia žemėje, iš Dievo. Jėzus buvo Dievo meilė, kuri sutvėrė tą kūną, kuriame gyveno Pats Jehova. Jis buvo kūniškai išreikšta Dievybės pilnatvė. Tas, kas buvo Dievas, Jis išreiškė tai per tą kūną. Tas kūnas turėjo numirti tam, kad Jis galėtų nuplauti Nuotaką Savo... Savo... Savo Krauju.

161 Ir atkreipkite dėmesį, Nuotaka yra ne tik nuplauta, Jai yra atleista, bet Ji yra išteisinta. Suprantate? Ar esate kada nagrinėję žodį „išteisinti“, kad suprastumėte, ką jis reiškia?

Dabar pavyzdžiui, jei brolis Grynas išgirstų, jog aš išgėriau, dariau blogus dalykus, bet po to išsiaiškintų, kad aš to nepadariau. Po to jis ateitų, pasakytų: „Broli Branhamai, aš tau atleidžiu“.

162 "Tu man atleidi? Aš to niekada nedariau. Už ką tu man atleidi?“. Suprantate? Bet jei būčiau kaltas, tuomet man gali būti atleista; bet aš vis tiek netapčiau teisus, nes aš tai padariau.

Tačiau žodis „išteisintas“ reiškia „taip lyg tai tu niekada to nebūtum padaręs“. Išteisintas! Ir taip Jėzaus Kristaus Kraujas apvalo mus nuo nuodėmės iki tiek, kad tai yra perkeliama į Dievo užmaršties knygą. Tik Jis Vienintelis gali tai padaryti.

163 Mes negalime. Mes galime atleisti, bet nepamiršti. Aš galėčiau jums atleisti, bet aš visada prisiminsiu, kad jūs buvote padaręs tuos blogus dalykus. Tuomet jūs nesate išteisinti; jums yra atleista.

Bet Dievo akyse Nuotaka yra išteisinta. Ji net nėra to padariusi, iš pat pradžių. Amen. Ji stovi ten, susituokusi su teisiu Dievo Sūnumi; niekada nenusidėjusi iš pat pradžių. Kodėl? Ji buvo iš anksto paskirta. Čia ji pateko per spąstus. Bet dabar, kai Ji išgirdo Tiesą ir padarė žingsnį į priekį, Kraujas Ją apvalė. Ir ji stovi ten, skaisti. Suprantate? Ji, Ji visiškai neturi nuodėmės.

164 Dėl to Žinia ir sušaukia Nuotaką kartu, suprantate, šauksmas.

O trimitas...

Tas Pats, Jis, su garsiu balsu, Jis sušuko tuo šauksmu ir balsu, ir pažadino Lozorių. Su garsiu balsu Jis sušuko: „Lozoriau, išeik“. Suprantate? O balsas pažadina... pažadina miegančią Nuotaką, miegančius mirusiuosius.

165 O trimitas: „su trimito garsu“. Ir, kai tai padaro, tai sušaukia. Visada trimitas sušaukdavo Izraelį į Trimitų Šventę. Suprantate? Kuri buvo sekminių Šventė, didžioji Šventė danguje; ir Trimitų Šventė. O dabar trimitas paskelbia susirinkimą kartu: „Ateikite į Šventę“. O dabar tai yra... Avinėlio Vakarienė danguje.

Dabar sekite. Susirinkimas kartu; o Nuotaka... Trimitų Šventė, Vestuvių Vakarienė... Mes išvydome tai provaizdžiuose. Dabar sekite tik trumpai prieš mums baigiant. Atkreipkite dėmesį. Mes išvydome tai provaizdžiuose.

166 Taigi, jei norite perskaityti tai yra Mato 18:16, ten pasakyta: „Ten yra trys, kurie liudija,“ – matote, Švento... Pirmame Jono 5:7 ir taip toliau. Trys visada reiškia paliudijimą. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tai yra patvirtinimas kažko, kas yra tiesa. Trys paliudija. „Dviejų ar trijų liudininkų burnoje bus įtvirtintas kiekvienas žodis.“

167 Dabar atkreipkite dėmesį. Mes jau turėjome tris liudininkus. Trys reiškia paliudijimą. Taigi, Senajame Testamente mes jau esame turėję tris paėmimus. Ar jūs žinojote tai? Kaip paliudijimą. Dabar sekite. Vienas buvo Henochas; Elijas buvo kitas; ir Jėzus buvo dar kitas.

