Pamokslų sąrašas

Pateptieji pabaigos laike

1 Labas rytas, susirinkusieji. Pasikalbėkime su mūsų Viešpačiu dabar. Didis Dieve, dangaus ir žemės Kūrėjau, Tu Dievišku būdu paskyrei šį laiką šiame ryte, kad garbintume Tave. Ir tegul mes, Viešpatie, savo širdyse visiškai atsiduosime Tavo Dieviškai valiai ir Šventosios Dvasios veikimui mumyse, kad būtų paskelbta tai, ką Tu nori, kad mes sužinotume. Mūsų troškimas yra būti geresniais Krikščionimis ir geresniais Tavo atstovais. Ar Tu suteiksi tai mums šį rytą? Mums laukiant iš Tavęs, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

Atsisėskite. [Kažkas sako: „Ar norėtum, kad maldos skepetaitės būtų nuimtos?“ – Red.] Taip.

2 Mes labai džiaugiamės ir vėl būdami čia šį rytą, tar... tarnavime didžio Karaliaus. Ir mes labai apgailestaujame, mes, ir vėl, kad neturime žmonėms užtektinai vietos, bet mes tik ką... Mes pasistengsime padaryti geriausiai kaip galime, tokiose aplinkybėse.

3 Taigi, daugelis čia sudėjo nosines ir poreikius, kad už juos būtų pasimelsta. Ir aš tiesiog perkeliu jas į vieną pusę; aš jų neignoruoju, nes pasimelsiu už jas po to, kai... kaip... jau šįvakar. Aš tai padarysiu šįryt, o po to dar kartą šįvakar, kai... Tada aš melsiuosi ir lauksiu Dievo Dvasios išgydymams, ir būtent tada man patinka pasimelsti už nosines ir panašiai.

4 Ir taip pat už ypatingus poreikius, Bilis man juos perdavė, visus, man. Jų yra apie trys šimtus. O po to aš išėjau iš tų patalpų. Matote, jie susirenka labai greitai ir aš stengiuosi atsižvelgti į kiekvieną prie kurio galiu prieiti. Ir aš prieinu prie jų kaip tik galėdamas greičiausiai. Man nepavyks prieiti prie visų jų. Tiesiog ištiesiu ranką, kad paimčiau vieną, pasakau: „Viešpatie, ar tai turi būti šis, ar štai šis?“. Tiesiog tokiu būdu, nes jie visi, iki vieno, yra vargstantys, tai tikri poreikiai; tokie, apie kuriuos, be abejo, mums derėtų pakalbėti. O aš... Žinoma, jūs žinote, kartais Šventoji Dvasia gali prakalbėti apie vieną, kurį buvau perskaitęs, kuris išlieka mano širdyje; aš vėl sugrįžtu prie jo ir ieškau tarp visų, kol jį surandu. Priešingu atveju, tiesiog paprastai kurį nors paimčiau.

5 Taigi, šį rytą mes taip pat norime pasakyti ir pasveikinti tuos, kurie yra kitose šios šalies vietose. Šįryt mes norime pasveikinti liaudį, kurie klausosi mūsų telefono linijomis iš Niujorko miesto, Bjumonto Teksase; Preskoto Arizonoje; Tusono Arizonoje; San Chose Kalifornijoje; Konektikuto; Geinsvilio Džordžijoje; ir Naujojo Albanio Indianoje; iš visos tautos. Mes sveikiname jus Viešpaties Jėzaus Vardu.

6 Šįryt Indianoje rytas yra puikus. Praėjusią naktį lijo lietus, kuris atvėsino orą. O mes... Maldos namai yra pilnut pilnutėliai ir visi laukia su dideliu lūkesčiu sekmadieninės mokyklos pamokos. Ir aš viliuosi, jog ant jūsų ten nužengs apsčiausi Dievo palaiminimai.

7 Ir mes viliamės, kaip įmanoma greičiausiai, pasiruošti, kad galėtume turėti vietą, kurioje mes visi galėtume susirinkti, galbūt didelėje palapinėje, kurioje aš užtikrintai jausiuosi vedamas pamokslauti apie šiuos paskutinius Septynis Dubenis Biblijoje.

8 Todėl dabar tam, kad mes šįryt per ilgai neužtruktume ilgoje pamokoje... Aš ieškojau Viešpaties galvodamas: „Apie ką galėčiau kalbėti?,“ – žinodamas, jog šis tarnavimas galėtų būti paskutinis, kuriame apskritai susirinksime. Viešpaties Atėjimas yra ištiestos rankos atstumu!

9 Aš mačiau, po tos pranašystės išsakytos Kalifornijoje, ten yra namai ir vietos, kurios pradėjo grimzti trisdešimties colių per valandą greičiu, rąstai traška ir skyla. Ir jie nežino, kas vyksta. Mes esame pabaigoje. Šimto tūkstančių dolerių vertės namai prasmenga. Aš turiu dideles antraštes iš laikraščių, nuotraukas, kurias viliuosi atnešti šįvakar, nes noriu apie tai kalbėti šįvakar.

10 Ir, tuomet, šįvakar mes pravesime maldą už ligonius. Ateikite šią popietę, penktą, šeštą valandą ar kada tai bus. Mes pradėsime anksti, manau, kad žmonės galėtų anksčiau išvažiuoti ir gauti sau maldos korteles. Ir Viešpačiui leidus mes šįvakar melsimės už ligonius.

11 Taigi, po pamaldaus apmąstymo: „Ką turėčiau daryti?,“ žinodamas, kad vieną dieną turėsiu atsakyti už tai, ką čia kalbu... Ir aš jau nusprendžiau ar pajaučiau vedimą iš Šventosios Dvasios šįryt kalbėti apie pranašystę, kuri mus kaip ir informuos. Matote? Tai yra kažkas, ką mes... Jei mes nesame informuoti ir kas nors įvyksta tiesiog įprastai... mums derėtų apie tai žinoti. Šventoji Dvasia tai mums suteikė – kad įspėtume žmones apie tai, kas artėja. Jūs žinote, Biblijoje yra pasakyta, jog: „Dievas nieko nedaro, neatskleidęs Savo paslapties Savo tarnams pranašams“. Ir... ir kaip Jėzus įspėjo žmones apie tai, kas turės įvykti; pranašai įspėdavo žmones apie tai, kas turės įvykti. Ir mums tai dabar pridera, šioje didžioje valandoje, kurioje gyvename, kad išvystume, kokiame amžiuje mes gyvename ir tai, kas vyksta, kas turės įvykti šiame amžiuje. Taigi viena iš šių neįprastų temų apie kurias, greičiausiai, mes esame daug kartų skaitę, ji palietė mano širdį tam... tam kad šįryt kalbėčiau apie ją žmonėms.

12 Dabar atsiverskime savo Biblijose Mato 24-ą skyrių ir perskaitykime Žodžio dalį. [Brolis Branhamas atsikosėja – Red.] Atleiskite man. Tokiu būdu mes... mes rasime kontekstą mūsų temai ir pagrindinei minčiai.

13 Turėkite omenyje, kad mes dabar mokysime tai kaip Biblinę pamoką, iš lėto. Paimkite savo pieštukus ir popierių. Čia turiu užsirašęs daug Rašto vietų, kurias... kurias galėsite pasižymėti. Po to sugrįžę namo išnagrinėkite jas, nes tai bus tiesiog kaip sekmadieninės mokyklos pamoka, kad mes galėtume sužinoti ir būti įspėti ir paruošti valandoms, kuriose gyvename.

14 Šv. Mato knygoje. [Brolis Branhamas atsikosėja – Red.] Atleiskite man. Dvidešimt ketvirta eilutė... Ar, dvidešimt ketvirtas skyrius, tiksliau, pradedant nuo penkioliktos eilutės, noriu perskaityti Jo Žodžio dalį.

Todėl kai pamatysite per pranašą Danielių kalbėtą suniokojimo bjaurybę, stovinčią šventoje vietoje (kas skaito, tegul supranta),

tuomet, esantys Judėjoje, tebėga į kalnus;

esantys ant namo stogo... namo stogo, tenelipa žemyn pasiimti ko nors iš savo namų;
ir esantys ant lauko, tenegrįžta pasiimti savo drabužių.
Ir vargas nėščioms bei žindančioms tomis dienomis!
Bet melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar sabato dieną,
Nes tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar, nei niekada nebebus.

Ir jei tos dienos nebūtų sutrumpintos, nei vienas kūnas nebūtų išgelbėtas; bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.

Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba ‘Tenai!’, – netikėkite.

Nes kils netikrų kristų ir netikrų pranašų ir parodys didžių ženklų ir stebuklų; taip, kad, jei būtų įmanoma, jie suklaidintų pačius išrinktuosius.

Štai aš pasakiau jums iš anksto.

Todėl jei jie sakys jums: ‘Štai jis dykumoje’, – neikite; ‘Štai jis slaptuose kambariuose’, – netikėkite tuo.

Nes kaip iš rytų išeina žaibas ir nušvinta iki vakarų; toks bus ir žmogaus Sūnaus atėjimas.
Nes kur yra lavonų, ten ir ereliai bus susirinkę.

15 Dabar kaip temą aš norėčiau paimti dvidešimt ketvirtą eilutę, šio ryto sekmadieninės mokyklos pamokoje noriu pabrėžti šią eilutę. Klausykite įdėmiai man perskaitant ją iš naujo, dar kartą.

Nes kils netikrų kristų ir netikrų pranašų ir parodys didžių ženklų ir stebuklų; taip, kad, jei būtų įmanoma, jie suklaidintų pačius išrinktuosius.

16 Dabar šio ryto temą ar pagrindinę mintį, tiksliau, noriu pavadinti: Pateptieji pabaigos laike. Tai yra tema, kuria noriu kalbėti, ar pagrindinė mintis: Pateptieji pabaigos laike.

17 Aš tikiu, jog mes gyvename pabaigos laike. Manau, kad daugelis, kurie... Rašto skaitytojas ar net ti... tikintysis žino, jog mes dabar esame pasaulio istorijos pabaigoje. Nebūtų jokios naudos iš bandymo ją užrašyti, nes nebus tų, kurie ją galės perskaityti. Taip yra laiko pabaigoje. Būtent kada, aš nežinau. Kiek dar laiko tai truks – net patys Dangaus Angelai nežino nei minutės ar valandos. Bet mums buvo pasakyta Viešpaties Jėzaus, kad kai šie dalykai, kuriuos dabar matome, pradės pildytis, tuomet turime pakelti savo galvas, nes mūsų atpirkimas artėja. Taigi, ką reiškia „artėja“, aš nežinau. Tai galėtų reikšti...

18 Kaip kažkurią dieną pasakė mokslininkai, per televiziją kalbėdami apie didžiulį, tūkstančių mylių ilgio įtrūkimą žemėje, kur įvyks prasmegimas. Jo buvo paklausta: „Ar toje vietoje įvyks prasmegimas?“. Tai buvo Los Andžele, Vakarinėje Pakrantėje. Ir daugelis jūsų matėte kaip jie atsekė jį radaro pagalba ir jis driekėsi iki pat... įtrūko žemiau San Chose, nusidriekė iki pat Aliaskos, skersai per Aleutų salas, maždaug du šimtus į pačią jūrą, ir leidosi iki pat San Diego, apsupo iš galo Los Andželą, ir pakilo iki pat ten – kaip didelė „kišenė“.

Ir visi šie žemės drebėjimai, kuriuos patyrėme yra vulkaniniai smūgiai nukreipti į šį „įdubusį samtį“, tai yra panašu į tai. Aš negaliu prisiminti pavadinimo, kuriuo jie... jie tai pavadino. Tačiau, kai ten įvyksta judėjimas, tai sukelia šiuos žemės drebėjimus, kuriuos Vakarinėje Pakrantėje mes patyrėme metų metus. Dabar įtrūkimas driekiasi viską apjuosdamas. O mokslininkai pasakė, vienas...

19 Vienas vyras pasakė kitam: „Ar ta vieta galėtų prasmegti?“.

Jis atsakė: „Ne galėtų, o prasmegs“.

Pasakė: „Bet, greičiausiai, ne mūsų kartoje?“.

Pasakė: „Už kitų penkių minučių ar penkių metų. Kada tiksliai mes nežinome“.

20 Šią savaitę man buvo atsiųstos ištraukos iš laikraščių apie didelius, šimto tūkstančių dolerių vertės namus, kurie pradėjo trūkinėti ir skilinėti, žmonės turėjo išsikelti. Ir jie nežino kaip tai sustabdyti. Nėra būdo tai sustabdyti. Matote, Dievas gali padaryti, ką tik Jis nori ir niekas Jam negali pasakyti, kaip tai padaryti.

21 Jūs statote namus, jūs galite padaryti mokslinius dalykus, bet Dievas yra mokslo Kūrėjas. Kaip jūs ketinate Jį sustabdyti? Jeigu Jis panorėtų, Jis galėtų šį rytą sunaikinti žemę musėmis. Jūs suvokiate, kad Jis galėtų ištarti muses būčiai ir už pusvalandžio jos viską padengtų trisdešimties mylių storiu, matote, nėra jokio... Ir suėstų žmones tiesiogiai nuo žemės. Jis yra Dievas. Jis tiesiog daro tai, ką Jis nori. Jis yra suverenus, Savyje Pačiame.

22 Taigi, matydami šią ištisą įrodymo sankaupą, valandos, kurioje dabar gyvename, aš manau, jog tai būtų geras dalykas, pasikartoti šiuos dalykus ir iš jų „pasisemti“, juk Antspaudai buvo atidengti, ir atrasti tiesą apie šiuos dalykus, nes Dievas buvo mums toks ištikimas iš Savo malonės parodydamas mums šiuos dalykus.

23 Aš noriu, kad jūs čia, Mato 24, pastebėtumėte – Jėzus pavartojo terminą „Kristūs“, K-r-i-s-t-ū-s, „Kristūs“. Ne „Kristus“, bet „Kristūs“, daugiskaita, ne vienaskaita. „Kristūs“. Taigi, žodis Kristus reiškia „Pateptasis“. Tuomet, jei tai yra „patepta“, ten bus ne vienas, bet daug pateptų, „pateptieji“. Matote?

24 Kitaip tariant, jei Jis būtų norėjęs tai detalizuoti tam, kad mes daugiau ar mažiau galėtume tai geriau suvokti, Jis būtų pasakęs: „Paskutiniosiomis dienomis ten iškils melagingai pateptieji“. Dabar tai atrodo beveik neįmanoma, matote, su terminu „pateptasis“. Tačiau atkreipkite dėmesį būtent į pačius žodžius: „...ir melagingi pranašai,“ – p-r-a-n-a-š-a-i, daugiskaita.

25 Taigi, pateptasis yra „viena su žinia“. Ir vienintelis kelias, kuriuo žinia gali būti atnešta yra per tą, kuris yra pateptasis, o tai turėtų būti pranašas, pateptasis. „Ten iškils melagingai patepti mokytojai“. Pranašas moko to, kas yra jo žinia. Patepti mokytojai, bet tai patepti žmonės su melagingu mokymu. Pateptieji, „Kristūs“, daugiskaita; „pranašai“, daugiskaita. Ir jei yra toks dalykas kaip Kristus vienaskaitoje, tuomet šie turėtų būti „pateptieji“, tam kad jų pranašystė apie tai, ko jie mokys, skirtųsi, nes jie yra pateptieji, patepti.

26 Taigi, tai yra sekmadieninės mokyklos pamoka, mes norime... pamėginti privesti tai prie tikros atomazgos, per Rašto vietas, o ne per tai, ką kas nors kitas yra apie tai pasakęs, bet vien tik per Rašto vietų skaitymą.

Jūs galite paklausti: „Kaip tai galėtų būti? Ar pateptieji...“.

27 Kas jie yra? „Kristūs“, K-r-i-s-t-ū-s, pateptieji. „Kristūs ir melagingi pranašai“. Patepti, bet melagingi pranašai!

Jėzus tai pasakė: „Lietus krenta ant teisių ir neteisių“.

28 Taigi, kas nors gali man pasakyti: „Ar jūs tikite, jog patepimas esantis ant tų žmonių reiškia, jog tai yra Šventosios Dvasios patepimas?“. Taip, pone, tikra Šventoji Dvasia ant asmens, bet vis tik žmonės yra klaidingi.

Dabar klausykite įdėmiai ir supraskite, ką Jis pasakė. „...ir parodys ženklų ir stebuklų; taip, kad, jei būtų įmanoma, jie suklaidintų pačius išrinktuosius“. Ir jie yra patepti tikra Šventąja Dvasia. Žinau, kad tai skamba labai kvailai, bet mes skirsime tam laiko ir paaiškinsime tai Žodžiu, jog tai absoliučiai yra TAIP SAKO VIEŠPATS, Tiesa.

29 Dabar atsiverskime savo Biblijoje, tik minutėlei, Mato penktą skyrių ir pradėkime nuo keturiasdešimt penktos eilutės, ir pamatykime dabar trumpai perskaitydami šias Rašto vietas. Ir po to, kai mes prie to prieisime, na, mes pateiksime jums... Tam, kad jūs, jei mums nepavyks jų visų perskaityti, tuomet jūs pasiimkite savo Biblijas; ir... ir taip pat jūs galėsite jas perskaityti po to, kai mes išsiskirstysime ir jūs sugrįšite namo, ir... ir jūs patys perskaitykite, ką Biblija apie tai kalba.

30 Dabar noriu skirti laiko tam, kad suvoktume paprastą faktą, nes aš tik ką pasakiau stulbinantį teiginį. Kaip Šventoji Dvasia gali patepti melagingą mokytoją? Tačiau tai yra tai, ką Jėzus pasakė, kad įvyks.

Taigi, Mato penktas skyrius, keturiasdešimt penkta eilutė, perskaitykime dabar. Atsiverskime, pradėkime nuo šiek tiek aukščiau, keturiasdešimt penktos.

Bet aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite tuos, kurie jus keikia, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, ir melskitės už tuos, kurie piktai su jumis elgiasi ir jus persekioja;

kad jūs būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris yra danguje; nes jis padaro, kad jo saulė patekėtų piktiems bei geriems ir siunčia lietų teisiems bei neteisiems. (Lietus lyja ant blogųjų taip pat kaip ant gerųjų.)

31 Dabar, kad tai atsektume kitoje pranašystėje, kuri yra su tuo susijusi, atsiverskime dabar Hebrajams šeštą skyrių, sekančioje eilutėje kalbančioje apie tai, kur Paulius primena tą patį dalyką, kurį pasakė Jėzus. Paulius, dabar sako. Kol jūs jos ieškote... Ir jūs, kurie klausote transliacijos, paimkite į rankas Biblijas ir popieriaus lapą, ir atsiverskite tai. Hebrajams šeštas skyrius, Paulius rašo hebrajams, parodo jiems šešėlius ir provaizdžius, išveda juos iš Judaizmo į Krikščionybę, parodydamas jiems kaip visi senieji dalykai buvo tik pranašyste ateisiančių dalykų. Dabar Paulius kalba, Hebrajams šeši.

Todėl, palikę Kristaus, (K-r-i-s-t-a-u-s, vienaskaita) mokslo pradmenis, eikime toliau į tobulumą; iš naujo nedėdami pamato atgailos nuo negyvų darbų ir tikėjimo į Dievą,

mokslo krikštų, rankų uždėjimo, mirusiųjų prisikėlimo ir amžinojo teismo.

Ir tai padarysime, jei Dievas leis.

Nes tie, kurie kartą buvo apšviesti ir paragavo dangiškosios dovanos, ir tapo Šventosios Dvasios dalininkais...

Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį tik minutėlei. Ar pastebėjote, ten yra „dovanos“, o ne „dovanų“, dalininkai „dangiškosios dovanos“? Bet: „dangiškosios dovanos“, vienaskaita; „Kristus“, vienaskaita; „dovana“, vienaskaita.

...dangiškosios dovanos, ir tapo Šventosios Dvasios dalininkais,

ir paragavo gerojo Dievo žodžio… (paragavo ko?) …Dievo žodžio, bei ateinančio pasaulio jėgų,

Ir jei jie atkrenta, jų nebeįmanoma vėl atnaujinti atgailai; nes jie iš naujo kryžiuoja sau Dievo Sūnų ir išstato jį viešai gėdai.

Nes (klausykite) žemė, sugerianti dažnai ant jos krentantį lietų ir duodanti žoles, tinkančias tiems, kurie ją įdirba, gauna palaiminimą iš Dievo;

Bet ta, kuri neša erškėčius... usnis, yra atmetama ir yra arti prakeikimo; kurios galas – sudeginimas.

32 Dabar palyginkite tai vėl su Mato 5:24. Atkreipkite dėmesį, Jėzus pasakė, kad lietus ir saulė pakyla virš žemės, kad Dievas siunčia juos paruošti maistą ir dalykus žemės žmonėms. Lietus yra siunčiamas maistui, žolėms. Tačiau raugės, piktžolės, esančios lauke, priima tą patį palaiminimą. Tas pats lietus, kuris išaugina kvietį yra tas pats lietus, kuris išaugina piktžoles.

33 Vienąsyk aš turėjau tokią didelę pamoką šiuo klausimu, kai pirmą kartą susitikau su sekmininkais! Ir man tai buvo didelė pamoka. Aš pamačiau du vyrus, vienas... Niekada dar nebuvau girdėjęs kalbėjimo kalbomis. Vienas kalbėjo kalbomis, o kitas jas išaiškino, ir atvirkščiai. Ir pasakydavo tiesą, pasakydavo kad: „Čia yra daug tokių čia, kuriems derėtų atgailauti šį vakarą. Čia yra ir moterų ir vyrų, ir tų ir tų“. Ir žmonės atsistodavo ir nueidavo prie altoriaus.

Aš pamaniau: „Kaip šlovinga!“.

34 Ir taip, turėdamas tą nedidelę Šventosios Dvasios dovaną, aš pakalbėjau su tais vyrais, jūs žinote kaip, su atskyrimu, tiesiog neilgai, kad išsiaiškinčiau. Ir vienas iš jų buvo tikras Krikščionis, ir jis buvo tikras Kristaus tarnas, o kitas buvo veidmainys. Ir vienas iš jų, tas, kuris buvo veidmainys, gyveno su juodaplauke moterimi, bet susidėjęs buvo su blondine ir turėjo nuo jos vaiką. Na, tai pasirodė ten pat tame regėjime; to nebuvo galima paneigti. Ir aš su juo apie tai pakalbėjau. Jis pažiūrėjo į mane ir nuėjo už pastato galo.

35 Taigi, aš buvau suglumęs, be abejonės. Maniau, kad atėjau pas angelus, tada pradėjau svarstyti ar neatsidūriau velnių tarpe. Kaip taip galėjo būti? Aš negalėjau to suprasti. Ir metų metus dėl to net rankos nepajudinau, kol vieną dieną ten, kur...

Džordžas Smitas, vaikinas, kuris peršasi mano dukrai, vakar mes nuvykome į seno malūno vietą, į kurią aš einu melstis.

Ir pabuvus ten keletą dienų, Šventoji Dvasia priminė man šią Rašto vietą. „Nes lietus dažnai drėkina žemę išauginančią žoles, bet erškėčiai ir usnys gyvena iš to paties lietaus, ir kurios pabaigoje bus sudegintos“. Gyvena iš to paties, Dievo, gyvybę teikiančio, šaltinio. Tada aš tai supratau. „Iš...“. Jėzus pasakė: „Iš jų vaisių juos pažinsite“.

36 Taigi, todėl lietus krentantis ant žemiškos augmenijos yra provaizdis Dvasinio lietaus, kuris teikia Amžinąjį Gyvenimą, lydamas ant Bažnyčios, nes mes tai vadiname ankstyvuoju ir vėlyvuoju lietumi. O tai yra lietus, kuris liejasi iš Dievo Dvasios ant Jo Bažnyčios.

37 Atkreipkite dėmesį, tai yra labai neįprastas dalykas. Matote? Kai tos sėklos pateko į dirvą, nesvarbu kokiu būdu, jos iš pat pradžių buvo erškėčiais. Bet ten taip pat buvo kviečiai, kurie pateko į dirvą, ir šie augalai buvo augalais iš pat pradžių. Ir kiekvienas augalas pasidaugina, vėl ir vėl, parodydamas, jog jis buvo tikroje pradžioje.

38 „Ir jie apgautų Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma,“ – nes jie sulaukia to paties lietaus, to paties palaiminimo, rodo tuos pačius ženklus, tuos pačius stebuklus. Matote? „Jie apgaus ar apgautų Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“. Taigi, erškėtis negali liautis būti erškėčiu ir taip pat kvietys negali liautis būti kviečiu; jie yra tuo, ką kiekvieno iš jų Kūrėjas paskyrė jiems pradžioje. Tokie yra Išrinktieji. Tas pats lietus!

39 Saulė iš ryto pateka ir pasklinda po žemę, kaip ji tai daro šioje žemėje ir dienoje, kurioje mes gyvename. O saulė, ta pati saulė, kuri pateka rytuose yra ta pati saulė, kuri nusileidžia vakaruose. Ir ši saulė yra pasiųsta subrandinti javus žemėje, iš kurios mūsų kūnai yra sudaryti.

40 Mes gyvename dėl negyvos medžiagos. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo galite išgyventi. Ir jeigu kasdien kažkas turi numirti tam, kad jūs išgyventumėte, žemiškai, tuomet ar tai ne tiesa, kad jeigu jūsų... Jūsų kūnas gali išgyventi dėl negyvos medžiagos, žemiška gyvybė, tuomet jūs turite turėti Kažką, Kas numirs, dvasiškai, tam, kad būtų išsaugota jūsų dvasinė gyvybė. Ir Dievas tapo materialus, kūnu ir numirė tam, kad mes galėtume gyventi. Nėra jokios bažnyčios, joks kitas dalykas pasaulyje negali jūsų išgelbėti, tik Dievas. Tai yra vienintelis dalykas, dėl kurio žmonės gyvena.

41 Dabar atsekime Rašto vietas. Jėzus yra Žodis. „Pradžioje buvo Žodis. Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo pas Dievą. Ir Žodis tapo kūnu, ir Jis gyveno, gyveno tarp mūsų“. „Žmogus gyvens ne vien duona, – žemiškai, – bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos“. Tuomet, matote, mes gyvename Žodžiu, o tai yra Dievas.

42 Taigi saulė pateka ir subrandina grūdus. Taigi, ji negali to padaryti vienu sykiu iš karto. Jai šviečiant, brandinant, ji nuolatos brandina iki kol susiformuoja pilna varpa.

Taip šiandien yra su Bažnyčia. Tai prasidėjo nuo jos kūdikystės, tamsiųjų amžių istorijoje, kur ji buvo po žeme. Dabar ji yra suaugusi iki brandos. Ir mes galime tai matyti, tobulai, kaip Dievas visada per gamtą...

43 Jūs negalite sutrukdyti gamtai. Štai kokia šiandien yra problema. Mes paleidžiame bombas, ir ten tame vandenyne, susprogdiname jas ir žalojame žemę atominėmis bombomis. Jūs tiesiog nuolatos išsprogdinate vis daugiau to grunto, numesdami jas į jį. Jūs iškertate medžius; audros jus užklups. Užtvenkiate upes; jos išsilies ir užtvindys.

Jūs turite atrasti, kokiu būdu Dievas daro dalykus ir to laikytis. Mes denominizavome žmones bažnyčiose ir organizacijose; tik pažvelkite, ką mes turime! Išlikite Dievo numatytame kelyje.

44 Bet, matote: „Jis siunčia lietų, – sugrįžtant prie mūsų temos, – ant teisių ir neteisių“. Jėzus dabar mums čia sako, Mato 24, toks bus ženklas pabaigos laike.

Taigi, jei apie šį ženklą bus sužinota tik pabaigos laike, tuomet tai turės būti po tų Antspaudų atidengimo. Matote? Tai yra pabaigos ženklas. Taip turėtų būti, kai šie dalykai įvyksta, jie įvyks pabaigos laike. Ir tai bus ženklas, dabar, kad tokie dalykai Išrinktųjų nesuklaidintų. Ar suprantate tai? Tuomet, tai turi būti apreikšta, atidengta.

45 Atkreipkite dėmesį, tiek kviečiai ir piktžolės gyvena iš to paties Patepimo iš Dangaus. Jie abu Juo džiaugiasi.

Aš prisiminiau štai ką, paminėdamas tą atvejį ten tą dieną „Gryns Mile“. Aš... aš išvydau pasirodžiusį regėjimą. Ir jame buvo didelė žemė, ir ji visa buvo suarta. Ir ten pasirodė Sėjėjas, pirma. Aš noriu, kad jūs tai įsivaizduotumėte. Sekite, kas išeina pirmas, o kas po to seks. Ir šiam, baltai apsirengusiam, Žmogui apėjus aplink žemę, pasėjus sėklą, tuomet po Jo atėjo kitas žmogus, vilkėjo tamsius drabužius, atrodė labai pasalūniškai, slapčia šmirinėjo paskui Aną, sėjo piktžoles. Ir po to, kai tai įvyko, aš pamačiau kaip abu derliai užaugo. Ir jiems užaugus, vienas buvo kviečių, o kitas piktžolių.

Po to ten prasidėjo sausra, kuri... kai... atrodė, kad abiejų galvos buvo nusvirusios, tiesiog šaukėsi lietaus. Tuomet ten virš žemės pasirodė didelis debesis ir lijo. O kviečiai išsitiesė ir tarė: „Šlovė Viešpačiui! Šlovė Viešpačiui!“. Ir piktžolės išsitiesė ir sušuko: „Šlovė Viešpačiui! Šlovė Viešpačiui!“. Toks pats rezultatas. Abu buvo arti pražūties, abu vyto. Ir tuomet kviečiai stiebiasi aukštyn ir trokšta vandens. Ir todėl, kad jie buvo tame pačiame lauke, tame pačiame sode, toje pačioje vietoje, po ta pačia srove, ten išaugo kviečiai ir ten išaugo piktžolės, būtent per tą patį dalyką. Atkreipkite dėmesį, tas pats patepimo vanduo, kuris išaugina kviečius, išaugina ir piktžoles.

46 Ta pati Šventoji Dvasia, Kuri patepa Bažnyčią, Kuri teikia jiems troškimą gelbėti sielas, Kuri suteikia jiems jėgą daryti stebuklus, Ji nužengia ant neteisiųjų taip pat, kaip ant teisiųjų. Būtent ta pati Dvasia! Taigi, jūs negalite to padaryti kaip nors kitaip, jei teisingai suprantate Mato 24:24. Jis pasakė: „Ten iškils melagingi Kristūs,“ – melagingi, pateptieji. Patepti tikru Dalyku, bet bus melagingi To pranašai, melagingi To mokytojai.

Kas galėtų priversti žmogų norėti būti melagingu mokytoju kažko, kas yra Tiesa? Mes dabar už kelių minučių prieisime prie žvėries ženklo ir jūs išvysite, jog tai yra denominacija. Matote? Melagingi mokytojai; melagingi, patepti. Patepti Kristūs, bet melagingi mokytojai. Tai vienintelis būdas kaip tai galite suvokti.

47 Visiškai kaip kad čia prieš kažkiek laiko aš tai pasakojau. Galbūt aš tai papasakosiu, nes prie mūsų prisijungę klausosi iš visos šalies. Vieną dieną kalbėjausi su savo draugu ten, iš kur mūsų šįryt klausosi, Arizonoje. Ir jis turėjo... citrusinių vaisių ūkį. Ir jis ten turėjo medį, kuris buvo apelsinmedis nešantis greipfrutus ir citrinas, saldžiuosius mandarinus, tangelus. Ir pamiršau, kiek ten buvo skirtingų vaisių ant to vieno medžio. Ir aš pasakiau tam... tam vyrui, pasakiau: „Kaipgi taip, kas tai per medis?“.

Jis pasakė: „Šis medis, pats, yra apelsinmedis“.

Aš pasakiau: „Kodėl ant jo auga greipfrutai? Kodėl ant jo auga citrinos?“.

Jis pasakė: „Jie yra įskiepyti į jį“.

Aš atsakiau: „Suprantu. Na, taigi, – pasakiau aš, – taigi, kitais metais, kai šis medis užaugins kitą vaisių derlių, – o jie visi prisirpsta maždaug tuo pačiu laiku, pasakiau aš, – tuomet jis užaugins vien tik apelsinus. Jeigu tai yra „Navel“ veislės apelsinmedis, jis užaugins „Navel“ veislės apelsinus, ar ne taip, pone?“.

Jis pasakė: „Ne, pone. Kiekviena įskiepyta šaka užaugins pagal savo rūšį“.

Aš pasakiau: „Turite omenyje, jog ta citrinos šaka užaugins citrinas iš to apelsinmedžio?“.

Jis pasakė: „Taip, pone“.

„Ar greipfruto [šaka – Vert.] užaugins greipfrutus iš to apelsinmedžio?“.

Jis pasakė: „Taip, pone. Tokia yra šakos, kuri yra į jį įskiepyta, prigimtis“.

Aš pasakiau: „Tebūna šlovė Dievui!“.

Jis pasakė: „Ką turite omenyje?“.

Aš pasakiau: „Dar vienas klausimas. Taigi, ar šis apelsinmedis, kada nors vėl neš apelsinus?“.

Jis pasakė: „Tada, kai išleis dar vieną šaką“. Kai jis išleis dar vieną šaką, o ne tada kai kita šaka bus į jį įskiepyta. Bet jos visos yra citrusinių vaisių ir jos gyvens iš citrusinės gyvybės, esančios citrusiniame medyje.

48 Aš pasakiau: „Štai taip! Metodistai pagimdys metodistus, kaskart. Baptistai pagimdys baptistus, kaskart. Katalikai pagimdys katalikus, kaskart. Bet gyvojo Dievo Bažnyčia išreikš Kristų iš šaknų, kiekvieną kartą – Žodį, jei ji kada nors išleis savo kitą šaką“.

49 Taigi, jūs galite tai ten įskiepyti, matote. Visi greipfrutai, citrinos, tangelai, kokie citrusiniai vaisiai jie bebūtų, kiekvienas jų gali gyventi tame medyje; tačiau neš melagingą liudijimą apie tai medį, gyvendami to medžio dėka. Ar suprantate tai? Jie gyvena ir klesti dėka tikros gyvybės esančios tame medyje.

Taigi, čia yra Mato 24:24, gyvena iš tos pačios Gyvybės, bet jie iš pat pradžių nebuvo teisūs. Jie neša melagingą liudijimą apie tą Medį! Tai apelsinmedis, vis tik tai yra citrusinis medis. Ir jie sako: „Ši bažnyčia, ši denominacija liudija Kristų,“ – bet turi melagingą krikštą, melagingi Žodžio liudytojai, bando pasakyti, jog Dievo jėga buvo skirta tik mokiniams.

Pats Jėzus pasakė: „Eikite į visą pasaulį ir pamokslaukite Evangeliją kiekvienai šakai, kuri tik... medžiui, kuris išaugs, kiekvienai šakai, kuri augs tame medyje. Ir šie ženklai lydės tikrąsias šakas“. Kur? Tol, kol tai yra Medis, tol, kol Jis išleidžia šakas, iki pasaulio pabaigos. Mano Vardu jie išvarinės velnius; jie kalbės naujomis kalbomis, ims gyvates, gers nuodingus dalykus; dės rankas ant ligonių ir jie pasveiks“. Ar matote valandą, kurioje mes gyvename? Ar matote, ką Jėzus pasakė?

50 Nepamirškite, tai buvo pabaigos laike, o ne seniai Veslio laiku ir ten toli. Taigi, tai turėjo įvykti pabaigos laike.

Dabar sekite Rašto vietas; leiskite Joms paliudyti. Jėzus pasakė: „Ištirkite Raštus, nes Juose jūs manote ar tikite, jog turite Amžiną Gyvenimą, o Jie yra Tie, Kurie liudija apie Mane“. Kitais žodžiais tariant, jei šis medis, kada nors išleis šaką... „Aš esu Vynmedis, Medis; jūs esate šakos. „Kas tiki į Mane, tas irgi darys darbus, kuriuos Aš darau,“ – Švento Jono 14:12.

51 Taigi: „Kas pasilieka Manyje, tas, kuris... tas, kuris buvo Mano šaknyje pradžioje“.

Dėl šios priežasties Jėzus buvo ir Šaknis ir Dovydo Palikuonis. Jis buvo iki Dovydo, Dovyde ir po Dovydo, tiek Šaknis ir Dovydo Palikuonis; Ryto Žvaigždė, Šarono Rožė, Slėnio Lelija, Alfa ir Omega; Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. „Jame gyvena kūniškai išreikštos Dievybės pilnatvė“. Ir Šaknis, ir Dovydo Palikuonis!

„Tas, kuris yra išrinktoji Gyvybė, iš anksto paskirta Gyvybė, esanti Manyje,“ – o Jis yra Žodis: „Nuo pradžios; kai jis ateis, jis neš Mano vaisius“. Švento Jono 14:12.

Tačiau kiti gyvens iš to paties dalyko, vadindami save Krikščionimis ir tikinčiaisiais. „Ne visi, kurie sako: 'Viešpatie, Viešpatie' įeis į vidų“.

Taigi, ir tai turi įvykti ir būti išreikšta paskutiniosiomis dienomis: „Kai Dievo paslaptys turės būti užbaigtos,“ – kaip mes prie to prieisime šiek tiek vėliau.

52 Šie medžiai, tikrasis vynmedis ir melagingasis vynmedis! Jūs esate mane anksčiau girdėję apie tai pamokslaujant, prieš daug metų, kaip jie kartu išaugo. Atskleidžiau juos asmenyse ir parodžiau tai nuo Kaino iki Abelio, tie du vynmedžiai, kurie susitiko prie aukuro; abu religingi, abu patepti, abu troško gyvenimo ir garbino tą patį Dievą. Bet vienas buvo atmestas, o kitas priimtas.

Ir vienintelis būdas, kuriuo tas, kuris buvo priimtas, galėjo padaryti tai kitaip nei jo brolis – tai buvo jam apreikšta. Nes Biblija sako: „Tikėjimu...“. Hebrajams vienuoliktas skyrius: „Per tikėjimą Abelis atnašavo Dievui pranašesnę auką negu Kainas, per kurį gavo liudijimą, kad buvo teisus“.

Jėzus pasakė, jog tai buvo dvasinis apreiškimas apie tai, Kas Jis buvo! „Kuo žmonės žmogaus Sūnų sako esant?“.

Jis atsakė, Petras pasakė: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“.

„Palaimintas esu tu, Simonai... Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė. Mano Tėvas, Kuris yra Danguje apreiškė tau tai. Ant šios uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią,“ – (ko?) tikrojo Žodžio apreiškimo. Štai ir vėl tikrasis Vynmedis. „Abelis, per tikėjimą!“.

Jūs pasakysite: „Tai nebuvo apreiškimas“.

53 Kas yra tikėjimas? Tikėjimas yra kažkas, kas jums yra apreikšta; to dar nėra, bet jūs tikite, kad taip bus. Tikėjimas yra Dievo valios apreiškimas. Todėl – per apreiškimą!

54 O bažnyčios šiandien jau net nebetiki dvasiniu apreiškimu. Jie tiki kažkokios sistemos dogmatiniu mokymu. „Per tikėjimą Abelis atnašavo Dievui pranašesnę auką negu Kainas, per kurį gavo liudijimą, kad buvo teisus“. Amen. Viliuosi, kad galite tai įžvelgti. Ar matote, kur mes gyvename? Matote valandą?

Neseniai aš kalbėjausi su... su džentelmenu, Krikščioniu teologu ir džentelmenu. Jis pasakė: „Pone Branhamai, mes atmetame visus apreiškimus“.

55 Aš pasakiau: „Tuomet jūs turite atmesti Jėzų Kristų, nes Jis yra Dievo apreiškimas, Dievo apreikšto žmogiškame kūne“. Jeigu to nepamatysite, jūs esate pražuvęs.

Jėzus pasakė: „Jeigu netikėsite, jog Aš esu Jis, jūs mirsite savo nuodėmėse“. Jis yra Dievo apreiškimas, Dievo Dvasia apreikšta žmogiškame pavidale. Jeigu negalite tuo patikėti – jūs pražuvęs. Jūs padarote Jį trečiu asmeniu, antru asmeniu ar kuriuo tik norite kitu asmeniu, o ne Dievu, jūs esate pražuvęs. „Jeigu netikėsite, jog Aš esu Jis, jūs mirsite savo nuodėmėse“. Apreiškimas!

56 Akivaizdu, kodėl jie negalėjo Jo pamatyti. „Joks žmogus negali ateiti pas Mane, jeigu Mano Tėvas jo nepritrauks. Ir visi, kuriuos Tėvas davė Man, – šaknyse, – ateis pas Mane“. Matote? Ar jūs suprantate tai? O, kaip mes turėtume Jį mylėti, dievinti Jį, garbinti Jį; paskutiniosiose dienose matydami Dvasios vaisių ir Nuotakos Medį prinokstantį laiko kulminacijoje!

57 Tikrasis vynmedis ir melagingas vynmedis, abu turėjo tą patį patepimą. Vanduo krito ant jų abiejų. Akivaizdu, kodėl Jis mus įspėjo: „Tai apgautų net pačius Išrinktuosius, jeigu tai būtų įmanoma“.

58 Atkreipkite dėmesį, jie atrodo taip pat. Jie yra vienodai patepti. Bet atkreipkite dėmesį: „Iš jų vaisių...“. Kaip galite pažinti?

Iš kur galite žinoti, jog tai nėra apelsinmedis? Nes jis neša greipfrutus. Su ta šaka viskas yra gerai, ji auga tame medyje, tačiau neša greipfrutus. Ji nėra tokia, kaip ta pirmoji.

Ir jei bažnyčia sako, kad tiki, jog: „Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius,“ – bet atsižada Jo Jėgos, atsižada Jo darbų, atsižada Jo Žodžio; jei... jei... Bažnyčia, kuri tiki Jėzumi Kristumi darys Jėzaus Kristaus darbus, ji turės Jėzaus Kristaus Gyvybę. O jei taip nėra, nesvarbu, kad Gyvybė liete į ją liejasi; jei ji nėra iš anksto paskirta nuo šaknų, ji kaskart neš greipfrutus ar kažką kito. Bet jei tai yra iš anksto paskirta Gyvybė, iš šaknų, ji neš Jėzų Kristų tą patį vakar, šiandien ir per amžius, jei tai yra Žodis kylantis aukštyn iš Šaknies. O Jis ir yra Šaknis – laiko pradžia.

59 Atkreipkite dėmesį, skirtumą jums įvardina tai, ką jie išaugina. „Iš jų vaisių, – pasakė Jėzus, – juos pažinsite“. „Žmogus nerenka vynuogių nuo usnių,“ – nors usnis gali augti tame pačiame vynuogyne. Galbūt tai būtų įmanoma, tačiau tik vaisius tai parodys.

Kas yra vaisius? Žodis, vaisiui tame laike. Štai kas tai yra, jų mokymas. Mokymas apie ką? Mokymas apie laiką, koks dabar yra laikas. Žmogiška doktrina, denominacinė doktrina, bet, ar Dievo Žodis šiam laikui?

Taigi, laikas bėga taip greitai, mes galėtume apie tai ilgai kalbėti. Tačiau esu tikras, kad jūs, esantieji čia, ir esu tikras, kad jūs, visoje šalyje, galite suprasti, ką mėginu jums pasakyti, nes mes neturime daugiau laiko apie tai kalbėti.

60 Bet jūs turėtumėte išvysti, jog Patepimas patenka ant neteisių, melagingų mokytojų ir skatina juos padaryti būtent tai, ką Dievas sakė jiems nedaryti; bet jie vis tiek tai darys. Kodėl? Jie nieko su tuo negali padaryti. Kaip usnis galėtų būti kažkas kitas nei usnis? Nesvarbu, kiek gero lietaus ant jos lija, ji turi būti usnimi. Dėl šios priežasties Jėzus pasakė: „Jie bus tokie panašūs, jo tai apgautų net pačius Išrinktuosius, – kurie yra šaknyse, – jei tai būtų įmanoma,“ – bet tai yra neįmanoma. Kviečiai negali padaryti nieko kito kaip tik nešti kviečius; tik tai jie gali nešti.

61 Atkreipkite dėmesį. Nepamirškite, Dievas nėra organizacijos autorius. Velnias yra organizacijos autorius. Aš įrodžiau tai Žodžiu, nuo pradžios iki galo, vėl ir vėl; šį rytą man nereikės į tai gilintis. Mes žinome, kad Dievas tokiu būdu žmonių neorganizavo, nedarė organizacijos. Praėjo šimtai metų po paskutinio mokinio mirties, tada jie įkūrė pirmą organizaciją. Yra įrodyta, jog tai visada žlunga. Jei taip nėra, kodėl šiandien mes nesame meilėje, metodistai, baptistai, presbiterijonai, katalikai ir visi? Kodėl Dievo darbai mūsų nelydi, tuomet, kiekvienos bažnyčios, kuri remiasi tuo pačiu Žodžiu? Tie dalykai, kurie atskiria žmogų, brolybę... Mes esame labiau atitolę nuo Dievo nei kada nors anksčiau, kalbu apie bažnyčias.

62 Taigi, mums yra yra pasakyta, kad: „Visi senieji dalykai buvo kaip pavyzdžiai mūsų pamokymui, papeikimui, perspėjimui“. Kad, visi senieji dalykai iš Senojo Testamento įvyko, išpranašavo tai, kas bus Naujajame Testamente, mūsų dienoje.

Tiesiog taip, kad jei jūs niekada nebūtumėte matęs savo rankos ir jūs pakeltumėte žvilgsnį, ir pamatytumėte šešėlį ant sienos, kaip kad mano ranka priešais šviesą, jeigu... šešėlyje čia matomi penki pirštai, negatyve; ir jūs artinate savo ranką link šešėlio, būdami pozityvu, link... link negatyvo, turi atitikti ir turi būti matomi penki pirštai.

Kaip Biblija mums sako, jog: „Senasis Testamentas buvo šešėlis, provaizdis naujų dalykų ar būsimųjų dalykų; ne būtent tų dalykų, kurie yra, bet tai yra šešėlis, provaizdis ateisiančių dalykų“.

63 Sugrįžkime ir pažiūrėkime ar tai jau yra kada nors buvę kitame amžiuje. Ar norėtumėte? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tam, kad galėtume žinoti, kad įrodytume tai, nuo pradžios iki galo, Žodžiu; ne kokio nors žmogaus supratimu, kokia nors teorija.

Man nerūpi, kas jis yra; joks kitas žmogus, aš pats ar dar kas nors: „Jei jis kalba ne pagal įstatymą ir pranašus, jame nėra Šviesos“. Matote? Taip yra pasakyta Biblijoje. „Tegul kiekvieno žmogaus žodis bus melas, bet Mano tiesa,“ – nežiūrint į tai, kas jis yra.

64 Dabar sugrįžkime ir išsiaiškinkime ar tai jau buvo įvykę, kad mums buvo pateiktas pavyzdys.

Mes dabar galėtume sugrįžti į Išėjimo Knygą ir pakalbėti apie veikėją vardu Mozė, kuris buvo pateptas, Dievo siųstas pranašas, su Dievo Žodžiu ir Dievo valia savo kartoje. Nes Dievo Žodis niekada nenutrūksta, Jis pasakė: „Jis nedarė nieko tol, kol Jis pirma neapreikšdavo To Savo pranašams“. Tuomet Jis tai padarydavo. Matote?

Taigi, Jis negali meluoti. Jis negali meluoti ir būti Dievas. Ne, pone. Jis turi išlikti teisus. Jame nėra melo. Jis yra...

Ir Jis negali to pakeisti. Jei tai padarys, tuomet Jis nėra Dievas; Jis padarė klaidą. Jis turi būti begalinis. O buvimas begaliniu neleidžia padaryti klaidos. Matote? Todėl tai, ką Dievas kada nors pasako, tai amžinai yra teisinga. Matote? Ir Jis tai pažadėjo. Todėl, sekite, Biblijoje nėra tokių vietų, kurios neatitiktų tikslaus tęstinumo.

65 Taigi, Abraomui Dievas buvo pažadėjęs, kad jo sėkla bus svetimšaliais svetimame krašte keturis šimtus metų, po to Jis išves ją galinga ir stipria ranka, parodys Savo ženklus ir stebuklus žmonių tarpe su kuriais jie gyveno. Pažado laikas artėjo. Tauta buvo apie tai pamiršusi. Jie turėjo fariziejus ir sadukiejus, ir panašiai, denominacijas. Bet, visai nelauktai, ten pavieniui pasirodė Dievas ir išsirinko vieną iš jų.

Dievas niekada, jokioje kitoje dienoje ar laike, niekada nepašaukė pranašo iš denominacijos. Ne, pone. Jis yra toks susipainiojęs, jis negalėtų su tuo susitvarkyti; jis negalėtų palikti tos denominacijos.

66 Mozė, Dievo siųstas vyras, su Dievo Žodžiu, ir buvo kelyje vesdamas Izraelį į pažado žemę, griežtai su Dievo nurodymu, jis sutiko kitą pranašą, kitą pateptąjį, kuris turėjo tikrą patepimą, tos pačios Šventosios Dvasios, kuris buvo ant Mozės. Tai tiesa. Jis buvo pranašas. Šventoji Dvasia buvo ant šio vyro. Jo vardas buvo Balaamas. Jis mums visiems yra žinomas. Na, būtent tie dalykai, tie patys, dalykai... dalykai, kuriuos išsakė šis vyras vis dar pildosi po maždaug dviejų tūkstančių aštuonių šimtų metų. „Tu esi vienaragis, o Izraeli. Kas tave laimins, bus palaimintas. Kas prakeiks tave, bus prakeiktas. Tavo jėga ir galybė, kokios teisios yra tavo palapinės, o Jokūbai!“. Matote, jis nieko negalėjo su savimi padaryti. Jis atėjo ten širdyje turėdamas tikslą prakeikti tą tautą.

67 O, jūs melagingi mokytojai, kurie klausotės šių garsajuosčių ištisus metus ir matote kaip Dievas tiksliai patvirtina tai, ką Jis pasakė, ir jūs sėdite savo darbo kambaryje žinodami, kad tai yra Tiesa; bet dėl jūsų denominacinių skirtumų, jūs pasipriešinate tam ir pasakote savo žmonėms, kad taip nėra. Vargas jums! Jūsų laikas yra visai čia pat.

68 Balaamas, pateptas ta pačia Dvasia, kuri buvo ant Mozės. Koks buvo skirtumas? Mozės mokymas buvo tobulas. Biblijoje pasakyta čia, Antrame Petro, jog tai buvo: „Balaamo mokymas,“ – kurį Izraelis priėmė, už tai Dievas niekada neatleido. Neatleistina nuodėmė! Nei vienas iš jų nebuvo išgelbėtas, nors jie buvo išėję būdami Dievo palaiminimuose ir buvo matę Dievo ranką veikiančią per šį galingą pranašą, ir matė kaip tai buvo tiksliai Dievo įrodyta. Bet, kadangi, pasirodė kitas pranašas su mokymu, prieštaringu, ir ginčijosi su Moze, ir bandė įrodyti žmonėms, kad Mozė buvo neteisus. Ir Datanas, Korachas, ir daugelis jų, sutiko su juo ir mokė Izraelio vaikus paleistuvauti, sekti jo organizaciją, kad: „Mes visi esame tokie patys“.

„Ar mes metodistai, baptistai, presbiterijonai ar sekmininkai, ar dar kažkas, mes visi esame vienodi“.

69 Mes nesame vienodi! Jūs esate atskirta tauta, šventa Viešpačiui, atsidavę Žodžiui ir Dievo Dvasiai, kad neštumėte vaisių Jo pažado šiai dienai. Ir jūs nesate iš jų! Aš žinau, kad tai yra siaubingai stipriai pasakyta, bet tai tiesiog yra Tiesa. Paskirti tarnavimui šiose paskutinėse dienose! „Išeikite iš jų tarpo“.

70 Taigi: „Balaamo mokymas,“ – ne Balaamo pranašystė. Su ja viskas buvo gerai. Tai buvo nuo Dievo. Kas iš jūsų tuo tiki? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Balaamo pranašystė buvo visiškai teisinga, nes nieko kito pasakyti jis negalėjo. Dievo patepimas nebūtų prakalbėjęs kažko kito ir Dievas patvirtino tai įrodydamas, kad tai buvo Tiesa. Tačiau tai buvo „Balaamo mokymas“.

71 Dabar sulyginkite tai su Mato 24:24. Pateptieji, tačiau jų mokymas yra melagingas. Trejybės ir visi tokie dalykai; klaidinga, antikristas!

Viliuosi, kad jūsų jausmai nebus įžeisti. Ir neišjunkite jų, tų telefonų. Ir neatsistokite ir neišeikite. Tiesiog ramiai pasėdėkite ir pažiūrėkime ar Šventoji Dvasia mums to neapreikš, ir neįrodys to mums. Jūs pasakysite: „Bet tai...“. Kuo jūs betikėtumėte, tiesiog ramiai pasėdėkite ir paklausykite. Ir prašykite Dievo, kad atvertų jūsų širdį, tuomet atrasite ar jūs esate erškėtis, ar usnis, ar kur jūs apskritai esate. Matote?

72 Taigi, netgi Judas: „...jis buvo iš anksto paskirtas pasmerkimui,“ – sėdėjo ten priešais Jėzų. O Jėzus jam tarė: „Tu esi tas. Ką ketini daryti ir tai, ką turi padaryti, eik padaryk tai greitai“. Jis žinojo, ką jis turėjo padaryti, bet, už tuos trisdešimt sidabrinių ir vardan populiarumo, pardavė Viešpatį Jėzų Kristų. Vienas iš Jo mokinių, bažnyčios iždininkas, Jėzus pavadino jį Savo „draugu“. Matote? Biblijoje pasakyta: „Jis buvo gimęs pražūties sūnumi,“ – tiesiog taip pat, kaip kad Jėzus buvo gimęs Dievo Sūnumi. „Apgautų net Išrinktuosius, jeigu tai būtų įmanoma“.

73 Įdėmiai sekite mums nagrinėjant toliau. Mes paimsime kitą atvejį iš Karalių Knygos. Ten buvo pra... pranašas ir jo vardas buvo Michėjas. Jis buvo Imlos sūnus ir jis buvo pranašas. Jis buvo.

Ir ten buvo kitas pranašas, pranašų organizacijos galva, pateptųjų. Biblijoje pasakyta, kad jie buvo „pranašai,“ – tiesiog taip pat kaip Jis pasakė, kad Balaamas buvo pranašas, pateptieji.

Ir ten buvo vienas iš jų vardu Michėjas, kuris buvo Dievo pateptas ir Dievo siųstas, su Dievo Žodžiu.

Ten buvo vienas, Zedekijas, kuris manė esąs Dievo siųstas. Jis buvo Dievo pateptas, bet jo mokymas prieštaravo Dievo Žodžiui. „Iškils melagingi Kristūs, rodys didelius ženklus, apgautų Išrinktuosius, jei būtų įmanoma“.

74 Atkreipkite dėmesį, jie abu, jie abu buvo patepti. Taigi, kaip jūs galėtumėte atskirti, kuris buvo teisus, ir kuris – neteisus? Pažvelkite į tai, ką Žodis pažadėjo Ahabui. Pranašas buvęs priešais jį, tai buvo Elijas, vienas didžiausių to amžiaus pranašų, jis buvo patvirtintas pranašas. Tas patvirtintas pranašas pasakė, kad: „Kadangi Ahabas padarė tą blogį, šunys laižys jo kraują; atėmė Nabotui gyvybę. Ir kad šunys suės Jezabelę ir... jos kūnas taps mėšlu ant laukų“. Taigi, kaip jūs galite palaiminti tai, ką Dievas prakeikė? Arba kaip jūs galite prakeikti, kaip pasakė Balaamas, tai, ką Dievas palaimino? Matote?

Tačiau šie pranašai buvo nuoširdūs. Be abejonės jie buvo geri vyrai, garbingi vyrai. Nes, kad Izraelyje būtumei pranašu, tu privalai būti garbingas ar net, kad galėtum būti Izraelitu. Jei toks nebuvai, būdavai užmėtomas akmenimis. Jie buvo garbingi vyrai. Jie buvo protingi vyrai. Jie buvo išsilavinę vyrai. Jie buvo Ahabo išrinktieji, iš tautos. (Ar įžvelgi tai, sese Rait?) Tautos išrinktieji, gerai tinkami...

75 Bet dabar, kai Michėjas išvydo savo regėjimą, savo širdyje jis žinojo, ką Žodis buvo pasakęs, tačiau jis norėjo pamatyti, ką pasakys jame buvusi Dvasia.

Todėl jie pasakė jam, jie tarė: „Tu pasakyk tą patį, ką sako šie kiti pranašai. O kai tai padarysi, na, tu tapsi, mes įtrauksime tave į draugiją, be jokios abejonės, ir vėl. Supranti? Mes padarysime tave vienu iš mūsų. Mes sugrąžinsime tave į mūsų denominaciją. Tu esi... Mes žinome, kad tu esi pranašas, bet tu visada sakai prakeikimus. Tu visados prakeiki Ahabą. Taigi, Zedekijas, vyriausiasis žmogus, popiežius...,“ – ar kuo jis ten buvo. „Dabar jis jau palaimino Ahabą ir tarė: 'Eik ir tai padaryk'. Dabar tu pakartok tą patį, Imla. Na, tu esi tik vargšelis. Tu neturi jokio susirinkimo, beveik, visiškai nieko. O šie vyrukai turi milijonus. Visa tauta su jais. Dabar tu pasakyk tą patį, ką jie pasakė, nuspręsk, ką darysi, tu... tu galėsi maitintis iš turtingos žemės“. Jis ten kalbėjo su netinkamu žmogumi!

76 O kas, jei būtų buvę pasakyta: „Ar gali surasti kokią nors kliaudą Zedekijuje, Michėjau?“. „Ne“. „Ar esi kada sugavęs jį nuodėmėje?“. „Ne“. „Ar esi kada girdėjęs jį ką nors keikiant?“. „Ne“. „Ar esi kada sugavęs jį girtą?“. „Ne“. „Ar gali abejoti jo išsilavinimu?“. „Ne“. „Ar manai, kad jo doktorantūros laipsnis yra suklastotas?“. „Ne“. „Ar manai, kad su jo... jo filosofijos mokslų daktaro laipsniu viskas yra gerai?“.

„Žinoma. Per Sinedriono tarybą; spėju, kad viskas yra įgyta per tarybą, spėju, kad su tuo viskas yra gerai“.

„Na, tuomet, kodėl tau prie jo neprisijungus?“.

„Nes jis yra atsiskyręs nuo Žodžio!“.

77 Na, mes turėsime atomazgą šiuo klausimu, tuomet, kokią turėjo pranašas Elijas prieš tai. Ir jei jūs esate Dievo vaikas, jūs pasiliksite su šios Biblijos pranašu. Tai yra Žodis. Atkreipkite dėmesį į valandą, laikotarpį.

78 Na, o kas, jei Zedekijas būtų pasakęs: „O, aš žinau, kad pranašas tai pasakė, bet tai skirta būsimai kartai. Tai skirta tolimai ateičiai“?

Jis pasakė: „Palauk, kol pamatysiu regėjimą nuo Dievo ir tuomet aš tau pasakysiu“.

Pasakė: „Tada tu pakartosi tą patį dalyką?

Jis pasakė: „Aš pasakysiu tik tai, ką Dievas pasakys; nieko kito, nieko daugiau. Aš negaliu prie To pridėti nei vieno Žodžio ar atimti vieną Žodį iš To“.

Todėl tą naktį, maldoje, Viešpats aplankė jį regėjime. Kitą rytą jis atėjo ten, jis tarė...

Ten buvo du pranašai!

79 Svarbiausias žmogus tautoje, kariuomenės ir tautos akyse, buvo Zedekijas. Jis buvo pranašų galva, paskirta karaliaus. Jis buvo visų kitų pranašų galva, organizacijoje. Jis buvo paskirtas, savo organizacijos, jų visų galva; greičiausiai labiausiai apsiskaitęs, labiausiai išsilavinęs, tinkamiausias tam darbui. Ir jis buvo pateptas Šventąja Dvasia, nes jis buvo vadinamas „pranašu“. Žinoma, jis nebuvo šiaip eilinis pranašas, jis buvo pranašas hebrajas. Dabar sekite jį.

80 Zedekijas tarė: „Viešpats man prakalbo: 'Padaryk Man šiuos du geležinius ragus,' simbolį“. Pranašas įprastai parodo simbolius. Jis pasakė: „Padaryk šiuos geležinius ragus“. Šventoji Dvasia man pasakė: „Paimk juos...,“ – Patepimas, kuris mane palaimino. Nepagalvokite, jog tai šventvagiška, tiesiog noriu išreikšti mintį. „Šventoji Dvasia, Kuri kalba per mane kalbomis, Ta, Kuri patvirtino mane, Ji tarė: 'Imk šiuos ragus ir tuo pasakyk karaliui, kad jis išstums sirus lauk iš šios šalies. Ir Aš sugrąžinsiu jam žemę, kuri teisėtai priklauso Izraeliui, bažnyčiai'“.

Broli, tai yra ganėtinai fundamentalu, tiesiog maždaug taip, koks Balaamas ten buvo. Balaamas kalbėjo tiesiog taip fundamentaliai kaip ir Mozė. Mozė... Teisingas Dievo skaičius yra septyni. O Balaamas pasakė: „Pastatykite man septynis aukurus; septynios švarios aukos, jaučiai ir septyni avinai“. Tai bylojo apie Dievo Sūnaus atėjimą. Fundamentaliai jis buvo lygiai tiek pat teisus, kaip bet kuris iš jų.

81 Ir štai čia yra Zedekijas, tiesiog fundamentaliai teisus: „Nes ši žemė priklauso mums. Na, tie sirai ir filistinai štai ten pripildė savo pilvus, savo vaikų ir panašiai, mūsų priešas, maistu, kurio neteko mūsų vaikai! Kai tuo tarpu Dievas mums davė šią žemę!“.

Broli, tai geras argumentas. Spėju, kad jis galėjo taip šaukti priešais Izraelį ir jie galėjo šaukti taip garsiai kaip įmanydami. Taigi, dabar aš kalbu apie šiandieną. Viliuosi, kad sekate mano mintį. Visas tas šauksmas, riksmas!

82 Ar prisimenate Dovydą iš praėjusio sekmadienio? Matote? Jūs, kurie klausotės per radiją ar per šią telefono liniją; jei neįsigijote praėjusio sekmadienio Žinios, nepamirškite to padaryti. Bandymas tarnauti Dievui, nesant išrinktam tai daryti, nesvarbu kaip nuoširdžiai, gerai, Dievas to absoliučiai nepriima. Matote?

Taigi, čia buvo Zedekijas, galvojo, kad jis buvo teisus.

83 Michėjas pasakė: „Leisk man paklausti Dievo“. Todėl kitą rytą jis nusileido su TAIP SAKO VIEŠPATS. Jis patikrino savo regėjimą pagal Žodį.

84 Taigi, jei jis Zedekijui būtų pasakęs: „Ar žinai, ką čia pasakė Biblinis pranašas, kas turės nutikti šiam vyrukui?“.

85 „Bet ne šiuo laiku, nes šis vyras yra gerbtinas vyras. Jis stengiasi“. Nepraleiskite to. „Jis stengiasi bažnyčiai priskirti tuos dalykus, kurie jai priklauso. Jis stengiasi sugrąžinti jai jos nuosavybę,“ – ne dvasinius dalykus; jei taip būtų buvę, jis būtų sudrebinęs visą tautą taip, kaip tai padarė Elijas. Bet stengėsi jiems duoti materialius dalykus: „Mums priklauso nuosavybė. Mes esame didelė organizacija. Mes jai priklausome. Mes visi, visi jūs žmonės, jūs protestantai, visi turėtumėte prie mūsų prisijungti“. O...

Mes greitai prie to prieisime. „Bet kuriuo atveju visi yra broliai ir sesės“. Nėra. Niekada nebuvo ir niekada nebus, su tikrai realia Dievo Bažnyčia. Negali būti!

86 Atkreipkite dėmesį, jis pamatė regėjimą. Ir todėl jis pasakė: „Dievas man prakalbo“. Taigi, pažvelkite, žmogus buvo nuoširdus. Jis pasakė: „Jis pasakė: 'Padaryk šiuos ragus ir nueik pas karalių ir veržkis link vakarų',“ – ar kokioje pusėje ta žemė bebuvo atžvilgiu to, kur jie stovėjo. „'Veržkis ir tai bus TAIP SAKO VIEŠPATS, jis laimės pergalę ir sugrįš, pergalė bažnyčiai'. Ketino juos išvaryti!“. Tai ganėtinai arti, ar ne? O kas nutiko?

Ten leisdamasis atėjo Michėjas. Pasakė: „Dabar tu pasakyk savo pranašystę“.

87 Pasakė: „Eik! Bet aš mačiau Izraelį kaip avis, išsklaidytas, neturinčias ganytojo“. Tai bent! Visiškai priešingai.

88 Taigi, jūs esate susirinkimas. Kuris dabar yra teisus? Jie abu yra pranašai. Vienintelis būdas, kuriuo galite atpažinti skirtumą tarp jų, yra – patikrinti tai Žodžiu.

Pasakė: „Iš kur tu tai sužinojai?“.

Jis pasakė: „Aš mačiau Dievą sėdintį Soste“. Pasakė: „Aš mačiau visą tarybą, stovinčią aplink Jį“.

89 Dabar prisiminkite, Zedekijas tik ką pasakė, jog jis taip pat matė Dievą ir tą pačią Dvasią. „Aš mačiau Dievą. Jis pasakė man padaryti šiuos ragus iš... iš geležies. Išeik ten ir išstumk tautas iš ten, nes tai priklauso mums. Kiti jose neturi jokios teisės“. Jie turėtų, jei būtų pasilikę ištikimi Dievui. Jie būtų tai turėję, bet jie nutolo nuo Dievo.

Tokia yra organizacija, bažnyčia. Ji turi teisę į šiuos dalykus, bet per apgaulę jūs buvote tuo apvogti, nes jūs pasitraukėte nuo Dievo Žodžio ir Dievo Dvasios, patepimo, kad įrodytumėte šio laikotarpio Žodį. Neleiskite sau praleisti šios Žinios.

90 Atkreipkite dabar dėmesį į tai, kas įvyko. Jis pasakė: „Aš mačiau Dievą, – Michėjas pasakė, – sėdintį Soste Danguje. Jo taryba buvo susirinkusi aplink Jį. Jis pasakė: 'Ką mes galime pasiųsti žemyn ir apgauti Ahabą, kad Elijo žodžiai išsipildytų; Mano pranašo, kuris buvo patvirtintas. Aš ištariau, kad jis turės ateiti. Ir Elijas turėjo Mano Žodį. Ir dangūs ir žemė praeis, bet Mano Žodis nepraeis. Man nesvarbu, kokie šiuolaikiški jie tampa ar kokie geri jie tampa, ar kokie išsilavinę jie tampa, ar kokie dideli jie yra, Mano Žodžiai niekada nepraeis'“.

„Ir dvasia melagė pakilo iš pragaro, parpuolė ant kelių ir tarė: 'Jei tik Tu man leisi, aš galiu jiems duoti savo patepimą, leisti jiem padaryti bet kokį ženklą ar stebuklą, tiesiog laikydama juos atitrauktus nuo Žodžio. Jis net neatpažins, jog Tai yra Tavo Žodis. Jis Jį ignoruos vardan populiarumo'“. Broli, laikai nepasikeitė. Broli Nevili, tai tiesa. Atminkite, tai tiesa. „'Aš nužengsiu ant jo, priversiu daryti tuos pačius dalykus, kuriuos daro visi likusieji. Aš priversiu jį pranašauti ir kalbėti melą'“. Kaip tai galėjo būti melas? Nes tai prieštaravo Žodžiui.

91 Jūs priimate bet kurį iš tų klaidingų krikštų, melagingą tokį-ir-tokį, man nerūpi kaip realiai tai skamba, kiek jie stengiasi pamėgdžioti, tai yra melas, jei tai prieštarauja Dievo, šios valandos, Žodžiui. Tiksliai taip.

Jūs pasakysite: „Na, mūsų, na, mes padarėme tai ir mes darome tai, ir mūsų bažnyčia yra tokia ir kitokia“.

Man tai nerūpi. Jei tai yra priešinga parašytam Žodžiui šiai valandai, tai yra melas. Dievas nenorės su tuo turėti nieko bendro, nesvarbu kaip tai yra nuoširdu, kiek yra išsilavinimo, kaip tai protinga, kaip teisingai tai skamba, kaip išmintingai tai skamba – jei tai prieštarauja šios valandos Žodžiui. Mes įsigilinsime į tai šiek tiek giliau už kelių minučių, jei laikas leis. Jei ne, mes sugrįšime prie to šįvakar.

92 Atkreipkite dėmesį, jis buvo nuoširdus, geras vyras, be jokios abejonės. Ir jis tarė... Tuomet, atvirkščiai, Michėjas jam pasakė, ne tiesiai į veidą, bet kitais žodžiais tariant: „Tu esi pateptas melo dvasios“. Ar taip pasakyti vyskupui nebūtų akiplėšiška? Bet jis tai padarė.

93 Ir taip šis vyskupas priėjo ir tarė: „Tu daugiau niekada nebūsi draugijoje,“ – ir sudavė jam į veidą. Pasakė: „Tu žinai, jog aš esu patvirtintas vyras. Mano bažnyčia paskyrė mane būti galva, šio dalyko. Dievo tautos daugumos balsu aš buvau tam išrinktas. Mano organizacija mane tokiu padarė. Ir Dievas davė mums šią žemę ir Jis nori, kad ji mums priklausytų. Ir aš turiu TAIP SAKO VIEŠPATS“. Smogė jam ir tarė: „Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia nuėjo nuo manęs, kai paliko mane?“.

94 Michėjas atsakė: „Vieną iš šių dienų tu sužinosi,“ – kai Kalifornija bus giliai apsemta jūros, ir su visais tai kitais dalykais. Matote? „Tu pamatysi, kuriuo keliu Ji nuėjo, kai sėdėsi vidiniame kalėjime“

95 Dabar Ahabai, ką tu ketini pasakyti? „Aš tikiu savo pranašu,“ – pasakė jis. O kas, jei jis tiesiog būtų bandęs paieškoti Žodyje? Matote, jis nenorėjo matyti savęs prakeikto. Išgirskite mane! Jis nenorėjo matyti savęs prakeikto. Joks žmogus nenori.

Ir mano organiza... broli iš organizacijos, štai, kas su tavimi yra. Tu nori galvoti, jog esi teisus, kai savo širdyje žinai, kad kai krikštiji vardan „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“ – tu meluoji. Tu žinai, kad kai tu... kalbi apie tuos dalykus, kuriuos darai, ir imi pradinius įrodymus, ir visus panašius dalykus, tu esi neteisus. Kaip pirminiu įrodymu gali būti kalbėjimas kalbomis, ir po to kalbi priešingai Dievo pažadui šiai valandai? Kaip tai gali būti? Jūs nenorite prakeiksmo, ar ne? Bet Čia jis yra parašytas, taip turės būti. Tai yra žvėries ženklas, taip arti, kad tai apgautų Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma.

96 Kiekvienas ženklas, kiekvienas stebuklas, pateptas vyras, pranašystė, vyksta įvairiausi dalykai; įvairiausi ženklai, įvairiausi stebuklai, kaip jūs galite įžvelgti skirtumą? Stebėkite šiai valandai skirtą Žodį. Štai kaip jūs priimate...

97 Pažvelkite į Mozę, ką jis būtų galėjęs pasakyti Balaamui. Pažvelkite į Michėją čia, iš kur galime žinoti, jog jis buvo teisus? Žodis, iki jo, buvo išpranašautas Ahabui.

Ir Žodis, iki mūsų, išpranašavo šias organizacijas šiai dienai, ir šį prakeikimą joms. Ir dalykus, kurie išsipildys per šią, Jo tikrai pateptą Bažnyčią, turėsiančią Žodį – Žodžio Nuotaką. Mes esame čia. Tai yra čia, šiandien, tiesiog kaip tai buvo ten anuomet.

98 Biblijoje pasakyta: „Dviejų ar trijų liudininkų burnoje bus įtvirtintas kiekvienas žodis.“ Aš kalbėjau apie Balaamą, aš kalbėjau apie Balaamą ir Mozę. Ir aš dabar pasakiau apie Michėją ir Zedekiją. Dabar ketinu paminėti dar vieną. Kurių yra šimtai, bet vieno pakaks, kad turėtume tris liudininkus. Turiu visą virtinę jų čia užsirašęs; bet noriu sutaupyti laiko.

99 Jeremijas, kuris buvo patvirtintas, atsumtasis, bet patvirtintas Dievo pranašas. Jie nekentė šio vyro. Jie mėtė nepri... pernokusius vaisius į jį ir ko tik nedarė. Ir jis prakeikė juos. Ir dalykai, kuriuos jis padarė, ir gulėjo ten ant šonų, ir panašiai, ir parodė ženklus bylojusius, kad Izraelis buvo neteisus.

Kiekvienas pranašas, tikras pranašas, kuris buvo iškilęs pasaulyje, prakeikė tas denominacines bažnyčios organizacijas. Ar nesikeičiantis Dievas galėtų tai pakeisti?

100 Šventoji Dvasia yra šios valandos Pranašas; Ji įrodo Savo Žodį, patvirtina Jį. Šventoji Dvasia buvo Mozės valandos Pranašu. Šventoji Dvasia buvo Michėjo valandos Pranašu. Šventoji Dvasia, Kuri parašė Žodį, ateina ir patvirtina Žodį.

101 Taigi, kas nutiko Michėjo laiku? Ahabas buvo nužudytas ir šunys laižė jo kraują pagal Dievo Žodį.

Visi jūs melagingi mokytojai, taip sako Dievas, vieną dieną jūs nupjausite, ką sėjate, jūs akli aklųjų vadovai! Aš nesu supykęs. Aš tik sakau jums Tiesą. Ir aš nebūčiau to pasakęs, jei štai ten, tame kambaryje, jei Šventoji Dvasia nebūtų pasakiusi: „Pasakyk tai tokiu būdu“. Ar esu kada nors jums pasakęs ką nors klaidingo, ko Dievas nebūtų įrodęs esant tiesa? Pabuskite, mano broliai, kol dar ne vėlu!

102 Tačiau leiskite man pasakyti štai ką. Kaip erškėtis galėtų pabusti ir tapti usnimi, kai jis buvo iš anksto tam paskirtas? Kas galėtų sulaikyti Išrinktuosius nuo to pamatymo? Nes jie išrinkti, kad tai pamatytų. „Visi, kuriuos Tėvas man davė, ateis, – pasakė Jėzus, – bet nei vienas iš jų negali ateiti, jei Jis man jų nedavė prieš pasaulio pamato padėjimą, kai jų vardai buvo įrašyti į Avinėlio Gyvenimo Knygą,“ – ne parapijos narių knygoje, bet Knygoje, Avinėlio Gyvenimo Knygoje.

103 Atkreipkite dėmesį, Jeremijas atsistojo, buvo patvirtintas tautos akivaizdoje, visgi jie nekentė jo.

104 Ir taip jie išėjo ir pasidarė jungą, jis pasidarė, ir užsidėjo jį sau ant kaklo, ir nuėjo pas žmones. Jie tarė: „O, mes esame didi Dievo tauta. Na, mes esame Izraelis. Savo sinagogoje mes esame labai nuoširdūs. Mes lankomės kiekvieną sekmadienį, mes, mes aukojame aukas ir mes mokame savo pinigus. Kaip Nebukadnecaras iš viso drįso sulaikyti šventus Dievo daiktus?“. O! Jūsų nuodėmės tai padarė.

Dievas pasakė: „Jei laikysitės mano įsakymų, Aš to nepadarysiu. Bet, jei nesilaikysite, tai jus ištiks“. Tai yra visiškai teisinga. Vis dar tebėra taip pat. Laikykitės Jo įsakymų, Jo valandos Žodžio, tai, ką Jis pažadėjo.

105 Dabar būkite pastabūs. Taigi, Jeremijas Dievo valia, patvirtintas pranašas, nors buvo nekenčiamas... Visi iki vieno iš jų buvo nekenčiami savo dienoje. Jie atliko tokių neįprastų dalykų, priešingų tos dienos denominacijai, visi jo nekentė, net karaliai ir visi kiti. Todėl jis užsidėjo jun... jungą ant kaklo ir tarė: „TAIP SAKO VIEŠPATS. Jūs būsite ten išvesti septyniasdešimčiai metų,“ – nes jis buvo įgijęs supratimą iš Dievo Žodžio. „Septyniasdešimt metų!“.

106 Tuomet Hananija, Hananija, spėju, kad tarti reikia kaip Ha-na-ni-ja. Hananija, pranašas iš tautos, atėjo, nuėmė jungą nuo Jeremijo kaklo ir sulaužė jį. Ir tarė, būdamas susireikšminęs tautos tarpe, matote, kai jis kalbėjo priešingai Dievo Žodžiui. Ir jis tarė: „Po dviejų metų jie sugrįš. TAIP SAKO VIEŠPATS“.

Du patepti pranašai. Koks buvo tarp jų skirtumas? Vienas kalbėjo Žodį, o kitas ne. Jeremijas pasakė: „Amen“.

107 Prieš visus vyresniuosius ir susirinkimą, visą Izraelį, matote, jis norėjo pasirodyti, kad galėjo būti toks reikšmingas kaip Jeremijas. „Tu žinai, kad jiems tu nepatinki, bet kuriuo atveju. Todėl aš taip pat esu pranašas. Aš labiau esu pranašas nei tu, nes tu pranašauji melą. Tu nori man pasakyti, kad Dievo tauta paklius į tokį-ir-tokį dalyką?“.

Jie tai sako šiandien, bet jūs atsidursite ten tiesiog taip pat, kaip bažnyčia. Jūs esate prakeikti prakeikimu. Visos jūs bažnyčios, denominacijos laikosi savo žmogiškų tradicijų vietoj Dievo Žodžio, jūs esate Dievo prakeikti.

108 Dabar atkreipkite dėmesį, štai jis ateina. Hananija nuplėšia jungą nuo jo kaklo, Dievo simbolį, sulaužė jį ir tarė: „TAIP SAKO VIEŠPATS. Jie sugrįš po dviejų metų“. Tik kad pasipuikuotų: „Aš esu toks-ir-toks“. Jis bandė užstoti, nes jis buvo pranašu iš organizacijos.

109 Jeremijas buvo tyrlaukių vyras, kuris gyveno pavieniui. Jis visą laiką prieš juos pranašavo blogį, nes jie buvo blogi.

O šis vyras sakė jiems: „O, su jumis viskas yra gerai, tol, kol jūs priklausote... Tol, kol esate Izraelis, tik tiek tereikia. Matote, jūs, mes... Dievas neketina to padaryti. Aš žinau, kad čia kažkas nutiko, bet nesigąsdinkite, nebijokite“.

O, broli, tokie vis dar gyvena šiandien. „Nesijaudinkite, viskas yra gerai. Mes viską valdome. Mes esame bažnyčia“. Negalvokite taip. Taip.

110 Todėl jis tarė: „Viskas yra gerai. Jie sugrįš po dviejų metų. Tai kas ten nutiko tėra smulkmena. Tai nėra kažkas neįprasto. Mes tai turime. Nebukadnecaras tik buvo užsukęs čia, bet mūsų Dievas visu tuo pasirūpins“.

Tačiau Žodis pasakė, kad jie ten praleis septyniasdešimt metų; kol ta karta išblės, ir kita karta. Karta yra keturiasdešimt metų. „Jūs ten išvesti praleisti beveik dvi kartas“. Ir Jeremijas pasakė tai pagal Dievo Žodį.

111 Hananija sulaužė tai! Jeremijas tarė: „Gerai. Amen. Bet, Hananija, nepamirškime to, kad mes abu esame pranašai. Mes esame tarnautojai“.

Ir aš sakau tai tau, mano broli. Prisiminkime, kad iki mūsų buvo pranašai ir jie pranašavo prieš karalystes, ir jie pranašavo prieš konkrečius dalykus. Bet nepamirškime, kai pranašas, ką nors pasakydavo, jis privalėjo pranašauti pagal Žodį. Kaip Michėjas ir Mozė, ir visi kiti iš jų. Tai privalo būti pagal Žodį. Jei taip nėra, tuomet prisiminkite, kas įvyko.

112 Tuomet Hananijuje sukilo pasipiktinimas. „Aš esu Hananija, be abejo, – Viešpaties pranašas ir aš sakau: 'Du metai'“. Kitais žodžiais tariant: „Man nerūpi, ką sako Žodis“. Jo patepimas: „Aš sakau: 'Du metai, jie sugrįš'“.

113 Jeremijas, stovėjęs priešais jį, išėjo ir tarė: „Viešpatie, man nerūpi, ką jis pasakė, aš vis tiek tikiu ir žinau, ką sako Žodis. Aš išliksiu Tau ištikimas. Aš nebūsiu jo apgautas“.

114 Dievas tarė: „Eik pasakyk Hananijai: 'Aš padarysiu jį iš geležies, kitą jungą'“. Ir kadangi jis taip pasielgė, jis buvo patrauktas nuo žemės paviršiaus, Hananija buvo, tais pačiais metais.

Štai ir mūsų pavyzdžiai, abu pranašai. Dabar būtų galima pasakyti dar daugiau ir pakalbėti apie dalykus.

115 Bet sekite. Jėzus pasakė, jog šiame pabaigos laike, vėl, dvi dvasios bus labai arti viena kitos, vėl. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Dabar atkreipkite dėmesį. Tai bus dar arčiau nei anuomet. Tai yra pabaigos laikas. O, vaikai! Dieve, turėk mums pasigailėjimo! Iki tiek, kad: „Tai atrodys taip realiai, kad apgautų pačius Išrinktuosius, jei būtų įmanoma“. Kaip jūs dabar ketinate... Kaip mes būtume atskyrę tose dienose? Kaip jūs šiandien atskirsite? Tokiu pačiu būdu, pasiliekant su Žodžiu: „Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius“.

Perklausykite visą šią Žinią. Ir kai klausysitės šios garsajuostės, netgi galbūt, kai vieną dieną manęs nebus, kai Viešpats bus su manimi užbaigęs čia žemėje, jūs galėsite prie šito sugrįžti. Įsiklausykite į mano balsą, į tai, ką jums sakau. Jeigu Jis pasiims mane prieš Jo Atėjimą, tiesiog atminkite, aš kalbėjau jums Viešpaties Vardu, per Viešpaties Žodį. Taip.

116 Atkreipkite dėmesį: „Bus taip arti vienas kito, kad tai apgautų Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma,“ – rodys tuos pačius ženklus, tuos pačius stebuklus, ta pačia Dvasia. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tiesiog kaip buvo su pranašais apie kuriuos mes neseniai kalbėjome, pranašai. Taigi, taip pat yra parašyta...

117 Atsiverskime tai, dėl to, jei norite, Antrą Timotiejui 3. Nepraleiskime jos. Ir aš nenoriu...

118 Aš žvelgiu į ten aukštai kabantį laikrodį ir aš... aš noriu daug ką iš čia praleisti, bet nemanau, kad mums dabar derėtų taip pasielgti. Matote? Atkreipkite dėmesį. Tik... Jei... Stoviu čia prakaituodamas, matote, bet esu laimingas. Ir žinau, jog tai yra tiesa. Antras Timotiejui 3:8.

119 Paulius, žmogus, kuris pasakė: „Jei Angelas ateis iš Dangaus ir kalbės jums nors vieną kitokį žodį nei aš pasakiau, tebus jis prakeiktas,“ – taigi, Angelas nužengė. Tai Antrasis Tesalonikiečiams... O, atleiskite.

120 Atkreipkite dėmesį į Antrą Timotiejui 3:8. Sekite dabar Pauliaus kalbą. Pradėkime maždaug nuo... Pradėkime nuo pirmos eilutės ir klausykime dabar labai įdėmiai. Jūs, kurie turite savo Bibliją, skaitykite su manimi. Jūs, kurie neturite savo Biblijos, klausykite įdėmiai. Ži...

Žinok ir tai, kad paskutinėmis dienomis...

Pasibraukite: „paskutinėmis dienomis“. Būtent tada tai įvyks.

ateis pavojingi laikai. (Mes tame esame.)

Nes žmonės bus savimylos, godūs, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi...

121 Pažvelkite į tą grupę, kurią turime šiandien, sugedę. Netgi į vyrus gatvėje, jauni vyrai, užsiaugina ilgus plaukus, kurie dengia jų kaktą, su kirpčiukais kaip moterys. Iškrypimas! Sodomiečiai!

122 Ar skaitėte šių metų, šio mėnesio „Ryders Daidžest“ [Anglų. k. „Reader's Digest“ – Vert.]? Pasakė: „Amerikiečiai sulaukę amžiaus, – manau tai buvo, – tarp dvidešimties ir dvidešimt penkių, jau patiria savo vidurio amžiaus krizę“. Su jais viskas baigta! Jie yra sugedę! Mokslas tai sako, jog vyras pasiekia savo vidurio amžiaus krizę, ir moteris, kai jie vos tėra savo ankstyvuosiuose dvidešimtuose metuose. Jų kūnas yra toks sugedęs ir atsidavęs netyrumui.

123 O, Amerika, kiek kartų Dievas norėjo surinkti jus, bet dabar jūsų valanda išmušė! Jūs vedate pasaulį paskui save nepadorume.

...piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi,

be prigimtinio prieraišumo,…

Neturintys net tikros meilės vienas kitam, vyras moteriai, moteris vyrui. „Net be prigimtinio prieraišumo“. Nepadorumas, seksualiai!

paliaubų laužytojai, melagingi kaltintojai, nesusivaldantys, niršūs, ir nekenčiantys tų, kurie yra geri.

Kitais žodžiais tariant, sako: „Jūs, grupė besivoliojančių šventųjų“. Kažkas kažkurią dieną paklausė apie atėjimą čią, į šią bažnyčią. Pasakė: „Neikite ten. Ten tėra tik daugybė triukšmo ir šėlsmo.

Matote: „Nekenčiantys tokių“.

išdavikai, karštagalviai, pasipūtę, mylintys malonumus labiau negu Dievą;

Jūs pasakysite: „Broli Branhamai, tai komunistai“. Ką sako kita eilutė?

turintys dievotumo pavidalą, bet (ką?) išsižadėję jo jėgos; (Žodžio, Jėzaus Kristaus to paties vakar, šiandien ir per amžius, pasireiškusio, pažado tai dienai)…

Lygiai taip pat kaip Hananija, lygiai taip pat kaip Zedekijas, lygiai taip pat kaip Balaamas, ir toliau, kiti melagingi pranašai.

turintys dievotumo pavidalą... patepti… Matote?

Turintys pavidalą, patepti, įšventinti tarnautojai…

Turintys dievotumo pavidalą, bet išsižadėję, jog Jis yra tas pats vakar, šiandien... Atmeta Jo Žodį!

Kaip jie atmetė Jėzų toje dienoje? Ką jie atmetė, kai jie atmetė Jėzų? Žodį. Jie buvo religingi. Jie mokė iš savo Biblijų, bet atmetė esamos dienos Žodį.

Kas jie yra šiandien? Tie patys, patepti, pamokslauja sekminių Evangeliją, bet atmeta esamos dienos Žodžio pažadą, kuris yra įrodomas: „Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius“. Ar galite tai įžvelgti? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

Nes iš tokių yra tie, kurie įslenka į namus ir veda nelaisvėn paikas moteris, nuodėmėmis apkrautas, įvairių geismų vedžiojamas...

„Mūsų siuvinėjimo vakarėliai ir mūsų kiti dalykai“. Buvo toks, kuris atėjo bandydamas neteisingai išaiškinti Žodį ir pasakė štai taip: „Yra gerai, sese, tau turėti trumpus plaukus. Visiškai nekreipk dėmesio į tą mulkį. Suprantati? Arba, jei tu... tu dėvi tai; ne tame esmė, tai, kas išeina iš žmogaus širdies, tai jį sutepa“. Bet ar jūs suvokiate, jog esate patepti pikta, geidulinga, netyra dvasia? Galbūt jūs galite giedoti chore; būdama trumpais plaukais, bet jūs turite piktąją dvasią. Kuri prieštarauja Žodžiui. Tai tiesa. Taip yra pasakyta Biblijoje. Ir jūs galite pasakyti: „Na, aš dėviu šortus. Tai manęs nesmerkia“.

„Kas tik tai... Jei moteris apsirengia drabužį priklausantį vyrui, Dievo akyse tai yra bjaurastis“. Nesikeičiantis Dievas tai pasakė.

124 O, tiek daug dalykų mes galėtume paminėti; bet mūsų laikas išsektų. Bet jūs žinote pakankamai, kad atskirtumėte gera nuo blogo. O kaip aš galiu priversti juos tai daryti? Kaip galiu tai padaryti? Pasakysite: „Na, dėl ko tu taip apie tai šūkauji?“. Aš liudiju prieš jus. Vieną dieną, Teismo Dieną, neturėsite nei kampelio pasislėpti.

125 Kaip Michėjas galėjo tai sustabdyti? Kaip Mozė galėjo; šaukė, bandė tai sustabdyti, ir Jozuė, ir tie bėgioję tarp žmonių, ir Levis išsitraukė savo kalaviją ir užmušė juos, netgi... Bet jie sau ir toliau nuėjo pasilikdami tokie patys.

Yra išpranašauta, kad jie tai padarys. Ir jie tai padarys, nes tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS – jie tai padarys. Ar manote, jog tos denominacijos kada nors suskils, jų denominacija sugrįš prie Žodžio? Tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS, jie nesugrįš! Ar jie įeis į antikristą? Tiksliai taip. Tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS, jie tai padarys! „Todėl, apie ką tu kalbi?“. Aš turiu būti liudininkas ir taip pat jūs, visi tikintieji. Sekite.

...paikas moteris, ...apkrautas, įvairių geismų vedžiojamas,

126 „Na, visos kitos moterys taip daro“. Melagingi pranašai! Dabar pasiklausykite. Apie melagingus pranašus aš kalbu. Taigi, ką jie padarys paskutiniojoje dienoje?

...veda... paikas moteris... įvairių geismų vedžiojamas,

„Na, aš žinau, kad visos kitos moterys...“. Gerai, kelias laisvas.

127 Ką galėčiau pasakyti visai prieš pat šiam dideliam įvykiui įvykstant čia, Kalifornijoje? „Jūs žmonės čia, Los Andžele, kiekvienais metais, kai sugrįžtu, čia yra daugiau trumpaplaukių moterų ir sumoteriškėjusių vyrų nei buvo iš pradžių, daugiu tarnautojų perėjusių į organizaciją. Jūs neturite pasiteisinimo! Nes jeigu galingi darbai, kurie buvo padaryti Sodomoje ir Gomoroje, būtų padaryti tavyje, ji būtų išstovėjusi iki šios dienos. O, Kafernaume, tu, kuris vadini save angelų vardu, Los Andžele!“. Matote, kas vyksta? Jis panirs tiesiogiai iki jūros dugno. Kada? Aš nežinau, kada tai bus, bet tai bus. Jūs jauni žmonės, jei aš neišvysiu to savo dienoje, jūs stebėkite. Jis prapuolęs!

Visada besimokančias... niekados nepajėgiančias ateiti į tiesos pažinimą.

Dabar čia yra šokiruojanti, čia yra šokiruojanti dalis. Pasiklausykite to.

Na, o kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir šitie priešinasi tiesai: sugedusio proto žmonės, tikėjimo atžvilgiu atmestini. Kuris buvo vieną kartą duotas šventiesiems.

„Tikėjimo atžvilgiu“. „Ir jis atgręš į tėvų Tikėjimą... ar vaikus atgal į tėvus“.

128 „Tikėjimo atžvilgiu atmestini“. O! Ar žinote, ką reiškia atmestini? Jei turite Skofildo Bibliją, tai yra pažymėta ten raide „h“. Štai ten yra sakoma: „apostazė“. Apostazė, štai kas tai yra.

129 Taigi, dar minutėlę. Noriu čia kažką surasti. Manau, kad tai esu užsirašęs. Nesu tikras, bet noriu tai pasakyti, ir aš pabandysiu tai surasti prieš... prieš pasakydamas tai. Taigi, duokite vieną minutę. [Tuščia vieta garsajuostėje – Red.] Tiesos atžvilgiu atmestini, Tikėjimo atžvilgiu. „Tikėjimo,“ – yra tik vienas Tikėjimas. Tai tiesa. „Tikėjimo atžvilgiu atmestini!“.

Dabar noriu perskaityti Luko 18. Tik minutėlei. Jūs ne... Jūs galite tai pasižymėti; jums nereikia dabar skaityti.

Ir jis kalbėjo jiems palyginimą tuo tikslu, kad reikia visada melstis ir nepailsti;

Sakydamas: „Mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nepaisė žmogaus;

Ir tame mieste buvo našlė; ir ji atėjo pas jį, sakydama: ‘Atkeršyk už mane mano priešininkui’.

Ir jis kurį laiką nenorėjo; bet paskui jis kalbėjo savyje: ‘Nors aš nebijau Dievo ir nepaisau žmogaus,

Tačiau, kadangi šita našlė man neduoda ramybės, aš atkeršysiu už ją, kad... nuolatiniu atėjimu ji manęs nenuvargintų’“.

Ir Viešpats tarė: „Paklausykite, ką sako neteisusis teisėjas.

Ir argi Dievas neatkeršys už savo išrinktuosius, kurie dieną ir naktį jam šaukia, nors jis ir ilgai juos pakenčia?

Sakau jums, kad jis greitai už juos atkeršys. Tačiau kai ateis žmogaus Sūnus, ar jis beras žemėje tikėjimą?“

130 Toks dabar yra klausimas. Štai prie ko aš čia norėjau prieiti, Apreiškimo 10. Mes prie to prieisime už kelių minučių, ir prie kitos Rašto eilutės. Jis pasakė: „Septintojo angelo Žinios dienomis, Dievo paslaptis turės būti užbaigta“. Štai yra klausimas, jei jūs sekate šią liniją šioje valandoje, ar ji bus užbaigta? „Ar aš berasiu Tikėjimą?“. Ar Malachijo 4 bus išpildyta šiuo laiku: „Atstatys vaikų Tikėjimą atgal į tėvų Tikėjimą, originalą, Žodį“? Matote?

131 „Atmestini, kaip Janas ir Jambras priešinosi“. Dabar taip pat pasiklausykite Antras Timotiejui 3:8. „...kaip Jan... priešinosi Mozei, tokie patys, atmestini, ateis paskutiniosiomis dienomis,“ – dabar raskite, kur ten yra sakoma: „turintys dievotumo pavidalą,“ – pateptieji. Dabar tiesiog... Sugrįžkite prie to ir... ir perskaitykite, kai būsite namuose, tam, kad galėčiau tai šį rytą užbaigti, jei pajėgsiu. „Atmestini atžvilgiu...“. Ne atmestini gy... gy... gyvenime; jie yra puikūs, kultūringi žmonės.

132 Dabar atkreipkite dėmesį, kai Mozė atėjo į Egiptą su TAIP SAKO VIEŠPATS žinia ir buvo patvirtintas; sušaukė Izraelį, o tai buvo tauta, ne bažnyčia. Izraelis buvo tauta; jie niekada nebuvo bažnyčia. Nes žodis „bažnyčia“, reiškia „iškviestieji“. Jie buvo Dievo tauta. Tuomet, kai jie buvo patepti Žodžiu ir pakviesti išeiti, jie tapo Dievo Bažnyčia. Bet po to atkrito, nes nebetikėjo Dievo Žodžiu ir paklausė melagingo pranašo. Aš viliuosi, kad tai gerai įsisavinsite.

Izraelis, būdamas Dievo tauta, išėjo vedamas Dievo rankos, pateptas Žodžiu... su Dievo Jėga, regėjo Dievo ženklus ir stebuklus. Ir tuomet, kai Dievas judėjo kartu su jais, pasirodė melagingas pranašas, pateptas, ir mokė kažko, kas buvo priešinga originaliam Dievo Žodžiui, kurį jie buvo girdėję; ir visi iki vieno pražuvo dykumoje, išskyrus tris žmones. Dabar laikykite mintį.

133 „Kaip tai buvo Nojaus dienomis, kai aštuonios sielos buvo išgelbėtos vandeniu, taip bus žmogaus Sūnaus atėjimo laiku“. „Kaip tai buvo Loto dienomis, kai trys išėjo iš Sodomos, taip bus tuo laiku, kai žmogaus Sūnus bus apreikštas“. Aš tik cituoju Raštą, Viešpaties Žodžius, kurie: „Dangūs ir žemė praeis...“. Tai bus mažuma!

134 Atkreipkite į tai dėmesį. Mozė nuėjo pas Aaroną. Mozė turėjo būti dievu. Dievas jam pasakė būti dievu, pasakė: „Tu būk dievas ir leisk Aaronui, tavo broliui, būti tavo pranašu. Tu įdėk žodžius į jo lūpas, jei pats negali gerai kalbėti“. Pasakė: „Kas padarė žmogų nebylų? Kas padaro, kad žmogus prabyla?“. Viešpats.

Ir jis ten nuėjo. Ką jis padarė? Jis padarė tikrą ir teisingą stebuklą, kurį Dievas jam liepė padaryti. Dievas jam pasakė: „Eik, mesk žemyn savo lazdą“. Paėmė ją ir ji buvo gyvatė. Jis pakėlė ją ir ji virto atgal į lazdą. Pasakė: „Eik, padaryk tai faraono akivaizdoje ir tark: 'TAIP SAKO VIEŠPATS'“.

135 O kai faraonas tai pamatė, jie pasakė: „Na, koks pigus magų triukas“. Pasakė: „Tai nieko nereiškia. Tai protinė telepatija ar panašiai, žinote. Mes savo organizacijoje turime vyrus galinčius padaryti tą patį: 'Ateik čia, vyskupe toks-ir-toks. Ir tu, tu ateik čia'. Mes turime galinčius padaryti tą patį“. Tai buvo šėtonas kalbėjęs per faraoną.

Tai buvo Dievas kalbėjęs per Mozę.

136 Bet sekite kaip pasirodo šis veikėjas. Janas ir Jambras atsistojo priešais Mozę ir... viešai tautos akivaizdoje, ir padarė kiekvieną stebuklą, kurį Mozė galėjo padaryti. „Jie apgautų net Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“. Ar tai tiesa? Padarė tą patį, ką Mozė. Ar jūs suprantate tai? Dabar įsidėmėkite, tai yra TAIP SAKO RAŠTAS, tai vėl pasikartos paskutiniosiomis dienomis.

Koks buvo skirtumas tarp Mozės ir Jambro?

Mozė pasakė: „Tegul vandenyje atsiranda kraujas“.

Ir šie melagingi pranašai tarė: „Žinoma, mes taip pat galime patalpinti kraują vandenyje“. Ir tai įvyko.

137 Todėl Mozė pasakė: „Teatsiranda musės“. Iš kur jis tai paėmė? Tiesiogiai iš Dievo. Matote?

Ir ką jis padarė? Jis pasakė: „Na, žinoma, mes taip galime pasiųsti muses“. Ir jie tai padarė. Bet kurį stebuklą, kurį Mozė galėjo padaryti, jie taip pat galėjo!

Nepamirškite, turėkite tai omenyje, mes artėjame prie to, po kurio laiko. Jie gali padaryti viską, ką likusieji gali, bet jie negali išlikti su Žodžiu. Jie negali išlikti su Žodžiu.

138 Dabar atkreipkite dėmesį, jie tai padarė. Bet Mozė, tikras Dievo siųstas pranašas, Dievo įgaliotas, jis niekada su jais nesipyko, pasakė: „Štai, šito jūs negalite padaryti! Jūs negalite!“. Jis paliko juos ramybėje, leido jiems eiti toliau. Jie yra organizacijos pranašas, bet eikite pirmyn.

Mozė tiesiog nuėjo toliau, paklausė Dievo. Ką tik Dievas pasakydavo: „Dabar tu padaryk tai,“ – Mozė nueidavo ir padarydavo tai. Jis padarė kažką naujo. Kai jie tai padarė, kiekvienas jų kažką pajautė, štai jie ateina. Jie tai padarė, taip pat, tiesiog vienodai kaip Mozė.

139 Dabar atkreipkite dėmesį. Šie žmonės pasirodė... O, jūs žmonės, nepraleiskite to! Šie apgavikai, pamėgdžiotojai, pasirodė tik po to, kai pasirodė tikrasis. Matote? Jie ateina pamėgdžioti. Matote, jie turi tai daryti. Velnias negali nieko sukurti; jie tėra originalo iškraipytojai.

O kas yra nuodėmė? Tai yra iškreiptas teisumas. Kas yra svetimavimas? Teisingas, bet iškreiptas aktas. Kas yra melas? Neteisingai išaiškinta tiesa. Iškraipymas!

Pažvelkite į Hananiją, originalaus Žodžio iškraipymas. Pažvelkite į Balaamą, originalaus Žodžio iškraipymas. Pažvelkite į Zedekiją, originalaus Žodžio iškraipymas.

Ir Biblija sako, jog tokie žmonės pasirodys, po iškrei... ar kad iškreiptų originalų Žodį, Kuris yra įrodytas ir patvirtintas esantis Tiesa.

140 „Dirbk evangelisto darbą, – ten toli, tame kampelyje, – visiškai įrodyk savo tarnystę. Nes ateis laikas, kai jie nebepakęs sveiko mokslo; bet susikraus sau mokytojų pagal savo geismus, turėdami niežtinčias ausis.“ Ir eis sau ir darys, ką norės, ir [sakys – Vert.]: „Viskas yra gerai, mes turime tuos pačius ženklus ir stebuklus“. „Ir bus nukreipti nuo Tiesos ir atsigręš į pasakas, dogmas.“

141 O, Šventosios Dvasios įsisąmoninimas, pagarbios baimės jausmas, kuris persmelkia žmogaus sielą, kai jis sustoja susimąstyti kaip realiai ir aiškiai tai yra mūsų akivaizdoje! Iškaskite tą kertinį akmenį čia ir perskaitykite tą popieriaus lapą, kuris yra į jį įdėtas, prieš trisdešimt tris metus. Pažiūrėkite, ką Jis pasakė dar toje vietoje... Septintojoje gatvėje, tą rytą, kai šis kertinis akmuo buvo paguldytas. Dabar nepraleiskite to. Pažiūrėkite į žemai čia, upėje, kai Viešpaties Angelas nužengė Ugnies Stulpo pavidale, šimtai bažnyčių ar žmonių iš bažnyčios, stovėjo palei krantą; tai ką, Jis pasakė, patikrinkite ar tai išsipildė. Pažvelkite į tai, kas įvyko.

Tai yra taip sunku. Žinau, kad tai atrodo sunkiai, broliai, jums ten toliau. Bet tai... Biblijoje pasakyta, Pats Jėzus pasakė: „Tai apgautų net pačius Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“. Jokio kito būdo nėra. Jiems niekada nepavyks To pamatyti. Jei tai būtų įmanoma, net Išrinktieji būtų per tai apgauti.

142 Atkreipkite dėmesį, šie veikėjai pasirodė po to, kai buvo pasiųstas tikras Dievo pateptasis; Jo tikrasis pranašas, Mozė. Ir kai Mozė, ką nors padarydavo, jie tai pamėgdžiodami pakartojo.

143 Taigi, broli, sese, aš... Tai yra mano bažnyčia. Aš turiu teisę pamokslauti tai, ką noriu, tol, kol tai yra iš Dievo Žodžio. Ir aš nesmerkiu jūsų, žmonių, bet tiesiog patyrinėkime tai ieškodami laiko ir valandos, kurioje mes dabar gyvename.

Sveikinimai broliui Radelui, Džiunjorui Džeksonui ir kitiems ten, mūsų brolių bažnyčioms. Aš pamiršau juos, šiek tiek anksčiau. Manau, kad jie šį rytą klausosi mūsų būdami prisijungę, taip pat, nes bažnyčioje nė... nėra vietos.

144 Tiesiog pagalvokite dabar apie tai, tik minutėlę. Jie padarė tuos pačius stebuklus, kuriuos Mozė padarė. Mozė pašaukė muses; jie pamėgdžiodami taip pat jas pašaukė. Matote?

Dievas pasakė: „Tą dieną, kai nuo jo valgysi, tą dieną mirsi“.

145 Šėtonas prisėlino ir tarė: „Tikrai jūs nemirsite. Jūs tik tapsite protingesni. Jūs turėsite geresnę organizaciją, geresnę...“. Jūs suprantate. „Žinai, viskas jums bus geriau, turėsite daugiau Šviesos“. Matote, tiesioginis iškreipimas. Derėjo...

Ir nepamirškite, TAIP SAKO VIEŠPATS, pagal Antrą Timotiejui 3:18, jog: „Paskutiniosiomis dienomis, kad šie Jambras ir Janas bus žemėje“. Taigi, aš noriu, jog atkreiptumėte dėmesį, jog ten jų yra du, matote, pamėgdžiotojai.

146 Mes dabar ketiname sugrįžti prie Sodomos, po kurio laiko, tie trejetai, surasime tuos tris Angelus, kurie nužengė ir išvysime pamėgždiojimą ir panašiai, matote, pamatysime, kas yra teisinga ir klaidinga. Matote? Matote?

147 Atkreipkite dėmesį, jie padarė tuos pačius stebuklus. Bet, pastebėkite, jie pamėgdžiojo po to, kai tikras Žodis buvo pateptas, per tikrąjį, kurį siuntė Dievas; [jie – Vert.] sekė antraeiliškai.

Man įdomu, ar mes galėtume minutėlei susimąstyti. Imdavau žmones už rankos, ne taip seniai, maždaug prieš dvidešimt metų, ir pasirodė ženklas. Žmogau, ženklų ten pasirodė daugiau nei ko nors kito ir ko tik nebuvo... Vienas tai turėjo savo dešinėje rankoje; kitas tai turėjo savo kairėje rankoje; dar kitas uosdavo tai uosle. Matote, įvairiausi... Ir man kyla klausimas... Dievas šiuo laiku neleidžia man jums pasakyti, kas iš tiesų buvo tiesa, bet vieną dieną jūs tai atrasite. Tai buvo tik tam, kad jų kvailystė pasirodytų. Tai iš pat pradžių nebuvo teisinga. Aš pasakysiu jums, vieną dieną, jei Viešpats leis.

148 Atkreipkite dėmesį, jie padarė tuos pačius stebuklus, bet jie ne... Atkreipkite dėmesį, jie nedarė to tol, kol pirmiau originalus Žodis nepasireiškė. Šėtonas tokiu būdu pasielgė Edeno sode. Jis visada tokiu būdu elgiasi. Kas pranašavo pirmas? Mozė. Kas pirmas pasirodė veiksmo scenoje, Mozė ar Balaamas? Mozė. Kas pirmas pasirodė veiksmo scenoje, Jeremijas ar Hananija? Ar suprantate, ką turiu omenyje? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

149 Atkreipkite dėmesį, jie nukopijavo. Kūniški pamėgdžiotojai, nuoširdūs, galvodami, jog jie tarnavo Dievui, kaip Dovydas pasielgė, iš praėjusios savaitės, bet tai buvo kūniškas pamėgdžiojimas. Aš tiesiog noriu minutę palaukti. Noriu, kad tarpe tarp šių vietų jūs susimąstytumėte. Jei aš to nepasakysiu, tuomet Šventoji Dvasia neabejotinai tai apreikš, būtent Išrinktiesiems. Matote?

150 Faraono denominacija sako: „Mes turime žmogų, galintį padarytį visiškai tą patį,“ – ir jie tai padarė. Matote? Kodėl faraonas taip pasielgė? Kodėl Dievas tai leido? Kodėl Dievas ten siuntė tikrą, pateptą pranašą, kad parodytų ženklą faraono akivaizdoje, o po to leido denominacinei kopijai ateiti ir nukopijuoti tai žmonių akivaizdoje? Kodėl Jis leido pamėgdžiotojui iškilti ir tai padaryti, ir padaryti tą patį dalyką tiksliai taip, kaip tai padarė tikroji Dievo Dvasia? Matote, Raštas privalo būti išpildytas.

151 Atkreipkite dėmesį, Jis tai padarė tam, kad faraono ir egiptiečių širdis būtų užkietinta, kad būtų įrodyta, jog Mozė nebuvo vienintelis turėjęs Žodį. Jie galėjo padaryti viską tiesiog taip pat kaip Mozė tai galėjo padaryti.

Ir kodėl Dievas leido, kad tai įvyktų paskutiniosiomis dienomis? Taigi, tą patį dalyką, kurį pasakė melaginga dvasia Zedekijui: „Kaip mes ketiname Ahabą prie to privesti, padaryti, kad tie dalykai išsipildytų?“. Kaip Jis ketina privesti šiuos žmones, pasitikinčius savo bažnyčiomis, privesti prie to ir leisti tam dalykui išsipildyti, kurį Jis išpranašavo? Jie, šiame Laodikėjos Bažnyčios Periode: „Nes tu sakai esanti turtinga ir tau nieko netrūksta. 'Aš sėdžiu kaip karalienė'. Nieko neturi! Tu nežinai, jog esi apgailėtina, vargšė, akla? Ir Aš patariu tau ateiti, pirkti iš Manęs, – pasakė Jis, – aliejaus ir aukso“. Kodėl Jis taip padarė?

152 Kodėl Jis leidžia šiam pamėgdžiojimui atsirasti paskutiniosiose dienose, kai šie dalykai pildosi per tikrą Dievo Žodį; ir leidi pamėgdžiotojams iškilti ir padaryti tą patį, ir paneigti tikrą Dievo Žodį? Jis tai padarė su Moze. O faraonas tai padarė prieš Mozę; ir tie, Janas ir Jambras, padarė tai prieš Mozę. Ir Biblija sako, jog tai vėl pasikartos paskutiniosiose dienose. Mes esame jose. Taigi, jei tai nėra išsipildęs Rašas, kur tuomet yra?

153 Ar Mozė pykosi su jais ir sakė: „Čia! Čia! Jūs negalite to daryti. Aš esu vienintelis paskirtas tai daryti. Čia! Tu, sustok tai daręs, tuojau pat“? Jis tiesiog leido jiems tai padaryti.

Leido jiems tęsti. Prisiminkite, Biblijoje yra pasakyta: „Nes jų kvailybė (paskutinėje dienoje), kaip ir anų, paaiškės visiems,“ – kai Nuotaka bus paimama ir pakelta į dangų. Atkreipkite dėmesį.

154 Mozė, tikras išreikštas Žodis, nei kiek neprasitarė, tiesiog leido tam vykti. Tačiau jis tai padarė tam, kad Jis galėtų užkietinti faraono širdį, apgauti faraoną.

Jis padarė būtent tą patį dalyką tam, kad Jis galėtų apgauti Ahabą. O tas gležnas vyrukas stovėjo ten sau vienas, menkas Michėjas, sakė jiems: „TAIP SAKO VIEŠPATS“. Ten atsistojo dar kitas, pateptas: „TAIP SAKO VIEŠPATS“. Ir prieštaravo vienas kitam.

155 Šiandien mes stovime su TAIP SAKO VIEŠPATS, jog vandens krikštas paskutiniosiose dienose turi būti Jėzaus Kristaus Vardu. O kitas žmogus stovi ir daro stebuklus, ir yra trejybininkas.

Parodykite man žodį „trejybė“ Biblijoje? Parodykite man, kur yra trys Dievai. Parodykite man, kur yra tokie dalykai. To nėra Dievo Žodyje. Nėra tokio dalyko, kad kas nors, kada nors būtų pakrikštytas „Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios“ vardu, naudojant šiuos titulus. Visi tokie dalykai: „O, viskas gerai, sese. Viskas yra gerai, tiesiog turėti ilgus... trumpus plaukus. Viskas yra gerai, jums nereikia daryti toano ar dar kažko. O, tai nesąmonė, jis kažkoks senas konservatorius“.

Bet Biblija taip pasakė! Ir Jis pažadėjo: „Paskutiniosiomis dienomis, Jis atsiųs Elijo Dvasią ir pašauks žmones, Dievo vaikus, atgal į pirminį Tikėjimą kaip tai buvo pradžioje, Žodžio“. Šis Žodis buvo patvirtintas, žmogaus Sūnus paskutinėse dienose, taip pat, kaip tai buvo Sodomoje; vakar, šiandien ir per amžius. Jis pažadėjo tai padaryti. Tai yra Dievo pažadas. Tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS.

156 Atkreipkite dėmesį, jie padarė tą patį, taip kaip Mozė tai padarė, kol galiausiai tai viršijo Dievo kantrybę.

Dabar įsidėmėkite, tai yra TAIP SAKO VIEŠPATS, tai išsipildys šioje dienoje. Dabar išieškokite visame pasaulyje; paimkite kiekvieną kultą, paimkite kiekvieną klaną, paimkite kiekvieną žmogų, paimkite kiekvieną bažnyčią! Aš įpareigoju jus Kristaus Vardu tai padaryti, jus, tarnautojus. Aš įpareigoju jus perskaityti laikraščiuose ar nuspręsti, kur tik norėtumėte nuvykti ir išsiaiškinti ar tai dabar pat nevyksta žemėje. Matote?

Tuomet, Mato 24:24 yra visiškai teisinga. „Melagingi, pateptieji iškils paskutinėmis dienomis ir bus melagingi pranašai, ir apgaus daugelį“. Pastebėkite tai dabar provaizdžiuose, tam dabar pasirodant, matote: „Apgaus daugelį“. „Pranašai,“ – daugiskaita; „Kristūs,“ – pateptieji, daugiskaita; daug įvairių, metodistų, žinote, ir baptistų, ir sekmininkų, ir panašiai. Matote?

Bet yra vienas tikras Kristus, Dvasia, ir tai yra Žodis tapęs kūnu, kaip Jis pažadėjo tai padaryti.

Dabar mes dar truputį pajudėsime į priekį, prie dar daugiau Rašto vietų.

157 Iki kol Dievo kantrybės saikas prisipildė, tuomet tai pasibaigė. Jų kvailybė paaiškėjo visiems.

158 Atkreipkite dėmesį. Atminkite, kevalas atrodo visiškai taip pat kaip kviečio grūdas. Matote? Taigi, jums nebūtų pavykę pasakyti, praeityje, Liuterio periode: „kotelis buvo kvietys,“ – vis tik savyje Jis turėjo Gyvybę. Su koteliu viskas yra gerai, su Gyvybe kotelyje viskas buvo gerai, bet, atminkite, Gyvybė vystėsi toliau; perėjo nuo Eliziejaus ant Elijo. Gyvybės raida tęsiasi toliau. Bet, atminkite, ji yra kitame etape. Ji negali pasilikti tame etape. Mes negalime maitintis kažkokio kito periodo dvėseliena. Mes negalime valgyti sekmininkiškos dvėselienos, metodistiškos ar baptistiškos. Matote, tai tapo dvėseliena. Mes turime šviežią Maistą, šios valandos Žodį, ir panašiai.

159 Atminkite, kevalas atrodo visiškai taip pat kaip kviečio grūdas. Jūs negalėtumėte... Jis taip neatrodė būdamas žolelėje, jis taip neatrodė būdamas spurge, bet tikrai atrodė taip būdamas kevale. Neatrodė kaip... Jėzus Kristus tas pats vakar, Liuteryje; neatrodė taip Veslyje; bet tikrai atrodo Sekminėse: „Apgautų net pačius Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“. Matote? Štai ir jūsų periodai.

160 Bet atminkite, ta sekmininkų bažnyčia, paskutinėmis dienomis, buvo Laodikėja; o Kristus buvo atmestas, Branduolys, Kvietys, Jis Pats. Kai Jis bandė... Atminkite, kai Jis bandė išreikšti Save bažnyčioje, Jis buvo išvarytas lauk. Tai vis dar buvo bažnyčia, tvirtino tokia esanti; patepti.

Bet čia yra Žodis, Pats Kristus, tai yra pateptasis Žodis, kuris ateis Savo likusio Kūno, Nuotakos. Pateptas, tas pats vanduo, kuris laistė kvietį, kaip mes kalbėjome, taip pat laisto piktžoles, pateptuosius. Tik Išrinktieji arba iš anksto numatytieji sugebės atskleisti tarp jų esantį skirtumą. Taigi, Efeziečiams 5:1 jums tai pasako, ir apie tai, kaip tai buvo.

161 Jie yra pateptieji. Visi sako: „Garbė Dievui! Čia žemai mes turime laisvę. Aleliuja! Mes... O, aleliuja! Mes kalbame kalbomis ir šokinėjame. Mes turime moterų laisvę; jūs žmonės stengiatės įvesti jas į įvairiausius dalykus“. Matote? Pirmyn. Nėra nieko, ką galėtumėte padaryti. Pasakys: „Mes kalbame kalbomis. Mes šaukiame. Mes šokame Dvasioje. Mes pamokslaujame Žodį“. Be abejonės. Visiškai nieko prieš tai negali pasakyti. Taip elgiasi šie vyrai štai čia Biblijoje.

Jėzus pasakė: „Tai apgautų net Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma, net Išrinktuosius“.

162 Dabar atkreipkite dėmesį į kevalą. Iš pirminio Grūdo, Grūdo, kuris krito į žemę, Tai nebuvo jokia organizacija. Tai buvo vienas Grūdas, Savyje Pačiame. Bet, kai tai išaugo, tai nebuvo Grūdas; tai buvo organizacija, matote, lapai, javai.

Po to, Tai perėjo į kitą stadiją, kuri buvo spurgas. Vis tiek tai dar nebuvo tai, kas buvo pradžioje. Tai buvo organizacija.

Tai perėjo į kevalą, daug lapų, Sekmines, jau beveik susiformavusios. Pažvelkite į tai. Su laiku tai įgyja vis tikslesnę formą, beveik vienodai, atrodo visiškai taip pat kaip kviečio Grūdas kai ten pamatote tą nedidelį luobą.

Tačiau galiausiai Tai yra pasireiškę ir tai nėra jokia organizacija. Daugiau nešėjų nėra. Organizacija tėra nešėjas. Daugiau nėra nešėjų; kotelis privalo numirti, kevalas privalo numirti, visa kita privalo numirti, tačiau kvietys gyvena toliau. Tai yra prisikėlimo kūnas, nusileidžia tiesiai ir pakelia juos. „Tie, kurie yra paskutinieji, bus pirmieji ir tie, kurie yra pirmieji, bus paskutinieji“. Matote, pakelia juos tiesiogiai prisikėlime. Ar jūs tai sekate? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Atkreipkite dėmesį, grūdas yra...

163 Kevalas atrodo visiškai taip pat kaip grūdas. Ir žmogus ūkyje auginantis kviečius ar kažką kito, pažiūrės ir pasakys: „Šlovė Dievui, aš turiu kviečių derlių,“ – kai jis dar neturi nei kruopelės kviečių. Tai atrodo tiesiog visiškai taip pat kaip kvietys, bet tai tėra kevalas.

164 Taigi, draugai, sugrįžkite su manimi. Iš kur atėjo pirmasis prabudimas, po (mirties) dienų, kai kviečio grūdas turėjo kristi į dirvą, Kūnas, Kristaus Nuotaka? Ar Kristus pavertė Savo Nuotaką organizacija, ar tai tiesa, Savo Bažnyčią? Jis niekada nedarė iš Jos organizacijos; Jis tik paskyrė apaštalus ir pranašus, ir taip toliau, Bažnyčioje, kad palaikytų Ją švarią. Tačiau Nikėjoje, Romoje, po trijų šimtų ir šešių metų, jie suorganizavo tai ir iš to padarė organizaciją. Ar tai tiesa? Ir tai numirė. Visi, kurie nesutiko su ta bažnyčia buvo nužudyti. Ir ji ramiai gulėjo šimtus metų, purve.

Tačiau, po kurio laiko, ji išaugo Liuteryje. Pirma atžalėlė išaugo iš grūdo. Antra iš ten išleido pumpurą. Jie tęsė, turėjo Cvinglį ir panašiai, ir kitas organizacijas ir panašiai. Tuomet, po kurio laiko, pasirodė anglikonai.

Ir kas nutiko tuomet? Ten su nauju prabudimu pasirodė Veslis, spurgas, kuris atrodo šiek tiek panašesnis į Kvietį. Kas po to įvyko su tuo? Tai virto organizacija ir nudžiuvo, ir numirė.

Gyvybė perėjo tiesiogiai į kevalą ir kevalas susiformavo beveik taip tobulai kaip Kvietys. Tačiau galiausiai, jų kvailybė paaiškėjo paskutiniuose aštuoniuose ar dešimtyje metų, ypatingai paskutiniuose trijuose metuose. Ką dabar tai padaro? Atidalina nuo Kviečio.

165 Kodėl dabar iš šio didžio prabudimo per šiuos paskutinius dvidešimt metų nekilo jokios organizacijos? Tai patepti pranašai, patepti mokytojai ir panašiai, bet kodėl nekilo? Po Grūdo niekas neseka. Matote, yra sugrįžta atgal, be organizacijos. O, tai bent, aklas žmogus galėtų tai pamatyti. Tai negali virsti organizacija; Tai yra taip tvirtai prieš ją. Tai yra Kviečio grūdas, Jis pats. Žmogaus Sūnus bus išreikštas. Kviečio grūdas vėl sugrįš į Save patį, žmogaus Sūnus paskutinėse dienose.

„Ir ateis melagingi To pamėgdžiotojai, paskutiniosiomis dienomis, kurie beveik apgautų Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“. Pažvelkite kaip dabar atsidalina jų organizaciniai kevalai.

166 Tai tiesiog Kvietį padaro žinomu Išrinktiesiems, kurie yra Jo dalis. Atkreipkite dabar dėmesį į tai, kaip čia gražiai tai yra pateikiama. Tik... Atkreipkite dėmesį, pateptieji bus pajėgūs; tikri Išrinktieji, iš anksto paskirtieji, Efeziečiams 5:1 ar 1:5, tiksliau, bus iš anksto paskirti, išrinkti. Jie yra vieninteliai, kurių tai neapgaus.

Atkreipkite dėmesį, patepti pranašai bus melagingi, bet ten tarp jų bus tikri pateptieji. Kaip jūs juos atskirsite? Per Žodį. Kaip mes tai turime šešėlyje. Ar matote tai? Pasakykite „Amen“. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Suprantate?

167 Atkreipkite dėmesį, pateptieji, tik Žodis juos atskirs, ne ženklai. O, ne. Jie darys tuos pačius ženklus, bet Žodis bus tai, kas juos atskirs. Žinoma. Jie visi pranašavo. Jie visi darė aną ir kitką, žinoma, tiesiog vienodai. Jėzus pasakė, kad jie darys tuos pačius dalykus. Tačiau Žodis yra tai, kas juos atskyrė, pastebėkite, ne ženklai.

168 Ar jūs pastebėjote? Jėzus pasakė čia, Mato 24. Jis nepasakė: „Paskutiniosiomis dienomis iškils melagingi Jėzūs“. O, ne, jie negalėtų to ramiai priimti. Ne. Suraskite tokį sekminiką, kuris yra tikras sekmininkas, kuris pasakytų apie save, kad jis yra „Jėzus“? Matote? Paimkite melagingą metodistą ar baptistą, ar kažką panašaus, ar vieną iš organizacijų, kurios sakytų: „Mes esame Jėzus“. Jie žino, kad taip nėra. Jie taip nesivadins. Tačiau Biblijoje pasakyta, kad jie bus „melagingi Kristūs,“ – ne Jėzūs, bet: „melagingi Kristūs“. Jie to neatpažintų, sakydami: „Aš esu Jėzus“. O, ne.

169 Bet jie yra „melagingi Kristūs,“ – ir to nežino, nes jie prieštarauja Žodžiui. O Dievas tą patį įrodo. Taigi, dabar aš tiesiog vedu tai link atomazgos, nes jūs esate matę kaip tą patį dalyką padaro tie žmonės, kurie iš tiesų tai padarė. Ir Jėzus taip pasakė.

170 Taigi, kaip jau pasakiau, dabar jums žmonėms, kurie klausotės per telefoną, aš... aš jūsų nesmerkiu, bet tai yra mano bažnyčia ir... ir mano grupė, kurią prižiūrėti Šventoji Dvasia mane siuntė, ir aš turiu jiems pasakyti Tiesą. Valanda darosi vėlyva.

171 Taigi, jie to nepriimtų, bet: „melagingi Kristūs,“ – melagingai pateptieji, beveik su kiekvienu ženklu ir kiekviena raide iš Žodžio. „Ar jie tiki Šventosios Dvasios krikštu?“. Be abejonės. „Ar tiki visu tuo?“. Taip. „Ar tiki kalbėjimu kalbomis?“. Taip. „Ar tiki lydinčiais ženklais ir stebuklais, ženklai lydės juos?“ Taip. Tai ne metodistai, tai ne baptistai. Ne, ne. Tai sekmininkai. Matote, tai yra paskutiniosios dienos.

Taigi, pirmasis bažnyčios periodas negalėjo to niekada pastebėti. Metodistų bažnyčios periodas to niekada nepastebėjo; baptistų bažnyčios periodas, jie niekada to nepastebėjo; presbiterijonų bažnyčios periodas, jie niekada to nepastebėjo. Bet sekmininkai – taip arti to tikrojo Dalyko! Štai kur Kvietys, kevalas yra beveik kaip Kvietys. Jie niekada to neatskirtų. Matote? Jie neatskirtų. Tačiau tai yra paskutiniosios dienos, ši diena. Taip, pone.

172 Atkreipkite dėmesį, tiesiog kaip tai buvo pradžioje, taip bus pabaigoje. Kaip Ieva klaidingai išaiškino tik vieną Žodį, Šėtonas išaiškino Ievai, ir ji tuo patikėjo. Ji, ne jis; bažnyčia, ne Jis. Matote? Bažnyčia buvo ta, kuri priėmė melagingą žodį. Matote? Ne Adomas; Ieva. Ne Kristus; bažnyčia, nuotaka, pateptoji, turinti tokia būti, vadina save Nuotaka, matote, ji priėmė melagingą žodį.

Nejau negalite to įžvelgti? Na, tai susivarsto išvien kaip batų raištelis, kaip per batraiščių akeles. Na, viskas, ką beatsiverstumėte, Biblijoje, Tai tiesiog susivarsto išvien. Ieva, ne Adomas; Ieva tuo patikėjo, ne Adomas. Šiandien nuotaka, taip vadinamoji, tuo patikėjo; ne Kristus. Nuotaka turi įvairiausius, taip vadinamoji nuotaka; tuos pačius ženklus, tuos pačius stebuklus, viską tą patį; bet ne Tikroji. Matote? „Apgautų Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“.

Dabar paskubėkime, jei pavyks, kad užbaigtume tai per penkiolika minučių, tuomet suspėsime su laiku. Dabar būkite labai pastabūs, kad jūs ne... kad nesuprastumėte to klaidingai.

173 Taigi, ne, jie nepakęstų būdami vadinami „melagingu Jėzumi“. Jie nepakęstų, nepakęstų vadintis: „Jėzumi“. Tikrai ne. Tai per daug akivaizdu. Bet kas tai atpažintų. Bet kas žinotų, jog jie nėra Jėzus. Man nesvarbu ar ant jų nugarų būtų aliejus ir kraujas ant jų rankų, ir tekėtų iš akių, jie vis tiek žinotų, kad tai... Bet kas, turintis sveiką nuovoką, žinotų, jog tai ne Jėzus. Matote? Jie to nepakeltų. Tačiau jie vadina save „pateptaisiais“. Ir jie rodo ženklus ir stebuklus, kad: „Beveik apgautų Išrinktuosius“. „Tačiau iškils melagingi Kristūs, pateptieji ir apgautų Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“.

174 Dabar atidžiai sekite. Nepraleiskite šio teiginio, nes jo yra verta pasiklausyti.

Jis tik užklijuoja juostą ant šio mikrofono čia, kad prilaikytų jį nuo kilnojimosi. Aš prakaituoju; užlašėjo ant juostos, matote.

175 Ir taip, tai bus tiesiog kaip Tai, Biblijoje pasakyta, kad taip bus. Matote?

176 Atkreipkite dėmesį, ne melagingi Jėzūs. „Melagingi Kristūs!“. Jie tiki esą pateptieji ir jie žino nesą Jėzumi. Matote, tai per daug akivaizdu. Jei šiandien ateitų žmogus ir pasakytų: „Pažvelk į randus mano rankoje. Pažvelk į mano kaktą. Aš esu Jėzus“. Na, dabar mes žinome, jog tai yra klaidinga. Ir, atminkite, Jėzus nesakė, kad tokie žmonės pasirodys. Jis pasakė, kad ten pasirodys „melagingi Kristūs“. „Kristūs,“ – daugiskaita, denominacijos ir panašiai, pateptieji; patepti denominacinės dvasios, o ne Žodžiu. Ar sekate mintį? Ne melagingi Jėzūs. „Melagingi Kristūs,“ – melagingi, pateptieji. Matote? O, kaip akivaizdu! Kaip mes... Tikrai jūs to nepraleistumėte!

177 Taigi, atminkite, aš visada jums sakiau, jog yra trys žmonių klasės. Yra trys žmonės rasės; Chamo, Šemo ir Jafeto – trys rasės. Trys klasės, ir aš sakiau, jog tai yra: tikintysis, apsimestinis tikintysis ir netikintysis. Jos visada buvo, visada bus. Matote? Ten buvo Mozė – tikintysis; ten buvo Janas ir Jambras – netikintieji. Matote? Ten buvo Balaamas; Mozė... Visada šios trys žmonių klasės, trys klasės; tikintysis, apsimestinis tikintysis ir netikintysis.

178 Dabar atminkite, netikintysis, denominacinė bažnyčia, visiškai netiki jokiais ženklais; šalta, formali, manieringa, bažnyčia pasaulyje – denominacija. Tačiau apsimestinis tikintysis yra tas kevalas. Tai yra tas žmogus, kuris tiki apsimestinai. Ir tuomet ten yra tikras tikintysis, kuris iš tiesų yra tikras. Taigi, pastebėkite juos einančius paraleliai, tik minutėlę.

179 Ir atkreipkite dėmesį į tai, kokie drąsūs yra šie netikintieji ar šie apsimestiniai tikintieji ir netikintieji. Tai bent! Jie yra drąsūs, pažvelkite, net kai šėtonas atsistojo tiesiogiai tikrojo Žodžio Akivaizdoje ir tarė: „Parašyta!“. Ar tai tiesa?

Kodėl šėtonas tai padarė? Todėl, kad jis nežinojo Žodžio skirto tam... Jis žinojo, kad buvo skirtas Žodis tai valandai, bet jis abejojo, kad šis nežymus Žmogus galėjo būti tas Žodis. „Jeigu Tu esi Dievo Sūnus“. Aš žinau, jog Dievo Sūnus turi ateiti, nes yra pasakyta, kad Jis tai padarys. Ir yra parašyta: „Jis įsakys Savo Angelams Tave prižiūrėti. Matai? Įrodyk tai man! Padaryk stebuklą! Leisk man pamatyti Tave tai darantį“. Matote? Matote?

Matote, netikintysis, apsimestinis tikintysis, pamėgdžiotojas. Pažvelkite į Judą buvusį pačiame jų tarpe, tuo pačiu laiku – apsimestinis tikintysis! Matote? Atkreipkite dėmesį, ir ten buvo tikrasis Žodis.

180 Kokie jie yra drąsūs! „Taigi, nekreipkite dėmesio į tas nesąmones. Tame nieko nėra. Neikite ten. Tai tėra daugybė triukšmo. Nieko Tame nėra. Visa tai tėra fikcija. Tai tik jūsų protuose“. Matote, matote, ką turiu omenyje? Stovėjo tiesioginėje Žodžio Akivaizdoje ir tai pasakė.

181 Šėtonas priėjo visai prie pat. Kaip yra pasakyta čia Biblijoje, Judo: „Netgi arkangelas, varžydamasis su velniu tarė: 'Tebara tave Viešpats'“. Prieš Patį Žodį!

Ir štai ten stovi antikristas, pateptas, stovi visai ten pat prieš tikrą tos dienos Žodį, Jėzų Kristų ir pasakė: „Yra parašyta“.

182 Pažvelkite į paskutiniąsias dienas. „Tai bus taip arti, kad apgautų net pačius Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“. O, tai bent! Priežastis dėl kurios Išrinktieji nebus apgauti, ar žinote kokia? Todėl, kad jie ir yra Žodis. Matote? Tiesiog kaip Gyvybė esanti šaknyje, kaip neseniai kalbėjau, Ji negali Savęs paneigti. Matote, Tai yra Žodis ir Žodžio laikotarpyje. Tai tiesa.

183 Tiesiog kaip kad Jeremijas, jis žinojo. Nesvarbu, ką pasakė Hananija, jis žinojo, kur buvo. Ir lygiai taip pat pasielgė Mozė ir... ir visi likusieji iš jų. Tai yra, ji žinojo, nesvarbu, ką pasakė melagingas pranašas, ten buvo Dievo Žodis. Tai buvo parašyta.

Dėl šios priežasties Michėjas galėjo pasakyti: „Gerai, jūs tik palūkėkite ir pamatysite“.

Ahabas pasakė: „Aš tikiu savo pranašais. Mano organizacija yra teisi. Kai sugrįšiu ramybėje... Pasodinkite šį vyruką vėl į kalėjimą. Aš juo pasirūpinsiu! Maitinkite jį sielvarto duona. Išvarykite jį, visiškai neturėkite su juo bendravimo. Kai aš sugrįšiu ramybėje, mes pasirūpinsime šiuo vyruku“.

184 Michėjas pasakė: „Jei tikrai sugrįši, tai Viešpats nekalbėjo per mane“. Jis žinojo turįs TAIP SAKO VIEŠPATS ir jo regėjimas tiksliai atitiko TAIP SAKO VIEŠPATS; ne kažkokiam kitam laikotarpiui, bet tam laikotarpiui. Amen! Aleliuja! Laikotarpis!

185 Drąsus, atsistojo ir ginčijosi su Arkangelu! Buvo pasakyta, jog: „Kvailiai su pakaustytais batais žingsniuos tokiomis vietomis, kuriomis Angelai bijo vaikščioti“. Tai tiesa.

186 Priežastis dėl kurios Išrinktieji, pasakė Jėzus, nebus apgauti – nes jie ir yra tas Žodis. Jie negali būti niekuo kitu. Jie negali nieko kito girdėti. Jie nieko kito nežino. Tai tiesa.

Atminkite, Mozė nebuvo apkerėtas visais tais jų pamėgdžiojimais. Ar buvo? Mozė tarė: „Dabar palūkėk minutėlę, Faraonai. Ar žinai ką? Viešpats man liepė tai padaryti, bet, garbė Dievui, aš matau, kad tavo žmonės gali padaryti tą patį. Todėl, pasakysiu, ką ketinu padaryti, aš prie jūsų prisijungsiu“? O! Tai neskamba kaip Dievo pranašas. Ne, tikrai ne! Jis stovėjo taip tvirtai kaip tik galėjo stovėti. Jis žinojo, konkrečiai, Dievas kažkokiu būdu tuo pasirūpins, nes Jis tai pažadėjo. „Aš būsiu su jumis. Aš jūsų nepaliksiu“.

187 Jis žinojo, todėl jis prie jų neprisijungė. O, ne. Jis pasiliko su savais. Jam nereikėjo nei vienos iš jų denominacijų. Jis pasiliko tik su Dievu. Jo nesužavėjo tie visi dalykai, kuriuos jie galėjo padaryti. Kai jie padarė vieną dalyką... Jis pašaukė parazitus; jie pašaukė parazitus. Jis pavertė krauju; jie pavertė krauju. Jis viską padarė; jie pamėgdžiojo jį kaskart iš paskos. Jis tiesiog stovėjo ramus. Jis tiksliai žinojo kas yra kas. Dievas darė darbą.

Ar jūs dabar suprantate? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Ar du sudėję su dviem, gaunate keturis? [„Amen“.] Nenoriu per daug „apsvilinti“. Todėl... todėl jūs... jūs suprantate, matote.

188 Kodėl? Jie nebus tuo apgauti. Tikras tikintysis, jie yra iš anksto paskirta Sėkla, kuri turės išstovėti toje dienoje.

189 Tiesiog, taip pat Jėzus pasakė tai: „Daugelis ateis tą dieną Mano Vardu ir sakys: 'Viešpatie, ar mes neišvarinėjome velnių Tavo Vardu?'“. Jėzus atsakė: „Pabaigos dienomis, kai laikas bus pasibaigęs ir ateis didis prisikėlimas, daugelis ateis ir atsisės Karalystėje“. Dievo Karalystė yra jumyse.

Daugelis, piktžolės ateis ir atsisės kartu su Kviečiais, tars: „Dabar palūkėk minutėlę, Viešpatie! Aš kalbėjau kalbomis. Aš šaukiau. Aš šokau Dvasioje. Aš išvarinėjau velnius. Aš kalbėjau kalbomis. Aš dariau visus šiuos dalykus“.

Ką Jis atsakys? Atkreipkite dėmesį. „Jūs, kurie darote neteisybę, Aš niekada jūsų nepažinojau“.

190 Kas yra neteisybė? Paklauskite ko nors. Tai yra: „kažkas, ką jūs žinote, kad jūs turėtumėte daryti, bet jūs to nedarote“. Jie Žino tą Žodį. Jie girdi Jį. Jūs klausotės šios garsajuostės. Jūs klausotės šios Žinios. Jūs matote Viešpatį Dievą tai sakantį; jūs matote Jį patvirtinantį tai, padarantį tai tiesa. Ir jūs žinote, jog Tai yra taip akivaizdu kaip kad lauke šviečianti saulė, bet jūs, kurie laikotės įsikibę į savo denominaciją, laikotės tų melagingų dalykų; jūs, neteisybės darbininkai!

„O, taip, aš turėjau dideles kampanijas. Aš padariau . Aš padariau aną.

Pasakė: „Jūs pasitraukite nuo Manęs, jūs, neteisybės darbininkai, Aš niekada jūsų nepažinojau“.

191 „Na, Šventoji Dvasia nužengė ant manęs“. Nei trupučiu tuo neabejoju. „Aš kalbėjau kalbomis. Aš giedojau Dvasioje. Aš padariau...“. Nei trupučiu tuo neabejoju. Dėl to klausimas nekyla. O, broli, sese, kokia tai padėtis!

Tai yra sudrebinantis laikas. Kur mes esame? Šis Žodis dabar pereina į Gyvenimą. Atkreipkite dėmesį.

192 Taip, Jis pasakė, kad jie tai padarys. Atkreipkite dėmesį: „Jūs, neteisybės darbininkai“. Turiu čia užsirašęs Rašto vietą. Aš tik nežinau, kuri ji yra. Aš tam skyriau tiek daug laiko. Ketinu ją surasti, palūkėkit minutėlę, ir pažiūrėti, kas joje. Aš turiu... aš turiu Mato 7:21. Aš... aš tik nežinau, kur... Aš, kartais šalia jos trumpai nieko nepasižymiu, na, aš... aš štai taip pamokslaudamas, aš... aš pamirštu apie ką kalbėjau iš tos Rašto vietos. Mato 7:21.

Ne kiekvienas, kuris sako man: ‘Viešpatie, Viešpatie’, įeis į dangaus karalystę; bet tik tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.

Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu? Ir argi tavo vardu neišvarinėjome velnių? Ir argi tavo vardu nedarėme daug nuostabių darbų?’

Pranašai, pateptieji! Ar tai tiesa? „Ar mes nebuvome pranašai? Ar mes nebuvome patepti, pateptieji? Ar aš nepranašavau Tavo Vardu? Ir ar Tavo Vardu aš neišvariau velnių?“. Kaip jūs galite tai daryti ir atsisakyti būti pakrikštytais Jėzaus Vardu? Matote? O, tai bent! Matote, kaip apgaulinga? Tiesiog iki pat to taško, o po to atkrenta. Jie prieina prie pat to Žodžio, o po to atkrenta. Dabar pastebėkite štai ką. Mes prie to prieisime po minutės.

Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome... (mes buvome pranašai).

Taip, aš kalbėjau apie tai iš Mato 24:24.

Ir... tavo vardu neišvarinėjome velnių? Ir argi tavo vardu nedarėme daug nuostab... daug darbų?’

Ir tada aš jiems pareikšiu: ‚Aš niekada jūsų nepažinojau – pasitraukite nuo manęs jūs, kurie darote neteisybę’“.

„Kai Tai buvo pateikta tiesiog jums prieš akis ir jūs tai matėte, ir matėte kaip Tai veikia, matėte, kad Tai buvo Žodis; ir vardan savo denominacijos, jūs pasilikote joje. Aš niekada jūsų nepažinojau. Man nesvarbu, kiek velnių jūs išvarėte, kiek padarėte to ir ano; Aš nieko apie jus nežinojau“.

Balaamas pasakė: „Aš pranašavau teisingai, Tavo Vardu. Tai išsipildė“.

193 „Tai yra visiška tiesa, bet, kai buvo prieita prie Žodžio, tu atmetei Jį“.

O, broli, ar matai tą apgaulingą dalį? Ne vien tik „pranašas“; bet su Žodžiu, tikru Žodžiu, įrodytu Žodžiu, kuris tampa išreikštas. „Jūs, neteisybės darbininkai!“.

194 Bandė, šėtonas bandė visais amžiais pamėgdžioti tikrąjį Žodį. Mes tai žinome, ar ne?

195 Atkreipkite dėmesį, priėjo prie pasieninės ribos ir sugrįžo atgal. Pažvelkite čia, Jis pasakė, šeštame skyriuje Hebrajams, dabar, neseniai mes tai perskaitėme. Sakiau jums, kad prie jos sugrįšime ir mes tai padarysime ateinančioms kelioms minutėms. Jis pasakė:

...bet erškėčius ir usnis... kuri yra arti prakeikimo; kurios galas – sudeginimas. (Pasieninė!)

...jūs, kurie paragavote...Dangiškos dovanos...

„Paragavote,“ – kitais žodžiais tariant, jūs Tai pamatėte! Jūs negalite [Brolis Branhamas išleidžia garsą sučiaupdamas savo lūpas – Red.] to paragauti tik savo burna. Bet jūs Tai pamatėte ir jūs sužinojote, jog Tai buvo Tiesa. Jūs žinojote, jog Tai buvo Tiesa. „Paragavote Dangiškos dovanos“.

...ir tapote Šventosios Dvasios dalininkais, Jai nužengiant ant jūsų,

...paragavote gerojo Dievo žodžio...

„Paragavote,“ – jūs pamatėte, jog Jis buvo teisingas. „Ir Šventoji Dvasia nužengė ant jūsų,“ – piktžolių esančių lauke.

...o po to atkrenta...

„Atmesdami patį Kristų, Kuris jus pašventino ir pašaukė jus, ir uždėjo tą patepimą ant jūsų“.

...ten nelieka daugiau aukos už nuodėmę, už tai.

Tai yra neatleistina! „Jiems daugiau yra neįmanoma ateiti į Tiesos pažinimą“.

Nes yra neįmanoma tiems, kurie buvo... padaryti Šventosios Dvasios dalininkais...

Krito ant piktžolių, matote: „Pradėjo su Jėzumi ir, Viešpatie: 'Aš eisiu iki galo',“ – bet kai susidūrėte su Žodžiu, jūs sugrįžtate atgal. „Padaryti Šventosios Dvasios dalininkais ir netgi paragavote, ar išvydote Patį pasireiškusį Žodį“. O po to nuo Jo nusigręžiate: „Jiems yra neįmanoma, kada nors Tai pamatyti ar sugrįžti pas Jį“.

Tai yra TAIP SAKO RAŠTAS. Taigi, jūs... „Dangūs ir žemė praeis, bet Tai nepraeis“. Ar suprantate tai? „Visiškai neįmanoma“. Taip pasakyta Biblijoje ir Dvasia apie tai liudija.

196 Atkreipkite dėmesį, leiskite jums pateikti nedidelį pavyzdį. Pažvelkite į tuos žmones, kurie išėjo vedami Mozės pranašystės, išėjo iš tos organizacijos ir išėjo iš visko, vedami tos pranašystės, matė didelius darbus ir stebuklus, ir tokius dalykus, ir priėjo prie pasieninės įėjimo linijos.

Taigi, Ly, štai kur pasirodo tavo „vardas Knygoje“. Matai? Tu tai pataisei. Ir jūs, kurių čia nėra ir kurie klausotės prisijungę, tai daktaras Ly Veilas, kuris čia sėdi. Jis gramatiškai redaguoja „Septynių Bažnyčios Periodų“ knygą. Ir iškilo problema ar klausimas apie tavo „vardo pašalinamą iš Avinėlio Gyvenimo Knygos“. Matote, tai suglumino daugelį tarnautojų. Bet palūkėkite, kol gausite knygą, jūs tai suprasite, jei savyje turite nors kiek Šviesos. Matote?

197 Atkreipkite dėmesį, taigi, jeigu jūs nenorite To pamatyti, jūs tiesiog pasuksite savo galvą ir net nepažiūrėsite į Tai. Kaip anksčiau sakydavo mano motina: „Iš ropės kraujo neišspausi, nes joje kraujo nėra“.

198 Atkreipkite dėmesį, Šviesa turi ateiti; tai nėra tamsoje. Šviesa ateina pas tamsą ir tamsa Jos nesupranta. Įžvelkite dabar pateptuosius šioje dienoje.

Kaip Mozė išvedė tuos Izraelio vaikus; ir jie paklaũsė ir visiškai susipainiojo dėl tos didelės ten buvusios tautos. Taigi, Izraelis buvo tarpdenominacinis. Jis neturėjo savo žemės, neturėjo jokių namų. Jis keliavo namo.

Mes neturime bažnyčios. Mes nesame jokie... Mes esame... mes keliaujame į Bažnyčią, Pirmagimių Bažnyčią, Bažnyčią, kuri yra Šlovėje; ne į bažnyčią, kuri yra žemėje, iš žmogaus. Bažnyčia, kuri yra Šlovėje, pašauktųjų išeiti, iš anksto paskirtųjų Amžinam Gyvenimui, matote, grįžtančių į savo Namus.

Bet, kai jie priėjo prie vietos perėjimui į kitą krantą, jie suabejojo Žodžiu ir sugrįžo atgal. Po to, kai Jozuė ir Kalebas, ir kiti perėjo ir parnešė daugybę vynuogių tam, kad įrodytų jiems, jog žemė ten buvo, Dievo pažadas: „Tai gera žemė, pieno ir medaus“. Ir parnešė tai į aną pusę, kad tai jiems įrodytų. Ir jie paragavo jų ir tarė: „O, o, bet mes negalime to padaryti“. Kas nutiko? Jie pražuvo dykumoje. Jie pasiliko ten pat ir pavertė save organizacija, ir numirė, visi iki vieno.

Bet tik tie, kurie perėjo anapus ir parnešė – Jozuė ir Kalebas; Mozė buvo perkeltas. Laukimo provaizdis Bažnyčiai; ir Senojo Testamento prisikėlimo, Naujojo Testamento; ir paimto Kūno. Ar matote šiuos tris čia? Turite tiksliai laikytis šio trejeto linijos, matote, taigi, tikinčiajame ir netikinčiajame. Matote?

199 Pastebėkite kaip tai buvo „totalu“. Atminkite, Dievas niekada neatleido tos nuodėmės. Kaip gi jie dabar galės įeiti? Jei tai yra erškėčiai iš pat pradžių, jie ir pabaigoje bus erškėčiai. Tik iš anksto paskirtieji Tai pamatys.

200 Sekite dabar atidžiai. Tiesiog kaip Švento Martino dienomis visai prieš pat Tamsiuosius Amžius; paprastas dievobaimingas. Kas iš jūsų esate kada skaitę Švento Martino raštus? Daugelis iš jūsų. Mes nuvykome paimti Švento Martino raštų; kunigas pasakė: „Bet jis nebuvo kanonizuotas“. Žinoma, jis nebuvo; jų nebuvo kanonizuotas, bet Dievo – buvo. Šventoji Dvasia liepė mums jį ten įtraukti, tame trečiame bažnyčios periode. Matote?

201 Pažvelkite, koks dievobaimingas paprastas vyras jis buvo; pašauktas, iš anksto paskirtas. Jo tėvai – pagonys. Jo tėvelis – kareivis. Jis turėjo sekti jo pėdsakais, tapti kareiviu. O, kai juo tapo, visada tikėjo, kad kažkur turėjo būti Dievas; miškuose gyvenantis žmogus ir jis galėjo matyti Dievą. Vieną dieną jis ėjo pro miestą ir ten gulėjo senas valkata, buvo prie mirties, ko nors prašydamas... Tą naktį jis buvo peršalęs. „O, – pasakė, – duok man kažką, kuo galėčiau prisidengti; šiąnakt aš numirsiu“.

202 Niekas jam nieko nedavė. O Martinas paėjėjo nuošalėn į vieną pusę ir kurį laiką jį stebėjo. Niekas jam nieko nedavė. Jis teturėjo vieną apsiaustą. Jis būtų pats sušalęs, jis vykdė tarnybinę pareigą, jei jis... jis būtų jam atidavęs tą apsiaustą. Todėl jis pamanė: „Mes abu turėsime galimybę išgyventi, jei aš pasidalinsiu su juo“. Todėl jis paėmė savo apsiaustą ir padalino jį pusiau savo kardu, ir įsupo į jį senąjį valkatą. Ir pats įsisupo į savo apsiaustą.

Visi sakė: „Pažvelkite, koks keistai atrodantis sargybinis. Pažvelkite, koks keistai atrodantis kareivis, įsisupęs į pusę apsiausto!“.

203 Kitą vakarą, kai jis buvo laisvas nuo tarnybos ir gulėjo savo lovoje, jis buvo prabudęs. Pažvelgė, atsistojęs tame kambaryje ir ten stovėjo Jėzus Kristus įsisupęs į tą seną audinio gabalą, kuriuo jis jį apvilko. Kaip tik tada jis suprato: „Ką jūs padarėte Mano mažutėliams, tą jūs padarėte Man, Mano pateptiesiems,“ – tam, kuris ten gulėjo.

Jis buvo didis Dievo tarnas. Bažnyčia iš jo tyčiojosi, persekiojo jį, išspyrė jį ir ko tik nedarė, bet jis buvo Dievo pranašas. Tai, ką jis pasakė, išsipildė. Tame periode taip pat buvo daug tokių, kurie juo patikėjo.

204 Noriu parodyti jums, koks apgaulingas yra velnias. Vieną dieną jis sėdėjo savo darbo kambaryje. Nusileido galingas angelas, karūna buvo jam ant galvos, avėjo auksinį apavą, jo apdarai išsiuvinėti auksu, ir tarė: „Martinai, ar tu mane pažįsti?“. Jis tarė: „Aš esu tavo Viešpats ir Gelbėtojas. Aš esu Tas, Kuris tave išgelbėjo. Pagarbink mane, Martinai“. Tačiau tas pranašas, žinodamas, kad tai buvo šiek tiek keista, jis geriau į jį įsižiūrėjo. Jis tarė: „Martinai, Aš esu tavo Gelbėtojas, Jėzus Kristus. Pagarbink mane! Nejau manęs neatpažįsti, Martinai?“.

205 Martinas vis žiūrėjo į jį, jo mintyse sukosi Rašto vietos. Jis tarė: „Šėtone, pasitrauk nuo manęs“. Jis pasakė: „Tu ant galvos turi karūną. O Dievo Žodis sako, kad Jo šventieji karūnuos jį amžių pabaigoje“.

Ar tai nebūtų buvęs sekmininkiškas masalas? Stebėk šį Žodį, broli. Štai kuomet tai atsiperka.

206 Vieną dieną, vėlgi, vienuolyne, ten jie turėjo seną šventąjį, daug jaunų vienuolių. Ten buvo vienas iš jų, toks kaip ir liguistai jautrus. Stebėkite tai, čia yra gera... gera patarlė šiai dienai. Jis norėjo būti kuo nors aukštesniu už visus kitus. Jis norėjo parodyti save, valdžią, kažką didesnio, kažką geresnio, aukščiausią klasę, žinote, ir kažką didingai didelio. Jam norėjosi būti klasišku. Visada norėjo, kad kiti broliai ne... Žinote, jam norėjosi būti kitokiu. Matote? Jis, nesvarbu, kas tai buvo, jis buvo labai arogantiškas. Jis jautėsi vieninteliu akmenuku paplūdimyje. Nei vienas negalėjo prie jo prisiliesti. Dabar sekite, kas nutiko. Jis norėjo, kad įvyktų kažkas nepaprasto. Jis norėjo sugretinti save su... su aukštuomene. Ar sekate mano mintį? Matote? Todėl jis pasakė, jis pranašavo. Jis tarė: „Viešpats padarė mane pranašu, taip pat. Aš esu pranašas“.

Taigi, toje šalyje ten buvo vienas patvirtintas pranašas ir tai buvo Šv. Martinas; jis buvo gimęs pranašu.

207 Bet šis vaikis tarė, jaunuolis tarė, jaunas jaunuolis maždaug dvidešimt penkerių metų amžiaus. Jis tarė: „Viešpats padarė mane pranašu ir aš ketinu jums tai įrodyti“. Pasakė: „Šįvakar Viešpats įteiks man didelę, puikią mantiją, apvilks ja mane, baltą mantiją ir pasodins tarp jūsų. Tada visi jūs prieisite prie manęs, suprantate, ir jūs priimsite nurodymus iš manęs“.

208 Dabar palyginkite tai su šiandien, matote: „Aš būsiu organizacijos galva. Aš pasirūpinsiu jumis, likusiais vienuoliais“.

Ir neabejotinai: „Tą vakarą, pastate pasirodė šviesos,“ – taip sakoma Martino raštuose. Perskaitykite juos. Tai yra autentiška. Tai istorija. Ir pasirodė šviesos, o visi kiti stebėjo, ir štai atėjo... Jis vilkėjo baltą mantiją, stovėjo tarp jų. Jis tarė: „Matote, tai, ką jums ir sakiau?“. Bet tai prieštaravo Žodžiui.

209 Ir kai jis nuėjo ir atsivedė koledžo dekaną, jis pavaikščiojo pirmyn ir atgal truputį, tarė: „Sūnau, tai neskamba teisingai“. Jis tarė: „Yra tik vienas būdas“. Štai jis! „Yra tik vienas būdas mums išsiaiškinti. Tai atrodo antgamtiškai“. Žmogau, sekmininkai būtų tai prariję — masalą, svarelį, valą, kabliuką ir visa kita! Jis tarė: „Stebuklas gal ir atrodo gerai, bet tai neatitinka Žodžio. Taigi, mes turime tokį žmogų, pateptą pranašą vardu Martinas. Ateik, atsistok prieš jį“.

Vyrukas atsakė: „Ne, ne! Martinas su tuo neturi nieko bendro“.

210 Bet pasakė: „Mes vis tiek tave nuvesime“. Ir jie pastvėrė jį už rankos tam, kad nuvestų jį pas Martiną, ir mantija nuo juo dingo.

211 Matote: „Apgautų Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“. Matote, jie atpažįsta juos. Jėzus pasakė: „Mano avys pažįsta Mano Žodį“.

„O, – pasakysite jūs, – 'girdi Mano Balsą'“.

Tai yra Jo Žodis. „Žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu Žodžiu“. Matote? Iš anksto paskirtieji tai žino. „Svetimo žodžio ar svetimo balso jos neseks“.

Taip ten įvyko su tais žmonėmis anuomet; jie to nesekė. Jie žinojo, kad ten buvo Martinas, to periodo pranašas, Dievo pripažintas per Žodį, žinojo Žodį. Ir tas vyras prieš Tai negalėjo išstovėti.

212 Jis taip pat pasakė: „Nes kur yra lavonų, – ar Žodžio, – ten, savo laiku, ereliai bus susirinkę“. Taigi, tai yra Mat... Jei norite tai užsirašyti, tai Mato 24:28. Šiek tiek iki to, Mato 24:24; keturiomis eilutėmis žemiau, matote, jei norite tai pasižymėti. „Nes kur yra lavonų, – kur yra Mana, kur yra Žodis, – ten ir ereliai bus susirinkę“.

213 Aš dabar turiu paskubėti. Aš pakėliau akis ir pamačiau, kiek laiko... Jau... jau yra septynios minutės ar aštuonios minutės po dvylikos. Aš paskubėsiu arba mes galėsime tai užbaigti šį vakarą, kaip jums būtų geriau? Šįryt ar šįvakar? A? Kam iš jūsų šiandien po tarnavimo reikės važiuoti namo, pakelkite savo rankas, pažiūrėkime. O, tai bent, geriau jau tęsiu toliau!

Atsiprašau, kad laikau taip ilgai tuos žmones klausančius per telefonus, bet aš paskubėsiu. Tai yra verta daugiau nei jūsų pinigai. Aš tikiu, kad taip yra, man, matote. Jūsų pinigai pražus. Tai nepražus; Tai yra Žodis. Matote?

214 „Nes kur yra lavonų, ten ir ereliai bus susirinkę“. Kur yra lavonų, kur... kur... kur yra paskersta, ten ereliai bus susirinkę. Kur yra šviežia mėsa, šio laikotarpio Žodis, ten ereliai bus susirinkę.

Bet po to, kai ji supūva, tada maitvanagiai ją apspiečia. Taip. Ar suprantate, ką turiu omenyje? Kai tik yra paskerdžiama, ten pat pasirodo ereliai; bet po to, kai ji ten paguli ir pradeda pūti, tuomet ten pasirodo maitvanagiai. Erelis su tuo neturės nieko bendro. Matote?

Jėzus pasakė: „Nes kur yra lavonų, – kur iškrito Mana, naktį Mana iškrisdavo šviežiai, – ten ir ereliai bus dėl Jos susirinkę“. Tai yra šios dienos Mana. Matote? Atkreipkite dėmesį.

215 Bet po to, kai ji supūva, joje atsiranda lervos, tuomet ten pasirodo maitvanagiai. Jie negali jos užuosti, kol ji nesupūva. Akivaizdu, kodėl Jėzus atsistojo ten ir tarė: „Jeruzale, tu, kuri akmenimis užmėtei kiekvieną pranašą!“. Atkreipkite dėmesį į šį asmeninį įvardį, matote: „Jeruzale, Jeruzale, kiek kartų Aš...“. Kas Jis buvo? „Kiek kartų Aš norėjau surinkti tave, kaip višta surenka savo viščiukus, tave, kuri akmenimis užmėtei kiekvieną pranašą, kurį tau siunčiau,“ – ta didelė bažnyčia, Jeruzalė.

216 Ne ta Jeruzalė, kuri yra čia žemėje: „bet mes esame iš Jeruzalės esančios Aukštybėse,“ – iš kurios ateina Žodis, iš išankstinio numatymo, matote. Ne iš senos Jeruzalės, kuri pražūva; Jeruzalė, kuri negali pražūti. Ne senoji Jeruzalė, kuri buvo pastatyta žmogaus; net naujoji Jeruzalė pastatyta Dievo, matote, ten esantis Žodis dabar yra padaromas išreikštu. „Mano Tėvo name yra daug buveinių. Aš eisiu jums jų paruošti,“ – Kūrėjas sukuriantis aukso gatves ir panašiai. Tai yra Tas, Kuris niekada nepražus.

217 „Jeruzale, Jeruzale, kiek kartų Aš...,“ – nuo laiko pradžios; ne trečias Asmuo, dar kas nors, bet: “Aš norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus, o tu nenorėjai. Bet dabar išmušė tavo valanda“. Matote?

„Kur yra lavonų, ten ir ereliai bus susirinkę“. Bet po to, kai lavonai supūva, tada grifai susirenka. Matote?

218 Atkreipkite dėmesį. Mozė, jis niekada nedavė Dievo vaikams... Mozė buvo erelis ir jis niekada nedavė Dievo vaikams Nojaus likučių. Jis turėjo šviežią Dievo Žodį. „Viešpats Dievas sutiko mane dykumoje ir įrodė Savo Žodį, ir siuntė mane čia jūsų pakviesti“. Tada ten pasirodė pamėgdžiotojai, apsupo, tai pamėgdžiodami. Matote? Bet jis turėjo tos valandos Žodį.

Nes Dievas pasakė Abraomui, tam, kuris turėjo pažadą: „Tavo sėkla bus ateivis ne savo krašte keturis šimtus metų, bet Aš aplankysiu juos ir išvesiu galinga ranka“.

219 Mozė tarė: „Dabar Viešpats Dievas kalbėjo man ir parodė man, ir pasakė man, ką daryti, ir aš jums pasakysiu“. Tarė: „AŠ ESU siuntė mane“.

„AŠ ESU“. Ne „Aš buvau“ ar „Būsiu“. „AŠ ESU,“ – esamasis laikas, Žodis dabar. Ne Žodis, Kuris buvo ar Žodis, Kuris bus; Žodis, Kuris yra dabar. Matote? Ar jūs suprantate tai? „AŠ ESU!“. „AŠ ESU“ yra Žodis. „Pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo pas Dievą“. Ar tai tiesa? „AŠ ESU“. „Dievas siuntė mane kaip Savo pranašą, kad įrodytų, jog tai yra tiesa. Aš esu atsakymas į šį Žodį, liepė man čia ateiti ir tai padaryti“.

220 O kai jis tai padarė, faraonas pasakė: „Na, savo grupėje mes turime daugybę vyrukų taip pat galinčių tai padaryti,“ – pamėgdžiotojų.

Jėzus pasakė: „Taigi, paskutinėmis dienomis tai vėl pasikartos,“ – matote, tvirtins tą patį. Pastebėkite, kas pasirodė pirmas. Pastebėkite, kas išliko su Žodžiu. Štai taip. Štai kaip tai atpažįstama, todėl jūs galite matyti.

221 Mes pastebime, Mozė niekada jiems nedavė to, kas buvo Nojaus laiku: „Mes dabar pastatysime arką, nes tai yra Žodis, žinote. Nojus kadaise pastatė arką“. Ne, maitvanagiai tuo maitinosi. Ne, ne. Ne.

222 Tai yra pažadėtas Žodis. Atkreipkite dėmesį, nes šią žinią jis gavo iš Dievo, jis turėjo tikrą, iš anksto paskirtą Dievo Žodį tai valandai.

Nei Jėzus nepatiekė jiems Mozės likučių. Mozė turėjo Žodį tai valandai, tačiau Mozė buvo pranašas. Štai Pats Dievas, matote, Jis nepatiekė jiems Mozės... Mozės likučių.

Bet tik pažiūrėkite į tuos maitvanagius toje organizacijoje, kurie tuo apsirijo. „Mes žinome! Mes turime Mozę! Mums nereikia Tavęs“.

223 Jis pasakė: „Jeigu jūs žinotumėte Mozę, pažintumėte Mane, nes Mozė kalbėjo apie Mane“. O, tai bent! Matote?

„Kur yra lavonų, ten ir ereliai bus susirinkę“. Ereliai! Šviežiai paskerstas Žodis, Žodis, kuris buvo užaugintas ir nupenėtas, ir buvo išreikštas ir išdalintas kaip Maistas vaikams.

Taigi, senasis lavonas, kuris išgulėjo ten šimtus metų, ten jis ir gulės.

Dabar yra tas pats! Liuteris turėjo atgailos žinią; bet — jūs grupė liuteroniškų grifų! Baptistai turėjo žinią; bet — jūs baptistiniai grifai! Matote? Sekmininkai turėjo žinią; sugrįžta dabar namo, sekmininkiški grifai!

„Bet kur yra lavonų, ten ir ereliai bus susirinkę“.

224 Atminkite, jūs nebūtumėte galėjęs pamaitinti liuterono, anomis dienomis (dabar galite), katalikiška dvėseliena. Ne, pone. Jis valgė šviežią mėsą. Tai buvo tas bažnyčios periodas.

Jums nebūtų pavykę pamaitinti metodisto liuteroniška žinia. O, ne, tos dvėselienos jis nenorėjo. Ji supuvusi. Matote, Gyvybė buvo ją palikusi ir įėjusi į kažką kito. Tai senas kotelis, kuris yra negyvas, iš anuomet. Gyvybė juda toliau.

Taip pat jūs negalite pamaitinti Jėzaus Kristaus Nuotakos sekmininkiškumu. Ne, tikrai ne. Pilnos lervų kiaušinėlių organizacijos; nieko nedaro! Ne, ne!

Nes pažadas yra: „Ir prieš ateinant tai didžiai ir baisiai dienai, Aš siųsiu jums pranašą Eliją. Jis vėl atgręš vaikų širdis į tėvų Tikėjimą“. „Visus tuos Biblijoje padarytus pažadus, Aš juos išpildysiu, ir ten susirinks ereliai“. „Visi, kuriuos Tėvas Man davė, ateis pas Mane“. Matote?

225 Jėzus niekada to nebandė. Bet kai Jėzus atėjo, Jis rado daugybę jų maitvanagių: „Mes turime Mozę ir įstatymą“. Matote? Na, tai buvo geras maistas tolimoje praeityje, kai jis buvo paskerstas ir jiems patiektas. Matote, tuomet jis buvo geras.

Bet tai yra tai, ką Mozė išpranašavo, jis pats, kuris užmušdavo auką, tarė: „Viešpats, tavo Dievas, tau prikels iš tavo tarpo, iš tavo brolių, Pranašą. Ir įvyks, kad kiekvienas, kuris nesilaikys šio Pranašo ir to, ką jis sakys, bus atskirtas nuo tautos“. Ir taip buvo.

226 Pažvelkite, kaip apie šeši šimtai skirtingų pranašysčių išsipildė ten pat, iš Senojo Testamento, apie Jėzų Kristų. „Jie pervėrė Mano rankas ir Mano kojas“. Apie, pamiršau kiek jų išsipildė per paskutines septynias ar aštuonias Jo gyvenimo valandas, visi tie pranašai išsakė tai tobulai.

227 Jei aš šiandien pranašaučiau, kad įvyks tam tikras dalykas po metų nuo dabar, galbūt aš turėčiau... aš turėčiau dvidešimties procentų tikimybę, kad tai išsipildys, ar tai būtų teisinga ar klaidinga. Ir jei aš išpranašaučiau, jog tai įvyks, bet nepasakyčiau kada, turėčiau mažiau procentų. Jei išpranašaučiau, kada tai įvyks, lieka dar mažiau tikimybės. Jei išpranašaučiau vietą, kurioje tai įvyks, liktų dar mažesnė tikimybė. Jei išpranašaučiau... su kuo tai įvyks, tuomet man vis dar liktų apie šimtas tūkstantoji tikimybės, kad tai apskritai išsipildys, jei tai netiesa.

Bet kiekvienas Žodis, aleliuja, kuris buvo parašytas apie Mesiją, buvo išpildytas iki raidės. Netgi, kai vieną dieną skaitydamas Raštą Jis sustojo būtent sakinio viduryje ir tarė: „Dievo Dvasia yra ant Manęs, kad pamokslaučiau Evengeliją ir išlaisvinčiau...“. Ir sustojo ten pačiame sakinio viduryje, nes likusi jos dalis įvyks Jo antrojo Atėjimo laiku. Amen! „Dangūs ir žemė praeis; Mano Žodžiai nepraeis“. Matote?

228 Tuomet Jis buvo Žodis, Kuris juos tuomet maitino. Mozė pasakė jiems Tiesą; bet, matote, jie visada iš to padaro denominaciją maitvanagiams tam, kad...

Po to visada kažkiek To lieka, kai ereliai jau yra baigę ėsti ir yra sugrįžę namo. Tada jie laukia, kad pamatytų dar kažką. „Žodis, – jie sako, – Jis turėtų čia pasirodyti. Vakar turėjome šiaurinį elnią; rytoj turėsime avį“. Ar suprantate, ką turiu omenyje? „Ten guli sena šiaurinio elnio dvėseliena, godžiai ryja akimis, bet šiandien sulauksime avies. Kur ji yra?“. Ar suprantate, ką turiu omenyje? Angelų Maistas! Žmonės, kurie kadaise valgė maną, jeigu jie bandė ją pasilaikyti kitai dienai, ji sugesdavo. Nejaugi nematote visų provaizdžių, kaip tai tobula? Dabar yra tas pats!

229 Atkreipkite dėmesį, Jėzaus dienos maitvanagiai taip pat išvarinėjo velnius; pateptieji ant senos dvėselienos. Ar tai tiesa? Jie išvarinėjo velnius. Jėzus taip pasakė.

Ir atminkite, tomis dienomis jie turėjo pranašus. Kajafas, aukščiausias kunigas, pranašavo. Kas iš jūsų tai žino? Kajafas pranašavo. Atkreipkite dėmesį į piktžolės padėtį lauke; ji yra laistoma tuo pačiu patepimu. Kodėl Biblija sako, jog jis pranašavo? „Nes tais metais jis buvo aukščiausiasis kunigas“. Supuvęs maitėda, piktžolė ir usnis, buvęs tarp Kviečių; bet Dvasia buvo ant jo, tikrojo Dievo Šventoji Dvasia. Šventoji Dievo Dvasia buvo ant jo, kad pamokslautų, pranašautų ir išpranašautų, jog tai įvyks; bet atmetė ir nukryžiavo būtent patį įrodytą tos valandos Žodį.

O, malonė, broli! Kaip ilgai mums reikės kartoti šiuos dalykus, matote, kiek dar reikės Rašto vietų? Aš paskubėsiu. Čia turiu apie dešimt lapų, Rašto vietų įrodančių visus dalykus. „Saulė šviečia ant teisių ir neteisių, vienodai“.

230 Jėzus pasakė, kad tai įrodyti. „Jeigu Aš išvarau velnius Dievo pirštu, kuo jūsų vaikai juos išvaro?“. Taigi, jie išvarinėjo velnius. Jie pranašavo. Ar tai tiesa? Bet neatpažino Jo esant tos valandos Žodžiu, (kodėl?) nes Jis su jais nesitapatino.

Dabar paimkime Mato 24:24: „Melagingi Kristūs, – pateptieji, – iškils ir ten bus melagingi pranašai tai pranašaujantys, – matote, – ir apgautų net Išrinktuosius, jei tai būtų įmanoma“. Ar dabar supratote tai?

231 Atkreipkite dėmesį į vaikus. „Kuo vaikai... Jei Aš išvarau velnius Dievo Žodžiu, – o Jis buvo Dievo Žodis, – kuo jūsų denominaciniai vaikai juos išvaro?“. Taigi, ir tik vienintelis Dievas gali išvaryti velnią, mes tai žinome, tik Dievas. Nes stipruolis turi būti stipresnis už tą, kuris yra savo namuose. Jie turėjo jėgą tai padaryti.

Jūs žinote, Apreiškime ten pasakyta, kad jis... tas antikristas, kuris iškilo paskutiniosiose dienose: „Rodė ženklus ir stebuklus, kad net apgavo tuos, kurie gyveno ant žemės paviršiaus, ir apgavo juos visus, krikščionius ir visus, kurių vardai nebuvo įrašyti Avinėlio Gyvenimo Knygoje, – tai yra atsakymas į Mato 24:24, – kurių vardai nebuvo įrašyti Avinėlio Gyvenimo Knygoje nuo pasaulio pamato padėjimo“.

Ta Gyvybė buvusi šaknyje to... to tikro apelsinmedžio, kuri tekėjo visais tai citrusiniais vaisiais ir visais kitais, ir nukeliavo toliau ir išaugino vaisių pačioje medžio viršūnėje, aukščiau visų denominacinių įskiepijimų ir šakų. Ar supratote tai? Aš paskubėsiu. Stipruolis...

232 Prisiminkite dabar Dovydą, jis buvo doras, nuoširdus, pabandė padaryti darbą dėl Dievo, bet nebuvo iš anksto tam paskirtas.

„Jie, – pateptieji; bet Jėzus pasakė, – jie moko žmonių įsakymų (iš Raštų) kaip mokslus,“ – matote, ne Dievo Žodžio, ne Jo įrodyto Žodžio; moko apie istorinį Kristų, matote, kažką, kas buvo.

O Biblijoje yra pasakyta: „Jis yra“. „AŠ ESU,“ – ne „Aš buvau ar Aš būsiu“. „AŠ ESU, dabar pat“. Jis yra tas Žodis, kuris gyvena iki čia.

Jis buvo pradžioje, Jis buvo... Jis buvo žolelėje; Jis buvo kotelyje; Jis buvo kevale; tačiau dabar Jis yra Grūde.

233 Taigi, jūs bandote sugrįžti prie seno ir norite toliau gyventi? O kas, jei ta Gyvybė vėl nusileistų... ar manote, jog... kuri apleido... ta Gyvybė kada nors prabiltų? Sugrįžtų po to, kai tas senas kevalas yra sudžiuvęs, kada nors sugrįžtų ir vėl jame apsigyventų? Jie niekada to nepadarys. „Nes yra neįmanoma tiems, kurie kartą buvo apšviesti, – ir nėjo toliau su Žodžiu Jam besipildant, – jie yra mirę, prapuolę; o erškėčių ir usnių atmetimas yra arti, jų galas yra būti sudegintais“. Ar tai tiesa?

Dabar skubu taip greitai kaip tik galiu.

234 Atkreipkite dabar dėmesį į Raštą. Moko apie istorinį Dievą, matote, tiesiog taip pat, kaip jie bando gyventi praeityje, kaip: „Na, Veslis pasakė tą ir tą. Arba tas ir tas pasakė taip ir taip“. Jūs atmetate šiai dienai pažadėtą Žodį, Maną, kuri akivaizdžiai skirta šiai dienai. Jie bando įpilti savo seną liuteronišką, baptistišką, sekmininkišką vyną į mūsų naujus vynmaišius. Tai neveikia. Ir mūsų jaunas Vynas jų senuose vynmaišiuose — neveiks. Jeigu jie pabandys įpilti šį jauną Vyną į denominaciją, jų kvailybė paaiškės. Jiems tai nepavyks. Tai ją suplėšys.

235 „Dabar, broli, aš išvydau Dievo Žodį, tobulai per Žodį!“.

„Taigi, pažvelk čia, daktare, jei... Mes... mes negalime To turėti“. Nedai, manau, kad neseniai tau teko tai patirti. „Mes, tiesiog negalime leisti, kad Tai čia būtų. Aš... aš geriau norėčiau, kad galbūt jūs tiesiog eitumėte sau“. Tu žinai. Matote, tai neveiks. Tai suplyš.

„Jūs nededate naujo audinio gabalo ant seno audinio, nes jis visas praplyš“. Matote? Ar Jėzus to nepasakė? Jūs negalite laikyti jauną Vyną senuose vynmaišiuose. Jis juos suplėšys. Jaunas Vynas savyje turi Gyvybę. Gerai.

236 Atkreipkite čia į šį tą dėmesį, dabar labai greitai, mums užbaigiant... mūsų kalbą. Atkreipkite dėmesį į Apreiškimo 16:13 iki 14, jei norite tai užsirašyti. Aš greičiausiai neturiu laiko tai atsiversti. Noriu, kad jūs būtumėte įsitikinę ir pamatytumėte tai. Dabar atkreipkite dėmesį, tai yra skambėjimas tarp Šešto ir Septinto Dubens.

237 Dabar mes... mes užbaigsime vos už minutės, jei galite, pakentėkite dar kelias minutes. Einu dabar link pabaigos.

238 Atkreipkite dėmesį į Apreiškimo 16:13 iki 14, tarp Šešto ir Septinto Dubens: „Trys netyros dvasios kaip varlės, – ar pastebėjote jas?, – išėjo iš kažkieno burnos“. Pastebėkite, greitai. Ar jūs pasiruošę? Pasakykite: „Amen“. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Dvasių trejybė!

239 Dabar, denominacinis broli, pasėdėk ramiai minutėlę. Neatsistok ir neišeik iš patalpos, klausantieji per šią radiją, prisijungę per telefono liniją. Neišjunkite savo grotuvo. Pasėdėkite ramiai tik minutėlę ir pasiklausykite. Jei esate atgimęs iš Dievo, jūs tai padarysite.

240 Varlių trejybė! Varlė yra gyvūnas, kuris visada žiūri atgal. Ji niekada nežiūri į tą pusę, į kurią eina; ji žiūri ten, iš kur atėjo. Matote? Nejaugi nesuprantate? Kur gimė trejybiškumas? Atminkite: „trys netyros dvasios,“ – individualios dvasios. Ar suprantate tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

241 Atkreipkite dėmesį, jos žvelgia atgal į Nikėjos Tarybą, kur gimė trejybės doktrina, ne Biblijoje. Joje nėra tokio dalyko. Jos žvelgia atgal į Nikėjos Tarybą, Nikėjoje, Romoje, kur trejybė ir gimė.

Pastebėkite iš kur jos atėjo. Atkreipkite dėmesį. Ir varlių trejybė išėjo iš senosios trejybės, pagimdė naująją trejybę, jų motina. Iš ko ji išėjo? Trejybė: „slibinas,“ – matote, „žvėris“ ir „melagingas pranašas“. Trejybė, nauja. Nes, kada šios varlės išėjo? Kada tai padarė? Atkreipkite dėmesį, jos visada ten buvo, bet jos nebuvo pasireiškusios iki tarpsnio tarp Šešto ir Septinto Dubens, visai prieš Antspaudams atsiveriant tai apreikšti.

„Nes septintojo angelo Žinioje Dievo paslaptys bus padarytos žinomomis,“ – visi šie trejybininkų dalykai ir klaidingi krikštai, ir viskas turėjo būti apreikšta. Dieve, padėk mums pamatyti, kas yra Tiesa! Ir negalvoti, jog tai tėra kažkas, bandantis kažką pasakyti...

242 Aš jaučių tą dvasią, kurią Tai piktina, matote. Aš nekalbu apie save, broli. Aš kalbu apie Viešpaties Angelą, kuris yra stovykloje. Tai yra visiškai teisinga.

243 Atkreipkite dėmesį į trejybę! „Slibinas,“ – kas iš jūsų žino, kas buvo slibinas? Tai buvo Roma. „Ir slibinas atsistojo prieš moterį, kad prarytų jos vaiką vos tik jam gimus“. Ar tai tiesa? Ką Biblijoje reiškia „žvėris“? Jėgą. Gerai. „Melagingas pranašas, melagingas pranašas,“ – melagingas, pateptasis. Matote?

244 Prasidėjo kur? Čia yra „melagingas pranašas,“ – vienaskaita. „Melagingas pranašas,“ – pirmasis popiežius; ir iš ten kilo: „pa... paleistuvė ir ištvirkėlių motina,“ – jos visos.

Melaginga trejybė buvo be iškylanti; ne ankstyvosiose dienose, nepasireiškė ankstyvosiomis dienomis, tai tiesiog nusitęsė toliau. Bet kai Septyni Antspaudai atėjo ir atvėrė tas paslaptis, ir apreiškė jas; tada: „varlės, trys netyros dvasios kaip varlės išlindo, kad išreikštų save,“ – trejybės doktrina prieš Tiesą. Matote? O!

Matote, iš kur tai ateina? Matote, į ką tai sugrįžta? Ekumeninę tarybą. Jie visi yra broliai, bet kuriuo atveju; tos pačios dvasios, tas pats dalykas.

Dabar sekite. Taip apgaulinga, daro stebuklus! O šie ir yra velniai, kurie ateina pas visus žemės dievus, daro stebuklus, kad apgautų juos paskutinėje dienoje ir jiems pasiseks tai padaryti. Ką Dievas pasakė apie tą piktą dvasią?

Pasakė: „Aš nužengsiu ir įeisiu į tų pranašų lūpas ir priversiu juos pranašauti melą, kad priversti Ahabą išeiti ten ir būti sunaikintam“.

245 Dievas tarė: „Eik. Tau pasiseks. Tu padarysi, kad jie tuo patikėtų. Jie iš pat pradžių nesilaikė šio Žodžio“. Matote? „Eik, nes tu įtikinsi jį. Tu būsi ta, kuri tai padarysi, kai įeisi į tuos melagingus pranašus, nes jis pasitiki tik jais. Ir jis nieko apie Žodį nenutuokia, nei jis stengsis apie Jį sužinoti. Jis negali to padaryti, nes jis iš pat pradžių yra usnis“. Matote? Matote? „Tau pasiseks“.

246 Pažvelkite čia, į šias melagingas varles žiūrinčias atgal: „Na, ar tu žinai, ką jie pasakė tuomet Nikėjoje?“.

Man nerūpi, ką jie ten pasakė toje Nikėjoje. Aš sakau tai, ką jie pasakė ten aukštai prie Dievo Sosto; tai, kas bus, ne tai, kas buvo; kas bus, nes Jis yra „AŠ ESU“. Matote?

„Melagingi“. Pažvelkite į tai. O! Pastebėkite iš kur jos atėjo.

247 Dabar sekite atidžiai. Mes aiškiai matome, po to, kai Septyni Antspaudai buvo atidengti, tai turi apreikšti šią paslaptį. Kas yra ta trejybė? Matote? Kur ji apskritai buvo pavadinta trejybe? Matote? Kur Biblijoje apskritai yra nors kartą paminėtas žodis trejybė? Kaip galėtų būti trys Dievai, kuriuos mes garbintume kaip tris Dievus ir ar galėtume tuo pačiu nebūti pagonimis?

Kaip jie gali būti atskiri, kai Jis pasakė: „Aš ir Mano Tėvas esame Viena“? „Jeigu netikėsite, jog Aš esu Jis, jūs mirsite savo nuodėmėse“. Matote, savo netikėjime. Nuodėmė yra netikėjimas. „Jūs mirsite savo netikėjime“.

O, kuo jūs sakote Mane esant, iš kur sakote, kad Aš atėjau,
O, ar jūs pažįstate Mano Tėvą ar galite pasakyti Jo Vardą?
AŠ ESU Šarono Rožė, Ryški Rytinė Žvaigždė.

Ar galite man pasakyti, Kas Jis yra?

AŠ ESU prakalbo Mozei degančiame Ugnies krūme,
AŠ ESU Abraomo Dievas, Ryški Rytinė Žvaigždė.
AŠ ESU Šarono Rožė, o, iš kur sakote, kad Aš atėjau;

O, ar pažįstate Mano Tėvą ar galite pasakyti Jo Vardą? (Amen!)

AŠ ESU Alfa, Omega, Pradžia nuo Pabaigos;
AŠ ESU visa kūrinija ir Jėzus yra Jo Vardas.

248 Tai tiesa. Jokios trejybės! Ne, pone. Tai yra melagingas dalykas.

Septyni Antspaudai atvėrė tas paslaptis, kurios „turės būti užbaigtos,“ – pasirodo. Antspaudas atsidengė; yra atidedamas į šalį, yra parodomas, padaro slaptas Tiesas aiškiomis, Tas, Kurias Antspaudai slėpė visus tuos metus, per visas tas bažnyčias ir denominacijas.

„Didžioji paleistuvė,“ – ir Apreiškimo sep... Kas ji buvo tokia? Bet ji yra „PALEISTUVIŲ MOTINA,“ – taip pat. Matote?

249 “Dabar tu pavadinai juos 'maitvanagiais', – pasakysite jūs, – broli Branhamai“. Tai tiesa.

Bet, atminkite, maitvanagis yra paukštis. Jis taip pat yra pateptas skraidyti. „Dvi dvasios bus taip arti, kad apgautų Išrinktuosius...“. Maitvanagis yra tokio dydžio kaip... kaip erelis. Jis gali skraidyti kaip tas erelis; ir yra pateptas skraidyti ar pamokslauti, ar pranašauti, atkreipkite dėmesį, taip pat kaip erelis. Bet jis negali sekti erelio į tą patį aukštį. Ne, ne. Jei jis pabandys sekti erelį, jo kvailybės taps aiškiomis. Taip, pone. Jis negali sekti erelio.

O, jis gali pasakyti: „Aš tikiu, jog Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus. Aš tikiu Dievu Tėvu, Visagaliu, dangų ir žemės Kūrėju; Jėzumi Kristumi Jo Sūnumi ir panašiai“. O, žinoma, jie galės tai padaryti. Bet kaip gi yra su Juo esančiu tuo pačiu vakar, šiandien ir per amžius? Matote?

250 Erelis yra ypatingai sutvertas paukštis. Žemėje nėra nieko į jį panašaus. Matote? Jis... jis... Jei grifas pabandytų jį sekti ar kuris kitas paukštis, jis išsiskaidytų į dalis. Jo kvailybės taptų aiškiomis, neabejotinai. Jis suplyštų bandydamas įpilti jauną Vyną į tą seną vynmaišį. Matote, jis pratrūktų. Jis išsiskaidytų. Jis nėra sutvertas, jis nėra... Jo kūnas neturi tokios struktūros, galinčios jį ten aukštai išlaikyti. Kai jis pakyla ten į tas didžias sferas aukštumoje, jeigu jis nebūtų sutvertas, iš anksto išrinktas, iš anksto paskirtas, gimęs ereliu, jis išsiskaidytų į daleles. Matote? Iš jo sparnų iškristų plunksnos ir jis kristų žemėn. Žinoma. Jis negali sekti erelio į aukštį. Jei jis pabandytų, jo kvailybė taptų aiški. Tai tiesa. Jūs negalite to padaryti.

251 Kodėl? Jis negali matyti kaip erelis. Kokia nauda iš mėginimo aukštai pašokti, bet negalėjimo matyti, kur esi, kai esi ten aukštai? Ir jei jis pamėgintų, net pamėgintų pamėgdžioti šį erelį, aukštumose, jis taptų toks aklas ir nežinotų, kur pateko. Tai tiesa. Jis rėktų ir šauktų, ir šėltų; bet tik pasakyk jam Žodį, žmogau, ten pat pasirodo jo kvailybė.

Pakalbėk su juo apie krikštą Jėzaus Kristaus Vardu arba Jį esantį tuo pačiu vakar, šiandien ir per amžius, visa... visa tai, ir pasakyk jam. „Na, o, dabar palūkėk minutėlę!“. Matote? O, taip, štai ir jo plunksnos pradeda kristi. Matote, jis atsispyręs pašoka aukštyn ir pranašauja, ir išvarinėja velnius, ir kalba kalbomis, ir šaukia, ir šėlsta, bėgioja pirmyn ir atgal. Bet nemėgink sekti ten į Aukštį; na, tikrai paaiškės, kas jis toks.

Vis tik, jis yra išrinktas. Jis yra pateptas. Jis gali skristi. Jis gali išlaikyti pusiausvyrą, pakilti ten, bet ne... tik iki ribos. Matote, jis gali ėsti dvėselieną, bet jis negali ėsti šviežios Mėsos, kuri ateina nuo Sosto.

Jis yra aklas. Jis yra visas įsiaudrinęs, bet jis net nežino dėl ko. Matote, ta pati Dvasia nužengė ant jo, kaip lietus, kad padarytų jį kviečiu; bet jis iš pat pradžių nėra kvietys. Jis pratrūksta. „O, aš negaliu eiti dėl kažkokio... O, ne, pone! Aš žinau, kad daktaras Džounsas pasakė...“. Gerai, eik pirmyn. Matote? Eik pirmyn, jei nori.

252 Ne, atkreipkite dėmesį, jis nėra gimęs ar sutvertas, ar iš anksto paskirtas būti tokiu paukščiu. Jis gali... Jis yra... Citrina gali augti apelsinmedyje, bet ji nebuvo kilusi iš šaknų. Ji yra kažkas, kas buvo pridėta. O kai savo denominacijose jie pakyla taip aukštai, jog negali pamatyti iš anksto paskirto, įrodyto Dievo Žodžio – tada jų kvailybė paaiškėja. „O, tas dalykas, ratilas virš galvos ir visa kita, o, tai nesąmonė“. Matote? Paaiškėja.

253 Jis nėra sutvertas taip toli matyti. Jis gali matyti tik tiek, kiek jo denominaciniai akiniai jam leis pamatyti. Bet, už to ribų, jis aklas kaip šikšnosparnis. Būtent tada jo kvailybė paaiškėja. Matote? Štai kur tikrasis erelis nutupia paėsti. Taip, pone. Štai kur tikri, išrinkti ereliai pamato, kas jis yra. Jeigu jis negali priimti to Žodžio, jie tuoj pat sužino, jog jis yra denominacinis maitvanagis.

254 Na, kodėl jis negali skristi? Nes, pažvelkite, kuo jis maitinosi. Jis maitinosi supuvusia denominacine dvėseliena. Tai ne... tai nesudvasins jo kūno, nesuteiks jam dvasinės stiprybės, kitais žodžiais tariant, kad pakeltų jį virš denominacinių skirtumų. Matote? Matote, jis tiesiog yra prisiėdęs supuvusių dalykų; jo kūnas yra iš to sudarytas. Jis negali iki ten pakilti, ten, kur ta šviežia Mėsa nuneša tą erelį. Jis tiesiog negali to padaryti. Matote?

255 Tai išpildo Mato 24:24. Jis skraido, pašokdamas į orą, plasnoja savo sparnais, bet jis tiesiog negali pakilti į reikiamą aukštį. Matote? Tai tiesa. Matote, jis negali pakilti, jis negali pakilti užtektinai aukštai tam, kad gautų tos šviežios Manos. Jis gali ėsti tą seną maną, kuri yra žemai ant žemės, senus, negyvus triušius, kurie buvo suvažinėti prieš savaitę, prieš mėnesį ar prieš keturiasdešimt metų, užteršti. Jis gali tai ėsti ir tiesiog godžiai į tai žiūrėti, ir klykti ir surikti, ir šėlti, pašokti aukštyn ir nuskristi tarytum kitoks erelis. Jis yra pateptas kaip kitoks paukštis.

Ir jis yra erelio rūšies, grifas yra. Mes tai žinome. Jis tikrai yra, tačiau jis negali sekti to tikrojo erelio. Matote? Jis tiesiog negali to padaryti. Ne, pone. Jo kūnas nėra taip sutvertas; jis maitinosi įvairia dvėseliena, matote, ir tai nebus... tai ne... tai nebuvo šviežia Mėsa, šviežia Mana. Tai yra kažkas, ką Liuteris pasakė, Veslis pasakė, arba daktaras toks-ir-toks pasakė. Tai nebus tai, ką Jėzus pasakė šiai valandai.

256 Eikime toliau prie pabaigos. Pateptieji, „Kristūs“, paskutiniosiomis dienomis, tačiau „melagingi mokytojai ir melagingas pranašas“. Atkreipkite dėmesį, kaip stulbinančiai tai yra! Dabar noriu, kad jūs tai sulygintumėte; mes neturėjome laiko garsiai tai perskaityti, Mato 24:24 sulyginant su Antru Timotiejui 3:8.

Mato 24:24 pasakyta, paskutiniosioms dienoms, matote: „Ten ateis melagingi Kristūs, – melagingi, pateptieji, – melagingi pranašai ir parodys ženklų ir stebuklų, – tiesiog tiksliai taip, kaip Tikrasis... Tikrasis, – ir... ir beveik apgaus pačius Išrinktuosius“. Atkreipkite dabar dėmesį, jog tai kalbėjo Jėzus.

257 Ten atėjo Paulius, iš karto po Jo ir tarė: „Taigi, paskutiniosiose dienose pasirodys religingi žmonės, matai, turintys dievotumo pavidalą. Ir ves paikas moteris, įvairių pasaulietiškų geismų vedžiojamas“.

O jie dar stebisi, sako: „Kodėl tu kabiniesi prie tų moterų?“. O, dėl Dievo... Jie net nemato To.

„Ves paikas moteris, vedžiojamas įvairių geismų,“ – atsitrauk nuo tokių dalykų... Matote: „Ir kaip Janas ir Jambras...“.

Mato 24:24: „Melagingi Kristūs,“ – melagingi, pateptieji, rodo ženklus ir stebuklus tam, kad apgautų Išrinktuosius.

„Taigi, kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir šitie: sugedusio proto žmonės, Tikėjimo atžvilgiu atmestini“. Ne šiaip tikėjimo. Konkretaus „Tikėjimo“!

„Vienas Tikėjimas, vienas Viešpats, vienas krikš...“. Jūs negalite turėti „vieną Tikėjimą“ netikėdami „vienu Viešpačiu“. Jūs negalite turėti dviejų krikštų ir kad vienas nebūtų vardan Tėvo, ir Sūnaus, Šventosios Dvasios. „Vienas krikštas,“ – Jėzaus Kristaus. Tai tiesa. Matote, melagingas krikštas!

258 Atkreipkite dėmesį, sulyginkite jas kartu, kai grįšite namo. Atkreipkite dėmesį į Mato 24:24, Jėzus kalbėjo. Paulius, Antrame Timotiejui 3:8; yra daug kitų. Ir dabar palyginkite jas.

259 Ir taip pat užsirašykite dar vieną Rašto vietą, Luko 17:30, Malachijo 4.

„Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, – pateptam tos valandos Žodžiui, – taip ir šie žmonės, – ne žmogus, žmonės, pateptieji, – priešinasi Tiesai“.

260 „Būtent tą dieną, kurią žmogaus Sūnus yra apreikštas“. Apreiškimo 10:1 iki 7, perskaitykite tai, kai sugrįšite namo: „septintojo angelo Žinia, atveria Antspaudus“. Kas tai? Ne angelas yra žmogaus Sūnus; bet pasiuntinys apreiškia žmogaus Sūnų. Ar jūs galite suvokti, koks yra skirtumas? Štai ši vieta jums atrodo labai sunki, matote. Ne žmogaus Sūnus, Pats; bet septintasis angelas, septintasis pasiuntinys, viešai apreiškia žmogaus Sūnų, nes Tai apleido kevalą. Jis negali iš To padaryti organizacijos. Tai yra Grūdas, Jis Pats, vėl.

„Ir tą dieną Janas ir Jambras pasipriešins, – pateptieji (apsimestiniai tikintieji ir netikintieji, formalioji bažnyčia ir sekmininkai) išstos prieš tikrą Grūdą, – bet palikite juos ramybėje; jų kvailybė paaiškės, kaip anų paaiškėjo“. Matote? Ar dabar suprantate? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

261 Apreiškimo 10 pasakyta: „Septintojo angelo trimitavimo dienomis“. Dabar atminkite, septintojo, Laodikėjos Bažnyčios Periodas. „To angelo trimitavimas,“ – kai tas bažnyčios periodas bus baigęs virsti denominacija ir taps bažnyčios periodu, kai tai bus baigta sekmininkų organizacijoje; kai pasiuntinys to...

Kas buvo kiekvienas pasiuntinys? Kas buvo Martinas Liuteris? Papeikimas katalikams. Kas buvo Veslis? Papeikimas tiems liuteronams. Kas buvo sekmininkai? Papeikimas tiems kitiems. Kur dabar perėjo Gyvybė? Išėjo tolyn nuo tų organizacijų. Daugiau nėra kevalo; tai Grūdas. Kas tai? Papeikimas sekmininkams, matote, kad išpildytų šios valandos Raštą. Matote?

262 Atkreipkite dėmesį, būtent tą dieną, kai šis pasiuntinys... Ne tada, kai jis pradės, bet, kai jis pradės skelbti savo Žinią. Matote? Pirmasis Patraukimas – išgydymai; Antrasis Patraukimas – pranašavimas; Trečiasis Patraukimas – Žodžio atidengimas, apreikštos paslaptys. Nėra daugiau, nėra didesnės santvarkos Žodžio apreiškimui nei per pranašus. Tačiau vienintelis būdas, kuriuo pranašas gali būti patvirtintas, tai yra per Žodį. Ir, atminkite, Trečiasis Patraukimas buvo tų Septynių Antspaudų atidengimas, kad apreikšti paslėptą Tiesą, kuri buvo užantspauduota Žodyje. Ar galite tai įžvelgti? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

Tai yra tada, tą dieną, kai šis dalykas turi įvykti, Janas ir Jambras, pamėgdžiotojai, pasirodys dar kartą. Lygiai kaip jie tai padarė, kai Mozė pasirodė su originaliu Žodžiu, kad Jį ištartų; jie pasirodė, kad pamėgdžiotų Tai; Tiesiog tiksliai taip. Ar dabar matote, kas yra Mato 24:24? Matote, pateptieji!

263 Mes dabar prieš pabaigdami mes pasakysime tris dalykus. Štai kas tai yra. Aš noriu, kad mums dabar užbaigiant jūs klausytumėte labai įdėmiai. Trys dalykai, atminkite, trys dalykai buvo išpildyti. Trys dalykai slypi priešais jus dabar pat.

264 Pirmas. Pasaulis yra Sodomos būklėje. Jėzus pasakė, kad taip nutiks. Pažvelkite į iškrypimą; mūsų moterys bando elgtis kaip vyrai; mūsų vyrai bando elgtis kaip moterys, sumoteriškėję; supuvę, netyri, puolę, apsėsti velnio, ir to nežino. Biblijoje yra pasakyta, jog taip bus ir štai prie ko yra prieita.

265 Antra. Tai yra toje valandoje, pagal Raštą čia, kad Janas ir Jambras pasirodo. Antras.

266 Trečias. Tai yra būtent tą pačią valandą, kai žmogaus Sūnus turi būti apreikštas.

267 Štai ir jūsų tikintysis, apsimestinis tikintysis ir jūsų netikintysis. Čia stovi tikrasis Žodis, įrodytas; čia yra apsimestinis tikintysis Tai pamėgdžiojantis; ir čia yra netikintysis atmetantis tai visumoje.

Bet maždaug vakaro metu bus Šviesa

Kelią į Šlovę tu tikrai surasi. (Ar tai tiesa?)

Šalys skyla, Izraelis bunda
Ženklai, kuriuos išpranašavo mūsų Biblija

Pagonių dienos suskaičiuotos (Sodomos), siaubai kelia vargą

Sugrįžkite, o išsklaidytieji, pas savuosius.
Atpirkimo diena yra arti,
Žmonių širdys išsenka dėl šios baimės;

Būkite pripildyti Dievo Dvasia, laikykite savo žibintus apkirptus ir švarius, (kad galėtumėte matyti šios valandos Žodį)

Pažvelkite aukštyn, jūsų atpirkimas yra arti!

Melagingi pranašai meluoja, (jie pasakė, kad čia bus; pateptieji), Dievo Tiesą jie atmeta,

Kad Jėzus Kristus yra mūsų Dievas.

Tai yra, jie Tuo netiki. Biblijoje yra pasakyta, jog tai bus čia. Štai, tai yra čia!

Bet mes žengsime apaštalų pramintu taku. (Ta pati Šviesa! „Ir atstatys tėvų Tikėjimą vaikams“.)

Atpirkimo diena yra arti, taip arti,

Žmonių širdys išsenka dėl baimės, (žemė prasmenga);

O, būkite pripildyti Dvasia, jūsų žibintai apkirpti ir švarūs.
Pažvelkite aukštyn, jūsų atpirkimas yra šalia.

Ar jūs tikite tuo? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Palenkime tuomet savo galvas.

268 Visoje šalyje, kur klausotės šios Žinios, nuo rytinės pakrantės iki vakarinės, nuo Kalifornijos iki Niujorko, iki pat pietų, iki pat šiaurės, misijose, ir kur tik tai Ji yra girdima, ir šioje maldykloje. Mes esame vargšai. Mes neturime tų didžių, didelių, išpuoštų dalykų ir transliavimo per televiziją. Mes tiesiog stengiamės padaryti geriausio, ką galime. „Bet visi, kuriuos Tėvas Man davė, ateis“.

269 Dabar aš noriu, kad jūs tai žinotumėte užtikrintai, ir jūs, kurie klausotės šios garsajuostės. Jūs galėjote pagalvoti, jog šiandien aš bandžiau pasakyti tai turėdamas omenyje save, nes aš skelbiu šią Žinią. Aš visiškai su Tuo neturiu nieko bendro, ne daugiau nei tik, kad tesu balsas. Ir mano balsas, netgi prieš mano paties nuomonę; Aš norėjau būti kailinių žvėrelių medžiotojas. Bet tokia yra mano Tėvo valia, kad turiu skelbti ir esu pasiryžęs tai daryti.

Aš nebuvau Tas, Kuris pasirodė ten žemai prie upės; aš tik stovėjau ten, kai Jis pasirodė. Aš nesu Tas, Kuris daro šiuos dalykus ir išpranašauja šiuos dalykus, kurie taip tobulai išsipildo; aš esu tik tas, kuris yra šalia, kai Jis tai padaro. Aš buvau tik balsas, kurį Jis naudojo, kad Tai pasakytų. Tai nebuvo tai, ką aš žinojau; tai yra tik tai, kam aš atsidaviau, per ką Jis kalbėjo. Tai nesu aš, tai nebuvo septintasis angelas, o, ne; tai buvo žmogaus Sūnaus pasireiškimas. Tai nebuvo angelas, jo žinia; tai buvo paslaptis, kurią Dievas atskleidė. Tai ne žmogus; tai Dievas. Angelas nebuvo žmogaus Sūnus; jis buvo pasiuntinys nuo žmogaus Sūnaus. Žmogaus Sūnus yra Kristus; Jis yra Tas, Kuriuo jūs maitinatės. Jūs nesimaitinate žmogumi; žmogus, jo žodžiai paves. Bet jūs maitinatės negendančiu žmogaus Sūnaus Kūno-Žodžiu.

270 Jeigu jūs nepasisotinote iki galo kiekvienu Žodžiu, kad įgautumėte jėgų pakilti virš visų šių denominacinių pasaulio dalykų, ar jūs šiuo laiku padarysite tai, kol mes melsimės?

271 Brangus Tėve, tai yra sunkus dalykas. Mirtingajam nėra lengva tai padaryti. Tu žinai visus dalykus. Ir aš meldžiu Tavęs, brangus Dieve, kad tai nebūtų klaidingai suprasta. Bet Tavo Žodžio Šviesoje, tegul žmonės vaikščios.

272 Ir, Tėve Dieve, aš nežinau, kas yra Išrinktieji; Tu žinai. Aš nežinau, kada bus Tavo Atėjimas. Bet aš tik žinau, jog Tu pasakei, kad kai tai įvyks, šie melagingi, pateptieji; ne iš karto, kai tai tik prasidės.

Mozė tiesiog paliko juos ramybėje, nes jis nieko daugiau dėl to negalėjo padaryti. Jis tik galėjo pasakyti tai, ką Tu sakei. Tu liepei jam pakviesti muses; po to jie jas pakvietė. Tu liepei jam vandenį paversti krauju; po to jie tai padarė. Mozė tik pildė Žodį po Žodžio kaip Tu pasakei, bet po to Tu buvai Tas, Kuris apreiškei [jų – Vert.] kvailybę.

273 Dabar, Tėve, tu tebesi Dievas. Tas pats Žodis pasakė, jog tai įvyks paskutiniosiomis dienomis. Daug nuoširdžių žmonių, kaip kalbėjome praėjusį sekmadienį, prisiliečia savo ranka prie tos Skrynios ant naujo vežimo, o ne ant Levitų pečių, krito negyvi: „mirę nuodėmėje ir nusižengimuose,“ – ginčijasi prieš savo pačių sąžinę.

274 Daug tarnautojų sėdėdami savo darbo kambaryje, skaitydami šį Žodį greitai pervertė į kitą puslapį; kad susilaikytų nuo jo tiesioginio skelbimo, žinodamas, kad jis prarastų savo socialinį statusą visuomenėje, savo bažnyčioje ir savo denominacijoje. Dieve padėk mums niekada to nepadaryti!

275 Apvalyk mūsų širdį, Viešpatie, nuo visos pasaulio nešvaros. Viešpatie, aš stoviu pasiruošęs apvalymui. Aš stoviu pasiruošęs su šia bažnyčia ir su visais, kurie klausosi, ir su visais, kurie dar klausys šios garsajuostės. Aš stoviu, Viešpatie, ir prašau apvalymo. Viešpatie, įsinešk mane į Puodžiaus namus ir sudaužyk mane, suformuok iš manęs tokį tarną, kurio Tu nori.

Nes, Viešpatie Jėzau: „Aš esu žmogus su netyromis lūpomis, – kaip Izaijas šaukė, – gyvenantis su žmonėmis su netyromis lūpomis; ir vargas man, nes aš matau Dievo apreiškimą, kuris yra išreiškiamas,“ – kaip Izaijas, kai pamatė Angelus Šventykloje. Aš regiu pabaigos laiką, Viešpatie, ir vargas yra man ir mano šeimai; vargas yra man ir mano tautai. O Amžinasis Dieve, pasigailėk mūsų. Aš meldžiu už save ir žmones. Nepražūkime su tais, kurie netiki, bet tegul mes gyvensime su tikinčiaisiais.

276 Kiekviena denominacija, Viešpatie, kiekvienas vyras ar moteris... Aš negaliu prašyti Tavęs, kad palaimintum denominaciją, kai žinau, jog Tu esi prieš tai. Bet aš galiu tik pasakyti, Viešpatie, jeigu Tu jų tarpe turi nors kiek avių, tegul jos išgirs šią garsajuostę. Tegul jie išgirs Tai, Viešpatie, ir supras Tai tuo supratimu, kurį Tu jiems duosi, ir tegul jie išeis ir priims Tave. Tegul jie nebus apgauti to aklumo ir šios dienos tradicijų. Tegul jie nebandys valgyti kažko, kas... ar... kas buvo kitos dienos dvėseliena. Tegul jie priims Žodį.

Tokiu būdu fariziejai Tave nukryžiavo, Viešpatie. Jie ėmė Mozės dienos dvėselieną ir bandė godžiai ja gerėtis; po to, kai Tu parodei provaizdį, dykumoje, apie šviežią maną kas vakarą, simbolizuojant kiekvieną kartą. Štai kur jie suklupo. Tai juos apnuodijo. Tai nužudė juos, valgymas to apkrėsto maisto.

Ir, dvasiškai, šiandien tai padaro tą patį; nužudo juos dvasiškai – denominacijoje.

Padėk mums, brangus Dieve. Dabar viskas yra Tavo rankose. Jėzaus Kristaus Vardu.

277 Mūsų galvos palenktos, mes ketiname tai sugiedoti, kol jūs darysite sprendimą. Ar jūs eisite iki pat galo?

Aš girdžiu savo Gel... (ir Jis yra Žodis) ...bėtoją kviečiant, aš girdžiu...

„O, aš ilgai klajojau, bet, iš tiesų, dabar pat aš girdžiu Jį: 'Ateikite pas Mane visi jūs, kurie vaikštote apgraibomis'. Išgirskite: 'Imkite savo kryžių, kasdien sekite Mane'. 'Taip, nors aš eičiau per mirties šešėlių slėnį, nebijosiu nieko pikto; leisiuosi žemyn prie žaliuojančių ganyklų pavėsyje ir prie ramių vandenų'.“.

Ir kur Jis veda mane, aš...

„Viešpatie, aš matau tą trejybininkų kvailybę. Aš matau visą pasaulį tuo užsėtą; piktžolės visur auga. Bet kur Tu mane vedi dabar, Viešpatie, aš būsiu kaip tie iš Apaštalų Darbų 19. 'Kai jie Tai išgirdo, jie buvo perkrikštyti į Jėzaus Kristaus Vardą'“.

seksiu, („Aš nuėjau kelio dalį, Viešpatie, užtektinai, kad Tave priimčiau“.)

Dabar aš eisiu su Juo iki pat galo.

[Brolis Branhamas pradeda niūniuoti giesmę Kur Jis veda mane— Red.]

278 Brangus Dieve, aš viliuosi, kad tai kyla iš mano širdies. Aš viliuosi, kad tai kyla iš visų širdies, kurie šiuo laiku gieda, galbūt daugelio, kurie klausys šios garsajuostės, kurių čia nėra ar kurie dabar neklauso. Tegul mes būsime norūs, Viešpatie, nežiūrint į kainą. Pasakė: „Kaip žmogus ketinantis susiremti su kita kariuomene, kareivis, karalius; pirma jis prisėda ir suskaičiuoja, ar jis pajėgus tai padaryti, ar jis gali atsisakyti pasaulio dalykų. Ar tu gali atsisakyti, prisijungti prie parašyto Dievo Žodžio kariuomenės; žygiuoti su Jo kareiviais, skristi su Jo ereliais?“. Suteik tai, Viešpatie, Jėzaus Vardu.

279 Ar jūs tikite? Ar jūs priimsite Jį? Gerai. Mes susitiksime su jumis čia vėl, šįvakar, Viešpačiui leidus. Ar jūs tikite, jog tai yra tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Ar tai pakankamai aišku? [„Amen“.]

Tuomet imki Jėzaus Vardą su savimi
Vaike, liūdesio ir vargo
Jis suteiks tau džiaugsmo ir paguodos
Imki Jį visur...

Dabar paspauskite kam nors šalia jūsų ranką.

Brangus Vardas, o, koks mielas!
Žemės viltis, žemės viltis, Dangaus džiaugsmas
Brangus Vardas, o, koks mielas!
Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas

Jėzaus Vardui lenkiamės
Klaupiamės prie Jo kojų

Karalių Karaliumi Danguje Jį karūnuosim... (Jis yra Dievas, tuomet...)

Kai mūsų kelionė pasibaigs
Brangus Vardas, brangus Vardas, o koks mielas! O, koks mielas!
Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas
Brangus Vardas, o, koks mielas!
Žemės viltis ir Dangaus džiaugsmas

280 Aš manau, kad šį rytą mes paminėjome visus tarnautojus, nepraleidome.

Kaip žmogus meldiesi visą savaitę, svarstydamas, matydamas šias Rašto vietas, jos tiesiog yra tavo priešakyje. „Vargas man, – pasakė Paulius, – jei nepamokslauju Evangelijos“. Šio kelio pabaigoje, pasakė jis: „Aš nevengiau jums paskelbti visų Dievo sumanymų, kaip tai man buvo duota“.

281 Aš kartais pamirštu pristatyti dalykus, pristatinėdamas, pašvęsti kūdikius.

Bilis pasakė, kažkurią dieną, atėjo žmogus, tarė: „Aš lankausi čia jau du metus tam, kad mano kūdikis būtų pašvęstas“.

Bilis atsakė: „Nepamanyk nieko blogo. Aš turiu kūdikį, vienerių metų amžiaus, ir jis taip pat dar nebuvo pašvęstas. Todėl aš ketinu tiesiog palaukti, kol jis suaugs iki tiek, kad galėtų pats iki ten nueiti, spėju“.

282 Todėl mes atrandame broli, sese, tai nėra... tai nėra, matote, aš... Vienas dalykas – mums derėtų pašvęsti savo vaikus.

Mes turėtume pakrikštyti kiekvieną. Ten yra baseinas; ten yra vanduo. Jei nesate pakrikštytas, kas jums trukdo? Čia yra vanduo. Ateikite dabar pat. Nelaukite vakaro; ateikite dabar pat. Ten stovi vyras, kuris pakrikštys kiekvieną, kuris atgailavo ir išpažino. Jeigu jūs buvote pakrikštytas tuziną kartų, jie pakrikštys jus Jėzaus Kristaus Vardu nuodėmių atleidimui. Matote? Mes tai turime.

283 Bet, matote, Žinia yra mano širdyje. Aš privalau Ją išsakyti. Toks yra mano vienintelis tikslas, nežiūrint į tai, ką sako mano žmona, ką sako mano vaikai, ką sako mano pastorius, kas besakytų. Tai yra mano Viešpats. Aš privalau Tai išsakyti. Toks yra vienintelis mano tikslas.

284 Bet dabar, dažnai, aš pamirštu paminėti tarnautojus. Spėju, galbūt... mūsų brolis, brolis Nevilis, brangus žmogus... Šie kiti broliai čia, mes džiaugiamės, kad esate pas mus.

285 Nėra taip, kad mes su jumis nesutinkame, broli, tik tam, kad išsiskirtume. Daugelis jūsų čia galite būti pamokslininkai trejybininkai. Mes nenorime su jumis pyktis. Mes mylime jus. Jei mes nemylėtume, jei aš tuo netikėčiau, aš nepalikčiau šios bažnyčios tol, kol neparpulčiau ant kelių ir nepasakyčiau: „Dieve, pataisyk mane“.

Aš nenoriu tos arogantiškos, savanaudiškos dvasios susimaišiusios su manąja. Aš noriu, kad mano dvasia būti tyra ir švari, broliškoje meilėje, šventa su Šventąja Dvasia. Taigi, jei kas nors man padaro, ką nors blogo, viskas gerai. Ir nors aš galbūt turiu teisę jiems atsikirsti, savo gyvenime aš to nenoriu. Ne, aš... aš noriu turėti meilę. Aš noriu būti pasiruošęs galėti pakoreguoti su meile, su meile, kuri visiškai iš gelmės gali į tai atsakyti.

286 Aš nenoriu būti prieštaringas. Metodistai, baptistai, katalikai, presbiterijonai, kas bebūtumėte, aš nesakau to tam, kad iš jūsų išsiskirčiau, būčiau jūsų atžvilgiu arogantiškas. Jei tai daryčiau, būčiau veidmainys ir turėčiau nusileisti čia prie šio altoriaus, maldoje prasiveržti iki Dievo.

Bet aš sakau tai, tai yra dėl meilės, ir aš matau, kur jūs einate. Taigi, aš nesakau to iš savęs, ir nesakau to darydamas prielaidą. Aš duodu jums TAIP SAKO VIEŠPATS. Tai yra Tiesa. Ir aš myliu jus dėl šių dalykų. Telaimina jus Dievas

287 Dabar mums giedant kitą posmelį šios giesmės, sugiedokime prieš išsiskirstydami. Mes norime, kad jūs ateitumėte čia šįvakar, jei galite. Jei negalite, tebus su jumis Dievas, kol susitiksime. Mes tiesiog meldžiame, kad Dievas pa... palaimintų jus ir duotų jums geriausia iš Savo krašto, suprantate.

Imki Jėzaus Vardą...

Taip pat klausykite:


Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF

Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF