Pamokslų sąrašas

Ženklas

Jūs galite sėstis. Labas rytas visiems! Džiaugiuosi šį rytą ir vėl būdamas Viešpaties tarnavime… Nežinojau ar mums pavyks dar kartą susirinkti, tačiau Viešpats nutiesė kelią ir šiandien mes sugrįžome į tarnavimą. Taigi, šiandien mes tikimės, kad gerai praleisime laiką, šįryt, sekmadieninės mokyklos pamokoje, Žodyje. Ir šį vakarą vėl bus išgydymo tarnavimai, po kurių bus komunijos tarnavimas.

2 O dabar mes turime... pašvęsti kūdikį, aš manau… Brolis Nevilis neseniai man pasakė, kad kažkas norėjo, kad jų kūdikis būtų pašvęstas. Ir jeigu jie gali tegul dabar atnešta tą kūdikėlį. O mūsų brolis dar pasiliks, ar kai kurie iš jų, prie vargonų ar pianino, vienas. Jūs galite atnešti kūdikėlį. Mes pravesime pašventimo tarnavimą; kad kaip galėdami greičiau galėtume pereiti prie Žodžio.

3 Nes mums patinka... prisiliesti prie Žodžio. Tai.. tai yra pats svarbiausias dalykas, skirti savo laiką būtent Viešpaties Žodžiui. Todėl mes esame labai dėkingi už galimybę susitikti šiandien su jumis visais ir... ir... už šį tarnavimą.

4 Greičiausiai aš suklydau. Viskas gerai, sese. Aš... aš... aš... maniau, jog turėsime... Galbūt aš padariau klaidą. Gerai. Taigi, labai jums dėkoju, kaip ten bebūtų. Galbūt apie tai man pasakė kažkas kitas, kas nors kitas ir tai tiesiog nebuvo aišku...

5 Ar dabar visi gerai jaučiatės? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] …?…Ačiū Dievui!

6 [Brolis Nevilis sako: „Štai ji ateina su jais“ – Red.] Dabar... o taip, štai ir mažutėliai... Atsiprašau. Tikrai atsiprašau. Gerai ar tu gali ateiti, vyresnysis? [„Taip pone“.]

7 Na, kokios puikios dvi mažos mergaitės, mažos rudaakės mergaitės! Ką? Jos gražios. Koks jos vardas? Tik pažiūrėkite! [Motina sako: „Dženifer Ly“ – Red.] Dženi? [„Dženifer Ly“.] Dženifer Ly. O kokia pavardė? [„Sirepta“.] Sirepta. Iš kur jūs esate, sese Ly? [„Verseilso, Ilinojaus“.] Verseilso, Ilinojaus. Kaip miela!

8 Taigi, Biblijoje... Taigi, įprastai žmonės... žmonės atlieka tokį dalyką kaip vaikų krikštas; mes netikime, kad vaikus reikia krikštyti, nes jie dar nėra nusidėję, nes jie yra per jauni. Tačiau mes tikime, kad vaikus reikia pašvęsti Viešpačiui. Dabar vyresnysis ir aš uždėsime rankas ant kūdikėlio. Ar sakėte, kad ji yra Dženi? [Brolis Nevilis sako: „Dženifer“ – Red.] Dženifer. Gerai.

Palenkime savo galvas.

9 Dangiškasis Tėve, šį rytą mes atnešame Tau šią mažą mergaitę vardu Dženifer, motina ir mylimieji atsivežė ją iš toli tam, kad pašvęstų Viešpačiui. Mes žinome, kad Tu dėdavai rankas ant tokių mažutėlių, Tavo dienomis ir... ir sakydavai: „Netrukdykite mažiems vaikams pas Mane ateiti ir nedrauskite jiems, nes tokia yra Dangaus Karalystė“. Mes dabar atiduodame ją Tau, kad ji gyventų tarnaudama Tau, Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

10 Koks yra kitos mažos mergaitės vardas? [Motina sako: „Koni Lyn“ – Red.] Koni Lyn. Gerai, mažoji Koni tu... skatini mane pasijusti mažu. O, ar tu išsigandai? O, aš bijau kad taip nieko neišeis, mama. Gerai.

Palenkime savo galvas.

11 Viešpatie Jėzau, šį rytą motina mums atnešė šią mažąją Koni, į pašventimo Visagaliui tarnavimą. Tu jai davei šį vaiką, kad išaugintų, o ji atneša jį Tau, kartu su mažąja sesute. Aš meldžiu, Dangiškasis Tėve, kad Tu būtum gailestingas. Palaimink šią šeimą. Palaimink mergaitę. Uždedami savo rankas ant jos, Jėzaus Kristaus Vardu, mes atiduodame jos gyvenimą tarnavimui Tau. Amen.

Telaimina jus Dievas ir jūsų mažus vaikučius.

Tai bent, susirinko tiek daug kūdikėlių!

12 Koks šio mažo berniuko vardas? [Motina sako: „Joelis Ly Votsonas“ – Red.] Joelis Votsonas. [„Joelis Ly“.] Joelis Ly Votsonas. Koks puikus berniukas, kokios didelės mėlynos akys! Tai bent! Iš kur jūs visi? [„Ystmano, Džordžijos“] Iš Džordžijos. [„Aha“.] Aš galvojau, kad jūs buvote iš pietų. Aš nežinau... [Na, mūsų namai ir šalia Tiftono. Jie yra ten toliau“.] O, taip. O, sveikas! Gerai, mažasis Džordžijos berniukas, ar ne? Gerai, pone. Gerai, pone, tai yra labai gerai. Jis jau ir pats gali kalbėti. Ar gali?

Palenkime savo galvas.

13 Dangiškasis Tėve, mes atnešame šį mažą, brangų berniuką, čia stovint motinai ir tėvui, atsižvelgdamas į jų sąjungą, Tu suteikei jiems šį berniuką, kad jį išaugintų, o jie atneša jį Tau. Koks... gražus reginys tai būtų, kaip su Ona iš senų laikų, kuri meldė vaiko; ir... ir Dievas suteikė jai tą vaiką, ir ji atnešė jį atgal į Dievo šventyklą, kad pašvęstų. Padaryk, Viešpatie, kad šis berniukas būtų Tavo tarnas, kad tėvas ir motina būtų patenkinti ir turėtų sveikatos, ir jėgų jį išauginti. Ir tegul jis gyvens ilgą, laimingą gyvenimą ir bus Tavo tarnas, mums pavedant jį Tau Jėzaus Kristaus Vardu. Amen. Būkite palaiminti! Išauginkite jį puikiu vyru, galbūt dar vienu mažu pranašu kaip Samuelis.

14 Dabar čia yra du puikūs, maži berniukai. Tai bent! Ar jų yra trys? Na, tuomet tai visa šeima. Koks tavo vardas? [Berniukas sako: „Mykolas“ – Red.] Mykolas. O tavo? [Kitas berniukas sako: „Paulius“] Paulius. Kokie puikūs vardai! O tavo? [Mergaitė sako: „Debi“.] Debra. Labai gerai. Mykolas ir Paulius, ir Debra. O kokia jūsų pavardė? [Tėvas sako: „Elis“.] Elis? [„Taip“.] Na, tai iš tiesų puiki šeimynėlė, sakau jums.

15 Žinote, kai aš pamatau štai tokius mažutėlius, tai visada perkelia mane į praeitį, kai aš pats buvau mažas berniukas. Ir kaip yra senas posakis, kurį jūs žinote: „Dabar jie trypia ant jūsų kojų, o vėliau ant širdies,“ – bet aš netikiu kad taip bus, nes mes pašvenčiame juos Viešpačiui. Čia mes turime atsakomybę ir Dievas patikėjo tai jūsų rankoms. Jis iš jūsų padarė pamokslininką. Kaip aš visada sakydavau apie pamokslininkes moteris, jūs žinote, bet kiekviena motina yra pamokslininkė; štai jos susirinkimas, matote, kad teisingai išaugintų šiuos mažutėlius, kol tėtis dirba. Ir jūs turite atsakomybę. Telaimina jus abu Dievas. Jūsų šeima yra labai šauni.

16 Mūsų Dangiškasis Tėve, mes ateiname su mažuoju Mykolu, kuris, atrodo, yra pirmagimis. Ir mes uždedame savo rankas ant jo pašvęsdami Jėzui Kristui. Jo šeima atveda savo mažutėlius, nes Tu patikėjai tai jų... jų rūpesčiui ir jie žino, jog patys yra nepajėgūs, be Tavo pagalbos, todėl jie atvedė savo šeimynėlę, kad juos pašvęstų.

17 Dabar aš čia atiduodu mažąjį Mykolą Tau, kad jis gyvenimu tarnautų Tau, Jėzaus Kristaus Vardu. Taip pat mes uždedame rankas ant mažojo Pauliaus ir mes pašvenčiame jo gyvenimą Jėzui Kristui, kad gyvenimu tarnautų Dievo šlovei. Ir ant mažosios Debros, mes uždedame ant jos rankas, Tėve, pašvęsdami, prisimindami Jėzų Kristų, Kuris dėjo Savo rankas ant vaikučių, sakė: „Netrukdykite jiems ateiti pas Mane; nedrauskite jiems“. Tegul šios mažos mergaitės gyvenimas bus palaimintas Dievo Karalystėje.

18 Palaimink tėvą ir motiną, ir tegul jie gyvens ilgą, laimingą gyvenimą, kad išvystų savo vaikus Dievo tarnavime. Mes prašome šio palaiminimo Dievo šlovei, pašvęsdami juos Jėzaus Kristaus Vardu. Amen.

Būkite palaiminti! Būkite palaiminti! Jūs esate puiki šeimynėlė. Taip.

19 Ką... Ar žinote, ką aš galvoju? Mažos mergytės tampa... dabar yra gražesnės nei buvo anksčiau, kai aš buvau mažas berniukas. Taip, pone. Kokios nuostabios, didelės, gražios akys! Koks jos vardas? [Motina sako: „Joana“ – Red.] Joana. Ir jūsų pavardė yra… [Tėvas sako: „Bleir“ – Red.] Bleir, Joana Bleir. Jūs, kurie žiūrite iš galo, ar ji neatrodo kaip lėlytė? Taip, pone. Kaipgi tu laikaisi, Joana, a? Ji yra šiek tiek drovi, o, šiek tiek drovi. Maža meilutė.

Palenkime savo galvas.

20 Mūsų Dangiškasis Tėve, ši Bleirų šeima gavo šią, savo sąjungos, dovaną, šią mažąją Joaną. Ir mes žinome, kad dienos yra piktos, Šėtonas tyko visur tam, kad apgautų, ypatingai tokias mergaites. Ir jie žino, kad patys yra nepajėgūs užau... užauginti ją teisingai. Bet jie nori, kad ji teisingai išaugtų ir... ir kad būtų Tavo tarnaitė. Ir jie augina šią mažą mergaitę Tavo garbei. Ir dabar jie atneša ją, pašvęsdami Tau. Mes uždedame savo rankas ant jos, Jėzaus Kristaus Vardu, pašvęsdami mažąją Joaną Bleir Dievo Karalystei, Dievo šlovei. Amen.

Būkite palaiminti, broli Bleirai. Tegul Viešpats bus su jumis.

21 Labas rytas, pone! [Tėvas sako: „Labas rytas!“ – Red.] Koks šaunus berniukas! Ei, kaip laikaisi? Na, tai bent, tu būtum geriau matomas, jeigu pasisuktum į šią pusę. Taip, pone. Jo galvelė yra labai miela, graži ir veidukas. Koks? Koks jo vardas? [„Danielius Morkus“] Danielius Morkus. O jūsų pavardė? [„Morkus Kardumas“] Hardumas. [„Kardumas“.] Kardumas, Danielius Morkus Kardumas.

22 Ar esate iš čia, broli Kardumai? [Brolis Kardumas sako: „Dabar gyvenu Melkero mieste“ – Red.] Taip, pone. O iš kur esate kilęs? [„Esu kilęs iš Niujorko valstijos“] Niujorko valstijos, jankis, gerai. [„Taip“.] Na, tai yra puiki valstija. Aš turiu joje gyvenančių pažįstamų. Mano dėdė gyvena Platsbure. O, Niujorke esu praleidęs daug smagaus laiko. Kitam susirinkimui ketinu vykti ten, į Niujorko mieste esančią bažnyčią pavadinimu „Akmuo“. Gerai.

23 Taigi, ar sakėte, kad jo vardas „Morkus“? [Tėvas sako: „Danielius Morkus“ – Red.] Danielius Morkus, koks puikus berniukas!

Palenkime savo galvas.

24 Viešpatie Jėzau, mes atnešame Tau mažąjį Danielių Morkų, pašvęsdami jo gyvenimą. Jis buvo atiduotas į tėvo ir motinos rankas, kad jie išaugintų šį mažą vaiką Dievo pamokymais. Ir jie žino, kad patys yra nepajėgūs, todėl jie atneša jį Tau, Viešpatie, kad Tu palaimintum jo gyvenimą. Ir dabar mes žinome, jog dienos yra piktos, kuriomis mes gyvename. Matydami šiuos mažutėlius, mes nežinome kokia ateitis jų laukia, bet, kokia ji bebūtų, mes patikime juos į Tavo ranką. Mes uždedame rankas ant šio mažo berniuko ir pašvenčiame jo gyvenimą Tau, gyvenimui tarnavimo Dievo Karalystėje, Jėzaus Vardu mes meldžiame. Amen.

25 Telaimina jus Dievas, broli. Jis yra puikus berniukas. Laiminu tave, mažasis Morkau.

O... atveskite, atveskite juos...
Atveskite juos iš nuodėmės laukų
O, atveskite juos, atveskite juos
Atveskite mažuosius pas Jėzų

Tai nuostabu! Ačiū, sese.

26 Kas iš jūsų buvote čia sekmadienį, už ką buvo pasimelsta praėjusį sekmadienį, ar jūs jaučiate rezultatą ir ar jaučiatės išgydyti? Pakelkite savo rankas, tie, už kuriuos buvo pasimelsta. O, tai bent, tik pažiūrėkite, beveik kiekvienas.

27 [Brolis Nevilis sako: „Aleliuja! Ar tai nėra nuostabu! Šlovė Dievui! Aš girdėjau juos liudijančius apie tai visą savaitę“ – Red.] Taip, pone. Aš taip pat. Aš norėčiau tiesiog atsisėsti ir pasiklausyti, suprantate.

28 Suprantate, kažkas vyksta, tai, apie ką aš jums papasakosiu vėliau, kada nors, suprantate, tai... tai šlovinga ir nuostabu. Ir jeigu mes... Mes pakalbėsime apie tai, kuriame nors kitam tarnavime, žinote, kada nors vėliau. Tai dar tik prasideda ir mes esame už tai labai dėkingi.

29 Ir aš jau buvau nuvykęs į Kentukį, kaip ir kiekvienais metais nuvykstu ten. Aš ten sutikau kai kuriuos savo draugus. Ir mes nesusitikome vien tik voverių medžioklei ir jūs tai žinote, suprantate.

30 Taigi, mes tiesiog šlovingai leidžiame laiką ir esame dėkingi Viešpačiui!

31 Aš dabar turėsiu sugrįžti, po šio susirinkimo turėsiu sugrįžti namo. O po to... ir mes... Po to aš vėl atvažiuosiu, po kurio laiko, vyksiu į susirinkimą Niujorke. Ir jeigu mes turėsime galimybę trumpam užsukti, na, mes... mes su džiaugsmu pravesime dar vieną susirinkimą čia, bažnyčioje.

32 Bet po to aš turėsiu sugrįžti, vyksiu į Šrivportą. Po to grįšiu namo ir planuoju būti čia atostogų metu, Viešpačiui leidus, atsivešiu šeimyną. O po to... ir po to aš noriu...

33 Po to mano susirinkimas vyks Finikse, sausį. Tai yra kasmetinis, ten vykstantis susirinkimas skirtas krikščionims vyrams verslininkams. Ir maždaug savaitę ar dešimt dienų iki to aš pabandysiu... išnuomoti tą didelį... „Jėzaus Vardo“ susirinkimo pastatą; anksčiau ten buvo brolis Garsija ir šis brolis ispanas ten turėjo nuostabų, didelį pastatą. Jie neseniai buvo jį pastatę. Jame telpa keletas tūkstančių žmonių, visiškai naujos statybos, bet jų susirinkime žmonių yra labai mažai. Jie man pasakė, kad aš bet kuriuo laiku galėčiau jį išsinuomoti. Vietoj to, kad tiesiog važinėti, tiesiog po visą slėnį, iš vienos bažnyčios į kitą, aš manau, kad aš tiesiog surinksiu visus viename dideliame, jungtiniame susirinkime, suprantate, ir ten tai pravesiu.

34 O po to galėsime išnuomoti šventovės pastatą. Mes šiuo metu ketiname išsiaiškinti ar tai bus įmanoma ir tuomet galėsime pravesti krikščionių vyrų verslininkų suvažiavimą. Tuomet, kol dar kelionių į užsienį klausimas sprendžiamas, mes pabandysime paskirti eilę susirinkimų pietuose, sausio mėnesiui ir vasariui, ir kovui iki pat pietų kraštų. O po to... tada vyksime, jeigu galėsime, į Afriką... Suprantate, šių Kalėdų metu, pas juos, tai yra liepos ketvirtą. Suprantate, ten yra... yra labai lietinga ir tuo metu ten net nepateksi, todėl geriausias metas ten vykti būtų šiek tiek vėliau. Todėl mes norėsime pradėti, jeigu galėsime, nuo Norvegijos ir keliaudami aplink pasaulį atvyksime ir iki Afrikos, kad užbaigtume kelionę joje, Viešpačiui leidus.

35 Bet jau dabar melskitės už mus. Ir mes jus mylime, jūs tai žinote. Todėl mes tikimės gausių palaiminimų, daugiau to, ką mes galėtume padaryti ar netgi, kaip galėtume pagalvoti, ką Viešpats padarys.

36 Ir mes tikime, kad šį vakarą čia bus didelis išgydymo tarnavimas. Aš tikiu, kad bus… Aš kalbėsiu tik labai trumpai, nes tai bus komunijos vakaras. Ir taip tik apie dvidešimt ar trisdešimt minučių, po kurių suorganizuosime maldos eilę ir... ir po to iš karto po jos bus... bus komunija. Ir jūs esate kviečiami pasilikti su mumis; mes džiugiai jus priimsime. Mes nedarome uždaros komunijos. Ji yra skirta kiekvienam tikinčiajam, kiekvienam tikinčiajam.

37 Ir prieš man perskaitant Rašto vietą ar mes galėtume palenkti savo galvas tik minutėlei. Aš ketinu paprašyti mano gero draugo Ly Veilo ar jis galėtų pasakyti maldos žodžius, kad Dievas palaimintų Savo Žodį. Broli Veilai, ar gali tai dėl mūsų padaryti?

[Brolis Ly Veilas meldžiasi – Red.] Amen. Suteik tai, Viešpatie. Suteik tai, Viešpatie. Suteik tai, Viešpatie. Taip, Viešpatie. Amen.

38 Dabar atsakingai, pagarbiai prieisime prie Žodžio. Aš dabar noriu perskaityti, šį rytą, iš Išėjimo 12-ojo skyriaus ir pradėsiu nuo 12-os eilutės ir skaitysiu iki 13-os. Dabar klausykite įdėmiai. O vėliau, prieš komunijos vakarą, perskaitykite 12-ąjį Išėjimo skyrių, visą skyrių; nes čia 11-oje eilutėje yra pasiruošimas išėjimui ir komunijai prieš kelionę. Ir dabar mes norime prie to prieiti labai pagarbiai. Dabar – 12-a eilutė iš 12-ojo skyriaus:

Nes šitą naktį aš pereisiu per Egipto šalį ir užmušiu visus pirmagimius Egipto šalyje, tiek žmones, tiek gyvulius; ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą; Aš esu Viešpats.
O kraujas bus jums ženklas ant namų, kuriuose jūs esate; ir pamatęs kraują jus aplenksiu, ir rykštės jums nebus, kad jus sunaikintų, man ištinkant Egipto šalį.

39 Tegul Viešpats palaimins Savo Šventąjį Žodį!

40 Dabar aš noriu iš šios vietos paimti temą, tiesiog vieną septynių raidžių žodį: „Ženklas“. Ženklas! Aš noriu kalbėti apie šį žodį arba mokyti šioje sekmadieninės mokyklos pamokoje apie žodį „ženklas“. Čia Biblijoje pasakyta: „O kraujas bus jums ženklas“. Ir mes norime paimti šį žodį „ženklas“.

41 Mes dabar nežinome... kai stebiu laikrodį ir kai ateis laikas, na, tai yra… Aš turiu daug, daug Rašto vietų, kurias esu čia užsirašęs. Todėl ne... Ir žinau, kad kažkurį laiką su jumis nepasimatysime. Ir iš kur galime žinoti, kad šis kartas nebus paskutinis, kai kurie iš mūsų galime susitikti? Todėl pabandykime prie To prieiti pagarbiai. Aš žinau, kad yra sunku. Viešpats suteikė mums tokį gražų rytą taip pat... taip pat skirtą susirinkimui, tiesiog šaunu. Ir pasistenkime dabar sutelkti dėmesį į viską, apie ką kalbėsime, tam kad... jeigu tame bus kažkas, ką Viešpats norėtų, kad jūs sužinotumėte, kad tai būtų jums duota.

42 Ir mes nestovime čia tik tam, kad mus pamatytų. Mes niekada neateiname čia tik tam, kad kiti galėtų pamatyti, kokius drabužius mes dėvime. Ar... Mes... mes ateiname čia tik dėl vieno dalyko, kaip mūsų brolis meldėsi toje maldoje: „Mes esame čia, kad išgirstume Žodį, pas mus ateina Žodis“. Mes norime Jo, nes tai yra vienintelis dalykas, kuris turi mums prasmę, tai yra kažkas, kas turi esmę, kažkas, kas... kas padės mums.

43 Ir mes esame žmonės einantys link mirties. Visų žmonių kelias veda link Amžinybės. Ir taip mes turime tik tam tikrą laiką, kad priimtume sprendimą, kuriuo keliu eisime. Ir kelias yra mūsų priešakyje; mes galime pasirinkti vieną arba kitą pusę. Taip Jis leido pasirinkti Adomui ir Ievai, ir taip Jis leidžia pasirinkti mums.

44 Mes privalome nepamiršti, kad nesvarbu, ką darome arba kokie sėkmingi gyvenime esame, be Kristaus mes esame visiškai pralaimėję. Todėl, jeigu Jis, po to... Jeigu Jis yra vienintelis, ko reikia norėti, tuomet mes būtume didžiausi kvailiai, jeigu To nepriimtume, būtume ir... ir jeigu nebrangintume To. Ne vien tik Tai priimti, bet jūs prieinate prie kažko didingesnio nei vien tik tai. Po to, kai Tai priimate, nepaimkite ir nepadėkite To ant lentynos. Tai turi būti praktiškai panaudota.

45 Tai būtų tas pats kaip nuėjus pas daktarą gauti vaistų, po to padėti juos ant lentynos. Jeigu einate gauti vaistų, vartokite tuos vaistus. Jeigu jus vargina liga ir tie vaistai turėtų jums padėti, vartokite tai, ką jis jums paskyrė; ir vartokite juos tai, kaip jis jums pasakė tai daryti, nes kartais vos kelios minutės gali daug ką reikšti, kai yra kalbama apie tinkamą jų vartojimą. Ir kaip mes žinome...

46 Tačiau šiuo atveju, šiandien, vos tik viena jūsų sprendimo priėmimo akimirka gali nulemti jūsų amžinąją buvimo vietą. Priimkite Tai taip, kaip Jis jums Tai paduos.

Ženklas: „Kraujas bus jums ženklas“.

47 Taigi, pirmiausia, kas yra ženklas? Tai žodis, kuris yra įprastai vartojamas mūsų, anglakalbių tarpe, ypatingai čia Amerikoje. Ženklas tai yra... Iš tiesų žodyne yra sakoma, kad ženklas yra simbolis, tai yra kainos ženklas, sumokėtos kainos, suprantate; kad... kad mokestis arba kaina, reikalaujama kaina buvo sumokėta.

48 Kaip kad geležinkelio bilieto kaina arba autobuso bilieto kaina. Jūs įlipate ir sumokate už... už savo bilietą ir po to jie duoda jums ženklą ir tas ženklas negali būti panaudotas niekam kitam, tik to geležinkelio linijoms. Ir tai yra ženklas skirtas tai geležinkelio kompanijai, reiškiantis, kad jūs susimokėjote mokestį. Tai yra ženklas ir jūs niekam kitam jo negalite panaudoti. Jis yra netinkamas, jokioms kitoms linijoms. Jis yra tinkamas tik tai linijai. Ir tai yra... tai yra ženklas.

49 Dabar štai čia, apie ką mes kalbame, nuo ko mes pradėjome, Dievas kalba Izraeliui: „Avinėlio kraujas jums yra ženklas“. Izraelio avinėlis, užmuštas, buvo Jehovos reikalaujamas ženklas. Tai privalo būti kraujas. Dievas sukūrė ženklą ir davė jį Izraeliui. Ir joks kitas ženklas neveiks, suprantate, negalės būti pripažintas.

50 Pasauliui Tai yra didžiausia kvailystė. Bet Dievui, Tai yra vienintelis būdas. Vienintelis Jo reikalaujamas dalykas yra Ženklas. Jis privalo ten būti. Ir jūs negalite turėti Ženklo tol, kol kaina nėra sumokėta, tik po to jūs tampate Ženklo nešiotoju, kuris suteikia jums laisvo praėjimo pri... privilegiją. „Aš pamatysiu Kraują, Aš praeisiu pro jus“. Koks laikas, kad... Kokia privilegija – žinoti, kad jūs nešiojatės, savyje, Leidimą. „Kai Aš pamatysiu Kraują, Aš praeisiu pro jus“. Tai yra vienintelis dalykas, kurį Jis pripažins. Nėra nieko kito, kas galėtų užimti Jo vietą; jokio pakaitalo, jokios denominacijos, nieko kito. Yra reikalingas būtent Jis. Dievas pasakė: „Tik į Tai Aš atsižvelgsiu“.

51 Nesvarbu, kokie jie buvo teisūs, kokie geri jie buvo, kokį išsilavinimą jie turėjo, kaip jie rengėsi, ženklas buvo vienintelis dalykas. „Kai Aš pamatysiu Kraują, Aš praeisiu pro jus“. Kraujas buvo ženklas, kad... kad Jehovos reikalavimas buvo išpildytas, kad tai buvo atlikta. Kraujas bylojo apie ženklą. Kraujas buvo ženklas. Suprantate? Gyvybė, kuri...

52 Dievas pasakė, kad: „Tą dieną, kai nuo jo valgysi, tą dieną mirsi“. Ir anuomet ten, vietoj tikinčiojo gyvybės, buvo atimta pakaitinė gyvybė. Dievas iš malonės priėmė pakaitalą vietoj susitepusio žmogaus gyvybės. Kai Jo vaikas susitepė nuodėme, nepatikėjimu Žodžiu, tada Dievas, apstus gailestingumo, parūpino pakaitalą; ir tai buvo... kažkas turėjo numirti vietoj jo. Nebūtų tikęs niekas kitas.

53 Štai kodėl Kaino obuoliai ir persikai, ir panašiai, nesuveikė. Tai turėjo būti gyvybė savyje turėjusi kraują ir ta gyvybė turėjo būti išėjusi iš aukos, ir taip kraujas buvo ženklas, kad Dievo įsakymas buvo išpildytas. Taigi, ko gi Dievas reikalavo? Gyvybės; o kraujas bylojo apie tai, kad gyvybė turėjo būti išėjusi. Todėl kraujas buvo ženklas, kad buvo atiduota gyvybė, kad kažkas mirė, Dievo reikalavimas; kad gyvybė buvo atiduota ir kraujas buvo pralietas. Ir kraujas bylojo apie ženklą, reiškusį, kad gyvybė buvo išėjusi. Gyvūno gyvybė apie kurią Dievas sakė, kad turės būti atimta, buvo kraujas bylojęs apie ženklą. Suprantate?

54 Ti... ti... tikintis garbintojas buvo sutapatintas su savo auka per ženklą. Aš nenoriu ilgam apsistoti ties šiomis trumpomis citatomis, bet... nes vienai iš jų būtų galima skirti visą tarnavimą, bet aš noriu akimirkai ties tuo čia stabtelėti ir išreikšti tai. Ti... ti... tikintysis turėjo būti susitapatinęs su savo auka. Suprantate? Jeigu tai tėra auka ir... ir ji buvo atlikta kažkur ten, jis atnešė ją; bet jis turėjo būti su ja susitapatinęs. Atvirai kalbant, jis turėjo uždėti ant jos savo rankas, visų pirma, kad susitapatintų su savo auka. Ir po to kraujas buvo patepamas taip, kad jis galėdavo stovėti būdamas po krauju. Ant jo turi būti kraujas. Ir tai buvo ženklas, kad jis buvo susitapatinęs, laikė save kaltu ir įrodė, kad nekaltas pakaitalas užėmė jo vietą.

55 Koks gražus reginys! O, atpirktas! Suprantate, teisingumas buvo išpildytas ir Dievo švento teisingumo reikalavimas buvo išpildytas. Ir Dievas pasakė: „Nuo šiol aš reikalausiu jūsų gyvybės,“ – ir toliau, kai... kai... gyvybėje atsirado nuodėmė. Tada nekaltas pakaitalas užėmė jos vietą. Ir tai buvo gyvulys turintis kraują; ne obuolys, persikas. Tai turėtų padaryti gyvatės sėklą tokią akivaizdžią kiekvienam, tai buvo kraujas. Ir šis kraujas, kuris negalėjo tekėti iš vaisiaus, ištekėjo iš nekalto pakaitalo. Ir gyvybė taip pat išėjo... taip pat, vietoj jo ir kraujas buvo simbolis, reiškiantis, kad gyvulys buvo numiręs ir kraujas buvo pralietas.

56 O garbintojas pasitepdavo krauju, tuo parodydamas, kad jis buvo susitapatinęs su atpirkimu, nes jis susitapatino su... su auka, susijungė su auka ir kraujas reiškė ženklą.

57 Kaip... kaip nuostabu! Koks tai yra paveikslas! Tai yra tobulas Kristaus provaizdis, tiesiog tiksliai, šiandien stovintis tikintysis po pralietu Krauju, susitapatinęs su Auka. Tiesiog taip tobulai kaip tai tik gali būti, kaip Kristus, ne... Jis nebuvo gyvulys... Jūs suprantate, gyvulys numirė, bet tai buvo...

58 Nekalčiausias dalykas, kurį turime, aš manau, būtų gy... gyvūnas, avinėlis. Kai Dievas norėjo sutapatinti Jėzų Kristų, Jis sutapatino Jį su Avinėliu. Ir kai Jis norėjo sutapatinti Save patį, Jis sutapatino Save su paukščiu, Balandžiu. Ir balandis yra pats nekalčiausias ir tyriausias iš visų paukščių, ir... ir avinėlis yra nekalčiausias ir tyriausias iš viso gyvūnijos pasaulio. Todėl, jūs matote, kai...

59 Jėzų pakrikštijo Jonas ir Biblijoje yra pasakyta: „Ir... ir jis pamatė Dievo Dvasią, kaip balandį nužengiantį ant Jo“. Todėl, jeigu tai būtų buvęs... Jeigu tai būtų buvęs vilkas arba jeigu tai būtų buvęs kuris nors kitas gyvūnas, ba... balandžio prigimtis nebūtų galėjusi susijungti su vilko prigimtimi, taip pat ba... balandžio prigimtis nebūtų galėjusi susijungti su jokio kito gyvūno, tik su avinėlio. Ir tos dvi prigimtys susiėjo kartu, tuomet jos galėjo sutarti viena su kita.

60 Ar dabar įžvelgiate išankstinį paskyrimą? Tai buvo avinėlis, kai tai įvyko ten. Suprantate? Suprantate? Tai... tai buvo avinėlis, kai tai... kai tai buvo atnešta. Tai buvo avinėlis. Tai buvo gimęs avinėlis. Tai buvo užaugintas avinėlis. Suprantate?

61 Ir dėl to, tai yra vienintelė tikra Dvasios rūšis, kuri gali priimti Žodį, kuri gali priimti Kristų. Visi kiti stengsis, jie stengėsi Tai gauti ir suteikti Dievo Dvasią vilkui, suprantate, įpykę, nedori, šykštūs. Ji nepasiliks tame. Šventoji Dvasia tiesiog iš karto nuskrenda tolyn. Ji nepasiliks.

62 O kas, jeigu tas Balandis būtų nusileidęs ir vietoj to, kad Tai būtų Avinėlis, ten būtų buvęs koks nors kitas gyvūnas? Jis būtų kuo greičiausiai pakilęs ir nuskridęs atgal. Suprantate? Bet kai Jis atrado tą prigimtį į kurią Jis galėjo įsilieti, Tai tiesiog tapo Viena.

63 Ir tuomet Ba... Ba... Ba... Balandis vedė Avinėlį ir, atkreipkite dėmesį, Jis vedė Avinėlį į mirtį. Taigi, Avinėlis buvo paklusnus Balandžiui. Suprantate? Nesvarbu, kur Jis vedė Jį, Jis noriai ėjo.

64 Man įdomu šiandien, kai Dievas veda mus į, visiško atsidavimo ir tarnavimo Jam, gyvenimą, man įdomu ar mūsų dvasia tuomet kartais nepradeda maištauti, išreikšti tai, man įdomu ar mes esame avinėlis? Suprantate? Suprantate? Avinėlis yra paklusnus.

65 Avinėlis yra laisvai pasiaukojantis. Jis... jis ne... jis nereikalauja savo teisių. Jūs paguldote jį ir nukerpate jo vilną. Tai vienintelis dalykas, kurį jis turi. Jis niekada... niekada neturi nieko prieš tai; tiesiog paaukoja viską, ką turi. Toks yra avinėlis. Jis atiduoda viską savo... viskas atiduota kitiems, save ir viską, ką turi.

66 Ir toks yra tikras krikščionis, jeigu jis... pasiaukoja, neturi nieko iš šio pasaulio, bet atiduoda viską, ką turi, Dievui. Suprantate?

67 Ir taip šis buvo tobulas Dievo Avinėlis, Kristus buvo. Ir po to šio avinėliu nužudymu, žemiškojo avinėlio Egipte, kraujas buvo pateptas ir kai tai buvo padaryta, tai reiškė ženklą. Tuomet, ką turėtų reikšti štai šio Avinėlio Kraujas? Suprantate? Ženklas reiškiantis, kad mes esame mirę sau ir susitapatinę su savo Auka. Suprantate? Tuomet Avinėlis ir... ir... Kraujas ir asmuo tampa susitapatinę vienas su kitu, Auka ir tikintysis. Suprantate, savo gyvenime jūs esate susitapatinę su Auka. Tai padaro jus tuo, kuo esate.

68 Tuomet kraujas buvo ženklas arba identifikacija. Iš kraujo buvo galima atpažinti, kad garbintojas buvo papjovęs avinėlį ir priėmęs avinėlį, ir panaudojo ženklą dėl savęs, parodė, kad jis to nesigėdijo. Jam nerūpėjo, kas jį galėjo matyti. Jis norėjo, kad visi jį matytų ir jis buvo pateptas tokioje vietoje, kad kiekvienas praeivis galėjo matyti tą ženklą.

69 Suprantate, daug žmonių nori būti Krikščionimis ir jie... jie... jie nori tokiais būti slaptoje, taip kad niekas ne... nesužinotų, jog jie yra Krikščionys. Arba kolegos su kuriais jie yra kartu, kai kurie iš jų galvoja taip: „Na, taigi, pažiūrėkite, aš... aš... aš noriu būti Krikščionis, bet aš nenoriu, kad tam tikras asmuo apie tai žinotų“. Suprantate? Na, taigi, suprantate, tai nėra Krikščionybė.

70 Krikščionybė turi padaryti savo Ženklą matomą, suprantate, viešai, viešame gyvenime, ofise, gatvėje, kai užklumpa bėda, kas tai bebūtų, bažnyčioje, visur kitur. Kraujas yra Ženklas ir Ženklas turi būti panaudotas, suprantate, arba (jo net nėra) sandora yra negaliojanti.

71 Kraujas buvo ženklas arba identifikacija, atpažinimas, kad šis asmuo buvo atpirktas. Taigi, na, atkreipkite dėmesį, jie turėjo, jie buvo atpirkti dar prieš kam nors įvykstant. Per tikėjimą jie patepė krauju. Suprantate, prieš tam faktiškai įvykstant, kraujas buvo pateptas su tikėjimu, tikint, kad tai įvyks. Suprantate? Prieš Dievo rūstybei praeinant per tą kraštą, iš pradžių turėjo būti patepta krauju. Rūstybei prasidėjus, jau būtų buvę per vėlu.

72 Dabar mes turime pamoką, kurią mes tikrai galėtume, galbūt išsakyti jums, tik trumpai. Pažvelkite, prieš tam įvykstant, nes ateina toks laikas, kai jūs negalėsite turėti jokio Kraujo patepimui.

73 Vakaro laiku avinėlis buvo nužudytas, po to, kai prieš tai buvo laikomas keturiolika dienų. Ir tada avinėlis buvo nužudytas ir krauju buvo patepta vakaro metu. Ar jūs suprantate tai? Ženklas nepasirodė iki vakarinio laiko.

74 Ir šis yra to periodo vakarinis laikas, kuriame mes gyvename. Ba... Bažnyčiai tai yra vakarinis laikas. Man tai yra vakarinis laikas. Mano Žiniai tai yra vakarinis laikas. Aš einu link mirties. Aš turėsiu iškeliauti. Aš iškeliauju, vakariniu Evangelijos laiku. Ir mes praėjome per išteisinimą ir taip toliau, bet dabar yra laikas, kuriuo Ženklas turi būti panaudotas. Praėjusį sekmadienį aš jums pasakiau, kad yra kažkas apie ką noriu su jumis pakalbėti; štai apie tai. Tai yra laikas, kai jūs... jūs tiesiog negalite su tuo žaisti. Tai turi būti padaryta. Jeigu tai kada nors turi būti padaryta, tai turi būti padaryta dabar. Nes mes matome, kad rūstybė jau yra paruošta, kad ištiktų visą šalį ir viskas, kas nėra po Ženklu, pražus. Kraujas nustato jūsų tapatybę. Atkreipkite dėmesį.

75 Nes gyvuliška gyvybė negalėjo sugrįžti atgal į žmogų. Kai kraujas buvo pralietas, gyvybė išeidavo, žinoma, nes tai sudarė visumą. Ir kai gyvybės kraujas išeidavo iš to, o gyvybė skyrėsi nuo kraujo... Taigi, kraujyje yra cheminiai gyvybiniai elementai, bet gyvybė skiriasi nuo kraujo, tačiau gyvybė yra kraujyje. Ir gyvuliška gyvybė negalėjo sugrįžti atgal į garbintoją. Kai jis praliedavo tą avinėlio kraują, jis turėjo patepti ta chemine elementų medžiaga, kadangi gy... gyvybė buvo išėjusi ir negalėjo sugrįžti.

76 Nes ji negalėjo sugrįžti į žmogų, kadangi gyvuliškoje gyvybėje nėra sielos. Gyvulys nežino, kad jis yra nuogas ir jis... jis tiesiog... Jis nesuvokia, kas yra nuodėmė. Jis nieko nežino, todėl tai yra gyvas padaras, bet ne gyva siela. Todėl gyvuliška gyvybė negali sugrįžti į žmogišką gyvybę, nes toje gyvybėje nėra sielos. Taigi, ten yra gyvybė, kraujas; gyvybė ir siela gyvybėje; siela yra tos gyvybės prigimtis. Todėl joje nebuvo tam tikros prigimties, tai buvo gyvulys, dėl to kraujas reiškė ženklą, kuris simbolizavo, kad gyvybė buvo atiduota.

77 Bet šioje šlovingoje vietoje, šioje sandoroje, yra skirtumas tarp Kraujo ir Gyvybės. Šiandien Ženklas tikinčiajam yra Šventoji Dvasia; ne kraujas, cheminiai elementai, bet tai yra Dievo Šventoji Dvasia. Toks yra Ženklas, kurio Dievas šiandien reikalauja iš Bažnyčios. Dievas privalo pamatyti šį Ženklą. Jis privalo pamatyti Jį kiekviename iš mūsų.

78 Todėl vakaro šešėliams pasirodant, rūstybė yra paruošta būti išlieta iš aukštybių ant bedieviškų tautų ir ant bedievių netikinčiųjų, ant... ant tų, kurie išpažįsta, bet to neturi, ant štai šių dalykų! Ir aš... aš stengiausi akivaizdžiai save parodyti ir gyventi teisingai šių dalykų atžvilgiu, kad pamatyčiau ant ko stoviu, prieš pradėdamas kalbėti apie šiuos dalykus. Dabar mes gyvename šešėliuose ir rūstybė yra paruošta, ir Dievas reikalauja Ženklo, kad jūs kiekvienas priimtumėte Jo Ženklą, Šventąją Dvasią. Tai yra vienintelis kelias ir vienintelis ženklas pro kurį Dievas praeis, nes Tai yra tiesioginė Jėzaus Kristaus Gyvybė sugrįžusi į tikintįjį.

79 Gyvuliška gyvybė negalėjo sugrįžti, todėl krauju turėjo būti pateptos durys, sąrama ir durų statramsčiai; tam, kad kiekvienas praeivis, visuomenė, kiekvienas praeinantis pro namą, žinotų, kad ten ant tų durų buvo kraujo ženklas, simbolizavęs, kad prie tų durų buvo atiduota gyvybė. Amen!

80 Tokiu būdu tai turi būti su kiekvienu tikinčiuoju šiandien, pripildytu Šventąja Dvasia; Ženklas, kad pralietas Avinėlio Kraujas, ta Gyvybė buvusi Avinėlyje, sugrįžo ir yra ten viešai užantspauduota, tam, kad kiekvienas praeivis, kuris su jumis kalbasi, turintis kokią nors bendrystę su jumis, galėtų matyti, kad Kraujas buvo panaudotas ir Ženklas tos Gyvybės, kuri buvo tame Kraujyje, yra ant jūsų. Jūs esate apsaugotas nuo rūstybės. Tik tai; o ne narystė. Ne, pone!

81 Gyvuliška gyvybė negalėjo sugrįžti pas tikintįjį, nes tai buvo gyvūlys ir tai tik bylojo apie sąžinę, nurodė į tai, kad turės ateiti tobula Auka.

82 O dabar, ar galėtų būti tobulesnė Auka už Patį Dievą, tapusį Atpirkimu? Kai Dievas tapo kūnu, Savo Paties kuriamajame Kraujyje, kuris.... vienintelis būdas, kuriuo Dievo Gyvybė apskritai galėjo sugrįžti.

83 Nes visi mes buvome gimę per seksą ir todėl gyvybė esanti štai čia yra iš pasaulio, ir ši gyvybė ilgai neišliks. Ji jau yra nuteista ir pasmerkta. Jūs negalite jos sulopyti. Nėra būdo kaip ją būtų galima „sulopyti“. Nėra būdo kaip... kaip ją būtų galima „išlyginti“. Nėra būdo kaip ją būtų galima pagerinti. Ji privalo numirti! Tai yra vienintelis reikalavimas. Ji turi numirti.

84 Ir Pakaitalas, Jėzaus Kristaus Gyvybė turi į jus įeiti, o tai yra Šventoji Dvasia, Dievo Ženklas; kad jūs priėmėte Jo Sūnaus Kraują, Jėzaus Kristaus.

85 Todėl Veslio dienomis ar... Liuterio dienomis buvo manoma, kad „reikia patikėti“. Veslio dienomis tai buvo: „cheminė Kraujo sudėtis“. Bet šios dienos yra paskutinės, kuriose yra reikalaujamas Ženklas. Tai kartu sudaro visumą Paėmimui. Ar suprantate tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

86 Vanduo, kraujas ir dvasia ateina, kai motina gimdo kūdikį. Pirmas dalykas, kuris pasirodo žemiškame gimime yra vanduo, antras dalykas – kraujas ir kitas dalykas yra gyvybė.

87 Ten, iš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūno išėjo: vanduo, Kraujas ir Gyvybė. Ir visa Bažnyčia, Nuotaka, kartu, buvo sudaryta per išteisinimą, pašventinimą ir krikštą Šventąja Dvasia, kuri yra Ženklas.

88 Kaip Hebrajams 11 yra sakoma: „Visi šitie klajojo aplinkui avikailiuose ir ožkenose; būdami skurde... ir jie padarė visus tuos dalykus, vis tik be mūsų netapo tobuli“.

89 Ir Bažnyčia šioje dienoje, kuri priėmė Šventosios Dvasios krikšto Ženklą, kad Kraujas buvo pralietas ir Šventoji Dvasia yra ant Bažnyčios, be nuodėmės, tuomet jie negali pakilti. Bet jie yra priklausomi nuo mūsų, nes Dievas pažadėjo, kad Jis Tai turės ir kažkas tame bus. Aš nežinau, kas tai bus, bet kažkas Tai priims. Aš esu atsakingas tik už vieną dalyką – pamokslauti Tai. Tai yra Dievo reikalas, surasti tą iš anksto paskirtą sėklą. Ji bus ten. Nes jie turės ten būti, kiekvienas iš jų, vienas su kitu; vandens periodas, Kraujo periodas, o dabar Šventosios Dvasios Ženklo periodas.

90 Ir prisiminkite, Izraelis praėjo per daug dalykų, bet tai buvo vakaro metas, kai buvo pareikalauta ženklo; ne ryte, ne pasiruošime, kai reikėjo keturiolika dienų laikyti avinėlį. Izraelis žinojo, kad kažkas artėjo.

91 Taip pat ir Liuteris tai žinojo, taip pat Veslis tai žinojo, taip pat Finis, Noksas, Kalvinas tai žinojo. Štai taip! Jie žinojo, kad ateis toks laikas, kai Ugnies Stulpas vėl sugrįš į Bažnyčią. Jie žinojo, kad ateis laikas šių dalykų išsipildymui, bet jie nenugyveno iki tiek, kad tai pamatytų, tačiau jie laukė to.

92 Izraelis žinojo, kad kažkas artėjo, tačiau tai įvyko vakaro meto, kai to avinėlio krauju, ženklas buvo pateptas ant durų. Bet avinėlis jau buvo paruoštas.

93 Tai visada buvo Avinėlis. Tai buvo Avinėlis Liuterio laiku, tai buvo Avinėlis... Avinėlis Veslio laiku, tačiau dabar yra Ženklo laikas, nes kiekvieni namai privalo būti padengti tuo Ženklu. Kiekvieni Dievo namai privalo būti padengti Ženklu. Viskas, kas yra viduje privalo būti padengta Ženklu. O Dievo Namai yra Jėzaus Kristaus Kūnas ir viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į šį Ženklą, ir tampame Jo dalimi, nes Dievas pasakė: „Kai Aš pamatysiu šį Ženklą, Aš praeisiu pro jus“. Kokioje valandoje mes dabar gyvename! O!

94 Kraujas nustatydavo, nustatydavo tikinčiojo tapatybę, nes gyvybė buvo išėjusi, negalėdavo sugrįžti, todėl jam buvo reikalinga cheminė medžiaga. Jam reikėjo turėti kažką panašaus į dažus, kraują, cheminę medžiagą, kuri parodė, jog gyvybė buvo išėjusi iš jos.

95 Dabar būtent pati Dvasia yra Ženklas. Pati Šventoji Dvasia yra Ženklas, ne Kraujas. Kraujas buvo pralietas Kalvarijoje, tai tiesa. Bet Kraujas, kas lietė jį, sugrįžo atgal į tuos elementus iš kurių buvo sudarytas, to maisto, kurį Jis valgė. Tačiau, suprantate, tos Kraujo ląstelės viduje buvo Gyvybė, kuri buvo jos varomoji jėga. Jeigu tai buvo... Cheminiuose elementuose nebuvo Gyvybės, juose pačiuose, ir todėl tame nebuvo veiksmo. Bet kai Gyvybė įėjo į kraujo chemines medžiagas, tai suformavo ląstelę. Tai suformavo Savo ląstelę, po to dar ląstelę po ląstelės, galiausiai tai tapo Žmogumi. Ir tas Žmogus buvo Dievas, Emanuelis kūne. Bet kai ta Gyvybė sugrįžo, joje buvo cheminės medžiagos, tačiau Ženklas yra Šventoji Dvasia esanti ant Bažnyčios, kad jie gali matyti Kristų.

96 Tai turi būti, nes moteris ir jos vyras tampa viena. Jie tampa viena. Ir taip Nuotaka ir Kristus tampa Viena. Nuotakos tarnavimas ir Kristaus tarnavimas yra tas pats. Ir prisiminkite: „Pirmąjį veikalą buvau sudaręs, o Teofiliau, apie viską, ką Jėzus pradėjo daryti, ir toliau daro“. Jo mirtis nesustabdė Jo. Ne, pone! Jis vėl sugrįžo. Ne trečias asmuo, bet tas pats Asmuo vėl sugrįžo Šventosios Dvasios pavidale ir toliau tęsia darbą; ir tęsia toliau, pasakyta Apaštalų Darbų knygoje. „Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius“. Tai yra Ženklas. Tai yra simbolis.

97 Kai Petras ir Jonas praėjo per vartus, vadinamais „Gražiaisiais“, ten gulėjo vyras, kuris buvo luošys, luošas nuo savo motinos įsčių ir jis tarė: „Sidabro ir aukso aš neturiu; bet tai ką turiu, duodu tau. Jėzaus Kristaus iš Nazareto Vardu, kelkis ir vaikščiok“. Suprantate? Ir jie kalbėjo su jais ir sužinojo, kad jie buvo neišprusę ir nemokyti vyrai, bet jie pastebėjo, kad jie anksčiau buvo su Jėzumi. Matote, ten buvo Ženklas, parodytas. Suprantate: „Tai, ką turiu!“. Pamatė tą vargšą, puolusį brolį ten gulintį, luošą ir subjaurotą ir panašiai. Ir ta pati Gyvybė, kuri buvo Kristuje, buvo juose: „Tai, ką turiu!“.

98 „Mano Vardu jūs išvarinėsite velnius“. Ne: „Aš išvarinėsiu“. „Jūs išvarinėsite“. „Jeigu jūs įsakysite šiam kalnui!“. Ne: „Jeigu Aš įsakysiu“. „Jeigu jūs įsakysite šiam kalnui!“

99 O, broli, valanda, kai tas Ženklas turės būti parodytas yra čia pat. Mes galime tai matyti. Mes žinome, jog dabar esame arti pabaigos. Mes pamokslavome įvairiausius pamokslus, kad parodytume ženklus ir stebuklus, ir dabar čia mes sugrįžome prie to, kas Bažnyčiai yra paskirta padaryti. Ženklas turi būti parodytas. „Kai Aš pamatysiu Kraują, Aš praeisiu pro jus“. Niekas kitas nesuveiks. Tai privalo būti kraujas. Dabar Šventoji Dvasia yra mūsų Ženklas, nuo Dievo.

100 Kaip... didis teologas, mokslo žmogus, baptistų brolis, puikus vyras, puikus veikėjas, kai jis vieną kartą atėjo pas mane ir jis tarė: „Broli Branhamai, – pasakė jis, – jūs kalbate apie tą Šventąją Dvasią, – pasakė jis, – na, bet juk tai nėra nieko naujo“. Pasakė: „Mes mokome apie Ją visą laiką, visais amžiais“. O aš... aš pasakiau, na aš... Jis pasakė: „Mes gavome Šventąją Dvasią“.

101 Aš paklausiau: „Kada jūs Ją gavote?“.

102 Jis pasakė: „Kai aš įtikėjau“. Nes aš žinojau, jog tokia buvo baptistų teologija, kad jūs, kai jūs įtikite, jūs gaunate Šventąją Dvasią.

103 Aš pasakiau: „Kai Paulius pasakė, Apaštalų Darbų 19, grupei, grupei baptistų, ten buvo baptistų pamokslininkas, kuris buvo vienas iš Jono atverstųjų, įrodinėjo Biblija, kad Jėzus buvo Kristus“.

104 „Kai jis perėjo per aukštutinę Efezo pakrantę, jis surado tam tikrus mokinius ir jis pasakė jiems: 'Ar nuo tada, kai įtikėjote, gavote Šventąją Dvasią'. Jie atsakė: 'Mes net negirdėjome, kad yra kokia tai Šventoji Dvasia'“. Tada jis paklausė kaip jie buvo pakrikštyti. Ir jie nebuvo pakrikštyti Jėzaus Kristaus Vardu, paaukoto Avinėlio. Jie nebuvo su Juo susitapatinę, visiškai ne. Jie tiesiog patikėjo tuo; panašiai kaip jeigu ten būtų padėti vaistai, bet jie nebūtų vartojami. Paulius įsakė jiems būti iš naujo pakrikštytiems Jėzaus Kristaus Vardu.

105 Ir kai jis tai padarė, tuomet ant jų nužengė Ženklas. Juos buvo galima atpažinti pagal Šventosios Dvasios darbus ir ženklus, jie kalbėjo kalbomis ir pranašavo, ir aukštino Dievą. Jie buvo susitapatinę kaip... su savo Auka.

106 Ir Šventoji Dvasia yra mūsų susitapatinimas. Ji yra tai, kas įvardina mus kaip Krikščionis. Ne mūsų narystė bažnyčiose, ne tai kaip mes suprantame Bibliją, ne tai kiek jūs žinote apie Bibliją. Esmė yra kaip jūs pažįstate Autorių, suprantate, kaip Jis gyvena jumyse. Tai yra jūsų... jūsų pačių nebelieka. Jūsų nebėra. Jūs laikote save mirusiu ir Ženklas yra tai, kas gyvena jumyse. Ir tai nėra jūsų gyvenimas; tai Jis.

107 Paulius pasakė: „Gyvenimą, kurį dabar gyvenu (Jis gyveno kitokį gyvenimą, kuris skyrėsi nuo ankstesniojo) ne aš gyvenu, bet Kristus gyvenantis manyje“. Štai kur atpažintas Ženklas, kurio Dievas reikalavo. Susitapatinę su savo... Susitapatinimas su mūsų Auka, mūsų Gelbėtojo Gyvybė mumyse, Šventoji Dvasia.

108 O, koks... koks užtikrintas Ženklas! Negali būti jokio kito Ženklo. O, tai bent, jeigu jūs tik galėtumėte suvokti... šią mintį. Jeigu šį rytą aš turėčiau jėgos, kad žodžiais galėčiau išreikšti ir patalpinti jūsų sieloje tai, kas yra... ne jūsų ausyse, bet jūsų sieloje ir jūs... jūs galėtumėte išvysti, kokia yra To garantija. Tai... tai paima... Tai leidžia jums taip atsipalaiduoti.

109 O kas jeigu jūs būtumėte padaręs nusikaltimą ir jūs turėtumėte būti teisiamas federaliniame teisme. Ir jūs žinotumėte, kad jeigu jie pripažintų jus kaltu, jūs turėtumėte mirti, jūs būtumėte pasodinti į elektrinę kėdę ar dujų kamerą, ar kokią mirties bausmę jie jums bepaskirtų, galbūt pakartų ar panašiai, linčiuotų, kokia bausmė tai bebūtų. Ir jūs žinotumėte, kad jūs... Jūs kaltas. Jūs žinotumėte, kad esate kaltas ir privalote mirti, jeigu nesurastumėte kokio nors advokato, kuris jus atstovautų, tokio, kuris galėtų jus iš to išlaisvinti. Ir dabar jūs norėtumėte pačio geriausio advokato, kokį galėtumėte rasti.

110 Ir tuomet radę advokatą, kuris būtų geras, įžvalgus advokatas, jūs pasijaustumėte taip lyg jūsų byla būtų šiek tiek... jūs galėtumėte šiek tiek atsipūsti, nes jūs turite advokatą. Bet vis tiek išliktų klausimas ar šiam advokatui pavyks pakeisti teisėjo nuomonę, ar pakeisti prisiekusiųjų nuomonę; ar šiam advokatui savo apgalvota kalba ir įstatymų išmanymu pavyks tai pakeisti, ar jis galės kreiptis į teismą dėl jūsų bylos ir įrodyti, kad... kad jūs turite gyventi. Bet vis tik su visa savo... savo kompetencija ir įspūdinga kalba, kurią jis galėtų pasakyti, ir įspūdžiu, kurį jis galėtų sukelti prisiekusiesiems ar teisėjui... jūs... jūs... jūs... Galbūt kelioms minutėms jūs ir galėtumėte atsipalaiduoti, bet vis tiek mintyse turėtumėte klausimą: „Ar jam pavyks tai padaryti?“.

111 Tačiau šiuo atveju pats Teisėjas tampa Advokatu. Dievas tapo žmogumi. Nebuvo tokio advokato, kuris galėtų tai padaryti. Mes negalėjome tokio surasti. Mozė ir Įstatymas, pranašai – niekas negalėjo to padaryti. Todėl Teisėjas tapo ir Prisiekusiuoju, Advokatu ir Teisėju, Jis pats; ir paėmė Savo Įstatymo teisingumą į Savo rankas ir sumokėjo už tai kainą, Jis pats. Ar mes galėtume pasijusti dar saugiau? Ir siuntė Savo Paties Gyvybę ant mūsų kaip liudininką, kad Jis tai priėmė. Kaip saugu!

112 „Taip, nors aš eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto; nes Tu esi su manimi“.

113 Kai Jis tampa ir Teisėju, Prisiekusiuoju ir... ir Advokatu, Jis kreipėsi į teismą dėl mūsų bylos. Mes, pripažinti kaltais per Jo Įstatymą; ir Jis atėjo ir užėmė kaltojo asmens vietą, kuris buvo šventovėje. Jis paėmė jo nuodėmę. Jis prisiėmė ją Sau ir numirė, ir sumokėjo kainą, ir praliejo Savo Kraują, ir atidavė Savo Ženklą, Savo Gyvybę.

114 Na, mes esame tobuli. Byla yra išspręsta. Daugiau nėra nuodėmės priskirtos tikinčiajam. O Dieve, pasigailėk, jeigu žmonės negali to įžvelgti, kad daugiau nebėra jokios bylos. „Kas klauso Mano Žodžio ir tiki mane Siuntusįjį, turi Amžinąjį Gyvenimą ir neateis į Teismą; bet yra perėjęs iš mirties į Gyvenimą“. Štai kas yra su byla. Byla išspręsta! Daugiau nėra iškeltos bylos. Amen! Tuomet yra saugu, saugu su pateptu Ženklu, kai mirtis pradeda daužyti į duris iš išorės, ji nebeturi valdžios. Suprantate? Taip.

115 Ženklas yra pateptas. Dabar tik ženklas yra atpažįstamas. Suprantate, Jis padarė tai taip tam, kad Ženklas galėtų ateiti. Ženklas buvo Dievo Gyvybė.

116 Ir kai Dievas sukūrė pirmąjį žmogų, Jis padarė jį sūnumi. Bet sūnus buvo toks nepatikimas, kad paklausė savo žmonos vietoj Dievo, o moteris paklausė velnio vietoj savo vyro, ir kai ji tai padarė, tai taip juos abu iškraipė, kad tai užtraukė taršą. Ir Jis žinojo, kad jiems tai padarius, jie vis tiek turės gimdyti vaikus į pasaulį. Vaisių nuo medžio esančio viduryje nebuvo galima liesti, bet po to, kai jie prisilietė, jie užsitraukė ant savęs šią nuodėmę. Ir todėl visa žmonijos rasė, kuri gimė, buvo nuodėmėje. Joje, nebuvo jokios vilties iš to išeiti.

117 Bet po to Dievas nužengė. Buvo tik vienas būdas jį sugrąžinti, tai yra susigrąžinti Savo sūnų. Taigi, kaip Jis galėjo tai padaryti, kai Jo Paties Įstatymas ten buvo ir teigė, kad jis yra „pasmerktas“? Tuomet Pats Tėvas tapo vienu iš mūsų. Tai yra tikras Avinėlis. Tai yra tikslas, kurį Jis turėjo mintyse.

118 Dėl šios priežasties Avinėlis buvo toks susitapatinęs Edeno sode, žinant, kad Avinėlis ir Balandis atėjus laikui turės susitikti, kai Avinėlis ir Balandis bus kartu. Būtent tada Jis žinojo, kad per tai mes visi galėsime būti kartu. Ir Jis norėjo atnešti tokią auką, taigi, tam, kad ženklas galėtų būti pritaikytas, kad mes daugiau nebūtume svetimšaliais, mes daugiau nesame svetimšaliai, bet mes esame Dievo sūnūs ir dukterys. Tiek Adomas ir Ieva, moteris ir vyras susijungė kartu, tai Dievo sūnūs ir dukterys Kristuje Jėzuje, per Jo didžią auką.

119 Ir būtent taip, kad negalėtų būti jokios klaidos! Šios gyvybės sėkla privalo būti pasodinta žemėje, šio kūno, kuri yra... yra yranti sėkla; o gyvybė, tai yra iškreipta gyvybė esanti sėkloje, ji pražūva su sėkla. Tačiau Jis įdėjo Amžinąjį Gyvenimą į ją ir pripažino ją kaip Savo Paties, taip kad prisikėlime Jis ir vėl ją prikels, ir nei vienas nepražus. Ar suprantate, ką turiu omenyje? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

120 Štai taip, dabar ji negali pražūti. Gyvybė yra virš jos. Tai yra Ženklas, uždėtas virš to kūnelio, virš tos sielos to žmogaus. Štai ten yra Ženklas, Šventoji Dvasia, tai priklauso Dievui. Tai yra Jo. „Kai Aš pamatysiu Kraują, Aš praeisiu pro jus“. Užtikrintas Ženklas, Šventoji Dvasia yra mūsų Ženklas. Todėl, kai jūs gaunate Šventąją Dvasią, jūs esate perėjęs iš mirties į Gyvenimą. Štai ką tai reškia, nes Gyvenimas yra jumyse. Jūs daugiau negalite pražūti.

121 Biblijoje pasakyta: „Kas gimęs iš Dievo, tas nedaro nuodėmės; ir jis negali nusidėti, – amen, – nes Dievo Sėkla pasilieka jame“. Ir kaip jis gali nusidėti, kai Dievas, kuris yra be nuodėmės, yra jame? Kai jis yra Dieve, kuris yra be nuodėmės, kaip jis gali nusidėti? Nesvarbu, ką jis yra padaręs, Kraujas padengė jį. Suprantate? Dabar jis yra naujas kūrinys. Jo troškimai ir ambicijos yra iš Dangaus, nes jis yra perkeistas iš buvimo dagišiumi į buvimą kviečiu. Jo troškimai nebėra tokie, kokie kadaise buvo ir jis tai išreiškia.

122 Jūs pasakysite: „O, aš Tuo tikiu“. Ir toliau nuodėmiaujate? Ne! Jūs esate apgautas. Suprantate? Tai negali išreikšti nieko kito kaip tik Ženklą.

123 Izraeliui buvo įsakyta išlikti po tuo krauju iki tol, kol bus duoti nurodymai pradėti žygiuoti. „Neišeikite iš po jo!“. Kai jie buvo po tuo ženklu, jie ten buvo užantspauduoti. „Pasilikite ten!“. Jie išliko ten iki atėjo vidurnaktis ir pasigirdo trimitų pūtimas. Ir kai buvo pučiami trimitai, pradėjo pūsti senų avinų ragus, kiekvienas pasiruošęs pradėjo žygiuoti, keliavo į pažado žemę.

124 Taip pat padaro vyras ir moteris, kurie yra pripildyti Šventąja Dvasia, jis yra užantspauduotas ir apsaugotas nuo bet kokios žalos ir pavojaus. Jo visas gyvenimas išreiškia tai, kas jis yra, kur jis benueitų, kokiu verslu jis beužsiimtų, su kuo jis bekalbėtų. Kai jis turi ryšį su moterimis, kai jis turi ryšį su kolegomis, kai jis turi ryšį su bet kuo, tas Ženklas yra ten. Amen! Kai yra prieinama iki mirties: „Aš nebijosiu nieko pikto, nes Tu esi su manimi,“ – tas Ženklas ten yra. Kai yra prieinama iki prisikėlimo, jis bus ten, nes Dievas prikels jį paskutinę dieną. Jėzus taip pasakė! „Kai Aš pamatysiu Kraują, Ženklą Aš praeisiu pro jus“. O!

125 Nepamirškite, jeigu tas ženklas nebuvo parodytas, netgi sandora buvo anuliuojama. Tai tiesa. Sandora buvo anuliuojama. Ten nebuvo jokios... ten nebuvo jokios sandoros tol, kol ten nebuvo to ženklo. Ženklas reiškė sandorą. Dievas su jais sudarė sandorą, taip pone, bet ten turėjo būti ženklas. Ji buvo negaliojanti, sandora negaliojo, jeigu ten nebuvo ženklo.

126 Ten galėjo būti daug žydų galėjusių pasakyti: „Ateikite čia! Aš ant savo durų neturiu kraujo, bet aš noriu jums kažką parodyti, aš esu apipjaustytas žydas. Aš esu apipjaustytas“. Tai nereiškė to. [Brolis Branhamas spragteli pirštais – Red.] „Kai Aš pamatysiu kraują! Kai Aš pamatysiu ženklą!“.

127 Jūs galite pasakyti: „Aš baptistas, presbiterijonas, metodistas,“ – ar kuo tik benorėtumėte būti.

Bet: „Kai Aš pamatysiu Ženklą!“.

128 Jūs sakote: „Aš esu tikintis. Mano motina buvo šios bažnyčios narė. Mano tėvelis buvo šios bažnyčios narys. Aš joje buvau narys nuo vaikystės“. Tai nereiškia to. [Brolis Branhamas spragteli pirštais – Red.] „Aš nemeluoju, nevagiu. Aš nedarau to. Aš...“. Tai nereiškia to. [Brolis Branhamas spragteli pirštais – Red.] „Aš priklausau Branhamo maldyklai. Aš darau tą, tą ir aną. Aš tikiu visu Žodžiu“.

129 Tie žydai galėjo pasakyti: „Aš tikiu Jehova!“. Jis klausė valandos Žinios, jeigu tikėjo. Tikrai taip.

Jie turėjo ne vieną žinią, bet Ši buvo valandos Žinia. Suprantate? Aš tikiu valandos Žinia. Taip. Kraujas buvo pateptas vakaro metu.

Jie būtų galėjęs pasakyti: „Aš esu žydas“.

130 Žmonės šiandien sako: „Aš esu krikščionis. Aš galiu jums parodyti savo ilgą narystę. Parodykite man, kada aš ką nors pavogiau, kada buvau teisme. Parodykite man, kada aš svetimavau, kada padariau visus šiuos dalykus ar kažką panašaus. Parodykite man nors vieną atvejį“. Dabar tai visiškai nieko nereiškia. O, ne. Suprantate, nesvarbu, kad jis buvo sandoroje, sandora buvo neveiksminga. Ji neveiksminga.

Jūs pasakysite: „Na, aš nagrinėju Bibliją“.

131 Man nerūpi, ką jūs darote. Be sandoros – Dievo rūstybė yra ant jūsų. Tai tiesa. Ji pasivys jus. Taip. „Jūsų nuodėmės jus pasivys“. Kas yra nuodėmė? Netikėjimas. Jūs pradėjote netikėti Žinia. Jūs pradėjote netikėti Žodžiu. Jūs pradėjote netikėti Ženklo liudijimu, Juo pačiu, kai Jis patvirtino Save mūsų tarpe. Ir ar jūs nustojote tikėti Tuo? Nesvarbu kaip jūs Tuo netikite, Tai turi būti pritaikyta.

132 Jūs galite pasakyti: „Aš tikiu Tuo. Aš tikiu Tuo. Aš tikiu, kad Tai yra Tiesa. Aš priimu Tai kaip Tiesą“. Tuomet visa tai yra gerai, bet vis tiek Tai turi būti pritaikyta.

133 Na, ten stovėjo vienas žydas, maišė kraują avinėliui kraujuojant, sakė: „Tai yra Jehova“.

134 Ir ten stovėjo kunigas, sakė: „Taip pone, aš tikiu, kad tai yra tiesa,“ – bet jo namai tuo nebuvo patepti. Jis nenori sutapatinti savęs su ta grupe ten; ne, pone, su tais fanatikais ant kurių durų yra kraujas. Jis nenori šio susitapatinimo. Nesvarbu koks jis buvo kunigas, kiek Žodžio jis žinojo, kaip gerai jis buvo užaugintas, kokius darbus jis darė, kiek jis aukojo vargšams, kiek jis buvo paaukojęs aukų!

135 Paulius pasakė: „Jeigu atiduočiau savo kūną sudeginimui; atiduočiau viską, ką turiu, kad pamaitinti vargšus; Jeigu turiu tikėjimą kilnoti kalnus ir taip toliau; ir jeigu kalbu kalbomis žmonių ir angelų; ir darau tuos visus kitus dalykus, – ir pasakė, – aš esu niekas tol, kol Ženklas nėra pateptas. Kol nėra šio Ženklo!“. Štai apie ką aš šį vakarą kalbu – meilę. Suprantate? „Taigi, kol tai nebuvo pritaikyta, aš esu niekas“. Suprantate?

136 Man nesvarbu, galbūt jūs išvarinėjote velnius. Galbūt jūs savo tikėjimo malda gydėte ligonius. Galbūt jūs darėte visus tuos dalykus. Bet jeigu šio Ženklo ten nėra, jūs esate Dievo rūstybėje. Jūs galite būti tikintysis. Jūs galite stovėti prie pakylos ir pamokslauti Evangeliją. „Daugelis ateis pas Mane tą dieną ir sakys: 'Viešpatie, Viešpatie, ar aš nepranašavau Tavo Vardu, nepamokslavau Tavo Vardu? Ar aš neišvarinėjau velnių Tavo Vardu?'“. Tai bus ir metodistai, baptistai ir sekmininkai. Jėzus pasakė: „Pasitraukite nuo Manęs jūs, neteisybės darbininkai. Aš niekada jūsų nepažinojau“.

137 „Bet kai Aš pamatysiu Ženklą, Aš praeisiu pro jus“. Tai yra šios valandos Dievo reikalavimas. Vakaro laiko Žinia – reiškia pritaikyti Ženklą.

138 Šėtonas pateikė įvairiausias klastotes – rankų paspaudimus ir įrodymus, ir visokius panašius dalykus. Pamirškite tai! Atėjo Paties Ženklo valanda; ne kažkokios klastotės, tariamo tikėjimo, pakaitalo, kažko.

139 Atėjo valanda, kai Pats Ženklas parodo Save tiesiogiai mūsų tarpe ir įrodo, jog Jis yra tas pats Jėzus vakar, šiandien ir per amžius, ir Jis tiksliai atitinka Žodį. Tai turi būti pritaikyta. Žmogus sako, kad turi Ženklą, paneigia šį Žodį, kaip tuomet yra su tuo? Suprantate, jūs negalite to padaryti. Ten privalo būti Ženklas. „Kai Aš... Kraujas bus jums ženklas“. Dabar Šventoji Dvasia, Gyvybė buvusi Kraujyje yra jums Ženklas. Mes prieisime iki to už akimirkos, jūs pamatysite. Šventoji Dvasia yra Ženklas. Byla yra išspręsta. Taip, pone. Taigi, nepamirškite. Ir aš...

140 Nesvarbu, kas jūs esate, koks geras esate, kiek kartų jūs pašokote aukštyn ir žemyn, prie kiek bažnyčių esate prisijungęs, kiek gerų dalykų esate padaręs, tai visiškai jums nieko nereikš, jeigu Ženklas nėra pritaikytas. Tai yra vakaro laikas. Tai būtų gerai suveikę Liuterio dienomis, tai būtų suveikę Veslio dienomis, bet dabar tai nesuveiks. Ne.

141 Taip, avinėlio turėjimas tada buvo gerai. Tie, kurie tada numirė prieš naudojant avinėlį, kraują, su jais buvo kitaip. Taip, pone. Jie iškeliavo turėdami sveiką nuovoką. Jie būtų buvę teisiami ar jie... jeigu jie būtų...

142 Jeigu jie būtų iš anksto paskirti, tai būtų juos palietę. Jeigu nepalietė, reiškia negalėjo. Tai viskas. Tiesiog toks yra Dievas. „Jis... Jis išteisina tą, kurį nori, pasigaili to, kurio nori ir pasmerkia tą, kurį nori“. Jis yra Dievas. Tai viskas. „Jis pasigaili to, kurio pasigaili ir pasmerkia tą, kurį nori pasmerkti“.

143 Žydas galėjo akivaizdžiai parodyti, kad per apipjaustymą jis yra tikintysis.

144 Yra daug vyrų, fundamentalistų, galinčių paimti šią Bibliją ir pasakyti: „Aš esu tikintis ir Jėzus pasakė, kad 'tikėjimu' mes esame išgelbėti. Ir aš esu tikintis, tačiau Šventosios Dvasios krikštas yra nesąmonė“. Tuomet Ženklas nėra pritaikytas. Nei kiek... kiek jis netikėtų, tai yra anuliuota.

145 Tiesiog kaip yra ir su žydo apipjaustymu. Jis pasakys: „Aš esu žydas. Kodėl aš turiu eiti ten ir elgtis kaip ta fanatikų grupė?“.

146 Mozė stovėjo, lakstė pirmyn atgal po gatvę sakydamas: „Vakaro žinia yra čia! Įvyks, kad po keturiolikos dienų jūs kartu susirinksite ir užmušite avinėlį. Visas Izraelio susirinkimas užmuš jį uždėdami ant jo savo rankas, susitapatindami su juo. Ir krauju bus patepta ant statramsčio ir ant durų sąramos, ir: 'Kai Aš pamatysiu kraują, Aš praeisiu pro jus, nes tai yra ženklas, kad jūs priėmėte avinėlį, kurį Aš jums parūpinau'“. Kraujas buvo ženklas.

147 Dabar Dvasia yra Ženklas. „Jūs būsite pripildyti Šventąja Dvasia už ne daug dienų nuo dabar“. Ir kai Kraujas buvo pralietas, Ženklas buvo pasiųstas į Sekminių Dieną kaip skubus, galingas vėjas.

148 Tokia buvo pagrindinė tema kiekvieno apaštalo. Tai buvo: „Ar jūs gavote Šventąją Dvasią nuo to laiko, kai įtikėjote? Atgailaukite, kiekvienas iš jūsų ir būkite pakrikštyti Jėzaus Kristaus Vardu nuodėmių atleidimui, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną, nes tai yra Ženklas, amen, kad jūs perėjote iš mirties į Gyvenimą“. Štai taip. Kai tie pag... Žydų bažnyčia praėjo, pagonys užvaldė ir tas visas iškrypimas... dabar ji išėjo tam, kad iš pagonių būtų išvestas likutis dėl Jo Vardo, Nuotaka.

149 Ar suprantate, ką turiu omenyje? Ar suprantate apie ką Raštas čia kalba? Jeigu Ženklas nebuvo parodytas, tuomet sandora buvo neveiksminga. Suprantate? Taip privalo būti. Nes, jeigu jūs tikite, bet nesekate Žodžio nurodymų, tuomet jūs netikite. Suprantate? Nors esate apipjaustytas, nors prisijungiate ir nors esate pakrikštytas, jūs padarėte visus šiuos dalykus... tai vis tiek nėra Ženklas, Šventoji Dvasia.

150 Tas puikus teologas pradėjo kalbėti su manimi, kaip pasakojau prieš kurį laiką. Jis pasakė: „Bili, – pasakė jis, – Abraomas patikėjo Dievu ir tai buvo įskaityta jam teisumu. Ką daugiau galėtų padaryti žmogus kaip tik patikėti Dievu?“.

151 Aš pasakiau: „Tai tiesa, daktare. Tai tiesa. Jis tikėjo Dievu. Taip pasakyta Biblijoje. Jūs teisus. Kiek prie to priėjote, esate teisus“.

152 Tol kol tie... tie... tie dvylika šnipų, kurie buvo pasiųsti pereiti ir iššnipinėti Kanaano kraštą, tol, kol jie ėjo pirmyn link Kanaano, jie buvo priimti; bet kai jie pradėjo abejoti, tada jie buvo atmesti.

153 Aš pasakiau: „Su jumis, baptistai, viskas yra gerai, kas liečia ribą iki kurios jūs prieinate, bet ar nuo tol, kai įtikėjote ar jūs gavote Šventąją Dvasią?“. Hm. Aš pasakiau: „Prisiminkite, Dievas pripažino Abraomo tikėjimą. Jis... jis patikėjo Dievu ir tai buvo įskaityta jam teisumu, tai tiesa, bet po to Dievas davė jam apipjaustymo antspaudą, kaip ženklą, jam skirtą ženklą“. Ne tai, kad šis kūnas, apipjaustymas turėjo kažką bendro su jo siela, bet tai buvo ženklas, kad Jis (Dievas) pripažino Jo tikėjimą.

154 Jis ir mums duoda ženklą, Šventosios Dvasios, kad Jis pripažino mus kaip tikinčiuosius. Nes: „Atgailaukite ir kiekvienas būkite pakrikštyti Jėzaus Kristaus Vardu nuodėmių atleidimui, ir gausite Šventosios Dvasios dovaną. Nes pažadas yra skirtas jums!“.

155 Dabar supraskite šią mintį. Žydai, nesvarbu kaip jie būtų galėję įrodyti, kad jie buvo apipjaustyti, tačiau ženklas turėjo būti parodytas. Jeigu jo ten nebuvo, sandora buvo neveiksminga. Buvo neveiksminga.

156 Tas pats ir dabar, tas pats. Nesvarbu, ką jūs darote, nesvarbu kaip jūs galite... jūs galite aiškinti Bibliją. Galbūt jūs nagrinėjate Bibliją. O, tai bent! Jūs galite... jūs galite pasakyti: „Aš esu tikintis ir visa kita“. Tačiau Ženklas vis tiek yra reikalingas. Kaip nagrinėjantis Bibliją jūs pasakysite: „Aš buvau geras žmogus, broli Branhamai“.

157 „Man nerūpi, ką kiti pasakys, jūs neprikibsite prie šio žmogaus. Aš niekada gyvenime nesu matęs jo darančio, ką nors neteisingo“. Tai neturi nieko bendro su Dievu . [Brolis Branhamas spragteli pirštais – Red.] Yra vienas reikalavimas ir tik jis!

158 Ir jūs negalite to padaryti. Jūs negalite patepti durų sąramos krauju, kur turėtų būti ženklas, jeigu pirma avinėlis nenumirė. Ir kraujas buvo užtikrintas ženklas, kad avinėlis numirė. Jokio tariamo tikėjimo; avinėlis numirė!

159 Ir Šventoji Dvasia yra užtikrintas Ženklas, kad jūsų Avinėlis numirė ir jūs pats gavote Ženklą, nes Jo Paties Gyvybė yra jumyse. Suprantate? Nėra jokio tariamo tikėjimo. Nėra jokio apsimetinėjimo. Nėra jokio pamėgdžiojimo. Jūs turite Jį. Jūs tai žinote. Jūs tai žinote. Pasaulis tai žino. Ženklas yra ten.

160 Nesvarbu, koks geras tas žmogus buvo. Galėjo būti Biblijos nagrinėtojas. Galėjo būti... Tai galėjo būti bet koks... geras bažnyčios narys. Tai galėtų būti geras žmogus. Tai galėtų būti denominacijos vadovas. Jis galėtų priklausyti Romos hierarchijai. Aš... aš nežinau, kas jis yra, aš nežinau... tai nieko nekeičia.

161 Bet Izraelis... kiekvienas nagrinėjantis Bibliją žino, jog Izraelis buvo Bažnyčios provaizdis, būtent, iki pat pažadėtosios žemės. Ir štai kur Ji keliauja.

162 Bet atėjus vakaro laikui ir kelionės metu ten buvo tik vienas svarbus reikalavimas. Nesvarbu, koks tikras žydas jis buvo, kaip gerai jis išsaugojo savo derlių, kaip gerai jis rūpinosi kaimynais, kiek jis buvo padaręs darbų, koks geras narys jis buvo, kiek dešimtinės jis buvo sumokėjęs. Visa tai buvo gerai. Su tuo buvo gerai. Jis buvo geras žmogus, savo tautos pripažintas kaip geras žmogus. Tačiau be ženklo, kraujo, jis pražūtų.

163 O, tegul Dievas padės man, esantiems čia ir klausantiems garsajuostę, kad aiškiai tai suprastume!

164 Nesvarbu, galbūt jūs pamokslavote Evangeliją, galbūt jūs išvarinėjote velnius, galbūt jūs kalbėjote kalbomis, galbūt jūs šaukėte, šokote Dvasioje, tačiau be Ženklo.

Jūs pasakysite: „Ar aš galėjau tai padaryti?“.

165 Paulius pasakė, kad tai įmanoma. „Nors aš kalbėsiu žmonių ir angelų kalba, nors atiduosiu visą turtą, kad pamaitinčiau vargšus, savo kūną atiduočiau būti sudegintam kaip auką, turėčiau tikėjimą perkelti kalnus, šiuos dalykus, vis tiek esu niekas“. Nesiremkite tuo. Tai yra Ženklas! Nesvarbu, kiek daug esate padaręs, koks geras esate; kai Dievo rūstybė praskries, ji pripažins tik Ženklą.

166 Tai yra Ženklas, kad ta kaina buvo sumokėta, ta, kurios buvo reikalaujama. Ir kaina, kuri buvo sumokėta buvo Jėzaus Kristaus Gyvybė ir Jis atidavė Savo Gyvybę. Ir Jo Dvasia sugrįžta ant jūsų kaip Ženklas, kad jūs esate priimtas. Ir jūs nešiojatės su savimi Ženklą, dieną ir naktį, ne vien tik sekmadienį. Visą laiką jūs turite Ženklą. „Kai Aš... Kraujas bus jums ženklas“.

167 Jūs pasakysite: „Aš vis dar tikiu. Aš esu tikintysis“. Tai yra gerai. Bet jeigu jūs atmetate Ženklą, kaip tuomet jūs ketinate būti tikinčiuoju? Tai byloja prieš jus. Suprantate, tai byloja prieš jūsų liudijimą, tai ką darote.

168 Biblijos nagrinėtojas, geras asmuo, bažnyčios narys, kas bebūtumėte, tai nieko nereiškia. Taip, pone. Galbūt jūsų tėvas yra pamokslininkas. Galbūt jūsų... jūsų motina buvo šventoji. Gal... Tai yra... tai yra gerai, jie turės atsakyti patys už save. Kaip buvau sakęs, ban...

169 Žmonės bando paversti Dievą kažkokiu dideliu, senu, apkūniu, bejėgiu seneliu... ir kuris turi daugybę anūkų, tokių kaip mažieji Rikiai ir Elviai, ir: „Jie juk niekam nekenkia“.

170 Tai ne Dievas! Jis neturi anūkų. Jis yra Tėvas. Jūs turite būti atgimę iš naujo! Jis nėra silpnas bejėgis.

171 Jis yra teismo Dievas. Biblijoje yra sakoma, kad Jis toks yra. Jo rūstybė yra smarki. Trypdami Tai po kojomis nesitikėkite, kad Dievo gerumas vieną dieną jus priims, esančius savo nuodėmėje, ir kad paims jus į Dangų. Jeigu Jis taip pasielgtų, Jis turėtų atsiprašyti visų kitų čia ir būtų turėjęs priimti Ievą. Arba jūs patikėsite Jo Žodžiu, arba jūs būsite... jūs pražūsite. Ir kai jūs tikite Jo Žodžiu, ant jūsų bus Ženklas. O...

172 Tą naktį, bet kuriuo laiku mirtis buvo pasiruošusi ištikti Egiptą. Tai buvo baisus laikas; po visų jų ceremonijų, po visų jų šventinių dienų ir pasninko dienų.

173 Dievas buvo juos aplankęs. Dievas tarp jų buvo parodęs Savo didžius ženklus ir stebuklus. Kas tai buvo? Dabar sustokime minutėlei. Dievas buvo parodęs jiems Savo malonę. Jis buvo suteikęs jiems galimybę.

174 Jiems nederėjo To atmesti. Jie pasakė: „O, iš tikrųjų nieko ten nebuvo. Tai nesąmonė. Tai buvo tiesiog kažkas iš upės sraunumos, ten išsiveržė... rausvas purvas ir jis nudažė jūrą raudonai“. Po to prasidėjo kruša. Po to pasirodė varlės. Dievas paruošė tą vietą ir įdėjo Savo Žodį į pranašo lūpas. Ir tai, ką jis ištarė, tas ir išsipildė, ir jie tai matė. Jie negalėjo to paneigti.

175 Tai ko Mozė šaukėsi, tai Mozė ir gavo iš Dievo, nes jis kalbėjo tik Dievo Žodį. Jis pasakė: „Aš padarysiu tave dievu“. Mozė jiems buvo dievas. Suprantate? Jie nematė jokio skirtumo, todėl Jis tarė: „Tu būsi dievas, o Aaronas bus tavo pranašas. Supranti, tu būsi kaip dievas, nes aš paimsiu tave, tavo balsą ir Aš kursiu kartu su tavimi. Aš kalbėsiu ir žmonės negalės to paneigti, nes tai išsipildys. Ką tu pasakysi, tai įvyks“. O, tai bent! „Aš parodysiu tau šiuos dalykus“. Tai bent! Ir Egiptas tai išvydo. Jie išvydo tai prieš prasidedant vakaro laikui ar visai vakaro laiku.

176 Jis parodė jiems Savo gerumą. Jis parodė, kad Jis galėjo patraukti tuos dalykus, išgydyti.

177 Magai bandė padaryti tą patį, pamėgdžiotojai. Jūs visada juos turėsite. Ten buvo Janas ir Jambras, jie ten stovėjo. Bet kai kalba priėjo prie tikrų dalykų, jie to neturėjo. Tai tiesa. Kurį laiką jie galėjo sekti iš paskos. Bet po kurio laiko, jų kvailybė išaiškėjo.

178 Ir argi Biblija nesako, kad paskutiniosiomis dienomis įvyks tas pats: „Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei“? Bet jų kvailybė paaiškėjo ir tai vėl pasikartos. Suprantate? Tai yra čia, sugedusio proto žmonės, Tiesos atžvilgiu atmestini, Faktų. Jie gali turėti susirinkimus ir didelius dalykus, ir įspūdingus, didžius, puošnius dalykus, bet ta valanda galiausiai išmuš.

179 Stovėkite tvirtai turėdami Ženklą! Tai yra tai, ką Dievas nori, kad mes padarytume. Laikykitės Jo Žodžio. Nepalikite Jo. Pasilikite būtent su Juo. Biblijoje taip pasakyta.

180 Ištiko mirtis. Dievas parodė jiems malonę, parodė jėgą ir ženklus.

181 Dabar tiesiog sustokime akimirkai ar dviem, priešais tą laikrodį. Prisiminkime savo protuose, ką Jis pažadėjo, kad įvyks paskutiniosiomis dienomis. Man įdomu ar mums nederėtų taip pat ir pasitikrinti. Suprantate?

182 Jis padarė visus šiuos dalykus, o jie vis tiek nenori atgailauti ar patikėti šios dienos žinia. Jie vis tiek nenori to padaryti, nors tai buvo jiems pademonstruota ir aiškiai apreikšta.

183 Ir kai jūs matote vykstančius tokius dalykus – tai yra artėjančio teismo ženklas. Po šių dalykų seka teismas. Taip visada buvo ir šįkart nebus jokios išimties. Suprantate? Teismas seka po malonės. Kai malonė yra atmetama su panieka – nelieka nieko kito, tik teismas. Todėl jis visada eina iš paskos.

184 Taigi, veiksmo scena. Kiekvienas dvasinis įvykis yra ženklas nuo Dievo. Būkite atidūs. Atkreipkite į tai dėmesį, suprantate. Stebėkite, kiekvienas dvasinis įvykis, viskas, kas nutinka, yra ženklas. Mes neatsidūrėme čia atsitiktinai. Šie dalykai neįvyksta per atsitiktinumą. Tai yra ženklas. Tai yra ženklas, kad reikia... reikia apsisaugoti, greitai. Nojus savo kartai buvo ženklas; Elijas buvo ženklas savajai; Jonas buvo ženklas savajai. Suprantate? Viskas, valandos Žinia yra ženklas. Stebėkite Tai, pažiūrėkite, ką Tai padaro. Suprantate? Tai yra ženklas. Visi dalykai turi prasmę.

185 Ir jokiu kitu laiku ši Žinia negalėjo ateiti. Ji nebūtų galėjusi ateiti Liuterio dienoje, nebūtų galėjusi ateiti Veslio dienoje, ji nebūtų galėjusi ateiti netgi Sekminių dienoje. Nebūtų galėjusi. Suprantate? Nėra jokio... tokio dalyko dar nėra buvę ir vis tik tai buvo pažadėta Biblijoje. Suprantate? Mes esame pabaigoje. Niekas negalėjo įvykti, tai negalėjo išsipildyti iki šio laiko. Ir to išsipildymas yra ženklas. Įdomu, koks tai yra ženklas?

186 O, žmogeliai, mano broli, sese – greitai, būkite paženklinti tuo Ženklu. Suprantate? Ne... ne priimkite jokio pakaitalo. Ne... ne... ne... nedarykite to. Suprantate? Nebandykite tiesiog įsivaizduoti To. Pasilikite ten tol, kol žinosite, kad Ženklas yra panaudotas, kol (jūsų visuma) protas, kuris buvo Kristuje, atsiras jumyse, kol visos pasaulio tuštybės prapuls, suprantate, kol visu jūsų širdies troškimu taps Jis. Suprantate? Tai, kai, žinote, tada jūs žinote, jog kažkas vyksta. Jėzus pasakė: „Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki,“ – ne apsimestinius tikinčiuosius, bet tikinčiuosius. Suprantate? Taigi, mes nenorime šiuo atžvilgiu spėlioti; jūs negalite to daryti.

187 Valandos Žinia bažnyčioms yra ženklas. Tai yra ženklas žmonėms. Ne... ar jūs, ar jūs suprantate tai? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Aš viliuosi, kad klausantieji garsajuostę taip pat supranta, matote, ir kitose pasaulio vietose. Suprantate, valandos ženklas yra čia. Štai yra Ženklas, kuris turi būti panaudotas ir Jis negalėjo ateiti jokiu kitu laiku.

188 Atkreipkite dėmesį į Dievo pasiruošimą šiam laikui. Taigi, kaip mes žinome, Biblijoje yra pasakyta: „Visi tie dalykai įvyko kaip pavyzdžiai, suprantate, mums“. Atkreipkite dėmesį, kai Dievas pasiruošė nuteisti Egiptą, iš pradžių Jis pasiruošė. Ką Jis padarė pirmąjį kartą? Jis niekada nekeičia Savo eiliškumo.

189 Pirmąjį kartą, kai Jis... kai Jis pasiruošė, Jis pasiuntė pranašą su žinia. Pirmas dalykas, kurį Jis padarė, tai pasiuntė pranašą su žinia.

190 Kitas dalykas, kurį Jis padarė tam, kad patvirtintų šį pranašą, patvirtinimui Jis siuntė Ugnies Stulpą, kad patvirtintų tai.

191 Ir trečias dalykas, kurį Jis siuntė, buvo ženklas. Tai yra visiškai teisinga. Ženklas, ką tas ženklas reiškė? Garantiją!

192 Pirma – Jo pranašas su žinia; Jis patvirtino Save tarpe... su... su Ugnies Stulpu esančiu su Jo pranašu; po to Jis siuntė ženklą, kad būtų patepta tuo krauju, tai bylojo apie tai, kad Jis priėmė šią pakaitinę mirtį vietoj jūsų mirties. Po to kraujas buvo ženklas, jog Jis pažvelgė, kad jūs išgirdote Žinią, patikėjote Ugnies Stulpu ir priėmėte pakaitalą, kurį Jis jums parūpino, ir jūs buvote padengtas krauju, cheminiais elementais tos gyvybės, kuri buvo atiduota už jus. Tai bent! Koks tobulas, koks tobulas tai yra dalykas, suprantate, jūs esate po krauju.

193 Dabar jūs esate po Dvasia, po Šventąja Dvasia. Suprantate? Suprantate? Jūs tikite šios dienos Žinia, suprantate, jūs tikite... jė... jė... jė... jė... jėga, U... U... Ugnies Stulpu. Jūs tikite tuo, suprantate, ir jūs tikite...

194 Taigi, dabar pažvelkite, nepakanka vien tik Tuo patikėti. Ne.. ne... Vaikštinėti ten, kur Jis yra – to nepakanka. Suprantate, tai dar labiau pablogina jūsų padėtį: „Todėl kas moka daryti gera, bet nedaro, tam yra nuodėmė“. Suprantate, tai yra abejojantys tikintieji, Jėzus kalbėjo apie juos.

195 Hebrajams 6-as skyrius: „Nes tie, kurie kartą buvo apšviesti ir tapo Šventosios Dvasios dalininkais, ir paragavo gerojo Dievo Žodžio, ir ateinančio pasaulio, ir jei jie atkrenta, jų nebeįmanoma vėl atnaujinti atgailai; nes jie iš naujo kryžiuoja sau Dievo Sūnų... ir palaiko sandoros Kraują, kuriuo jie buvo pašventinti...“. Ten esanti cheminė sudėtis pašventina. Tai nėra Ženklas. Dabar Kraujas nėra Ženklas. Gyvybė yra Ženklas.

196 Anuomet tai negalėjo būti gyvybė, nes ji buvo gyvūno. Cheminė sudėtis buvo ženklas, jums būtų reikėję turėti tikrą kraują pateptą ant durų. Bet dabar tai yra Šventoji Dvasia. Mes artėjame prie to, už akimirkos, kad įrodytume tai, suprantate. Tai yra Gyvybė, kuri yra Ženklas.

197 Jūsų gyvybės nebėra ir jūs esate miręs, ir jūsų gyvybė yra mirusi. Jūs esate paslėptas Dieve per Kristų ir ten užantspauduoti Šventąją Dvasia. Protas, kuris buvo Kristuje, yra jumyse. O Kristus ir Biblija, ir Žodis, yra tas pats. „Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas“. Tuomet jūs ir Žodis, ir Dievas, ir Kristus, esate viena. „Jeigu jūs pasiliekate Manyje ir Mano Žodis jumyse, prašykite, ko panorėsite ir tai bus jums suteikta“. Suprantate?

198 Įdėjo jėgą tiesiogiai į Mozės lūpas tam, kad išeitų ten su Jo Žodžiu ir ištartų, ir varlės pasirodytų; ištartų – varlės pasitrauktų; ištartų – skėriai apniktų; ištartų – skėriai išsisklaidytų. Amen!

199 Tačiau tuomet ženklas buvo reikalingas visam Izraeliui. Iš viso Izraelio buvo reikalaujamas šis ženklas. „Ir kai Aš pamatysiu Kraują, Aš praeisiu pro jus“. O, tai bent, tai bent! Kokia garantija!

200 Izraelis išeinantis iš Egipto buvo provaizdis... atgalinis provaizdis šios dienos. Egiptas buvo bažnyčia, o Izraelis simbolizavo Nuotaką. Ir kaip Izraelis išėjo iš Egipto, taip pat padaro Nuotaka išeidama iš bažnyčios. Suprantate? Nes turi būti kažkas, iš ko Ji turi išeiti ir Ji turi išeiti iš to, jeigu tai buvo provaizdis. Ba... bažnyčia yra Egipte, pasaulyje ir nuodėmėje, ir jai visai nerūpi jūsų Ženklas. Jie net netiki Juo. Bet Izraelis tai paliko, nes tai jiems buvo išsigelbėjimas. O! O! Tai turėtų mus pradžiuginti, turėtų padaryti mūsų širdis... O!

201 Panaudok Jį, bažnyčia! Nesuklupkite dabar. Ar padarysite tai? Ne... ne... neleiskite saulei nusileisti. Ne... ne... ne... nenurimkite dieną naktį. Nespėliokite. Tai nesuveiks, vaikai. Tai nesuveiks. Jūs privalote turėti Ženklą!

202 Jūs pasakysite: „Aš tikiu. Taip, aš einu. Aš... taip, aš tikiu Žinia. Aš...“. Su tuo viskas yra gerai, bet tai... tai yra gerai.

203 Bet jūs privalote turėti Ženklą! Ar jūs girdite, Branhamo Maldykla? Jūs privalote turėti Ženklą, kuris yra matomas! Be Jo visas jūsų tikėjimas yra veltui. Suprantate? Jūs gyvensite gerą gyvenimą; jūs girdėsite tai, ką Žodis sako; jūs eisite į bažnyčią; jūs bandysite gyventi teisingai; tai yra gerai, bet tai nėra Tai. „Kai Aš pamatysiu Kraują,“ – štai kas yra Ženklas. Ir Ženklas čia nėra...

204 Nes ką Jis... Jis turėjo pamatyti pačius cheminius elementus, nes gyvybė buvo išėjusi, ji... buvo išėjusi iš to, tai buvo gyvūnas.

205 Bet čia yra Jo Paties Gyvybė, kuri buvo Kraujyje. O cheminiai elementai buvo tik signalas arba pašventinimo ženklas, bet Ženklas yra pati Gyvybė; nes be apipjaustymo, be Ženklo, jūs net nesate sandoroje. Visa tai veikia visumoje. Jeigu jūs sakote esąs apipjaustytas Žodžio atžvilgiu ir tik tiek, tuomet jūs tikėsite Žodžiu; jeigu jūs tikite Žodžiu, tuomet turi ateiti Ženklas, nes jis tarė: „Atgailaukite, ir kiekvienas iš jūsų tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu jūsų nuodėmių atleidimui, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną“. Štai taip. O, tai bent!

206 Atkreipkite dėmesį, tuomet vyko Jo pažado žemės žmonių paruošimas. Atkreipkite dėmesį į tai, ką Jis padarė. Pirma Jis turėjo žmones, kuriems Jis paruošė žemę. Jis paruošė jiems žemę. Ir dabar Jis pasiuntė, kad ji būtų paruošta pažado žemės žmonėms. Tai buvo skirta tik tiems, kurie buvo iš anksto paskirti tai pažado žemei, Nuotakos dienai. Ir dabar Jis yra tai padaręs, Jis siuntė pranašą su žinia, patvirtino tai Ugnies Stulpu, ir davė ženklą tam, kad jie galėtų būti ramūs, kad tai buvo teisinga. Tai tiesa. Tokia buvo jo paguoda.

207 Izraelis tuomet išeinantis iš Egipto buvo... buvo pirminis provaizdis. Šitai yra, Bažnyčios išeinančios iš denominacijų, provaizdis. Taigi, ne visi atsiduria denominacijoje. Turiu omenyje Nuotaką. Suprantate? Kai kurie žmonės... yra tokių niekam nepriklausančių, kurie nėra niekuo geresni už denominacininkus, kartais netgi blogesni.

208 Aš kalbu apie pritaikytą Ženklą. Ženklas sutinka su kiekvienu Žodžiu. Suprantate? Jis turi sutikti, nes Tai yra Žodis. Tai yra Gyvybė, kuri buvo Žodyje. „Mano Žodžiai yra Dvasiniai; Jie yra Gyvenimas,“ – pasakė Jėzus. Suprantate?

209 Kai Mozė pradėjo savo tarnavimą Izraelyje su dideliais ženklais, suprantate, Izraelis greitai susirinko iš viso Egipto Gošene, rinkosi, kad sugrįžtų į tėvynę, nes jie žinojo, kad kažkas turės įvykti. O, koks provaizdis!

O, jie ateis iš rytų ir vakarų

Jie ateis iš tolimų kraštų (teisingai, jūs esate girdėję šią giesmę)

Puotauti su Karaliumi, pietauti kaip Jo svečiai
Kokie palaiminti yra šie piligrimai
Regėdami Jo šventą veidą
Spindintį Dieviška šviesa
Palaimintieji Jo malonės dalininkai
Kad spindėtų kaip brangakmeniai Jo karūnos
O, Jėzus greitai sugrįžta
Mūsų išbandymai tada pasibaigs
O, kas jeigu mūsų Viešpats ateitų šią akimirką
Pas tuos, kurie yra laisvi nuo nuodėmės
O, ar tuomet tai sukels tau džiaugsmą
Ar liūdesį ir gilų nusivylimą?
Kai mūsų Viešpats ateis šlovėje
Mes susitiksime su Juo ore

210 Rodydami Ženklą! „Ir Aš prikelsiu jį paskutiniosiomis dienomis“. Tikrai taip. Mes esame tose dienose.

211 Tauta susirinko Gošene. Jie buvo pasiruošę. Jie žinojo, kad kažkas turėjo įvykti. Jie buvo tiesiog kaip...

212 Pažvelkite į antis, kai ateina laikas būriuotis, jos visos yra kartu. Kai bitės ir visi kiti pasiruošia, yra kažkoks instinktas, kuris juos surenka kartu.

Šventoji Dvasia surenka žmones!

213 O, kai atėjo laikas prasidėti didžiajai Dievo rūstybei, kiekvienas... Ten pasirodė dvi antys, patinas ir patelė. Ten pasirodė dvi žąsys, patinas ir patelė; ten pasirodė du žirgai, patinas ir patelė; kažkas pradėjo juos traukti, išrinktuosius. Visi kiti pražuvo. O! Visi likusieji pražuvo! Bet tie, kurie pajuto trauką ateiti, jie žinojo, jog arka buvo paruošta. Tai buvo ženklas bylojęs apie ateinantį lietų. Jie žinojo, kad turės pradėti lyti lietus, nesvarbu kaip tai atrodė ir ką galvojo kiti žmonės. Jie žinojo.

214 Jų viduje buvo kažkas, kas sakė: „Įeik į ją, kuo greičiau! Įeik į ją, nes tai yra vienintelė vieta, kurioje bus saugu“. Nes Dievas paruošė pranašą, Jis arką padarė ženklu, pasakė: „Įeikite į ją,“ – ir lietus turėjo prasidėti. Ir jie įėjo į ją po du poromis. Visi gyvūnai įėjo į ją, po du, į arką, nes jie pakluso tam. Nesvarbu, ką darė visi kiti...

215 Ir visi, kurie nebuvo arkoje, pražuvo. Visi, kurie buvo už ženklo ribų, kraujo, pražuvo, visi iki vieno. Ir visi esantys už Ženklo ribų, Šventosios Dvasios, pražus.

216 Nesvarbu, kokie yra geri, kiek bažnyčios narių yra! Nojaus dienomis jų buvo daug. Mozės dienomis jų buvo daug; bet žmogus, kuriam nepavyko patepti krauju, ženklu, tokiu, koks jis buvo, jis pražuvo. Tie, kuriems nepavyko įeiti į arką – pražuvo. Tie, kuriems nepavyksta įeiti į Kristų, nes Jis yra Arka!

217 Pirmame Korintiečiams 12 pasakyta: „Viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną Kūną“. Mistinis, ne bažnyčios; bet paslaptingas, ne denominacijos; paslaptingas Jėzaus Kristaus Kūnas. „Viena Dvasia, – iš didžiosios raidės D-v-a-s-i-a, – mes esame panardinti į šį vieną Kūną“. Tuomet ženklas yra ant durų, nes jūs esate Kristuje. Ir Jis buvo Tas Vienintelis, jūsų Auka, Kuri buvo nuteista. Ir kai Dievas pažvelgia į tai, Jis nieko negali padaryti. Jūs esate visiškai saugūs, nes Dievas ir Kristus yra vienas ir tas pats Asmuo, Dvasia tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Ir ten yra Dievas su Savimi Pačiu ir jumis, Jo vaikais, esančiais Kūne. Štai kur jūs esate, ne iš cheminės pusės, bet iš Dvasios! „Aš praeisiu pro jus“.

218 Jie atėjo iš viso Egipto, kad susirinktų toje vienoje vietoje tam, kad jie galėtų būti po tuo ženklu.

219 Ir jie atėjo iš metodistų, baptistų, presbiterijonų, liuteronų, sekmininkų, visų kitų, tam kad susirinktų po tuo Ženklu. Tiesiog tiksliai taip, kaip tai buvo anuomet!

220 Ten pasirodė Ugnies Stulpas. Ir vienas papasakojo kitam, kitas dar kitam, kitas dar kitam ir visų pirma būtumėte pastebėjęs, kad jie visi pradėjo rinktis toje vietoje. Jie pradėjo ateiti ir jie stebėjo Dievo ženklą. Jie sakė: „Teismas yra visai čia pat“.

221 Tuomet pranašas pasakė: „Aš išgirdau iš Dievo. Turės būti ženklas. Ir jūs turite patepti duris krauju. Papjaukite avinėlį, patepkite duris krauju ir tai bus ženklas, nes turės ištikti mirtis“.

222 Leiskite man šiandien jums pasakyti, kaip Jo tarnui, jeigu ant durų nebus Ženklo, yra dvasinė mirtis, kuri turės ištikti. Ir visų bažnyčių kryptis veda vėl į... į tarybą, „Pasaulinę bažnyčių tarybą“. Jos visos sugrįžta į katalikybę. Ir išliks tik tie, kurie yra tikrai atgimę iš naujo!

223 Nepamirškite, ne jūsų sekmininkiškos denominacijos, nes jos jau tam priklauso. Tai parodo, kad jie yra negyvi! Jie yra pražuvę. Jie paaukojo... Jie sugrįžo atgal. Jie išvijo Jį už durų, bet Jis ieško Ženklo. Nes vienintelis dalykas, kuriuo jie pasitikėjo, buvo kalbėjimas kalbomis.

224 Nesiremkite jokiu kalbėjimu kalbomis, niekuo kitu. Bet leiskite Pačiam Ženklui ten būti, Jėzaus Kristaus Asmeniui, Jo Paties Gyvybei jumyse. Apipjaustykite ne vien tik šitai ir šitai; bet apipjaustykite savo visą būtį iki tiek, kad jūs ir Kristus tampate Viena. Kristus yra jumyse ir Jo Gyvybė gyvendama jumyse yra išreiškiama.

225 Dabar... taigi, iš viso Egipto! Ir pažvelkite dabar, kadangi mes matome, ką jie padarė, kadangi mes matome artėjantį laiką, mums yra įsakyta padaryti tą patį. Ar jūs žinojote tai? Stebėkite tai, ką pasakė pranašas.

226 Ir mes dabar perskaitysime, jeigu norite perskaityti, Hebrajams 10-as skyrius. Ir jeigu jūs norite skaityti kartu su manimi, aš noriu perskaityti eilutę ar dvi iš čia, dabar prieš mums tęsiant toliau. Hebrajams 10-as skyrius ir pradėkime nuo 26-os eilutės iš 10-ojo skyriaus Hebrajams. Ne, aš... Pažiūrėkime. Taip. Taip pone! Hebrajams 10-as skyrius ir 26-oji eilutė, matote.

Nes jeigu mes, gavę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame...

227 Pažiūrėkime ar aš teisingai pasakiau. Taip. Tai tiesa. Taip.

...jeigu mes, gavę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, nebelieka aukos už nuodėmes,
bet kažkoks baisus laukimas teismo ir ugningo pasipiktinimo, kuris prarys priešininkus.

Štai čia, pažvelkite! Kas niekino Mozės įstatymą, mirė be pasigailėjimo prie dviejų ar trijų liudytojų;

...kiek skaudesnės bausmės bus vertas tas... tas, kuris sutrypė po kojomis… sutrypė po kojomis Dievo Sūnų ir sandoros... sandoros kraują, kuriuo buvo pašvęstas, palaikė nešventu dalyku ir įžeidė malonės Dvasią. (Kuri atėjo per Kraują?)

228 Tarnautojau, nary, geras žmogau, moralus žmogau, kas jūs bebūtumėte ir jūs žinote, kad Dievas išlaisvino jus iš cigarečių. Moterys, jūs žinote, kad Jis išlaisvino jus iš šortų ir... ir trumpų plaukų ir nuo visko... Jūs žinote, kad Jis tai padarė. Bet jeigu jūs atsigręžiate ir pradedate žeisti ir laikyti sandoros Kraują... kaip Tai buvo: „nešventu dalyku“... Kas pašventino jus ir atvedė iki tiek!

229 Kaip šnipai, jeigu jie būtų priėję ten prie pat pasienio ruožo ir būtų pažvelgę anapus ir tarę: „Na, aš žinau, kad tai yra ten, bet kliūtis yra per didelė. Mes atrodome kaip žiogai,“ – jie pražuvo dykumoje. Abejojantys tikintieji!

230 Neprieikite tik iki tiek, nepasakykite: „Aš tikiu Žinia“. Jūs paklūstate pasiuntiniui. Įeikite į Kristų! Jūs pasakysite: „Na, aš tikiu kiekvienu Žodžiu, pasakė brolis Branhamas“. Tai yra gerai, bet tai tiesiog... tai tiesiog gebėjimas skaityti.

231 Priimkite Žinią, priimkite Ją į savo širdį, tai, kad jūs privalote turėti Ženklą, būtent pačią Gyvybę, kuri buvo Kristuje, kad Ji būtų jumyse. „Kai Aš pamatysiu Tai, Aš praeisiu pro jus“.

232 Kadangi šiandien mes matome didelius, paskutiniojo laiko ženklus, mes žinome, jog tai yra tiesa. Dabar pažvelkite, aš turėjau jos sulaukti, tai užtruko labai ilgai, šios Žinios skirtos jums. Suprantate? Ir jūs jau išvydote paskutiniojo laiko ženklus. Ir aš jau apie Tai jums pamokslavau ir parodžiau Tai jums per visą tai, ką kalbėjo Kristus. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Ar jūs pripažįstate tai? [„Amen”.] Mes esame pabaigos laike. Aš nematau, kad dar kas nors būtų likę.

233 Jūs paklausite: „O kaip yra su žvėries ženklu“? Tie, kurie atmeta Šventąją Dvasią jau yra paženklinti žvėries. Bausmė ateis vėliau. Suprantate?

234 Izraelyje, kai Jubiliejaus metais skambėjo trimitas, kiekvienas žmogus… Ar atkreipėte dėmesį į Kristų, kai apie tai skaitė? Jis perskaitė tik to pusę, nes tam laikui buvo galima pritaikyti tik to pusę. Suprantate? „Jis pasiuntė mane gydyti tų, kurie yra sudaužytomis širdimis, skelbti išvadavimą, – ir taip toliau, suprantate, bet Jis, – ir skelbti priimtinus Viešpaties metus“. Likusios dalies... Jis taip ir ne... Jis taip ir neperskaitė jos; Jis padėjo ritinį, nes tai buvo skirta šiai dienai. Suprantate? Jis perskaitė tik to dalį, dalį skirtą Jo dienai.

235 Dabar tai yra tai, ką Jis ketina padaryti šiandien. Tai yra tai apie ką Jis kalba per Savo pateptą Dvasią, šiandien bažnyčiai: Dabar yra ta valanda. Dabar yra laikas. Priimkite Tai, žmonės. Priimkite Tai!

236 Ką? Mes matome didį pabaigos laiką, žybsinčias raudonas šviesas, visur. Gamtoje, mes matome žybsinčią šviesą gamtoje: „Laikas yra čia pat“. Mes matome ją virš bažnyčios, žybsinčią šviesą. Ji yra pasmerkta. „Laikas yra čia pat“. Ji yra pasaulyje. Mes matome tai... tai danguose, jūroje, tautose, visur; saulėje, mėnulyje, žvaigždėse. Ženklai!

237 Mes matome, kad pabaigos laiko Šventosios Dvasios ženklai sugrįžo pas žmones. Kaip tai buvo Loto dienomis, Šventoji Dvasia ten veikė per tą žmogišką kūną, tai buvo Dievas pasireiškęs kūne. Kaip Dievas parodė Save žmoguje... Save Savo Nuotakoje toje dienoje ir parodė tą patį ženklą, Jėzus pasakė, jog paskutiniosiomis dienomis įvyks tas pats. Mes matome tai. Mes matome tą patį Ugnies Stulpą. Netgi mokslininkams pavyko Jį nufotografuoti ir panašiai. Mes matome, jog pabaigos laiko ženklai yra čia pat. Mes žinome, jog jie yra čia.

238 Ir tuomet, jeigu matote tai, jeigu tikite manimi! Jeigu netikite manimi, tikėkite ženklais, tikėkite Žodžiu, nes jie liudija apie tai, ką jums kalbu, Jeigu aš nesakau jums Tiesos, jie niekada to nepatvirtins. Dievas niekada nepatvirtins melo. Dievas patvirtina Tiesą. Ir šie Žodžiai liudija, jog aš sakau jums Tiesą. Jie yra tie, kurie liudija apie Žinią, kurią aš pamokslauju. Ne vien tik Angelas tą dieną buvęs prie upės, kuris pasakė: „Tavo Žinia bus antrojo Kristaus atėjimo pirmtakas,“ – bet patys darbai! Jeigu jūs negalite patikėti, kad tas Angelas pasakė Tiesą, tikėkite darbais, nes Biblijoje pasakyta, jog paskutiniuoju laiku šie dalykai vyks. Jie yra Tie, kurie tai liudija. Jie yra tie, kurie kalba garsiau už mano ar kieno nors kito žodžius. Tai yra Jo Žodis. Jie liudija apie laiką.

239 Ir mes matome šiuos didelius, siaubingus pabaigos ženklus ant žmonių ir laiko ženklus žemėje, nelaimes tarp tautų.

240 Mes matome Izraelį esantį savo tėvynėje. Vėliava, šešiakampė Dovydo žvaigždė, plevėsuoja, seniausia vėliava pasaulyje, seniausia vėliava pasaulyje. Ji yra tauta. Ji turi valdžią. Ji susideda iš savo tautos žmonių. Ji yra tautų sąjungos narė. Ji... ji... ji yra visais šiais dalykais. Ji priklauso JTO. Ir ji turi savo valiutą, viską. Jėzus pasakė: „Ši karta nepraeis, kol viskas neišsipildys“. Ir nepamirškite, būtent tą naktį, kurią Izraelis tapo tauta, tai buvo ta pati naktis, kai Viešpaties Angelas apsireiškė man ten pat. Tai tiesa. Mes visi ten esame.

241 Visi dalykai konkrečiai nurodė, kad tai yra Tiesa. Aš nemelavau jums. Aš pasakiau jums Tiesą ir Dievas paliudijo, kad aš pasakiau jums Tiesą. Taigi, nepamirškite, aš esu jūsų brolis. Aš esu žmogus, suprantate. Aš tik žmogus, tiesiog toks, kokie jūs visi esate, bet kažkas turi Tai paskelbti, kažkas turi Tai pasakyti. Tai nebuvo mano pasirinkimas; tai buvo Jo pasirinkimas. Ir aš pasakiau jums Tiesą ir Jis iš karto tai patvirtino, jog Tai yra Tiesa. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.]

242 Kai šiandien žemėje mes matome šiuos dalykus, o, žmonės, tai yra paskutinioji valanda. Įsitikinkite, jog tas Ženklas yra virš jūsų, kaip tik galite greičiau; arba... jūs įeikite į Ženklą, įeikite į Ženklą. Mums regint didį pabaigos ženklą ir kad laikas yra čia pat, įspėjantį: „Laikas yra čia pat“.

243 O, priimkite tai atsakingai! Mums derėtų vienas kitą mylėti. O, tai bent! Mes turėtume būti tokioje meilėje! Niekada nekalbėkite piktai vienas apie kitą. Jeigu kas nors padaro klaidą, iškart melskitės už jį. Mes čia esame kartu, su Dievu. Mes esame broliai ir seserys. O, gyvenkite dievobaimingai. Gyvenkite, gyvenkite kaip Dievo dukterys, gyvenkite kaip Dievo sūnūs. Gyvenkite maloniai, nuolankiai, nusižeminę.

244 Neleiskite jokiam blogiui patekti į jūsų protą, mintis. Tiesiog... tiesiog išvykite jį. Jei jis pasibels į duris, nuvykite jį. Tiesiog pasakykite, tiesiog parodykite jūsų Ženklą, eikite toliau: „Aš esu po Krauju!“.

245 Nepamirškite, anuomet ten buvo daug atėjusių pas tas moteris tą naktį, sakiusių: „Ei, Gerti, Lili, ir jūs, išeikite lauk, šiąnakt mes einame į vakarėlį“.

246 “O... o! Aš esu po krauju. Aš esu po ženklu, turiu pasilikti čia. Mano meilė skirta mano Kūrėjui. Šiąnakt šiame krašte bus mirtis“.

247 Ir šiandien šiame krašte yra mirtis. Laukia teismas, jo laukia teismas. Atominės ir vandenilinės, ir įvairiausios negandos laukia tautų.

248 O Dievas veda Savo Bažnyčią ir viską parodė. Mes laikėme Avinėlį jau nemažai laiko, stebėjome, matėme tai, ką Jis darė, stebėjome Jo prigimtį ir viską, bet dabar Ženklas turi būti panaudotas. Tai turi būti panaudota. Tai vienintelis dalykas. „Jeigu žmogus neatgims iš Dvasios ir iš vandens, jis jokiu būdu neįeis“. Ir turėtume mylėti vienas kitą. Tikintieji turėtų atsiskirti nuo pasaulio. Dabar nežiūrėkite į tai lengvabūdiškai.

249 Taigi, jūs žmonės, kurie klausotės Šito garsajuostėje, jūs moterys, jūs vyrai, pasiklausykite minutėlę. Jeigu kada nors ir tikėjote manimi... patikėkite dabar.

250 Atėjo laikas liautis pyktis vieniems su kitais. Patikėkite Biblijos Žinia! Tikėkite Jėzumi Kristumi! Ir mylėkite ir gerbkite vienas kitą. Vyrai, gerbkite savo žmonas. Gerbkite savo namus. Būdami savo namuose kartu, nes, nepamirškite, tas Avinėlis buvo skirtas namams, o ne kažkam vienam; visiems namams, taip pat, visiems susirinkusiems. Visi turėjo būti pakviesti susirinkti. Mes turėtume mylėti vienas kitą. Ir tikintieji turėtų atsiskirti nuo pasaulio.

251 Atkreipkite dėmesį, jie nebuvo susirinkę tik tam, kad pakalbėtų apie žinią. Jie susirinko drauge tam, kad pateptų krauju, kad panaudotų ženklą.

252 Tai yra tai, ką mes privalome padaryti. Pastorius Nevilis ir šis susirinkimas, turto globėjai, diakonai, jūs broliai – atėjo laikas atmesti į šalį visas pasaulietiškas kvailystes, laikas atidėti visa kita į šalį. Mes jau užtektinai išvydome, iki tiek, jog esame užtikrinti, žinoma. Ir Ženklas privalo būti panaudotas. Be Jo jūs pražūsite; jūs privalėsite pražūti ir nekitaip.

253 O, neateikite, nesakykite: „Aš tikiu Juo“. Paeikite po Juo, įeikite į Jį! [Girdimas trigdis sukeltas trumpųjų radijo bangų – Red.] Kaip tai padaryti? „Viena Dvasia mes esame pakrikštyti į Jėzaus Kristaus Kūną“. Visi patikėkite visa savo širdimi. Suprantate? Jis nebuvo atsakingas už nei vieną, kuris nebuvo po Tuo.

254 Kas čia kalbėjo? [Kažkas sako: „Tai buvo iš trumpųjų bangų radijo, broli Branhamai“ – Red.] Trumposios bangos iš aukščiau? [„Girdėjosi per garsiakalbius“.] Per garsiakalbį. Kaip jos čia pateko? Aš girdėjau kažką kalbant. [„Broli Branhamai, aš manau, kad tai buvo trumpųjų bangų trigdis, kuris čia girdėjosi“.] Trumposios bangos, taip. O, jie... jie yra įjungę radiją. Aš spėju, kad jie yra... O, automobiliams? Atleiskite man. Aš žinojau, kad kažkas kažką pasakė. Ir aš pamaniau, kad kažkas norėjo kažką man pasakyti ir jie to nesuprato, suprantate, ir dėl šios priežasties aš... aš pasakiau tai, ką pasakiau. Aš pastebėjau kaip jūs susižvalgėte. Aš išgirdau balsą. Pamaniau, jog kažkas atsistojo kažką pasakyti ir aš nežinojau, kas tai buvo. Dabar, taigi, ačiū jums.

Bet patikėkite, paeikite po Juo!

255 Izraelis nesusirinko kartu, kad pasakytų: „Visi šiandien eikime į Gošeną. Mes nuvyksime į Gošeną. Jūs, lipkite ant savo kupranugarių, o mes važiuosime jaučių vežimu. Ir mes paimsime Džounsus iš ten ir panašiai, ir... ir Goldbergsus, ir mes visi vyksime į... į Gošeną. Ir žinote ką? Šiandien turės kalbėti Mozė“. Taip nebuvo. Ne, pone, broli! Reikėjo būti po tuo krauju! Taip, iš tiesų.

Ne kalbėti apie Tai; įeiti į Tai!

256 Vienas iš jų pasakė: „Žinote, pone Goldbergai, aš tikrai žinau, jog tai yra Tiesa“.

257 „Taip, broli, aš tikiu, kad tai Tiesa. Aš žinau, kad tai yra Tiesa“.

„Pone Lavinski, ką jūs apie tai galvojate?“.

258 „Tai yra absoliuti Tiesa! Aš mačiau kaip prakalbo Jehovos Dievo jėga. Aš mačiau kaip tame krašte pasirodė varlės. Aš žinau, kad tai neįvyko tol, kol jis neištarė to ir aš žinau, jog tai buvo Jehova Dievas“. Dabar visa tai yra gerai.

„Ar tu esi apipjaustytas?“.

„Taip, pone!“.

„Ar tu esi tikintysis?“.

„Taip. pone!“.

259 Ir tuomet, kai jis išgirdo pastorių Mozę kalbantį, tą dieną, jis tarė: „Bet jūs turite būti po tuo krauju, nes Dievas pasakė: 'Kraujas yra ženklas'. Tai yra ženklas! Nesvarbu kaip jūs tikėjote, kaip jūs esate apipjaustytas; tai yra sandora, kurią Dievas davė Abraomui ir taip toliau, tai yra sandora. Bet jūs turite būti po krauju, tai yra ženklas, nes Jis pasakė: 'Kai Aš pamatysiu kraują, Aš praeisiu'. Izraelitas ar kas kitas!“.

260 Tai yra denominacija arba ne denominacija... bet kuri, jūs privalote būti po tuo Krauju. Metodistai, baptistai, presbiterijonai, sekmininkai, ne denominacininkai, kas jūs bebūtumėte, tai skirta individui. Jūs turite būti po Krauju. Dabar ne tik kalbėkite apie Tai; priimkite Tai! Išgirskite mane! Išgirskite mane! Viešpaties Vardu, išgirskite mane! Suprantate? Turite būti po Krauju!

261 Jis nebuvo atsakingas už nei vieną asmenį nebuvusį po krauju. Dievas tai pasakė aiškiai, jog visi, kurie nebus po krauju, pražus.

262 Ar aš galėčiau pasakyti Jo Žodžius? Visi, kurie nėra Kristuje, pražus. Kaip jūs patenkate į Kristų? Pirmas Korintiečiams 12: „Viena Dvasia!“.

263 Ne: „Vienu rankos paspaudimu, viena naryste, viena denominacija“. Tai yra tai, ką jie stengiasi padaryti. Galbūt jie tai padarys.

264 „Bet viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną Kūną“. „Jeigu angelas iš Dangaus mokys ko nors kito, – pasakė Paulius, – tebus jis prakeiktas“. Tokia yra Žinia – įeikite į Kristų!

265 Pažvelkite, Dievas nebuvo atsakingas už nei vieną asmenį buvusį už ženklo ribų. Ir Dievas nėra atsakingas už jokį asmenį, didelį ar mažą, populiarų ar nepopuliarų, turtingą ar vargšą, vergą ar laisvą, vyrą ar moterį; Jis nėra atsakingas už nei vieną, kuris yra už Ženklo sandoros ribų. Jis nėra atsakingas.

266 Jūs pasakysite: „Bet, o Viešpatie, aš padariau tai. Aš išvarau velnius. Viešpatie, aš padariau tai. Aš... aš pamokslavau Evangeliją“.

267 „Pasitraukite nuo Manęs jūs, neteisybės darbininkai. Aš niekada jūsų nepažinojau“. Jis pripažįsta tik Ženklą.

268 Ar jūs išgirdote tai? Pasakykite: „Amen“. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Dabar tai priklauso nuo jūsų. Jis...

269 Kažkurią dieną sėdėjau tuose miškuose ir jaunuoliai domėjosi, tarė: „Jau praėjo dvi dienos, o tu ne...“. Aš dar net nebuvau nušovęs voverės. Pasakė: „Kas negerai?“. Suprantate, štai kas tai buvo. Suprantate?

270 Pasakė: „Priskirk tai jiems, jiems...“. Pasakė: „Tu kalbėjai... kalbėjai su manimi apie tai“. Suprantate? Dabar tai yra tavo rankose. Tai jūsų rankose.

271 Jis nepripažins nieko kito kaip tik Sandoros, Šventosios Dvasios. Ir jūs negalite priimti tos Sandoros, jeigu nesate išgelbėtas, pašventintas ir tuomet pakrikštytas į Kūną. Jis nepripažins.

272 Jūs galite turėti pamėgdžiojimą, jūs galite gerai jaustis ir šokinėti aukštyn ir žemyn, kalbėti kalbomis, ir šokti Dvasioje. Tai neturi nei vieno bendro dalyko su Tuo. Išgirskite Tai Viešpaties Vardu! Dievas to nepripažins. Pagonys tai daro. Raganos tai daro.

273 Jūs pasakysite: „Aš esu teologas. Aš darau tą, aną ir dar kitką“. Jam nerūpi, koks teologas jūs esate. Velnias taip pat toks yra, suprantate.

274 Jis pripažįsta tik... tik Ženklą. Tai yra valandos Žinia! Tai yra šios dienos Žinia! Tai yra šio laiko Žinia! Jėzaus Kristaus Vardu, priimkite Tai!

275 Ne pa... pakaitalą, kažką, ką velnias gali jums primesti; kaip netikrą meilę, padaro, kad vyras įsimyli kitą moterį, turėdamas savo žmoną arba žmona įsimyli kitą vyrą, turėdama savo vyrą, ar padaro dar kažką gėdingo. Tai nėra tikra meilė. Tai velnias. Tai yra jo darbai. Tai yra kažkas, ką jis pabandė jums suteikti kaip pakaitalą; džiaugsmą, kad gertumėte ir gerai dėl to jaustumėtės, pasakytumėte: „Mane apėmė depresija; aš išeisiu ir išgersiu kvortą alkoholinio gėrimo ir užmiršiu viską“. Tai yra mirtis.

276 Dievas yra jūsų džiaugsmas. Dievas yra jūsų stiprybė. Žinojimas Žinios, žinojimas Tiesos – dabar tai yra mūsų pakankamumas. Visas mano pakankamumas yra Jame. Jame yra viskas, viskas, ko man reikia yra Jame. Tai yra mūsų stiprybė. „Mano pagalba ateina iš Viešpaties“. Jūs Krikščionys, ieškokite džiaugsmo Jame, ieškokite sau stiprybės Jame, ieškokite sau džiaugsmo Jame. Jis yra mano ramybė. Jis yra mano džiaugsmas. Jis yra mano meilė. Jis yra mano Gyvenimas. Tai yra Sandora, Ženklas ant durų!

277 Nėra atsakingas nei už vieną asmenį, nesvarbu, kas jūs esate, Jis nėra atsakingas, jeigu jis yra už To ribų.

278 Ir nepamirškite, visa šeima buvo... buvo susirinkusi kartu. O, tai bent! O, nepamirškite!

279 Jūs pasakysite: „Na, mano tėvelis yra pamokslininkas. Mano brolis! Mano pastorius! Mano... „Tai gali būti tiesa, bet kaip yra su pačiu tavimi?

280 Nepamirškite, galėjote būti saugus, tik kai ženklas buvo matomas! Jeigu žmogus buvo ten, o jo sūnus anapus gatvės, jis buvo pavojuje, jis būtų pražuvęs. Jo tėvelis būtų išgelbėtas. Arba, jeigu sūnus buvo ten, o jo tėvelis štai ten, jo tėvelis būtų pražuvęs. Tik ženklas! „Kai Aš pamatysiu Kraują, Aš praeisiu pro jus“. Tai vienintelis dalykas.

281 Jūs pasakysite: „Na, mano sūnus yra pamokslininkas“. Jūs, motinos, pasakysite: „Mano berniukas yra geriausias, – arba, – mergaitė yra geriausia. Sakau jums, jie yra patys mieliausi. Jie buvo pripildyti Šventąja Dvasia ir tokia meile! Jie yra paklusnūs. Tokių nesu anksčiau mačiusi!“. O kaip yra su tavimi, mama?

282 Jūs pasakysite: „Mano motina yra pati mieliausia. Aš žinau, jeigu ji numirs, ji keliaus į Dangų, nes ji tikrai turi Ženklą, broli Branhamai“. Bet kaip yra su tavimi pačia, sese? Visa šeima turi būti tame.

283 Ar jūs pavargote? [Susirinkusieji sako: „Ne“ – Red.] Aš... Jau dvylikta valanda... Dar minutėlę. Aš galėčiau dabar sustoti ir pratęsti toliau šį vakarą. [„Ne”.] Bet, jeigu jūs... jūs galite dar šiek tiek palaukti, aš pabandysiu dabar paskubėti. [„Amen“.] Aš iškart prie to pereisiu. Nes aš manau, kad dabar pat, jums esant šiame patepime, man būtų geriau, jeigu jūs tai priimtumėte dabar pat. [„Amen”.]

284 Tik tada, kai Ženklas yra parodomas! Tada visa šeima privalo būti po tuo Ženklu, Krauju. Tėveli ir mama, aš žinau kaip jūs jaučiatės. Aš turiu vaikų, taip pat, aš turiu pamatyti juos išgelbėtus. Šiandien aš kalbu ir sau. Suprantate? Aš turiu brolių. Aš turiu sesę. Aš turiu mylimuosius. Aš... aš noriu taip pat ir juos pamatyti išgelbėtus. Bet, nepamirškite, be matomo Ženklo jie pražus. Jie negalės prisikelti. Tai tiesa. Jie pražuvę. Tik tada, kai Ženklas yra parodomas!

285 Pažvelkite, Jozuė, norėčiau, kad mes turėtume laiko tai perskaityti. Pasižymėkite tai, Jozuės antras skyrius; tikinti pagonių paleistuvė Rahaba.

286 O, aš tiesiog norėčiau, kad dabar būtų tik devinta valanda. Aš norėčiau... Aš norėčiau paimti tai ir parodyti jums kaip tai įvyko anuomet, suprantate. [Susirinkusieji sako: „Skirk tam laiko tiek, kiek reikės“ – Red.]

287 Ši paleistuvė, pagonė, stebėkite, visa jos šeima... Ji buvo tikinčioji. Visa jos šeima turėjo susirinkti po ta skaisčiai raudona virve, tuo ženklu. Jie turėjo po ja susirinkti arba kitaip būtų pražuvę. Jie buvo girdėję apie Dievo rūstybę. Jie buvo girdėję apie Dievo ženklų ir stebuklų pasirodymą tarp Jo tautos, ir jie turėjo tai priimti. Ji turėjo tai priimti. Dievas... Naikinantis angelas buvo pakeliui. Jie žinojo tai. Ir Jozuė buvo tas angelas. Jie buvo sekantys eilėje.

288 Ir tokia yra kiekviena šalis pasaulyje, laukia eilėje Dievo Teismo!

289 Ši menka paleistuvė, ji buvo girdėjusi. Tikėjimas ateina iš girdėjimo! Ji tarė: „Visa šalis yra sunerimusi dėl jūsų“. Tai tiesa.

290 Taigi, šnipai, kurie buvo ten pasiųsti, kad susitartų ir panašiai, ji pagerbė tuos vyrus. O ji, ji norėjo būti išgelbėta. Ji tarė: „Aš žinau, kad jūsų Dievas yra Dievas ir aš esu girdėjusi, kokius didžius dalykus Jis yra padaręs. Aš žinau, ką Jis padarė Ogui ir aš žinau, ką Jis padarė kitoms tautoms. Ir aš matau, kad tie, kurie Jį priima, yra išgelbėti, ir tie, kurie Jo nepriima, yra sunaikinami. Ir aš noriu išgyventi,“ – pasakė ji. O, tai bent! Štai taip. „Aš noriu išgyventi“. Nes jie tik...

291 Atkreipkite dėmesį, Jerichas girdėjo apie tai, ką Dievas darė, bet jie nenorėjo priimti įspėjimo.

292 Ir šioje šalyje nėra tokios denominacijos, kuri nebūtų girdėjusi apie tai, ką Dievas daro. Jie nenori priimti įspėjimo.

293 Jo didelė jėga ir ženklai buvo parodyti. Ką Jis padarė, Jis pervedė tiesiai per Negyvąją jūrą taip, lyg tai būtų buvusi sausa žemė. Jis padarė, Jis sutvėrė dalykus ir sukūrė varles, ir parazitus, ir skėrius, kurie pasirodė ore; sukūrė juos Savo Žodžiu per Savo pranašą. Tai nebuvo jokia paslaptis. Jie tai žinojo.

294 Ir Rahaba tarė: „Aš girdėjau apie tai. Aš nenoriu pražūti su šiais netikinčiaisiais. Ne, pone!“. Žinojo, kad teismas turėjo prasidėti, nes jie buvo sekantys eilėje. Ji tai žinojo. Todėl jie suteikė jai galimybę to išvengti.

295 Greičiausiai jie turėjo tikėti, jog jų pačių didelė Jericho denominacija buvo pajėgi pasipriešinti Dievo rūstybei, suprantate, jų pačių didelė denominacija.

296 Šiandien taip galvoja dauguma jų. „O, tikrai Dievas to nepadarys“. Taip pasakė Šėtonas Ievai. „O, tikrai Dievas to nepadarys“. Jis tai padarys, nes Jis pasakė, kad taip padarys, suprantate, ir tai yra Jo Žodis. Taip, pone.

297 „Jeigu žmogus neatgims!“. „Ir šie ženklai lydės tuos, kurie yra atgimę!“. Suprantate? „Iš to visi žmonės žinos, kad jūs esate Mano mokiniai,“ – ir taip toliau, suprantate. Gerai, norėjo tai padaryti. O!

298 Kas nutiko? Taigi, jie buvo uždaryti. „Joks prabudimas čia nevyks. Mūsų denominacija tokio dalyko nefinansuos. Savo tarpe tokių nesąmonių mes nedarysime. Aš draudžiu visiems jums eiti į tą susirinkimą“. O! Jerichas stovėjo pačioje pasmerktųjų eilėje!

299 Bet ten turėjo būti kažkiek jaunuolių klausiusių garsajuostes, kurie ten pateko kaip iš anksto paskirtoji sėkla. Jie pateko į jos namus ir klausėsi garsajuosčių. Ji padarė savo... savo namus bažnyčia tam, kad žinia būtų priimta.

300 Tokių vis dar yra, žinote. Žinia pasiekė iš anksto paskirtą Sėklą bet kuriuo atveju. Mes nežinome, kaip Ji ten pateko, bet Ji pateko ten tam, kad Teisieji nepražūtų kartu su neteisiais. Dievas šiandien tuo rūpinasi. Taip, kažkokiu būtų Tai juos pasieks. Mes nežinome kaip. Nors jie nenori To finansuoti, bet ten yra dalis Sėklos, kuri yra iš anksto paskirta.

301 Tas, kuris nors kiek išmano Bibliją, žino, jog ta paleistuvė buvo paskirtoji iš anksto. Žinoma, kad buvo! Ji ne… Biblijoje pasakyta: „Ji nepražuvo su tais, kurie netikėjo“. Tai tiesa. Bet ji patikėjo valandos žinia.

302 Ir Dievas davė jai ženklą per Savo pasiuntinius. Pasakė: „Paimk... skaisčiai raudoną virvę ir pririšk ją prie savo...“. Pasakė: „Nepamiršk, jeigu tu ten nepririši tos virvės arba jeigu paliksi tą per kurią mes išsivaduosime, mes nebūsime atsakingi dėl mūsų duotos priesaikos“. Ir pasakė: „Jeigu tu nebūsi po ja, tuomet mes nebūsime atsakingi“. O, tai bent! „Rahaba, skubėk ir surink kiekvieną iš anksto paskirtą sėklą, kuri ten yra. Pakviesk savo tėvelį, savo motiną! Nes mes dar visai neseniai, būdami tame atpirkime, esame išėję iš Egipto ir visi, kurie nebuvo po tuo ženklu, pražuvo. Rahaba, aš duodu tau ženklą. Tai yra ženklas. Ir aš sakau Viešpaties Vardu, sakau, jeigu tu tik jį panaudosi! Man tai yra žinoma, aš žinau pasiuntinį. Aš pažįstu rūstybės angelą, Jozuę. Jis yra Dievo naikinantis pasiuntinys. Aš jį pažįstu ir jis žino, kad toje vietoje turi būti ženklas. Ir tu pakabink jį ten ir aš tau garantuoju... Aš duodu priesaiką“. Ir Dievas taip pat davė priesaiką – kad kiekvienas, kuris bus už to ribų, pražus ir visi, kurie bus tame, išgyvens.

303 Taigi, ta pati priesaika yra šiandien, tas pats dalykas, suprantate: „Aš neleisiu jums pražūti kartu su tais, kurie netiki Žinia“. Ir jie...

304 Ji buvo girdėjusi apie padarytus darbus ir ji patikėjo jais. Bet apie... ji buvo...Ji ir jos tėvas, ir dar keli broliai ar kiti, buvo vieninteliai, kurie tuo patikėjo, iš viso miesto.

305 Ar matote, kiek nedaug jų tėra? Tik vienas čia ir ten, iš valstijos išeis viena šeimynėlė. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Tiksliai taip, dabar mes kalbame apie faktus. Mes... Jeigu jūs norite pamatyti objektą, iš pradžių jūs turite pamatyti šešėlį. Jūs turite pamatyti, kas yra šešėlis, tuomet jūs turite supratimą kaip turės atrodyti tikras objektas. Suprantate?

306 Jo jėga buvo parodyta. Eilėje laukė Teismas. Jie privalo patikėti tam, kad būtų išgelbėti. Taip, pone. Ir šie nedideli...

307 Šie žmonės ateidavo ten, šie pasiuntiniai ir... ir atrasdavo tą iš anksto išrinktą sėklą, kuri tikėjo. Ji panaudojo savo namus kaip bažnyčią tam, kad priimtų tuos pasiuntinius. Anie nebūtų jų įsileidę į savas bažnyčias. Ne, pone. Suprantate? Todėl ji...

308 Jie ir jūsų neįsileis. Jeigu jūs ką nors apie Tai pasakysite, jie išspirs jus lauk. Taip. Suprantate?

Jie surinko visus iš jos miesto, kurie galėjo patikėti, po tuo ženklu.

309 Tai yra tiksliai tai, ką mums šiandien derėtų padaryti. Jeigu jūs norite, kad kai kurie mylimieji būtų išgelbėti, jums derėtų surinkti juos dabar pat. Suprantate?

310 Kai Dievo rūstybė sunaikino tą didelį miestą, ženklas išlaikė jos namus apsaugotus. Amen. Kodėl? Ji turėjo ženklą... Arba, ženklas buvo ant jos namo, kai tuo tarpu visas likęs miestas sugriuvo iki pamatų. Kas tai buvo? Kas tai buvo? Jozuė, Dievo pasiuntinys! Pats Dievas pripažino Savo pasiuntinio žinią. Amen! Tai įrodė tai. Tai įrodė tai. Jie pripažino žinią. Jis pripažino Savo pasiuntinio žinią. Ir kai visas likęs miestas sugriuvo, Rahabos skaisčiai raudonas ženklas buvo virš durų, o visi likusieji buvo žuvę.

311 Tuomet iš karto pasirodė naikinantys angelai ir sunaikino viską, kas buvo tame mieste, nepaliko nei menkiausių daiktų. Vienas pasiėmė vieną daiktą ir turėjo kartu su juo pražūti, iš tos denominacijos. Paėmė ir sunaikino viską! „Tebus prakeiktas kiekvienas žmogus, kuris bandys jį atstatyti. Jam pradėjus, jo pirmagimis numirs,“ – ir panašiai. Dievas tai taip prakeikė, tą didelį dalyką, kuris atmetė ma... malonės ir gailestingumo žinią, galvodami, kad jie buvo visiškai saugūs.

312 Šiandien daugelis žmonių galvoja: „Aš esu visiškai saugus todėl, kad priklausau bažnyčiai“. Netikėkite tokiomis nesąmonėmis.

313 Kai: „Kraujas bus jums ženklas“. Dabar Dvasia yra jūsų Ženklas, Gyvybė buvusi Kraujyje.

314 Tas pats, pasvarstykime štai kaip, tas pats ženklas, kurį jie panaudojo Egipte, tas pats gyvenimo ženklas, kuris buvo Egipte, buvo Egipte, Dievas štai ten panaudojo tą patį simbolį. Jozuė – tobulas Jėzaus provaizdis, buvo ištikimas ženklui, apie kurį pamokslavo jo pasiuntiniai. Jozuė, kai jis pasakė jog, jis tarė: „Nelieskite tų namų ar nieko, kas yra juose. Tai skirta Viešpačiui“. Amen!

315 Pagonė, prostitutė, ištvirkėlė – bet ji išgirdo ir patikėjo, ir ji panaudojo ženklą.

316 Nesvarbu kaip giliai esate įklimpę nuodėmėje, ką esate padaręs, tai su tuo neturi nieko bendro. Jūs, panaudokite Ženklą. Tai yra skirta jums. Aš jaučiu, kad jūsų širdyse ten yra kažkas, kas jus traukia, Tai yra skirta jums. Jūs, panaudokite Ženklą. Ir didis Joz...

317 Žodis „Jozuė“ reiškia „Jehova-gelbėtojas“. Taip pat „Jėzus“ reiškia „Gelbėtojas“. Ir Jozuė, kai jis atpažino savo pasiuntinius...

318 Jo pasiuntiniai sugrįžo ir tarė: “Aš paklusau tavo įsakymams. Ir ten buvo moteris, kurią mes suradome, kai mes davėme pasiklausyti garsajuosčių, žinai. Mes suradome moterį, kuri patikėjo. Ir mes pasakėme jai, jog visi, kurie susirinks po tuo raudonu ženklu štai ten, ženklu, tai reikš... Taigi aš tai pamokslavau. Ar tu atsižvelgsi į tai, Jozue?“.

„Aš siunčiau jus tai padaryti“. Amen.

319 Ir tuomet, kai tai... Dievas atsižvelgė į tai, tas namas nesugriuvo. Ir tada, kai Jozuė ten stovėjo ir davė signalą, kad viskas būtų sunaikinta, pradėjo eiti tiesiai, o Rahaba ir visi jos žmonės tiesiog sėdėjo, ir ten buvo visas jų turtas, amen, amen, visas jų turtas buvo saugus tame name. Jie tiesiog stovėjo ten ir jiems net nereikėjo žiūrėti pro langą. Jie galėjo skaityti Raštą tuo metu, kai vyko mūšis.

320 Po to ji išėjo ir įgijo prielankumą, įgijo kariuomenės karvedžio prielankumą, ir buvo ištraukta, ir atvyko į Betliejų, ir jos dalis jai buvo paskirta toje vietoje. Ir ji pagimdė... ji pagimdė garsų sūnų ir tas garsus sūnus pagimdė kitą garsų sūnų, o tas sūnus pagimdė dar kitą garsų sūnų, kol galiausiai gimė pats garsiausias Sūnus. Galima atsekti iki pat Obedo ir iki Jesės, ir iki paties Dovydo. Teisingai, prostitutė Rahaba, nes ji patikėjo pasiuntiniu. Ji pritaikė ženklą ir jos namai buvo išgelbėti arba ji ten būtų pražuvusi.

321 Dabar įdėmiai pasiklausykite. O, sakykite, ar jūs tai atpažinote? Visi per tai Egipte buvo išgelbėti. Visi per tai Jeriche buvo išgelbėti. Visi per tai šiandien bus išgelbėti. Susijęs su krauju, avinėlio krauju – tai yra Jėzaus Kristaus provaizdis.

322 Hebrajams 13:10 ir 20. Aš neturiu laiko tai perskaityti. Užsirašykite tai. Aš ketinau tai perskaityti. Tai yra vadinama „amžinąja sandora“. Jėzaus Kristaus Kraujas yra vadinamas „amžinąja sandora“. Taip pone! „Amžinoji sandora“.

323 Kodėl ji nebuvo pavadinta „Nesiliaujančia sandora“? Todėl, kad ji nebus nesiliaujanti. Kai mes esame atpirkti, tuomet viskas baigiasi. Ji yra amžina, tai reiškia „iki kažkokio laiko amžiaus“, kol pasibaigs laikas. Kitos daugiau nebus. Kai laikas baigsis, mums nereikės jokios sandoros. Bet kol laikas nėra pasibaigęs, mums reikia sandoros.

324 Taigi, nepamirškite, Hebrajams 13:10-20 – „amžina sandora“. Dievo, su krauju susietas pažadas išlaisvina mus iš nuodėmės. Amen! Jame nėra nuodėmės; nuodėmės, savęs, kūno.

325 Garbinkite Jį ir išreiškite Jo pažadėtąją jėgą! Dievo Krauju susieti, Ženklo susieti sandoros žmonės turi Jėzaus Kristaus Dvasią štai čia, taip kad: „Kas tiki į mane, tas irgi darys darbus, kuriuos Aš darau,“ – išreikšdamas sandorą. Suprantate?

326 Naujasis Testamentas! „Testamentas“ reiškia „sandora“. Tai tiesa, ar ne, daktare Veilai? „Testamentas“ reiškia „sandora“. „Naujasis Testamentas“ reiškia „Naujoji sandora“. Senasis Testamentas buvo senoji, po avinėliu, kai gyvybė negalėjo sugrįžti į tikintįjį. Naujajame Testamente buvo Dievo Avinėlis ir Jo Gyvybė sugrįžta į mus. Kraujo Gyvybė! Suprantate? Naujajame Testamente Kraujas yra Gyvybė, suprantate, Gyvybė yra iš Avinėlio Kraujo, tai simbolizuoja Naują Testamentą, naują sandorą.

327 Kad Dievas: „Po tu dienų Aš įrašysiu Savo įstatymus kūniškose plokštėse jų širdyje“. Suprantate? Suprantate? Ne akmeninėse plokštėse ir avinėlio krauju, kuomet jums reikėtų pasakyti: „Taip, aš... aš štai čia turiu kraują, dabar kas yra sakoma, kad turi būti padaryta?“. Bet jūsų širdies plokštėse, suprantate: „Dvasios sandorą Aš sudarysiu su žmonėmis“.

328 Ir Tai išreiškia Jo jėgą. Jono 14:12 yra sakoma: „Kas tiki į Mane, tas irgi darys darbus, kuriuos Aš darau“.

329 „Naujasis Testamentas“ yra „naujoji sandora“, naujas Gyvenimas parodantis, kad Jėzus išpildė kiekvieną reikalavimą dėl mūsų, kurio Dievas reikalavo, kad vėl padarytų mus, iš tiesų, Dievo sūnumis ir dukterimis, po Krauju, kur daugiau nebėra jokio pasmerkimo.

330 Romiečiams 8:1: „Todėl dabar nėra pasmerkimo tiems, kurie yra...“. Ne tiems, kurie tiki Tuo: „...tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie vaikšto ne pagal kūną, bet pagal Dvasią“. „Ir Mano Žodis yra Dvasia ir Gyvenimas“. Suprantate? O, aš iš to galėčiau paimti temą ir apsistoti ties ja dar kelias valandas. Bet mes tik trumpai tai paliesime, jūs pamatysite.

331 Nebėra pasmerkimo; išlaisvinti iš nuodėmės, išlaisvinti nuo pasaulio rūpesčių, nėra pasmerkimo. Kodėl? „Tie, kurie buvo, viena Dvasia pakrikštyti į vieną Kūną“. Ten Avinėlio Kraujas buvo pateptas. Dangaus Dievas jus priėmė ir jūsų... Jo Gyvybė yra jumyse, ir jūs esate Dievo sūnūs ir dukterys.

332 Jūsų charakteris yra Dievo charakteris. Kas tai yra, nedidelis, paprastas reikalas? Ne, pone! Dievas yra teismo Dievas. Jis yra teisus Dievas. Tai privalo tiksliai atitikti. Niekas kitas nepadės. Štai tokį charakterį jūs turite, nes jūs turite savo Tėvo charakterį. Suprantate?

333 Ką? Gyvybė, sekite, kai tai... gyvybė yra atimta dėl kraujo... Suprantate? Pati gyvybė yra atimta. Suprantate? Gyvybė yra atimta dėl kraujo. Suprantate? Kraujas buvo pateptas ir tuomet gyvybė negalėjo sugrįžti į tikintįjį, nes tai buvo gyvūno gyvybė. Ne gyvybė...

334 Tačiau suprantate, vietoj žmogiškos būtybės, tai buvo super, super, super žmogiška Būtybė. Suprantate? Ir dabar tai padaro žmogų ne tik žmogiška būtybe, bet jis yra Dievo sūnus ir duktė, iš super, super, super, super, super Gyvybės, kuri buvo Jame, sugrįžta į jus ir perkeičia jus iš nusidėjėlio, ir pasaulio dalykų, bažnyčios nario, ir denominacinio lankytojo, į iš naujo atgimusį Krikščionį, pripildytą Dvasia; Dievo Gyvybė tiesiog liete iš jūsų liejasi kaip žiežirbos iš priekalo, jūs vaikštote būdami pilni dorybės ir švelnumo tada, kada Šventoji Dvasia veda, kalba. O, tai bent! Štai taip. Ir su (kuo?), girdėdami Žinią, sekdami Ugnies Stulpą ir turėdami palaimintą užtikrintumą: „Aš jau perėjau iš mirties į Gyvenimą“. Atkreipkite dėmesį, todėl visiškai nebėra pasmerkimo.

335 „Jeigu mūsų širdys mūsų nesmerkia, tuomet į mūsų prašymą yra atsakoma, – suprantate, – mes žinome“. Bet jeigu mūsų širdyje yra nuodėmė, tuomet tai smerkia mus. Mums... mums net nederėtų to pradėti daryti. Suprantate? Jūs turite išsilaisvinti iš nuodėmės. Ir vienintelis būdas, kuriuo galite išsilaisvinti iš nuodėmės yra įeiti į Jį. Tai yra vienintelė priedanga nuo nuodėmės – Kristus.

336 Nepamirškite sandoros Kraujo, sandoros Kraujas nėra pripažįstamas be Ženklo. Kitaip neišeis. Jums nepavyks. Jūs pasakysite: „Na, aš... aš buvau pašventintas nuo tų dalykų“. Tai nėra Ženklas. Tai yra Dvasia, kuri yra Ženklas, Kristaus Dvasia ant jūsų. Patikėkite tuo!

337 Dabar pažvelkite, Žodis suteikia mums pažado užtikrintumą. Čia yra visos temos, kurias aš pasižymėjau. Tiesiog galėčiau apie jas pamokslauti visą dieną, taip atrodo, suprantate. Suprantate? Žodis suteikia mums užtikrintumą dėl pažado, bet Toks yra pažadas. Žodis yra Pažadas, o Žodis yra Dievas ir Žodis yra... yra mūsų. Ir mes tampame Žodžiu ir Žodis tampa mumis. „Jeigu jūs pasiliekate Manyje ir Mano Žodžiai jumyse,“ – tuomet, suprantate, tai tampa tiesiog viena didele šeima. Suprantate? Tai padrąsina mus. O kodėl? Na, Tai yra dalis mūsų. Suprantate? Suprantate? Suprantate, Tai tampa mūsų dalimi. Kokia tema! Gerai. Padrąsina mus, pažadas.

338 Ženklas yra simbolis, reiškiantis, kad išpirkimas įvyko ir buvo priimtas. Taigi, jums nepavyks įsigyti geležinkelio bilieto tol, kol nesumokėsite kainos; ir vienintelis būdas, kuriuo galite sumokėti kainą – tai yra sumokėti ją. Tai tiesa. Kaip? Patikėti Tuo? Priimti Tai. Visiškas paklusnumas visam Dievo Žodžiui duos jums teisę į Ženklą. Visiškas paklusnumas! Ne dalis jo, tiek, kiek jo yra jūsų denominacijoje, bet jis visas. Visiškas paklusnumas Žodžiui, kuris yra Kristus, atveda jus į Kristų.

339 Taigi, o kas jeigu jūs visas būtume viduje, bet jūsų kojos lauke? O kas, jeigu jūs visas būtumėte viduje, bet jūsų rankos būtų išorėje? Didžiausia mūsų dalis viduje, bet širdis būtų išorėje? Suprantate? Suprantate? Širdis vis dar yra pasaulyje? Suprantate? Bet mes to nedarome.

340 Visiškas, pilnas paklusnumas sujungia jus ir Žodį į Viena. Jūs tikite Juo, kiekviena dalele. Ir Jis visas yra jumyse ir jūs stebite kaip Jis pasireiškia per jus.

341 Jūs nedalyvaujate šurmuliuose. Suprantate? Jūs esate Krikščionis. Nesvarbu, ką kas nors pasakys, jiems nepavyks jūsų įžeisti. Jūs esate Kristuje. Jūs esate visiškai apsaugotas.

342 Kai mirtis pasibeldžia į duris, ji neturi jokios valdžios, suprantate, visiškai jokios. Kodėl? Tai yra tiesiog perėjimas iš čia į Ten.

343 Amžius nieko nereiškia. Jūs jau esate perėjęs iš amžiaus. Jūs esate Amžinybėje, nes jūs esate Jame. Jis yra Amžinas. Tai nieko nereiškia ar jūs esate jaunas, senas, vidutinio amžiaus, ar kas jūs bebūtumėte. Gražus, bjaurus, žemas, storas, koks... tai visiškai nieko nereiškia. Nereiškia.

344 Jūs nesiblaškote visuose tuose dalykuose. Jūs, jūs jau esate išėjęs iš to. Jūs esate miręs. Jūsų gyvenimas yra paslėptas Dieve per Kristų. Jūs esate ten užantspauduotas per Šventąją Dvasią, vaikštote Kristuje. Vienintelis objektas, kurį matote, yra Kristus. Tai viskas. Tai yra Vienintelis paskui kurį vaikštote. O, tai bent! Akivaizdu, kodėl mes anksčiau giedojome tą giesmelę!

Pripildyk kiekvieną mano dieną meile
Man vaikštant su dangišku Balandžiu
Leisk man eiti visad su giesme ir šypsena
Pripildyk mano...

345 Leisk man būti broliu. Leisk man gyventi būnant pavyzdžiu to, ką Kristus pasakė, koks žmogus turėtų būti. Leisk man būti broliu broliui, broliu sesei. Leisk man būti... tarnautoju tarnautojams. Leisk man būti pavyzdžių pavyzdžiu. Leisk man parodyti pasauliui, kad šis Žodis yra Kristus. Vienintelis būdas, kuriuo galiu tai padaryti, tai yra įeiti į Jį. Nes aš pats negaliu to padaryti, jūs negalite. Bet leiskite Žodžiui ir jums tapti Viena, tuomet Jis išreikš Save gyvenime. Jūs esate vaikštantys Jėzaus Kristaus laiškai, kai Jis įgija visišką val... visišką valdžią virš jūsų tam, kad išpildytų kiekvieną Žodį.

346 Jeigu Jis ateis tokiu būdu: „Aš noriu padaryti Šitai,“ – o jūs pasakysite, – „Ne, ne, aš Tuo netikiu,“ – suprantate, jūs dar nesate Žodyje. Suprantate?

347 Visiškai, dabar sekite, visiškai, dabar, visiškas paklusnumas visam Dievo Žodžiui duoda mums teisę į Ženklą. Tuomet, kai mes sumokame... meldžiamės, mes privalome turėti Ženklą, kurį parodysime savo maldoje.

348 Jeigu jūs sakote: „Aš meldžiu, Viešpatie, bet iš tiesų aš neturiu...“. Na, nedarykite to. Jums geriau būtų sustoti, suprantate, kad...Eikite į priekį, visų pirma, gaukite Ženklą, suprantate, nes Ženklas yra tai, ką Jis pripažins. Suprantate? Taip, pone!

349 Kai mes meldžiamės, tada mes privalome parodyti Ženklą: „Viešpatie, aš visiškai Tau paklusau. Aš atgailavau už savo nuodėmes. Aš jaučiu, kad Tu atleidai man. Aš buvau pakrikštytas į Jėzaus Kristaus Vardą. Šventoji Dvasia yra ant manęs. Dabar aš turiu tam tikrą poreikį Tavo šlovei. Viešpatie, aš prašau to. Tai dabar yra mano“. Tuomet štai čia giliai kažkas įsitvirtina: „O... o...,“ – tai yra jūsų. Tai baigta. Tuomet viskas yra baigta. Viskas baigta. Tai išspręsta. „Aš prašau šito. Aš prašau to. Aš privalau tai gauti“. Suprantate? Suprantate? „Aš... aš noriu to Tavo šlovei“. Suprantate? Na, štai taip, tuomet Jis jums tiesiog suteikia tai. Tada jūs žinote, kad tai priklauso jums. Štai kaip tai yra su mūsų vaikais ir panašiai, mes panaudojame Kraują, tikime tuo. Tai viskas. Gerai.

350 Ką Jis tuomet padaro? Kai jūs turite, galite parodyti Ženklą savo maldoje, Tai parodo, kad jūs pasiekėte visišką paklusnumą visam Dievo Žodžiui. Kai jūs turite Ženklą, tai parodo, kad jūs paklusote kiekvienam Žodžiui. Tada jūs ir Žodis esate viena, jūs prašysite tik to, kuo esate. Suprantate? Suprantate? Tuomet, na, jūs žinote...

351 Jeigu aš pasakysiu šiai: „Ranka, tu turi man paklusti, paimk štai tą nosinę!“. Ji tai padaro. Suprantate, ranka man pakluso. Kodėl? Ji yra dalis manęs. Suprantate?

352 Tuomet, kai jūs ir Žodis tampate viena, kiekvienas pažadas, šlovė Dievui, kiekvienas pažadas yra jūsų. Tai paklūsta jums. Tuomet, jūs norite stebėti tai, ką ketinate padaryti. Jūs juk nekišite savo rankos į ugnį tik tam kada pasakytumėte: „Pažiūrėkite, aš galiu tai padaryti“. O ne, ne! Suprantate? Bet jeigu toje ugnyje yra kažkas, ką turiu ištraukti, ji paklus man. Suprantate? Suprantate? Tai tiesa. Suprantate, jūs turite stebėti tai, ką darote.

353 Dėl šios priežasties Šventoji Dvasia gausiai išsiliejo ir panašiai, jūs žinote, ką turiu omenyje, nes kai kurie… Jūs nenorite... Tikras Dievo tarnas Tuo nesipuikuos, suprantate. Štai taip. Nes tai yra šou darymas.

354 Kai mes meldžiamės, mes parodome Ženklą. Tai parodo, kad mes paklusome iki galo.

355 Paulius mums sako, kad: „Kraujas kalba“. Tai... visi žino, kad kraujas yra, faktiškai, pats iš savęs kalbėti negali. Tai yra cheminė medžiaga. Ar tai tiesa? Kas iš jūsų tai žino? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Bet kas iš jūsų žino, jog kraujas kalba? [„Amen“.] Jeigu norėtumėte tai užsirašyti – Pradžios 4:10. Dievas pasakė: „O kas nutiko tavo broliui?“. Pasakė: „Jo kraujas šaukiasi nuo žemės, prieš tave“. Ar tai tiesa? Jo kraujas kalba. Aleliuja! Dievas paklausė: „O kas jam nutiko?“.

Jis atsakė: „Ar aš esu savo brolio sargas?“.

356 Pasakė: „Ir jo kraujas šaukiasi. Jo kraujas šaukiasi“. Tai yra ženklas. Tai yra ženklas, kad jis buvo užmuštas. Jo kraujas šaukė prieš jį.

357 Taigi, jeigu jūs pasižymėjote, tai Pradžios 4:10, toliau Hebrajams 12:24, perskaitymui. Hebrajams 10, 12:24. Pasakė: „Jėzaus Kraujas kalba geresnius dalykus nei Abelio kraujas“.

358 Matote, Abelis, jis buvo teisus žmogus. Jis mirė. Jis mirė nekaltas, nes jis buvo tame Kelyje. Jis buvo tame Kelyje, laikėsi tikro apreiškimo, kurį turėjo. Jis kalbėjo. Jis šaukė! Teisus Abelio kraujas šaukė prieš Kainą.

359 Bet Jėzaus Kristaus Kraujas ne tik šaukė, Jis atpirko. Amen! „Jis kalba geresnius dalykus“. Jis padaro jus sūnumis ir dukterimis. Jis paslepia jus nuo Dievo rūstybės. Suprantate? Abelio kraujas negalėjo paslėpti Kaino, suprantate, bet Jėzaus kraujas gali. Amen!

360 Todėl, senasis Kaine, pasirodyk šiandien, jeigu buvai Žodžio persekiotojas ir sakydavai: „Stebuklų dienos yra praėjusios. Visa Tai yra nesąmonės,“ – ir panašiai.

361 Jis šaukiasi, suprantate. Jėzaus Kristaus Kraujas šaukiasi, bet Jame yra atleidimas, jeigu jūs priimsite Jį. Norėčiau, kad galėtume šiek tiek ties tuo apsistoti, suprantate: „Kraujas kalba geresnius dalykus“.

362 Patikėkite, dėl saugumo. Po to panaudokite tai, suprantate. Patikėkite dėl... Štai dėl ko jūs norite tikėti. Suprantate, jūs norite saugumo sau pačiam. Jūs tikite dėl saugumo sau pačiam, bet po to panaudokite Ženklą visai šeimai. Suprantate? Jūs pasakysite: „Kaip aš galiu tai padaryti?“. Pareikalaukite To! Jeigu Tai suveikė jums, tuomet jūs ir Žodis tapote viena. Amen! Amen! Suprantate? Suprantate, Tai suveiks jums abiems. Jūs ir Žodis esate viena, tuomet panaudokite Tai savo vaikams, panaudokite Tai savo mylimiesiems.

363 Kaip padarė Rahaba, ji panaudojo ženklą savo tėvui, ji panaudojo jį savo motinai, ji panaudojo jį savo broliams ir sesėms ir visus juos surinko viduje.

364 Jūs panaudokite Jį, pasakykite: „Viešpatie, aš reikalauju savo sūnaus. Aš reikalauju savo dukros. Aš pareiškiu į ją teises!“. „Šėtone, paleisk ją! Aš ateinu jos. Aš panaudoju savo Ženklą, Šventąją Dvasią“. „O Šventoji Dvasia, kuri gyveni manyje, ištrauk mano dukrą iš ten. Aš dabar ateinu pas ją su Tavo patepimu ant manęs“. Ji tai padarys. Amen.

365 Jie taip padarė Egipte. Jie taip padarė Jeriche.

366 Ar norite perskaityti dar vieną, Apaštalų darbų 16:31. Paulius pasakė šimtininkui: Tikėk! Aš esu valandos pasiuntinys. Tikėk į Viešpatį Jėzų Kristų, ir būsi išgelbėtas tu bei tavo namai“. Ar tai tiesa? Tikėk dėl savo namų, surink juos visus. „Dabar tu išvydai Dangaus Dievą padariusį stebuklą. Tai įvyko prieš teismą. Ar tu tiki tuo?“.

„Taip! Ką aš turiu padaryti?“.

367 Jis pasakė: „Kelkis ir būk pakrikštytas“. Paulius nusivedė jį ir pakrikštijo, pasakė: “Dabar tikėk Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir tu, ir tavo namai bus išgelbėti“.

368 Tikėk kuo? Tikėk Viešpačiu Jėzumi Kristumi, dėl savo namų, panaudok Ženklą savo namams.

369 Tuomet, ką jūs darote po to, kai panaudojate Jį savo namams? Išmetate visas šiukšles lauk. Surinkite visus trumpus sijonus ir šortus, ir kortas, ir cigaretes, ir televizorius, ir visus tokius dalykus, ir išmeskite juos per duris, kai einate panaudoti Ženklą; ilgai nedelskite. Taip, pone. Išmeskite visa tai lauk. Visus šokius ir vakarėlius, ir rokenrolą, ir senus vulgarius laikraščius, ir dalykus, kurie yra iš pasaulio, išmeskite tai per duris sakydami: „Mes darome tvarką šioje vietoje“.

370 Kaip Jokūbas padarė, jis tarė, pasakė savo žmonai ir kitiems, tarė: „Išsiskalbkite savo drabužius ir visa kita. Išmeskite tuos dievus“. Amen. Jo...

371 Ar žinote, ką pasakė Jozuė prieš pereinant į kitą krantą? Jis pasakė: „Išsiskalbkite savo drabužius; neikite pas savo žmonas ir panašiai, ir pasiruoškite, nes trijų dienų bėgyje mes pereisime per Jordaną“. Amen. Jis ruošėsi, panaudojo ženklą. Amen. Štai taip.

372 Pasiruoškite. Panaudokite Jį. Tikėkite Juo. Apsivalykite. Leiskite jūsų vaikams, leiskite jūsų šeimai, leiskite jūsų mylimiesiems pamatyti Tai jumyse. Tai tiesa. Tai padarys poveikį. Taip, pone!

373 Po to panaudokite Ženklą maldoje ap... ap... apsvarstydami, tikėdami. Panaudokite Jį su tokia meilė ir panašiai, kad žinotumėte, jog tai įvyks, tai išsipildys. Tai viskas. Panaudokite Jį su drąsa, tikėdami, kad Tai padės. Kai kalbėsite su tuo vaiku, kai kalbėsite su savo vyru, kalbėsite su savo žmona, kalbėsite su kitu mylimuoju – tikėkite, kad Tai padės. Tiesiog stovėkite ir pasakykite: „Viešpatie, aš pareikalavau jų. Jie yra mano. Aš atkovosiu juos dėl Tavęs, Viešpatie“.

374 Panaudokite Tai ir sukurkite tokią atmosferą aplink save, kad jie tiesiog pasinertų į Tai. Suprantate? O, jūs esate... jūs esate... Jeigu jūs turite Ženklą, jūs aplink save sukuriate dvasią, jėgą, kad kai jūs vaikštote, žmonės atpažįsta, jog jūs esate Krikščionis. Jie nori, kad jūs ką nors jiems pasakytumėte. Jie tiki jūsų žodžiu. Tai, ką jūs pasakysite, jie to laikysis. Suprantate? Štai taip.

375 Panaudokite Ženklą, po to vaikščiokite su Juo. Pareiškite teises į savo namiškius. Jūs privalote tai dabar padaryti. Tai yra vakaro laikas. Taigi, jūs jau ilgai klausotės, dabar yra vakaro laikas. Dabar tai yra pritaikymo laikas. Rūstybė ištiks vieną dieną, tuomet gali būti per vėlu. Suprantate? Panaudokite Ženklą su drąsa.

376 Jeigu norėjote tai perskaityti, kažką apie tai perskaityti, aš turiu apie tai pasižymėjęs Rašto vietą, perskaitykite Efeziečiams 2:12, jeigu norite tai pasižymėti. Atkreipkite dėmesį, Efeziečiams 2:12, kai skaitysite, ten yra sakoma taip, kad, mes netarnaujame negyvais darbais, bet mes tarnaujame gyvam Dievui, gyvais darbais. Amen! O, tai bent! Gyvais darbais, gyvais ženklais. Ar jūs tikite gyvais ženklais? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Taip pat pasižymėkite Hebrajams 9:11-14, jeigu norite tai užsirašyti. Gyvieji ženklai, gyvieji darbai – pritaikykite tai!

377 Ne negyva religija: „Aš nusivesiu savo sūnų į bažnyčią ir pažiūrėsiu ar jis prisijungs prie bažnyčios“.

378 Vienas puikus krikščionis jaunuolis iš čia, geras draugas, senas draugužis, tikras vyras, jis... jis atėjo čia, buvo pakrikštytas. Jo motina pasakė: „Aš norėjau, kad tu būtum nuėjęs į didesnę bažnyčią, jeigu tu norėjai pa... pasikrikštyti“. Suprantate? Suprantate, jis tiesiog nenorėjo tos senos, negyvos religijos ir kitų dalykų. Suprantate?

379 Mes netarnaujame negyvai religijai ir negyviems dievams. Mes tarnaujame gyvajam Dievui, Kurio Kraujas buvo pralietas anuomet ir Ženklas buvo panaudotas mums tam, kad mes taip pat gyventume. Amen. Taip pone!

380 Netarnaukite kažkokioms negyvoms religijoms. Jos netgi neigia tokius dalykus kaip Ženklas. Jie sako: „Stebuklų dienos yra praėjusios. Nėra tokio dalyko kaip Šventosios Dvasios krikštas“. Kodėl reikėtų prisijungti prie kažko panašaus kaip šitai? Suprantate? Nedarykite to.

381 Panaudokite Ženklą, tuomet: „tarnaukite gyvam Dievui,“ – su gyvais darbais, gyvais ženklais; ženklais, kurie išgydo ligonius, prikelia mirusius, išpranašauja dalykus, kalba kalbomis, išaiškina, kiekviena kartą visiškai teisingai, pranašystėmis ir kai yra pasakoma, kad įvyks tam tikri dalykai, parodys ženklus aukštai danguje ir žemėje, ženklus ir stebuklus, amen, kalbės tiksliai tai, kas Biblijoje pasakyta, kad turės įvykti. „Tarnaukite gyvam Dievui,“ – panaudokite Ženklą!

382 Neikite į tas bažnyčias ir neprisijunkite prie tų senų, negyvų darbų ir tokių dalykų, nes jie net netiki tokiais dalykais kaip ženklas. Bet mes, kurie tikime, amen, žinome, jog… Jie sako: „Nėra tokio dalyko kaip ženklas. Tai, o, o, tai nesąmonės. Tai apie ką jie ten kalba yra beprotybė. Na, juk tokio dalyko net nėra. Na, jūs moterys iš ten, o, jūs... jūs, na, jūs ne... Kaip jūs rengiatės?“. Taip yra. Taip pasakyta Biblijoje. „Kodėl jūsų plaukai yra tokie...?“. Taip pasakyta Biblijoje.

383 Tai, tokie tiesiog yra skirtumai, suprantate. „Nelieskite, nečiupinėkite, neragaukite“. Jis yra Dievas. Suprantate? Taigi, tai turi prasmę.

384 Dabar jie mano, jog tai beprotystė. Bet mes, kurie tikime ir žinome Tiesą, mes žinome, kad Tai yra Jo gyvoji Akivaizda, nes Ji padaro tuos pačius dalykus, kuriuos Jis darė būdamas čia žemėje. Amen.

385 „O, – sako jie, – jie tik įsivaizduoja, kad mato tą Ugnies Stulpą“. O, ne! O, ne! Mes nieko neįsivaizduojame.

386 Jie galvojo, kad Pauliui Jis pasivaideno, taip pat. Egiptui atrodė, kad Izraeliui Jis pasivaideno, bet Jis atvedė juos į pažado žemę. Taip pone! Mes ne...

387 Hebrajamas 13:8, jūs žinote: „Jėzus Kristus tas pats vakar, šiandien ir per amžius,“ – jeigu norite tai užsirašyti, matote, tai: „Jis yra tas pats“. Tai... Tai nėra... Tai nėra ta pati... kažkokia vaizduotė.

388 Kai aš užsirašau čia Rašto vietas, aš žinau, kur tos Rašto vietos yra ir tokiu būdu aš jas pasižymiu... Suprantate?

389 Žinokite, kad tai yra Jo gyvoji Akivaizda, nes Jis padaro tą patį šioje Dvasioje. Taigi, jeigu tai būtų pavirtę į kažkokią religiją ar denominaciją, mes greitai atpažintume, kad tame nebuvo Kristaus. Ar tai tiesa? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Jeigu aš vesčiau jus į kokią nors religiją ar dar kur nors, mane būtų siuntusi, kokia nors denominacija. Bet aš nemokau jūsų religijos ir aš nemokau jūsų apie denominacijas. Aš mokau jus Dievo Žodžio, kuris yra pasireiškusio Jėzaus Kristaus prisikėlimo jėga, skirta ne tik man, bet kiekvienam, kuris panorės. Suprantate? Kad jūs...

390 Jūs esate mano brolis. Nėra taip, kad aš esu svarbus asmuo, o jūs menkas asmuo. Dieve mes visi esame maži asmenys. Suprantate? Mes esame Jo vaikeliai. Mes dar nieko nežinome iš to, ką mums derėtų žinoti. Jis leidžia mums sužinoti tai, ką Jis nori ir mes esame dėkingi Jam už tai, kiek žinome apie Jo palaiminimus. Ir aš nesidalinu tuo tik su savimi; aš noriu tuo pasidalinti su jumis. Suprantate? Aš noriu, kad jūs įeitumėte į tai ir aš noriu, kad jūs gautumėte šį Ženklą. Ir jeigu jūs dar to nepadarėte... Daugelis iš jūsų, dauguma jūsų jau esate tai padarę. Bet jeigu kas nors iš jūsų dar nesate to padarę...

391 Suprantate, aš kreipiuosi taip pat ir į klausančius garsajuostę, jūs suprantate. Ir dauguma… Ir aš neskiriu to tik čia esančiai bažnyčiai; mes visi esame išėję, sakykime. Bet ten gali būti tūkstančių tūkstančiai, kurie klausysis šios garsajuostės, suprantate. Ir tai... tai yra tarnystė. Bus tokių, kurie įsmuks į Jerichą, žinote, su garsajuoste, todėl mes norime... mes norime surasti tą iš anksto numatytą Sėklą, kai ji ten pasirodys, suprantate, nes rūstybė artėja.

392 Žinokite, jog tai yra gyvojo Dievo Akivaizda įrodanti, kad Dievas prikėlė Jį pagal Savo pažadėtą Žodį. “Dar trumpam ir pasaulis Manęs nebematys. Jerichas, Egiptas, jie Manęs nebematys. Bet jūs matysite Mane, nes Aš...“. „Aš,“ – tai yra asmeninis įvardis, taip yra visada kreipiamasi, suprantate. „Aš būsiu su jumis. Aš esu Ženklas. Mano prisikėlimas yra Ženklas. Darbai, kuriuos Aš darau jus įvardins, iš jų Aš būsiu atpažintas jumyse“.

393 „Kaip tai buvo Loto dienomis, taip bus žmogaus Sūnaus atėjimo metu, kai vakaro Žinia bus paskelbta“.

394 „Nes vakaro metu bus Šviesa. Maždaug vakaro laiku, pasirodys Šviesa“. O, šlovė Dievui! Tai verčia mane pasijusti taip, lyg galėčiau prasiveržti pro minią ir peršokti per sieną. Suprantate? Suprantate? „Nes maždaug vakaro metu bus Šviesa“. Tai tiesa. Taip pasakė pranašas.

395 „Ir Aš būsiu su jumis. Aš būsiu Liuterio periode; Aš būsiu Veslio periode; Aš būsiu Sekmininkų periode; bet būtent vakaro metu tai ateis kaip Šviesa“. Denominacininkai išblės ir tada Ženklas bus panaudotas. O visi šie, kurie yra nuoširdūs širdyse, visi tie, be... be jūsų jie nebus... nebus ištobulinti. Bet su jumis...

396 Tai yra taip, kaip galva, kuri turi įsakyti kojai eiti. Galva turi įsakyti rankai. Galva turi įsakyti širdžiai. Galva turi įsakyti lūpoms. Suprantate, galva turi įsakyti.

397 Ir dabar mes esame laike, kai ženklas buvo pateptas ant durų sąramos, suprantate, ir ant statramsčių. „Ir kai Aš pamatysiu kraują, kuris yra ženklas, Aš praeisiu pro jus“.

398 Aš dabar paskubėsiu kaip galėdamas greičiau. Dar maždaug už penkių minučių ar dešimties ir mes užbaigsime.

399 Įrodo, kad Dievas prikėlė Jį iš numirusių. Ar jūs tikite tuo? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Jis gyvena šiandien tarp mūsų. Ir tas „Aš“ yra Kristus. Ir tas „Aš“ yra su mumis iki pabaigos... kaip yra sakoma „iki užbaigimo“, tai reiškia „pasaulio pabaigos“. „Aš būsiu iki pasaulio pabaigos,“ – pagal Jo pažadėtąjį Žodį. Jis Tai pažadėjo. „Ir darbus, kuriuos Aš darau jūs taip pat darysite“. Mums tai nėra nesąmonė. Tai yra Ženklas. Tai yra Ženklas.

400 Mes priimame šią šventą Kraujo auką. Mes priimame Jo paaukotą Kraują, po to duodame... Jis yra tas, kuris duoda mums Gyvenimą, Ženklą, Savo pažado antspaudą. Ar Efeziečiams 4:30 pasakyta: „Neliūdinkite kraujo“? Ne. „Neliūdinkite Šventosios Dvasios, kuria esate...“ [Susirinkusieji sako: „Užantspauduoti“– Red.] „Esate įsipareigoję... atidėti...“. Jūs esate įsipareigoję. Jūs esate. Ženklas, Šventoji Dvasia bus Antspaudas. Kai kas nors yra užantspauduota antspaudo viduje – geriau net nemėginkite to nuplėšti. Jums nepavyks to nuplėšti, Dievo Antspaudo nepavyks. Ne. Suprantate? Nes jūs esate... „Neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti iki jūsų atpirkimo dienos,“ – kai kūnas bus prikeltas.

401 Tai yra sėkla, ženklas, kad sėklas buvo atgaivinta Amžinojo Gyvenimo: „Zoe, Mano Paties Gyvybė ir Aš vėl prikelsiu ją paskutinę dieną“. Ir jums gyvenant, jūs turite užtikrintumą, jog Kristaus Gyvybė yra jumyse ir jūs esate Jame. „Viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną Kūną ir užantspauduoti Jame Šventąja Dvasia, – šių tikinčiųjų tarpe, – iki tos dienos, kai Jėzus mus prikels“. O, tai bent! Panaudoti Ženklą. Štai ką mums tai reiškia. Mes tikimės, jog ši Auka suteiks mums Gyvybę, ir Ji tai padaro. Tuomet Tai suteikia mums Ženklą ir mes panaudojame Ženklą, kuris yra Antspaudas iki… Būdami... būdami To dalininkais, koks didis tai yra dalykas, būdami dalininkais, pakrikštyti šia viena Dvasia į tą vieną mist... mitinį... Kūną...

402 Ar aš teisingai pasakiau tą žodį, mitinį? Mistinį, mistinį Kūną, mistinį Jėzaus Kristaus Kūną. Suprantate, Šventoji Dvasia pasakė: „Tu klaidingai tai ištarei“. Toks nemokša kaip aš, bet Ji pasakė: „Tu neteisingai tai pasakei,“ – aš pavadinau tai „mitiniu“, bet tai yra mistinis Jėzaus Kristaus Kūnas, suprantate, mistinis Jėzaus Kristaus Kūnas. Aš ne... Išsilavinimas mums nėra reikalingas; mums yra reikalinga Šventoji Dvasia. Ji yra Ta Vienintelė. Suprantate? Ji yra Ta Vienintelė. Taip, suprantate, tai buvo... galbūt tai kam nors, kur nors būtų užkliuvę, kokiam mokytojui, dabar aš viliuosi, kad jis tai supras teisingai. Mistinis Kūnas! Tai bus skirta kažkam... Nes Jis nebūtų taip pasakęs. Suprantate? Jis dabar yra čia pat. Jis yra čia pat prie sakyklos. Jis yra štai ten. Tai yra Jis. Suprantate? Tai bent!

403 Ir Jame nėra mirties. Jame nėra liūdesio. Jame nėra nuovargio. Jame nėra nuodėmės. Jame nėra ligos. Jame nėra mirties. Mes esame Jame! Jeigu Šėtonas bandys jums ką nors įbrukti, pavyzdžiui ligą, tiesiog paimkite savo Ženklą ir panaudokite Jį. O, tai bent! Paimkite Savo Ženklą ir panaudokite Jį – jūs esate įsigytas Jėzaus Kristaus produktas. Ženklas liudija, kad jūsų kaina yra sumokėta.

Jis sako: „Kai tu numirsi, tu būsi pražuvęs“.

404 Pasakykite: „Tu klysti. Aš turiu produktą, kuris buvo įsigytas. Aš esu įsigytas produktas. Aš turiu Ženklą“.

„Kas yra Ženklas?“.

405 Jis žino, kas Tai yra. Ne... nekvailiokite su juo. Jis žino, kas Tai yra. Taigi, jūs galite pasikalbėti su kai kuriais iš šių pamokslininkų ir jie su jumis nesutars. Ne Šėtonas; jis nutuokia daugiau. Suprantate? O, taip. Jis išstojo prieš tai du ar tris kartus, žinote, ir padarė klaidą, bandydamas sugundyti. Šėtonas žino apie ką jūs kalbate. Tiesiog parodykite tą Ženklą, jis pabėgs. Taip.

406 Nes, kas tai yra? Tai yra užantspauduotas produktas. Jis negali jo atplėšti ir įdėti ten kažką, kas yra neteisinga. Pasakykite: „Patrauk šalin rankas! Aš esu užantspauduotas“. O, tai bent! Užantspauduotas produktas! Taip pone! Jūs esate nupirktas. Laikykite Ženklą iškeltą virš savo nepajudinamo tikėjimo Jo pažadu, stebėkite kaip jis pasitrauks. „Daug naudos duoda veiksminga karšta teisiojo malda“. Suprantate? Suprantate? Paimkite šį Ženklą. Tam Jis ir yra skirtas. Šėtonas bus ten, kad jus gundytų.

Jis buvo Egipte, kad gundytų.

407 Na, jūs žinote, tą dieną, kai Rahaba pakabino... ta prostitutė… Prostitutė pakabino tą virvę, tą virvę, aš galiu įsivaizduoti kaip kai kurie iš tų kareivių juokėsi ir tyčiojosi sakydami: „Tai ta išprotėjusi moteris ten aukštai! Jai ne visi namie. Pažiūrėkite, ką ji ten pakabino. Cha, cha, cha! Na, ar kas nors yra apie tai girdėjęs? Na, daktaras Džounsas pažiūrėjęs pasakė: 'Tai niekuo nepadės'“. Bet tai padėjo, nes pasiuntinys nuo Dievo atnešė žinią ir jiems paskelbė.

408 Ar galėtumėte įsivaizduoti egiptiečius sakančius: „Atrodo kaip... Tik pažiūrėkite į tą grupę šventųjų, kurie voliojasi ant grindų, tepa krauju! Cha, cha! Na ir prisiterlios jie, bus sunku po to tai nuplauti! O, tai bent! Tokie dideli, puikūs namai visi padengti krauju! O, kokia smarvė! Aš kertu lažybų, kad už kelių dienų jos nebus galima pakelti. Tai nieko nereikš. Ar žinote kodėl? Vienas šventas tėvas taip pasakė“. Bet tai kažką reiškė. Reiškė. Tai kažką reiškė.

409 Mums, kurie tikime, tai kažką reiškia. Suprantate? Tiesiog nepamirškite apie savo nepajudinamą tikėjimą, kurį turite Jo Žodžiu! Dabar jūs daugiau nesate Ieva. Suprantate? Jūs nesate vienas iš tų abejotojų ir, na, darančių kompromisą su Šėtonu. Jūs laikotės kiekvieno Dievo Žodžio. Suprantate?

Ieva pasakė: „Na, Viešpats taip pasakė!“.

410 Šėtonas pasakė: „Bet tu žinai, Viešpats tikrai to nepadarys tokiam geram žmogui kaip tu. O, juk tu esi tokia miela. Jis negalėtų taip pasielgti“. O taip, Jis tai padarys, taip pat. Jis pasakė, kad taip padarys.

411 „Na, mano tėvas buvo tarnautojas. Aš buvau tarnautojas“. Aš... aš nieko negaliu pakeisti. Be Ženklo jūs esate prarastas. Jūsų laukia rūstybė, suprantate, tai viskas, be Ženklo. Suprantate? Taip. Jis pasakė, kad taip padarys ir Jis padarys tai. Tai, tai tiesiog viską išsprendžia. Jis sako, kad Jis tai padarys.

„O, aš tikiu, kad stebuklų dienos...“.

412 Taip, bet Jis pasakė, kad jos nepraėjo. „Aš esu tas pats vakar, šiandien ir per amžius,“ – suprantate, Jis tiesiog įrodo, kad taip ir yra.

413 Taigi mes tai žinome. Bet kiti, jie Tuo netiki. Mes tikime Tuo. Mes žinome, kad tai yra Tiesa. Suprantate?

414 Taigi, būdami tame mes tampame Žodžio dalimi. Ir po to priimame Ženklą, Dvasią per pažadą: „Aš esu Viešpats, kuris tave išgydo“.

415 Taigi, pasiruoškite šio vakaro išgydymo tarnavimui. Suprantate? Paimkite Ženklą, iškelkite Jį virš Žodžio savo nepajudinamu tikėjimu tuo Žodžiu, jūs gausite atsakymą. Taigi, Tai... Tai yra tai, kas išvaro jį, nes Jame tokio dalyko nėra...

416 Norėčiau, kad dabar galėčiau šiek tiek paliudyti apie kai kuriuos dalykus, kuriuos mačiau įvykstant kelių paskutinių savaičių metu. Suprantate? Suprantate? O, kiek daug galėčiau paliudyti!

417 Žinote ir Lukas pasakė: „Jeigu viską, ką padarė Jėzus, surašyti į knygas, visame pasaulyje nebūtų užtektinai knygų, kad tai sutalpinti“.

418 Vien tik tai, ką man teko pamatyti savo tarnavime, ką Jis padarė, čia ant šios pakylos nesutilptų tiek knygų. Jeigu aš detaliai aprašyčiau tai, ką mačiau Jį darant vien tik mano tarnavime, mačiau kaip Jis tai darė... Suprantate? Jis padarė daugiau per mano tarnavimą nei Jis padarė per Savo... Dabar nepamirškite, Jis padarė daugiau, ne aš; Jis padarė. Šlovė! Aleliuja!

419 Jis daugiau padarė Džefersonvilyje nei Nazarete. Jis tai padarė tame nedorame mieste ir šiame nedorame mieste. Amen! Šlovė! Nes: „Jis negalėjo ten padaryti stebuklų,“ – bet čia Jis juos padarė. Jis galiausiai čia prasiveržė. Jis padarė juos čia. Galbūt Jam reikėjo ieškoti žmonių kažkur kitur, bet Jis... Jis tai vis tiek padarė. Todėl čia Jis padarė daugiau nei Jis padarė Ka... Kafernaume ar... ar Nazarete, šiuo atžvilgiu. Štai čia, šioje maldykloje Jis padarė daugiau stebuklų nei kiek Jis jų padarė visame tarnavime žemėje. Tai tiesa, Jis tai padarė. Taigi, o kaip yra su visu likusiu pasauliu? O, tai bent! Taigi, tai yra tai, ką Jis padarė.

420 Dabar nepamirškite: „Jis padarė“. Taigi, aš nepasakiau, kad aš tai padariau, ne, nes aš to nepadariau. Tiesiog ne aš tai padariau. Aš tiesiog mylėjau Jį ir tiesiog atidaviau save Jam, ir sakiau tai, ką Jis pasakė, ir Šventoji Dvasia aplankė kitus žmonės ir jie patikėjo tuo, ką Ji pasakė, ir tada Ji padarė darbą. Tai viskas.

421 Jeigu tik Ji galėtų padaryti taip, kad mes visi tuo patikėtume! Ką Ji dabar galėtų padaryti, jeigu dabar pat Ji padarytų, kad mes visi patikėtume, ar ne? Visame mieste neliktų nei vieno silpno žmogaus. Tai tiesa. Jeigu tik Ji padarytų taip, jog kiekvienas tuo patikėtų, viskas būtų išspręsta. Suprantate?

422 Laikykite savo Ženklą virš savo nepajudinamo tikėjimo Jo pažadėtuoju Žodžiu ir Šėtonas pasitrauks.

Dabar aš jau esu arti pabaigos.

423 Kartą pasauliui Dievas davė kitokį ženklą; tai buvo vaivorykštė. Ar prisimenate ją? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Jis visada, visada išliko ištikimas šiam ženklui, nes Jis davė ją kaip ženklą. Per visus šiuos tūkstančius metų Jis nesiliovė rodyti šio ženklo. Ar tai tiesa? [„Amen“.] Kodėl? Jis gerbia tai. Jis davė tai. Jis davė pasauliui ženklą, kad Jis daugiau niekada tvanu nesunaikins pasaulio. Ir Jis visada, visada, nuo tos dienos ją parodydavo.

424 Ore yra tam tikri elementai iš kurių susidaro ta vaivorykštė. Kai lyja lietus ir pasirodo saulė – tai ją išryškina. Saulė išdžiovina lietų, todėl Jis paskyrė ten vietą vaivorykštei tam, kad įrodytų, jog daugiau nebus užtektinai vandens, kuris kristų ant žemės ir dar kartą ją sunaikintų. Tai yra Jo sandora. Tai yra ženklas. Jis pasakė: „Aš duosiu jums ją kaip ženklą“.

425 Jis gerbė Savo ženklą. Jis pagerbė Savo ženklą Nojaus dienomis. Jis iki dabar jį rodo. Jis pagerbė Savo ženklą Egipte. Jis pagerbė jį Jeriche. Jis gerbia Tai šiandien. Jis visada pagerbia Savo ženklą, kai jis yra parodomas.

426 Per visus šiuos tūkstančius metų Jam patiko rodyti šį ženklą. Jis niekada jo nepamiršta. Jis nepamiršta Savo ženklo. Taigi, nesvarbu kaip pasaulis pasikeis, vaivorykštė ten tebebus. Suprantate, Jis gerbia ženklą.

427 Jis dabar daro tą patį – Jis gerbia Savo Ženklą. Nesvarbu kaip bažnyčia pasikeičia, kiek ji tai darys; Dievas tebegerbia Savo Ženklą ir tik Jį. Tai parodo, kad Jis niekada nenustoja gerbti to, ką Jis daro ir ką Jis sako. Mes priimame... mes... mes gerbiame Tai. Aš gerbiu.

428 Jis taip pat tikisi, kad mes parodysime Jo Ženklą virš mūsų tikėjimo, Šėtonui ir visiems jo netikintiems kultams ir denominacijoms, kad mes tikime, jog Jo pažadas yra teisingas ir kad Jis padarys tai, ką Jis pažadėjo padaryti. Štai kur yra Bažnyčia.

429 Akivaizdu, kodėl jie negali pasiekti pirmojo pagrindo štai čia, kaip mes jį vadiname; atleiskite už išsireiškimą; Akivaizdu, kodėl jie nieko nepasiekia ir tik sugrįžta į denominaciją, dėl ko turi išsipuošusią minią, nepriekaištingus žmones, intelektualus, išsilavinusius. Niekada nieko nepasiekia, todėl, kad tai yra tai, ką jie parodo: „Aš esu metodistas. Aš presbiterijonas“. Tik tokie jie ir yra.

430 Bet tikintieji paima Ženklą! Ir ką Jėzus pradėjo daryti Galilėjoje, Jis dabar toliau tęsia tai per Savo Ženklo rodymą, Šventosios Dvasios, ir vėl esančios ant Bažnyčios. Nes tai nebuvo apaštalų darbai, tai buvo Šventosios Dvasios apaštaluose darbai ir tai buvo Ženklas.

431 Jie sakė, kad turėjo paklusti Petrui ir Jokūbui, kai jie... Petrui ir Jonui, kai jie ėjo per vartus vadinamus „Gražiaisiais“, matydami, kad tie buvo neišmanantys. Jie būtų galėję pasakyti: „Terkšt... 'nia'... krovinys... delsti... nešti... Sakau jums...“. Suprantate? Galbūt jie vartojo įvairiausius žodžius, kurių kiti negalėjo suprasti. Galbūt jie net negalėjo atskirti, suprasti vi... visos Rašto matematikos. Bet žmonės atpažino, kad jie buvo su Jėzumi. Jie galėjo parodyti tą Ženklą, nes ta pati Dvasia, kuri buvo ant Jo, prieš Jo nukryžiavimą, buvo ant jų po prisikėlimo. Amen!

432 Tuomet tai padaro Jį kaip iš Hebrajams 13:8: „Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius“. Štai kaip mes žinome, kad Jis yra gyvas. O kodėl? Kaip mes galime žinoti, kad mes gyvename? Nes Jis gyvena. Ir mes žinome, kad mes gyvename todėl, kad esame tokie kaip Jis ir mes esame Jame. Ir Jis pasakė: „Kadangi Aš gyvenu, jūs irgi gyvensite. Aš esu Jis, – iš Apreiškimo, – kuris buvo miręs ir štai Aš esu amžinai gyvas“. Ir jeigu... jeigu numirštame sau patiems ir atgyjame Jame, mes esame amžinai gyvi. Ir tuomet Jo Gyvybė esanti mumyse yra kaip ir bet kuri kita gyvybė... Ji išreiškia tai, koks Jis buvo. Ir tai padaro Jį tą patį vakar, šiandien ir per amžius.

433 Kaip gi tai dabar jums pavyks, jeigu jūs Tai neigiate? Nejaugi nematote: „negyvi darbai“? Tarnaukite gyvajam Dievui iš Amžino... Aš turiu omenyje amžiną Gyvybės sandorą, kuri buvo Jėzaus Kristaus Kraujyje. Dabar tęsiant toliau, kad užbaigčiau... Na, aš manau, kad mes tiesiog čia ir sustosime. Suprantate, parodydami Jo malonės Ženklą, Jo meilės! Taigi, be šio pritaikyto Ženklo...

434 Taigi, tai yra Ženklas. Kas yra Ženklas? Ženklas simbolizuoja tai, kad skola buvo sumokėta. Reikalaujama kaina buvo sumokėta. Mūsų išgelbėjimo kaina buvo mirtis, suprantate, ir be Kristaus niekas negalėjo jos sumokėti. Ir tai nėra denominacijos dvasia, popiežiaus dvasia, ne kažkokio žmogaus ar šventojo dvasia; bet Jėzaus Kristaus Dvasia esanti ant Bažnyčios, tai yra Ženklas, kad skola buvo sumokėta ir Jis išpildė kiekvieną reikalavimą, kurio reikalavo Dievas, ir mes ir Jis esame viena. „Tą dieną jūs žinosite, kad Aš esu Tėve, ir Tėvas Manyje; Aš jumyse, ir jūs manyje“.

435 Panaudokite Ženklą! Panaudokite Jo prisikėlimo Ženklą. Jį, nes Jis buvo prikeltas mūsų išteisinimui, Jis taip pat prikėlė mus kartu su Savimi. Ir dabar mes esame pasodinti Dangiškose vietose, Kristuje Jėzuje, Ženklo bendrystėje.

436 Kaip ten buvęs Izraelis ir gatvėse girdėjosi riksmai, bet jiems visiškai nebuvo dėl ko jaudintis. Tik dėl vieno dalyko – būti užtikrintu, kad kraujas, ženklas buvo matomoje vietoje.

437 Tai yra vienintelis dalykas, dėl kurio dabar pat mes turėtume jaudintis. Bėda yra... yra jau pakeliui, draugai. Ilgai netrukus ištiks bėda. Jūs tai žinote. Būkite įsitikinę, kad Ženklas yra matomas. Ir Ženklas yra Šventoji Dvasia. „Nes viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną Kūną ir padaryti Jo šlovės dalininkais,“ – mūsų Žemėje, Namuose, dabar žygiuojame į pažadėtąją Žemę.

438 Ar jūs mylite Jį? [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Ar jūs tikite Ženklu? [„Amen“.] Kas iš jūsų norėtų pasakyti: „O, broli Branhamai, pasimelskite už mane, kad aš gaučiau šį Ženklą“? [„Amen“.]

Palenkime savo galvas.

439 Viešpatie Jėzau, Maloningiausiasis! Kai pasaulis buvo nuodėmėje ir niekas negalėjo padėti, Dievas, iš malonės iš anksto parodė per provaizdį, jog turės ateiti Ženklas, kuris galės pašalinti nuodėmę; ne tik ją pridengti, bet galės ją pašalinti. Ir Jėzus atėjo tinkamu laiku ir Jis praliejo Kraują, Savo Gyvybę, paimdamas... suteikdamas atpirkimą mūsų nuodėmių ir po to pristatė Jį vėl Šventosios Dvasios pavidale, kuri dabar yra Ženklas, kurį Bažnyčia turi turėti iki Jo sugrįžimo. Nes apaštalas Petras pasakė: “Pažadas yra skirtas jums ir jūsų vaikams, ir tiems, kurie yra toli, netgi tiems, kuriuos Viešpats mūsų Dievas pašauks“.

440 Viešpatie, iš Tavo malonės, su Tavo pagalba aš pareikalauju kiekvieno, kuris klausys šią Žinią. Aš pareikalauju jų Dievui, aš meldžiu Tavęs, Viešpatie, tų, kurie yra čia šį rytą ir tų, kurie klausys garsajuostės. Ir jeigu kur nors bus Sėkla, kuri yra iš anksto paskirta, Viešpatie, išgirsti šios paskutinės dienos Žodį, tegul jie dabar ateis, švelniai ir nuolankiai, ir sudės savo apdovanojimus prie kryžiaus arba save pačius, kaip Dievo malonės trofėjus, kuris juos pašaukė. Ir tegul jie bus pripildyti Šventąja Dvasia ir parodys Jėzaus Kristaus Gyvybės Ženklą Jo prisikėlime tol, kol jie gyvena čia žemėje. Suteik tai, Viešpatie.

441 Šiuos Žodžius, Viešpatie, galbūt aš neteisingai juos pasakiau. Ir jeigu yra taip, aš meldžiu, kad Šventoji Dvasia paimtų šiuos Žodžius ir išaiškintų Juos taip, kaip jie turėtų būti išaiškinti, kad žmonės suprastų ir žinotų, neturėdami pykčio. Ir leisk jiems suprasti, kad meilė yra pakoreguojanti. Ir kad jie galėtų žinoti, jog tai yra skirta valandai, kurioje mes gyvename ir greitam Viešpaties atėjimui, ir mes matome žybsinčias dideles raudonas šviesas, visame pasaulyje – laikas yra čia pat.

442 Tegul šią dieną žmonės priims Šventąją Dvasią! Aš meldžiu ir pristatau juos Tau Jėzaus Kristaus Vardu. Ir tegul Tai bus mums Ženklas tol, kol būsime gyvi, nes Tu pažadėjai, kad taip bus. Nėra sunku to prašyti, nes Tu pažadėjai, kad taip bus ir aš žinau, kad taip bus. Jėzaus Vardu mes meldžiame. Amen.

Dabar mūsų galvos palenktos, dar minutėlę.

443 Su tikėjimu, tikėdamas, aš pasimeldžiau už jus, kaip žinojau. Aš... aš pasimeldžiau nuoširdžiai, kaip tik žinojau kaip reikėjo pasimelsti.

444 Pažiūrėkite, aš suvokiu tai. Ar žinote ką? Tai yra jūsų dešimtinės ir paaukojimai iš kurių aš gyvenu. Tai yra dėka jūsų palaikymo, čia bažnyčioje, kad aš turiu kam pamokslauti. Tai yra jūsų meilė ir jūsų „amen“, ir jūsų bendravimas. Ir jūsų malonūs žodžiai pasaulyje, kur beeitumėte, įvairiose valstijose visoje šalyje, tai jūsų žodžiai, kurie padeda Žiniai. Tai jūs. Šiame reikale mes esame partneriai su Kristumi. Mes esame broliai ir sesės, ir Jis yra mūsų Karalius. Ir aš myliu jus. Aš... aš... aš... aš, ten kur aš esu, aš noriu, kad ir jūs būtumėte. Aš važinėju po visą šalį, kad ne vieną kartą jums pamokslaučiau. Aš labai noriu susitikti su jumis čia Sekmadienio rytą. Aš myliu jus. Aš visada jus mylėjau. Kartais aš turiu kalbėti labai griežtai, bet tai yra tik dėl pataisymo. Suprantate, taip yra tik dėl to, kad aš jus myliu, suprantate, ir aš nenoriu, kad jūs tai praleistumėte. Jūs... jūs negalite to padaryti.

445 Dabar tiesiog švelniai ir nuolankiai, iš visos širdies ten giliai, tiesiog priimkite Tai. Pasakykite: „Viešpatie Jėzau, dabar pat tiesiog paimk iš manęs viską, kas nėra panašu į Tave, ir leisk atsisakyti mano viso išdidumo, visko, kas yra manyje, pašalink. Visas šiukšles, visą netikėjimą, kuris yra manyje, aš... aš dabar išmetu, Viešpatie. Aš tiesiog išspiriu tai lauk. Ir leidžiu maloniai Šventąjai Dievo Dvasiai kaip balandžiui, nužengti ant manęs. Aš... aš noriu gyventi amžinai, Viešpatie, ir aš... aš noriu, kad šiuo laiku Tu man padėtum. Suteik tai dabar“.

446 Kol jūs meldžiatės, mes paniūniuosime šią giesmę arba tyliai sugiedosime, kartu: Aš myliu Jį. Ir nepamirškite, tai ateina per meilę, nes Jis yra meilė. Aš laikau rankas uždėjęs ant šių nosinių, nes žmonės norės jas atsiimti dar iki vakaro.

Aš myliu Jį, aš myliu Jį
Nes Jis pirmas mane pamilo
Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą
Ant Kalvarijos medžio
Aš myliu Jį, aš myliu Jį
Nes Jis pirmas mane pamilo

Dabar tiesiog atiduokite savo gyvenimą Jam.

Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą
Ant Kalv...

447 Mylėkite, mylėkite, mylėkite Jį. Pamatykite, ką Jis dėl jūsų padarė. [Brolis Branhamas pradeda niūniuoti: „Aš myliu Jį“ – Red.] Tai yra per meilę. Meilė suteikia paklusnumą. Meilė leidžia pasipiršti. Meilė leidžia susituokti. Ir štai kur mes einame: į Avinėlio Vestuvių Vakarienę. Aš girdžiu mano Gelbėtoją kviečiantį, Jis taip pat mane myli. Mane taip pat! Aš....

448 Tiesiog iš visos širdies, tiesiog pajauskite kaip Kažkas labai maloniai į jus įeina. Tai yra Šventoji Dvasia.

Nes Jis pirmas mane pamilo
Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą
Ant Kalvarijos medžio

449 Jei... Aš iškelsiu savo rankas kartu su susirinkusiaisiais, grojant muzikai. Jeigu aš nusidėjau, jeigu padariau kažką neteisingai...

Aš dabar meldžiuosi už jus ir save patį.

450 Jeigu aš padariau kažką neteisingo, mano ranka iškelta į Tave, Viešpatie, tai reiškia, kad aš gailiuosi. Mano ranka iškelta į Tave, Viešpatie, tai reiškia, kad aš ne... aš nenorėjau padaryti tų dalykų. Ir aš žinau, kad aš mirštu, Viešpatie. Aš turėsiu palikti šį pasaulį, fiziškai. Aš noriu susitikti su Tavimi. Mano ranka reiškia – priimk tai, Viešpatie. Pripildyk mane Dvasia. Suteik man Savo Meilės Ženklą, Šventąją Dvasią, kuri leis man gyventi ramiai, švelniai, padarys, kad manyje gyventų Gyvybė, kuri buvo Kristuje; kad mano širdis degtų dėl kitų, kad aš dieną naktį nerasčiau ramybės tol, kol atvesiu kiekvieną, kurį tik galiu. Aš būsiu kaip pasiuntiniai Jeriche; aš eisiu pas kiekvieną žmogų, pas kurį tik galiu, ir pažiūrėsiu ar man pavyks atvesti juos į šią Kraujo sandorą, po Avinėlio Krauju, kad jie galėtų gauti Ženklą.

451 Suprantate, Kraujas apvalo. Dvasia yra Ženklas, kad Kraujas buvo pateptas. Suprantate? Dvasia yra Ženklas, kad Kraujas buvo pateptas. Kol Kraujas nėra pateptas, Dva... Dvasia negali ateiti. Bet kai Kraujas yra pateptas, tada Dvasia tampa Ženklu, atsiunčia jums tai, kad jūsų tikėjimas Krauju buvo priimtas, jūsų kaina buvo sumokėta. Jūsų kaina yra sumokėta. Viskas baigta. Byla yra išspręsta. Jūs esate Krikščionis. Jūs esate tikintysis. Kristus yra jumyse ir jūs esate Kristuje.

...pirma mane pamilo
Ir sumokėjo už mano išgelbėjimą
Ant Kalvarijos medžio

452 Jūsų širdys dabar nusižeminusios Dievo akivaizdoje; jūsų pastorius, brolis Nevilis ateis pasakyti užbaigiamuosius žodžius ir dar ką norės pasakyti.

453 Nepamirškite šio vakaro tarnavimų, išgydymo tarnavimo. Ateikite iš anksto. Pradėkime septintą, man leisite išeiti ant pakylos septynios trisdešimt. Ar gerai, broli Nevili? [Brolis Nevilis sako: „Gerai“ – Red.] Taigi mes turėsime komuniją, suprantate, šį vakarą. Ateikite!

454 Šią popietę, pasilikte su Tuo. Neleiskite, kad ši Žinia išsisklaidytų. Nepamirškite, niekada neleiskite šiai Žiniai išsisklaidyti!

455 Kraujas bus Ženklas, kad Gyvybė buvo atiduota. Suprantate? „Ir kai Aš pamatysiu Kraują, Aš praeisiu pro jus“. Šventoji Dvasia yra Ženklas, kad Kraujas buvo panaudotas jūsų širdžiai ir Tai yra Ženklas – Kraujas buvo panaudotas. Jeigu tai nebuvo panaudota, tuomet Ženklas neateis. Ar suprantate? Pasakykite: „Amen“. [Susirinkusieji sako: „Amen“ – Red.] Kraujas privalo būti panaudotas ir tada ateina Ženklas. Tai yra Ženklas, kad atpirkimo Kraujas buvo panaudotas ir jūsų kaina yra sumokėta. Telaimina jus Dievas. Brolis Nevilis.

Taip pat klausykite:


Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF

Džefersonvilis
Klausyti MP3 PDF