Jėzus būdamas Kertiniu Akmeniu, Jis paliudijo. Suprantate? Jis buvo Kertinis Akmuo tarp Seno ir Naujo Testamento, nes Jis pirma turėjo numirti, o po to būti paimtas. Jis numirė; jis atgijo ir vaikščiojo čia su mumis; o po to buvo pakeltas aukštyn paėmime. Nes Jis buvo Kertinis Akmuo, kuris kartu sujungė juos abu. Po Jo prisikėlimo ir paėmimo... Pažvelkite. Po to, kai Jis tai padarė, įrodė tai, kas buvo Sename Testamente. Mes visi žinome, jog Henochas buvo perkeltas. Mes žinome, kad Elijas buvo pakeltas vėjo sūkuryje, tai tiesa, Ugnies vežime. Ir Jėzus numirė, buvo palaidotas, prisikėlė ir gyveno čia žemėje, bet po to buvo pakeltas aukštyn paėmime, Kertinis Akmuo. Čia yra trys, kurie paliudija. Ar tai tiesa?

168 Taigi, ten įvyko vienas paėmimas, kuris jau yra praėjęs. Ar žinote tai? Tai, pažiūrėkime ar mums pavyks tai greitai perskaityti. Atsiverskime Mato 27 skyrių. Ir atsiverskime ties 45 eilute iš Mato 27 skyriaus. Pažiūrėkime ar mums pavyks tai greitai padaryti, ir pažiūrėkime ar... ar galime iš to nors šiek tiek pasisemti, kad tai padėtų mums, paskubėkime. 27:45 aš manau, kad taip turiu čia užsirašęs. Perskaitykime.

Na, o nuo šeštos iki devintos valandos visą šalį gaubė tamsa.
Ir apie devintą valandą Jėzus šaukė garsiu balsu, sakydamas: „Eli, Eli, lama sabachtani?“, tai reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“
Kai kurie iš ten stovėjusiųjų tai išgirdę tarė: „Šitas šaukiasi Elijo“.
Ir tuoj pat vienas iš jų nubėgęs paėmė kempinę, pripildė ją acto ir užmovė ją ant nendrės, ir davė jam gerti.
Likusieji tarė: „Palauk, pažiūrėkime, ar Elijas ateis jo išgelbėti“.
Jėzus, vėl sušukęs garsiu balsu, atidavė...

„Garsiu balsu“. Garsus balsas! Sekite.

Jėzus, vėl sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.
Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios; ir žemė drebėjo, ir uolos plyšinėjo;
Ir atsivėrė kapai; ir daug užmigusiųjų šventųjų kūnų prisikėlė,
Ir išėjo iš kapų po jo prisikėlimo, ir nuėjo į šventąjį miestą, ir daugeliui pasirodė.

169 Vienas paėmimas jau yra praėjęs.

Senajame Testamente trys jau yra įvykę, su tais, kurie buvo paruošti, pas kuriuos atėjo Viešpaties Žodis. Suprantate? Viešpaties Žodis atėjo Henochui. Viešpaties Žodis atėjo Elijui, Jo pranašui. Suprantate? Viešpaties Žodis buvo Jėzus. Suprantate?

170 Sekite Senąjį Testamentą, dabar tuos Senojo Testamento šventuosius, kai šis paėmimas įvyko pirmą kartą. Atkreipkite dėmesį į 50 eilutę. Jo garsus balsas prikėlė Senojo Testamento šventuosius tiesiog lygiai taip pat kaip balsas prikėlė Jėzų... ar prikėlė Lozorių. Suprantate? Garsus balsas prikėlė.

O antrasis išsipildo Antrame Tesalonikiečiams, 4 skyriuje. Atsiverskime tiesiog tai perskaitymui, perskaitykime tai. Mes neseniai perskaitėme, prieš kelias minutes. Suprantate?

...nenoriu, broliai, kad jūs būtumėte nežinantys apie užmigusiuosius, kad neliūdėtumėte, kaip...

Tai yra Pirmas Tesalonikiečiams 4:12 iki 18. Tai, tai bus antrasis Paėmimas. Antrasis Paėmimas bus Nuotakos pagavimas ore.

171 Senojo Testamento šventieji jau yra patekę į Jo Akivaizdą, su rojumi viskas baigta. Ir Senojo Testamento šventieji pakilo aukštyn skambant Jo garsiam balsui, kai Jis sušuko ir atidavė dvasią; nes (kodėl?) Auka, permaldavimas už jų nuodėmę, kurio jie sulaukė tikėdami, kad tobulas Avinėlis turi ateiti. Jie buvo paaukoję Auką, Avinėlį. Ir kai Jis numirė ir atidavė dvasią, Jis sušuko garsiu balsu, ir Senojo Testamento šventieji prabudo.

Pastebėkite čia esančius šauksmą ir balsą, tas pats dalykas bus Jo Atėjime. Suprantate?

„Atidavė dvasią“. O kai Jis tai padarė, Auka buvo Tobula ir rojus ištuštėjo. Ir Senojo Testamento šventieji vėl pasirodė žemėje, vaikščiojo po žemę, ir įėjo kartu su Juo, Jo paėmime.

172 Dovydas pasakė dar anuomet: „Pasikelkite, jūs amžinieji vartai ir likite pakelti...“. „Jis nelaisvę nuvedė į nelaisvę, davė žmonėms dovanų,“ – ir Senojo Testamento šventieji įėjo su Juo.

173 Jie paklausė: „Kas yra šis teisumo Karalius?“.

174 „Šlovės Viešpats, kariuomenių Viešpats“. Galingos kariuomenės, štai jie įėjo žygiuodami. „Jėzus nelaisvę nuvedė į nelaisvę,“ – ir čia Jis pasirodo su Senojo Testamento šventaisiais. Ir įėjo pro naujus vartus Ten aukštai, ir tarė: „Pasikelkite, jūs amžinieji vartai ir likite pakelti. Ir leiskite Šlovės Karaliui įeiti“.

Iš vidaus pasigirdo balsas, tarė: „Kas yra Šlovės Karalius?“.

175 „Viešpats, galingas mūšyje“. Vartai tuoj pat atsivėrė. „Ir Jėzus, Užkariautojas, nuvedė nelaisvę į nelaisvę,“ – tuos, kurie patikėjo Juo ir pas kuriuos buvo atėjęs Žodis. Ten, Senojo Testamento šventieji gulėjo laukdami: „Jis nuvedė nelaisvę į nelaisvę; pakilo į Aukštybes,“ – paėmė Senojo Testamento šventuosius ir įėjo. Ten yra vienas Paėmimas, kuris jau praėjo.

176 Kitas Paėmimas įvyksta (Antras Tesalonikiečiams) su Bažnyčia, Nuotaka turi būti prikelta, turi būti paimta į Šlovę. „...mes, gyvieji ir pasilikusieji, – tai kūnai, kurie yra dar gyvi žemėje, – nepralenksime ar nesutrukdysime užmigusiųjų. Nes pirma Dievo trimitas nuskambės ir mirusieji Kristuje prisikels“. Suprantate? „O mes, gyvieji ir pasilikusieji, kartu su jais būsime pagauti debesyse...“.

177 Kažkurią dieną aš stovėjau ant gatvės kampo. Ir aš... aš stovėjau ant... aš stovėjau ant gatvės kampo ir stebėjau Paliaubų paradą, kaip jie žygiavo kildami gatve. Aš stovėjau ten su savo sūneliu, Juozapu. Ten pasirodė, iš pradžių, buvo senieji pirmojo karo tankai, nedideli senieji tankai. Po jų atvažiavo dideli Šermano, paskutinio karo tankai ir didelės patrankos su šiluminiais antvamzdžiais... antvamzdžiais ir panašiai.

Po jų pasirodė kareiviai; Au... Au... „Auksinės Žvaigždės“ motinos. O po to ten pasirodė žema platforma su... ant jos... Na, ten leidosi žema platforma ir jos priekyje buvo karstas su užrašu: „Nežinomam kareiviui“. Ir ten stovėjo ka... kareivis ten stovėjo, saugojo karstą. Iš kitos pusės stovėjo jūrų pėstininkas ir jūreivis iš kitos pusės. Ir ten buvo nubrėžta skiriamoji linija. O iš kitos pusės sėdėjo „Auksinės Žvaigždės“ motina. Ji neteko savo sūnaus. Ten stovėjo jauna žmona, jos galva buvo palenkta link stalo, verkė. Mažas, apdriskęs berniukas sėdėjo šalimais; nuo jo veido žemyn riedėjo ašaros. Jis buvo netekęs savo tėvelio.

Aš pamaniau: „Kaip liūdna! Aš stoviu čia ir žiūriu, matau juos, senus, tik ne daug karių buvo išgyvenę; žingsniuodami ten leidosi, luoši ir seni, štai taip, dėvėdami savo uniformas, bet išdidžiai jas demonstruodami, nes jie buvo amerikiečiai“.

Aš pamaniau: „O, mano Dieve!“.

178 Vieną dieną iš Dangaus pasigirs stiprus trimito garsas: „Ir mirusieji Kristuje pirma kelsis“. Tie Senojo Testamento šventieji tolumoje, kurie laukia, nuskambės trimitas ir jie išeis iš ten pirmi, ir įeis į prisikėlimą. Mes greitai išsirikiuosime eilėje kildami į dangų; šie mirtingi kūnai bus perkeisti ir padaryti pagal Jo šlovingo kūno panašumą. Koks... koks tai bus paradas, kai jis pajudės link dangaus pusės, vieną iš šių dienų, to paėmimo laiku, kuris yra priešakyje, o, išdidžiai demonstruos Jėzaus Kristaus Kraują ant savo krūtinių, Dievo Žinią toje valandoje, kurioje jie gyveno. Štai šios valandos mes laukiame, broli.

179 Pažvelkite, dabar pabaigai. Antrasis prisikėlimas, visi... Pirmasis yra praėjęs. Antrasis yra visai čia pat, dabar pat, greitai bus visai čia pat.

180 Taigi, trečiasis – tai du liudytojai iš Apreiškimų 11:11 ir 12. Kurie, jie yra tie, kurie sugrįžta su Kristaus Dvasia, du liudytojai žydams kaip Juozapas padarė su savo broliais. Ir nepamirškite: „Jų negyvi kūnai gulėjo gatvėje tris su puse dienos. Po to gyvybės dvasia įėjo į juos ir jie buvo prikelti, paimti į Dangų“.

Štai ir jūsų trys paėmimai Naujajame Testamente.

Trys paėmimai Senajame Testamente; visi yra praėję.

181 Dabar mes esame pasiruošę, laukiame paėmimų, šventųjų Paėmimo. Tai buvo ištarta ir taip ir bus. Kai Dievas ką nors pasako: „Visi dangūs ir žemė praeis, bet Žodis niekada nepraeis“.

182 Kai Dievas ištarė dar anuomet Pradžios 1, Jis tarė: „Tebūnie šviesa“. Galbūt praėjo šimtai metų prieš atsirandant kokiai nors šviesai. Jis pasakė: „Teatsiranda palmės medis. Teatsiranda ąžuolas. Teatsiranda dykuma. Teatsiranda kalnas. Teatsiranda tai“. Jis ištarė tai, matote. Ir kadangi tai išėjo iš Jo lūpų, kaip Žodis, tai turi pasireikšti. Taip turi būti. Kuomet...

183 Tuomet vieną dieną Jis pašaukė Savo tautą išeiti. Ir Jis prakalbo vyrui vardu Mozė per Ugnies Stulpą, Šviesą; Šventą, Pašventintą Ugnį. O Mozė ne... Tauta būtų nepatikėjusi Moze, todėl Jis pasakė: „Atvesk juos prie šio kalno“.

184 Tą rytą visas kalnas buvo kupinas Ugnies ir žaibų blyksnių ir griaustinių, štai taip. O tauta pasakė: „Tegul Dievas nekalbės. Tegul Mozė kalbės, suprantate, kad mes nepražūtume“.

185 Dievas pasakė: „Aš daugiau su jais štai taip nekalbėsiu, bet aš iškelsiu jiems pranašą. Ir Aš kalbėsiu per jį ir tai, ką jis pasakys, išsipildys. Tuomet jūs klausykite To, nes Aš esu... Aš esu su juo“. Taigi, Jis tai pasakė. Jis pasakė, kad tai turės išsipildyti.

186 Pažvelkite į šį pranašą, Izaiją, kuris ten stovėjo; žmogus, išmintingas žmogus, apie kurį karalius buvo geros nuomonės, nes jis gyveno šalia Uzijo. Karalius, kuris buvo svarbus žmogus, pabandė užimti pamokslininko vietą, vieną kartą, ir įėjo į vidų, buvo ištiktas raupsų.

Ir apie tai aš pasakiau verslininkams. Niekada nemėginkite užimti pamokslininko vietos. Ne, pone. Pasilikite būtent ten, kur esate. Suprantate? Jūs darykite savo darbą, tai ką Dievas įdėjo, pasakė jums daryti. Jeigu jūs esate pirštas, jums niekada nepavyks tapti ausimi. Jeigu esate ausis, jūs niekada netapsite nosimi ar akimi. Suprantate? Jūs pasilikite savo pozicijoje.

187 Jūs girdėjote tą pamokslą, kažkurią dieną, per radiją: „Bandant patarnauti Dievui“. Dovydas, pateptas karalius. Visa tauta šaukė ir rėkė: „Tai buvo teisinga“. Bet jis taip ir nebuvo pasitaręs su Dievo pranašu. Ir žmogus numirė, ir viskas buvo sugadinta. Nesistenkite daryti Dievui paslaugos. Laukite, kol ateis Dievo nustatytas laikas. Leiskite, kad tai ateitų pagal Jo tvarką. „Aš pradėsiu šį didelį dalyką. Aš padarysiu tai“. Būk atsargus, broli.

188 Taigi, Dovydas žinojo, kad to nederėjo daryti. Natanas buvo šalyje, tomis dienomis. Bet su juo visiškai nebuvo pasitarta. Suprantate? Jis pasitarė su šimtininkų ir tūkstantininkų vadovais. Visa tauta šaukė ir rėkė, ir šoko. Vietoj to, kad... Jie darė visus religinius darbus, bet tai nebuvo suderinta ir pagal Dievo Žodžio tvarką, ir tai žlugo.

Viskas, kas nėra suderinta ir pagal Dievo Žodžio tvarką, žlugs. Tik Dievo Žodis išliks amžinai. „Dangūs ir žemė praeis, bet Mano Žodis nepraeis“.

189 Atkreipkite dėmesį į Izaiją, išmintingą, jauną, ten buvusį vyrą. Visiškai netikėtai jį ištiko Dvasia. Jis negalėjo kalbėti nieko kito. Jis buvo pranašas. Jis tarė: „Štai mergelė pastos“. „Sūnus mums gimė; Vaikas gimė, duotas Sūnus. Jis bus vadinamas vardu: Patarėjas, Taikos Kunigaikštis, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas. Pabaiga... Jo valdžia bus ant Jo pečių. Pabaiga... Jo viešpatavimui nebus pabaigos“. Kaip šis žmogus, būdamas protingas, galėjo pasakyti, kad mergelė pastos?

Visi po to laukė to. Tai buvo ištarta. Tai buvo TAIP SAKO VIEŠPATS. Tai turėjo išsipildyti, nes tai buvo Dievo Žodis. Taip pat, kaip tai buvo Pradžios Knygoje, kai Jis pasodino tas sėklas giliai po jūra, kur: „...nebuvo pavidalo ir buvo tuštuma; ir vanduo dengė gelmę“. Suprantate? Tai turėjo išsipildyti. Ir vieną dieną, po aštuonių šimtų metų, mergelės įsčios pastojo Dievo Sėkla, sukurta Sėkla. Ji pagimdė Sūnų.

190 Vieną dieną tas pats Sūnas ten stovėjo. Jis pasakė: „Lozoriau, išeik“. Ir žmogus, kuris buvo negyvas keturias dienas, pūnantis, jo nosis buvo įsmukusi, dvokė, jis išėjo lauk. Pasakė:

Nesistebėkite tuo: nes artėja valanda, amen, kai visi, kurie yra kape, išgirs Dievo Sūnaus balsą.

Todėl, tai jau buvo ištarta. Tai ir turi tokiu būdu išsipildyti. Paėmimas turės būti. O, tai bent!

191 Aš prisimenu savo paskutinį pamokslą Kalifornijoje, galvojau, kad ten daugiau nesugrįšiu, kai išpranašavau: „Los Andželas panirs į vandenyną. TAIP SAKO VIEŠPATS“. Tai įvyks. Su juo viskas baigta. Jis bus nuplautas. Su juo yra viskas užbaigta. Kurią valandą? Aš nežinau kada, bet jis bus paskandintas. Iš karto po to, žemės drebėjimai pradės kratyti ir griauti.

192 Prisimenate, daugelis iš jūsų, vyrų, kurie ten stovėjote, ta uolą, tą dieną, kai ten nužengė tas Angelas. Ir ta Šviesa ir Ugnis krito iš Dangaus, aplink tą uolą, kur mes ten stovėjome. Nuo kalnų skriejo uolos ir krito ant tos vietos. Iš jos tris kartus pasigirdo sprogimo garsas, stiprus. Aš pasakiau: „Teismas ištiks Vakarinę Pakrantę“. Po dviejų dienų Aliaska buvo beveik paskandinta.

193 Nepamirškite, tas pats Dievas, kuris pasakė, jog, pasakė: „Los Andželas yra pasmerktas...“. Ir su juo yra viskas baigta. Aš nežinau kada. Aš negaliu to pasakyti.

194 Aš net nežinojau, kad tai pasakiau. Bet šis brolis čia, aš manau, kad tai buvo... Ne. Vienas iš Mouzelių, aš manau, išsivedė mane ten į gatvę. Aš nežinojau, ką tai reiškė, kol nepažiūrėjau. Aš atsiverčiau Raštą.

Ir Jėzus pasakė: „Kafernaume, Kafernaume, kiek kartų... Tu, kuris išsiaukštinai, tiksliau, iki dangaus, būsi nužemintas iki pragaro. Nes, jei galingi darbai, kurie buvo padaryti tavyje, būtų padaryti Sodomoje, ji būtų išstovėjusi iki šiandien“. Ir maždaug po šimto penkiasdešimties metų nuo to pasakymo (o Sodoma jau buvo po žeme), Kafernaumas yra vandenyje, taip pat, šiandien.

195 Ir ta pati Dievo Dvasia, kuri pasakė visus šiuos dalykus, ir padarė visus šiuos dalykus, Ji pasakė ten: „O, mieste, Kafernaume, kuris vadini save angelų vardu, Los Andželas, kaip tu save išaukštinai iki dangaus! Būtent pati šaknis ir Šėtono sostas, suprantate, tu išaukštinai save“.

196 Pamokslininkams, tai jiems yra kapavietė. Geri žmonės atvyksta į jį ir pražūna kaip žiurkės. Kokia sumaištis!

197 „Tu, kuris vadini save angelų vardu; jeigu galingi darbai, kurie buvo padaryti tavyje, būtų padaryti Sodomoje, ji būtų išstovėjusi iki šios dienos. Bet tavo valanda išmušė“.

Stebėkite ir pamatysime. Jei taip nebus, tuomet aš esu melagingas pranašas. Suprantate? Štai jis. Miestas yra ten.

198 Aš prisimenu tą vakarą, prieš tai pamatydamas, aš išvydau Nuotakos peržiūrą. Aš stovėjau ten ir pamačiau gražią, paprastą damą, apsirengusią tiesiog deramai ir taip toliau, žygiavo šios pusės link. Regėjime ten buvo Kažkas, Kas stovėjo šalia manęs. Ir aš išvydau tai. Jie pasakė: „Tai yra Nuotakos peržiūra“. Aš mačiau kaip Ji praeina. Jos ateidavo iš šios pusės ir apeidavo aplink.

199 Aš išgirdau kaip jos ateina... bažnyčios ateina iš štai šios kitos pusės. Ten pasirodė Azijos bažnyčia. O, koks tai buvo nepadorumas! ten pasirodė Europos bažnyčia. O, tai bent! O po to aš išgirdau atėjimą grojant rokenrolui ir tai buvo Mis Amerika, bažnyčia, ir ji net nedėvėjo jokių rūbų. Ji laikė popierius, kaip laikraščių, pilkšvus, laikė priešais save, šokdama pagal rokenrolą; Mis Amerika – bažnyčia.

200 O aš stovėjau ten Jo Akivaizdoje. Aš pamaniau: „O, Dieve, kaip tarnautojas, ar tai yra geriausia, ką mes galėjome pasiekti? O! O!“. Jūs žinote, koks tai yra jausmas. Tuomet aš pamaniau: „Dieve, paslėpk mane. Aš taip norėčiau pabėgti iš šios vietos. Mes šitiek daug padarėme ir tai yra tai, ko pasiekėme, ar tai yra tik tiek?“.

201 O po to, kai tos moterys praėjo, užsiiminėdamos visokia roko muzika ir panašiai, ir buvo trumpaplaukės, ir išsidažiusios veidus. Ir joms štai taip praeinant, tariamai turėjo būti Kristaus atžvilgiu nekaltos mergelės. O kai ji štai taip praėjo pro šalį, aš pasukau galvą, žinote, šitai laikydamas priekyje savęs. Tai buvo... tai buvo gėdinga, jų nugaros. Ir štai jos buvo ten, štai taip ėjo. O aš nusukau galvą į šoną, verkdamas, štai taip.

202 Aš pasakiau: „Aš... aš negalėjau ten būdamas to pakelti. Jis stovėjo ten, o aš žinojau, kad aš esu Bažnyčios tarnautojas, ir tai buvo mano darbo Jam rezultatas“. Aš pasakiau: „O Dieve, aš negaliu į tai žiūrėti. Leisk man numirti. Leisk man... leisk man išnykti,“ – ir panašiai.

203 Ir vos tik joms išėjus, kaskart vienai jų atėjus, jos ateidavo iki tam tikros vietos, o po to nukrisdavo žemyn. Aš tik išgirsdavau to garsą, joms tolstant.

Po to aš išgirdau kažką panašaus į giesmę „Kristaus karžygiai“. Aš pažiūrėjau ir ten ėjo ta šventa grupė jaunų merginų jos tiesiog tokios buvo – visos deramai apsirengusios, jų plaukai siekė nugarų apačią. Darniai, tvarkingai žygiavo štai taip, Evangelijos žingsniu. Ji buvo Žodis. Jos atrodė taip lyg kiekviena jų būtų iš kiekvienos tautos. Aš stebėjau tai, joms praeinant šalimais ir mačiau kaip jos praeina. Vietoj to kad nukristų žemyn, jos pradėjo kilti į viršų.

Aš pastebėjau kaip viena iš jų bandė, dvi ar trys iš jų bandė, išėjo iš rikiuotės. Aš sušukau. „Pasilikite rikiuotėje“. Ir regėjimas mane apleido. O aš stovėjau kambaryje šaukdamas: „Pasilikite rikiuotėje“. Rikiuotėje, Toje,

204 Man įdomu ar tai jau galėtų būti išsipildę? Ar Nuotaka jau galėtų būti pašaukta? Ar tai yra tai, per ką mes šiandien einame?

Ji turi būti suformuota ir padaryta pagal Kristaus atvaizdą, o Kristus yra Žodis. Tai yra vienintelis dalykas. Suprantate? Tai yra Ten, Žodyje. Tai ti... Suprantate? Ten negali būti nei vieno pridėto dalyko. Tai negali būti mo... moteris, kurios viena ranka yra kaip vyro, o kita ranka su letena kaip šuns. Tai turi būti tiksliai Viešpaties Žodis, kaip Jis yra Žodis. Nuotaka yra Jaunikio dalis. Moteris yra savo vyro dalis, nes ji yra išimta iš vyro. Ieva buvo Adomo dalis iš jo šono. Ir tokia yra Nuotaka, paimta ne iš denominacijos, bet paimta iš Dievo Žodžio, skirto šiai dienai, užančio.

205 Paėmimas!

Viešpaties trimitas nuskambės, mirusieji Kristuje prisikels.
Ir dalinsis Jo prikėlimo šlove.
Kai Jo išrinktieji susirinks savo namuose aukščiau dangaus.

Kai iš eilės pakviesti būsime, pasistenkime visi Ten pakliūti, draugai. Telaimina jus Dievas.

206 Tai buvo ištarta. Tai turi išsipildyti. Tai išsipildys. O mažoji... [Tuščia vieta garsajuostėje – Red.]

Žmonės, niekas nenori mirti. Niekas nenori bū... būti prarastas. Leiskite man jums pasakyti. Ką bedarytumėte... Man nerūpi kaip gerai jūs lankotės bažnyčioje ir kokie ištikimi esate bažnyčiai. Tai puiku; nieko prieš tai neturiu. Jūs turėtumėte eiti į bažnyčią. Darykite tai. Ir toliau eikite į bažnyčią. Bet, kas bebūtų, tiesiog atsisakykite savo tradicijų ir pereikite toliau pakildami į Kristų. Nes vieną iš šių dienų tai nuskambės ir jūs būsite sugauti turintys ant savęs žvėries ženklą, ir nesužinosite, kas jis yra, kol netaps jau per vėlu. Tai yra visiškai teisinga.

207 Telaimina jus Dievas. Atsiprašau, kad užlaikiau jus. Ir nepamirškite... Aš juos per ilgai čia užlaikiau. Tikrai taip. Ir paaukojimas, kurį dėl manęs surinkote... Kurio, aš neprašiau, kad tai dėl manęs padarytumei, broli. Tai yra... man... tai yra malonė. Kad galiu tai paimti ir sumokėti šiam moteliui už papildomą laiką, nes aš užlaikiau. Man tiesiog čia dar liko keli dalykai. Turiu dar apie aštuonis ar dešimt lapų apie šią Paėmimo temą, bet aš... aš neturėjau jiems laiko. Telaimina jus Dievas

208 Ar jūs mylite Viešpatį Jėzų? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tiesiog pastovėkime dabar ramiai tik minutėlę, tyliai, pagarbiai ir nepamirškite to, ką pasakiau. Nepamirškite, mes esame paskutinėse valandose.

Šios šalys skyla, Izraelis bunda
Ženklai, kuriuos išpranašavo Biblija
Pagonių dienos suskaičiuotos, siaubai kelia vargą
Sugrįžkite, o išsklaidytieji, pas savuosius
Atpirkimo diena yra arti
Žmonių širdys išsenka dėl baimės
Būkite pripildyti Dvasia, jūsų žibintai apkirpti ir švarūs
Pažvelkite aukštyn, jūsų atpirkimas yra šalia

Ar žinote tai?

Melagingi pranašai meluoja, Dievo tiesą jie paneigia

Mes žinome viską, kas yra tiesa Ar ne? [Tuščia vieta garsajuostėje – Red.]

Aš myliu Jį, aš myliu Jį
Nes Jis pirmas mane pamilo
Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą
Ant Kalvarijos medžio

209 Kas iš jūsų iš tiesų Jį myli? Pakelkite rankas. Dabar aš noriu, kad jūs, kol mes vėl tai giedosime, paspauskite rankas esantiems kam nors šalia jūsų. Pasakykite: „Telaimina tave Dievas, piligrime“. Mes esame piligrimai. Ar ne? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Piligrimai ir svetimšaliai.

Aš myliu Jį

Štai taip, per stalą.

Aš myliu Jį
Nes Jis pirmas mane pamilo
Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą
Ant Kalvarijos medžio

210 Ar norite patekti į Paėmimą? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Kam iš jūsų rūpi patekti į Paėmimą? Pasakykite: „Dieve, aš noriu į jį patekti, iš visos širdies“.

Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos“ – ar žinote šią giesmę? Ar žinai ją, sese? „Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos“. Aš nežinau, kuris tai... Koks tai yra, šiai? Koks?

Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos
Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos
Sudėk savo viltį į Amžinus dalykus
Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos

Ar jums tai patinka?

Kai tavo kelionė pasibaigs
Jeigu Dievui tu buvai ištikimas
Gražius ir ryškius namus Šlovėje
Tavo nepaprastai džiugi siela pamatys
Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos
Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos
Sudėk savo viltį į Amžinus dalykus
Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos

Aš noriu, kad jūs dabar tik akimirkai palenktumėte galvas.

Negeisk šio pasaulio tuščių turtų
Kurie taip greitai suyra
Siek įgyti Dangiškąjį turtą
Jis niekada nepraeis!
Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos
Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos
Sudėk savo viltį į Amžinus dalykus
Laikykis nesikeičiančios Dievo rankos

211 Su palenktomis galvomis ir turėdami tai mintyse, žinant, kad mes lenkiame savo galvas iki dulkių iš kurių buvome paimti, vieną dieną sugrįšime, žinodami, kad ten turite sielą, kuri turės atsakyti Dievui. Ir jeigu jūs jaučiate, kad dar nesate pasiruošę šiam Paėmimui, jeigu Jis įvyktų šįvakar, ir jeigu norite būti prisimintas maldoje, tiesiog pakelkite ranką. Mes neturime vietos, kad pakviesti prie altoriaus. Vis tiek jūsų altorius yra jūsų širdyje. Pakelkite rankas. Telaimina jus Dievas, jus, jus, jus. Tai bent!

„Aš jaučiu, kad nesu pasiruošęs, Broli Branhamai. Aš... aš tikrai... aš... aš... aš noriu būti krikščionis. Aš bandžiau būti, bet man visada kažko trūkdavo. Aš... aš žinau, kad aš... aš tiesiog dar nesu ten, kur turėčiau būti“.

„Būk gailestingas, Dieve. Aš keliu ranką. Būk man gailestingas“.

Taigi, apie dvidešimt ar trisdešimt rankų buvo pakeltos, jau dabar, šioje mažoje grupėje. Matau dar daugiau.

212 Brangus Dieve, Tu žinai, kas slypi už kiekvienos rankos, ten giliai toje širdyje. Aš meldžiu, brangus Dieve. Yra tik vienas dalykas, už kurį esu atsakingas, tai yra, kad sakyčiau Tiesą. Ir, brangus Dieve, jie nori būti išgelbėti. Jie tikrai to nori. Jie... jie nenori tik kažko, kas yra tik kažkokia emocija, kažko apsimestinio, kažkokios denominacinės sistemos, kažkokios religijos, kažkokios dogmos, kuri buvo pridėta. Jie supranta, Tėve, kad yra reikalingas tyras, grynas Dievo Žodis. Visa kita praeis, net dangūs ir žemė, bet Tai nepraeis. Ir jei mes esame tas Žodis, žemė iš po mūsų kojų praeis, bet mes niekada negalėsime praeiti, nes mes esame tas Žodis, Jaunikio Nuotaka.

213 Aš meldžiu už kiekvieną, kad Tu tai suteiktum jiems, Tėve, tokia yra mano nuoširdi malda. Ir atleisk man, Tėve, už tai, kad šį vakarą taip jaudinausi, vėlai čia skubėdamas atėjau ir... ir virpėjau, ir kalbėjau nerišliais žodžiais ir nevientisai. Tegul kažkokiu būdu, didi Šventoji Dvasia, suregs Juos kartu Tavo Dievišku būdu ir perneš juos į žmonių širdis iš mano širdies, ir motyvą ir tikslą, kurį aš turiu savo širdyje Tavo atžvilgiu. Ar padarysi tai, Viešpatie? Ir išgelbėk tuos, kurie gali būti išgelbėti? Pritrauk prie Savęs, Viešpatie. Ir tegul mes būsime pasiruošę tai paėmimo valandai, kuri greitai bus čia pat. Nes mes prašome to Jėzaus Vardu. Amen.

Telaimina jus Dievas

Dabar kviečiu... suvažiavimo pirmininką.

Taip pat klausykite:


Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF

Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF